Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: „Litauische Sprichwörter und Rätsel“ ir „Lexicon Germanico–Lithvanicvm et Lithvanico–Germanicvm“

ONA ALEKNAVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių rašomosios kalbos istorija, Mažosios Lietuvos kalbos, literatūros ir kultūros istorija. GOTFRYDO OSTERMEJERIO PRIERAŠAI JOKŪBO BRODOVSKIO RANKRAŠČIUOSE: LITAUISCHE SPRICHWÖRTER UND RÄTSEL IR LEXICON GERMANICO-LITHVANICVM ET LITHVANICO-GERMANICVM1 Gottfried Ostermejer’s inscriptions in the manuscripts of Jacob Brodowski: Litauische Sprichwörter und Rätsel and Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum ANOTACIJA Straipsnyje analizuojama rankraštinio priežodžių, patarlių ir mįslių rinkinio Litauische Sprichwörter und Rätsel (PR), saugomo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (LMAVB RS: F 137–1), autorystės problema. Tarp pagrindinio sudarytojo – Trempų (Darkiemio aps.) precentoriaus Jokūbo Brodovskio – įrašytos smulkiosios tautosakos vienetų rankraštyje rasta Gotfrydo Ostermejerio prierašų: 16 vokiškų ir 11 lietuviškų frazių. Straipsnio tikslas – įvertinti Ostermejerio prierašus kaip rinkinio makrostruktūros ir mikrostruktūros 1 Straipsnis parengtas pagal projektą Paveldas ir tapatumas: XVII amžiaus lituanistikos šaltinių tyrimas ir sklaida, įtrauktą į programą Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas. Tyrimą rėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. VAT 10/2010). E S M I N I A I Ž O D Ž I A I : Gotfrydas Ostermejeris, Jokūbas Brodovskis, Mažoji Lietuva, smulkioji tautosaka, patarlės, priežodžiai, mįslės. K E Y W O R D S : Gottfried Oster meyer, Jacob Brodowski, Lithuania Minor, small folklore, proverbs, sayings, riddles. Straipsniai / Articles 23 ONA ALEKNAVIČIENĖ elementus, nustatyti santykius su ankstesniais lietuviškais šaltiniais, išskirti tuos prierašus, kurie lietuvių raštijos istorijoje užfiksuoti pirmą kartą. Straipsnyje aptariami ir Ostermejerio prierašai Brodovskio žodyne Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum (B; LMAVB RS: F 137–15), analizuojamos Ostermejerio prierašų kalbos ypatybės. ANNOTATION The article addresses the problem of authorship of the manuscript collection of sayings, proverbs and riddles Litauische Sprichwörter und Rätsel (PR) kept at the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences (LMAVB RS: F 137–1). Amidst the units of small folklore recorded by the principal compiler – precentor of Trempen (Darkehmen County) Jacob Brodowski – the inscriptions made by Gottfried Oster meyer can also be found in the manuscript: 16 German and 11 Lithuanian phrases. The aim of this article is to evaluate the inscriptions made by Ostermeyer as the elements of macrostructure and microstructure of the collection, to determine their relations with earlier Lithuanian sources, to distinguish the inscriptions, which were recorded in the Lithuanian writings for the first time. The article also discusses Ostermeyer’s insscriptions in Brodowski’s dictionary Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum (B; LMAVB RS: F 137–15) and analyses the linguistic peculiarities of Ostermeyer’s inscriptions. 0. ĮVADAS Gotfrydas Ostermejeris (Gottfried Ostermeyer, 1716–1800) – ryški XVIII amžiaus antrosios pusės Mažosios Lietuvos figūra. Literatūrologams jis žinomas visų pirma kaip giesmių kūrėjas, giesmyno sudarytojas ir istoriografas, kalbos istorikams – kaip gramatikos autorius, kultūros istorikams – kaip ikikrikščioniškosios Prūsijos tautų ir jų religijų tyrėjas. Nors gimė ne Mažojoje Lietuvoje ir nelietuviškoje šeimoje, literatūros, kalbos bei istorijos tyrimus skyrė mokslo sričiai, kuri dabar įvardijama kaip lituanistika plačiąja prasme. Ostermejerių giminė kildino save iš Bavarijos vokiečių, per Saksoniją ir Sileziją atvykusių į Vakarų Prūsiją (Šlaitaitė 1994: 150–151, 157–158). Gotfrydas gimė 1716 metais Marienburge (dab. Malbork, Šiaurės Lenkija, Pamar io vaivadija) amatininko (odininko) šeimoje. 1728–1736 metais mokėsi Torunės gimnazijoje (Šlaitaitė 1994: 151–152, 158–159; Biržiška 1963: 101). Karaliaučiaus universitete jis imatrikuliuotas 1737 metų gegužės 9-ąją: „Ostermeyer Godofr. Marienburg. Boruss.“ (Erler 1911: 370)2. Studijavo teologiją, apie 1739–1740 metus Lietuvių kalbos seminare mokėsi lietuvių kalbos (Citavičiūtė 2004: 87–88, 344). 2 Biržiškos (1963: 101) nurodyta data 1739-05-09 klaidinga. 24 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum Du kartus studijas Ostermejeris turėjo nutraukti dėl lėšų stokos. Kaip rašo jo sūnus Zygfrydas (Siegfried Ostermeÿer, 1759–1821), tėvas pas kaimo kunigus versdavosi privačiomis pamokomis, o susitaupęs pinigų vėl grįždavo į Karaliaučių. Paskutinį kartą jis lankėsi pas Verdaines (apie 3,5 km į rytus nuo buv. Šilokarčemos, dab. Šilutės) kunigą Fabijoną Kalavą (Fabian Kalau, 1691–1747), kur mokėsi dar ir teologijos, čia galiausiai išmoko lietuviškai. Dėl lietuvių kalbos mokėjimo pasirodė esąs vertas gauti oficialią tarnybą Mažojoje Lietuvoje – Trempų bažnyčios globėjas, valstybės ir karo ministras (Königliche Etats- und Kriegsminister) Friedrichas von Görne 1744 metais pakvietė į Trempus dirbti precentoriumi (Šlaitaitė 1994: 152, 159). 1752-aisiais iškėlus Trempų kunigą Gerhardą Ludwigą Mühlenkampą į Kusus, liko laisva vieta. 1752-08-29 konsistorijos tarėjai pranešė karaliui, kad parapija iš trijų kandidatų pasirinko Ostermejerį (Die Pfarr-Stelle zu Trempen betreff., 1752; GStA PK: XX. HA Hist. StA Königsberg, EM 44 d, Nr. 233, Bl. 18r–21v). Trempuose kunigu Ostermejeris dirbo iki mirties (1800-03-13). Buvo vedęs minėtojo Verdainės kunigo Kalavo dukterį Oną Reginą (Anna Regina Kalau, 1721–1770). Sūnus Zygfrydas ir vaikaičiai taip pat tapo evangelikų liuteronų kunigais ir mokytojais, daugiau ar mažiau domėjosi lituanistine veikla. Švietimo epochos suformuota tautos ir jos kuriamų dvasinių vertybių samprata Europoje kėlė daug diskusijų. Jos įtraukė ir Ostermejerį – iš pradžių dėl Prūsijos lietuvių ir apskritai visų baltų etnogenezės, vėliau dėl giesmių vertimo principų. Diskusijų inspiruoti jo veikalai provokavo naujas diskusijas. Visose jose vienas iš svarbiausių Ostermejerio instrumentų ir argumentų buvo lietuvių kalbos faktai. Ostermejeris buvo Karaliaučiaus karališkosios vokiečių draugijos (Königliche deutsche Gesellschaft zu Königsberg) narys, periodiniame draugijos leidinyje Preussisches Archiv publikavo straipsnių apie prūsų ir lietuvių religiją, etnografiją, mitologiją, bažnyčių ir mokyklų istoriją. Pagrindinius veikalus Ostermejeris paskelbė vokiškai. Ne visi publikuoti darbai išliko3. Rankraščių išliko visai nedaug – iki šiol buvo žinomi tik trys autografai ir vienas nuorašas. Pirmasis autografas – laiškas, rašytas 1781-01-06 Abrahamui Jakobui Penzeliui (1749–1819) iš Trempų į Krokuvą, dabar saugomas Bavarijos valstybinėje bibliotekoje Münchene (Gerulaitienė 2002: 18–20); antrasis – straipsnis apie lietuviškos Biblijos istoriją Historische Nachricht von der litauischen Bibel, saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Straipsnis nepasirašytas, bet kad tai Ostermejerio autografas, įrodyta remiantis jo laišku Penzeliui (Gerulaitienė 2002: 11–15) ir trečiuoju dokumentu, saugomu 3 Dauguma išlikusiųjų išversti į lietuvių kalbą ir paskelbti Rinktiniuose raštuose (1996), išskyrus lietuvių kalbos gramatiką Neue Litauische Grammatik (1791) ir straipsnius leidinyje Preussisches Archiv. Straipsniai / Articles 25 ONA ALEKNAVIČIENĖ Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz). Tai Ostermejerio komentarai Liudviko Rėzos į lietuvių kalbą verstai Dovydo psalmei (Ps 2,1–12) ir pasirašyta išvada (apie ją žr. Citavičiūtė 2002: 21–25). Taigi chronologinė iki šiol žinotų Ostermejerio autografų seka tokia: (1) Gotfrydas Ostermejeris. Laiškas Abrahamui Jakobui Penzeliui iš Trempų į Krokuvą, 1781-01-06; Bayerische Staatsbibliothek München: Penzeliana II (Ostermever, Bl. [1–6]; publikuota: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 73–77, 143–148. (2) [Gottfried Ostermever]. Hiftorijch[e] Nachricht v[on] d[er] littauifch[e]n Bibel, [po 1791]; LMAVB RS: F 15–299; publikuota: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 31–52, 91–123. (3) M[artinus] Lud[ovicus] Rheſa. Ueberſetzung des 2ten P[ſalms] ins litthauiſche, 1797. – Acta des Königl. Ober-Schul-Collegii, von den Polnisch- und Litthauischen Prediger- und Schullehrer Seminar zu Königsberg in Preußen, 1797–1805; GStA PK: I. HA Rep 76 alt Ältere Oberbehörden für Wissenschaft, Kunst, Kirchen- und Schulsachen, II Nr. 271, Bl. 42r–42v; publikuota: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 79–82, 149–150. Žinomas dar vienas rankraštinis Ostermejerio dokumentas – Zusätze zum Beitrag zur Altpreußischen Religions Geschichte und zu den Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preußen, bet tai ne autografas, o nuorašas (LMAVB RS: F 15–70). Tai papildymai publikuotoms jo knygoms Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte (1775) ir Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen (1780), rašyti po 1783 metų (Gerulaitienė 2002: 15–18; publikuota: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 53–72, 125–142). Tiriant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomą rankraštinį priežodžių, patarlių ir mįslių rinkinį Litauische Sprichwörter und Rätsel (toliau – PR; LMAVB RS: F 137–1), ilgą laiką laikytą anoniminiи, į akis krito tai, kad smulkiosios tautosakos vienetai įrašyti ne vienu metu ir ne vieno žmogaus. Iš viso teksto išsiskyrė prierašai juodu ar rusvai juodu rašalu. Istorinės aplinkybės leido daryti prielaidą, kad jie galėtų būti Ostermejerio, taigi tyrimą orientavo dar vieno jo autografo nustatymo kryptimi. Tačiau svarbiausias klausimas, į kurį reikėjo atsakyti pirmiausia, – kas buvo viso rinkinio sudarytojas. 1. RINKINIO LITAUISCHE SPRICHWÖRTER UND RÄTSEL AUTORYSTĖ Šis rankraštinis smulkiosios tautosakos rinkinys iki Antrojo pasaulinio karo saugotas Prūsijos valstybiniame archyve Karaliaučiuje (Preussisches Staatsarchiv in 26 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum Königsberg4. Antraštiniame lape violetiniu rašalu įrašyta senoji LMAVB raidinė signatūra „1. LR – I“ rodo, kad rankraštis buvo priskirtas Liudviko Rėzos (Ludwig Jedemin Rhesa, 1776–1840) fondui (žr. ir Šiožinys 1950: 10–13). Šis fondas sudarytas po Antrojo pasaulinio karo, kai į Lietuvą iš Karaliaučiaus krašto buvo atvežta daug knygų ir rankraščių, surinktų per ekspedicijas kultūros vertybėms gelbėti (Abramavičius 1944–1947: 40v–41r; Abramavičius 1963: 189). Rinkinys defektinis: be pradžios, pabaigos ir dalies vidinių fragmentų. Autentiškas, sudarytojo ranka rašytas antraštinis lapas neišlikęs, antraštiniai duomenys įrašyti vėliau. Pirmajame buvusio aplanko, į kurį kažkada buvo sudėtas rankraštis, lape yra du įrašai: 1) antraštė „Littauilch[e] Sprichwörte[r] || u || Räthſel.“ (lapo viduryje tamsiai rudu rašalu); 2) įrašas „Litth. Sprüchwörter“ (lapo viršuje rudu ar raudonu pieštuku, įrašas išblukęs, sunkiai įskaitomas). Rinkinys neminimas amžininkų, taigi trūksta ir antrinės informacijos. Lietuvos bibliografijoje rankraštis įregistruotas kaip XVII amžiaus pabaigos šaltinis, autorius nenurodytas: „Littauilche Sprichwörter und Rätſel. [Lietuviški priežodžiai, patarlės ir mįslės]. B. v., XVII a. pabaiga. [1, 40] lap. 20,5 × 17,4 cm“ (LB I 516, Nr. 177). LMAVB Rankraščių skyriaus kartotekiniame kataloge šaltinis įvardytas kaip „Lietuviškų patarlių, mįslių ir priežodžių rinkinys. Autorius nežinomas. Liet. k. XVII a. II-oji p. 40 lp. 20 × 17,4. Rankr. restauruotas; I-ame lp. įrašas: Nr. 177 Litauische Sprächwörter und Rätsel⁵“. Dėl trūkstamų antraštinių duomenų rinkinys po Antrojo pasaulinio karo tradiciškai vadintas Anoniminiu priežodžių, patarlių ir mįslių rinkiniu. Autorystės klausimą 1956 metais kėlė Jurgis Lebedys. Jam atrodė neabejotina, kad rinkinys buvo Trempų (Darkiemio aps.) precentoriaus Jokūbo Brodovskio (Jacob Brodowski, 1692–1744)6 nuosavybė ir vienas iš pagrindinių jo žodyno Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum šaltinių, tačiau dėl rinkinio autorystės jis vis dėlto abejojo. Nors ir neatmetė galimybės laikyti Brodovskį rinkinio sudary- 4 Proveniencija, rodanti buvusį šaltinio savininką, yra tik viena: signatūra Nō 177, įrašyta antraštinio lapo viršutiniame dešiniajame kampe tamsiai rudu rašalu. Kadangi PR nėra įrašo su archyvo pavadinimu Preussisches Staatsarchiv in Königsberg (rankraščiuose paprastai rašytas sutrumpintai: Staatsarchiv Königsberg), pradėtu vartoti nuo 1867-ųjų (Forstreuter 1955: 65), ir atitinkamo antspaudo, tai manytina, kad PR signatūra įrašyta tada, kai archyvas dar buvo nepervadintas, t. y. kai funkcionavo pavadinimu Königliches Geheimes Archiv zu Königsberg in Preussen. Į šitaip vadinamą archyvą po Rėzos mirties pateko jo sukaupti rankraščiai, tarp jų Jokūbo Brodovskio Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum (toliau – B), anoniminiai Clavis Germanico-Lithvana (toliau – C), Lexicon Lithuanicum ir kiti (Nesselmann 1851: VI). 5 PR antraštiniame lape yra Sprichwörter, Räthſel. 6 Brodovskis nuo 1713 iki 1744 metų dirbo precentoriumi Trempuose. Jis buvo studijavęs Karaliaučiaus universitete – imatrikuliuotas 1709-04-24: „Brodowski Jac., Goldap, Pruss., iur., gratis“ (Erler 1911: 264). Manoma, kad jo nebaigė. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl netapo kunigu. Straipsniai / Articles 27 ONA ALEKNAVIČIENĖ toju, bet neradęs pakankamų įrodymų, klausimą paliko atvirą (Lebedys 1956: 25–26). Vėlesni B ir PR patarlių santykio tyrimai įtikinamo rezultato taip pat nedavė. Atlikus viso rinkinio rašysenos analizę (atsižvelgiant daugiausia į rašysenos tyrimo metodiką, išdėstytą Lotharo Michelio knygoje Gerichtliche Schriftvergleichung. Eine Einführung in Grundlagen, Methoden und Praxis (Michel 1982: 78–85, 237–261), nustatyta, kad PR yra Jokūbo Brodovskio autografas, išskyrus kelioliką prierašų, darytų kito asmens, ir įrašus vėliau pridėtame antraštiniame lape (Aleknavičienė 2011: 50–54). Pagrindiniai įrašai lyginti su Brodovskio žodynu Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum. Rinkinio popieriaus analizė šiai išvadai neprieštaravo. Nors ankstesni rankraščio tyrėjai datą nurodydavo įvairiai – XVII amžiaus pabaiga (paskutiniai dešimtmečiai, antroji pusė), XVII amžiaus pabaiga–XVIII amžiaus pradžia (pirmieji dešimtmečiai, pirmas ketvirtis), tačiau vandenženklių analizė leido laikotarpio ribas susiaurinti: PR yra ne XVII, bet XVIII amžiaus pirmosios pusės šaltinis. Pagal vandenženklius nustatyta, kad PR naudotas trijų Prūsijos popieriaus dirbtuvių popierius: Giunverio, Finkeno ir Ekerio. Rankraščio datavimui svarbus popierius su vandenženkliu, kuriame yra monograma „CF“7. Vandenženklyje pavaizduotas žaltys su karūna, apsivijęs rugiagėlę. Popierių su karūnuotu žalčiu gamino Giunverio (Grünwehr) popieriaus dirbtuvė. Vandenženklio apačioje esančios raidės „CF“ – meistro Christopho Fund(t)o (arba Pfundto), Giunverijoje dirbusio nuo 1719 iki 1724 metų, monograma. Vienas panašus vandenženklis su inicialais „CF“ yra jau 1716 metų dokumente, bet kur Fund(t)as dirbo tuomet, nežinoma. Vadinasi, rankraštis turėjo būti rašomas po 1716-ųjų (Aleknavičienė 2011: 45–50). Kitų dirbtuvių popieriaus gaminimo laikas šiam datavimui neprieštarauja. Antro asmens prierašai juodu ar rusvai juodu rašalu turi ryškių individualių rašysenos požymių. Ostermejerio rašysena lyginta su dviejų jau minėtų jo rankraščių originalais ir laiško perspaudu. Tiek pavienių raidžių, tiek jų junginių grafikos analizė leido daryti išvadą, kad juos prirašė Gotfrydas Ostermejeris (Aleknavičienė 2011: 55–64). Jis 1744 metais buvo paskirtas į tais pačiais metais mirusio Trempų precentoriaus Brodovskio vietą. Tiek Brodovskiui, tiek Ostermejeriui Trempai buvo pirma ir vienintelė parapija. Ostermejeris pirmasis suteikė žinių apie Brodovskį kaip leksikografą ir apie jo žodyną. 1775 metais išleistame veikale Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte Ostermejeris rėmėsi lietuvių leksikografu – Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) ir Brodovskio – iš gyvosios kalbos surinktais baltų dievų vardais, kurių esą neduoda joks Prūsijos istorikas (Ostermeyer 1775: 9–23). Ruigiu ir Brodovskiu Ostermejeris rėmėsi kaip autoritetingais šaltiniais, padedančiais nusta- 7 Vandenženklio su monograma „CF“ formatas 10,8 × 9 cm, linija nėra ašis, atstumas tarp retųjų linijų 2,3 cm, linijos ryškios. Jis yra lapuose PR 9 (apačia), PR 11–14 (visas), PR 16 (viršus). Vandenženkliai paskelbti: Aleknavičienė 2011: 46–48, 1–3 pav. 28 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum tyti ir senųjų dievybių veiklos sritį, nes gyvenantieji tarp lietuvių galį išgirsti minint daugybę dievų. Tačiau daugiausia duomenų apie Brodovskį ir žodyno sudarymą Ostermejeris pateikė knygoje Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen (1780). Svarbiausi iš jų yra apie žodyno rašymo metodiką (Brodovskis rinkęs medžiagą iš gyvosios kalbos, rašęs apie 30 metų8), sandarą (dviejų dalių: pirmoji vokiečių–lietuvių, antroji lietuvių–vokiečių, pastarąją buvo pradėjęs perrašyti į svarrašti, bet baigti nespėjęs), patarlių gausą (antraštėje nurodyta per 2000) (Ostermeyer 1780: XXXVI–XXXVII). Ostermejerio aprašytas medžiagos rinkimo būdas padeda suprasti daugiapakopę tiek B, tiek ypač PR įrašų chronologiją: dėl vieno žodžio ar posakio Brodovskis galėdavęs nukeliauti keletą mylių, visada nešiodavęsis rašomąją lentelę ir ką nors naujo išgirdęs joje tuoj pat užsirašydavęs, o grįžęs įtraukdavęs į žodyną. Susirašinėjimas su Penzeliu rodo, kad tuometėmis lietuvių dainomis Ostermejeris ne itin žavėjosi (Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 73, 75, 144). Tačiau knygoje Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen diskursą apie Brodovskį jis baigia teigiamu žodyno vertinimu dėl gausaus patarlių pateikimo. Jas esą reikėtų išrinkti, sutvarkyti ir pridėjus paaiškinimus išspausdinti atskirai. Patarlės parodytų senųjų lietuvių sąmojį ir sulauktų didelio pripažinimo. Maža to, tai suteiktų progą apgailėti, kad Vokiečių ordinas atėmęs tokiai tautai laisvę (Ostermeyer 1780: XXXVI–XXXVII). Taigi patarlių ir priežodžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, paskelbimas Ostermejeriui atrodė galįs būti tarsi tam tikra moralinė kompensacija. PR kaip savarankiško šaltinio Ostermejeris nėra paminėjęs. Pats Brodovskis PR veikiausiai laikė žodyno dalimi ir ketino jį pridėti gale, kaip tai padaryta C, KzŽ ir įvairiuose kituose dvikalbiuose XVII–XVIII amžiaus žodynuose. PR ir B tarpusavio sąsają rodo ir nuorodos iš vieno šaltinio į kitą. Taigi tikėtina, kad šis rankraštis buvo laikomas kartu su žodynu. 2. GOTFRYDO OSTERMEJERIO PRIERAŠAI JOKŪBO BRODOVSKIO RANKRAŠTYJE LITAUISCHE SPRICHWÖRTER UND RÄTSEL Iš viso Ostermejeris PR prirašęs 16 vokiškų ir 11 lietuviškų frazių (iš viso 53 lietuviški žodžiai, arba 61 žodžių forma), pataisęs bent 5 Brodovskio žodžius. Iš tų vienuolikos dešimt yra patarlės ir priežodžiai, viena mįslė. 8 Ostermejeris rašo, kad rinkti medžiagą žodynui Brodovskis pradėjęs anksti: „Er fieng frühezeitig an ein Wörterbuch von dieser Sprache zusammen zu tragen, und brachte mit dieser Arbeit an die dreyßig Jahre zu.“ (Ostermeyer 1780: XXXVI), t. y. veikiausiai vos atvykęs į Trempus. Straipsniai / Articles 29 ONA ALEKNAVIČIENĖ PR dauguma Ostermejerio prierašų su Brodovskio įrašais susiję vertikaliaisiais ryšiais ir kartu su jais sudaro rinkinio makrostruktūrą. Tai savarankiški rinkinio straipsniai (terminas rinkinio straipsnis vartojamas analogiškai leksikografijos terminui žodyno straipsnis). Kiek mažiau prierašų, susijusių horizontaliaisiais ryšiais ir priklausančių mikrostruktūros sričiai. Šie prierašai trijų tipų: 1) Brodovskio straipsnių pildymas – prirašytas vokiškas trūkstamas arba papildomas atitikmuo; 2) Brodovskio straipsnių taisymas – geresnio lietuviško arba vokiško varianto teikimas; 3) pavienių Brodovskio žodžių taisymas. 2.1. Prirašyti rinkinio straipsniai Tai rinkinio makrostruktūros elementai: atskiri straipsniai, turintys abu komponentus – lietuvišką ir vokišką (plg. 1 pav.). Tokių yra dešimt (devyni priežodžiai ir patarlės, viena mįslė): PR ᵒ1r II₅–₁₁ ⁹ Diewe dūk wienam gimt, alle ne wienam dirbt. Gott {ła}ße jeden allein geboren werden; aber keinem allein arbeiten d. i. ohne Arbeiter (Kinder und Geſinde) beſteht keine Wirthſchaft. PR ᵒ1v II₃–₆ Diews ne žur į Arodą ſagt man, wen im Eheſtande die Kinder häufig kōmen, und doch wenig Brodt iſt PR ᵒ2r II₃–₅ Diews neweikus, alle atmenūs Gottes Rache verzeucht oft, bleibt aber nicht auße[n]. PR ᵒ7v II₄–₆ Iau brauki ſu Lapais, tikt Szakučius palieki. Du lügeſt gewaltig. PR ᵒ10v I₂–₄ Kas yra gražėlnis po Smerczo, ne kai gyws! ℞ Wežys der Krebs, weñ er gekocht ⟨O←geb⟩ iſt. PR ᵒ18r II₁–₆ Skola ne Mūma Schulde[n] muß man bežahle[n], beßer: Schulden drück[en] u. liebkoſe[n] nicht, wie eine Mutter. PR ᵒ20v II₁–₃ Swečias ne ilgay yra, alle da{ug} mało. Ein Gaſt ſieht ſehr viel auch bey dem kürzeſten Aufenthalt. PR ᵒ24v I₉–₁₂ Tirpūlys per mano Kuną {i}ejo der Tod iſt über mein Grab gegangen NB beym unvermutheten Schauder. PR ᵒ24v II₁₀–₁₂ Tingini ragiſi, be tojo (ſzojo) pats dirbk Ein fauler Knecht iſt doch beßer, als gar keiner. PR ᵒ32r I₂₀–₂₁ Žuvis trokšta be Wandens. Von Nichts iſt ſchlecht leben. 9 Ostermejerio prierašai žymimi metrikoje prieš puslapį pridedant pakeltą raidę O, pvz., PR ᵒ2r II₃–₅, o taisymai – kampiniuose skliaustuose su santrumpa O, pvz., „Kėpėje ⟨O→Kėpėjė⟩“. Riestiniais skliaustais suskliaudžiamos neaiškiai parašytos raidės, pvz., {ła}ße, o dėl lapų pažaidimo neišlikę ir pagal kitus šaltinius atstatyti žodžiai rašomi dvigubuose riestiniuose skliaustuose. Laužtiniuose rekonstruojamos vokiškų žodžių galūnės, kai jos parašytos sutrumpintai, pvz., auße[n]. 30 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithuanico-Germanicum 1 PAV. PR ⁰18r II₁–₆: Ostermejerio prirašytas rinkinio straipsnis: lietuviška patarlė ir du vokiški atitikmenys, susieti žodžiu beßer Aštuonių iš dešimties lietuviškų smulkiosios tautosakos vienetų B nėra: PR o1r II₅–₁₁, o1v II₃–₆, o7v II₄–₆, o10v I₂–₄, o18r II₁–₆, o20v II₁–₃, o24v I₉–₁₂, o24v II₁₀–₁₂. Veikiausiai jų nebuvo ir Brodovskio žodyno lietuvių–vokiečių kalbų dalyje (toliau – *Blv), nes Lietuvių kalbos žodyno kartotekoje, saugomoje Lietuvių Straipsniai / Articles 31 ONA ALEKNAVIČIENĖ kalbos instituto Leksikografijos centre, jų rasti nepavyko10. Taigi atkreiptinas dėmesys, kad šių tautosakos vienetų užfiksuotojas ne Brodovskis, bet Ostermejeris. Iš jų septy­ni lietuviški – šešios patarlės ir viena mįslė – užrašyti pirmą kartą: PR ¹₁ᵥ II₃–₆, ⁰₇ᵥ II₄–₆, ¹₀ᵥ I₂–₄, ⁰₁₈ᵣ II₁–₆, ⁰₂₀ᵥ II₁–₃, ⁰₂₄ᵥ I₉–₁₂, ⁰₂₄ᵥ II₁₀–₁₂. Ankstesniuose lietuvių rašomosios kalbos darbuose jų nerasta. Tad jie galėjo būti užrašyti Ostermejerio iš gyvosios kalbos, juolab kad tai nėra vertimai iš vokiečių kalbos. Vokiški atitikmenys labiau panašūs į paaiškinimus, o ne į patarles ar priežodžius. Dar viena patarlė, prirašyta PR ⁰₁ᵣ II₅–₁₁, pirmumo požiūriu konkuruoja su patarle iš Pilypo Ruigio Betrachtung der Litauischen Sprache (1745, toliau – RgB), plg.: „Diewe dŭk, wienam gimt’, ne wienam bŭt’: Ohne Gefind iſt ein ſchlechtes Leben.“ RgB 87₅–₆. Du iš dešimties aukščiau nurodytų vienetų randami ir B, tačiau viename iš jų sutampa tik lietuviška patarlė, bet vokiškas atitikmuo skiriasi, o kitame ir lietuviška, ir vokiška patarlė laikytinos skirtingais to paties vieneto variantais. Ši antroji jau buvo užfiksuota ankstesniuose rankraštiniuose šaltiniuose: C ir jo nuoraše – Johanno Heinricha Kunzmanno (1709–1775) žodyne (tiksliau, jo nuoraše) (toliau – KžŽ), plg.: PR ⁰₂ᵣ II₃–₅　Diews neweikus, alle atmenŭs Gottes Rache verzeucht oft, bleibt aber nicht auße[n]. B 594₄₅–₄₆　Prov Gott iſt langmühtig aber auch gerecht. Diew’s ne weikus alle atmennus. PR ⁰₃₂ᵣ I₂₀–₂₁　Žuwis trokſzta be Wandens. Von Nichts iſt ſchlecht leben. B 853₃₀–₃₁　Prov V[on] nichts iſt ſchwer zu lebe[n], ich ka[n] ohne dich nicht allein ſey[n]. aß wis trókſßtu be Wandens. B 946₂₉–₃₀　Aß wis be Wandens trókſßtu Ich kan ohne dich nicht allei[n] ſey[n], vo[n] nichts iſt ſchwer zu leben. KžŽ 263₁₈–₁₉　Žuwis trókſzta be Wandennio Von [nicht]s iſt ſchwer zu leben. C II 1120 I₂₆–II₂　Žuwis trokſßta be Wandeniô: Von nicht iſt ſchwer zuleben. 2.2.　Pakoreguoti rinkinio straipsniai Tai rinkinio mikrostruktūros elementai (plg. 2 pav.). Trijose vietose Ostermejeris prirašęs trūkstamą vokišką atitikmenį, dar vienoje – papildomą (toliau cituojami abu – pirmiausia Brodovskio lietuviškas, paskui Ostermejerio vokiškas): 10 Lietuvių–vokiečių kalbų dalis neišlikusi. LKŽ kartotekoje yra iš jos iki Antrojo pasaulinio karo išrašytų kortelių (Balčikonis 1941: IV). 32 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum PR 5r I₂₃ √Gikis, numirres ne gilis. PR ⁰5r I₂₄–₂₅ Wehre, vertheidige dich, wie l[ang] du lebst, nach de[m] Tode iſts zu ſpät PR 5r II₃–₄ √Gerri Miltai mokinn’ Képėje ‹O→Képėje›, gerri Linai W{ė}rpėje ‹O→W{ė}rpėje. PR ⁰5r II₅–₆ Gut Mehl giebt gut Brodt Gut Flachs, gut Garbe PR 19v I₄ √Sukis¹¹ [‹O→Sukkas’›] kaip appatinne puſſe Girnu. PR ⁰19v I₅ Ein sehr fauler Mensch. PR 4v I₈–₉ √Geram ger’s, piktam pikt’s. √So wie mans macht, ſo hatts ma[n] auch. PR ⁰4v II₁ Wie man’s treibt ſo gehts Išskirtinis prierašas – lietuviška patarlė ir vokiškas komentaras, kad yra būtent tokia patarlė, o ne ta, kuri Brodovskio parašyta priešais, t. y. antroje skiltyje (PR 17v II₁–₄). Tačiau Brodovskio PR duota patarlė iš esmės sutampa su B patarle, o B ją įrašyta tris kartus. Be to, tokia pat patarlė buvo dar ir *Blv¹². Taigi Brodovskio aplinkoje tai buvo stabilus vienetas, vargu ar jis čia klydo. Tuo tarpu Ostermejerio teikiamas variantas artimas vienam iš C variantų, plg.: PR ⁰17v I₄–₆ Sauſas Medis luſzta, žalas linkſta. So heißȶ das Sprichwort und nicht, wie es gegen über ſteht. PR 17v II₁–₄ Sauſas [Sens] Medis braßka, 3áles [jauns] l{ų{bta}} alte Leute müß[en] ſterb[en] junge köne[n] ſt{{erben.}} Es köm[en] leichter Kalbs als Ochſe[n] Häut zu M{{arckt.}} Der Todt ſiehet weder alt noch jung. B 73ₚᵣₛₜ. Alte Leute müß[en] ſterb[en] junge Leute kon[nen] ſterbe[n]. Der Todt ſiehet weder Alt noch Jung. Sén’s l. Sauſas Medis braßka Jaun’s l. 3áles lußta. B 648ₚᵣₛₜ. Prov Es köme[n] leichter Kälber als Ochſe[n] Haut zu Marckt. vel alte Leute müß[en] ſterb[en] junge köne[n] ſterbe[n]. Sauſas (ſen’s) Medis braßka, 3áles (jaun’s) lußta. vel Der Todt ſiehet weder alt noch Jung. B 723ₚᵣₛₜ. Prov Sén’s l Sauſas Médıs braßka, Jauns l. 3áles lußta. Alte Leute müß[en] ſterbe[n], junge Leute köne[n] ſterbe[n]. Es köme[n] leichter Kalbs als Ochſ[en] Häut zu Marckt. Der liehet weder alt noch Jung *Blv 200≥LKŽk Sauſas Medis braßka, 3ales lußta Alte Leute müßen ſterben, junge können sterben C II 1117 II₁₇–₂₄ Sauſas (·Sens·) Medis lußta (·bráßka·) 3álas (·jaun’s·) linkſta (·lußta·) Alte Leute müßen ſterben, junge können ſterben. /. Es kömt ſo leicht e. Kalb, alß Ochſen=Häut zu Marckte. /. Der Todt ſchonet weder jung noch alt. 11 Pabraukta juodu rašalu Ostermejerio. 12 *Blv fragmentai pateikiami su nuoroda ≥LKŽk. Straipsniai / Articles 33 ONA ALEKNAVIČIENĖ 2 PAV. PR 5r: Ostermejeris prie dviejų lietuviškų patarlių įrašęs po trūkstamą vokišką atitikmenį: PR 05r I24–25 ir PR 05r II5–6 Vienoje vietoje Ostermejeris pateikia papildomą vokišką variantą kaip geresnį („beßer“) už Brodovskio, plg.: PR 18v I18–20 ‘Stroks ne Brolis. ‘Strenge Herre[n] züchtige[n] mit Scorpionen. PR 018v I20 beßer: die Noth ist keinem lieb. 34 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithuanico-Germanicum Pridurtina, kad du vokiškus variantus, susietus žodžiu beßer, Ostermejeris įrašė ir savo paties pridėtame rinkinio straipsnyje: „Skola ne Mūma Schulde[n] muß man bezahle[n], beßer: Schulden drück[en] u. liebkofe[n] nicht, wie eine Mutter.“ PR 18r II₁–₆ (žr. ir 1 pav.). Nors patarlėms ir priežodžiams būdingas semantinio turinio pastovumas, tačiau komunikacijos procese jie realizuojami įvairiais aspektais ir įgyja situacinę reikšmę (Zaikauskienė 2010: 98). Lietuviška patarlė šiuo atveju tik apibendrina situaciją – perteikia tam tikrą gyvenimo patirtį (skola – ne mama), tad ji atlieka apibendrinamąją, t. y. reprezentatyvinę-referentinę funkciją. Tuo tarpu pirmojo vokiško atitikmens semantinė funkcija – nurodomoji, t. y. apeliatyvinė-impressyvinė: ja siekiama paveikti adresatą, ji turi didaktinių intencijų (skolas reikia apmokėti). Antrojo atitikmens semantinė funkcija – vertinamoji, t. y. ekspresyvinė-emotyvinė: ji perteikia vertybinę nuostatą, tam tikrą visuotinų vertinimų išraišką (skolos slegia, neglosto kaip mama) (plg. Zaikauskienė 2010: 100–102). Taigi vokiškieji atitikmenys rodo bent dvi skirtingas situacijas, kuriose galėjo būti vartota lietuviška patarlė: kai reikia adresatą pamokyti ir kai reikia jį palaikyti susidūrus su sunkumais. Iš tiesų labiau tikėtina antroji. Pavienių žodžių Ostermejeris taisęs nedaug. Priežodyje „Sukis kaip appatinne pulle Girnu“ žodis Sukkas pabrauktas ir virš jo juodu rašalu prirašyta Sukkas’ PR 19v L₄. Du kartus Ostermejeris taisęs acc. sg. galūnę: prie balsių <e> prirašęs skersinę šakelę: Kėpėje→Kėpėje, W{ę}rpėje→W{ę}rpėje (žr. 2 pav.). Juodu rašalu kai kur ant <e> uždėti taškai, bet jų priskyrimas Ostermejeriui negali būti tvirtas, plg.: begančiem→begančiem PR 27v I₁, Teẇs→Tėẇs PR 27v II₁. Juodu rašalu paryškinta raidė <j>: jelſkančiem PR 27v I₁, po žodžio Moczeka parašytas kablelis: „Wiena Diena Motina, kitta Diena Moczeka, dicit[ur] vo[m] ˈwand elbahr[en] Wetter“ PR 29v I₄–₅. Čia pat žodyje ant pirmosios <i> juodu rašalu uždėtas taškas. Matyti ir kitur ant <i> uždėtų taškų, tačiau jie fonetiniu požiūriu nėra reikšmingi, todėl nekomentuojami. 3. GOTFRYDO OSTERMEJERIO PRIERAŠAI JOKŪBO BRODOVSKIO RANKRAŠTYJE LEXICON GERMANICO-LITHVANICVM ET LITHVANICO-GERMANICVM Brodovskio žodyne yra tik trejetas Ostermejerio prierašų. Žodyno straipsnyje Infſerburg po lietuviško atitikmens Ÿſtrutis juodu rašalu prirašyta „/ Ifra die Infſer“ B °756₂₆ (žr. 3 pav.), o straipsnyje Pregel po Preglus – „beßer Pregora“ B °985₂₃. Ostermejeriui priskirtinas ir prierašas pilku rašalu „/ alii Iurbarkas.“ B °786₃₀, Straipsniai / Articles 35 ONA ALEKNAVIČIENĖ 3 PAV. B 075626: Ostermejerio prierašas juodu rašalu „// Ifra die Infter“ 36 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum kuris yra Brodovskio sudarytame Prūsijos bažnyčių sąraše greta vietovardžio Georgenburg Iurborgs. Šitie upėvardžiai ir vietovardis jam buvo aktualūs. Ostermejeris, knygoje Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen (1780) diskutuo-damas su savo veikalo Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte (1775) recenzentu Antonu Friedrichu Büschingu dėl istoriniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų patikimumo, pabrėžė, kaip svarbu remtis kalba bei gamtinių aplinkybių pažinimu, ir pateikė upėvardžio Priegora etimologiją (minimi ir vokiški Įsros bei Jurbarko pavadinimai; dėl Priegora etimologijos žr. Pėteraitis 1992: 141–143): Aus einer Urkunde, die in den Actis Borussicis Tom. II. p. 611. seqq. vorkommt, lernet man, daß der Pregel eigentlich Pregora heiße, oder ehemals so genennet worden. Will ich nun die Bedeutung dieses Namens wissen, so giebt die allein die Sprache an die Hand. Prie heißt bey, an, und Gora ein Berg: Priegora ist also so viel, als der Fluß am Berge. Will ich nun weiter wissen, was diese Benennung veranlasset, so findet man das auch in der Sprache nicht; man muß an den Ort hin, wo der Pregel seinen Anfang nimmt. Die Vereinigung der Angerappe mit der Inster geschiehet unter einem hohen und langen Berge, worauf Georgenburg und Rettinen liegt; und daher kommts, daß der daraus entstehende Fluß, der Fluß am Berge heißt (Ostermeyer 1780: XVI–XVII). Savo gramatikoje Neue Litauische Grammatik (toliau – OG) upėvardžius Priego-ra ir Įsra Ostermejeris pateikia kaip pavyzdžius daiktavardžių, kurių giminę esą galima nustatyti pagal reikšmę: „Femina, die Namen [...] der Flüsse, als: Priegora der Pregel, Iſra die Inster“ OG 1920–28. Ostermejerio prierašai B su Brodovskio tekstu susiję tik horizontaliaisiais ryšiais ir priklauso tik mikrostruktūros sričiai. 4. GOTFRYDO OSTERMEJERIO PRIERAŠŲ LITAUISCHE SPRICHWÖRTER UND RÄTSEL IR LEXICON GERMANICO-LITHVANICVM ET LITHVANICO-GERMANICVM DATAVIMAS Keltinas klausimas, kada Ostermejeris prirašė prierašų tiek PR, tiek B. Jau minėta, kad 1775 metais išleistame veikale Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte rašydamas apie senuosius baltų dievus Ostermejeris rėmėsi Brodovskio žodynu. Su žodyno nuorodomis „Brodowski libro supra nominato“ arba tiesiog „Brodowski“ Ostermejeris pateikė 20 vardų. Prie šešių iš jų Brodovskio žodynas nurodytas kaip vienintelis šaltinis. Brodovskio žodyne didžioji dievų vardų daugu- Straipsniai / Articles 37 ONA ALEKNAVIČIENĖ ma yra prie lemos Götz, kur sudarytas senųjų dievų sąrašas „Götzen der alten Preußen“ B 597–598, plg.: OB 141–2 Iawinnê (r)13, die Göttin des Getreydes, die Kornmutter, von Iawai Getreyde. B 59826 Göttin des Getreydes Iawinne. OB 1414–15 Bibcziû Bóbelis (v), der Gartengott Priapus B 5984 Priapus. Bibcziû Bobelis Garten Gott. OB 186–9 Iaucziû Bobis, auch Baubis (g), der Gott der Viehhirten von Jautis ein Ochs und Baubju ich brülle. Der Pan der Alten. B 5985 Pan. Iaucziû Baubis Hirten Gott. OB 191–3 Muffû Birbikš (i) der Fliegengott, Baalſebub 2 Kōnige 1,2 von Muffē eine Fliege und birbju ich summe, wie eine Biene. B 59815 Beelzebub Musfu Birbiks OB 2010–11 Iagaubis (n), der Gott des Feuers; der Vulcanus. B 59742 Vulcanus Iagaubis, Ugnis βwēnta. Feuer Gott. OB 2012–13 Drebkullys (o), der Gott des Erdbebens, von drebėti, beben und kulti schlagen. B 59816 Erdbeben Gott. Drebkullys. 1781-01-06 laiške Penzeliui Ostermejeris rašo, kad Brodovskio žodyną dabar turįs precentorius Gronwaldas. Ostermejeris anksčiau buvo jo klausęs, ar negalėtų parduoti (!) to veikalo arba bent leistų jį perrašydinti. Tačiau Gronwaldas atmetęs abu prašymus. Kad jie jau anksčiau susirašinėjo dėl galimybių spausdinti, rodo ir tai, jog Gronwaldas buvo siūlęs Ostermejeriui imtis revizijos. Mat Ostermejeris jam buvo rašęs, jog prieš spausdinant žodyną reikia patikrinti. Pats tai daryti atsisakė, nes tokiam detaliam darbui esąs per senas (Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 74–77, 147–148). Žodyną Wilhelmsbergo precentorius Gronwaldas tikrai turėjo jau 1780 metais. Šį faktą Ostermejeris mini knygoje Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen (1780). Atsakydamas neįvardytam recenzentui į priekaištus, kad veikale Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte (1775) rėmęsis nespausdintu Brodovskio žodynu, Ostermejeris tvirtino jo duomenis apie senuosius prūsų dievus laikąs patikimais ir tiksliai nusirašęs viską, ką savo ranka buvo užrašęs Bro- 13 Raidės skliaustuose OB žymi išnašas, kuriose nurodyti šaltiniai; išnašose r, v, i kaip šaltinis nurodytas tik Brodovskio žodynas. 38 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum dovskis. Jei kas tuo abejojas, tegu pasižiūris į jo žodyną, kurį šiuo metu turis Wilhelmsbergo precentorius Gronwaldas (Ostermeyer 1780: XXXV). Nei laiške, nei knygoje Ostermejeris nenurodo Gronwaldo vardo. Archyviniuose dokumentuose jis minimas kaip Gottfriedas Grunwaldas14. 1772 metais jis buvo paskirtas į Wilhelmsbergą precentoriumi ir dirbo maždaug iki 1781 metų birželio, nes 1781-06-15 ordinuotas, o 1781-06-18 introdukuotas Karvaičių bažnyčios (Klaipėdos aps.) kunigu. Nepraėjus nė metams, Grunwaldas iš Karvaičių perkeltas į Kraupiškį (Ragainės aps.), kur dirbo iki 1811 metų (Moeller 1968: 62, 77). Duomenų apie literatūrinius jo interesus nerasta. Jo laiškai Kraupiškyje susiję daugiausia su ūkiniais reikalais, o rašysena neduoda pagrindo kelti hipotezę, kad PR būtų jo ranka darytų prierašų. Iki šiol neaišku, kaip B pateko į lituanistams mažai žinomą Wilhelmsbergą (iki 1725-ųjų – Klikučiai, Darkiemio aps.)15 ir kodėl šio bažnytkaimio precentorius manė turįs teisę spręsti, kokiomis sąlygomis galima Brodovskio rankraštį duoti ar neduoti. Kodėl būtent jis ieškojo spaudai parengti galinčio žmogaus? Kol kas nežinoma, kur rankraštis buvo prieš patekdanas į Rėzos asmeninę biblioteką. Apytikslį Ostermejerio prierašų laiką dabar galima nustatyti tik lyginant su jo paties veikalais ir ieškant juose rėmimosi PR ir B požymių. 1775 metais veikale Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte rašydamas apie senuosius prūsų dievus Ostermejeris rėmėsi Brodovskio žodynu, o žodyną esant pas Gronwaldą nurodė 1780 metais knygoje Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen (Ostermeyer 1780: XXXV), taigi rėmimosi terminus ad quem – 1775-ieji. Siekiant precizikos, šį terminą galima apriboti 1775 metų rugpjūčio 8 diena. Mat veikalo Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte įvade Ostermejeris nurodęs parašymo vietą ir datą – metus ir šv. Dominyko dieną: „Trempen in der Predigerwohnung am Tage Dominici 1775“ (Ostermeyer 1775: IVv). Priežodžių ir patarlių nemažai (apie 25) yra OG, daugiausia sintaksei skirtoje trečiojoje dalyje „Dritter Haupttheil. SYNTAXIS“. Aštuonios iš jų artimos PR ir B, bet vis dėlto netapačios. Ypač skiriasi vokiški atitikmenys, plg.: 14 1772-01-23 rašte karaliui, rašytame Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto dekano Danieliaus Heinricho Arnoldto, Theodoro Christiano Lilienthalio ir Gotthilfo Christiano Reccardo, nurodoma, kad jie skirtų į Wilhelmsbergą studentą Gottfriedą Grunwaldą, jei atsirastų laisva precentoriaus vieta (Wilhelmsberg Praecentorat 1758–1803; GStA PK: XX. HA Hist. StA Königsberg, EM 55 d, Nr 975, Bl. 4r–4v). Imatrikuliuotas 1764-05-07 kaip „Grünwald Godfr.: Saalfeld Boruss.“ (Erler 1911: 492). 15 Po 1709–1711 metų maro apylinkėse apsigyveno daug kolonistų – prancūzų ir šveicarų – iš Nassau, Pfalco, Frankų hercogystės. Jų poreikiams Klikučiuose, Gavaičų parapijos kaime, ištuštėjusiame per marą, 1724 metais pradėta statyti bažnyčia, baigta 1725-aisiais. Naujai suformuota parapija priklausė Įsruties inspekcijai, bažnyčia buvo simultaninė – vyko evangelikų liuteronų ir reformatų pamaldos, dirbo du kunigai (Moeller 1968: 150; Rogge 1873: 83–87). Straipsniai / Articles 39 ONA ALEKNAVIČIENĖ OG 141₂₈–₂₉ girts ßeßeis, o pagiroms wos wienu ein Trunkener fährt mit Sechen, aber wenn er ausgeschlafen, kaum mit einem. PR 6r I₉–₁₁ √Girt’s penkeis; ßeßeis, o pagirom’s ne wienais. √Truncken reich, nüchter[n] arm. vid arm. B 120ₚᵣšt. Pr Trunck[en] reich, nüchter[n] arm. Girt’s ir wažuť’s, pag0rom’s ne peßczes. Girts penkeis, ßeßeis, o pagirom’s nei wienais. B 953₅–₇ Prov Truncke[n] reich, nüchter[n] arm Girt’s ir wažuť’s, pagiroms ne peßczes. vel Girts penkeis, ßeßeis o pagiroms ne wienais. B 1009₂₃–₂₅ Prov Truncken reich, nüchter[n] arm. Girt’s ir wažuť’s, Pagirom’s nei Peßczes. vel Girt’s penkeis, ßeßeis, o Pagirom’s nei wienais. OG 150₁₇–₁₀ tas lautis Dobilus ne mindžos der Ochs wird den Klewer nicht betreten, d. i. er wird noch vor dem Frühjahr sterben. PR 23r I₁₂–₁₃ √Tas daugiau Dóbilo nemÿs. √Der wird de[n] Guckuck nicht mehr höre[n]. B 611ₚᵣšt. Pr Der wird den Guckuck [nich]t mehr hören. Tas dóbilo daugiau ne mÿs. B 799₁₉ ir pršt. Prov Tas daugiau Dóbilo nemÿs. Der wird de[n] Guckuck nicht mehr hören. OG 141₂₈–₂₉ kurs wogs, tas ne pralobs kein Dieb wird reich PR 31r I₁–₂ Wokdam’s ne pralopłi. √Geltohle[n] √Gutt fahfelt nicht. B 451ₚᵣšt. Geltohl[en] Gutt fahfelt nicht Wógdam’s ne pralóbłi. B 572ₚᵣšt. Geltohlen Gutt fahllfelt ‹corr. fahfelt› nicht. Wógdam’s ne pralóbłi. B 612ₚᵣšt. Geltohlen Gutt fahfelt nicht. Wógdam’s ne pralóbłi «←pralóplłi». OG 151₂₁–₂₂ Diewe dük wienam gimt’, alle ne wienam büt’ Gott laffe mich allein gebohren werden, aber nicht allein feyn, leben. PR O1r II₅–₁₁ Diewe dük wienam gimt, alle ne wienam dirbt. Gott {la}ße jeden allein gebohren werden; aber keinem allein arbeiten d. i. ohne Arbeiter (Kinder und Gelinde) befteht keine Wirthfchaft. RgB 87₅–₆ Diewe dük, wienam gimt’, ne wienam büt’: Ohne Gefind ift ein fchlechtes Leben. Atk reiptinas dėmesys į paskutinį pavyzdį. Šios patarlės nėra B, o PR ją prirašyta Ostermejerio, tačiau jo OG yra kitas variantas ir tik su vienu vokišku atitikmeniu. Jos artimos RgB 87₅–₆: „Diewe dük, wienam gimt’, ne wienam büt’: Ohne Gelind ift ein fchlechtes Leben.“ Taigi PR ir OG variantų skirtumai gana ryškūs ir tai duoda pagrindo teigti, kad Ostermejeris, rašydamas gramatiką, nesirėmė nei PR, nei B. Apskritai tiek Ostermejerio prierašai PR, tiek pavyzdžiai OG daug nuosaikesni, neutralesni, ne tokie dviprasmiški kaip surinktieji Brodovskio iš gyvosios kalbos, be to, pateikiami paprastai po citatų iš Biblijos ar kitų religinių raštų. Darytina atsargi išvada, kad Ostermejeris PR pildė tik atėjęs į parapiją, t. y. iki patenkant B ir, tikėtina, kartu su juo ir PR, į Wilhelmsbergą pas precentorių Grunwaldą. Os- 40 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum termejeris B veikiausiai neatgavo. Tikriausiai B pateko į jo didžiojo oponento, Pilkalnio kantoriaus Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) rankas. Žodyno Litauisch–deutsches und Deutsch–litauisches Wörterbuch (1800) pratarmėje Milkus (1800: 3r–4r) nurodo rėmęsis B, žodyne pateikia apie 300 jo priežodžių ir patarlių. Beveik tūkstančio puslapių žodynas, be abejo, rengtas ne vienerius metus. Ieškant lėšų spaudai, 1797 metais žurnale Preussisches Archiv buvo paskelbta prenumerata (Lebedys 1956: 516). Tad ir šaltiniai ilgą laiką turėjo būti šalia. Apibendrinant Ostermejerio indėlį formuojant tiek PR makrostruktūrą, tiek mikrostruktūrą, pasakytina, kad jo papildymų palyginti nedaug, todėl jis negali būti laikomas bendraautoriumi. Pagrindinis rinkinio sudarytojas – Jokūbas Brodovskis, o Ostermejeris – tik pildytojas. Tačiau faktas, kad Ostermejeris paliko žymių ir B, ir PR, paliudija (nors ir netiesiogiai), kad abiejų rankraščių sukūrimo vieta yra Trempai, abu jie parašyti Brodovskio. Nors B autorystė nebuvo labai abejojama, bet ar tai tikrai Brodovskio autografas, o ne kieno nors padarytas nuorašas, iki šiol nenustatyta. Priežastis paprasta – iki šiol nerasta jokio dokumento su Brodovskio parašu. 5. GOTFRYDO OSTERMEJERIO PRIERAŠŲ KALBA Geldapė, kur gimė Brodovskis, taip pat Trempai, kur per 30 metų ėjo precentoriaus pareigas, priklausė Mažosios Lietuvos pietinių vakarų aukštaičių patarmės plotui, vadinamiesiems baltsermėgiams. Ostermejeris, gimęs vokiečių šeimoje Marienburge (Vakarų Prūsija), lietuviškai mokęsis Karaliaučiaus universitete, bet išmokęs, kaip rašė jo sūnus Zygfrydas, Verdaineje pas kunigą Kalavą (taigi vakarų žemaičių patarmės plote), visą tolesnį gyvenimą (nuo 1744 iki 1800) praleido taip pat Trempuose tarp pietinių vakarų aukštaičių. Ostermejerio prirašyta palyginti nedaug lietuviškų patarlių bei mįslių ir tai leidžia daryti tik fragmentiškas išvadas. Jo rašybos, fonetikos ir morfologijos analizei turimi 53 lietuviški žodžiai (61 žodžių forma) iš PR ir 3 žodžiai iš B: ale (3) ‘bet’ conj.: alle PR ¹r II₆ PR ²r II₃ PR ²⁰v II₁ aruodas (1) sm.: acc. sg. Arodą PR ¹v II₃ aš (1) pron. pers.: gen. sg. mano PR ²⁴v I₉ atmenus, -i (1) adj.: nom. sg. m. atmenùs PR ²r II₃ be (2) praep. (su gen.): be PR ²⁴v II₁₀ PR ³²r I₂₀ braukti (1) v.: praes. 2 sg. brauki PR ⁷v II₄ būti (2) v.: praes. 3 yra PR ¹⁰v I₂ PR ²⁰v II₁ daug (1) adv.: da{ug} PR ²⁰v II₁ Dievas (3) sm.: nom. sg. Diews PR ¹v II₃ PR ²r II₃ * voc. sg. Diewe PR ¹r II₅ dirbti (2) v.: inf. dirbt PR ¹r II₆ * imper. 2 sg. dirbk PR ²⁴v II₁₁ Straipsniai / Articles 41 ONA ALEKNAVIČIENĖ duoti (1) v.: imper. 2 sg. dùk PR º1r II₅ gimti (1) v.: inf. gimt PR º1r II₅ gyvas, -a (1) adj.: nom. sg. m. gyws PR º10v I₃ gražus, -i (1) adj.: comp. nom. sg. m. gražėlnis PR º10v I₂ į (1) praep. (su acc.): į PR º1v II₃ įeiti (1) v.: praet. 3 {į}ėjo PR º24v I₉ ilgai (1) adv.: ne ilgay PR º20v II₁ Įsra (1) sf. nloc.: nom. sg. Įfra B º756₂₆ jau (1) adv.: Iau PR º7v II₄ Jurbarkas (1) sm. nloc.: nom. sg. Iurbar-kas B º786₃₀ kas (1) pron. inter. Kas PR º10v I₂ kūnas (1) sm.: acc. sg. Kuną PR º24v I₉ lapas (1) sm.: instr. pl. Lapais PR º7v II₄ linkti (1) v.: praes. 3 linktą PR º17v I₄–₅ lūžti (1) v.: praes. 3 lužta PR º17v I₄ matyti (1) v.: praes. 3 mato PR º20v II₂ medis (1) sm.: nom. sg. Medis PR º17v I₄ moma (1) ‘mama, motina’ sf.: nom. sg. Mūma PR º18r II₁ ne (1) part.: ne PR º18r II₁ nekai (1) ‘nekaip, negu’ conj.: ne kai PR º10v I₃ palikti (1) v.: praes. 2 sg. palieki PR º7v II₅ pats, pati (1) pron. def.: nom. sg. m. pats PR º24v II₁₁ per (1) praep. (su acc.): per PR º24v I₉ po (1) praep. (su gen.): po PR º10v I₂ Priegora (1) ‘Prieglū̄s’ sf. nloc.: nom. sg. Pregora B º985₂₃ ragyti (1) v.: fut. 2 sg. ragili PR º24v II₁₀ sausas, -a (1) adj.: nom. sg. m. Saùfas PR º17v I₄ skola (1) sf.: nom. sg. Skola PR º18r II₁ smertis (1) sm.: gen. sg. Smerczo PR º10v I₂–₃ su (1) praep. (su instr.): łu PR º7v II₄ suktis (1) v. refl.: praes. 3 Sukkas’ PR º19v I₄ svečias (1) sm.: nom. sg. Swećias PR º20v II₁ šakutis (1) ‘šakutė’ sm. demin.: acc. pl. Szakúčius PR º7v II₅ šis, ši (1) pron. demonstr.: gen. sg. m. emph. Įzojo PR º24v II₁₀ tas, ta (1) pron. demonstr.: gen. sg. m. emph. tojo PR º24v II₁₀ tikt (1) ‘tik, tiktai’ part.: tikt PR º7v II₄ tinginys (1) sm.: acc. sg. Tingini PR º24v II₁₀ tirpuly s (1) ‘širpulys’ sm.: nom. sg. Tirpuly s PR º24v I₉ tro kšti (1) v.: praes. 3 trok{ž}ta PR º32r I₂₀ vanduo (1) sm.: gen. sg. Wandens PR º32r I₂₀ veikus, -i (1) adj.: nom. sg. m. neweikus PR º2r II₃ vėžys (1) sm.: nom. sg. Wėžys PR º10v I₃ vienas, -a (3) pron. def., indef.: dat. sg. m. wienam PR º1r II₅ ne wienam PR º1r II₆ žalias, -ia (1) adj.: nom. sg. m. žalas PR º17v I₄ žiūrėti (1) v.: praes. 3 ne žur PR º1v II₃ žuvis (1) sf.: nom. sg. Žuwis PR º32r I₂₀ Ostermejerio rašyba šiek tiek skiriasi nuo Brodovskio. Jis vartojo Brodovskiui nebūdingų grafemų ir digrafų: <ź> ir <Ź> garsui [ž]; <Iz>, <Sz> ir <Íź> garsui [š]; <ć> ir <cz> garsui [č], plg.: <ź>, <Ź> [ž] gražėlnis PR º10v I₂; Wėžys PR º10v I₃; žalas PR º17v I₄; ne žur PR º1v II₃; Žuwis PR º32r I₂₀ <Iz>, <Sz>, <Íź> [š] [zojo PR º24v II₁₀; trok{ž}ta PR º32r I₂₀; Szakúčius PR º7v II₅; lužta PR º17v I₄ <ć>, <cz> [č] Swećias PR º20v II₁; Szakúčius PR º7v II₅; Smerczo PR º10v I₂–₃ 42 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum Brodovskiui tiek PR, tiek B tokiais atvejais įprastos <ǯ>, <ǯ> ir <з>, <З> garsui [ž]; <β> ir <Sз> garsui [š]; <з> ir <Cз>, rečiau <ćз>, ne žodžio pradžioje kartais ir <c>, <ć> garsui [č], plg.: <ǯ>, <ǯ>, <з>, [ž] užgaibti PR 28v I₁₃; Awíža B 619₁₃; Žiema PR 28v I₁₂; uzdegs PR 8r I₈; Awížos B 619ₚᵣšₜ.; Žagre PR 39r I₄; Žmogaus B 48₁₃ <β>, <Sз> [š] Tirßtas PR 24v II₃; Werßis PR 13r I₅; βakalis B 832ₚᵣšₜ.; βýplóti B 832₄₃; Sзū PR 8v II₃; Sзallin B 42₂ <з>, <Cз>, <ćз>, <c>, <ć> [č] Bacзka PR 16r I₇; Cзerkóčius, Cзerka B 619₄₄; Bacзka PR 38v I₂; Recзius B 633₁₅; Swécio PR 20v I₁; Swecias B 781₁₆; Swécías PR 34v II₁; Kwiet—Milčiú B 558₄₆ Ostermejeris, skirtingai negu Brodovskis, nevartojo <ÿ> ilgajam [i] žymėti – rašė arba <y> (pvz.: gyws PR ⁰10v I₃; yra PR ⁰10v I₂; Tirpulyṣ PR ⁰24v I₉), arba <i> (pvz.: ragili PR ⁰24v II₁₀). Brodovskis PR ilgąjį [i] žymėjo trejopai: dažniausiai <ÿ>, rečiau <y> ir <i> (plg. Arklÿs PR 7v I₁₂; dÿgſta PR 23r I₁₄; Arklys PR 40r I₅; Birbyne PR 15r I₃; Gadine PR 4r I₃; Giweÿi PR 6v I₄). Ostermejeris žymėjo istorinius nosinius garsus: acc. sg. formose rašė grafemas su skersine šakele: Aroda PR ⁰1v II₃; Kuna PR ⁰24v I₉; Tingini PR ⁰24v II₁₀, taip pat prielinksni į PR ⁰1v II₃, priešdėlį i- vietovardyje Ifra B 0756₂₆, galbūt ir veiksmažodyje praet. 3 {i}ėjo PR ⁰24v I₉ (šis matyti neaiškiai). Nors neabejotini pavyzdžiai tik penki, bet nosiniai garsai atspindėti visur, kur jie anksčiau turėjo būti tariami. Kad Ostermejeris siekė žymėti buvusį nosinumą nuosekliai, rodo ir du kartus jo pataisyta Brodovskio acc. sg. galūnė – pridėta skersinė šakelė: Képėje→Képėje PR 5r II₃; W{ę}rpėje→W{ę}rpėje PR 5r II₄. O štai Brodovskio žodžiuose vardažodžių acc. sg. formų su nosinėmis balsėmis PR yra pusantro karto mažiau negu be jų. Taigi Brodovskis buvusį nosinumą žymėjo gana nenuosekliai, plg. acc. sg. formas: Galwa PR 31v I₇, bet Galwa PR 15r I₂, PR 25r II₃, Gálwa PR 23r II₁; Girpe PR 37v I₂, bet Girpe PR 39v II₁, PR 39v II₈; Ilti PR 1r I₆, bet Ilti PR 8v I₁₄; Dangu PR 22r I₈, bet Dangu PR 24r I₁₁, dangu PR 40v II₂. Ostermejeris žodžių nekirčiavo (išimtis viena: adj. nom. sg. m. atmenùs PR ⁰2r II₃), nevartojo diakritinių ženklų kilmininko, įnagininko ir vietininko formoms išskirti. Tuo tarpu Brodovskis vartojo tris kirčio ženklus: akutą, gravį ir cirkumfleksą. Cirkumfleksu žymėjo dar ir moteriškosios giminės vardažodžių gen. sg. formas (30×) bei moteriškosios ir vyriškosios giminės vardažodžių gen. sg. formas (21×). Graviu ir tašku virš raidės Brodovskis žymėjo tiek moteriškosios, tiek vyriškosios giminės daiktavardžių instr. sg. galūnę (atitinkamai 4× ir 2×), tašku – retkarčiais ir iness. sg. formas (2×). Tiek Brodovskio, tiek Ostermejerio žodžiuose dėl Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičiams, ypač šiauriniams, būdingo supanašėjusio tarimo painiojami [o] ir [uo], kurie rašant atliepiami atitinkamai <o> arba <ū>, retai – . Brodovskio žodžiuo- Straipsniai / Articles 43 ONA ALEKNAVIČIENĖ se mišimas nėra dažnas, plg. nom. sg. Pon’s PR 1v I₁₅, Lobis PR 21r I₅, bet Kamolÿs PR 10r I₃, 13r II₃, 38r I₃ ir Kamuļÿs PR 33v I₉; praes. 1 sg. odžiu PR 38r I₂ ir Ūdžiu PR 26r II₁; acc. sg. Pūda PR 5v I₉, instr. sg. Pūdu PR 24v I₃, bet iness. sg. Pode PR 14r I₁. Ostermejeris veikale Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte (1775) aiškino, kad <û> reikia skaityti kaip vokiečių [o] (OB [4r]), o gramatikoje rašmeniu <û> žymimą dvibalsį apibūdino kaip pusiau dvibalsį, kurio [u] vos girdimas, o tuo tarpu [o] tariamas ilgas: „û, das die Alten uo schrieben, ist nur ein halber Diphthongus, das u wird nur etwas angeltoßen, das o aber lang ausgesprochen“ (OG 4). Prierąšuose Ostermejeris rašo imper. 2 sg. dūk PR ᵒ1r II₅, bet acc. sg. Aroda PR ᵒ1v II₃; taip pat rašo nom. sg. Skola PR ᵒ18r II₁, praes. 3 trokſzta PR ᵒ32r I₂₀, bet nom. sg. Mūma PR ᵒ18r II₁. Tačiau nei OB, nei 1797 metų rankraštiniame dokumente – Rėzos vertimo komentaruose – tokio mišimo požymių nėra: [uo] atliepiamas rašmeniu <û>, [o·] – rašmeniu <o>. Painiojimo pavyzdžių šiek tiek pastebėta Ostermejerio gramatikoje, plg. Sſloju, βlofu, βloti, dainoju, dainofu OG 74, bet jų nedaug. Gali būti, kad [o·] ir [uo] supanašėjimą lėmė [uo] vienbalsėjimas. Ostermejerio prierašuose nėra [e·] ir [ie] painiojimo kaip Brodovskio įrašuose, kur jie atliepiami <e>, <ė>, <ie>, pvz.: nom. sg. Kiele ‘kielė’ PR 8r I₈, bet gen. sg. Kėlės PR 5r I₁₂; acc. sg. Sena ‘sieną’ PR 3v II₈, bet iness. sg. Sėnoje PR 10r I₆; nom. sg. Miera PR 4v I₁₄, bet imper. 2 sg. ne merūk PR 1v I₆, nom. sg. Melapautis PR 13v II₁, instr. pl. Mēlemis PR 3v II₅ ir pan. Gramatikoje dvibalsį [ie] Ostermejeris priskiria netikriesiems dvibalsiams (Diphthongi impropria OG 5), kurių girdimas faktiškai tik antrasis balsis. Gramatikoje mišimo pavyzdžių pasitaiko, plg. Penas ‘pienas’, neſti ‘niežti’ OG 13, Pietuwys ‘pietuvys’ OG 17, leju ‘lieju’ OG 73, Gieda ‘geda’ OG 123. Ostermejerio žodžiuose neredukuojami nekirčiuoti galūniniai [o·] < [*ā] nei vardažodžių gen. sg. (plg.: gen. sg. Smerczo PR ᵒ10v I₂₋₃; gen. sg. m. emph. [ʒojo] PR ᵒ24v II₁₀; tojo PR ᵒ24v II₁₀), nei veiksmažodžių praes. ir praet. 3 formose (plg.: praes. 3 mato PR ᵒ20v II₂; praet. 3 {i}ėjo PR ᵒ24v I₉). Brodovskis ilgąjį vokalizmą nekirčiuotose vardažodžių galūnėse taip pat iš esmės išlaiko: ilgasis [o·] < [*ā] gen. sg. f. ir m. randamas 128×, [a] < [*ā] – 8×. Tačiau nekirčiuotose veiksmažodžių galūnėse redukcija daug dažnesnė, ypač praes. 3 formose: ilgasis [o·] < [*ā] randamas 12×, [a] < [*ā] – 32×. Ilgasis [o·] praet. 3 formose kiek dažnesnis už [a]: atitinkamai 19× ir 12×. Ostermejeris trumpina kai kurias galūnes: 1) išmeta –a– vardažodžių nom. sg. m. formose: nom. sg. Diews PR ᵒ1v II₃, PR ᵒ2r II₃; nom. sg. m. gyws PR ᵒ10v I₃ (iš galūnės –a– neišmetamas tik ten, kur išmetus pasunkėtų tarimas: nom. sg. m. Saulas PR ᵒ17v I₄; nom. sg. Swećias PR ᵒ20v II₁; nom. sg. m. žalas PR ᵒ17v I₄); 2) numeta –i bendraties ir praes. 3 formose: inf. dirbt PR ᵒ1r II₆; gimt PR ᵒ1r II₅; praes. 3 ne žur PR ᵒ1v II₃; praes. 3 Sukkas PR ᵒ19v I₄, bet išlaiko –a: linkſta PR ᵒ17v I₄₋₅, lužſta PR ᵒ17v I₄, trokſzta PR ᵒ32r I₂₀, yra PR ᵒ10v I₂, PR ᵒ20v II₁. 44 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum Morfologinis žodžio galo trumpinimas būdingesnis Brodovskiui: -a- vardažodžių nom. sg. m. formose neišlaikomas 169×, išlaikomas 93×, o trumpieji [a], [i] praes. 3 formose neišlaikomi 84×, išlaikomi 117×. Ostermejerio prirašytuose lietuviškuose žodžiuose nėra vieno iš požymių, leidžiančių jo idiolektą priskirti Mažosios Lietuvos pietiniams vakarų aukštaičiams (baltsermėgiams), – nėra žodžių su kirčiuotais tvirta pradžiais dvibalsiais [á·u], [á·i], [é·i], kuriuos šiauriniai vakarų aukštaičiai (apie Narkyčius, Želvą, Skaisgirius, Žilius, Būdviečius, Lazdynus, Pilkainį, Kusus) monoftongizavo (išskyrus šiaurinę dalį arčiau Nemuno – maždaug iki linijos Labguva – Gastos – Žiliai – Trapėnai) (Zinkevičius 2002 [1989]: 445, 447; Zinkevičius 2006: 187). Pereiginė parapija tarp pietinių ir šiaurinių Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičių Antanas Salys laikė Didlaukių parapiją – joje sakyta mišriai: já·ns ir já·uns, dá·kts ir dá·ikts, bet buvo redukuojami ilg ieji galūniniai balsiai: màna, màta, miẽsta, mer̃gas, o trumpasis [a] išmetamas: já·uns, lá·nks ir pan. (Salys 1992: 92). Formų su monoftongizuotais dvibalsiais PR apskritai nėra. Priskirti Ostermejerio kalbą Mažosios Lietuvos pietiniams vakarų aukštaičiams tik pagal požymį, tradiciškai laikomą pagrindiniu skiriamuoju šių patarmių bruožu – nekirčiuotų galūnių vokalizmą (manant, kad šiauriniai vakarų aukštaičiai ilguosius balsius redukavo, o trumpuosius išmesdavo, tuo tarpu pietiniai abiem atvejais išlaikydavo sveiką senovinį vokalizmą; Zinkevičius 2006: 186–188), gana problemiška. Analizuojant PR matyti, kad tiek Ostermejerio, tiek ypač Brodovskio kalboje yra nemažai ypatybių, kurios dabartinėje lingvistinėje literatūroje priskiriamos šiauriniams vakarų aukštaičiams (striukiams)16. Keltinas klausimas, ar ilgojo vokalizmo redukavimas ir trumpųjų balsių išmetimas nekirčiuotose galūnėse gali būti laikomas skiriamaisiais šių patarmių bruožais. XVIII amžiaus pradžioje ilgojo vokalizmo redukavimas ir trumpojo išmetimas buvo būdingas abiem patarmėms, tik šiaurinėje dalyje šie požymiai kiek intensyvesni. Į kai kuriuos abiem patarmėms būdingus faktus, randamus viename ir tame pačiame šaltinyje, priskiriamame pietiniams vakarų aukštaičiams, jau buvo atkreiptas dėmesys anksčiau tiriant Perkūno traktato Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehen Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) kalbą. Apibendrinant jo pateiktų žodžių vokalizmą tarmės požiūriu, taip pat konstatuota, kad greta ryškių Mažosios Lietuvos pietinių vakarų aukštaičių patarmės ypatybių rasta ir tokių, kurios priskiriamos šiaurinių vakarų aukštaičių patarmei (Aleknavičienė, Schiller 2008: 140–145). Ostermejeriui lietuvių kalba nebuvo gimtoji, todėl ilgųjų galūnių redukcija ir morfologinis žodžio galo trumpinimas ne toks ryškus kaip Brodovskio. 16 Apie Prūsų Lietuvos lietuvių tarmes plačiau žr. Bezenberger 1885: 253–293; Salys 1992: 76–109; Zinkevičius 2002 [1989]: 444–448; Zinkevičius 2006: 180–198. Straipsniai / Articles 45 ONA ALEKNAVIČIENĖ IŠVADOS 1. Rankraščiame priežodžių, patarlių ir mįslių rinkinyje Litauische Sprichwörter und Rätsel (PR; LMAVB RS: F 137–1), sudarytame Trempų (Darkiemio aps.) precentoriaus Jokūbo Brodovskio (Jacob Brodowski, 1692–1744) yra Gotfrydo Ostermejerio (Gottfried Ostermejer, 1716–1800; nuo 1744 – Trempų precentorius, nuo 1752 – kunigas) prierašų: 16 vokiškų ir 11 lietuviškų frazių (iš viso 53 lietuviški žodžiai, arba 61 žodžių forma), pataisyti bent 5 Brodovskio žodžiai. Rankraščiame Brodovskio žodyne Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum (B; LMAVB RS: F 137–15) Ostermejeris prirašęs 3 lietuviškus žodžius. 2. Ostermejerio prierašų terminus ad quem gali būti 1775-ieji, taigi prierašai laikytini ankstesniais Ostermejerio autografais negu iki šiol žinotieji, kurie datuojami 1781–1797 metais. 3. Dauguma Ostermejerio prierašų su Brodovskio įrašais rinkinyje Litauische Sprichwörter und Rätsel susiję vertikaliaisiais ryšiais ir sudaro rinkinio makrostruktūrą. Aštuonių lietuviškų smulkiosios tautosakos vienetų B nėra, taigi jų užrašytoju laikytinas ne Brodovskis, bet Ostermejeris (PR o1r II5–11, o1v II3–6, o7v II4–6, o10v I2–4, o18r II1–6, o20v II1–3, o24v I9–12, o24v II10–12). Iš jų septyni lietuviški – šešios patarlės ir viena mįslė – užrašyti pirmą kartą (PR o1v II3–6, o7v II4–6, o10v I2–4, o18r II1–6, o20v II1–3, o24v I9–12, o24v II10–12). Ankstesniuose lietuvių rašomosios kalbos darbuose jų nerasta, taigi jie veikiausiai užrašyti iš gyvosios kalbos. 4. Ostermejerio prierašai žodyne Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum – Mažosios Lietuvos toponimai. Su Brodovskio įrašais šie prierašai susiję tik horizontaliaisiais ryšiais ir priklauso mikrostruktūros sričiai. 5. Ostermejerio prierašai rinkinyje Litauische Sprichwörter und Rätsel ir žodyne Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum paliudija (nors ir netiesiogiai), kad abiejų rankraščių sukūrimo vieta yra Trempai ir kad jie gali būti laikomi Brodovskio autografais. 6. Ostermejerio kalbai būdingas palyginti sveikas nekirčiuotų galūnių vokalizmas. Ilgųjų galūnių redukcija ir morfologinis žodžio galo trumpinimas ne toks ryškus kaip Brodovskio. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA A b r a m a v i č i u s V l a d a s 1944–1947: Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Bibliotekos Rankraščių Skyriaus darbo dienynas 1945 ir 1946 m. Vilnius; LMAVB RS: F 271–291, įrištas rankraštis. A b r a m a v i č i u s V l a d a s, sud., 1963: Rankraščių rinkiniai. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos XI–XX amžių rankraščių fondų trumpa apžvalga. Vilnius: Laikraščių ir žurnalų leidykla. 46 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithuanico-Germanicum Alek n a v i č i e n ė Ona 2011: Rankraštinio šaltinio Litauische Sprichwörter und Rätsel atribucija. – Archivum Lithuanicum 13, 39–72. Alek n a v i č i e n ė Ona, Christiane Schiller, par., 2008: Jokūbo Perkūno traktatas Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift. Kritinis komentuotas leidimas ir studija. Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. B – LEXICON GERMANĪCO= LĪTHVANĪCVM ET LĪTHVANĪCO=GERMANĪCVM Darinnen so wohl die Vocabula Biblica Veteris et Novi Teſtamenti, als auch Vocabula Domeſtica item Über zwey Tauſend Proverbia und über ein Hundert Aenigmata Lithvanica und viele Phr aſes anzutreffen und alſo wo nicht gantz völlig doch ziemlich Complet iſt. Welches alles GOTT allein zu Ehren und denen Liebhabern der Lithauiſchen Sprache zum Beſten mit großer Mühe und Fleiß zuſammen getragen. von Iacobo Brodowsky Praecentor Trempenſi, [prieš 1744]; LMAVB RS: F 137–15; dokumentinis leidimas: Brodovskis Jokūbas 2009: Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum. Rankraštinis XVIII amžiaus žodynas. Dokumentinis leidimas su faksimile, perrašu ir žodžių indeksu 1–3, parengė Vincentas Drotvinas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Balčikonis Juozas 1941: Prakalba. – Lietuvių kalbos žodynas 1. A–B, redagavo Juozas Balčikonis. Vilnius: [Lietuvių kalbos institutas], III–VIII. Bezzenberger Adalbert 1885: Zur litauischen dialektforschung II. – Beiträge zur Kunde der indogermanischen Sprachen 9, 253–293. Biržiška Vaclovas 1963: Aleksandrynas. Senųjų lietuvių rašytojų rašiusių prieš 1865 m. biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos 2. XVIII–XIX amžiai. Čikaga: JAV LB Kultūros Fondas. C – CLAVIS GERMANICO-LITHVANA, [po 1680]; LMAVB RS: F 137 13–14; faksimilinis leidimas: Clavis Germanico-Lithvana. Rankraštinis XVII amžiaus vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 1–2, parengė Vincentas Drotvinas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1997; 3–4. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. Citavičiūtė Liucija 2002: Gotfrydo Ostermejerio taisyta Liudviko Rėzos į lietuvių kalbą versta psalmė. – Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, parengė Vilija Gerulaitienė. Vilnius: Žara, 21–25. Citavičiūtė Liucija 2004: Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. Istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Die Pfarr-Stelle zu Trempen betreff. 1752; GStA PK: XX. HA Hist. StA Königsberg, EM 44 d, Nr 233, Bl. 18r–21v. Erler Georg 1911: Die Matrikel der Universität Königsberg i. Pr. 2. [1657–1829]. Leipzig: Verlag von Duncker & Humblot. Straipsniai / Articles 47 ONA ALEKNAVIČIENĖ Forstreuter Kurt 1955: Das Preußische Staatsarchiv in Königsberg. Ein geschichtlicher Rückblick mit einer Übersicht über seine Bestände. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht. Gerulaitienė Vilija 2002: Gotfrydas Ostermejeris ir jo lituanistiniai rankraščiai. – Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, parengė Vilija Gerulaitienė. Vilnius: Žara, 7–20. Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, parengė Vilija Gerulaitienė. Vilnius: Žara, 2002. KzŽ – [Johann Heinrich Kunzmann] Auszüge aus Hl. Pfarrer Kunzmanns geschriebenen Lexicon zur Completirung dsj.: des Ruhig, [po 1747]; LLTIB R: F 1–5791. LB I – Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba 1. 1547–1861. Vilnius: Mintis, 1969. Lebedys Jurgis 1956: Pirmieji smulkiosios lietuvių tautosakos rinkiniai. – Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a. Priežodžiai, patarlės, mįslės, parengė Jurgis Lebedys. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 5–40. LKŽk – Lietuvių kalbos žodyno kartoteka; Lietuvių kalbos institutas, Leksikografijos centras. Michel Lothar 1982: Gerichtliche Schriftvergleichung. Eine Einführung in Grundlagen, Methoden und Praxis. Berlin, New York: Walter de Gruyter. Mielcke Christian Gottlieb 1800: Erste Vorrede. – Littauisch=deutsches und Deutsch=littauisches Wörter=Buch, worinn das vom Pfarrer Ruhig zu Walterkehmen ehemals heraus gegebene zwar zum Grunde gelegt, aber mit sehr vielen Wörtern, Redens=Arten und Spruch=wörtern zur Hälfte vermehret und verbefert worden von Christian Gottlieb Mielcke, Cantor in Pillkallen [...] Königsberg, 1800. Im Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerey, 2r–4v. Moeller Friedwald 1968: Altpreußisches evangelisches Pfarrerbuch von der Reformation bis zur Vertreibung im Jahre 1945 1. Die Kirchspiele und ihre Stellenbesetzungen. Hamburg: Selbstverlag des Vereins für Familienforschung in Ost- und Westpreußen e. V. Nesselmann Georg Heinrich Ferdinand 1851: Vorrede. – Wörterbuch der Littauischen Sprache von G. H. F. Nesselmann. Königsberg. Verlag der Gebrüder Bornträger, V–XI. OB – Ostermeyer Gottfried. Gottfried Ostermeyers Pastors zu Trempen im Amte Nordenburg. kritischer Beytrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte. Marienwerder in der Königl. Westpreuß. Hofbuchdruckerey bey Johann Jacob Kanter. 1775; vertimas į lietuvių kalbą: Ostermეjeris Gotfrydas. Rinktiniai raštai, parengė ir išvertė Liucija Citavičiūtė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, 49–73. OG – Ostermeyer Gottfried. Neue Littauische Grammatik ans Licht gestellet von Gottfried Ostermeyer, der Trempenſchen Gemeine Paſtore Seniore und der Königlîch=Deutſchen Geſellſchaft zu Königsberg Ehren=Mitglied. Königsberg, 1791. gedruckt bey G. E. Hartung, Königl. Preuß. Hofbuchdrucker und Buchhändler. 48 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum O s t e r m e y e r G o t t f r i e d 1780: Gottfried Ostermeyers, Predigers bey der Kirche zu Trempen, Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preuffen [...] Königsberg und Leipzig, bey Gottlieb Lebrecht Hartung; vertimas į lietuvių kalbą: Ostermejeris Gotfrydas. Rinktiniai raštai, parengė ir išvertė Liucija Citavičiūtė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, 75–159. O s t e r m e j e r i s G o t f r y d a s 1781-01-06: Laiškas Abrahamui Jakobui Penzeliui iš Trempų į Krokuvą; Bayerische Staatsbibliothek München: Penzeliana II (Ostermeyer, Bl. [1–6]; faksimilė, perrašas ir vertimas į lietuvių kalbą: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, parengė Vilija Gerulaitienė. Vilnius: Žara, 2002, 73–77, 143–148. [O s t e r m e y e r G o t t f r i e d] po 1791: Hiſtoriſch[e] Nachricht v[on] d[er] littauiſche[n] Bibel; LMAVB RS: F 15–299, buv. MLF–LXXXI; faksimilė, perrašas ir vertimas į lietuvių kalbą: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, parengė Vilija Gerulaitienė. Vilnius: Žara, 2002, 31–52, 91–123. O s t e r m e j e r i s G o t f r y d a s 1996: Rinktiniai raštai, parengė ir išvertė Liucija Citavičiūtė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. P ė t e r a i t i s V i l i u s 1992: Mažoji Lietuva ir Tvanksta. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Mažosios Lietuvos fondas. PR – [B r o d o v s k i s J o k ū b a s] po 1716: Littauiſch[e] Sprichwörter[r] u[nd] Räthſel; LMAVB RS: F 137–1. RgB – R u h i g P h i l i p p. Betrachtung der Littauiſchen Sprache, in ihrem Urſprunge, Weſen und Eigenſchaften; Aus vielen Scribenten, und eigener Erfahrung, mit Fleiß angeſtellet, und zu reiferer Beurtheilung der Gelehrten, zum Druck gegeben, von Philipp Ruhig, Pfarrern und Seniore zu Walterkehmen, im Hauptamt Inſterburg. Königsberg, druckts und verlegets Iohann Heinrich Hartung, 1745; faksimilė ir vertimas į lietuvių kalbą: Ruigys Pilypas. Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas, parengė Vytautas Jurgutis ir Valerija Vilnonytė. Vilnius: Vaga, 1986, 20–164. R h e s a M a r t i n u s L u d o v i c u s 1797: Ueberſetzung des 2ten Pſ[alms] ins litthauiſche.“ – Acta des Königl. Ober-Schul-Collegii, von den Polniſch- und Litthauiſchen Prediger- und Schullehrer Seminar zu Königsberg in Preußen, 1797–1805; GStA PK: I. HA Rep 76 alt Ältere Oberbehörden für Wissenschaft, Kunst, Kirchen- und Schulsachen, II Nr. 271, Bl. 42r–42v. R o g g e A d o l f 1873: Geſchichte des Kreiſes und der Dioecese Darkemen von Adolf Rogge, Pfarrer in Darkemen. Darkemen, Druck und Verlag von M. Glaſer. S a l y s A n t a n a s 1992: Raštai 4. Lietuvių kalbos tarmės. Roma: Lietuvių Katalikų Mokslų Akademija. Š i o ž i n y s J o n a s 1950: Liudviko Rėzos rinkinys (LR). – Lietuvos TSR mokslų akademija. Centrinė biblioteka. Rankraščių skyriaus informacinis biuletenis Nr. 4, parengė Lietuvos TSR mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, vadovaujant direktoriaus pav. mokslo reikalams T[adui] Adomoniui. Vilnius, 10–13; LMAVB RS: Rc–1/4, įrištas mašinraštis. Straipsniai / Articles 49 ONA ALEKNAVIČIENĖ Šlaitaitė Rita 1994: Gotfrido ir Zigfrido Ostermejerių biografijos. – Senoji Lietuvos literatūra 3. Devynioliktan amžiun įžengus. Vilnius: Pradai, 149–171. Wilhelmsberg Praecentorat 1758–1803; GStA PK: XX. HA Hist. StA Königsberg, EM 55 d, Nr 975, Bl. 4r–16v. Zaikauskienė Dalia 2010: Lietuvių paremių funkcijos. Teorinės pastabos. – Tautosakos darbai 40, 97–107. Zinkevičius Zigmas 1990: Lietuvių kalbos istorija 4. Lietuvių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 2002 [1989]: Buvusios Mažosios Lietuvos tarmės. – Rinktiniai straipsniai 1. Lietuvių kalbos kilmė ir ryšiai su kaimynų kalbomis. Istorinė gramatika. Tarmių kilmė. Dialektologija. Rašomosios kalbos kilmė. Vilnius, Lietuvių katalikų mokslo akademija, 444–448. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Gottfried Ostermeier’s inscriptions in the manuscripts of Jacob Brodowski: Litauische Sprichwörter und Rätsel and Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum SUMMARY The article addresses the problem of authorship of the manuscript collection of sayings, proverbs and riddles Litauische Sprichwörter und Rätsel (PR) kept at the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences (LMAVB RS: F 137–1). Amidst the units of small folklore recorded by the principal compiler of the manuscript – precentor of Trempen (Darkehmen County) Jacob Brodowski (1692–1744) – the inscriptions made by Gottfried Ostermeier (1716–1800; from 1744 – precentor of Trempen, from 1752 – priest) can also be found: 16 German and 11 Lithuanian phrases. The article also discusses Ostermeier’s inscriptions in Brodowski’s dictionary Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum (B; LMAVB RS: F 137–15) and analyses the linguistic peculiarities of Ostermeier’s inscriptions in PR and B. 1775 can be considered terminus ad quem of Ostermeier’s inscriptions in PR and B; therefore, the inscriptions may be considered earlier Ostermeier’s autographs compared to those previously known and dated 1781–1797. Most of Ostermeier’s inscriptions are related to Brodowski’s entries in the collection Litauische Sprichwörter und Rätsel by vertical relations and comprise the collection’s macrostructure. Eight Lithuanian units of small folklore are absent in B, thus making Ostermeier rather 50 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum than Brodowski their actual recorder (PR º1r II5–11, º1v II3–6, º7v II4–6, º10v I2–4, º18r II1–6, º20v II1–3, º24v I9–12, º24v II10–12). Of them, seven Lithuanian – six proverbs and one riddle – were recorded for the first time (PR º1v II3–6, º7v II4–6, º10v I2–4, º18r II1–6, º20v II1–3, º24v I9–12, º24v II10–12). They had not been recorded in earlier works of the Lithuanian written language; they were most likely recorded by Ostermeyer from the living language. Ostermeyer’s language is attributed to the south-western Aukštaitian (Highlander) sub-dialect by the feature which is traditionally considered the principal distinctive feature of such sub-dialects: a comparatively intact vocalism of unstressed endings. Though the reduction of long endings and the morphological shortening of a word ending are also a characteristic feature of Ostermeyer’s language, however, it is not as evident as in Brodowski’s language. Įteikta 2012 m. rugsėjo 23 d. ONA ALEKNAVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 51