Veliuonos apylinkių gyventojų pravardės: onomasiologinė motyvacija

175straipsniai / articles iLona Mickienė Vilniaus universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: leksikologija, onomastika, žodžių daryba. rita baranauskienė Vilniaus universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: sintaksinė semantika, funkcinė gramatika, lingvistinė pragmatika. VeLiuonos aPyLinkių gyVentojų PraVardės: onoMasioLoginė MotyVacija nicknames of the residents of the environs of Veliuona: onomasiological motivation anotacija straipsnyje analizuojamos vykdant Lietuvių kalbos instituto projektą Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida Veliuonos apylinkėse užrašytos 386 gyventojų pravardės. tyrimu siekiama nustatyti pravardžių onomastinę motyvaciją, t. y. parinkimo priežastis, nulemiančias struktūrą ir apeliatyvinę reikšmę. Pravardės tiriamos onomasiologiškai. aptariamos tik tos, kurių motyvai respondentų yra nurodyti. Pasirinkta metodologija leis atskleisti dažniausius pravardžių kūrimo motyvus, būdingas konotacijas, vietinius gyventojus individualizuojančius tipiškus bruožus, kurie koduojami pravardėse. annotation the article analyses 386 nicknames of residents recorded in the environs of Veliuona in the framework of the project of the institute of the Lithuanian Language Modern Research of Geolinguistics in Lithuania: The Optimisation of the Network of Points and Interactive Spread of DiaesMiniai žodžiai: pravardė, onomastinė motyvacija, onomasiologija, konotacija. keyWords: nickname, onomastic motivation, onomasiology, connotation. 176 iLona Mickienė, rita baranauskienė acta Linguistica Lithuanica LXVII lectal Information. the research aims at identifying the onomastic motivation of nicknames, i.e. the reasons of choice determining the structure and appellative meaning of nicknames. the study of nicknames is onomasiological. only those nicknames are discussed the motives of which were specified by respondents. the methodology selected will enable us to identify the most common motives for the creation of nicknames, the characteristic connotations and the typical features individualising local residents encoded in nicknames. ĮVadas Vykdant Lietuvių kalbos instituto projektą Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida1, siekiama ištirti ir paveldo dalies gyvosios kalbos vardyną. kauno, Marijampolės ir Pasvalio apskričių tarminiuose punktuose surinktas vardynas – vietovardžiai ir pravardės – straipsnio autorių jau yra analizuotas (Mickienė, baranauskienė 2012: 208–215). 2011 m. vasarą buvo tirtos jurbarko apylinkės. Vienas iš punktų – Veliuona. apsilankius pas buvusį mokytoją lituanistą stasį Liutvinavičių sužinota, kad miestelio mokyklos muziejuje saugomos mokytojo iniciatyva vyresniųjų klasių mokinių surinktos ir užrašytos apylinkių gyventojų, mokinių ir mokytojų pravardės bei toponimai. Mokytojas, o kiek vėliau ir mokyklos atstovai, sutiko, kad surinkta medžiaga būtų panaudota moksliniams tyrimams. straipsnyje pateikiamos ir kartu aptariamos taip pat ir darbo autorių užrašytos pravardės. iš mokyklinių sąsiuvinio lapų išrašant pravardes pastebėta, kad nemažai jų kartojasi (kartais šiek tiek skiriasi jų kilmės apibūdinimas (straipsnyje bus pateikti visi užrašyti atvejai)), todėl nekyla abejonių, kad minėtas pravardes žino ir vartoja daugelis vietinių gyventojų. nesunku pastebėti ir tai, kad pravardės perduodamos iš kartos į kartą (visa šeima turi tą pačią pravardę), todėl galima teigti, kad jos gyvuoja ilgiau, negu gyvena pravardės turėtojas. kita dalis pravardžių, manytina, yra mokinių pravardės, kurias žino ir vartoja daug mažesnis kiekis žmonių. Šių pravardžių amžius gali būti kiek trumpesnis (priklausomai nuo to, ar jos prigis žmogui ilgesniam laikui, ar egzistuos tik tol, kol šis lankys mokyklą), tačiau jos taip pat atspindi įvairius įvardijimo motyvus ir yra svarbios. Veliuonos miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose iš viso surinkta apie 800 gyvenusių ir gyvenančių žmonių pravardžių. ne prie visų pavardžių teikiami įvardijimo motyvai. Šios pravardės nenagrinėjamos, jos saugomos Veliuonos mokyklos muziejuje. 1 Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida (projekto kodas nr. VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028). Projekto vadovė – prof. dr. danguolė Mikulėnienė. Veliuonos apylinkių gyventojų pravardės: onomasiologinė motyvacija 177straipsniai / articles Šiame straipsnyje siekiama nustatyti Veliuonos apylinkių pravardžių onomastinę motyvaciją, t. y. pravardės parinkimo priežastis, nulemiančias jos struktūrą ir apeliatyvinę reikšmę, iš to atskleisti tipiškus gyventojų bruožus, įvardijamus pravardžiuojant. Pravardės analizuojamos onomasiologiškai – nustatomi jų teikimo motyvai. straipsnyje atsiribojama nuo semasiologinės analizės, kai nežinant pravardės suteikimo motyvų, apeliatyvai semasiologiškai siejami su žodyno definicija. todėl tiriamos tik tos pravardės, kurių motyvai respondentų yra nurodyti. dėl objektyvių priežasčių tikrieji pravardžiuojamųjų asmenvardžiai neminimi, išskyrus tuos atvejus, kai pavardė ar vardas yra pravardės atsiradimo motyvas. tiriamąją medžiagą sudaro 386 pravardės. Pravardės – tai neoficialūs asmenvardžiai, apibūdinantys žmones pagal įvairias jų ypatybes: išvaizdą, būdą, gyvenamąją vietą, darbą, kalbą, pomėgį, šeiminę padėtį ir kitas (Lke 1999: 494—495). Pravardės ne tik papildomai įvardija žmones, bet, skirtingai nuo pavardžių, juos dar ir apibūdina, individualizuoja (aleknavičienė 2009: 1). todėl pravardė, anot evaldos jakaitienės, duodama tada, kai žmonėms atskirti vardo ir pavardės neužtenka arba kai kyla noras kokį nors asmenį apibūdinti papildomai (plg. jakaitienė 2009: 268). 1 . PraVardžių teikiMo Priežastys Pravardžių vartojimą lemia dvi – objektyvios, arba onomastinės, ir subjektyvios, arba psichologinės, – priežastys (plg. butkus 1995: 22—25). Šias pravardžių kūrimo priežastis mini ir antanas salys, teigdamas, kad „tai dažnai pasitaiko kaime, kur gyvena daugiau nei vienas tos pačios pavardės gyventojas arba šiaip įsigali polinkis pravardžiuotis, pradžioje paprastai prasimanant kuriam vienam aštresnio liežuvio žmo gui“ (salys 1983: 43). 1.1. dėl objektyvių, arba onomastinių, priežasčių Veliuonos apylinkėse yra sudarytos pravardės iš bendrapavardžių Vieverskių, Ramonų. siekiant juos atskirti pirmiesiems pagal tėvavardį suteiktos Selverių ir Kornelių, o antriesiems Tamošių, Tadaušių, Feleksų, Juzų, Pranų pravardės. tokios pravardės paprastai yra stilistiškai neutralesnės palyginti su pravardėmis, kurias lemia subjektyviosios, arba psichologinės, priežastys. 1.2. Veliuonos apylinkėse daugiausia pravardžių, atsiradusių dėl subjektyvių (psichologinių) priežasčių, kai pravardės motyvas yra išskirtinė žmogaus ypatybė, kurią aplinkiniai yra pastebėję. Pasak salio, „ką žmogus valgo ar geria, labiau mėgsta ar gamina, iš to gali gauti pravardę“ (salys 1983:46). Šios grupės pravardės dažniausiai turi ganą ryškią konotaciją. 178 iLona Mickienė, rita baranauskienė acta Linguistica Lithuanica LXVII 2. PraVardžių onoMastinė MotyVacija tiriant pravardžių onomastinę motyvaciją, svarbu nustatyti pravardės motyvus. Pravardžių motyvais paprastai eina fizinės ypatybės, giminystė, veikla, kalbos turinys, būdas, asociacijos, gyvenamoji vieta, turtas, kilmė tautybė ir kt. (plg. butkus 1995: 26—27). Willis Van Langendonckas, analizuodamas pavardes, jų kilmę, pastebi, kad pavardžių semantinės motyvacijos pagrindas dažnai yra metafora arba metonimija (plg. Langendonck 2011: 19—20). taip būtų galima tirti ir kai kurias pravardes, ypač tas, kurios žymi asmens fizines ir būdo ypatybes. Mat jos laikytinos tropais, asmenį pagal kokį nors panašumą siejančiais su lyginamu dalyku, pvz.: Buožgalvis – todėl, kad jo didelė galva; Zombis – visą laiką plikas; Pomidoras – dėl nuolat raudono veido; Varna – nes išsižiojusi; asilas – nemąstantis žmogus; Ciba – užsispyręs žmogus. Veliuonos apylinkių pravardės suskirstytos pagal būdinguosius motyvus į žyminčias giminystę, kilmę, gyvenamąją vietą, fizines ypatybes, vidines ypatybes, kalbos turinį, veiklą, įvairias asociacijas ir kt. aptikta ir dvejopos motyvacijos pravardžių. 2.1. gimininės pravardės rodo priklausymą šeimai. jos gali būti sudaromos pagal asmenvardį: vardą, pavardę, pravardę. Veliuonos apylinkėse jų užrašyta 21 (5,44 proc.). giminystės ryšius žyminčios pravardės skirstomos į patronimines ir vedybines. 2.1.1. dažnesnės patroniminės pravardės (17). tai iš šeimos gautos pravardės, kitaip sakant, iš tėvo ar motinos asmenvardžio sudarytos pravardės (plg. butkus 1995: 57). Pvz.: 1) iš tėvo vardo (10): Adomukas – nes tėvas adomas; Juzytukas – nes tėvo vardas juozas; Levukas – nes tėvo vardas Levas; Severas – nes tėvo vardas severinas; Zanimų / Zankė – nuo tėvo vardo Zanas; Zigmas – nes tėvo vardas Zigmas; Antosiukas – tėtis vardu antosius; Melniko Andrius; Jagorikės – visos šeimos pravardė; 2) iš motinos vardo (1): Rožinukas – nuo motinos vardo; 3) Veliuonos apylinkėse aptikta ir iš senelio, senelės, dėdės asmenvardžio sudarytų pravardžių (3): Liudas – nes senelio vardas Liudvikas; Stasė – dėl senelės vardo; Teodorinė – nes dėdės vardas teodoras; 4) prie patroniminių pravardžių priskirta iš senelio pravardės padaryta pravardė (1): Janciukas . 2.1.2. Vedybinės pravardės sudaro mažesnę grupę (4 pravardės) visų gimininių pravardžių. galima skirti moterų ir vyrų santuokines pravardes. Moterų pravardės padarytos iš vyro vardo: Divanizienė – nes vyro vardas dionizas; Pranienė – nes vyro vardas Pranas. Vyro pravardės pagrindas yra žmonos vardas (Bronkinas – žmona buvo vadinama bronka) ir uošvės pavardė (Sluoksnaitinis – nes uošvienės pavardė sluoksnaitienė). Veliuonos apylinkių gyventojų pravardės: onomasiologinė motyvacija 179straipsniai / articles 2.2. kitai pravardžių grupei priklauso veiklą žyminčios 49 (12,69 proc.) pravardės. Šių pravardžių motyvai labai įvairūs, padedantys individualizuoti žmones pagal jų užsiėmimus. Veiklą žyminčias pravardes galima suskirstyti į grupes. 2.2.1. gausiausią grupę sudaro su tarnyba, amatu susijusios pravardės (18). jos rodo Veliuonos apylinkių gyventojų turėtas ar turimas profesijas, eitas ar einamas pareigas, amatų rūšis. Pastebėta, kad vienos iš jų siejamos su paties asmens veikla, o kitos – su senelio, tėvo, mamos veikla. Pvz.: 1) su paties asmens tarnyba, amatu susijusios pravardės (15): Bocmanas – tarnavo laivyne; Brigadierius – anksčiau dirbo brigadininku; Bulius – nes yra veterinaras; Dailys – nuo žodžio dailininkas; Diras – direktorius; Lietuvos lenciūginis – policininkas; Marozninkas – todėl, kad pardavinėjo ledus; Mentas – policininkas; Pieninis – renka pieną; Pipiras – pipirų pardavėjas; Pipirinis – nes pardavinėja pipirus; žibalinė – nes anksčiau pardavinėjo žibalą; žuvėdra – tarnavęs laivyne; Kalvis – pavardė Masaitis; Molpetris – Petras, kuris statydavo krosnis; 2) su senelio, tėvo ar mamos veikla susijusios pravardės (7): Girinis – dėl tėvo profesijos, profesija girininkas, tėvas dirba girininku; Kalvis – senelis buvo kalvis, tėvas buvo kalvis; Kliurkė – jo mama ir jis pardavinėja chlorkalkes, nes pardavinėjo „chliorką“. Matyti, kad vienos pravardės tiesiogiai įvardija amatą, tarnybą, o kitos turi tam tikrų papildomų konotacijų, semantinių atspalvių, plg.: Dailys – nuo žodžio dailininkas; Diras – direktorius ir Bulius – nes yra veterinaras; žuvėdra – tarnavęs laivyne. 2.2.2. Mažiau aptikta užsiėmimą žyminčių pravardžių (7). tai rodo, kad Veliuonos gyventojų pravardės rečiau kuriamos pagal neprofesinę veiklą. Pravardės pagal tokią veiklą gali būti apibūdintos kaip teigiamai arba neigiamai konotuotos, pvz.: 1) Samba – nes mokėsi karatė; Sodininkas – nes turi sodą; Triušinis – nes augino ir pardavinėjo triušius; 2) Ilgapirštė – vagia; Padlinis – pjauna veršius; Pampalinis – medžiotojas; Šėtanė – užsiiminėja būrimu kortomis. 2.2.3. Pomėgio apibūdinimas Veliuonos krašte taip pat nėra dažnas. Pomėgį žyminčių pravardžių aptiktos 8, pvz.: Astra – dėl astrų pamėgimo; Kanalizacijos undinė – dėl pomėgio vėlai vaikštinėti; Pijokas – žmogus, vartojantis daug alkoholio; Šernas – nes mėgsta giles; Latriukas – mėgsta išgerti; Metaliūga – mėgsta metalo muziką; Modistė – nes labai vaikosi madų; Ožka – taip vadina dvi seseris, kurios truputį „prie meno“. 2.2.4. Vos kelios pravardės siejamos su situacija (2), pvz.: Meškiukas – nes per karnavalą vaidino meškiuką; Zemsiurbė – nes anksčiau valgydavo maurus. 180 iLona Mickienė, rita baranauskienė acta Linguistica Lithuanica LXVII 2.3. dažniausios Veliuonos apylinkėse gyventojų pravardės dėl fizinių ypatybių, išskirtinių fizinių bruožų. jų užrašyta 140 (36,27 proc.). 2.3.1. tarp jų daugiausia tokių, kurios nusako žmogaus išvaizdą (118). Šiai grupei priskiriamos kūno dalis, ūgį ir kompleksiją, panašumą ir grožį, laikyseną, aprangą ir jos detales žyminčios pravardės. 2.3.1.1. kūno dalis apibūdinančių pravardžių aptikta daugiausia (53). Pastebėta, kad dažniausiai pravardės Veliuonos krašte kuriamos pagal išskirtines veido ir galvos ypatybes. tai pastebi ir alvydas butkus, tyręs lietuvių pravardes (butkus 1995: 36). tokių pravardžių motyvai: a) veido požymiai (6): Baisūnas – nes „labai baisus snukis“; Griūšiukas – nes veidas kriaušės formos; Pomidoras – dėl nuolat raudono veido; Stalčius – nes atsikišęs smakras; Sūrinis – nes veidas plokščias; žąsinas žandinis – nes ant žando turi apgamą; b) oda (1): Graikas – dėl tamsios odos; c) kaklas (2): Anfisa – ilgas kaklas; Ciegė – labai plonas kaklas; d) galva (3): Buožgalvis – todėl, kad didelė galva; Gaublys – nes didelė galva; Trikampė – nes galva trikampė; e) ūsai, barzda (2): Senis – dar ne senas, bet taip vadina, nes su ūsais, vaikšto kaip senis; Barzda – nešioja barzdą; turi didelę ir tankią barzdą; f) plaukai ir šukuosena (19): Avis – todėl, kad labai garbanota; Bigudas – nes yra garbanotas; Burius – nes garbanotas; Garbanius – žmogus garbanotais plaukais; Mopsas – nes garbanoti plaukai; Ešerys – nes „ryžas“ ir plaukai piestu stovi; plaukai pasišiaušę; Lapiukas – todėl, kad plaukai labai „ryži“; Ry ža – natūralūs raudoni plaukai; Rudis – plaukai raudoni; Raudongalvė – dažyti plaukai; Geltonpūkis – šviesiais plaukais; Pūkys – nes šviesus; Šyla – šviesūs plaukai; Undinė – labai ilgi plaukai; Vilnonis – ilgais plaukais vaikinas; Zombis – visą laiką plikas; žilius – nes labai šviesūs plaukai; Plikis – plikas žmogus, dėl šukuosenos; Kuodė – dėl šukuosenos; g) akys (4): Čiukčius – siauros akys; Šamas – nes išverstos akys, aukšto ūgio žmogus. Akiniuotas smurfas, arba Grifas – su akiniais; žmogus, nešiojantis akinius; Keturakė – nes nešioja akinius, nešioja akinius su dvigubais stiklais; h) ausys (1): Leopoldas – dėl atsikišusių ausų; i) dantys (5): Dantistė – dantys į priekį atsikišę; labai atsikišę dantys; Kiškis – dėl stambių dantų, nes panašus; Triušis – atsikišę dantys; Zylė – dėl plačių priekinių dantų; Dantys – nes labai dideli dantys; j) nosis (4): Dumčius – nosis didelė; Grifas – nes kumpa nosis, žmogus su ilga nosimi; Paukštis – nes labai kumpa nosis; Paukštvanagis – nosis kumpa. k) rankų ir kojų požymiai (6): Čerpė – nes rankos labai pleiskanotos; Kiras – klišos kojos, žmogus kreivomis kojomis; Klipšė – todėl, kad viena koja iš- Veliuonos apylinkių gyventojų pravardės: onomasiologinė motyvacija 181straipsniai / articles krypusi; Klišė – kreivos kojos; Klišius – todėl, kad klišas; Leška – todėl, kad storos šlaunys. 2.3.1.2. kompleksiją ir ūgį charakterizuoja 45 Veliuonos apylinkių gyventojų pravardės. jos nusako storumą ir liesumą, žemą ir aukštą ūgį. 1) storumą ir liesumą žyminčių pavardžių užrašyta 18. iš jų dažnesnės storumą aktualizuojančios pravardės (14), pavyzdžiui: Bačkutė – dėl storumo; Banginis – nes storas; storas žmogus; Bekonas – nes storas; Blizgė – stora panelė; Bomba – stora; Erotika – labai storas; Filmukas – storo sudėjimo moteriškė; Gingrasas – storas žmogus; Kalnas – dėl išvaizdos; Kiaulė – storas žmogus; Kindziulis – dėl storumo; Krokodilė – stora; Reizė – labai stora moteris; Storas – nes storas, tikras storulis. Liesumas apibūdinamas rečiau (4): Agurkas – dėl liesumo; Džiūvėsėlis – nes labai plona; Sliekas – kūdas žmogus, nes plonas; Šapokliaka – smulkaus sudėjimo. 2) ūgį charakterizuoja 18 pravardžių, kuriomis dažniau aktualizuojamas mažumas, žemumas (13), pavyzdžiui: Musė – nes maža; Snarglis – 16 metų, o labai mažas; Snarglius – eina į 10 klasę, bet nuo rūkymo ir gėrimo labai žemas; Trumpas – nes labai žemas; Pempiukas – mažo ūgio; Mažylis – mažo ūgio; Mažius – mažo ūgio žmogus; Mažas – mažo ūgio; Mažiukas – mažo ūgio; Coliukė – nes maža; Degtukas – mažo ūgio; Grūzdas – labai mažo ūgio; Kiškelis – labai mažo ūgio. aukštas ūgis pabrėžiamas rečiau (5): Didžioji apkė – aukšto ūgio; Ilgas – labai aukštas; todėl, kad labai aukštas; Sabonis – nes labai aukštas; Stulpas – aukšto ūgio žmogus; žirafa – merg., nes labai aukšta. 3) kai kuriomis pravardėmis apibūdinamas ir ūgis, ir kompleksija (9), pvz.: Gysla – aukštas ir „kūdas“, aukštas ir plonas; Gringrasas – stora ir aukšta; Kulverstukas / Kūlverstukas – dėl išvaizdos; nes mažas ir storas, žemas, jis save taip praminė; Mažiuks – žemas ir stambus; Medis – aukštas ir „kūdas“, aukšto ūgio žmogus; Meškis – žemas ir stambus; Silkė – aukšta ir labai „kūda“; Burundukas – mažo ūgio; žemas ir stambus; Kirminas – aukštas ir „kūdas“. 2.3.1.3. aptikta 15 pravardžių, žyminčių išorinį panašumą, grožį ir laikyseną. galima skirti kelias panašumo į ką nors grupeles: 1) asmenvardžius, tautovardžius (9), pavyzdžiui: Džina – labai panaši į aktorę džiną iš serialo „santa barbara“; Leninas – nes praplikusi galva; Stučkus – dėl panašumo į filmo veikėją; Šaris – panašus į filmo herojų Šariką; Šimša – dėl išvaizdos; Šūrikas – nes panašus; Tedas – nes panašus į tedą iš „santa barbaros“; Teresė – vaikšto ir kalba kaip moteris; Čigonas – baronas; panašus į čigoną; 182 iLona Mickienė, rita baranauskienė acta Linguistica Lithuanica LXVII 2) zooapeliatyvus (3), pavyzdžiui: Bičiulio beždžionė – panaši į beždžionę; Čiukas – panašus į paršą; Driežas – todėl, kad panaši į driežą; 3) antgamtines būtybes (1), pavyzdžiui: Velnias – nes panašus, nes prisigėręs kaip velnias. itin retai pabrėžiamas Veliuonos gyventojų grožis ir laikysena (2): Gražuolė – nes graži; Kuprius – dėl susikūprinimo, nes su kupra. 2.3.1.4. apranga ir jos detalės aktualizuojamos palyginti retai (5): Matrosas – nešioja dryžuotus marškinius; Miltonas – turėjo džinsus „Miltons“; Kotas – nešioja skarelę; Aptiaškė – todėl, kad visada nešioja aptemptas kelnes; Boružė – nes drabužiai dažniausiai taškuoti. 2.3.2. žmogaus judesius, judėjimą apibūdina 8 pravardės. Pastebėta, kad jos žymi eisenos ypatumus ir defektus: Klipšys – šlubuodamas vaikšto; Nindzės – visą šeimą taip vadina, vaikšto kaip vėžiai; Pingvinas – dėl eisenos, stora ir eina linguodama; Sprendžina – dėl jo eisenos; Strutis – nes greitai bėga; Ančikės – nes eidamos krypuoja; Kiškutis – eina pasišokinėdamas; Zuikis – dėl greito bėgimo. 2.3.3. su kalbėjimu susijusių girdimųjų fizinių ypatybių aptikta nedaug (5): Cypalas – nes labai plonas balsas; Fleita – nes turi melodingą balsą; Perkūno oželis – dėl plono balso. 2.3.4. fiziologinėmis pravardėmis aktualizuojami neigiami žmogaus požymiai. jų aptika vos 3: Siurblys – gerdamas siurbia; Smirskė – nes smirda; Šeškas – žmogus, pagadinęs kvapą. 2.3.5. teikdami pravardžių motyvus, respondentai kartais nurodo kelis išvaizdą apibūdinančius požymius (6): žiurkė – atsikišę dantys kaip žiurkės ir dar kvailai būna apsirengusi; Indėnė – dėl garsaus kalbėjimo ir ryškaus dažymosi; Kaukolė – labai „kūdas“; žmogus, kurio veidas panašus į kaukolę; Kiaušinis – kiaušinio formos veidas; visada nešvarūs rūbai, nesiprausęs, nesišukavęs; Klebonėlis – kalba ir vaikšto kaip moteris; Kupriukas – žemas ir eina susikūprinęs. 2.4. asociacijas žyminčios pravardės „neapibūdina pravardžiuojamojo, nes daromos iš vardo ar pavardės“ (butkus 1995: 103). Pravardėmis nelaikomi hipokoristiniai vardai, t. y. vardo santrumpa, pvz.: Liucė – nes vardas Liucija; Rička – nuo vardo ričardas; Vitka – nuo vardo Vytautas. tokių vardų variantų Veliuonos apylinkėse užrašyta daug, jie ypač paplitę tarp jaunosios kartos gyventojų. tačiau hipokoristinės pavardės vertinamos kitaip. jų santrumpos, ilginimo atvejai laikomi asmenų pavadinimus bei asmenvardžius žyminčiomis pravardėmis. Vienos asociacinės pravardės daromos iš asmens vardo (28), kitos iš pavardės (60), pavyzdžiui: Aucas – vardas antanas; Bimbis – nes vardas rimvydas; Borutė – nuo vardo birutė; Cytrius – nuo vardo žydrius; Čecha – nes vardas Česlovas; Džekis Kiau Kiau – džeraldas; Veliuonos apylinkių gyventojų pravardės: onomasiologinė motyvacija 183straipsniai / articles Bakanė – nes pavardė bakanaitė; Balanda – nuo pavardės baradauskas; Biga – nes pavardė begonis; Bulis – babenskas; Cilius – nes pavardė cilišauskas; Drugelis – nuo pavardės daugelis. Įdomu pastebėti, kad aptiktas ir netipiškos pravardės darybos atvejis, kai pravardė daroma iš vardo ir pavardės, pavyzdžiui: Simas – nuo pavardės simanavičius, nuo vardo rimas. iš viso užrašyta 94 (24,35 proc.) tokios pravardės. jos gali būti skirstomos į fonetines ir semantines. 2.4.1. Pagal fonetines asociacijas sudarytų pravardžių yra 88. asociacinės pravardės žymi: a) daiktų pavadinimus: Rubinas – vardas robertas; Rublis – nuo vardo robertas; Spurga – nes vardas jurga; Sulė – nes vardas saulius; Vadenilis – nuo vardo Vandelinas; žarna – nes vardas žana; Moria – nuo vardo jūratė; Iešmutis – nes vardas irmantas, irmutis; b) gyvūnų pavadinimus: Bimbis – nes vardas rimvydas; Borutė – nuo vardo birutė; Šarka – nuo vardo Šarūnas, žaltys – nes vardas žilvinas; Bulis – babenskas; Drugelis – nuo pavardės daugelis; Cilius – nes pavardė cilišauskas; Gužas – pavardė gudžiūnas; Kabans – nuo pavardės bakanas; Levas – nes pavardė Liutvinavičius; Ryklys – pavardė rykliavičius; Šeškas –mergautinė pavardė Šeškauskaitė; c) augalų pavadinimus: Giliukas – nes vardas gileta; Pinavijas – vardas bijūnas; Balanda – nuo pavardės baradauskas; Diemedėlis – nes pavardė diemenis; Biga – nes pavardė begonis; Lauras – nes pavardė Laurinaitis; Liepa – nes pavardė Lieponis; Malina – Malinauskas; žibutė – nes pavardė žibaitė; d) ypatybės pavadinimus: Mindžius – vardas Mindaugas; Sadistė – nes pavardė sadauskienė; Sukčius – nuo pavardės sutkus; Šiaurinis – nuo pavardės baltrušaitis; Šniokštas – nes pavardė Šniokaitis; e) asmenų pavadinimus bei asmenvardžius: Bakanė – pavardė bakanaitė; Džiugas – nuo pavardės džiongys; Elzė – nes pavardė elzbergienė; Gudas – nes pavardė gudaitis; Gusta – pavardė gustaitis; Gutė – nuo pavardės gotautas; Jasius – pavardė jasukynas; Letas – Letukas; Lukas – pavardė Lukianskas; Maja – nes pavardė Majauskas; Mikas – Mikalauskas; Petia – nuo pavardės Petkus; Petras – nuo pavardės Petravičius; Poškė – nes pavardė Poškutė; Skadimiras – nes pavardė skadas; Šležas – pavardė Šleževičius; Urbas – nuo pavardės urbanavičius; Vizgė – pavardė Vizgaitienė; Zeblė – nes pavardė Zabliauskaitė; Undra – nuo pavardės unduraitis; f) kitus apeliatyvus, dažniausiai neigiamai konotuotus: Pinda – nes vardas inga; Dirmovas – nes pavardė birmanas; Drabas – pavardė drabatiukas; Optavykas – pavardė optažas; Zombė – nes pavardė Zambezevičiūtė; Šapronas – pavardė saprončikas.