Dėl Marijampolės apskrities agronimų – priesagos „-in-“ vedinių

81s aipsniai / a icles daLia sVide skienė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: onomas ika ( ik inių žodžių da ybos, kilmės y imai). dėL Ma ijaMPoLės aPsk i ies ag oniMų – P iesagos -in- Vedinių on he ag onyms – de i a i es o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y ano acija Šiuo s aipsniu siekiama a idžiau paž elg i į a puka iu už ašy ą Ma ijampolės apsk i ies oponimijos dalį – ag onimus, p iesagos -in- edinius. emian is e inga papildoma in o ma- cija, už ašy a Žemės a dų anke ose, bandy a kuo iksliau nus a y i i iamų ie o a džių da ybos būdą, su as i i į a dy i bend inius žodžius, su ku iais galima susie i, iš ku ių galima kildin i e imologizuojamasias ag onimų ly is, papildy i bei pa ikslin i esamus pie inio lie u ių kalbos plo o ie o a džių da ybos i kilmės aiškinimus. a lik i y imo duomenys galė ų bū i į auk i į li uanis ikos bei bal is ikos y imų kon eks ą. anno a ion he a icle a emp s o ake a close look a he pa o oponymy o Ma ijampolė coun y eco ded in he in e wa pe iod – ag onyms as he de i a i es o he su ix -in- . based on he aluable addi ional in o ma ion eco ded in Field-Name ques ionnai es, he au ho sough o iden i y he ype o o ma ion o he place names unde analysis, o iden i y and name he common wo ds, which can be associa ed wi h he e ymologised ag onym o ms and om which hey can be de i ed, o supplemen and e ise he exis ing in e p e a ions o he o ma ion and o igins o he place names in he sou he n a ea o he Li huanian language o he mos ac- cu a e way possible. he esea ch da a can be included in o he con ex o he esea ch o he Li huanian and bal ic linguis ics. esMiniai žodžiai: a puka io laiko a pis, ie o a džiai, ag onimai, pama inis žodis (e imonas), bend inis žodis (apelia y as), ie o a džių da yba, p iesaga, edinys. keyWo ds: in e wa pe iod, place names, ag onyms, base wo d (e ymon), common wo d (appella i e), o ma ion o place names, su ix, de i a i e. 82 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXVI 0. ĮVadas P iesagos -in- edinių papli imo i p oduk y umo duomenys į ai iose lie u ių oponimų klasėse (poklasiuose) gana ne ienodi. aleksand o Vanago eigimu‚ „hid- onimai su p iesaga -inė i -inis, apsk i ai iman , pasi aiko isoje Lie u oje. ik Šiau ės Lie u os idu inėje dalyje (apy ik iai su cen u Vabalninkas, kupiškis, su- bačius), pie y inėje Lie u oje i žemaičiuose jie kiek e esni “ (Vanagas 1970: 164). ai pa emia i onomas o pa eikiamas hid onimų p iesagų papli imo ka og a inis aizdas ( en pa , p. 407). bend as iš apelia y ų i iš asmen a džių pada y ų p iesa- gos -in- edinių skaičius Lie u oje au o iaus nu odomas 522: 178 su -inė i 344 su -inis ( en pa , p. 381, 385). žinan bend ą p iesaginių hid onimų skaičių – apie 4000 ( en pa , p. 277) – bu o nus a y as p iesagos -in- edinių kiekis anden a džių klasėje – 13 %. Lie u ių oikonimų y imo duomenimis, an oji iš uni e salesnių p iesagų pagal da inių p oduk y umą (po -išk-) y a p iesaga -inė. Ma ijos azmukai ės eigimu, „oikonimai-de i a ai su šia p iesaga papli ę nemažame Lie u os plo e; mažiau jie būdingi aka ų dzūkams bei pie inėms akų ajono apylinkėms. išsky us pie y inį dūnininkų kampą, nepopulia ūs šios p iesagos ediniai žemaičiuose, aip pa šiau ės Lie u oje a p Ven õs i Mūšõs “ ( azmukai ė 1998: 113). didesniu p oduk y umu, kaip ašo au o ė, nepasižymi -iniai. P iesagos „ edinių uožas yškesnis pačioje šiau- inėje Lie u os dalyje “ ( en pa ). ai pa emia i y ėjos pa eikiamas oikonimų p ie- sagų papli imo ka og a inis aizdas P iede n . 1, žemėlapyje n . 2. P iesagų p o- duk y umo eilėje, suda y oje pagal bend us skaičiuojamų (p iesaginės da ybos) e- dinių p oduk y umo p ocen us, p iesagos -in- ediniai suda o: 5 % -inė ediniai ( as i 323 oikonimai) i 1,25 % -iniai ediniai ( as i 83 oikonimai) ( en pa , p. 111). emian is a lik ais p iesaginių helonimų y imo duomenimis, aiškėja, kad šių onimų da ybai naudojami isi kalbamos p iesagos galūnių a ian ai, iš jų pada o- mi ski ingi kiekiai edinių. „da iausios y a iš *-no- kilusios p iesagos – su 47 p iesagomis pada y a 45,9 % isų ypa ybės u ė ojų pa adinimų: su -inė – 32,4 % ( isos da ybos ka ego ijos a ž ilgiu), su -inis – 6,9 %, su -inės – 3,4 %, su -iniai – 0,6 % [...] i . . “ (bilkis 2008: 262). Veiksmo ezul a ų pa adinimų, y ėjo eigimu, y a 104, ai suda o 1 % isų aiškios da ybos p iesaginių helonimų. iš jų as a 14,4 % -inė i po 3,8 % -inės, -inis de i a ų ( en pa , p. 269–270). P iesaginės da ybos lie u ių o onimų y imo duomenimis, p iesagos -in- edi- niai suda o 18,2 %. jie pada omi su šios p iesagos galūnių a ian ais: 10,28 % edinių pada y a su -inė, 1,85 % – su -inės, 0,51 % – su -iniai i 5,56 % – su -inis (kačinai ė 2009: 141). anksčiau a lik uose Ma ijampolės apsk i ies a puka iu už ašy ų ie o a džių y imuose da ybos i kilmės aspek u ypa ingas dėmesys į p iesagos -in- edinius nebu o a k eip as. iesa, pas ebė a, kad oponimų su p iesaga -in- andama isose dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 83s aipsniai / a icles ie o a džių klasėse: anden a džių, gy enamųjų ie ų a dų, ypač žemė a džių. jie pada omi iek iš apelia y ų, iek iš onimų. iš y us ieną Ma ijampolės apsk i ies žemė a džių poklasį, asmen a dinės kilmės ag onimus (s ide skienė 2010: 97–127), nus a y a, kad p iesagos -in- ediniai suda o 12 % ( as i 47 ie o a džiai, iš ku ių 46 -inė(s) i 1 -inis edinys) ( en pa , p. 122). Vėliau bu o a k eip as dėmesys į apelia y inės kilmės p iesagos -in- edinių sankaupą šiame a eale. Čia jų už ašy a 328, . y. apie pusę (~50 %) isų iš bend inių žodžių kilusių p iesaginių ag onimų. no s ediniai su šia p iesaga dažnai da omi i ki uose lie u ių kalbos plo uose (plg. Mickienė 2001: 117–118; 2006: 27–30, endzely ė 2004: 80–89; 2005: 145–146, ba ku ė 2008: 157–159), jų iš i ose ie ose už ašy a ku kas mažiau nei i iama- me a eale. be o, bu o a k eip as dėmesys i į ai, kad Ma ijampolės apsk i ies Žemės a dų anke ose1 už ašy a i in nedaug (apie is dešim is) apelia y inės kilmės sudė inių kilmininkinių2 ag onimų. emian is uo, kad bend inėje kalboje p iesa- gos -inis būd a džiai plin a išs umdami ieną iš g ama inių sinonimų – daik a a džio kilmininką (plg. kniūkš a 1976: 196; 2000: 36), hipo e iškai galima many i, kad galbū i oponimikoje įmanomos sąsajos su kalbos dėsniais, eikiančiais apelia y- inės leksikos kon eks e. aigi p iesagos -in- edinių kiekybinė pe s a a g eičiau- siai liudija šios ie o a džių klasės (subklasės) speci iškumą i iamame plo e bei onimų polinkį plės is kalbamų edinių naudai. Šiuo s aipsniu siekiama a idžiau paž elg i į a puka iu už ašy ą Ma ijampolės apsk i ies oponimijos dalį – apelia y inės kilmės p iesagos -in- edinius. emian- is papildoma in o macija Žemės a dų anke ose, bandoma kuo iksliau nus a y i i iamų ie o a džių da ybos būdą3, pama inius žodžius, papildy i, pa ikslin i esamus šių apylinkių ie o a džių da ybos i kilmės aiškinimus. a ei yje, engian sin e i- nį lie u ių oponimikos da bą Lie u os ie o a džių žodyną ( oliau – LVž), nuosek- liai a liekami okio pobūdžio y imai, ikimasi, padės iksliau nus a y i žemė a džių 1 Plačiau apie a puka io Lie u os anke ų duomenis ž . s ide skienė 2005: 93; sinke ičiū ė 2006: 497. 2 jais laikomi ie o a džiai, sudė i iš d iejų sa a ankiškų žodžių, ku ių pi masis, apib ėžian ysis, y a kokio no s bend inio žodžio kilmininkas; kilmininkinių ie o a džių an asis žodis y a žemės pa i šiaus objek o, ku į pi masis išski ia iš ki ų ienodų, pa adinimas (plg. Vanagas 1970: 258–259; da ž . sa- ukynas 1963: 235–246). 3 u imi omenyje okie ag onimai, ku ių da ybos pama as gali bū i iek nep iesaginis apelia y as (da i- nys laikomas ediniu, jo p iesaga – da ybos a iksu), iek p iesaginis apelia y as. Pas a uoju a eju ag onimas laiky inas pi miniu. Lie u ių oponimikoje pi miniais laikomi okie ie ų a dai, ku ie o- ponimizacijos me u, bend iniams (a ki iems ik iniams) žodžiams i s an ie o a džiais, neįgyja jokių da ybos požymių. dėl šio e mino, aikomo anden a džiams, da ž . Vanagas 1970: 24. Pa yzdžiui, emian is i iamos apsk i ies gudelių alsčiaus būdninkų kaimo anke os duomenimis (seniau ši pie a bu o p ie gi ai ės, ku i daba iški s a), manoma, kad pie os a das Pagi nė y a kilęs iš lie. pagi  nis, -ė ‘ne oli gi ios esan is’, plg. Pagi nis šonas kl (Lkže), žemė a dis laikomas pi miniu. aigi šis ag o- nimas į i iamų ie o a džių są ašą nepa enka. 84 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXVI kilmę, ne ieno ie o a džio ie ą o muojamuose lizduose a pan. be o, siekian išsaugo i smulkiausius žemės pa i šiaus a dus, kaip speci inę bei labiausiai kin an- čią leksikos dalį, šios klasės ie o a džius ke inama i oliau i i bei publikuo i. s aipsnyje skelbiami iš gy osios kalbos už ašy i au en iški ie o a džiai. jeigu a puka io medžiagoje ie o a dis nesuki čiuo as a ba jo ki čia imas neaiškus, ne- pa ikimas, s aipsnyje jis neki čiuojamas. kaip jau įp as a okio pobūdžio da bams, p ie kiek ieno ie o a džio pa eikiamos į a dijamų objek ų i jų lokalizacijos nuo- odos. oliau aiškinama ag onimo kilmė: nu odomas spėjamasis pama inis žodis (e imonas), jo eikšmė. kadangi a puka iu už ašy a y imo objek u pasi ink a Ma ijampolės apsk i ies oponimijos dalis gana au en iška, nepalies a s e imos kal- bos žodžių da ybos modelių, isais a ejais, su adus i į a dijus bend inius žodžius, su ku iais sie inos, iš ku ių kildin inos e imologizuojamųjų ag onimų ly ys, nu o- dan apelia y ų eikšmes, naudo asi Lie u ių kalbos žodyno elek oniniu leidimu ( oliau – Lkže). a siž elgian į pama inių žodžių p iklausymą am ik oms kalbos dalims, s aips- nyje išski iamos d i i iamų oponimų g upės: i. Vediniai iš daik a a džių (desub- s an y ai) i ii. Vediniai iš būd a džių (deadjek y ai). Pas a ųjų edinių Ma ijam- polės apylinkėse už ašy a 13 (4 %). ep ezen an ų skaičiumi deadjek y us ženkliai lenkia desubs an y ai. jų už ašy a 315 (96 %) (da ž . p iedą, 1 diag amą). Šie ediniai pagal pama inį žodį ski iami į kelias leksines seman ines g upes: iš į ai ių iziog a inių e minų, augalų, gy ūnų pa adinimų bei ki ų – į ai ių gam os, socia- linės aplinkos daik ų, eiškinių – pa adinimų. 1 . Vediniai iŠ daik aVa džių (desubs an yVai) 1 .1 . Vediniai iš iziog a inių e minų -inė: Akmen-nė p . kl , k sn, Lb : lie. ãkmenas (akmuõ) ‘ kie a uoliena a ba jos a ski as gabalas ’; Angl-nė d . Šil: lie. angls ‘ nebaigusio deg i medžio liekana ’; Buiz-nė a ., d . kz : lie. buizà ‘didelė pu ynė, makalynė, pamu ys’; Daub-inė p . kl : lie. daubà ‘ slėnys, klonis, g io a ’; Dub-nė p . k sn, Ld n: lie. dùbė ‘įdu- bimas, slėnys’, plg. lie. dubùs, - ‘ duobė as, dubu iuo as ’; Duõb-inė p . Lb : lie. duob ‘ iškas a a šiaip įdubusi ie a žemėje ’; Dù p-inė p . kl , Ld n, ss: lie. dù - pa, dù pos ‘ susigulėjusios i apanglėjusios pelkių augalų liekanos ’4; Gal-nė a . 4 Pie ų a dai gali bū i pada y i iesiog iš lie. dù pinė (dk .) ‘ ie a, ku kasamos a iškas os du pės; duo- bė du pyne’. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 85s aipsniai / a icles kz , p . igl, 2 p . kl , p . k sn, 2 p . Ld n: lie. gãlas ‘ ie a, ku baigiasi koks ilgesnis daik as; daik o k aš inė dalis (p adžia, pabaiga) ’; Išdag-nė p . Ld n, M j: lie. š da ga, išdagà ‘ išdegusi a saulės išdegin a ie a pie oje, miške, du pyne, degimas ’; Kaln-nė p . kl : lie. kálnas ‘ aukš as žemės pakilimas ’; Kap-inė p . kl ; Kamp-nė p . P n; Kamp-inė 2 p . igl, kl , p . Ld n, M j, 2 p . P n; Kamp- -inė 2 p . igl, p . P n: lie. kapas ‘ k aš as, šalis; pusė; plo as, sklypas; pak aš ys; gabalas ’; Klón-inė p . gdl; Klon-nė p . b b: lie. klónis ‘slėni ie a, slėnys, lenkė, loma, dauba’; K an -nė d . ss: lie. k añ as ‘žemės pak aš ys p ie upės, eže o, jū os; ska dis’; K iauš-inė p . kl : lie. k iašis ‘s a us, ska dingas k an as, s aigiai paki- li ie a’; Kùps -inė 2 p . b b, 6 p . gdl, 2 p . kl , 4 p . Lb ; Kups -nė p . b b, gdl, 3 p . kl , 6 p . Lb , p . Ldn , 8 p . k sn, p . ss; Kups -inė d b. ž., p . P n; p . b b, gdl, igl, 3 p . kl , 2 p . k sn, p . Lb , Šil: lie. kùps as ‘koks no s nedi- delis iškilimas, kaupas, kemsas, kupu na; ja ų guba (10 a 12 pėdų)’; Mišk-inė d . V : lie. mškas ‘medžiais apaugusi ie a; gi ia’; Mol-inė d . k sn: lie. mólis ‘ us a žemė, ąsi (kai d ėgna), a ojama s a yboms, ke amikos di biniams, lipdybai i pan.’, mõlė ‘molio žemė, molynas’; Pagi -nė p . kz : lie. pagi , pagi s ‘laukas p ie gi ios’; Pakel-nė a ., p . kz , p . kl , Ld n: lie. pakel, pakels ‘ ie a p ie kelio, palei kelią; šalikelė’5; Pak iauš-nė p . Ld n: lie. pak iáušė, pak iáušis ‘s a us, ska dingas k an as a kalno šlai as, k iaušis, pak iū ė’; Paupel-nė a ., p . kz : lie. pau pel, pãupelis ‘ ie a palei upelį’; Paup-nė p . kz : lie. paup, paups ‘ ie a palei upę, pak an ė’; Pa ieškel-inė p . Lb : lie. pa ieškel, pa ieškels ‘ ie a palei ieškelį’; Piesk-nė d . ss: skol. pieskà, piskas ‘smėlinga di a, smėlinga žemė’; P a ekul-nė a . k sn: lie. *p a ekulis a pan., plg. lie. p a ekliai ‘iš aka, p o ėkis (?)’; P ūdel-inė p . b b: lie. p ūdlis, plg. p das ‘ enkinys’; P d-inė p . gdl: skol. p das; Šal in-nė p . Lb : lie. šal nis ‘iš žemės ekan i andens e smė’; Ru bež-nė a . kz : skol. ubžius ‘žemės ėžio, lauko iba, ežia’; Rūd-nė d . V , p . k sn; Rūd-inė p . P n: skol. ūdà ‘p as a, pelkė a žemė su du pių p iemaiša, ūdynė; žemė su ūdos p iemaiša’; Tak-nė p . igl: lie. ãkas ‘siau as kelelis ei i; p k. siau as žemės sklypelis’; Tù p-inė p . b b: skol. ù pės ‘du pės’; Valak-inė 2 p . igl; Valak-inė p . P n: skol. alãkas ‘žemės sklypas apie d idešim dešim inių’; Žiẽgžd -inė d b. ž. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as ‘ upus smėlis, ž y as, ž i gždas’; Žiõg-inė p . ss: lie. žiogs ‘užlie as upės pak aš ys, užu ekis, adaksnis; liūnas, klampynė upės a eže o pak aš yje ’, ki a e us, galima kilmė iš lie. žiógas, žió gis ‘šoklus iesiaspa nių bū io abzdys (Te igonia)’; Ž i gžd-inė p . igl: lie. ž igž dė ‘ž i gždė a žemė’; 5 neišleis ina iš akių ai, kad žemė a džiai gali bū i pada y i iesiog iš lie. pakelnis, -ė ‘esan is [...] p ie kelio’. 86 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXVI -inės: Angl-nės a . k sn: lie. angls6; Du p-nės p . kz : lie. dù pė, dù pės; Kamp-nės p . ss; Kamp-inės p . igl: lie. kapas; Kéms-inės p . k sn: lie. kém- sas ‘samanomis a žole apžėlęs kelmas a žemės kaubu ėlis, kęsas’; Valãk-inės p . kl : skol. alãkas; Žiegžd -inės gn. gdl: lie. žiegžd à, žigžd as; -iniai: K aš -niai d ., p . k sn: lie. k ãš as ‘galas, pabaiga, iba, siena; gabaliu- kas, sklypelis; upu is’; -inis: Kamp-nis d ., p . M j, p . P n: lie. kapas; Pagi -nis d b. ž. kz : lie. pa gi , pagi s ‘ gi ios pak aš ys; laukas p ie gi ios ’7; Pa ieškel-inis d . ss: lie. pa- ieš kel, pa ieškels . Pas ebė a, kad i iamame a eale iš iziog a inių e minų pada oma didžiausia dalis (40 %) p iesagos -in- edinių (ž . p iedą, 2 diag amą). Šioje g upėje da iausi p iesagos -inė ediniai. jie suda o 91 % isų šios g upės ie o a džių. ki i ediniai pada omi su p iesagos -in- galūnių a ian ais: 5 % edinių pada y a su -inės, 3 % – su -inis. už ašy as ienas edinys su -iniai . i in daug i iamame plo e ag onimų, kilusių iš lie. kùps as. P iesagos -in- edi- niai, ku ių pama inis žodis y a minė as apelia y as, už ašy i be eik isuose i iamos apsk i ies alsčiuose (balbie iškio, gudelių, kal a ijos, Liuba o, Liud ina o, k os- nos, sasna os i Šila o o). ai galė ų paliudy i, kad lygumų ie o ėse kiek ienas žemės pa i šiaus nelygumas neliko nepas ebė as i bu o kaip no s pa adin as8 (ag o- nimų da ybos a eju – kups u). iš apelia y o ūdà gana dažnai pada omi kalbami ediniai, ma y , eiškia ne ik p as ą, pelkė ą žemę su du pių p iemaiša, ūdynę, žemę su ūdos p iemaiša. gali- mi a ejai, kada ūdà eiškia balų ūdą9 . Kapas i gãlas – da du apelia y ai, iš ku ių ne e ai pada omi p iesagos -in- ediniai. okių ag onimų, ku ių pama inis žodis y a pa adinamojo objek o nomenkla ū- inis e minas, šiose apylinkėse neuž ašy a. 6 Pasika ojančių bend inių žodžių, su ku iais siejamos, iš ku ių kildinamos e imologizuojamos ag onimų ly ys, eikšmės s aipsnyje nenu odomos. 7 žemė a dis galė ų bū i pada y as iesiog iš lie. pagi nis, -ė, ačiau kazlų ūdos alsčiaus seno ės kaimo anke os ie o a džių už ašy ojas okių duomenų nepa eikia. kadangi ag onimo da ybos pama as y a nep iesaginis apelia y as (pagi s), da inys laikomas p iesagos -in- ediniu (plg. 3 išnašą). 8 i ian Ma ijampolės apsk i ies ki ą oponimų poklasį – sudu inius o onimus – bu o pas ebė a, kad šiame a eale dažnai (89 %) ie o a džiai da omi sudū imo būdu su leksema kálnas an ajame sande (ž . s ide skienė 2006: 57). 9 da ž . Vanagas 1996: 94–97, ku aiškindamas mies o a do Kazl Rūdà, p iklausančio i iamam a e- alui, kilmę, plačiai ap a ia an ojo ie o a džio dėmens Rūdà kilmės aiškinimo galimybes. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 87s aipsniai / a icles 1.2. Vediniai iš augalų pa adinimų -inė: Alksn-nė p . kz , Ld n: lie. aksnis ‘be žinių šeimos medis (Alnus)’; A el-nė p . kl : lie. ã elis ‘balų augalas ilgais, s ip iai k epiančiais lapais (Aco us calamus)’; A žuol-nė p . kl , A žuol-inė p . Lb : lie. á žuolas ‘labai kie os me- dienos lapuo as medis (Que cus)’; Asikl-inė p . b b, gdl, 2 p . kl , k sn, p . Lb , P n, Šil; Asiūkl-nė p . k sn; Asiūkl-inė p . kl , Ld n, 2 p . P n: lie. asik- lis ‘ asiūklinių šeimos spo inis augalas smulkiais ž yniškais lapeliais, iaušis (Equi- se um) ’; A iž-inė p . P n: lie. a ižà ‘ kul ū inis augalas, ku io g ūdai a ojami paša ui i mais ui (A ena); o augalo g ūdas ’; Baland-nė p . M j: lie. ba lán da ‘ oks balandinių šeimos augalas (Chenopodium)’10; Be ž-nė p . gdl, 4 p . k sn: lie. bé žas ‘ lapuo as medis bal a ošimi (Be ula) ’; Bulb-inė d . igl: skol. bùlbė ‘ da žo- ė, ku ios šakniagumbiai u i daug k akmolo (Solanum ube osum); os da žo- ės šakniagumbis ’; Búož-inė 2 p . M j: lie. búožė ‘š end as, ilkauodegė (Typha)’; Cibul-nė 3 p . Ld n: skol. cibùlis ‘s ogūnas (Allium cepa)’; Česnak-nė p . gdl: skol. česnãkas ‘ aš aus k apo da žo ė (Allium sa i um) ’; Dilgl-inė p . M j: lie. dil gė l ‘ žolinis augalas, ku io s iebas i lapai su dilginančiais plaukeliais (U ica) ’; Di s-nė p . Ld n: lie. d sė ‘ a pinė pik žolė, pp . augan i ugiuose (B omus) ’; D ebul-nė p . kz : lie. d ebul ‘ oks medis d ebančiais lapais, epušė (Populus emula) ’; Egl-nė 2 p . k sn: lie. glė ‘ isada žaliuojan is spygliuo is medis su ankiomis šakomis, suda ančiomis kūgio o mos ainiką (Picea) ’; Geguž-nė 2 p . k sn; Geguž-inė p . igl, P n: lie. geguž (gegužs  os) ‘ okios žolės, augančios pūdymuose’, gegùžis ‘ asiūklis, kežė ys (Equise um) ’; Glúoks-ninė p . P n: lie. glúoksnis ‘ gluosninių šeimos medis, žil i is (Salix) ’; Glúos-ninė p . b b, 2 p . P n: lie. glúosnis ‘ gluosninių šeimos medis, žil i is (Salix) ’; Ka kl-nė p . k sn, Lb ; Ka kl-inė p . kl : lie. kaklas ‘gluosninių šeimos medis a k ūmas (Salix cine ea)’, plg. lie. kaklės ‘ okios žolės’; Kle -inė a ., p . Šil: lie. kl as ‘kle inių šeimos me- dis plačiais ka py ais lapais, medžliepis (Ace )’; Kopūs -inė d . igl, p . kl : lie. kops as ‘k yžmažiedžių šeimos lapinė da žo ė (B assica)’; Lapg-inė 3 p . kl ; Lapūg-nė p . k sn: skol. lapgas ‘pu iena (Cal ha palus is)’; Lapk-inė 3 p . 10 dėl . kilmės da ž . LVž i 322–333, ku pa eikiama ie o a džių kilmės aiškinimo galimybė iš lie. balañdė, balañdis ‘ oks paukš is, ka elis; laukinis ka elis (Columba)’. s aipsnio au o ės nuomone, ma y , įmanoma i ki okia ie o a džio kilmės aiškinimo e sija. emian is Bal ų kalbų a laso duome- nimis, išsiaiškin a, kad bend inis žodis balañdis a ojamas isame žemaičių a mės plo e, g e imose aka ų aukš aičių i kai ku iose y ų aukš aičių pane ėžiškių šnek ose (p. 89). i iamame lie u ių kalbos plo e a ojamas apelia y as ka lis, ku is, minė o a laso duomenimis, y a papli ęs didžiojoje Lie u os dalyje: isame aukš aičių plo e, aip pa kai ku iose pie inėse i y inėse pie ų žemaičių aseiniškių šnek- ose (plg. p. 90; da ž . žemėlapį p. 149). a siž elgus į ai, pie os a das s aipsnyje siejamas su lie. balánda i eikiamas desubs an y ų sky iuje, edinių iš augalų pa adinimų seman inėje g upėje. 88 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXVI k sn: skol. lapkas ‘pu iena (Cal ha palus is)’; Lénd -inė 2 p . Lb : lie. lénd ė ‘ a pinių šeimos andens augalas ilgu uščia idu iu s iebu; pap as oji nend ė (Ph agmi es communis)’; Nénd -inė 2 p . gdl, p . Lb ; Nend -nė 2 p . gdl, 4 p . k sn, p . Lb , Ld n; Nend -inė p . igl, kl : lie. nénd ė ‘ a pinių šeimos andens augalas ilgu uščia idu iu s iebu (Ph agmi es communis)’; Papa -nė p . kl : lie. papa is ‘spo inis dideliais ka py ais lapais augalas (D yop e is)’; Pupeláišk-inė p . Ld n: lie. *pupelaiškė a pan., plg. lie. pùpalaiškė ‘gencijoninių šeimos pelkėse au- gan is ais inis augalas (Menyan hes i olia a)’; Pùš-inė, Puš-nė p . k sn: lie. pušs ‘ isada žaliuojan is medis su ilgais spygliais i ap aliais kanko ėžiais (Pinus)’; Rug- -nė p . kl : lie. ugia, ugs ‘ a pinis (pp . žieminis) ja as, iš ku io g ūdų mil ų kepama duona (Secale); šių ja ų augan is laukas’; Sãman-inė p . b b; Saman-nė 3 p . k sn, p . Lb ; Sama-ninė 2 p . kl , p . Šil: lie. sãmana ‘d ėgnų ie ų spo- inis augalas su šakniniais plaukeliais ie oj šaknų (B yophy a)’; Se ben -nė p . Lb , ss; Se ben -inė p . Ld n: lie. se ben à, se beñ as ‘ aisk ūmis su algomomis ūgščiai saldžiomis audonomis, gels omis a juodomis uogomis (Ribes)’; Sikl-inė 2 p . Lb ; Siūkl-nė p . kl : lie. siklė, siklis ‘asiūklinių šeimos spo inis augalas smulkiais ž yniškais lapeliais, iaušis (Equise um)’; Sk obl-nė d . ss: lie. sk õb las ‘be žinių šeimos medis kie a mediena (Ca pinus)’; Smlg-inė p . Lb ; Smilg-nė p . Ld n: lie. smlga ‘ a pinių šeimos žolė su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is)’; Smukn-nė p . k sn, Smukn-inė p . igl: lie. smùknė, smuknià ‘panaši į iks ą žemų ie ų žolė’; Spagen-inė p . Lb : lie. spagena ‘spanguolėʻ; S adal-nė p . Ld n: lie. s adal ‘daugiame is deko a y inis k ūmas a ba medis (Co nus)’; Šel ekšn- -inė p . igl: lie. šel kšnis ‘šal ekšninių šeimos k ūmas a medelis (F angula)’; Še - -nė p . kl , M j: lie. še s ‘p as a, kie a žolė’11; Še mukšn-nė p . Ld n: lie. še mùkšnis ‘e škė inių šeimos medis audonomis uogomis (So bus)’; Šlýn-inė p . b b: lie. šlýnas, šlýnė ‘pilkš ai mels as a ba balkš as gli us molis su o ganinių me- džiagų p iemaišomis; okio molio di a’; Š énd -inė p . Ld n: lie. š énd ė ‘nend ė (Ph agmi es)’; Uos-nė p . b b: lie. úosis ‘aly medinių šeimos medis su ka py ais plunksnos pa idalo lapais i kie a mediena (F axinus)’; Viks -nė p . b b, kl , Lb ; Viks -inė p . kl : lie. iks à ‘ iks inių šeimos daugiame ė žolė (Ca ex)’; Vikš -inė p . kz : lie. kš is ‘ iks a (Ca ex); šis augalas kaip žolė a šienas’; Vin- gi -inė p . Šil: lie. ing is ‘ ėd yninių šeimos daugiamečių žolių gen is (Thalic um)’; Vinkšn-nė p . k sn: lie. nkšna, inkšnà ‘guobinių šeimos medis (Ulmus)’; Žolyn- -nė l. M j: lie. žolýnas ‘ be koks žolinis (augan is a skin as) augalas ’, lie. žolnė ‘žolių p iaugusi ie a’; -inės: Nend -nės p . Lb : lie. nénd ė; Saman-nės p . gdl: lie. sãmana; Smlg- -inės p . gdl: lie. smlga; 11 Pie ų a dai gali bū i pada y i iesiog iš lie. še nis, -ė ‘šiu kš us, kie as kaip še iai’. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 89s aipsniai / a icles -inis: A žuol-inis p . igl: lie. á žuolas; B õk-inis d . ss: lie. b õkas ‘ okia da - žo ė; os da žo ės šakniagumbis; unkelis (Be a) ’12; Róp-inis d . ss: lie. ópė ‘ k yžmažiedžių šeimos paša inė a algomoji da žo ė pailga a ba ap alia, s o a šaknimi (B assica apa) ’; Saman-nis p . gdl: lie. sãmana; Ski ps -nis a . k sn: lie. skips as ‘ bukas (Fagus) ’; Sk obl-nis l. Lb : lie. sk õblas; Sk uobl-inis p . gdl: lie. sk úob las ‘ be žinių šeimos medis kie a mediena (Ca pinus) ’; Tabok-nis l. dalis ss: lie. abokà, abõkas ‘ bul inių šeimos augalas (Nico iana) ’. Pas ebė a, kad edinių iš augalų pa adinimų g upėje da iausi p iesagos -inė ediniai. jie suda o 91 % isų šios g upės žemė a džių. ki i ediniai pada omi su p iesagos -in- galūnių a ian ais: su -inės pada y a 2 % edinių, su -inis – 7 %. su -iniai edinių neuž ašy a. i iamame plo e ag onimai da omi iš medžių (aksnis, á žuolas, skips as, sk õblas, nkšna, inkšnà) i iš į ai iose ie ose augančių augalų pa adinimų: šlapių ie ų (ã elis), di ų (asiklis), da žų (b õkas, ópė), pie ų (smlga), laukų (a ižà). daž- niausiai pama iniais žodžiais es i šios leksemos: asiklis, nénd ė, sãmana, iks à . iš gy ojoje kalboje a puka iu a o ų i iamo poklasio ie o a džių už ašymų ma y i, kad ienu me u oje pačioje lokalioje e d ėje ie ų a dai su p iesaga -in- i jos galūnių a ian ais pada omi iš g e iminių o mų su asiūkl- i siūkl-, odančių yšį su lie. asiklis i lie. siklė, siklis; su lapūk- i lapūg-, odančių yšį su skol. lapgas i skol. lapkas; su lend - i nend -, odančių yšį su lie. lénd ė i lie. nénd- ė; su sk obl- i sk uobl-, odančių yšį su lie. sk õblas i lie. sk úoblas. Manoma, kad šio y imo iš yškin a a ijuojančių leksemų į ai o ė galė ų bū i laikoma spe- ci iniu i iamam a ealui būdingu b uožu. 1 .3 . Vediniai iš gy ūnų pa adinimų -inė: Án -inė p . gdl: lie. án is ‘ naminis a laukinis andens paukš is (Anas) ’; Ba suk-inė a . Šil: lie. ba sùkas ‘ plėš us ž ė elis šiu ksčiais plaukais, opš us (U - sus meles) ’; Dl-inė p . b b; Dėl-nė p . b b; Dėl-inė p . Ld n: lie. dėl ‘ k auju min an i gėlųjų andenų ki mėlė, siu bėlė (Hi udo medicinalis) ’; Gaid-nė p . Ld n: lie. gaids ‘ naminis paukš is, iš ų pa inas (Gallus gallinaceus) ’; Gy a -nė p . k sn; Gy a -inė p . kl : lie. gy ã ė ‘ ilgu kūnu, be kojų, nuodingais dan imis šliaužikas, angis, pik oji, šnypš ėlė (Vipe a be us) ’; Ja ub-nė p . P n: lie. ja u b ‘ e e inų šeimos paukš is, i bė, i bė (Te ao bonasia) ’; Ožk-nė p . kl : lie. ožkà ‘nedidelis aguo as a ajojan is (pp . naminis) gy ulys, laikomas pienui i mė- sai’; Pemp-nė p . kz : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų šeimos pelkių paukš is (Vanel- 12 ki a e us, nea mes ina . kilmės iš p d. B õkas (LPž i 312) galimybė. 96 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXVI LokaLizacijos nuo odų su uMPiniMai b b – balbiẽ iškis (P enų .) gdl – gudẽliai (Ma ijámpolės sa . .) igl – igliškliai (Ma ijámpolės sa . . kl – kal a ijà (Ma ijámpolės sa . .) k sn – k osnà (Lazdjų .) kz – kazl ūdà Lb – Liubã as (kal a ìjos sa . .) Ld n – Liud inã as (Ma ijámpolės sa . .) M j – Ma ijámpolė P n – P enai ss – sasna à (Ma ijámpolės sa . .) Šil – Šila ó as (P enų .) V – Vei e ia (P enų .) ki i su uMPiniMai a . – a imas dab. – daba inis dk . – daik a a dis d b. ž. – di bama žemė d . – di a gn. – ganykla lg. – lyguma lie. – lie u ių pan. – panašiai plg. – palygink pp . – pap as ai p . – p ūsų p k. – pe kel ine eikšme p . – pie a p d. – pa a dė skol. – skolinys n . – iene as . – ie o a dis ŠaL iniai Bal u alodu a lan s . P ospek s = Bal ų kalbų a lasas . P ospek as = A las o he Bal ic Lan- guages . A P ospec , suda y ojos i į ado au o ės: danguolė Mikulėnienė, anna s a ecka; žemėlapių komen a ų au o ės: ilga jansone, anna s a ecka, ima bace ičiū ė, as a Leskaus- kai ė; žemėlapių kompiu e inį a ian ą pa engė edmundas umpa. īga: La ijas uni e - si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Lkže – Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as. edak o ių kolegija: ge ūda nak- inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a za- ba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. P ieiga in e ne e: www.lkz.l . LPž i–ii – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2, ed. aleksand as Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LVž i – bilkis Laimu is, Maciejauskienė Vi alija, azmukai ė Ma ija. Lie u os ie o a džių žodynas 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Li e a ū a ba ku ė ne ija 2008: Joniškio ajono e i o ijos oponimija: da yba i aidos polinkiai . Dak a o dise acija. Vy au o didžiojo uni e si e as, Šiaulių uni e si e as. bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba . P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai . Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. dėl Ma ijampolės apsk i ies ag onimų – p iesagos -in- edinių 97s aipsniai / a icles endzely ė ena a 2004: Šiau ės idu io Lie u os ag onimai. – Vā ds un ā pē īšanas aspek i . Raks u k ājums 8, 80–89. endzely ė ena a 2005: Šiau ės idu io Lie u os ie o a džiai . Dak a o dise acija. Vy au o didžiojo uni e si e as. kačinai ė dalia 2009: P iesaginės da ybos lie u ių o onimai . Dak a o dise acija. Vy- au o didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as. kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sino- nimai. Vilnius: Mokslas. kniūkš a P anas 2000: iš p iesagos -inis būd a džių p aei ies i daba ies. – Kalbos kul ū a 73, 35–47. Mažiulis Vy au as 1988: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1 . Vilnius: Mokslas. Mickienė ilona 2001: Telšių ajono oponimų da yba. Dak a o dise acija. Vy au o di- džiojo uni e si e as. Mickienė ilona 2006: dėl ag onimų da ybos. – Kalbų s udijos 8, 27–30. azmukai ė Ma ija 1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai . Dak a o dise acija. Lie u ių kalbos ins i u as i Vy au o didžiojo uni e si e as. sa ukynas b onys 1963: kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 6, 235–246. sinke ičiū ė dai a 2006: socioling is inė si uacija šiau ės y ų Lie u oje a puka io anke ų duomenimis. – Bal is ica 41(3), 497–506. s ide skienė dalia 2005: Ma ijampolės apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus ie o a džių da ybos i kilmės polinkiai. – Ac a Linguis ica Li huanica 52, 91–118. s ide skienė dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies sudu iniai o onimai. – Li uanis- ica 4(68), 47–59. s ide skienė dalia 2010: Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai. – Ac a Linguis ica Li huanica 62–63, 97–127. Vanagas aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba . Vilnius: Mokslas. Vanagas aleksand as 1996: Lie u os mies ų a dai. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. 98 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXVI on he ag onyms – de i a i es o he su ix -in- in Ma ijampolė coun y suMMa y he esea ch o a eal oponymy ca ied ou o his day has no es i ied such an ex ensi e usage o he su ix -in- in o ming de i a i es om appella i es (a ound hal o all su ix de- i a i es) and a pa icula ly small numbe ( hi y eco ded ins ances) o compound geni i e-case ag onyms o appella i e o igin, as es i ied in he in e wa Field-Name ques ionnai es o Ma ijampolė coun y. he quan i a i e p e alence o he de i a i es wi h he su ix -in- is mos likely a p oo o he speci ic cha ac e o he class (sub-class) o he place names unde analy- sis in he a ea unde analysis and he endency o he onyms o expand o he ad an age o he de i a i es analysed. i is a new ac supplemen ing he esul s o he esea ch on he oponymy o he sou he n pa o Li huania. au hen ic da a una ec ed by ex e nal ac o s (collec i isa ion, land amelio a ion, sla oniza- ion), which was eco ded in he in e wa pe iod, was examined in he mos impo an aspec s o he esea ch o p ope wo ds: wo d- o ma ion and o igins. addi ional in o ma ion con ained in he Field-Name ques ionnai es con ibu ed o a mo e accu a e iden i ica ion o he me hod o wo d- o ma ion and base wo ds o he place names unde analysis. in his way, he exis ing in e p e a ions o he o ma ion and o igins o he place names o his a ea we e supplemen - ed and e ised. hei impo ance will un old in he u u e when compiling a syn he ic wo k on Li huanian oponymy Dic iona y o Li huanian Place Names: hey will o e mo e accu a e e sions o in e p e a ion o he o igins o ield-names and help o iden i y he place o place names in he wo d amilies o med, e c. he lexemes iden i ied in he s udy, om which he de i a i es o he su ix -in- a e o med, e ealed he peculia cha ac e is ics o he elie , lo a and auna o a speci ic a ea o he Li huanian language, he names o he i ems and phenomena om he social en i onmen ela ed o he sou he n pa o Li huania. he da a could be use ul and in e es ing o e hnolo- gis s o he esea che s o o he ields and could help o know he o me esiden s o he a ea, hei men ali y and wo ld- iews o an e en be e deg ee. in o de o p ese e he names o he inies land a eas as a speci ic pa o lexis mos ly suscep ible o a ia ions, i is essen ial o con inue he esea ch and publica ion o he place names o his class. Į eik a 2012 m. sausio 12 d. daLia sVide skienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed], [email p o ec ed]