Jano Karlovičiaus indėlis į dialektologijos tyrimus. „Lenkų tarmių žodynas“ – lūžio žodynas

78 ac a Linguis ica Li huanica LXVII haLina ka aŚ Va šu os uni e si e as, Lenkų kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, lenkų kalbos is o ija, leksikog a ija. Jano ka LoViČiaus indėLis Į diaLek oLogijos y iMus. LENKų TARMIų žODyNAS – Lūžio žodynas1 jan ka łowicz’s con ibu ion o dialec ology. Słownik gwa polskich [dic iona y o Polish dialec s] as a b eak h ough p ojec ano acija Šiame s aipsnyje ap a iamas jano ka lo ičiaus (1836–1903) indėlis į lenkų dialek olo- gijos aidą. didžiausią šio indėlio dalį suda o au o iaus pa eng as Lenkų a mių žodynas . Veikalas bu o didžiulis lūžis lenkų a mių leksikog a ijoje, be o, jis y a pi masis isų a - mių žodynas ne ik lenkų, be i apsk i ai sla ų kalbų plo e. ka lo ičius e inamas i kaip puikus mokslinės eiklos o ganiza o ius. Mokslininko o ganizacinės pas angos ge iausiai a sispindi Vilniaus als ybės is o ijos a chy e saugomoje medžiagoje, ypač laiškuose, kiek mažesniu mas u – Lenkijos a chy ų medžiagoje. Ši medžiaga odo, kad inkdamas „liaudies dalykus“ ka lo ičius bend ada bia o iek su mokslo žmonėmis, iek su a mių, olklo o i plačiai sup an amos liaudies kul ū os mėgėjais. s aipsnyje, a siž elgian į kazimie o ni čo 1911 m. publikuo ą k i išką Lenkų a mių žodyno ecenziją, aip pa ap a iamas šio eikalo u inys i ikslai. 1 s aipsnio engimą inansa o Lie u os mokslo a yba (an. Resea ch Council o Li huania). su a ies nume is: n . Va -36/2012. Mokslo p ojek as Janas Ka lo ičius – XIX i XX a. sandū os mokslinio i kul ū inio gy enimo skleidėjas . esMiniai žodžiai: dialek ologija, lenkų a mės, lie u ių a mės, leksikog a ija, janas ka - lo ičius, Lenkų a mių žodynas . keyWo ds: dialec ology, Polish dialec s, Li huanian dialec s, Lexicog aphy, jan ka łowicz, Dic iona y o Polish Dialec s . jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas 79s aipsniai / a icles anno a ion he pape discusses jan ka łowicz’s (1836–1903) con ibu ion o he de elopmen o Polish dialec ology, consis ing mainly in he compila ion o he “dic iona y o Polish dialec s” – a majo b eak h ough in he Polish dialec al lexicog aphy and he i s ull dialec al dic iona y in he sla onic language a ea – as well as in his wo k as an o ganize o scien i ic li e. his o ganiza ional e o s a e p esen ed chie ly on he basis o a chi al ma e ials, mainly co espond- ence p ese ed e.g. in he Li huanian s a e his o ical a chi es and – o a lesse ex en – in he Polish a chi es. he ma e ials exempli y ka łowicz’s co-ope a ion wi h bo h p o essional scien is s and laymen (en husias s o olklo e, dialec s and o b oadly unde s ood olk cul u e) as a as collec ing ‘ olk objec s’ is conce ned. he pape also p esen s he con en o he “dic- iona y o Polish dialec s” wi h espec o he 1911 c i ical e iew by kazimie z ni sch. 1 . diaLek oLogijos PuoseLė ojo jano ka LoViČiaus VeikLos MoksLinių y iMų sVa ba janas ka lo ičius (1836–1903) daug nusipelnė puoselėdamas lenkų dialek olo- giją, no s šiandien jis p isimenamas ik kaip šešių Lenkų a mių žodyno – pi mojo lenkų kalbos, i ne gi apsk i ai sla ų kalbų, isų a mių žodyno – omų au o ius. ka lo ičius daug me ų bu o nepag įs ai i aš iai k i ikuojamas kaip kalbininkas (leksikog a as i dialek ologas), ačiau daba jis a andamas i e inamas iš naujo (plg. koniusz 2001; okoniowa 2003, 2012; ka aś 2011, 2012; u kowska 2012). jau anksčiau eilinės su jo asmenybe i eikalu susijusios me inės bu o pos ūmis apmąs y i jo mokslinę kū ybą i analizuo i dialek ologinius pasiekimus (Pe zowa 1979). no s s anislo as u bančikas (s anisław u bańczyk) ka lo ičių nelabai e - ino kaip ling is ą i jo mokslinę eiklą ap ašė labai pa i šu iniškai, lenkų kalbo- y os is o ijai ski oje monog a ijoje pab ėžė jo o ganizacinius gebėjimus, į a dy- damas jį kaip žymų mokslinės min ies skleidėją (u bańczyk 1993: 98–99). Panašiai ašė i hen ika Pežowa (hen yka Pe zowa 1979: 426). 2011 m. paminė os 175-osios ka lo ičiaus gimimo i jo s a biausio dialek olo- gijos eikalo – Lenkų a mių žodyno ( oliau – L ž) – leidimo 100-osios me inės a skleidė po eikį išsamiai analizuo i jo indėlį į lenkų dialek ologijos aidą i iš naujo į e in i y aujančias nuomones apie jo mokslinę eiklą. Šios me inės Len- kijoje i Lie u oje pa odė, kad bū ina y inė i XiX i XX a. sandū os mokslinį gy enimą, apib ėž i ka lo ičiaus kaip uome inio „p o ų judėjimo“ o ganiza o iaus i skleidėjo aidmenį (ka aś 2012). jis y a XiX i XX a. sandū os lenkų mokslui i kul ū ai nepap as ai s a bi asmenybė, ku ios pla ūs i į ai iapusiai laimėjimai iki šiol nebu o pakankamai iš i i. 80 haLina ka aŚ ac a Linguis ica Li huanica LXVII Labai s a bu p isimin i ka lo ičiaus asmenybę i plačiau ap ašy i jo indėlį į dia- lek ologijos, ne ik lenkų a mių leksikog a ijos, y inėjimus, ku is ben iš dalies jau bu o ap a as (plg. Pe zowa 1979; koniusz 2001; okoniowa 2003; ka aś 2011). 2. janas ka LoViČius – a eaLinių e nog a ijos y iMų inicia o ius i o ganiZa o ius ka lo ičiui kaip kalbininkui dialek ologui ski uose da buose iki šiol pab ėžiama jo Lenkų a mių žodyno au o ys ė, nu odan kele ą nedidelių dialek ologinių publi- kacijų, ku ios nebu o i in s a bios besiplė ojančiai lenkų dialek ologijai. ai Gwa- a kaszubska (1898), O ile należałoby uwzględniać na zecza ludowe w g ama ykach (1894) (plg. Pe zowa 1979: 429). ačiau ka lo ičius kaip dialek ologas e inamas ne dėl šių da bų. eikia p isimin i, kad jo indėlis į dialek ologijos y inėjimus y a žymiai didesnis, nei iki šiol bu o ašoma. Pe mažai iškeliama i e inama jo ei- kla, susijusi su a ealinių dialek ologijos y inėjimų inicija imu i o ganiza imu. Visuome pab ėžiama jo inicia y a o ganizuojan a ealinius e nog a ijos y imus, ačiau jų negalima e in i a ski ai, be sąsajų su a mių y imais. ka lo ičiui e no- g a ijos y inėjimai, į ku iuos jis en uzias ingai įsi aukda o i ku iuos plana o bei o ganiza o, apėmė iek ipinius e nog a ijos, iek dialek ologijos y inėjimus. apie ai aiškiai liudija jo eiginys da be Po adnik dla zbie ających zeczy ludowe (1871), b ošiū oje, ku ioje ska ino ink i „liaudies dalykus“: Wp zód p zypomnę, jakie nauki ko zys ają ze zbio ów zeczy ludowych: językoznaws wo ( ilologia po ównawcza), lingwis yka, mi ologia (wia oznaws wo) i ludoznaws wo (e nog a- ia) cze pią bezpoś ednio i żyją p awie wyłącznie ze ź ódła zeczy ludowych [...]. Języko- znaws wo, gałąź nauki nowa, owoc myśli XIX wieku dopie o [...] naucza, że żaden język nie może być g un ownie zbadany bez ścisłego poznania go w czasie i p zes zeni [...]. Koniecznie po zebny jes nam jak najobsze niejszy słownik p owincjonalizmów (powia- owszczyzn) [...]2 . Šiame da be au o ius eikalauja ink i iek išski inai e nog a inę, iek su liaudies kalba i kul ū a susijusią medžiagą. 2 Ve imas: iš p adžių p iminsiu, kokie mokslai naudojasi au inių dalykų inkiniais: kalbo y a (lygina- moji ilologija), ling is ika, mi ologija ( eligijo y a) i e nog a ija iesiogiai emiasi i egzis uoja be eik ik dėl liaudies dalykų [...]. kalbo y a, nauja mokslo šaka, XiX amžiaus min ies aisius [...] moko, kad jokia kalba negali bū i išsamiai iš y inė a be ikslaus jos pažinimo laike i e d ėje [...]. Mums bū inas kuo išsamesnis p o incionalizmų (pa ie o žodžių) žodynas [...]. jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas 81s aipsniai / a icles ai, kad jo k eipimasis neliko neišgi s as, liudija gausi ko espondencija, odan i jo bend ada bia imą enkan „liaudies dalykus“ iek su mokslo žmonėmis, iek su a mių, olklo o i plačiai sup an amos liaudies kul ū os mėgėjais. dauguma jų bu- o ka lo ičiaus edaguojamo e nog a inio laik aščio Wisła bend ada biai, eks ų, ski ų liaudies kul ū ai, au o iai, dažnai kaimų a nedidelių egionų a mių žodynė- lių au o iai. Pa yzdžiui, Lie u os als ybės is o ijos a chy e ka lo ičiaus kolekcijo- je ( 1135-10-) išliko daug jam ski ų laiškų, ku iuos pa ašė e nog a ai-dialek ologai, šiandien žinomi ik siau am mokslininkų a ui3: juze as s. Ziemba (józe s. Ziemba), Słownik p owincjonalizmów powia u będzińskiego (gube nia pio kowska) (1891) au o- ius, augus as Vžesnio skis (augus W ześniowski), Spis wy azów podhalańskich (1884) au o ius, janas sembžyckis (jan semb zycki), nedidelės publikacijos apie Mozū ų a mę ečiame laik aščio Wisła ome (1889) au o ius, juze as Lepko skis (józe Łepkowski), Wiadomości o Szląsku (1849) au o ius, ignacija Pion ko ska (igna- cja Pią kowska), ka lo ičiaus L ž šal inių są aše į a dy a kaip ank aš inio sie adzo a mės žodynėlio au o ė, Melanija Pa če ska (Melania Pa czewska), 1907 m. publi- kuo ų P zyczynki do słownika gwa y śląskiej au o ė, joana anelė Mile ska (joanna aniela Milewska), ka lo ičiaus L ž šal inių są aše klaidingai paminė a kaip ank aš- inio didžiosios Lenkijos a mės žodynėlio, ku is iš ik ųjų susijęs su ciechano co Mazo ijoje (ciechanowiec na Mazowszu) apylinkių a mėmis, au o ė (ž . ka aś 2011: 95), blažėjus Pa lo ičius (błażej Pawłowicz), s aipsnio Wy azy gwa owe z okolic Ta nowa au o ius (1893), s anislo as Poliačekas (s anisław Polaczek), da bo Powia ch zanowski w W. Ks. K akowskim. Monog a ia his o yczno-geog a iczna (1914) su a mių žodžių žodynėliu au o ius, ka olis Ma ijasas (ka ol Má yás), Słowniczek gwa y ludu zamieszkującego wschodnio-południową najbliższą okolicę Nowego Sącza (1891) au o ius), Ščensnas jasčebo skis (szczęsny jas zębowski), L ž šal inių są- aše į a dy as kaip ank aš inio adomsko a mės žodynėlio au o ius. Šią ka lo ičiaus eiklą ge ai apibūdina 1982-02-19 ignacijos Pion ko skos laiškas, ku iame pa eikiamas asmenų, su ikusių bend ada biau i su Wisła enkan i siunčian e nog a inę i dialek ologinę medžiagą4, są ašas: 1. kun. P ulinskis (P uliński) iš klobucko (kłobucko), 2. kun. godo o skis (godo owski) iš Vieliunės (Wieluń), 3. Vyšne ska (Wiśniewska) iš sla encineko (sławencinek), 4. Leonas Vine is (Leon Wine ) iš konino (konin), 5. k ušinskis (k uszyński) iš u eko ( u ek), 6. Zo ija b. (Zo ja b.) iš sie adzo (sie adzkie) ai adijos, 7. ana L. (anna L.) iš Pio ko o 3 Visų iš a dy ų žodynėlių są ašas y a s aipsnio au o ės da be – ka aś 2011, jie ap ašy i in e ne inėje publikacijoje Dialek y i gwa y polskie. Kompendium językowe, ed. h. ka aś, egionų puslapiuose – ž . h p://www.uw.edu.pl . 4 nu odoma pagal o iginalą, . y. ka ais pačią pa a dę be a do a be a do inicialo, o ka ais a dą i pa a dės inicialą. 82 haLina ka aŚ ac a Linguis ica Li huanica LXVII (Pio kowskie) apsk i ies, 8. Ma ija k. (Ma ja k.) iš sie adzo ai adijos, 9. kun. d ozdo skis (d ozdowski) iš sie adzo ai adijos, 10. Vanda b. (Wanda b.) iš Vie- liunės (Wieluńskie) ai adijos, 11. s anisla a k. (s anisława k). iš Vieliunės ai a- dijos ( 1135-10-115-783). iš są ašo ma y i, koks pla us bu o bend ada bių a as, kiek daug žmonių, aip pa i d asininkų (ka alikų kunigų), įsi aukė į ka lo ičiaus ado aujamus e i o inius y imus. 3. ViLniaus a chyVų eikŠMė jano ka LoViČiaus VeikLos y inėjiMaMs Lie u os als ybės is o ijos a chy as y a s a bus ka lo ičiaus eiklos y imams. be iš a dy ų laiškų, čia esama i ki os įdomios medžiagos. a chy e išliko į ai ių žodyno au o iaus dialek ologinių už ašų, pa yzdžiui, g ama inių – ai y iškosios asmeninės giminės daik a a džių a dininko daugiskai a: ancia, kacia, o ganiścia, kam acia, wszyscy święcia, uma cia, ek ucia, s udencia, swacia, wójcia ( 1135-10- 141-60-62), a ba eilė aš is „nuo d ohičino“, išjuokian is š epla imą ( 1135-10- 141-42a): Jes em šob‘e pańenecka, ńe ð‘ewcyna Z šadowego m‘asʒ a D ojczyna Mam š o žło yh na p ocenče włašnej šumy I g am šob‘e na gi aře ózne dumy5 . Vilniaus als ybės is o ijos a chy o u inys puikiai a spindi ka lo ičiaus o gani- za o iaus i kolekcionuo ojo da bą, susijusį ne ik su lenkų, be i su lie u ių a - mėmis. jo nuopelnas li uanis ikai, lie u ių dialek ologijai iki šiol bu o mažai žino- mas, o pas a uoju me u is dažniau pab ėžiamas šis eiklos aspek as. Pa yzdžiui, 5 Pagal o og a ijos aisykles su ašy as eks as a ody ų aip: Jes em sobie panienecka, nie dziewcyna Z szadowego miasz a D ojczyna Mam sz o żło ych na p ocencze własznej szumy I g am sobie na gi a ze ózne dumy. eks ui būdingos d i a mių ypa ybės, . y. mozū a imas (le. mazu zenie, an. mazu a ion): cz > c, ż > z (panienecka, dziewcyna, ózne = bend inės lenkų kalbos žodžiai panieneczka, dziewczyna, óżne), i adinamasis čia pa eik ų ga sų kei imas ienų ki ais: s > sz, z > ż (le. szadzenie) – ai hipe izmai, a si- adę engian mozū a imo (miasz a, sz o żło ych, własznej szumy = bend inės lenkų kalbos žodžiai mias a, s o zło ych, własnej sumy). jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas 83s aipsniai / a icles a chy e y a gausi Lie u os eikėjų i mokslininkų laiškų, ašy ų ka lo ičiui, kolek- cija – ai jono juškos (jan juszkiewicz), jono Šliūpo (jan szlupa), jono jablonskio (jan jabłoński), Mečislo o da ainio-sil es aičio (Mieczysław dowojna-sylwes o- wicz) laiškai. ka lo ičius ypač ak y iai susi ašinėjo su da ainiu-sil es aičiu i su juo glaudžiai bend ada bia o. Vilniaus als ybės is o ijos a chy e išliko apie 100 šio kon o e siško poli inio eikėjo, „įžymaus lie u ių kalbos ga bin ojo“ (plg. sawaniewska-Mochowa 2003) laiškų, ašy ų ka lo ičiui, ku io pasiekimų ap ašymas li uanis inių y inėjimų s i yje nag inėjamas a ski ame s aipsnyje ( u kowska 2012), odėl čia ik a k eipiamas dėmesys į šią p oblema iką. P a a u p isimin i šio y ėjo a mių leksikos mokslinio leksikog a inio pa en- gimo koncepciją, esančią 1876 m. da be P zyczynki do p ojek u wielkiego słownika polskiego6, ku iame jis ašė: Opis wy azu p owincjonalnego ba dzo niewiele óżnić by się powinien od opisu wy azów wszechpolskich, p ojek owanego powyżej. [...] Op ócz wymienionych am ka ego ii dodać by ylko należało nas ępne: 1) podając wymawianie wy azu, ba dzo s a annie je uwyda nić; 2) dokładnie wymienić miejscowość, gdzie dany wy az p owincjonalny się używa; 3) uczy- nić wzmiankę, czy odpowiedni wszechpolski wy az znany jes w ej p owincji akże, czy nie; w pie wszym azie, jaka zachodzi óżnica w użyciu wy azu p owincjonalnego (p. 44)7 . ci a a nu odo į gana a imą šiuolaikiniam mokslinį ka lo ičiaus požiū į į a mių one ikos i kalbos geog a ijos klausimus, pa eikia jo liaudies a mių i li e a ū inės kalbos a pusa io sąsajų su okimą. ka lo ičius daug nusipelnė i damas Lie u oje a ojamą lenkų kalbą. žodžių iš Lie u os nemažai a si ado iek Lenkų a mių žodyne, iek jam gy enan neiš- leis ame da be Pod ęcznik czys ej polszczyzny dla li winów i pe e sbu szczan... jo ank aš is, ku į ana kaupuž (anna kaupuż) ado Vilniaus a chy e, o publikuo i pa engė elžbie a smulko a (elżbie a smułkowa) (1984), iš p adžių bu o p is a- y as šių d iejų au o ių (1984), ėliau nuodugniai da ka ą iš i as Zo ijos sa a- nie skos-Mocho os (Zo ia sawaniewska-Mochowa), ku i pa ašė monog a iją Po- adnik Jana Ka łowicza jako ź ódło poznania po ocznej polszczyzny północnok esowej. Słownic wo (1990). 6 P zyczynki eks as šiandien isuo inai p ieinamas Lenkijos in e ne inės biblio ekos inklalapyje www. pbi.edu.pl ; 90 nuo aukų ilius uoja kū inį, ku is – kaip skelbia an aš ė – y a 1876 m. Talen ų akade- mijos a askai ų a ski as a spaudas (Osobne odbicie ze sp awozdań Akademii Umieję ności 1876). 7 Ve imas: a minio žodžio ap ašymas u i nežymiai ski is nuo anksčiau p ojek uo o bend inės lenkų kalbos žodžių ap ašymo. [...] be en iš a dy ų ka ego ijų, eikė ų da į auk i šias: 1) nu odan žodžio a imą, labai k uopščiai jį iš yškin i; 2) iksliai į a dy i ie o ę, ku ioje a ojamas šis a minis žodis; 3) pa ašy i pas abą, a a i inkamas bend inės lenkų kalbos žodis p o incijoje žinomas, a ne; p adžioje paaiškin i, koks ski umas a si anda a ojan a minį žodį. 84 haLina ka aŚ ac a Linguis ica Li huanica LXVII 4 . jano ka LoViČiaus LENKų TARMIų žODyNAS – Lūžio žodynas neabejo inai s a biausiu ka lo ičiaus dialek ologijos eikalu bū ina p ipažin i Lenkų a mių žodyną (1900–1911)8, ku is p adeda naują lenkų a mių leksikog a ijos is o ijos e apą. be daugelio sąsajų su anks esnių laiko a pių žodynų da bais, jį galima apib ėž i kaip lūžio žodyną, ku iuo baigiasi an asis e apas i p asideda olesnis lenkų a mių leksikog a ijos is o ijos laiko a pis. Lyginan su anks esniais žodynais, jis išsi- ski ia gausiu u iniu i medžiaga, ai s a biausia. an a, ai pi mas i iki šios dienos ienin elis pabaig as žodynas, ku iame y a isos lenkų a mės (be emig acijos), pi - masis okio ipo isose sla ų šalyse. iki šiol ka lo ičiaus žodynas ebė a išsamus a mių leksikos šal inis, no s nuo publika imo bu o iš a dy a daug jo ūkumų i klaidų. ka lo ičiaus Lenkų a mių žodynas iki šiol nesulaukė išsamios monog a ijos, bu o y inėjami a ski i jo aspek ai. Ve a a k eip i dėmesį į elžbie os koniuš (elż- bie a koniusz) monog a iją Polszczyzna z his o ycznej Li wy w „Słowniku gwa pol- skich“ Jana Ka łowicza (2001) i į kele ą jos s aipsnių, ski ų ka lo ičiaus L ž, a p ki ų – is o inės Lie u os eksp esy iajai leksikai (koniusz 2008) a Lie u os didžiosios kunigaikš ys ės palikimui ka lo ičiaus leksikog a iniuose da buose (ko- niusz 2005a). Į Lenkų a mių žodyną bu o a siž elg a ap ašan lenkų a mių leksi- kog a ijos is o iją am ski oje monog a ijoje (ka aś 2011) i s aipsnyje, susijusia- me su lenkų a mių žodynų ipologija (ka aś 2010). ka lo ičiaus Lenkų a mių žodyne esan i leksika apo įdomaus ekspe imen o šal iniu – ūks amo aleksand o osipo ičiaus (aleksande osipowicz) da bo Słownik gwa y augus owskiej ekons- ukcija (nowowiejski, ed., 2009). Šis žodynas pa eik as ka lo ičiaus L ž šal inių są aše kaip ank aš inis žodynas, aip pa gan dažnai minimas L ž an aš inių žodžių s aipsniuose su umpinimu Osip. ai leido many i, kad ekons uo as žodynas bus gana išsamus. hen ikos Pežo os s aipsnyje Jan Ka łowicz jako dialek olog jubilieji- nėje 1979 m. Po adnik Językowy b ošiū oje pamąs ymų i ap ašymo objek u apo Lenkų a mių žodynas i jo e inimas. ka lo ičiaus Lenkų a mių žodyne y a isų lenkų a mių leksika, kokią uo me- u bu o įmanoma su ink i a siž elgian į lenkų a mių leksikos y inėjimų būklę. Šal inių eks o agmen ų iš ašus ka lo ičius baigė 1896 m., į žodyną nepa eko daug publikuo ų da bų i ank aščių, pa ašy ų ėliau. eks o agmen ų iš ašų da a lėmė, kad ka lo ičiaus žodyne jau nebu o pasinaudo a dialek ologijos, XX a. p a- džioje kazimie o ni čo (kazimie z ni sch) dėka apusios moksline disciplina, pa- siekimais. ka lo ičius eks o agmen ų iš ašus baigė minė ais me ais no ėdamas 8 Po au o iaus mi ies iii omą baigė edaguo i he onimas Lopacinskis (hie onim Łopaciński) i Vaclo- as ačano skis (Wacław aczanowski), o iV–Vi omus su edaga o janas Losius (jan Łoś). ka lo ičiaus L ž bu o išleis as k oku os alen ų akademijos lėšomis. jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas 85s aipsniai / a icles suspė i apdo o i didelį medžiagos kiekį, su ink ą pe isdešim me ų, a ba ben jau a lik i leksikog a ijos da bus iek, kad oliau edaguo i be didesnio a go galė ų kas no s ki as. apie ai jis kalba žodyno į ade (p. l): P zewidując, iż nie zdołam wyzyskać wszys kiego, wolałem og aniczyć się zasobami niezu- pełnemi i akowe ogłosić, niżeli pomnażać zapiski i p zekazać je niep zyjaźnym zwykle losom ękopisów pośmie nych9 . iš laiko pe spek y os ma y i, kad ai bu o inkamas sp endimas, no s ni čas pa adino ka lo ičiaus eikalą anks y u iška po jo pasi odymo i į e ino labai g iež ai. ačiau jei šis žodynas nebū ų pasi odęs, iki šiol Lenkijoje nebū ų isų a mių žodyno, nes p ieš amžių p adė i ni čo da bai, ski i moksliniam lenkų a - mių žodynui, yko i iki šiol ebe yks a labai lė ai (išleis a ik ai dalis žodžių, p asidedančių a– aidėmis), o ka lo ičiaus pomi inio ank aščio likimas ik ai bū ų bu ęs „nepalankus“. odėl mokslininkas k eipėsi į k oku os alen ų akademiją, siūlydamas jai im is globo i engiamą žodyną i jį išleis i. Ve a pab ėž i, kad es amen e jis sky ė di- delę sumą žodynui pabaig i uo a eju, jei akademijai p i ūk ų lėšų (plg. koniusz 2001: 26). jis aip pa įpa eigojo sa o sūnų Mečislo ą (Mieczysław) s ebė i da bų pabaigą. dėl žodyno a si adimo aplinkybių i jam ski ų da bų is o ijos esama gana daug li e a ū os (plg., pa yzdžiui, appel 1904; b ückne 1904; Łoś 1904; k yński 1904; Pe zowa 1979; koniusz 2001: 14–37), odėl čia ap a iamas iš esmės pa ies žodyno u inys, jo šal iniai, koncepcija i me odologiniai sp endimai bei su juo susijusioss nuomonės. ka lo ičiaus žodyne y a d ylikos puslapių į adas, ku iame išdės y a umpa in o macija apie medžiagą, apusią žodyno pag indu, ašybos p oblemas, aip pa padėkos asmenims, pa eikusiems šal inius (ypač ank aš inius žodynėlius), i k o- ku os alen ų akademijai. Šiuo aspek u jo eikalas bu o k i ikuojamas dėl šal inių – pag indinės medžiagos, žodyno koncepcijos ūkumo. žinoma, kad mokslininkas ke ino plačiau p is a y i žodyną, apie ai liudija į ado sakinys: „pabaigęs eikalą, pa ašysiu apie ai išsamiau“; be mi is su ukdė jam ealizuo i šį sumanymą. 5 . jano ka LoViČiaus LENKų TARMIų žODyNO ŠaL iniai su umpinimų są ašo apž alga, esan i pasku iniame žodyno ome, ku iame janas Losius išši a o daug neaiškių su umpinimų, į odo, kad Lenkų a mių žodyne pa- naudo i į ai ūs šal iniai. Čia iš a dy ini: 9 Ve imas: numa ydamas, kad nespėsiu isko panaudo i, no ėjau e čiau apsi ibo i neišsamiais iš ekliais i juos paskelb i, nei gausin i už ašų i pasme k i juos nepalankiam pomi inių ank aščių likimui. 86 haLina ka aŚ ac a Linguis ica Li huanica LXVII a) XiX a. i anks esnės į ai ios ema ikos i į ai aus ipo ( aip pa i e nog a iniai bei dialek ologiniai, olklo o) publikacijos (į ai ūs da bai, publikuojami leidiniuo- se Wisła, P ace Filologiczne, Biblio eka Wa szawska, Rozp awy i Sp awozdania z Posiedzeń Wydziału Filologicznego Akademii Umieję ności w K akowie, Zbió Wiado- mości do An opologii K ajowej), oska o kolbe go eikalai, dainos, pasakos, humo- is iniai eilė aščiai, legendos, daugelio egionų pada imai; b) 24 ank aš iniai lokalaus i egioninio pobūdžio a mių žodynėliai, aip pa i iš: • kalnų Mažosios Lenkijos (Małopolska gó ska) – 3, • Paka pa ės (Podka pacie) – 2, • Lo icko (Łowickie) ai adijos – 1, • sie adzo (sie adzkie) ai adijos – 1, • kielcų (kielecczyzna) ai adijos – 4, • Liublino (Lubelszczyzna) ai adijos – 3, • k oku os (k akowskie) ai adijos – 1, • adomo ( adomskie) ai adijos – 2, • Mazo ijos (Mazowsze) – 2, • Palenkės (Podlasie) i su alkijos (suwalszczyzna) ( a mės žodynėlis iš d o- hičino (d ohiczyn), Liud iko Ča ko skio (Ludwik cza kowski) i aleksand o osipo ičiaus (aleksande osipowicz) Słownik gwa y augus owskiej) – 2, • didžiosios Lenkijos (Wielkopolska) – 1; (ki as – j. Mile skos (j. Milewska), klaidingai apibūdin as kaip didžiosios Lenkijos, iš iesų jis susijęs su cecha- no o Mazo ijoje apylinkėmis (ciechanów na Mazowszu), • Lie u os – 1, ienos ž ejų a mės iš į ai ių apylinkių; c) saky inė medžiaga, ypač iš Lie u os ( ai, kas žodyne žymima „us . z Li wy“ – „žodžiu iš Lie u os“); d) d ikalbiai i bend ieji lenkų kalbos žodynai, specialieji: M ongo ijaus (M on- gowiusz) okiečių–lenkų i lenkų– okiečių žodynas, samuelio b. Lindės Słownik języka polskiego, Słownik wileński, p adiniai Słownik wa szawski omai, h. Labenc- kio (h. Łabęckiego) Słownik gó niczy, e azmo Maje skio (e azm Majewski) Słow- nik nazwisk bo anicznych zoologicznych polskich, ko nelio kozlo skio (ko nel ko- złowski) Słownik leśny, ba ny, bu sz ynia ski i o ylski, Muchlinskio (Muchliński) Ź ódłosłownik wy azów [...] z języków wschodnich, enciklopedijos (pa yzdžiui, o - gelb ando didžioji enciklopedija, ūkio enciklopedija). be ank aš inių žodynėlių, a si adus spausdin iems, jų pagausėjo. Vi omo, pa eng o jano Losiaus, pabaigoje, su umpinimų są aše iš a dy i 22, neskaičiuojan žodynėlių, p idė ų p ie a mių ap ašymų a ki o pobūdžio da bų. Biblio eka Wa - szawska, Wisła, P ace Filologiczne išleis i žodynėliai – ai leksikos inkiniai iš šių egionų: jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas 93s aipsniai / a icles ) e ų g ama inių o mų nu odymas (ne ingas); g) į ai ių žodžio o mų, jo pa idalų i e i o inių ibų apž alga (dobžyckis); h) daugybė ci a ų – „ ikslios i k uopščiai pa ink os ci a os“ i galimybė jas pasi ik in i dėl nu odomos lokalizacijos (dobžyckis); i) au o iaus umpos pas abos i nuo odos (ne ingas); j) an aš inio žodžio s aipsnio išplė imas pap očių, apeigų, d abužių ap ašymu, e nog a iniais i olklo o elemen ais (b iukne is); k) žodyno inkamumas į ai iems leksikos y inėjimams, kiek siau iau – ono- mas ikos (ne ingas) i e imologijos y inėjimams (dobžyckis); l) dialek ologijos žinių plė ojimas i jų skleidimas (dobžyckis). Losius, baigdamas ka lo ičiaus eikalo ecenziją, pab ėžė jo s a bą ne ik kal- bo y ai, be i apsk i ai isuomenei: Jak każda zecz dob a, „Słownik gwa polskich” jes dziełem ba dzo uży ecznym nie ylko dla ych, k ó zy szczególnie język badają, ale dla kół ba dzo sze okich, ze względu zaś na wykonanie, na ob i ość zawa ego w nim ma e jału, na og om włożonej w niego p acy, s anowi najpiękniejszy liść waw zynowy w wieńcu zasług Jana Ka łowicza, o az jeden z kamieni węgielnych językoznaws wa polskiego (Łoś 1904: 180)12 . Pi mosiose ecenzijose e ka čiais a si asda o k i iškų nuomonių. Pa yzdžiui, ne ingas a k eipė dėmesį į ūks amus šal inius, ne isada aiškius su umpinimus, in o macijos apie kai ku iuos „mįslingus“, ypač s e imos kilmės, žodžius s oką (plg. Pe zowa 1979: 432). Pi mąją labai k i išką ecenziją pa ašė i paskelbė ni čas, 1911 m. pasi odžius ka lo ičiaus žodynui. iki šiol ši ecenzija u ėjo į akos ki ų y ėjų nuomonėms apie žodyną. Lenkų dialek ologijos kū ėjas nag inėjamam žodynui p iekaiš a o dėl im- ų klaidų – „medžiagos pa ikimumo“ bei „mokslinio apdo ojimo“. kaip ieną iš pag indinių ka lo ičiaus žodyno ne obulumo p iežasčių ni čas nu odė ak ą, kad eikalas pa eng as pe anks i, nea siž elgian nei į e d ės, nei į laiko ibas, nei sa o o ma į me odologinį lūžį, į ykusį lenkų dialek ologijoje XX a. p adžioje. be gi baigdamas eks o agmen ų iš ašus 1896 m. leksikog a as iš esmės ėmėsi ik ikimoksline dialek ologija. ni čas a p klaidų i ūkumų, lemiančių nega y ų ka lo ičiaus žodyno e inimą, iš a dija šiuos: a) neaiškus žodžių pa inkimo pag indas (pa yzdžiui, a siž elgiama į di b inius žodžius, indi idualius naujada us, „į a ino lenkiškumo“ žodžius, ypač į ai ius 12 Ve imas: kaip kiek ienas ge as dalykas, aip i Lenkų a mių žodynas – labai naudingas eikalas ne ik iems, ku ie nuodugniai y inėja kalbą, be i plačiam a ui, o a siž elgian į jame esančios medžiagos apdo ojimą i gausą, į jį įdė ą didžiulį da bą, ai g ažiausias lau o lapas jano ka lo ičiaus nuopelnų ainike bei ienas iš lenkų kalbo y os ke inių akmenų. 94 haLina ka aŚ ac a Linguis ica Li huanica LXVII skolinius iš usios, dažnai a ojamus didžiosios Lie u os kunigaikš ys ės i uk ainos ašy ojų siekian su eik i sa o eks ams ie inio kolo i o, į leksiką, p iklausančią „kasdieniam in eligen ijos dialek ui“, asmen a džius i pan.); b) medžiagos ne ienodumas geog a iniu požiū iu (dominuoja y ų a mės, pe - nelyg daug pak aščių a mių, ne iš Lenkijos e ninių e i o ijų, menkai p i- s a omos aka ų a mės, ypač didžiosios Lenkijos, silezijos); c) išsamaus šal inių są ašo i jų kalbinės e ės cha ak e is ikos s oka (nu ody- mas į da bus a ba p o esionalius a mių eks us, e ingus iek p asmės, iek one ikos požiū iu, nep o esionalius inkinius, ačiau pa ikimus, oska o kol- be go pobūdžio eikalus, li e a ū os, mokslo kū inius, populia iuosius e no- g a ijos da bus), lemian i, kad pa ink a leksikos medžiaga y a sunkiai api- b ėžiamos e ės (ka ais neaiškios a abejo inos); d) nepakankama šių šal inių kokybė (pa yzdžiui, abejo ina medžiagos, iš ink os iš dainų, humo is inių eilė aščių i pada imų, ypač iš anks esnės žečpospo- li os y ų e i o ijos, kokybė); e) sp agos i nenuoseklumas lokalizuojan medžiagą, į ai ūs o pa ies kū inio ci a imo būdai, ci a ų ne ikslumas; ) daugelyje ie ų klaidingas i neišsamus a mių mo ologijos pa eikimas, ne- leidžian is susida y i nuomonės apie šių o mų e i o inį papli imą i lais a bei neišsami sin aksės medžiaga; g) žodyno s uk ū os (sis emos) paaiškinimo, nuo odų s oka; h) o og a ijos chaosas, nuoseklumo s oka a ojan supap as in ą ci a ų ašybą, į ašo ne ikslumas, nesio ien a imas „apie į ašų mokslinę e ę i ge esnių iš jų igno a imas, pi menybės eikimas p as esniems“, šios ašybos paaiškinimų ūkumas („ aisyklės, į ai iose žodyno ie ose a ojamos ski ingai, isai lais ai i ne ūpes ingai“, p. 210); i) pe daug an aš inių (nuo odinių) žodžių, an aš inių žodžių ne ik os o mos, a si andančios dėl „bea odai iško i k i inio elgesio su šal iniais“, „ one ikos aisyklių nepaisymas“, p. 215); j) neaiški sis ema i iename an aš inio žodžio s aipsnyje, i isame eikale; k) eikšmių išdės ymo sis emos neap a imas, poliseminių žodžių eikšmių ne- su a kymas. iš adose ni čas ašė: Inna zecz, że podjął p acę nad siły jednego człowieka, że już p zy zbie aniu ma e iału nie zdołał osiągnąć pełności, a ym mniej poddać go niezbędnej k y yce, że w ogóle całe wyko- nanie pod każdym względem ch oma. Tę s onę musiałem wy aźnie zaznaczyć, ym silniej, im liczniejsze są bezk y yczne uniesienia nad Słownikiem, abyśmy jasno zdali sobie sp awę, że w en sposób dalej p acować nie można, że nawe p zed pię nas u la y był on niewys a - jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas 95s aipsniai / a icles czający, a wp os anach onizmem byłby dzisiaj (...). Bo właśnie zupełny b ak me ody, wp os poga da dla jakiegokolwiek dokładnego i jednoli ego sys emu spowodowały en bezmia niedokładności słownika, nie pozwalający mu nigdy zau ać bez zaglądania do ź ódeł. (...) całe p zedsięwzięcie było s anowczo p zedwczesne. Pod wielu względami ak jes i is o nie, bez szczegółowych p ac sys ema ycznych (...) nie można myśleć o jakiejś „budowie kodeksu gwa ”, nie ylko „wspaniałej”, ale nawe sk omnej. Dla ego omawiane dzieło nie jes jeszcze pod ę „budowę” „podwaliną’. A jednak dob ze, że jes , dob ze, że mamy chociaż aki indeks, wykazujący ównocześnie óżno odne w ym zak esie b aki i konieczność innego odzaju – w wieku XX – p acy, jeśli w ogóle mamy mieć kiedyś „Thesau us” gwa polskich13 . ecenzen as p ipažino eikalą esan pe daug anks y ą, ačiau, nepaisan ak o, kad an ąjį isų a mių mokslinį žodyną pabaig i numa oma (esamu da bų empu) ne gi po 40 me ų (Popowska- abo ska 2006: 42), eikia džiaug is, kad žodynas, no s i neišbaig as, ačiau pasi odė isas. Šiame kon eks e nuomonė aki aizdžiai ne enka sa o e ės. Laikui bėgan nuomonės apie Lenkų a mių žodyną bu o š elninamos, į dienos š iesą iškelian eikalo p i alumus i e inan juos a i ikimo uome inei XiX i XX amžiaus leksikog a ijai požiū iu. Vėlesnės nuomonės, išsaky os iš ilgesnio laiko a pio pe spek y os, pa odė, kad ka lo ičiaus žodynas y a mokslinis eikalas, pa eng as pagal uome inį XiX a. leksikog a ijos meną, besi emian is uome inėmis dialek ologijos žiniomis. daba - iniais laikais – po daugelio me ų nuo didelės žodyno k i ikos, išsaky os ni čo – išsakomos nuomonės pa odo nag inėjamo eikalo eikšmę. ypač eikšmingas bu o Mečislo o ka asio (Mieczysław ka aś) pasisakymas, no s i kons a uojan is, kad ka lo ičiaus žodynas ne eikia naujų me odologinių sp en- dimų, ačiau pab ėžia, kad jis inkamai a spindi XiX i XX amžių sandū os y imo pag indus i labai iš yškina jo eikšmę: Bez wą pienia znaczenie Słownika gwa polskich jes og omne i mimo wielu, niejednok o - nie podnoszonych, niedos a ków s anowi on w ozwoju polskiej leksykog a ii gwa owej 13 Ve imas: ki as dalykas, kad [ka lo ičius] ėmėsi da bo, i šijančio ieno žmogaus jėgas, ne gi inkdamas medžiagą nesugebėjo pasiek i išbaig umo, uo labiau pa eik i jį k i ikams, odėl isas pa engimas be kokiu požiū iu ne ykęs. Šią pusę u ėjau aiškiai pab ėž i, nek i inių žodyno nuomonių gausa u i pa- dė i mums aiškiai su ok i, jog okiu būdu oliau di b i negalima, aki aizdu, kad ne p ieš penkiolika me ų žodynas bu o neišsamus, šiandien jis iesiog bū ų anach onizmas [...]. Me odiškumo ūkumas, ne gi ikslesnės a ien isos sis emos igno a imas lėmė ne ikslų žodyną, neleidžian į niekada juo pasi- ikė i nesinaudojan šal iniais. [...] isas sumanymas bu o pe nelyg anks y as. Į ai iais aspek ais ai s a bu, be išsamesnių sis eminių da bų [...] negalima gal o i apie kokią no s „ a mių kodekso s uk- ū ą“, ne gi labai kuklią. odėl nag inėjamas eikalas nė a „šios s uk ū os“ „pama as“. ačiau ge ai, kad [jis] y a, ge ai, kad u ime no s okią odyklę, ka u nu odančią į į ai ius šios s i ies ūkumus i XX amžiaus siekiamybę – lenkų a mių Thesau us . 96 haLina ka aŚ ac a Linguis ica Li huanica LXVII momen niesłychanej wagi. [...] już w czasie d uku dzieła Ka łowicza zdawano sobie sp a- wę, że słownik jego jes ylko ważnym e apem w ozwoju badań gwa owych, zamykającym jedynie do obek leksykog a iczny XIX w. (ka aś 1961: 363)14 . Panašų e inimą 1979 m. su o mula o hen ika Pežowa, a k eipusi dėmesį į ka lo ičiaus, p adininko, aidmenį mokslinėje kalbo y oje, į jo mokslinę a mių leksikos pa engimo koncepciją, aip pa į uome bu usias galimybes eng i okį žodyną (Pe zowa 1979: 434–435). 10. ŠiuoLaikiniai jano ka LoViČiaus LENKų TARMIų žODyNO y iMai Šiuolaikiniai ka lo ičiaus Lenkų a mių žodyno y imai pa odo iki šiol nu ylė us jo p i alumus, neneigian aki aizdžių ūkumų i ap a ian jų p iežas is. elžbie a koniuš, iš y usi is o inės Lie u os leksiką ka lo ičiaus Lenkų a mių žodyne, pab ė- žė, kad šio eikalo objek y us į e inimas u i bū i a lik as epochos, ku ioje jis a si ado, požiū iu. jeigu ka lo ičius bū ų sumanęs pakeis i anksčiau apgal o ą i jau ealizuojamą eikalo koncepciją, a ink i i papildy i šal inių medžiagą, žodynas niekada nebū ų bu ęs pa ašy as. ka lo ičiaus „kolekcija“ – dėl am ik ų ūkumų, geog a ijos a ž ilgiu – šiuolaikinių a o ojų e inama kaip naudinga, o ne kaip „anach oninė žodžių odyklė“ (koniusz 2001: 78–79). Panašiai joana okonio a (joanna okoniowa), naujojo Vals ybinės mokslų aka- demijos Lenkų a mių žodyno y iausioji edak o ė, eigiamai e ina ka lo ičiaus eikalą nu odydama ak ą, kad „mokslininkų ka os sėmėsi i iki šiol semiasi iš jo ne ik u ingos medžiagos, be i įk ėpimo bei in e p e acijos idėjų“. kalbėdama apie k i išką ni čo ecenziją ji pab ėžė, jog lenkų mokslinės dialek ologijos kū ėjo au o i e as bu o oks didelis, kad „įžeidžian is, o daugelyje ie ų nega y us e i- nimas ilgam „p ilipo“ p ie ka lo ičiaus žodyno“. ik pas a uoju me u iš naujo pas ebimas susidomėjimas Lenkų a mių žodynu kaip neį e in u kalbo y os y inė- jimų šal iniu (okoniowa 2003: 249). Pi miau pa eik i ka lo ičiaus Lenkų a mių žodyno e inimai pa odo, kaip a o- dai a į epochą, ku ioje jis a si ado, ilgesnė laiko pe spek y a i pa i is, susijusi su naujo lenkų a mių žodyno da bais pagal ni čo koncepciją, ėliau pakeis ą Mečis- lo o ka asio, Vals ybinės mokslų akademijos L ž y iausiojo edak o iaus i jo 14 Ve imas: be abejonės, Lenkų a mių žodyno eikšmė y a didžiulė i nepaisan gausių, dažnai pab ėžia- mų ūkumų, jis augančiai lenkų a mių leksikog a ijai y a labai s a bus. [...] spausdinan ka lo ičiaus eikalą su ok a, kad jo žodynas y a s a bus e apas besiplė ojan a mių y imams, užbaigian is ik XiX a. leksikog a ijos laimėjimus. jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas 97s aipsniai / a icles pasekėjų, u ėjo į akos nuomonei apie šį eikalą. Pa odo, kokia iš esmės bu o ne- eisinga i įžeidžian i ni čo ecenzija, nepaisan esminių jo pas abų i mokslinių iš adų, p is a omų jau naujos epochos požiū iu moksle i naujoje a mių žodyno koncepcijoje, pag įs umo. ecenzijos au o ius, e indamas žodyną, nepakankamai dėmesio sky ė esminiams eiksniams, okiems kaip uome inė leksikog a ijos p ak- ika, uome inė lenkų liaudies a mių y inėjimų, dialek ologijos būklė, p ak iškas požiū is kaip galima g eičiau pabaig i žodyną, pe nelyg didelė medžiagos apim is, kad ją galė ų edaguo i ienas žmogus, i pan. Šiandien žodynas i jo au o ius pelny ai į e inami pab ėžian , kad ka lo ičiaus žodynas iki šiol y a s a bus, neį- kainojamas pagalbininkas i ian a mių leksiką, pa ik inus y a naujojo Vals ybinės mokslų akademijos Lenkų a mių žodyno šal inis. ka lo ičius jame pag įs ai ma ė „pama us nuos abiai mūsų a mių kodekso s uk ū ai“. * * * baigian e a p isimin i i in iksliai i aikliai su o muluo ą s e ano že omskio (s e an Że omski) nuomonę apie ka lo ičiaus nuopelną lenkų dialek ologijos ai- dai, iš eikš ą kū inyje Snobizm i pos ęp: Nadzwyczajne zasługi dla gwa oznaws wa położył Jan Ka łowicz. Nie ylko dop owadził do wydania „Słownika gwa polskich“, lecz umiał znaleźć i zachęcić cały sze eg p acowni- ków, k ó zy, dzięki jego inicja ywie i kie ownic wu, poczęli g omadzić ma e iały i spisywać słowniki miejscowe. Za czasów Jana Ka łowicza is niał o malny uch umysłowy, widać było „p ąd“, dążący w kie unku ludoznaws wa i g omadzenia gwa ludowych (pagal: ka aś 2011: 92–93)15 . Li e a ū a b ückne aleksande 1904: P ace słownikowe. – Życie i p ace Jana Ka łowicza (1836–1903). książka zbio owa wydana s a aniem i nakładem edakcji „Wisły”. Wa sza- wa, 165–176. bys oń jan 1926: Ws ęp do ludoznaws wa polskiego. Lwów. cygan s an isław 2009: Mniej znane „dawne” quasi-kwes iona iusze do badań dialek- ów polskich. – Po adnik Językowy 9, 59–75. 15 Ve imas: ypa ingus nuopelnus dialek ologijai pelnė janas ka lo ičius. jis ne ik išleido Lenkų a mių žodyną, be i sugebėjo su as i i paska in i daugelį da buo ojų, ku ie jo inicia y a i jam ado aujan p adėjo kaup i medžiagą i suda inė i ie inius žodynus. jano ka lo ičiaus laikais yko aki aizdus p o ų judėjimas, bu o ma oma e nog a ijos i liaudies a mių kaupimo „s o ė“ (pagal: ka aś 2011: 92–93). 98 haLina ka aŚ ac a Linguis ica Li huanica LXVII dob z ycki s ani sław 1904: Zdobycze językoznaws wa polskiego. – Po adnik Języko- wy, 50–52. 1135-10-: Lie u os als ybės is o ijos a chy as, jano ka lo ičiaus ondas. ka aś ha lina 2010: Polskie słowniki gwa owe – dzieje, ypologia, me ody op acowa- nia. – Po adnik Językowy 4, 72–104. ka aś halina 2011: Polska leksykog a ia gwa owa. Wa szawa: uniwe sy e Wa szawski. ka aś hali na 2012: o po zebie badań nad życiem naukowym p zełomu XiX i XX wieku. jan ka łowicz jako anima o ówczesnego „ uchu umysłowego”. – Po adnik Językowy 5 (a iduo as spaudai). ka aś Miecz ysław 1961: Z his o ii badań nad słownic wem gwa owym. – Język Polski 41(3), 161–180; 41(5), 355–369. ka łowic z ja n 1878: P zyczynki do p ojek u wielkiego słownika. – Rozp awy i Sp awoz- dania z Posiedzeń Wydziału Filologicznego Akademii Umieję ności iV/1876, s. XiV–XciV. ka łowicz jan 1871: Po adnik dla zbie ających zeczy ludowe, napisał d . jan ka łowicz, Wa szawa. kaupu ż ann a, smułkowa elżb ie a 1984: nieznane p ace jana ka łowicza o ję- zyku polskim na Wileńszczyźnie. – S udia nad polszczyzną k esową 3, ed. j. iege , W. We- enicz, W ocław-Wa szawa, 82–90. ko ni u sz elż bi e a 1996: Polszczyzna wileńska w „słowniku gwa polskich“ jana ka - lowicza. – Wilno i K esy północno-wschodnie 3, Polszczyzna k esowa, ed. e. eliksiak i b. no- wowiejski, białys ok, 125–141. koniusz elżbie a 2001: Polszczyzna z his o ycznej Li wy w „Słowniku gwa polskich“ Jana Ka łowicza. kielce: Wydawnic wo akademii Świę ok zyskiej. konius z elżbie a 2005: jan ka łowicz jako językoznawca, e nog a i olklo ys a – w se ną ocznicę śmie ci (1836–1903). – S udia Filologiczne Akademii Świę ok zyskiej 18, kielce: Wydawnic wo akademii Świę ok zyskiej, 7–17. konius z elżb ie a 2005a: dziedzic wo kul u owe Wielkiego księs wa Li ewskiego w p acach leksykog a icznych jana ka łowicza. – Kul u a i języki Wielkiego Księs wa Li ewskie- go, ed. Ma ia e esa Lizisowa. k aków: collegium columbinum, 145–159. konius z elżbie a 2008: Wy azy eksp esywne z his o ycznej Li wy w „słowniku gwa polskich“ jana ka łowicza. – Annales Academiae Paedagogicae C aco iensis. S udia Linguis i- ca 4, ed. M. ka amańska, e. Młyna czyk, e. s achu ski. k aków: Wydawnic wo naukowe akademii Pedagogicznej, 179–186. k yński ad am a n oni 1904: jan ka łowicz jako językoznawca. – Życie i p ace Jana Ka łowicza (1836–1903). książka zbio owa wydana s a aniem i nakładem edakcji „Wisły”, Wa szawa, 120–164. jano ka lo ičiaus indėlis į dialek ologijos y imus. Lenkų a mių žodynas – lūžio žodynas 99s aipsniai / a icles Leszc zyńsk i Zeno n 1998: o dziewię nas owiecznych począ kach dialek ologii polskiej. – Teo e yczne, badawcze i dydak yczne założenia dialek ologii, ed. s. gala. Łódź, 69–75. Łoś jan 1904: Znaczenie „słownika gwa polskich”. – Życie i p ace Jana Ka łowicza (1836–1903). książka zbio owa wydana s a aniem i nakładem edakcji „Wisły”, Wa szawa, 176–180. neh ing Wł adysł aw 1901: jan ka łowicz, „słownik gwa polskich“. om pie wszy a do e. 1900, s . 455, 8-e. – Ma e iały i P ace Komisji Językowej Akademii Umieję ności w K akowie 1(1), 161–164. ni sch kazim ie z 1911: ecenzja „słownika gwa polskich“ j. ka łowicza. – Wybó pism polonis ycznych 4 . Pisma dialek ologiczne. W ocław-k aków, 1958, 195–225. nowowiej ski b ogu sław, ed., 2009: Dziewię nas owieczne słowniczki gwa owe z Polski północno-wschodniej. białys ok. okoniowa joann a 2003: jan ka łowicz. W se ną ocznicę śmie ci. – Język Polski 83(4–5), 246–250. okoniowa joanna 2006: s an obecny pe spek ywy ogólnopolskiego słownika gwa o- wego. – S udia Dialek ologiczne 3, ed. j. okoniowa. k aków, 11–19. okoniowa joanna 2012: Słownik gwa polskich jana ka łowicza. dziedzic wo. inspi- acje. Wyzwania. – P ace Filologiczne (a iduo as spaudai). Pe zowa hen yk a 1979: jan ka łowicz jako dialek olog. – Po adnik Językowy 9, 426–436. Popow ska- ab o ska han na 2006: obecny s an p ac nad „słownikiem gwa pol- skich“. – S udia Dialek ologiczne 3, ed. j. okoniowa. k aków, 21-22. u kow ska k ys yna 2012: Zasługi jana ka łowicza dla języka i olklo u li ewskie- go. – Po adnik Językowy (a iduo as spaudai). sawan iew ska-M ochowa Zo ia 2003: Polscy miłośnicy języka i olklo u li ewskie- go w XiX wieku. – Ac a Bal ico-Sla ica 27, 73–95. sawaniewska-Mochowa Zo ia 1990: Po adnik Jana Ka łowicza jako ź ódło poznania po ocznej polszczyzny północnok esowej. Słownic wo. Wa szawa: uniwe sy e Wa szawski. u bańczyk s anisław 1993: Dwieście la polskiego językoznaws wa (1751–1950), k a- ków: Polska akademia umieję ności. Woźniak kaz imie z 2000: s an polskiej leksykog a ii gwa owej pod koniec XX wie- ku. – Słowiańskie słowniki gwa owe, ed. hanna Popowska- abo ska. Wa szawa, 17–51. ŻiPjk 1904: Życie i p ace Jana Ka łowicza (1836–1903). Książka zbio owa wydana nakładem i s a aniem „Wisły“, Wa szawa. 100 haLina ka aŚ ac a Linguis ica Li huanica LXVII jan ka łowicz’s con ibu ion o dialec ology. Słownik gwa polskich [dic iona y o Polish dialec s] as a b eak h ough p ojec suMMa y he pape discusses he con ibu ion o jan ka łowicz (1836–1903) o he de elopmen o Polish dialec ology, and p esen s he “dic iona y o Polish dialec s” as a majo b eak h ough in he Polish dialec al lexicog aphy. jan ka łowicz, who has been long ie cely, hough un- jus ly, c i icized as a linguis (lexicog aphe and dialec ologis ), is cu en ly e-disco e ed and es eemed as an o ganize o scien i ic li e. ka łowicz’s con ibu ion o he esea ch on dialec s is much mo e se ious han wha i has hi he o been conside ed, and i in ol es an aspec o his wo k ha has been sca cely emphasized and app ecia ed; namely, e hnog aphical and dia- lec ological ield s udies ha he ini ia ed and o ganized. his o ganiza ional wo k is a es ed in he p oli ic co espondence p ese ed e.g. in he Li huanian s a e his o ical a chi es. i exempli ies ka łowicz’s co-ope a ion wi h bo h p o es- sional scien is s and laymen (en husias s o olklo e, dialec s and o b oadly unde s ood olk cul u e) as a as collec ing ‘ olk objec s’ is conce ned. he majo i y o his co-ope a o s wo ked o he e hnog aphical jou nal “Wisła” ha was edi ed by ka łowicz, and w o e a icles de- o ed o olk cul u e, as well as compiled dialec al dic iona ies o pa icula illages o small egions. hus, he Vilnius a chi es mi o i idly ka łowicz’s wo k as an o ganize and collec- o o in o ma ion on bo h Polish and – wha is impo an – Li huanian dialec s. his con ibu- ion o he Li huanian s udies and Li huanian dialec ology has hi he o been li le acknowledged, none heless cu en ly his aspec o his wo k is much mo e o en poin ed o. undoub edly, ka łowicz’s majo dialec ological wo k is Słownik gwa polskich (1900–1911) [dic iona y o Polish dialec s] which has begun a new e a in he his o y o he Polish dialec- al lexicog aphy. hough i s ill d aws on p e iously published dic iona ies, i can be desc ibed as a b eak h ough p ojec ha ma ks he ending o he second pe iod o he Polish dialec al lexicog aphy and opens a new one. his conclusion is based on wo ea u es o ka łowicz’s dic iona y. i s ly, as compa ed o p e iously complied dic iona ies, i s con en and sou ce da a a e immense. secondly, i ’s he i s comple e sla onic dic iona y (and ac ually he only one) co e ing all he dialec s (excep o he emig an ones), al hough wi h a a iable deg ee o p ecision. While many sho comings o he dic iona y ha e been poin ed o om he day o i s publica ion, i emains a aluable sou ce o in o ma ion on dialec al ocabula y. he pape discusses mainly he con en o he dic iona y, i s sou ces, concep , me hodology applied, as well as a ious opinions on he dic iona y. Į eik a 2012 m. ugsėjo 26 d. haLina ka aŚ Va šu os uni e si e as, Lenkų kalbos ins i u as K akowskie P zedmieście g. 26/28, 00-927 Wa szawa, Polska [email p o ec ed]