Dėl Marijampolės apskrities agronimų – priesagos „-in-“ vedinių

81straipsniai / articles daLia sViderskienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: onomastika (tikrinių žodžių darybos, kilmės tyrimai). dėL MarijaMPoLės aPskrities agroniMų – Priesagos -inVedinių on the agronyms – derivatives of the suffix -inin Marijampolė county anotacija Šiuo straipsniu siekiama atidžiau pažvelgti į tarpukariu užrašytą Marijampolės apskrities toponimijos dalį – agronimus, priesagos -invedinius. remiantis vertinga papildoma informacija, užrašyta Žemės vardų anketose, bandyta kuo tiksliau nustatyti tiriamų vietovardžių darybos būdą, surasti ir įvardyti bendrinius žodžius, su kuriais galima susieti, iš kurių galima kildinti etimologizuojamasias agronimų lytis, papildyti bei patikslinti esamus pietinio lietuvių kalbos ploto vietovardžių darybos ir kilmės aiškinimus. atlikti tyrimo duomenys galėtų būti įtraukti į lituanistikos bei baltistikos tyrimų kontekstą. annotation the article attempts to take a closer look at the part of toponymy of Marijampolė county recorded in the interwar period – agronyms as the derivatives of the suffix -in- . based on the valuable additional information recorded in Field-Name questionnaires, the author sought to identify the type of formation of the place names under analysis, to identify and name the common words, which can be associated with the etymologised agronym forms and from which they can be derived, to supplement and revise the existing interpretations of the formation and origins of the place names in the southern area of the Lithuanian language to the most accurate way possible. the research data can be included into the context of the research of the Lithuanian and baltic linguistics. esMiniai žodžiai: tarpukario laikotarpis, vietovardžiai, agronimai, pamatinis žodis (etimonas), bendrinis žodis (apeliatyvas), vietovardžių daryba, priesaga, vedinys. keyWords: interwar period, place names, agronyms, base word (etymon), common word (appellative), formation of place names, suffix, derivative. 82 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXVI 0. ĮVadas Priesagos -invedinių paplitimo ir produktyvumo duomenys įvairiose lietuvių toponimų klasėse (poklasiuose) gana nevienodi. aleksandro Vanago teigimu‚ „hidronimai su priesaga -inė ir -inis, apskritai imant, pasitaiko visoje Lietuvoje. tik Šiaurės Lietuvos vidurinėje dalyje (apytikriai su centru Vabalninkas, kupiškis, subačius), pietrytinėje Lietuvoje ir žemaičiuose jie kiek retesni “ (Vanagas 1970: 164). tai paremia ir onomasto pateikiamas hidronimų priesagų paplitimo kartografinis vaizdas (ten pat, p. 407). bendras iš apeliatyvų ir iš asmenvardžių padarytų priesagos -invedinių skaičius Lietuvoje autoriaus nurodomas 522: 178 su -inė ir 344 su -inis (ten pat, p. 381, 385). žinant bendrą priesaginių hidronimų skaičių – apie 4000 (ten pat, p. 277) – buvo nustatytas priesagos -invedinių kiekis vandenvardžių klasėje – 13 %. Lietuvių oikonimų tyrimo duomenimis, antroji iš universalesnių priesagų pagal darinių produktyvumą (po -išk-) yra priesaga -inė. Marijos razmukaitės teigimu, „oikonimai-derivatai su šia priesaga paplitę nemažame Lietuvos plote; mažiau jie būdingi vakarų dzūkams bei pietinėms trakų rajono apylinkėms. išskyrus pietrytinį dūnininkų kampą, nepopuliarūs šios priesagos vediniai žemaičiuose, taip pat šiaurės Lietuvoje tarp Ventõs ir Mūšõs “ (razmukaitė 1998: 113). didesniu produktyvumu, kaip rašo autorė, nepasižymi -iniai. Priesagos „vedinių ruožas ryškesnis pačioje šiaurinėje Lietuvos dalyje “ (ten pat). tai paremia ir tyrėjos pateikiamas oikonimų priesagų paplitimo kartografinis vaizdas Priede nr. 1, žemėlapyje nr. 2. Priesagų produktyvumo eilėje, sudarytoje pagal bendrus skaičiuojamų (priesaginės darybos) vedinių produktyvumo procentus, priesagos -invediniai sudaro: 5 % -inė vediniai (rasti 323 oikonimai) ir 1,25 % -iniai vediniai (rasti 83 oikonimai) (ten pat, p. 111). remiantis atliktais priesaginių helonimų tyrimo duomenimis, aiškėja, kad šių onimų darybai naudojami visi kalbamos priesagos galūnių variantai, iš jų padaromi skirtingi kiekiai vedinių. „dariausios yra iš *-nokilusios priesagos – su 47 priesagomis padaryta 45,9 % visų ypatybės turėtojų pavadinimų: su -inė – 32,4 % (visos darybos kategorijos atžvilgiu), su -inis – 6,9 %, su -inės – 3,4 %, su -iniai – 0,6 % [...] ir t. t. “ (bilkis 2008: 262). Veiksmo rezultatų pavadinimų, tyrėjo teigimu, yra 104, tai sudaro 1 % visų aiškios darybos priesaginių helonimų. iš jų rasta 14,4 % -inė ir po 3,8 % -inės, -inis derivatų (ten pat, p. 269–270). Priesaginės darybos lietuvių oronimų tyrimo duomenimis, priesagos -invediniai sudaro 18,2 %. jie padaromi su šios priesagos galūnių variantais: 10,28 % vedinių padaryta su -inė, 1,85 % – su -inės, 0,51 % – su -iniai ir 5,56 % – su -inis (kačinaitė 2009: 141). anksčiau atliktuose Marijampolės apskrities tarpukariu užrašytų vietovardžių tyrimuose darybos ir kilmės aspektu ypatingas dėmesys į priesagos -invedinius nebuvo atkreiptas. tiesa, pastebėta, kad toponimų su priesaga -inrandama visose dėl Marijampolės apskrities agronimų – priesagos -invedinių 83straipsniai / articles vietovardžių klasėse: vandenvardžių, gyvenamųjų vietų vardų, ypač žemėvardžių. jie padaromi tiek iš apeliatyvų, tiek iš onimų. ištyrus vieną Marijampolės apskrities žemėvardžių poklasį, asmenvardinės kilmės agronimus (sviderskienė 2010: 97–127), nustatyta, kad priesagos -invediniai sudaro 12 % (rasti 47 vietovardžiai, iš kurių 46 -inė(s) ir 1 -inis vedinys) (ten pat, p. 122). Vėliau buvo atkreiptas dėmesys į apeliatyvinės kilmės priesagos -invedinių sankaupą šiame areale. Čia jų užrašyta 328, t. y. apie pusę (~50 %) visų iš bendrinių žodžių kilusių priesaginių agronimų. nors vediniai su šia priesaga dažnai daromi ir kituose lietuvių kalbos plotuose (plg. Mickienė 2001: 117–118; 2006: 27–30, endzelytė 2004: 80–89; 2005: 145–146, bartkutė 2008: 157–159), jų ištirtose vietose užrašyta kur kas mažiau nei tiriamame areale. be to, buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Marijampolės apskrities Žemės vardų anketose1 užrašyta itin nedaug (apie tris dešimtis) apeliatyvinės kilmės sudėtinių kilmininkinių2 agronimų. remiantis tuo, kad bendrinėje kalboje priesagos -inis būdvardžiai plinta išstumdami vieną iš gramatinių sinonimų – daiktavardžio kilmininką (plg. kniūkšta 1976: 196; 2000: 36), hipotetiškai galima manyti, kad galbūt ir toponimikoje įmanomos sąsajos su kalbos dėsniais, veikiančiais apeliatyvinės leksikos kontekste. taigi priesagos -invedinių kiekybinė persvara greičiausiai liudija šios vietovardžių klasės (subklasės) specifiškumą tiriamame plote bei onimų polinkį plėstis kalbamų vedinių naudai. Šiuo straipsniu siekiama atidžiau pažvelgti į tarpukariu užrašytą Marijampolės apskrities toponimijos dalį – apeliatyvinės kilmės priesagos -invedinius. remiantis papildoma informacija Žemės vardų anketose, bandoma kuo tiksliau nustatyti tiriamų vietovardžių darybos būdą3, pamatinius žodžius, papildyti, patikslinti esamus šių apylinkių vietovardžių darybos ir kilmės aiškinimus. ateityje, rengiant sintetinį lietuvių toponimikos darbą Lietuvos vietovardžių žodyną (toliau – LVž), nuosekliai atliekami tokio pobūdžio tyrimai, tikimasi, padės tiksliau nustatyti žemėvardžių 1 Plačiau apie tarpukario Lietuvos anketų duomenis žr. sviderskienė 2005: 93; sinkevičiūtė 2006: 497. 2 jais laikomi vietovardžiai, sudėti iš dviejų savarankiškų žodžių, kurių pirmasis, apibrėžiantysis, yra kokio nors bendrinio žodžio kilmininkas; kilmininkinių vietovardžių antrasis žodis yra žemės paviršiaus objekto, kurį pirmasis išskiria iš kitų vienodų, pavadinimas (plg. Vanagas 1970: 258–259; dar žr. savukynas 1963: 235–246). 3 turimi omenyje tokie agronimai, kurių darybos pamatas gali būti tiek nepriesaginis apeliatyvas (darinys laikomas vediniu, jo priesaga – darybos afiksu), tiek priesaginis apeliatyvas. Pastaruoju atveju agronimas laikytinas pirminiu. Lietuvių toponimikoje pirminiais laikomi tokie vietų vardai, kurie toponimizacijos metu, bendriniams (ar kitiems tikriniams) žodžiams virstant vietovardžiais, neįgyja jokių darybos požymių. dėl šio termino, taikomo vandenvardžiams, dar žr. Vanagas 1970: 24. Pavyzdžiui, remiantis tiriamos apskrities gudelių valsčiaus būdninkų kaimo anketos duomenimis (seniau ši pieva buvo prie giraitės, kuri dabar iškirsta), manoma, kad pievos vardas Pagirnė yra kilęs iš lie. pagi r nis, -ė ‘netoli girios esantis’, plg. Pagirnis šonas klvr (Lkže), žemėvardis laikomas pirminiu. taigi šis agronimas į tiriamų vietovardžių sąrašą nepatenka. 84 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXVI kilmę, ne vieno vietovardžio vietą formuojamuose lizduose ar pan. be to, siekiant išsaugoti smulkiausius žemės paviršiaus vardus, kaip specifinę bei labiausiai kintančią leksikos dalį, šios klasės vietovardžius ketinama ir toliau tirti bei publikuoti. straipsnyje skelbiami iš gyvosios kalbos užrašyti autentiški vietovardžiai. jeigu tarpukario medžiagoje vietovardis nesukirčiuotas arba jo kirčiavimas neaiškus, nepatikimas, straipsnyje jis nekirčiuojamas. kaip jau įprasta tokio pobūdžio darbams, prie kiekvieno vietovardžio pateikiamos įvardijamų objektų ir jų lokalizacijos nuorodos. toliau aiškinama agronimo kilmė: nurodomas spėjamasis pamatinis žodis (etimonas), jo reikšmė. kadangi tarpukariu užrašyta tyrimo objektu pasirinkta Marijampolės apskrities toponimijos dalis gana autentiška, nepaliesta svetimos kalbos žodžių darybos modelių, visais atvejais, suradus ir įvardijus bendrinius žodžius, su kuriais sietinos, iš kurių kildintinos etimologizuojamųjų agronimų lytys, nurodant apeliatyvų reikšmes, naudotasi Lietuvių kalbos žodyno elektroniniu leidimu (toliau – Lkže). atsižvelgiant į pamatinių žodžių priklausymą tam tikroms kalbos dalims, straipsnyje išskiriamos dvi tiriamų toponimų grupės: i. Vediniai iš daiktavardžių (desubstantyvai) ir ii. Vediniai iš būdvardžių (deadjektyvai). Pastarųjų vedinių Marijampolės apylinkėse užrašyta 13 (4 %). reprezentantų skaičiumi deadjektyvus ženkliai lenkia desubstantyvai. jų užrašyta 315 (96 %) (dar žr. priedą, 1 diagramą). Šie vediniai pagal pamatinį žodį skiriami į kelias leksines semantines grupes: iš įvairių fiziografinių terminų, augalų, gyvūnų pavadinimų bei kitų – įvairių gamtos, socialinės aplinkos daiktų, reiškinių – pavadinimų. 1 . Vediniai iŠ daiktaVardžių (desubstantyVai) 1 .1 . Vediniai iš fiziografinių terminų -inė: Akmen-nė pv. klvr, krsn, Lbv: lie. ãkmenas (akmuõ) ‘ kieta uoliena arba jos atskiras gabalas ’; Angl-nė dr. Šil: lie. angls ‘ nebaigusio degti medžio liekana ’; Buiz-nė ar., dr. kzr: lie. buizà ‘didelė purvynė, makalynė, pamurys’; Daub-inė pv. klvr: lie. daubà ‘ slėnys, klonis, griova ’; Dub-nė pv. krsn, Ldvn: lie. dùbė ‘įdubimas, slėnys’, plg. lie. dubùs, - ‘ duobėtas, duburiuotas ’; Duõb-inė pv. Lbv: lie. duob ‘ iškasta ar šiaip įdubusi vieta žemėje ’; Dùrp-inė pv. klvr, Ldvn, ss: lie. dùrpa, dùrpos ‘ susigulėjusios ir apanglėjusios pelkių augalų liekanos ’4; Gal-nė ar. 4 Pievų vardai gali būti padaryti tiesiog iš lie. dùrpinė (dkt.) ‘vieta, kur kasamos ar iškastos durpės; duobė durpyne’. dėl Marijampolės apskrities agronimų – priesagos -invedinių 85straipsniai / articles kzr, pv. igl, 2 pv. klvr, pv. krsn, 2 pv. Ldvn: lie. gãlas ‘ vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga) ’; Išdag-nė pv. Ldvn, Mrj: lie. š da ga, išdagà ‘ išdegusi ar saulės išdeginta vieta pievoje, miške, durpyne, degimas ’; Kaln-nė pv. klvr: lie. kálnas ‘ aukštas žemės pakilimas ’; Kap-inė pv. klvr; Kamp-nė pv. Prn; Kamp-inė 2 pv. igl, klvr, pv. Ldvn, Mrj, 2 pv. Prn; Kamp- -inė 2 pv. igl, pv. Prn: lie. kapas ‘ kraštas, šalis; pusė; plotas, sklypas; pakraštys; gabalas ’; Klón-inė pv. gdl; Klon-nė pv. brb: lie. klónis ‘slėni vieta, slėnys, lenkė, loma, dauba’; Krant-nė dr. ss: lie. krañtas ‘žemės pakraštys prie upės, ežero, jūros; skardis’; Kriauš-inė pv. klvr: lie. kriašis ‘status, skardingas krantas, staigiai pakili vieta’; Kùpst-inė 2 pv. brb, 6 pv. gdl, 2 pv. klvr, 4 pv. Lbv; Kupst-nė pv. brb, gdl, 3 pv. klvr, 6 pv. Lbv, pv. Ldnv, 8 pv. krsn, pv. ss; Kupst-inė drb. ž., pv. Prn; pv. brb, gdl, igl, 3 pv. klvr, 2 pv. krsn, pv. Lbv, Šil: lie. kùpstas ‘koks nors nedidelis iškilimas, kaupas, kemsas, kupurna; javų guba (10 ar 12 pėdų)’; Mišk-inė dr. Vv: lie. mškas ‘medžiais apaugusi vieta; giria’; Mol-inė dr. krsn: lie. mólis ‘rusva žemė, tąsi (kai drėgna), vartojama statyboms, keramikos dirbiniams, lipdybai ir pan.’, mõlė ‘molio žemė, molynas’; Pagir-nė pv. kzr: lie. pagir, pagirs ‘laukas prie girios’; Pakel-nė ar., pv. kzr, pv. klvr, Ldvn: lie. pakel, pakels ‘vieta prie kelio, palei kelią; šalikelė’5; Pakriauš-nė pv. Ldvn: lie. pakriáušė, pakriáušis ‘status, skardingas krantas ar kalno šlaitas, kriaušis, pakriūtė’; Paupel-nė ar., pv. kzr: lie. pau pel, pãupelis ‘vieta palei upelį’; Paup-nė pv. kzr: lie. paup, paups ‘vieta palei upę, pakrantė’; Pavieškel-inė pv. Lbv: lie. pavieškel, pavieškels ‘vieta palei vieškelį’; Piesk-nė dr. ss: skol. pieskà, piskas ‘smėlinga dirva, smėlinga žemė’; Pra tekul-nė ar. krsn: lie. *pratekulis ar pan., plg. lie. pratekliai ‘ištaka, protėkis (?)’; Prūdel-inė pv. brb: lie. prūdlis, plg. prdas ‘tvenkinys’; Prd-inė pv. gdl: skol. prdas; Šaltin-nė pv. Lbv: lie. šaltnis ‘iš žemės tekanti vandens versmė’; Ru bež-nė ar. kzr: skol. rubžius ‘žemės rėžio, lauko riba, ežia’; Rūd-nė dr. Vv, pv. krsn; Rūd-inė pv. Prn: skol. rūdà ‘prasta, pelkėta žemė su durpių priemaiša, rūdynė; žemė su rūdos priemaiša’; Tak-nė pv. igl: lie. tãkas ‘siauras kelelis eiti; prk. siauras žemės sklypelis’; Tùrp-inė pv. brb: skol. tùrpės ‘durpės’; Valak-inė 2 pv. igl; Valak-inė pv. Prn: skol. valãkas ‘žemės sklypas apie dvidešimt dešimtinių’; Žiẽgždr-inė drb. ž. gdl: lie. žiegždrà, žigždras ‘rupus smėlis, žvyras, žvirgždas’; Žiõg-inė pv. ss: lie. žiogs ‘užlietas upės pakraštys, užutekis, vadaksnis; liūnas, klampynė upės ar ežero pakraštyje ’, kita vertus, galima kilmė iš lie. žiógas, žió gis ‘šoklus tiesiasparnių būrio vabzdys (Tettigonia)’; Žvirgžd-inė pv. igl: lie. žvigž dė ‘žvirgždėta žemė’; 5 neišleistina iš akių tai, kad žemėvardžiai gali būti padaryti tiesiog iš lie. pakelnis, -ė ‘esantis [...] prie kelio’. 86 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXVI -inės: Angl-nės ar. krsn: lie. angls6; Durp-nės pv. kzr: lie. dùrpė, dùrpės; Kamp-nės pv. ss; Kamp-inės pv. igl: lie. kapas; Kéms-inės pv. krsn: lie. kémsas ‘samanomis ar žole apžėlęs kelmas ar žemės kauburėlis, kęsas’; Valãk-inės pv. klvr: skol. valãkas; Žiegždr-inės gn. gdl: lie. žiegždrà, žigždras; -iniai: Krašt-niai dr., pv. krsn: lie. krãštas ‘galas, pabaiga, riba, siena; gabaliukas, sklypelis; truputis’; -inis: Kamp-nis dr., pv. Mrj, pv. Prn: lie. kapas; Pagir-nis drb. ž. kzr: lie. pa gir, pagirs ‘ girios pakraštys; laukas prie girios ’7; Pavieškel-inis dr. ss: lie. pavieš kel, pavieškels . Pastebėta, kad tiriamame areale iš fiziografinių terminų padaroma didžiausia dalis (40 %) priesagos -invedinių (žr. priedą, 2 diagramą). Šioje grupėje dariausi priesagos -inė vediniai. jie sudaro 91 % visų šios grupės vietovardžių. kiti vediniai padaromi su priesagos -ingalūnių variantais: 5 % vedinių padaryta su -inės, 3 % – su -inis. užrašytas vienas vedinys su -iniai . itin daug tiriamame plote agronimų, kilusių iš lie. kùpstas. Priesagos -invediniai, kurių pamatinis žodis yra minėtas apeliatyvas, užrašyti beveik visuose tiriamos apskrities valsčiuose (balbieriškio, gudelių, kalvarijos, Liubavo, Liudvinavo, krosnos, sasnavos ir Šilavoto). tai galėtų paliudyti, kad lygumų vietovėse kiekvienas žemės paviršiaus nelygumas neliko nepastebėtas ir buvo kaip nors pavadintas8 (agronimų darybos atveju – kupstu). iš apeliatyvo rūdà gana dažnai padaromi kalbami vediniai, matyt, reiškia ne tik prastą, pelkėtą žemę su durpių priemaiša, rūdynę, žemę su rūdos priemaiša. galimi atvejai, kada rūdà reiškia balų rūdą9 . Kapas ir gãlas – dar du apeliatyvai, iš kurių neretai padaromi priesagos -invediniai. tokių agronimų, kurių pamatinis žodis yra pavadinamojo objekto nomenklatūrinis terminas, šiose apylinkėse neužrašyta. 6 Pasikartojančių bendrinių žodžių, su kuriais siejamos, iš kurių kildinamos etimologizuojamos agronimų lytys, reikšmės straipsnyje nenurodomos. 7 žemėvardis galėtų būti padarytas tiesiog iš lie. pagirnis, -ė, tačiau kazlų rūdos valsčiaus senovės kaimo anketos vietovardžių užrašytojas tokių duomenų nepateikia. kadangi agronimo darybos pamatas yra nepriesaginis apeliatyvas (pagirs), darinys laikomas priesagos -invediniu (plg. 3 išnašą). 8 tiriant Marijampolės apskrities kitą toponimų poklasį – sudurtinius oronimus – buvo pastebėta, kad šiame areale dažnai (89 %) vietovardžiai daromi sudūrimo būdu su leksema kálnas antrajame sande (žr. sviderskienė 2006: 57). 9 dar žr. Vanagas 1996: 94–97, kur aiškindamas miesto vardo Kazl Rūdà, priklausančio tiriamam arealui, kilmę, plačiai aptaria antrojo vietovardžio dėmens Rūdà kilmės aiškinimo galimybes. dėl Marijampolės apskrities agronimų – priesagos -invedinių 87straipsniai / articles 1.2. Vediniai iš augalų pavadinimų -inė: Alksn-nė pv. kzr, Ldvn: lie. aksnis ‘beržinių šeimos medis (Alnus)’; Arel-nė pv. klvr: lie. ãrelis ‘balų augalas ilgais, stipriai kvepiančiais lapais (Acorus calamus)’; Aržuol-nė pv. klvr, Aržuol-inė pv. Lbv: lie. áržuolas ‘labai kietos medienos lapuotas medis (Quercus)’; Asikl-inė pv. brb, gdl, 2 pv. klvr, krsn, pv. Lbv, Prn, Šil; Asiūkl-nė pv. krsn; Asiūkl-inė pv. klvr, Ldvn, 2 pv. Prn: lie. asiklis ‘ asiūklinių šeimos sporinis augalas smulkiais žvyniškais lapeliais, triaušis (Equisetum) ’; Aviž-inė pv. Prn: lie. avižà ‘ kultūrinis augalas, kurio grūdai vartojami pašarui ir maistui (Avena); to augalo grūdas ’; Baland-nė pv. Mrj: lie. ba lán da ‘toks balandinių šeimos augalas (Chenopodium)’10; Berž-nė pv. gdl, 4 pv. krsn: lie. béržas ‘ lapuotas medis balta tošimi (Betula) ’; Bulb-inė dr. igl: skol. bùlbė ‘ daržovė, kurios šakniagumbiai turi daug krakmolo (Solanum tuberosum); tos daržovės šakniagumbis ’; Búož-inė 2 pv. Mrj: lie. búožė ‘švendras, vilkauodegė (Typha)’; Cibul-nė 3 pv. Ldvn: skol. cibùlis ‘svogūnas (Allium cepa)’; Česnak-nė pv. gdl: skol. česnãkas ‘ aštraus kvapo daržovė (Allium sativum) ’; Dilgl-inė pv. Mrj: lie. dil gė l ‘ žolinis augalas, kurio stiebas ir lapai su dilginančiais plaukeliais (Urtica) ’; Dirs-nė pv. Ldvn: lie. drsė ‘ varpinė piktžolė, ppr. auganti rugiuose (Bromus) ’; Drebul-nė pv. kzr: lie. drebul ‘ toks medis drebančiais lapais, epušė (Populus tremula) ’; Egl-nė 2 pv. krsn: lie. glė ‘ visada žaliuojantis spygliuotis medis su tankiomis šakomis, sudarančiomis kūgio formos vainiką (Picea) ’; Geguž-nė 2 pv. krsn; Geguž-inė pv. igl, Prn: lie. geguž (gegužs rtos) ‘tokios žolės, augančios pūdymuose’, gegùžis ‘ asiūklis, kežėtys (Equisetum) ’; Glúoks-ninė pv. Prn: lie. glúoksnis ‘ gluosninių šeimos medis, žilvitis (Salix) ’; Glúos-ninė pv. brb, 2 pv. Prn: lie. glúosnis ‘ gluosninių šeimos medis, žilvitis (Salix) ’; Karkl-nė pv. krsn, Lbv; Karkl-inė pv. klvr: lie. kaklas ‘gluosninių šeimos medis ar krūmas (Salix cinerea)’, plg. lie. kaklės ‘tokios žolės’; Klev-inė ar., pv. Šil: lie. klvas ‘klevinių šeimos medis plačiais karpytais lapais, medžliepis (Acer)’; Kopūst-inė dr. igl, pv. klvr: lie. kopstas ‘kryžmažiedžių šeimos lapinė daržovė (Brassica)’; Lapg-inė 3 pv. klvr; Lapūg-nė pv. krsn: skol. lapgas ‘puriena (Caltha palustris)’; Lapk-inė 3 pv. 10 dėl vv. kilmės dar žr. LVž i 322–333, kur pateikiama vietovardžių kilmės aiškinimo galimybė iš lie. balañdė, balañdis ‘toks paukštis, karvelis; laukinis karvelis (Columba)’. straipsnio autorės nuomone, matyt, įmanoma ir kitokia vietovardžio kilmės aiškinimo versija. remiantis Baltų kalbų atlaso duomenimis, išsiaiškinta, kad bendrinis žodis balañdis vartojamas visame žemaičių tarmės plote, gretimose vakarų aukštaičių ir kai kuriose rytų aukštaičių panevėžiškių šnektose (p. 89). tiriamame lietuvių kalbos plote vartojamas apeliatyvas karvlis, kuris, minėto atlaso duomenimis, yra paplitęs didžiojoje Lietuvos dalyje: visame aukštaičių plote, taip pat kai kuriose pietinėse ir rytinėse pietų žemaičių raseiniškių šnektose (plg. p. 90; dar žr. žemėlapį p. 149). atsižvelgus į tai, pievos vardas straipsnyje siejamas su lie. balánda ir teikiamas desubstantyvų skyriuje, vedinių iš augalų pavadinimų semantinėje grupėje. 88 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXVI krsn: skol. lapkas ‘puriena (Caltha palustris)’; Léndr-inė 2 pv. Lbv: lie. lénd rė ‘varpinių šeimos vandens augalas ilgu tuščiaviduriu stiebu; paprastoji nendrė (Phragmites communis)’; Néndr-inė 2 pv. gdl, pv. Lbv; Nendr-nė 2 pv. gdl, 4 pv. krsn, pv. Lbv, Ldvn; Nendr-inė pv. igl, klvr: lie. néndrė ‘varpinių šeimos vandens augalas ilgu tuščiaviduriu stiebu (Phragmites communis)’; Papart-nė pv. klvr: lie. papatis ‘sporinis dideliais karpytais lapais augalas (Dryopteris)’; Pupeláišk-inė pv. Ldvn: lie. *pupelaiškė ar pan., plg. lie. pùpalaiškė ‘gencijoninių šeimos pelkėse augantis vaistinis augalas (Menyanthes trifoliata)’; Pùš-inė, Puš-nė pv. krsn: lie. pušs ‘visada žaliuojantis medis su ilgais spygliais ir apvaliais kankorėžiais (Pinus)’; Rug- -nė pv. klvr: lie. rugia, rugs ‘varpinis (ppr. žieminis) javas, iš kurio grūdų miltų kepama duona (Secale); šių javų augantis laukas’; Sãman-inė pv. brb; Saman-nė 3 pv. krsn, pv. Lbv; Sama-ninė 2 pv. klvr, pv. Šil: lie. sãmana ‘drėgnų vietų sporinis augalas su šakniniais plaukeliais vietoj šaknų (Bryophyta)’; Serbent-nė pv. Lbv, ss; Serbent-inė pv. Ldvn: lie. serbentà, serbeñtas ‘vaiskrūmis su valgomomis rūgščiai saldžiomis raudonomis, gelsvomis ar juodomis uogomis (Ribes)’; Sikl-inė 2 pv. Lbv; Siūkl-nė pv. klvr: lie. siklė, siklis ‘asiūklinių šeimos sporinis augalas smulkiais žvyniškais lapeliais, triaušis (Equisetum)’; Skrobl-nė dr. ss: lie. skrõb las ‘beržinių šeimos medis kieta mediena (Carpinus)’; Smlg-inė pv. Lbv; Smilg-nė pv. Ldvn: lie. smlga ‘varpinių šeimos žolė su šluotelės pavidalo žiedynu (Agrostis)’; Smukn-nė pv. krsn, Smukn-inė pv. igl: lie. smùknė, smuknià ‘panaši į viksvą žemų vietų žolė’; Spagen-inė pv. Lbv: lie. spagena ‘spanguolėʻ; Stadal-nė pv. Ldvn: lie. stadal ‘daugiametis dekoratyvinis krūmas arba medis (Cornus)’; Šeltekšn- -inė pv. igl: lie. šeltkšnis ‘šaltekšninių šeimos krūmas ar medelis (Frangula)’; Šer- -nė pv. klvr, Mrj: lie. šers ‘prasta, kieta žolė’11; Šermukšn-nė pv. Ldvn: lie. šermùkšnis ‘erškėtinių šeimos medis raudonomis uogomis (Sorbus)’; Šlýn-inė pv. brb: lie. šlýnas, šlýnė ‘pilkšvai melsvas arba balkšvas glitus molis su organinių medžiagų priemaišomis; tokio molio dirva’; Švéndr-inė pv. Ldvn: lie. švéndrė ‘nendrė (Phragmites)’; Uos-nė pv. brb: lie. úosis ‘alyvmedinių šeimos medis su karpytais plunksnos pavidalo lapais ir kieta mediena (Fraxinus)’; Viksv-nė pv. brb, klvr, Lbv; Viksv-inė pv. klvr: lie. viksvà ‘viksvinių šeimos daugiametė žolė (Carex)’; Vikšr-inė pv. kzr: lie. vkšris ‘viksva (Carex); šis augalas kaip žolė ar šienas’; Vingir-inė pv. Šil: lie. vingris ‘vėdryninių šeimos daugiamečių žolių gentis (Thalictrum)’; Vinkšn-nė pv. krsn: lie. vnkšna, vinkšnà ‘guobinių šeimos medis (Ulmus)’; Žolyn- -nė l. Mrj: lie. žolýnas ‘ bet koks žolinis (augantis ar skintas) augalas ’, lie. žolnė ‘žolių priaugusi vieta’; -inės: Nendr-nės pv. Lbv: lie. néndrė; Saman-nės pv. gdl: lie. sãmana; Smlg- -inės pv. gdl: lie. smlga; 11 Pievų vardai gali būti padaryti tiesiog iš lie. šernis, -ė ‘šiurkštus, kietas kaip šeriai’. dėl Marijampolės apskrities agronimų – priesagos -invedinių 89straipsniai / articles -inis: Aržuol-inis pv. igl: lie. áržuolas; Brõk-inis dr. ss: lie. brõkas ‘ tokia daržovė; tos daržovės šakniagumbis; runkelis (Beta) ’12; Róp-inis dr. ss: lie. rópė ‘ kryžmažiedžių šeimos pašarinė ar valgomoji daržovė pailga arba apvalia, stora šaknimi (Brassica rapa) ’; Saman-nis pv. gdl: lie. sãmana; Skirpst-nis ar. krsn: lie. skips tas ‘ bukas (Fagus) ’; Skrobl-nis l. Lbv: lie. skrõblas; Skruobl-inis pv. gdl: lie. skrúob las ‘ beržinių šeimos medis kieta mediena (Carpinus) ’; Tabok-nis l. dalis ss: lie. tabokà, tabõkas ‘ bulvinių šeimos augalas (Nicotiana) ’. Pastebėta, kad vedinių iš augalų pavadinimų grupėje dariausi priesagos -inė vediniai. jie sudaro 91 % visų šios grupės žemėvardžių. kiti vediniai padaromi su priesagos -ingalūnių variantais: su -inės padaryta 2 % vedinių, su -inis – 7 %. su -iniai vedinių neužrašyta. tiriamame plote agronimai daromi iš medžių (aksnis, áržuolas, skipstas, skrõblas, vnkšna, vinkšnà) ir iš įvairiose vietose augančių augalų pavadinimų: šlapių vietų (ãrelis), dirvų (asiklis), daržų (brõkas, rópė), pievų (smlga), laukų (avižà). dažniausiai pamatiniais žodžiais esti šios leksemos: asiklis, néndrė, sãmana, viksvà . iš gyvojoje kalboje tarpukariu vartotų tiriamo poklasio vietovardžių užrašymų matyti, kad vienu metu toje pačioje lokalioje erdvėje vietų vardai su priesaga -inir jos galūnių variantais padaromi iš gretiminių formų su asiūklir siūkl-, rodančių ryšį su lie. asiklis ir lie. siklė, siklis; su lapūkir lapūg-, rodančių ryšį su skol. lapgas ir skol. lapkas; su lendrir nendr-, rodančių ryšį su lie. léndrė ir lie. néndrė; su skroblir skruobl-, rodančių ryšį su lie. skrõblas ir lie. skrúoblas. Manoma, kad šio tyrimo išryškinta varijuojančių leksemų įvairovė galėtų būti laikoma specifiniu tiriamam arealui būdingu bruožu. 1 .3 . Vediniai iš gyvūnų pavadinimų -inė: Ánt-inė pv. gdl: lie. ántis ‘ naminis ar laukinis vandens paukštis (Anas) ’; Barsuk-inė ar. Šil: lie. barsùkas ‘ plėšrus žvėrelis šiurksčiais plaukais, opšrus (Ursus meles) ’; Dl-inė pv. brb; Dėl-nė pv. brb; Dėl-inė pv. Ldvn: lie. dėl ‘ krauju mintanti gėlųjų vandenų kirmėlė, siurbėlė (Hirudo medicinalis) ’; Gaid-nė pv. Ldvn: lie. gaids ‘ naminis paukštis, vištų patinas (Gallus gallinaceus) ’; Gyvat-nė pv. krsn; Gyvat-inė pv. klvr: lie. gyvãtė ‘ ilgu kūnu, be kojų, nuodingais dantimis šliaužikas, angis, piktoji, šnypštėlė (Vipera berus) ’; Jarub-nė pv. Prn: lie. jaru b ‘ tetervinų šeimos paukštis, virbė, irbė (Tetrao bonasia) ’; Ožk-nė pv. klvr: lie. ožkà ‘nedidelis raguotas atrajojantis (ppr. naminis) gyvulys, laikomas pienui ir mėsai’; Pemp-nė pv. kzr: lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų šeimos pelkių paukštis (Vanel12 kita vertus, neatmestina vv. kilmės iš pvd. Brõkas (LPž i 312) galimybė. 96 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXVI LokaLizacijos nuorodų sutruMPiniMai brb – balbiẽriškis (Prenų r.) gdl – gudẽliai (Marijámpolės sav. t.) igl – igliškliai (Marijámpolės sav. t. klvr – kalvarijà (Marijámpolės sav. t.) krsn – krosnà (Lazdjų r.) kzr – kazl rūdà Lbv – Liubãvas (kalvarìjos sav. t.) Ldvn – Liudvinãvas (Marijámpolės sav. t.) Mrj – Marijámpolė Prn – Prenai ss – sasnavà (Marijámpolės sav. t.) Šil – Šilavótas (Prenų r.) Vv – Veiveria (Prenų r.) kiti sutruMPiniMai ar. – arimas dab. – dabartinis dkt. – daiktavardis drb. ž. – dirbama žemė dr. – dirva gn. – ganykla lg. – lyguma lie. – lietuvių pan. – panašiai plg. – palygink ppr. – paprastai pr. – prūsų prk. – perkeltine reikšme pv. – pieva pvd. – pavardė skol. – skolinys vnt. – vienetas vv. – vietovardis ŠaLtiniai Baltu valodu atlants . Prospekts = Baltų kalbų atlasas . Prospektas = Atlas of the Baltic Languages . A Prospect, sudarytojos ir įvado autorės: danguolė Mikulėnienė, anna stafecka; žemėlapių komentarų autorės: ilga jansone, anna stafecka, rima bacevičiūtė, asta Leskauskaitė; žemėlapių kompiuterinį variantą parengė edmundas trumpa. rīga: Latvijas universitātes Latviešu valodas institūts, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. Lkže – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas. redaktorių kolegija: gertrūda naktinienė (vyr. red.), jonas Paulauskas, ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, jolanta zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Prieiga internete: www.lkz.lt. LPž i–ii – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LVž i – bilkis Laimutis, Maciejauskienė Vitalija, razmukaitė Marija. Lietuvos vietovardžių žodynas 1. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Literatūra bartkutė nerija 2008: Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai . Daktaro disertacija. Vytauto didžiojo universitetas, Šiaulių universitetas. bilkis Laimutis 2008: Lietuvių helonimų daryba . Priesaginiai ir priesagėtieji helonimai . Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. dėl Marijampolės apskrities agronimų – priesagos -invedinių 97straipsniai / articles endzelytė renata 2004: Šiaurės vidurio Lietuvos agronimai. – Vārds un tā pētīšanas aspekti . Rakstu krājums 8, 80–89. endzelytė renata 2005: Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai . Daktaro disertacija. Vytauto didžiojo universitetas. kačinaitė dalia 2009: Priesaginės darybos lietuvių oronimai . Daktaro disertacija. Vytauto didžiojo universitetas, Lietuvių kalbos institutas. kniūkšta Pranas 1976: Priesagos -inis būdvardžiai: daryba, reikšmės, gramatiniai sinonimai. Vilnius: Mokslas. kniūkšta Pranas 2000: iš priesagos -inis būdvardžių praeities ir dabarties. – Kalbos kultūra 73, 35–47. Mažiulis Vytautas 1988: Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1 . Vilnius: Mokslas. Mickienė ilona 2001: Telšių rajono toponimų daryba. Daktaro disertacija. Vytauto didžiojo universitetas. Mickienė ilona 2006: dėl agronimų darybos. – Kalbų studijos 8, 27–30. razmukaitė Marija 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai . Daktaro disertacija. Lietuvių kalbos institutas ir Vytauto didžiojo universitetas. savukynas bronys 1963: kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 6, 235–246. sinkevičiūtė daiva 2006: sociolingvistinė situacija šiaurės rytų Lietuvoje tarpukario anketų duomenimis. – Baltistica 41(3), 497–506. sviderskienė dalia 2005: Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovardžių darybos ir kilmės polinkiai. – Acta Linguistica Lithuanica 52, 91–118. sviderskienė dalia 2006: Marijampolės apskrities sudurtiniai oronimai. – Lituanistica 4(68), 47–59. sviderskienė dalia 2010: Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai. – Acta Linguistica Lithuanica 62–63, 97–127. Vanagas aleksandras 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba . Vilnius: Mokslas. Vanagas aleksandras 1996: Lietuvos miestų vardai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 98 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXVI on the agronyms – derivatives of the suffix -inin Marijampolė county suMMary the research of areal toponymy carried out to this day has not testified such an extensive usage of the suffix -inin forming derivatives from appellatives (around half of all suffix derivatives) and a particularly small number (thirty recorded instances) of compound genitive-case agronyms of appellative origin, as testified in the interwar Field-Name questionnaires of Marijampolė county. the quantitative prevalence of the derivatives with the suffix -inis most likely a proof of the specific character of the class (sub-class) of the place names under analysis in the area under analysis and the tendency of the onyms to expand to the advantage of the derivatives analysed. it is a new fact supplementing the results of the research on the toponymy of the southern part of Lithuania. authentic data unaffected by external factors (collectivisation, land amelioration, slavonization), which was recorded in the interwar period, was examined in the most important aspects of the research of proper words: word-formation and origins. additional information contained in the Field-Name questionnaires contributed to a more accurate identification of the method of word-formation and base words of the place names under analysis. in this way, the existing interpretations of the formation and origins of the place names of this area were supplemented and revised. their importance will unfold in the future when compiling a synthetic work on Lithuanian toponymy Dictionary of Lithuanian Place Names: they will offer more accurate versions of interpretation of the origins of field-names and help to identify the place of place names in the word families formed, etc. the lexemes identified in the study, from which the derivatives of the suffix -inare formed, revealed the peculiar characteristics of the relief, flora and fauna of a specific area of the Lithuanian language, the names of the items and phenomena from the social environment related to the southern part of Lithuania. the data could be useful and interesting to ethnologists or the researchers of other fields and could help to know the former residents of the area, their mentality and world-views to an even better degree. in order to preserve the names of the tiniest land areas as a specific part of lexis mostly susceptible to variations, it is essential to continue the research and publication of the place names of this class. Įteikta 2012 m. sausio 12 d. daLia sViderskienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected], [email protected]