Juozas Aleksandravičius. „Kretingos tarmės žodynas“

178 ac a Linguis ica Li huanica LXVI an anas baLaŠai is Mokslinių ice che di ezioni: lessicog a ija, cul u a della lingua, e minologia. juozas aleksand a ičius k e ingos a Mės žodynas Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011, 512 p. isbn 978-609-411-072-6 bisogna gioug i degli ide e la o i dei diale ologhi li uani. 2011 m. L'is i u o della lingua Li uania è usci o anche due schnek ų dizionynus: si a a di ques o is i u o kalbininkų danguolės Mikulėnienės, kazio Mo kūno e aloyzo Vidugi io p epa as Die eniškių šnek os žodyno an asis omas (608 p.) e juozo aleksand a ičiaus K e ingos a mės žodynas. okiem dizionyns inizio da è Vilniaus uni e si ys leks y ojų poka io anni (nuo 1949 m.) a i a o a enzione in lie u ių a mių da i kaupimą. Ques a on e dei da i è s a a s uden i di a ie a mių s udianen i uni e si e li uanis iką, inco aggia i a o ni e la desc izione della p op ia na i os šnek os come diplominį la o o. di lo o (più come 60) il allo a docen e uni e si a io zigmas zinke ičius p epa ò de aglia a monog a ia su lie u ių kalbos a mes Lie u ių dialek ologija (1966) con 75 one inių duomenų žemėlapiais. Il p imo a mino diplomaino la o o au o e e a 1949 m. absol en as k e ingiškis da būbeli illaggio juozas aleksand a ičius (19202007). s udiandosi egli u s uden e del scien i ico pa lo y os bū elio p imo p esiden e, olessime s udios assegna i in Li u ians kalbos ins i u o aspi an ū ą. lui e uno della p ima della diale ologhe spedizione in P ienų ajoną 1950 m. pa ecipan i. pu oppo, o gabaus pi mūno des ino neglos è. dal aspi an ū os è s a o imosso (ischsiaiškinus so ie ica au o i à inapp op ia e a i di biog a ia, ol e a ques o, e sesuo e a pas u a in Occiden e). disse azione egli sc isse e apgynè 1968 m. la o ando Moky ojų obulinimosi ins i u e. aleksand a ičius p imo da Li uanian dialek ologų, sumanęs p epa a e il suo na i osios a mės oca o io. zai sìniò pa ole e asi anco a s udiando. qualche anno insegnjaudamas cominciò a sc i e e dizzyno es o. Alla disse azione su k e inga a mę aggiun o pe 3000 a mės pa ole di p iedą (be ilius acinių sakinių). nublokš as dalla diale ologia al ocabolo i o nò solo in senili à 2004 m 1 ques o lo impa iamo dall'a icolo in odu i o del ocabolo juozo aleksand a i smagčiaus li uanis inė i pedagoginė amž, che p esen a le a i i à dei colleghi (aldo sabaliausko, zigmo zinke ičiaus, b oniaus dob o olsap a ian yną) obbliga o sop a u o a si pla esina i ques iam i niam landščių k aščių žodžiai: s ji, anà , s , beñ ba, bas bag i, d k as s , s dis, mik , algus, g óbas žėlis, s s, s, s, s, s, s, s, s, s, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k e ingos a mės žodynas 179 ecenzioni e iews quindi 2007 m. Li u ians lingua ins i u u ic eo inai p opos a la dizodyno man aš ì pe eng i s ampai yžosi della s o ia e diale ologia sc i u a sky iaus guida p o . d . danguolė Mikulėnienė e doc. d . dai a Vaišnienė. / i lo o s o zi sono elabo a i Vaišnienės edaczionale a icolo k e ingas a mės žodynas: pag indiniai medžiagos pa eikimo p incipii. in esso è no a o che dopo una lunga in e uzione i o na o alla sc i u a del diziona io au o e nebesuspeggio pe lega e ques o diziona io dall'inizio ino a ine, su ienodi e e apsisude e pe alcuni dei pa ole o o me di p esen azione, quindi scien i ico edagamen o do e a isponde e a mol i impo an i quesi i, ela i i non solo a ecniche, ma e con sogge i di in e p e azione scien i ica. o dinyino engėjos con pa eik u manusc ip cio agėsi paga biai: s engėsi man ene e au o ious e scien i ico edi o e pažiū ų de mę. Pla okame (16 paghi) nell'a icolo edac i o a a i p incipi di o dino del lessico, ansk ipcija, anspona imas, signi icamen i p ecisamen o. da ques o si ede che eda o ių al dizyno es o ge okai padi be a a ce ca a dizionyną p ide i e al con empo aneo a mių lessicog a ija li ello. Dopo ques o a icolo come in oduzione del diziona io engono o ni e anco a esaus i e (18 pagine di) au o ia Į adinės pas e, do e si discu e à didokas a mės a ea (app esso 600 k ad a inių kilome ų), i suoi abi an i ( ap lo o e ku šininkai), ques a k aš o is o ija, ie o a džiai, ca a e is iingiausios a mės peculia i à, selec ion di pa ole e k . l'au o e indica che il diziona io con ene e pa ole ca a e is iche solo dalla s essa pa e se en ionale delle a mės. di conseguenza il disco so in discussione è didokas di e encinis diziona io (no s ne ūks a e bend inės kalbos žodžių). di u o con iene su 14 mila pa ole. p ecoesniu en endimo ocynui lascia o K e ingos a mės dizodyno nome, sebbene o a ends ama chiama e šnek ų dizodynais. segamajo p imo ale edi o Vy au o Vi kausko dizodyno esempioum. Nomina i ques i diziona i e al imen i: Vi o Labučio Daukšių k aš o ā dynas, klemen ina Vosyly ė baigia p epa a e Kupiškėnų ā dyną. p epa a o s ampai bi u ės okai ės-Vanagienės (19342011) Mosėdžio apylinkių ā dynas sa à il e zo zemaičių šnek os ā dynas. k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, k, , k, k, k, k, k, k, k, , , k, , k, , k, , , , , 2 Ques o non esis e Lkž, ma la sua di usione è indica a sulla mappa dell'a laso Bal ų kalbų (2009: 159). 180 ac a Linguis ica Li huanica LXVI ž aizd ‘ž aigždė. qualche sa i a būd a džių con an anas baLaŠai is p ededėlio ap-: apdu ns, apkūns, aplams, -ė ‘apsileidėlis, apsauss, apsens, apžals, apžiuliks, - ‘suk okas, co isponden i bend ineski -okas edinius. nel ocodine aps u appii os daibi p e eiksmių, specialmen e da senųjų icinai es: áud o ie ‘esan emp ai, gid o ė3, gili, ka o ie, lnan ie, lý o ie, segan ie, sniñgan ie, šaiguo ie, ša ie, špie ‘g ei ai, ši ie, šiókie, šlãpie, asie, õlie, juo ie, o ie. Schnec ai ca a e is ica da iba p ie eiksmių con p iešdėliu pai baigmeniu -iuo, co isponden e bend inės kalbos -ui: padieniuõ, paeiliuõ, pagau iuõ, paka čiuõ, pakeliuõ, paplaukiuõ, papo iuõ, pa indžiuõ, pasauliuõ, paskypuõ, pa andeniuõ, pa juo, pa išiuo. Įdomūs empo p e eiksmiai: за áipe nai ‘užužpe nai, за ái aka ‘p ieš d i dienas. Šnek oje è e mencina e signi icazioni da inių con p iešdėliu naa ba p eesaga -alis, -ė: nãkabis ‘kas nelabai kam ikęs, nenaudėlis, nãkažis ‘kas menkas, p as as, na kšlis, -ėkas ne ykęs, ne ikęs. P iesaga -alė come senza denig a i a signi icazione iene usa a pe nominia e smadu e donne, e comuni pa ole hanno denig a i a signi icazione: bu ãlis ‘p as as namas, kelãlis, kēsalis ‘menkas kups as, kū ã ‘lisp as as a as, lo ãlė, me gãlė, mū ãlis ‘p as a obyklė, nosã i lė, numãlis, pelkãlė, snopãlėžioplys, ‘šnekala, š ãmalis ‘ne ikėlis, ne ykis, obãlė, ža dãlė. Con o maloningą signi ica o hanno i nomi dei memb i della amiglia: mamãlė, ė ãlis, y ãlis e die ãlis. k e ingiškių šnek e anco a i a e sa i a d iskai a ede e: ka ùdu, ka di ‘ka ie du, pačiùdu, pa di ‘pa ys du, èdu, èdi ‘mẽ i, šiùdu, šdišiedu, šied i: dọ s anu kẹik ėmi lgaikuo ûos dèdms abdệms uoks ákkékms ệms lẹ nmi ins ead o his e b, a ėjjjjdddddmai u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u u š a p i álgê? p o ọžẽsi p i mnẹs? ž g ande e odyno e i à ilius aciniai sakiniai. essi a iano, spesso umpi (pasi aiko g e a e simili), da pokalbių isc i a e ilgesnių, p esen a a p iežodžių, pa a lių, dainų agmen ų (ne engiama e alalinių). Palyginus con Kupiškėnų ocynu illus azioni ge okai meno: a mol e pa ole aggiun a os po uno umpu į sakinį. leggendo diziona io immagini pos a io la gen e abi , p eoccupazioni e umo aikas. o ei qualcheolika i paci uo i (p ak iniais sume imais jie ansponu i): Bes ausi ais ai in elligen emen e i e e. Ka ha mol e cose non[ a] empo né mo i e. Cos' i im, ale i sme is. Badas i gelžį laužo. Laico e il suo šašuolėčio nep iginsi. Quan o na u a empo? Quan o sukibo, an o i empo. Meilė come seilė: is įso e nuk i o. Ka blezdinga laksdėl signi ica i i in e p e azioni. semb a, bisogna a spiega e più p ecisamen e alcuni e mini domes ici. Langnė came nell'al a ine obo. Qui iko aggiunge e p as esniajame. P a e ė ž ilg e ė i in Lkž, come e spiegando pá laidinis a ų pa e. iko aggiunge e jungiamoji, plg. pe laidinys. non è chia o, pe ché pi agiùkas si spiega con plu isci i o bandelės. Kamùnija non su i icamen o sak amen a. Gnė non solo paklodè scienui po a e, plg. Lkž. 3 dubbioo ina di e sa galūnè. k e ingos a mės žodynas 181 ecenzije e iews o pažemiais, bus ly aus. Ka i con ingiu, bi di iau. se uoi ka che cosa c escesse, de i nagà aggiunge e. Buoda bi a, bi èbo a. Nesiusi p igusi, e ka p igusi, come chus e chusi. Jungims in kolūkius ci non è successo: u o sug io è. io u a nedėlią come non sa ie e o, ka e a a ėmė. P o ali, p o ali, kume u pa eisi numie. Kuo lupko nasce, an o e ka š. Ka gil inė i pa au ų! In ine qualche osse azione. Palyginus Lkž e a mių dizionynus, is o dizioninio a icolo sanda os paki imen i. segan Lkž dėsningai o ma e (su p eesaga -ai) būd a diniai p ie eiksmini e mažybiniai daik a a džiai eni ano p esen a i būd a džio o daik a a džio nell'a icolo, e K e ingos a mės dizodyne essi escelia i anco a sepa a a an aš e. così a e è o dinugiusa S a oybinė lie u ių kalbos komisija 2006 m. dicemb e 21 d. sedizione p o ocoliniu nu a imu, pe ché essi conside a ei ini sa a ankiškais žodžiais. discus abile dizyne, come is o da manosc i io aksimilės, au o ius ali p ie eiksmių sepa a amen e neiškėlė, e mažybinius daik a a džius hanno p esen a o sepa i u lizdu. edi o e Vaišnienė adusi, che ques o non e a coe en emen e a o, quindi bisogna a u o su o alizza e secondo VLkk accomandazioni. così a e nei diziona i pa ole di pa ole p oluggia. al a pa e, nonėsnghe o ma e p ie eiksmia eni ano solle a i sepa a o a icolo. aigi o a sia uno, sia gli al i sono ugualmen e lexicog a icamen e alu a i. Šalia apsčiai pa eik ų skolinių kažin o adizionale a mės pa ola è ekspi nas, pãjamas, bala õ ija o inansų pe di binys pináusai, pé š ie amoji ‘ en geno pa alpa, ddelis ãčiuo. au o ius p a a messa sc isse, che p epa ęs di e encinį ocyny. pe ciò non c'e a bisogno alle edi ici di sugge i gli di inuncia e a pa ole di lingua bend inese, che non hanno a mei ca a e is ichini signi ica i i, eg.: g dy i, g b i, g e as, gul i, adė, ugsjis e k . Va gu o laiky ini hib idais s anė e sumnnė ques o sla izmai, come e s anė. Lelijlės ib ido conside a e già nede ebbe. come sla izmas lelija segnala a solo D uskininkų a mės dizodyne, ma Lkž lei non iene applica a. inendo sc i oinio alleg o che così ge ano iamen e ins i u o diale ologių è s a o acce a o g ande aleksand a ičiaus la o o žemaičių šnek os e memo ia della s o ia della lingua. g aziosamen e eslei o con degna in oduzione egli inse ikia o in a minių žodynų bū į. a causa s aniimųji po e e subi a sk iauda nepalaužė a kaklaus žemaičio. Posci a o dal s ajo o is i u o, zagniaužęs nuoskaudą, lui įžo con doana lie u ių kalbo y ai. 182 ac a an anas baLaŠai is Linguis ica Li huanica LXVI Le e a u a Bal u lingua a lan s. P ospek s = Bal ų kalbų a las. P ospek as = A las o he Bal ic Languages. A P ospec , suda y ojos e in od ado au o ės: danguolė Mikulėnienė, anna s a ecka; mappaghi dei commen i au o e: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė, as a Leskauskai ė; mappalapiu compu e izza o a ian e p epa a a edmundas umpa. īga: La ijas uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Die eniškių šnek os dizionynas. NŽ. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2010. C e ingos a mie diziona io. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011. Į eik a m. 3 ma zo 2012 d. an anas baLaŠai is Didlaukio 27-64, LT-08320 Vilnius, Li uania