Gotfrydo Ostermejerio prierašai Jokūbo Brodovskio rankraščiuose: „Litauische Sprichwörter und Rätsel“ ir „Lexicon Germanico–Lithvanicvm et Lithvanico–Germanicvm“

23straipsniai / articles ona aLeknaViČienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių rašomosios kalbos istorija, Mažosios Lietuvos kalbos, literatūros ir kultūros istorija. gotfrydo osterMejerio PrieraŠai jokūbo brodoVskio rankraŠČiuose: LITAUISCHE SPRICHWÖRTER UND RÄTSEL IR LEXICON GERMANICO-LITHVANICVM ET LITHVANICO-GERMANICVM1 gottfried ostermeyer’s inscriptions in the manuscripts of jacob brodowski: Litauische Sprichwörter und Rätsel and Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm anotacija straipsnyje analizuojama rankraštinio priežodžių, patarlių ir mįslių rinkinio Litauische Sprichwörter und Rätsel (Pr), saugomo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (LMaVb rs: f 137–1), autorystės problema. tarp pagrindinio sudarytojo – trempų (darkiemio aps.) precentoriaus jokūbo brodovskio – įrašytos smulkiosios tautosakos vienetų rankraštyje rasta gotfrydo ostermejerio prierašų: 16 vokiškų ir 11 lietuviškų frazių. straipsnio tikslas – įvertinti ostermejerio prierašus kaip rinkinio makrostruktūros ir mikrostruktūros 1 straipsnis parengtas pagal projektą Paveldas ir tapatumas: XVII amžiaus lituanistikos šaltinių tyrimas ir sklaida, įtrauktą į programą Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas. tyrimą rėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. Vat 10/2010). esMiniai žodžiai: gotfrydas ostermejeris, jokūbas brodovskis, Mažoji Lietuva, smulkioji tautosaka, patarlės, priežodžiai, mįslės. keyWords: gottfried ostermeyer, jacob brodowski, Lithuania Minor, small folklore, proverbs, sayings, riddles. 24 ona aLeknaViČienė acta Linguistica Lithuanica LXVII elementus, nustatyti santykius su ankstesniais lietuviškais šaltiniais, išskirti tuos prierašus, kurie lietuvių raštijos istorijoje užfiksuoti pirmą kartą. straipsnyje aptariami ir ostermejerio prierašai brodovskio žodyne Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm (b; LMaVb rs: f 137–15), analizuojamos ostermejerio prierašų kalbos ypatybės. annotation the article addresses the problem of authorship of the manuscript collection of sayings, proverbs and riddles Litauische Sprichwörter und Rätsel (Pr) kept at the Wroblewski Library of the Lithuanian academy of sciences (LMaVb rs: f 137–1). amidst the units of small folklore recorded by the principal compiler – precentor of trempen (darkehmen county) jacob brodowski – the inscriptions made by gottfried ostermeyer can also be found in the manuscript: 16 german and 11 Lithuanian phrases. the aim of this article is to evaluate the inscriptions made by ostermeyer as the elements of macrostructure and microstructure of the collection, to determine their relations with earlier Lithuanian sources, to distinguish the inscriptions, which were recorded in the Lithuanian writings for the first time. the article also discusses ostermeyer’s insscriptions in brodowski’s dictionary Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm (b; LMaVb rs: f 137–15) and analyses the linguistic peculiarities of ostermeyer’s inscriptions. 0. ĮVadas gotfrydas ostermejeris (gottfried ostermeyer, 1716–1800) – ryški XViii amžiaus antrosios pusės Mažosios Lietuvos figūra. Literatūrologams jis žinomas visų pirma kaip giesmių kūrėjas, giesmyno sudarytojas ir istoriografas, kalbos istorikams – kaip gramatikos autorius, kultūros istorikams – kaip ikikrikščioniškosios Prūsijos tautų ir jų religijų tyrėjas. nors gimė ne Mažojoje Lietuvoje ir nelietuviškoje šeimoje, literatūros, kalbos bei istorijos tyrimus skyrė mokslo sričiai, kuri dabar įvardijama kaip lituanistika plačiąja prasme. ostermejerių g iminė kildino save iš bavarijos vokiečių, per saksoniją ir sileziją atvykusių į Vakarų Prūsiją (Šlaitaitė 1994: 150–151, 157–158). gotfrydas gimė 1716 metais Marienburge (dab. Malbork, Šiaurės Lenkija, Pamario vaivadija) amatininko (odininko) šeimoje. 1728–1736 metais mokėsi torunės gimnazijoje (Šlaitaitė 1994: 151–152, 158–159; biržiška 1963: 101). karaliaučiaus universitete jis imatrikuliuotas 1737 metų gegužės 9-ąją: „ostermeyer godofr. Marienburg. boruss.“ (erler 1911: 370)2. studijavo teologiją, apie 1739–1740 metus Lietuvių kalbos seminare mokėsi lietuvių kalbos (citavičiūtė 2004: 87–88, 344). 2 biržiškos ( 1963: 101) nurodyta data 1739-05-09 klaidinga. gotfrydo ostermejerio prierašai jokūbo brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm 25straipsniai / articles du kartus studijas ostermejeris turėjo nutraukti dėl lėšų stokos. kaip rašo jo sūnus Zygfrydas (siegfried ostermeyer, 1759–1821), tėvas pas kaimo kunigus versdavosi privačiomis pamokomis, o susitaupęs pinigų vėl grįždavo į karaliaučių. Paskutinį kartą jis lankėsi pas Verdainės (apie 3,5 km į rytus nuo buv. Šilokarčemos, dab. Šilutės) kunigą fabijoną kalavą (fabian kalau, 1691–1747), kur mokėsi dar ir teologijos, čia galiausiai išmoko lietuviškai. dėl lietuvių kalbos mokėjimo pasirodė esąs vertas gauti oficialią tarnybą Mažojoje Lietuvoje – trempų bažnyčios globėjas, valstybės ir karo ministras (Königliche Etatsund Kriegsminister) friedrichas von görne 1744 metais pakvietė į trempus dirbti precentoriumi (Šlaitaitė 1994: 152, 159). 1752-aisiais iškėlus trempų kunigą gerhardą Ludwigą Mühlenkampfą į kusus, liko laisva vieta. 1752-08-29 konsistorijos tarėjai pranešė karaliui, kad parapija iš trijų kandidatų pasirinko ostermejerį (Die Pfarr-Stelle ʒu Trempen betreff., 1752; gsta Pk: XX. ha hist. sta königsberg, eM 44 d, nr. 233, bl. 18r–21v). trempuose kunigu ostermejeris dirbo iki mirties (1800-03-13). b uvo vedęs minėtojo Verdainės kunigo kalavo dukterį oną reginą (anna regina kalau, 1721–1770). sūnus Zygfrydas ir vaikaičiai taip pat tapo evangelikų liuteronų kunigais ir mokytojais, daugiau ar mažiau domėjosi lituanistine veikla. Švietimo epochos suformuota tautõs ir jos kuriamų dvasinių vertybių samprata europoje kėlė daug diskusijų. jos įtraukė ir ostermejerį – iš pradžių dėl Prūsijos lietuvių ir apskritai visų baltų etnogenezės, vėliau dėl giesmių vertimo principų. diskusijų inspiruoti jo veikalai provokavo naujas diskusijas. Visose jose vienas iš svarbiausių ostermejerio instrumentų ir argumentų buvo lietuvių kalbos faktai. ostermejeris buvo karaliaučiaus karališkosios vokiečių draugijos (Königliche deutsche Gesellschaft zu Königsberg) narys, periodiniame draugijos leidinyje Preussisches Archiv publikavo straipsnių apie prūsų ir lietuvių religiją, etnografiją, mitologiją, bažnyčių ir mokyklų istoriją. Pagrindinius veikalus ostermejeris paskelbė vokiškai. ne visi publikuoti darbai išliko3. rankraščių išliko visai nedaug – iki šiol buvo žinomi tik trys autografai ir vienas nuorašas. Pirmasis autografas – laiškas, rašytas 1781-01-06 abrahamui jakobui Penzeliui (1749–1819) iš trempų į krokuvą, dabar saugomas bavarijos valstybinėje bibliotekoje Münchene (gerulaitienė 2002: 18–20); antrasis – straipsnis apie lietuviškos biblijos istoriją Historische Nachricht von der litauischen Bibel, saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. straipsnis nepasirašytas, bet kad tai ostermejerio autografas, įrodyta remiantis jo laišku Penzeliui (gerulaitienė 2002: 11–15) ir trečiuoju dokumentu, saugomu 3 dauguma išlikusiųjų išversti į lietuvių kalbą ir paskelbti Rinktiniuose raštuose (1996), išskyrus lietuvių kalbos gramatiką Neue Litauische Grammatik (1791) ir straipsnius leidinyje Preussisches Archiv . 26 ona aLeknaViČienė acta Linguistica Lithuanica LXVII Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybiniame archyve berlyne (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz). tai ostermejerio komentarai Liudviko rėzos į lietuvių kalbą verstai dovydo psalmei (Ps 2,1–12) ir pasirašyta išvada (apie jį žr. citavičiūtė 2002: 21–25). taigi chronologinė iki šiol žinotų ostermejerio autografų seka tokia: (1) gotfrydas ostermejeris. Laiškas abrahamui jakobui Penzeliui iš trempų į krokuvą, 1781-01-06; bayerische staatsbibliothek München: Penzeliana ii (ostermeyer, bl. [1–6]; publikuota: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 73–77, 143–148. (2) [gottfried ostermeyer]. Hiſtoriſch[e] Nachricht v[on] d[er] littauiſche[n] Bibel, [po 1791]; LMaVb rs: f 15–299; publikuota: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 31–52, 91–123. (3) M[artinus] Lud[ovicus] rheſa. ueberſetʒung des 2ten P[ſalms] ins litthauiſche, 1797. – Acta des Königl. Ober-Schul-collegii, von den Polniſchund Litthauiſchen Predigerund Schullehrer Seminar ʒu Königsberg in Preuſſen, 1797–1805; gsta Pk: i. ha rep 76 alt Ältere oberbehörden für Wissenschaft, kunst, kirchenund schulsachen, ii nr. 271, bl. 42r–42v; publikuota: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 79– 82, 149–150. žinomas dar vienas rankraštinis ostermejerio dokumentas – Zusätze zum Beitrag zur Altpreußischen Religions Geschichte und zu den Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preußen, bet tai ne autografas, o nuorašas (LMaVb rs: f 15–70). tai papildymai publikuotoms jo knygoms Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte (1775) ir Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen (1780), rašyti po 1783 metų (gerulaitienė 2002: 15–18; publikuota: Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 53–72, 125–142). tiriant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomą rankraštinį priežodžių, patarlių ir mįslių rinkinį Litauische Sprichwörter und Rätsel (toliau – Pr; LMaVb rs: f 137–1), ilgą laiką laikytą anoniminiu, į akis krito tai, kad smulkiõsios tautosakos vienetai įrašyti ne vienu metu ir ne vieno žmogaus. iš viso teksto išsiskyrė prierašai juodu ar rusvai juodu rašalu. istorinės aplinkybės leido daryti prielaidą, kad jie galėtų būti ostermejerio, taigi tyrimą orientavo dar vieno jo autografo nustatymo kryptimi. tačiau svarbiausias klausimas, į kurį reikėjo atsakyti pirmiausia, – kas buvo viso rinkinio sudarytojas. 1 . rinkinio LITAUISCHE SPRICHWÖRTER UND RÄTSEL autorystė Šis rankraštinis smulkiosios tautosakos rinkinys iki antrojo pasaulinio karo saugotas Prūsijos valstybiniame archyve karaliaučiuje (Preussisches Staatsarchiv in gotfrydo ostermejerio prierašai jokūbo brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm 27straipsniai / articles Königsberg) 4 . antraštiniame lape violetiniu rašalu įrašyta senoji LMaVb raidinė signatūra „1. Lr – i“ rodo, kad rankraštis buvo priskirtas Liudviko rėzos (Ludwig jedemin rhesa, 1776–1840) fondui (žr. ir Šiožinys 1950: 10–13). Šis fondas sudarytas po antrojo pasaulinio karo, kai į Lietuvą iš karaliaučiaus krašto buvo atvežta daug knygų ir rankraščių, surinktų per ekspedicijas kultūros vertybėms gelbėti (abramavičius 1944–1947: 40v–41r; abramavičius 1963: 189). rinkinys defektinis: be pradžios, pabaigos ir dalies vidinių fragmentų. autentiškas, sudarytojo ranka rašytas antraštinis lapas neišlikęs, antraštiniai duomenys įrašyti vėliau. Pirmajame buvusio aplanko, į kurį kažkada buvo sudėtas rankraštis, lape yra du įrašai: 1) antraštė „Littauiſch[e] sprichwörte[r] ‖ u ‖ räthſel.“ (lapo viduryje tamsiai rudu rašalu); 2) įrašas „Litth. sprüchwortter“ (lapo viršuje rudu ar raudonu pieštuku, įrašas išblukęs, sunkiai įskaitomas). rinkinys neminimas amžininkų, taigi trūksta ir antrinės informacijos. Lietuvos bibliografijoje rankraštis įregistruotas kaip XVii amžiaus pabaigos šaltinis, autorius nenurodytas: „Littauiſche sprichwörter und rätſel. [Lietuviški priežodžiai, patarlės ir mįslės]. b. v., XVii a. pabaiga. [1, 40] lap. 20,5 × 17,4 cm“ (Lb i 516, nr. 177). LMaVb rankraščių skyriaus kartotekiniame kataloge šaltinis įvardytas kaip „Lietuviškų patarlių, mįslių ir priežodžių rinkinys. autorius nežinomas. Liet. k. XVii a. ii-oji p. 40 lp. 20 × 17,4. rankr. restauruotas; i-ame lp. įrašas: nr. 177 Litauische sprächwörter und rätzel5“. dėl trūkstamų antraštinių duomenų rinkinys po antrojo pasaulinio karo tradiciškai vadintas Anoniminiu priežodžių, patarlių ir mįslių rinkiniu . autorystės klausimą 1956 metais kėlė jurgis Lebedys. jam atrodė neabejotina, kad rinkinys buvo trempų (darkiemio aps.) precentoriaus jokūbo brodovskio (jacob brodowski, 1692–1744)6 nuosavybė ir vienas iš pagrindinių jo žodyno Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm šaltinių, tačiau dėl rinkinio autorystės jis vis dėlto abejojo. nors ir neatmetė galimybės laikyti brodovskį rinkinio sudary4 Proveniencija, rodanti buvusį šaltinio savininką, yra tik viena: signatūra nō 177, įrašyta antraštinio lapo viršutiniame dešiniajame kampe tamsiai rudu rašalu. kadangi Pr nėra įrašo su archyvo pavadinimu Preussisches Staatsarchiv in Königsberg (rankraščiuose paprastai rašytas sutrumpintai: Staatsarchiv Königsberg), pradėtu vartoti nuo 1867-ųjų (forstreuter 1955: 65), ir atitinkamo antspaudo, tai manytina, kad Pr signatūra įrašyta tada, kai archyvas dar buvo nepervadintas, t. y. kai funkcionavo pavadinimu Königliches Geheimes Archiv zu Königsberg in Preussen. Į šitaip vadinamą archyvą po rėzos mirties pateko jo sukaupti rankraščiai, tarp jų jokūbo brodovskio Lexicon Germanico-Lithvanicvm et LithvanicoGermanicvm (toliau – b), anoniminiai clavis Germanico-Lithvana (toliau – c), Lexicon Lithuanicum ir kiti (nesselmann 1851: Vi). 5 Pr antraštiniame lape yra Sprichwörter, Räthſel. 6 brodovskis nuo 1713 iki 1744 metų dirbo precentoriumi trempuose. jis buvo studijavęs karaliaučiaus universitete – imatrikuliuotas 1709-04-24: „brodowski jac., goldap, Pruss., iur., gratis“ (erler 1911: 264). Manoma, kad jo nebaigė. tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl netapo kunigu. 28 ona aLeknaViČienė acta Linguistica Lithuanica LXVII toju, bet neradęs pakankamų įrodymų, klausimą paliko atvirą (Lebedys 1956: 25–26). Vėlesni b ir Pr patarlių santykio tyrimai įtikinamo rezultato taip pat nedavė. atlikus viso rinkinio rašysenos analizę (atsižvelgiant daugiausia į rašysenos tyrimo metodiką, išdėstytą Lotharo Michelio knygoje Gerichtliche Schriftvergleichung. Eine Einführung in Grundlagen, Methoden und Praxis (Michel 1982: 78–85, 237–261), nustatyta, kad Pr yra jokūbo brodovskio autografas, išskyrus keliolika prierašų, darytų kito asmens, ir įrašus vėliau pridėtame antraštiniame lape (aleknavičienė 2011: 50–54). Pagrindiniai įrašai lyginti su brodovskio žodynu Lexicon GermanicoLithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm . rinkinio popieriaus analizė šiai išvadai neprieštaravo. nors ankstesni rankraščio tyrėjai datą nurodydavo įvairiai – XVii amžiaus pabaiga (paskutiniai dešimtmečiai, antroji pusė), XVii amžiaus pabaiga–XViii amžiaus pradžia (pirmieji dešimtmečiai, pirmas ketvirtis), tačiau vandenženklių analizė leido laikotarpio ribas susiaurinti: Pr yra ne XVii, bet XViii amžiaus pirmosios pusės šaltinis. Pagal vandenženklius nustatyta, kad Pr naudotas trijų Prūsijos popieriaus dirbtuvių popierius: griunverio, finkeno ir ekerio. rankraščio datavimui svarbus popierius su vandenženkliu, kuriame yra monograma „cf“7. Vandenženklyje pavaizduotas žaltys su karūna, apsivijęs rugiagėlę. Popierių su karūnuotu žalčiu gamino griunverio (grünwehr) popieriaus dirbtuvė. Vandenženklio apačioje esančios raidės „cf“ – meistro christopho fund(t)o (arba Pfundto), griunveryje dirbusio nuo 1719 iki 1724 metų, monograma. Vienas panašus vandenženklis su inicialais „cf“ yra jau 1716 metų dokumente, bet kur fund(t)as dirbo tuomet, nežinoma. Vadinasi, rankraštis turėjo būti rašomas po 1716-ųjų (aleknavičienė 2011: 45–50). kitų dirbtuvių popieriaus gaminimo laikas šiam datavimui neprieštarauja. antro asmens prierašai juodu ar rusvai juodu rašalu turi ryškių individualių rašysenos požymių. ostermejerio rašysena lyginta su dviejų jau minėtų jo rankraščių originalais ir laiško perspaudu. tiek pavienių raidžių, tiek jų junginių grafikos analizė leido daryti išvadą, kad juos prirašė gotfrydas ostermejeris (aleknavičienė 2011: 55–64). jis 1744 metais buvo paskirtas į tais pačiais metais mirusio trempų precentoriaus brodovskio vietą. tiek brodovskiui, tiek ostermejeriui trempai buvo pirma ir vienintelė parapija. ostermejeris pirmasis suteikė žinių apie brodovskį kaip leksikografą ir apie jo žodyną. 1775 metais išleistame veikale Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte ostermejeris rėmėsi lietuvių leksikografų – Pilypo ruigio ( Philipp ruhig, 1675–1749) ir brodovskio – iš gyvosios kalbos surinktais baltų dievų vardais, kurių esą neduoda joks Prūsijos istorikas (ostermeyer 1775: 9–23). ruigiu ir brodovskiu ostermejeris rėmėsi kaip autoritetingais šaltiniais, padedančiais nusta7 Vandenženklio su monograma „cf“ formatas 10,8 × 9 cm, linija nėra ašis, atstumas tarp retųjų linijų 2,3 cm, linijos ryškios. jis yra lapuose Pr 9 (apačia), Pr 11–14 (visas), Pr 16 (viršus). Vandenženkliai paskelbti: aleknavičienė 2011: 46–48, 1–3 pav. gotfrydo ostermejerio prierašai jokūbo brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm 29straipsniai / articles tyti ir senųjų dievybių veiklos sritį, nes gyvenantieji tarp lietuvių galį išgirsti minint daugybę dievų. tačiau daugiausia duomenų apie brodovskį ir žodyno sudarymą ostermejeris pateikė knygoje Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen (1780). svarbiausi iš jų yra apie žodyno rašymo metodiką (brodovskis rinkęs medžiagą iš gyvosios kalbos, rašęs apie 30 metų8), sandarą (dviejų dalių: pirmoji vokiečių–lietuvių, antroji lietuvių–vokiečių, pastarąją buvo pradėjęs perrašyti į švarraštį, bet baigti nespėjęs), patarlių gausą (antraštėje nurodyta per 2000) (ostermeyer 1780: XXXVi–XXXVii). ostermejerio aprašytas medžiagos rinkimo būdas padeda suprasti daugiapakopę tiek b, tiek ypač Pr įrašų chronologiją: dėl vieno žodžio ar posakio brodovskis galėdavęs nukeliauti keletą mylių, visada nešiodavęsis rašomąją lentelę ir ką nors naujo išgirdęs joje tuoj pat užsirašydavęs, o grįžęs įtraukdavęs į žodyną. susirašinėjimas su Penzeliu rodo, kad tuometėmis lietuvių dainomis ostermejeris ne itin žavėjosi (Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 73, 75, 144). tačiau knygoje Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen diskursą apie brodovskį jis baigia teigiamu žodyno vertinimu dėl gausaus patarlių pateikimo. jas esą reikėtų išrinkti, sutvarkyti ir pridėjus paaiškinimus išspausdinti atskirai. Patarlės parodytų senųjų lietuvių sąmojį ir sulauktų didelio pripažinimo. Maža to, tai suteiktų progą apgailėti, kad Vokiečių ordinas atėmęs tokiai tautai laisvę (ostermeyer 1780: XXXVi–XXXVii). taigi patarlių ir priežodžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, paskelbimas ostermejeriui atrodė galįs būti tarsi tam tikra moralinė kompensacija. Pr kaip savarankiško šaltinio ostermejeris nėra paminėjęs. Pats brodovskis Pr veikiausiai laikė žodyno dalimi ir ketino jį pridėti gale, kaip tai padaryta c, kzž ir įvairiuose kituose dvikalbiuose XVii–XViii amžiaus žodynuose. Pr ir b tarpusavio sąsają rodo ir nuorodos iš vieno šaltinio į kitą. taigi tikėtina, kad šis rankraštis buvo laikomas kartu su žodynu. 2. gotfrydo osterMejerio PrieraŠai jokūbo brodoVskio rankraŠtyje LITAUISCHE SPRICHWÖRTER UND RÄTSEL iš viso ostermejeris Pr prirašęs 16 vokiškų ir 11 lietuviškų frazių (iš viso 53 lietuviški žodžiai, arba 61 žodžių forma), pataisęs bent 5 brodovskio žodžius. iš tų vienuolikos dešimt yra patarlės ir priežodžiai, viena mįslė. 8 ostermejeris rašo, kad rinkti medžiagą žodynui brodovskis pradėjęs anksti: „er fieng frhʒeitig an ein Wrterbuch von dieſer sprache ʒuſammen ʒu tragen, und brachte mit dieſer arbeit an die dreyßig jahre ʒu.“ (ostermeyer 1780: XXXVi), t. y. veikiausiai vos atvykęs į trempus. 30 ona aLeknaViČienė acta Linguistica Lithuanica LXVII Pr dauguma ostermejerio prierašų su brodovskio įrašais susiję vertikaliaisiais ryšiais ir kartu su jais sudaro rinkinio makrostruktūrą. tai savarankiški rinkinio straipsniai (terminas rinkinio straipsnis vartojamas analogiškai leksikografijos terminui žodyno straipsnis). kiek mažiau prierašų, susijusių horizontaliaisiais ryšiais ir priklausančių mikrostruktūros sričiai. Šie prierašai trijų tipų: 1) brodovskio straipsnių pildymas – prirašytas vokiškas trūkstamas arba papildomas atitikmuo; 2) brodovskio straipsnių taisymas – geresnio lietuviško arba vokiško varianto teikimas; 3) pavienių brodovskio žodžių taisymas. 2.1. Prirašyti rinkinio straipsniai tai rinkinio makrostruktūros elementai: atskiri straipsniai, turintys abu komponentus – lietuvišką ir vokišką (plg. 1 pav.). tokių yra dešimt (devyni priežodžiai ir patarlės, viena mįslė): Pr O1r ii5–11 9 diewe důk wienam gimt, alle ne wienam dirbt. gott {la}ße jeden allein gebohren werden; aber keinem allein arbeiten d. i. ohne arbeiter (kinder und geſinde) beſteht keine Wirthſchaft. Pr O1v II3–6 diews ne źur  arod ſagt man, wen im eheſtande die kinder häufig koen, und doch wenig brodt iſt Pr O2r ii3–5 diews neweikus, alle atmenùs gottes rache verʒeucht oft, bleibt aber nicht auße[n]. Pr O7v II4–6 iau brauki ſu Lapais, tikt szakućius palieki. du lügeſt gewaltig. Pr O10v i2–4 kas yra graźeſnis po smerczo, ne kai gyws!  Wėźys der krebs, we er gekocht ‹O←geb› iſt. Pr O18r ii1–6 skola ne Můma schulde[n] muß man beʒahle[n], beßer: schulden drück[en] u. liebkoſe[n] nicht, wie eine Mutter. Pr O20v ii1–3 swećias ne ilgay yra, alle da{ug} mato. ein gaſt ſieht ſehr viel auch bey dem kürʒeſten aufenthalt. Pr O24v i9–12 tirpulys per mano kun {}ėjo der tod iſt über mein grab gegangen Nb beym unvermutheten schauder. Pr O24v ii10–12 tingin ragiſi, be tojo (ſzojo) pats dirbk ein fauler knecht iſt doch beßer, als gar keiner. Pr O32r i20–21 Źuwis trokſzta be Wandens. Von nichts iſt ſchlecht leben. 9 ostermejerio prierašai žymimi metrikoje prieš puslapį pridedant pakeltą raidę O, pvz., Pr O2r ii3–5, o taisymai – kampiniuose skliaustuose su santrumpa O, pvz., „képėje ‹O→képėj›“. riestiniais skliaustais suskliaudžiamos neaiškiai parašytos raidės, pvz., {la}ße, o dėl lapų pažeidimo neišlikę ir pagal kitus šaltinius atstatyti žodžiai rašomi dvigubuose riestiniuose skliaustuose. Laužtiniuose rekonstruojamos vokiškų žodžių galūnės, kai jos parašytos sutrumpintai, pvz., auße[n]. gotfrydo ostermejerio prierašai jokūbo brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm 31straipsniai / articles 1 PaV. Pr O18r ii1–6: ostermejerio prirašytas rinkinio straipsnis: lietuviška patarlė ir du vokiški atitikmenys, susieti žodžiu beßer aštuonių iš dešimties lietuviškų smulkiosios tautosakos vienetų b nėra: Pr O1r ii5–11, O1v II3–6, O7v II4–6, O10v i2–4, O18r ii1–6, O20v ii1–3, O24v i9–12, O24v II10–12. Veikiausiai jų nebuvo ir brodovskio žodyno lietuvių–vokiečių kalbų dalyje (toliau – *blv), nes Lietuvių kalbos žodyno kartotekoje, saugomoje Lietuvių 38 ona aLeknaViČienė acta Linguistica Lithuanica LXVII ma yra prie lemos Götʒ, kur sudarytas senųjų dievų sąrašas „götʒen der alten Preußen“ b 597–598, plg.: ob 141–2 Iawinnê (r) 13 , die gttin des getreydes, die kornmutter, von Iawai getreyde. b 59826 göttin des getreÿdes Iawinne. ob 1414–15 Bibcʒiû Bóbelis (v), der gartengott Priapus b 5984 Priapus. Bibcʒiu Bobelis garten gott. ob 186–9 Iaućiû Bobis, auch Baubis (g), der gott der Viehhirten von Jautis ein ochs und Baubju ich brlle. der Pan der alten. b 5985 Pan. Iaucʒiû Baubis hirten gott. ob 191–3 Muſſû Birbik (i) der fliegengott, baalſebub 2 knige 1,2 von Muſſē eine fliege und birbju ich ſumme, wie eine biene. b 59815 Beelzebub Musſu Birbiks ob 2010–11 Iagaubis (n), der gott des feuers; der Vulcanus . b 59742 Vulcanus Iagaubis, Ugnis ßwénta. feuer gott. ob 2012–13 Drebkullys (o), der gott des erdbebens, von drebéti, beben und kulti ſchlagen. b 59816 erdbeben gott. Drebkullÿs. 1781-01-06 laiške Penzeliui ostermejeris rašo, kad brodovskio žodyną dabar turįs precentorius gronwaldas. ostermejeris anksčiau buvo jo klausęs, ar negalėtų parduoti (!) to veikalo arba bent leistų jį perrašydinti. tačiau gronwaldas atmetęs abu prašymus. kad jie jau anksčiau susirašinėjo dėl galimybių spausdinti, rodo ir tai, jog gronwaldas buvo siūlęs ostermejeriui imtis revizijos. Mat ostermejeris jam buvo rašęs, jog prieš spausdinant žodyną reikia patikrinti. Pats tai daryti atsisakė, nes tokiam detaliam darbui esąs per senas (Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, 2002: 74–77, 147–148). žodyną Wilhelmsbergo precentorius gronwaldas tikrai turėjo jau 1780 metais. Šį faktą ostermejeris mini knygoje Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen (1780). atsakydamas neįvardytam recenzentui į priekaištus, kad veikale Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte (1775) rėmęsis nespausdintu brodovskio žodynu, ostermejeris tvirtino jo duomenis apie senuosius prūsų dievus laikąs patikimais ir tiksliai nusirašęs viską, ką savo ranka buvo užrašęs bro13 raidės skliaustuose ob žymi išnašas, kuriose nurodyti šaltiniai; išnašose r, v, i kaip šaltinis nurodytas tik brodovskio žodynas. gotfrydo ostermejerio prierašai jokūbo brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm 39straipsniai / articles dovskis. jei kas tuo abejojąs, tegu pasižiūrįs į jo žodyną, kurį šiuo metu turįs Wilhelmsbergo precentorius gronwaldas (ostermeyer 1780: XXXV). nei laiške, nei knygoje ostermejeris nenurodo gronwaldo vardo. archyviniuose dokumentuose jis minimas kaip gottfriedas grunwaldas14. 1772 metais jis buvo paskirtas į Wilhelmsbergą precentoriumi ir dirbo maždaug iki 1781 metų birželio, nes 1781-06-15 ordinuotas, o 1781-06-18 introdukuotas karvaičių bažnyčios (klaipėdos aps.) kunigu. nepraėjus nė metams, grunwaldas iš karvaičių perkeltas į kraupiškį (ragainės aps.), kur dirbo iki 1811 metų (Moeller 1968: 62, 77). duomenų apie literatūrinius jo interesus nerasta. jo laiškai kraupiškyje susiję daugiausia su ūkiniais reikalais, o rašysena neduoda pagrindo kelti hipotezę, kad Pr būtų jo ranka darytų prierašų. iki šiol neaišku, kaip b pateko į lituanistams mažai žinomą Wilhelmsbergą (iki 1725-ųjų – klikučiai, darkiemio aps.)15 ir kodėl šio bažnytkaimio precentorius manė turįs teisę spręsti, kokiomis sąlygomis galima brodovskio rankraštį duoti ar neduoti. kodėl būtent jis ieškojo spaudai parengti galinčio žmogaus? kol kas nežinoma, kur rankraštis buvo prieš patekdamas į rėzos asmeninę biblioteką. apytikslį ostermejerio prierašų laiką dabar galima nustatyti tik lyginant su jo paties veikalais ir ieškant juose rėmimosi Pr ir b požymių. 1775 metais veikale Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte rašydamas apie senuosius prūsų dievus ostermejeris rėmėsi brodovskio žodynu, o žodyną esant pas gronwaldą nurodė 1780 metais knygoje Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen (ostermeyer 1780: XXXV), taigi rėmimosi terminus ad quem – 1775-ieji. siekiant precizikos, šį terminą galima apriboti 1775 metų rugpjūčio 8 diena. Mat veikalo Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte įvade ostermejeris nurodęs parašymo vietą ir datą – metus ir šv. dominyko dieną: „trempen in der Predigerwohnung am tage dominici 1775“ (ostermeyer 1775: iVv). Priežodžių ir patarlių nemažai (apie 25) yra og, daugiausia sintaksei skirtoje trečiojoje dalyje „dritter haupttheil. syntaXis“. aštuonios iš jų artimos Pr ir b, bet vis dėlto netapačios. ypač skiriasi vokiški atitikmenys, plg.: 14 1772-01-23 rašte karaliui, rašytame karaliaučiaus universiteto teologijos fakulteto dekano danieliaus heinricho arnoldto, theodoro christiano Lilienthalio ir gotthilffo christiano reccardo, nurodoma, kad jie skirtų į Wilhelmsbergą studentą gottfriedą grunwaldą, jei atsirastų laisva precentoriaus vieta (Wilhelmsberg Praecentorat 1758–1803; gsta Pk: XX. ha hist. sta königsberg, eM 55 d, nr 975, bl. 4r–4v). imatrikuliuotas 1764-05-07 kaip „grünwald godfr.: saalfeld boruss.“ (erler 1911: 492). 15 Po 1709–1711 metų maro apylinkėse apsigyveno daug kolonistų – prancūzų ir šveicarų – iš nassau, Pfalco, frankų hercogystės. jų poreikiams klikučiuose, gavaičių parapijos kaime, ištuštėjusiame per marą, 1724 metais pradėta statyti bažnyčia, baigta 1725-aisiais. naujai suformuota parapija priklausė Įsruties inspekcijai, bažnyčia buvo simultaninė – vyko evangelikų liuteronų ir reformatų pamaldos, dirbo du kunigai (Moeller 1968: 150; rogge 1873: 83–87). 40 ona aLeknaViČienė acta Linguistica Lithuanica LXVII og 14128–29 girts ßeßeis, o pagiroms wos wienu ein trunkener fhrt mit sechſen, aber wenn er ausgeſchlafen, kaum mit einem. Pr 6r i9–11 √girt’s penkeis; ßéßeis, o pagirom’s ne wienais. √truncken reich, nüchter[n] arm. vid arm. b 120pršt. Pr trunck[en] reich, nüchter[n] arm. girt’s ir waʒůt’s, pagirom’s ne pėßcʒes. girts penkeis, ßéßeis, o pagirom’s nei wienais. b 9535–7 Prov truncke[n] reich, nüchter[n] arm girt’s ir waůt’s, pagiroms ne peßcʒes. vel girts penkeis, ßeßeis o pagiroms ne wienais. b 100923–25 Prov truncken reich, nüchter[n] arm. girt’s ir waůt’s, Pagirom’s nei Peßcʒes. vel girt’s penkeis, ßeßeis, o Pagirom’s nei wienais. og 15017–10 tas iautis dobilus ne mindos der ochs wird den klewer nicht betreten, d. i. er wird noch vor dem frhjahr ſterben. Pr 23r i12–13 √tas daugiaus dóbilo nemŷs. √der wird de[n] guckuck nicht mehr höre[n]. b 611pršt. Pr der wird den guckuck [nich]t mehr hören. tas dóbilo daugiaus ne mÿs. b 79919 ir pršt. Prov tas daugiaus dóbilo nemÿs. der wird de[n] guckuck nicht mehr hören. og 14128–29 kurs wogs, tas ne pralobs kein dieb wird reich Pr 31r i1–2 Wokdam’s ne pralopſi. √geſtohle[n] √gutt fahſelt nicht. b 451pršt. geſtohl[en] gutt fahſelt nicht Wógdam’s ne pralóbſi. b 572pršt. geſtohlen gutt fahlſelt ‹corr. fahſelt› nicht. Wógdam’s ne pralóbſi. b 612pršt. geſtohlen gutt fahſelt nicht. Wógdam’s ne pralóbſi ‹←pralópſi›. og 15121–22 diewe důk wienam gimt’, alle ne wienam būt’ gott laſſe mich allein gebohren werden, aber nicht allein ſeyn, leben. Pr O1r ii5–11 diewe důk wienam gimt, alle ne wienam dirbt. gott {la}ße jeden allein gebohren werden; aber keinem allein arbeiten d. i. ohne arbeiter (kinder und geſinde) beſteht keine Wirthſchaft. rgb 875–6 diewe důk, wienam gimt’, ne wienam bût’: ohne gesind iſt ein ſchlechtes Leben. atkreiptinas dėmesys į paskutinį pavyzdį. Šios patarlės nėra b, o Pr ji prirašyta ostermejerio, tačiau jo og yra kitas variantas ir tik su vienu vokišku atitikmeniu. jos artimos rgb 875–6: „diewe důk, wienam gimt’, ne wienam bût’: ohne geſind iſt ein ſchlechtes Leben.“ taigi Pr ir og variantų skirtumai gana ryškūs ir tai duoda pagrindo teigti, kad ostermejeris, rašydamas gramatiką, nesirėmė nei Pr, nei b. apskritai tiek ostermejerio prierašai Pr, tiek pavyzdžiai og daug nuosaikesni, neutralesni, ne tokie dviprasmiški kaip surinktieji brodovskio iš gyvosios kalbos, be to, pateikiami paprastai po citatų iš biblijos ar kitų religinių raštų. darytina atsargi išvada, kad ostermejeris Pr pildė tik atėjęs į parapiją, t. y. iki patenkant b ir, tikėtina, kartu su juo ir Pr, į Wilhelmsbergą pas precentorių grunwaldą. os- gotfrydo ostermejerio prierašai jokūbo brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm 41straipsniai / articles termejeris b veikiausiai neatgavo. tikriausiai b pateko į jo didžiojo oponento, Pilkalnio kantoriaus kristijono gotlybo Milkaus (christian gottlieb Mielcke, 1733– 1807) rankas. žodyno Litauisch–deutsches und Deutsch–litauisches Wörterbuch (1800) pratarmėje Milkus (1800: 3r–4r) nurodo rėmęsis b, žodyne pateikia apie 300 jo priežodžių ir patarlių. beveik tūkstančio puslapių žodynas, be abejo, rengtas ne vienerius metus. ieškant lėšų spaudai, 1797 metais žurnale Preussisches Archiv buvo paskelbta prenumerata (Lebedys 1956: 516). tad ir šaltiniai ilgą laiką turėjo būti šalia. apibendrinant ostermejerio indėlį formuojant tiek Pr makrostruktūrą, tiek mikrostruktūrą, pasakytina, kad jo papildymų palyginti nedaug, todėl jis negali būti laikomas bendraautoriumi. Pagrindinis rinkinio sudarytojas – jokūbas brodovskis, o ostermejeris – tik pildytojas. tačiau faktas, kad ostermejeris paliko žymių ir b, ir Pr, paliudija (nors ir netiesiogiai), kad abiejų rankraščių sukūrimo vieta yra trempai, abu jie parašyti brodovskio. nors b autoryste nebuvo labai abejojama, bet ar tai tikrai brodovskio autografas, o ne kieno nors padarytas nuorašas, iki šiol nenustatyta. Priežastis paprasta – iki šiol nerasta jokio dokumento su brodovskio parašu. 5 . gotfrydo osterMejerio PrieraŠų kaLba geldapė, kur gimė brodovskis, taip pat trempai, kur per 30 metų ėjo precentoriaus pareigas, priklausė Mažosios Lietuvos pietinių vakarų aukštaičių patarmės plotui, vadinamiesiems baltsermėgiams. ostermejeris, gimęs vokiečių šeimoje Marienburge (Vakarų Prūsija ), lietuviškai mokęsis karaliaučiaus universitete, bet išmokęs, kaip rašė jo sūnus Zygfrydas, Verdainėje pas kunigą kalavą (taigi vakarų žemaičių patarmės plote), visą tolesnį gyvenimą (nuo 1744 iki 1800) praleido taip pat trempuose tarp pietinių vakarų aukštaičių. ostermejerio prirašyta palyginti nedaug lietuviškų patarlių bei mįslių ir tai leidžia daryti tik fragmentiškas išvadas. jo rašybos, fonetikos ir morfologijos analizei turimi 53 lietuviški žodžiai (61 žodžių forma) iš Pr ir 3 žodžiai iš b: ale (3) ʻbetʼ conj.: alle Pr O1r ii6 Pr O2r ii3 Pr O20v ii1 aruodas (1) sm.: acc. sg. arod Pr O1v II3 aš (1) pron. pers.: gen. sg. mano Pr O24v i9 atmenus, -i (1) adj.: nom. sg. m. atmenùs Pr O2r ii3 be (2) praep. (su gen.): be Pr O24v ii10 Pr O32r i20 braukti (1) v.: praes. 2 sg. brauki Pr O7v II4 būti (2) v.: praes. 3 yra Pr O10v i2 Pr O20v ii1 daug (1) adv.: da{ug} Pr O20v ii1 Dievas (3) sm.: nom. sg. diews Pr O1v II3 Pr O2r ii3 * voc. sg. diewe Pr O1r ii5 dirbti (2) v.: inf. dirbt Pr O1r ii6 * imper. 2 sg. dirbk Pr O24v ii11 42 ona aLeknaViČienė acta Linguistica Lithuanica LXVII duoti (1) v.: imper. 2 sg. důk Pr O1r ii5 gimti (1) v.: inf. gimt Pr O1r ii5 gyvas, -a (1) adj.: nom. sg. m. gyws Pr O10v i3 gražus, -i (1) adj.: comp. nom. sg. m. graźeſnis Pr O10v i2 į (1) praep. (su acc.):  Pr O1v II3 įeiti (1) v.: praet. 3 {}ėjo Pr O24v i9 ilgai (1) adv.: ne ilgay Pr O20v ii1 Įsra (1) sf. nloc.: nom. sg. ſra b O75626 jau (1) adv.: iau Pr O7v II4 Jurbarkas (1) sm. nloc.: nom. sg. iurbarkas b O78630 kas (1) pron. inter. kas Pr O10v i2 kūnas (1) sm.: acc. sg. kun Pr O24v i9 lapas (1) sm.: instr. pl. Lapais Pr O7v II4 linkti (1) v.: praes. 3 linkſta Pr O17v I4–5 lūžti (1) v.: praes. 3 luſźta Pr O17v I4 matyti (1) v.: praes. 3 mato Pr O20v ii2 medis (1) sm.: nom. sg. Medis Pr O17v I4 moma (1) ʻmama, motina’ sf.: nom. sg. Můma Pr O18r ii1 ne (1) part.: ne Pr O18r ii1 nekai (1) ʻnekaip, negu’ conj.: ne kai Pr O10v i3 palikti (1) v.: praes. 2 sg. palieki Pr O7v II5 pats, pati (1) pron. def.: nom. sg. m. pats Pr O24v ii11 per (1) praep. (su acc.): per Pr O24v i9 po (1) praep. (su gen.): po Pr O10v i2 Priegora (1) ‘Prieglius’ sf. nloc.: nom. sg. Pregora b O98523 ragyti (1) v.: fut. 2 sg. ragiſi Pr O24v ii10 sausas, -a (1) adj.: nom. sg. m. sauſas Pr O17v I4 skola (1) sf.: nom. sg. skola Pr O18r ii1 smertis (1) sm.: gen. sg. smerczo Pr O10v i2–3 su (1) praep. (su instr.): ſu Pr O7v II4 suktis (1) v. refl.: praes. 3 sukkas’ Pr O19v I4 svečias (1) sm.: nom. sg. swećias Pr O20v ii1 šakutis (1) ʻšakutė’ sm. demin.: acc. pl. sza kućius Pr O7v II5 šis, ši (1) pron. demonstr.: gen. sg. m. emph. ſzojo Pr O24v ii10 tas, ta (1) pron. demonstr.: gen. sg. m. emph. tojo Pr O24v ii10 tikt (1) ʻtik, tiktai’ part.: tikt Pr O7v II4 tinginys (1) sm.: acc. sg. tingin Pr O24v ii10 tirpulys (1) ʻšiurpulys’ sm.: nom. sg. tirpu lys Pr O24v i9 trokšti (1) v.: praes. 3 trokſzta Pr O32r i20 vanduo (1) sm.: gen. sg. Wandens Pr O32r i20 veikus, -i (1) adj.: nom. sg. m. neweikus Pr O2r ii3 vėžys (1) sm.: nom. sg. Wėźys Pr O10v i3 vienas, -a (3) pron. def., indef.: dat. sg. m. wienam Pr O1r ii5 ne wienam Pr O1r ii6 žalias, -ia (1) adj.: nom. sg. m. źalas Pr O17v I4 žiūrėti (1) v.: praes. 3 ne źur Pr O1v II3 žuvis (1) sf.: nom. sg. Źuwis Pr O32r i20 ostermejerio rašyba šiek tiek skiriasi nuo brodovskio. jis vartojo brodovskiui nebūdingų grafemų ir digrafų: <ź> ir <Ź> garsui [ž]; <ſz>, <sz> ir <ſź> garsui [š]; <ć> ir <cz> garsui [č], plg.: <ź>, <Ź> [ž] graźeſnis Pr O10v i2; Wėźys Pr O10v i3; źalas Pr O17v I4; ne źur Pr O1v II3; Źuwis Pr O32r i20 <ſz>, <sz>, <ſź> [š] ſzojo Pr O24v ii10; trokſzta Pr O32r i20; szakućius Pr O7v II5; luſźta Pr O17v I4 <ć>, <cz> [č] swećias Pr O20v ii1; szakućius Pr O7v II5; smerczo Pr O10v i2–3 gotfrydo ostermejerio prierašai jokūbo brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm 43straipsniai / articles brodovskiui tiek Pr, tiek b tokiais atvejais įprastos <>, <> ir <ʒ>, <Ʒ> garsui [ž]; <ß> ir <sʒ> garsui [š]; <cʒ> ir <cʒ>, rečiau <c>, ne žodžio pradžioje kartais ir <c>, <ć> garsui [č], plg.: <>, <>, <ʒ>, <Ʒ> [ž] ugaißti Pr 28v i13; awia b 61913; iema Pr 28v i12; uʒdegs Pr 8r i8; awiʒos b 619pršt.; Ʒagre Pr 39r i4; Ʒmogaus b 4813 <ß>, <sʒ> [š] tirßtas Pr 24v ii3; Werßis Pr 13r i5; ßakalis b 832pršt.; ßÿpſóti b 83243; sʒů Pr 8v ii3; sʒallin b 422 <cʒ>, <cʒ>, <c>, <c>, <ć> [č] bacʒka Pr 16r i7; cʒerkócʒius, cʒerka b 61944; backa Pr 38v i2; recius b 63315; swécio Pr 20v i1; swecias b 78116; swéćias Pr 34v ii1; kwiet=Milćiû b 55846 ostermejeris, skirtingai negu brodovskis, nevartojo <ÿ> ilgajam [i·] žymėti – rašė arba <y> (pvz.: gyws Pr O10v i3; yra Pr O10v i2; Tirpulys Pr O24v i9), arba <i> (pvz.: ragiſi Pr O24v ii10). brodovskis Pr ilgąjį [i·] žymėjo trejopai: dažniausiai <ÿ>, rečiau <y> ir <i> (plg. Arklÿs Pr 7v i12; dÿgſta Pr 23r i14; Arklys Pr 40r i5; Birbyne Pr 15r i3; Gadine Pr 4r i2; Giwéſi Pr 6v i4). ostermejeris žymėjo istorinius nosinius garsus: acc. sg. formose rašė grafemas su skersine šakele: Arod Pr O1v II3; Kun Pr O24v i9; Tingin Pr O24v ii10, taip pat prielinksnį  Pr O1v II3, priešdėlį - vietovardyje ſra b O75626, galbūt ir veiksmažodyje praet. 3 {}ėjo Pr O24v i9 (šis matyti neaiškiai). nors neabejotini pavyzdžiai tik penki, bet nosiniai garsai atspindėti visur, kur jie anksčiau turėjo būti tariami. kad ostermejeris siekė žymėti buvusį nosinumą nuosekliai, rodo ir du kartus jo pataisyta brodovskio acc. sg. galūnė – pridėta skersinė šakelė: Ké pėje→Képėj Pr 5r ii3; W{é}rpėje→W{é}rpėj Pr 5r ii4. o štai brodovskio žodžiuose vardažodžių acc. sg. formų su nosinėmis balsėmis Pr yra pusantro karto mažiau negu be jų. taigi brodovskis buvusį nosinumą žymėjo gana nenuosekliai, plg. acc. sg. formas: Galw Pr 31v i7, bet Galwa Pr 15r i2, Pr 25r ii3, Gálwa Pr 23r ii1; Girr Pr 37v i2, bet Girre Pr 39v ii1, Pr 39v ii8; Ilt Pr 1r i6, bet Ilti Pr 8v i14; Dang Pr 22r i8, bet Dangu Pr 24r i11, dangu Pr 40v ii2 . ostermejeris žodžių nekirčiavo (išimtis viena: adj. nom. sg. m. atmenùs Pr O2r ii3), nevartojo diakritinių ženklų kilmininko, įnagininko ir vietininko formoms išskirti. tuo tarpu brodovskis vartojo tris kirčio ženklus: akūtą, gravį ir cirkumfleksą. cirkumfleksu žymėjo dar ir moteriškosios giminės vardažodžių gen. sg. formas (30×) bei moteriškosios ir vyriškosios giminės vardažodžių gen. sg. formas (21×). graviu ir tašku virš raidės brodovskis žymėjo tiek moteriškosios, tiek vyriškosios giminės daiktavardžių instr. sg. galūnę (atitinkamai 4× ir 2×), tašku – retkarčiais ir iness. sg. formas (2×). tiek brodovskio, tiek ostermejerio žodžiuose dėl Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičiams, ypač šiauriniams, būdingo supanašėjusio tarimo painiojami [o·] ir [uo], kurie rašant atliepiami atitinkamai <o> arba <ů>, retai – <u>. brodovskio žodžiuo- 44 ona aLeknaViČienė acta Linguistica Lithuanica LXVII se mišimas nėra dažnas, plg. nom. sg. Pon’s Pr 1v i15, Lobis Pr 21r i5, bet Kamolÿs Pr 10r i3, 13r ii3, 38r i3 ir Kamůlÿs Pr 33v i9; praes. 1 sg. odiu Pr 38r i2 ir Ůdʒiu Pr 26r ii1; acc. sg. Půd Pr 5v i9, instr. sg. Půdu Pr 24v i3, bet iness. sg. Pode Pr 14r i1. ostermejeris veikale Kritischer Beitrag zur Altpreußischen Religionsgeschichte (1775) aiškino, kad <ů> reikia skaityti kaip vokiečių [o] (ob [4r]), o gramatikoje rašmeniu <ů> žymimą dvibalsį apibūdino kaip pusiau dvibalsį, kurio [u] vos girdimas, o tuo tarpu [o] tariamas ilgas: „ů, das die alten uo ſchrieben, iſt nur ein halber Diphthongus, das u wird nur etwas angeſtoßen, das o aber lang ausgeſprochen“ (og 4). Prierašuose ostermejeris rašo imper. 2 sg. důk Pr O1r ii5, bet acc. sg. Arod Pr O1v II3; taip pat rašo nom. sg. Skola Pr O18r ii1, praes. 3 trokſzta Pr O32r i20, bet nom. sg. Můma Pr O18r ii1 . tačiau nei ob, nei 1797 metų rankraštiniame dokumente – rėzos vertimo komentaruose – tokio mišimo požymių nėra: [uo] atliepiamas rašmeniu <ů>, [o·] – rašmeniu <o>. Painiojimo pavyzdžių šiek tiek pastebėta ostermejerio gramatikoje, plg. Sʒloju, ßloſu, ßloti, dainoju, dainoſu og 74, bet jų nedaug. gali būti, kad [o·] ir [uo] supanašėjimą lėmė [uo] vienbalsėjimas. ostermejerio prierašuose nėra [·] ir [ie] painiojimo kaip brodovskio įrašuose, kur jie atliepiami <e>, <ė>, <ie>, pvz.: nom. sg. Kiele ʻkielėʼ Pr 8r i8, bet gen. sg. Kėlês Pr 5r i12; acc. sg. Sena ʻsienąʼ Pr 3v ii8, bet iness. sg. Sėnoje Pr 10r i6; nom. sg. Miera Pr 4v i14, bet imper. 2 sg. ne merůk Pr 1v i6, nom. sg. Melapautis Pr 13v ii1, instr. pl. Mėlemis Pr 3v ii5 ir pan. gramatikoje dvibalsį [ie] ostermejeris priskiria netikriesiems dvibalsiams (Diphthongi impropria og 5), kurių girdimas faktiškai tik antrasis balsis. gramatikoje mišimo pavyzdžių pasitaiko, plg. Pėnas ʻpienasʼ, nėßti ʻniež tiʼ og 13, Pėtuwys ʻpietuvysʼ og 17, lėju ʻliejuʼ og 73, Gieda ʻgėdaʼ og 123. ostermejerio žodžiuose neredukuojami nekirčiuoti galūniniai [o·] < [*ā] nei vardažodžių gen. sg. (plg.: gen. sg. Smerczo Pr O10v i2–3; gen. sg. m. emph. ſzojo Pr O24v ii10; tojo Pr O24v ii10), nei veiksmažodžių praes. ir praet. 3 formose (plg.: praes. 3 mato Pr O20v ii2; praet. 3 {}ėjo Pr O24v i9). brodovskis ilgąjį vokalizmą nekirčiuotose vardažodžių galūnėse taip pat iš esmės išlaiko: ilgasis [o·] < [*ā] gen. sg. f. ir m. randamas 128×, [a] < [*ā] – 8×. tačiau nekirčiuotose veiksmažodžių galūnėse redukcija daug dažnesnė, ypač praes. 3 formose: ilgasis [o·] < [*ā] randamas 12×, [a] < [*ā] – 32×. ilgasis [o·] praet. 3 formose kiek dažnesnis už [a]: atitinkamai 19× ir 12×. ostermejeris trumpina kai kurias galūnes: 1) išmeta -avardažodžių nom. sg. m. formose: nom. sg. Diews Pr O1v II3, Pr O2r ii3 ; nom. sg. m. gyws Pr O10v i3 (iš galūnės -aneišmetamas tik ten, kur išmetus pasunkėtų tarimas: nom. sg. m. Sauſas Pr O17v I4; nom. sg. Swećias Pr O20v ii1; nom. sg. m. źalas Pr O17v I4); 2) numeta -i bendraties ir praes. 3 formose: inf. dirbt Pr O1r ii6; gimt Pr O1r ii5; praes. 3 ne źur Pr O1v II3; praes. 3 Sukkas’ Pr O19v I4, bet išlaiko -a: linkſta Pr O17v I4–5, luſźta Pr O17v I4, trokſzta Pr O32r i20, yra Pr O10v i2, Pr O20v ii1 . gotfrydo ostermejerio prierašai jokūbo brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm 45straipsniai / articles Morfologinis žodžio galo trumpinimas būdingesnis brodovskiui: -avardažodžių nom. sg. m. formose neišlaikomas 169×, išlaikomas 93×, o trumpieji [a], [i] praes. 3 formose neišlaikomi 84×, išlaikomi 117×. ostermejerio prirašytuose lietuviškuose žodžiuose nėra vieno iš požymių, leidžiančių jo idiolektą priskirti Mažosios Lietuvos pietiniams vakarų aukštaičiams (baltsermėgiams), – nėra žodžių su kirčiuotais tvirtapradžiais dvibalsiais [á·u], [á·i], [é·i], kuriuos šiauriniai vakarų aukštaičiai (apie narkyčius, želvą, skaisgirius, žilius, būdviečius, Lazdynus, Pilkainį, kusus) monoftongizavo (išskyrus šiaurinę dalį arčiau nemuno – maždaug iki linijos Labguva – gastos – žiliai – trapėnai) (Zinkevičius 2002 [1989]: 445, 447; Zinkevičius 2006: 187). Pereigine parapija tarp pietinių ir šiaurinių Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičių antanas salys laikė didlaukių parapiją – joje sakyta mišriai: já·ns ir já·uns, dá·kts ir dá·ikts, bet buvo redukuojami ilgieji galūniniai balsiai: màna, mã·ta, iẽsta, me·gas, o trumpasis [a] išmetamas: já·uns, lá·ŋks ir pan. (salys 1992: 92). formų su monoftongizuotais dvibalsiais Pr apskritai nėra. Priskirti ostermejerio kalbą Mažosios Lietuvos pietiniams vakarų aukštaičiams tik pagal požymį, tradiciškai laikomą pagrindiniu skiriamuoju šių patarmių bruožu – nekirčiuotų galūnių vokalizmą (manant, kad šiauriniai vakarų aukštaičiai ilguosius balsius redukavo, o trumpuosius išmesdavo, tuo tarpu pietiniai abiem atvejais išlaikydavo sveiką senovinį vokalizmą; Zinkevičius 2006: 186–188), gana problemiška. analizuojant Pr matyti, kad tiek ostermejerio, tiek ypač brodovskio kalboje yra nemažai ypatybių, kurios dabartinėje lingvistinėje literatūroje priskiriamos šiauriniams vakarų aukštaičiams (striukiams)16. keltinas klausimas, ar ilgojo vokalizmo redukavimas ir trumpųjų balsių išmetimas nekirčiuotose galūnėse gali būti laikomas skiriamaisiais šių patarmių bruožais. XViii amžiaus pradžioje ilgojo vokalizmo redukavimas ir trumpojo išmetimas buvo būdingas abiem patarmėms, tik šiaurinėje dalyje šie požymiai kiek intensyvesni. Į kai kuriuos abiem patarmėms būdingus faktus, randamus viename ir tame pačiame šaltinyje, priskiriamame pietiniams vakarų aukštaičiams, jau buvo atkreiptas dėmesys anksčiau tiriant Perkūno traktato Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) kalbą. apibendrinant jo pateiktų žodžių vokalizmą tarmės požiūriu, taip pat konstatuota, kad greta ryškių Mažosios Lietuvos pietinių vakarų aukštaičių patarmės ypatybių rasta ir tokių, kurios priskiriamos šiaurinių vakarų aukštaičių patarmei (aleknavičienė, schiller 2008: 140–145). ostermejeriui lietuvių kalba nebuvo gimtoji, todėl ilgųjų galūnių redukcija ir morfologinis žodžio galo trumpinimas ne toks ryškus kaip brodovskio. 16 apie Prūsų Lietuvos lietuvių tarmes plačiau žr. bezzenberger 1885: 253–293; salys 1992: 76–109; Zinkevičius 2002 [1989]: 444–448; Zinkevičius 2006: 180–198. 46 ona aLeknaViČienė acta Linguistica Lithuanica LXVII iŠVados 1. rankraštiniame priežodžių, patarlių ir mįslių rinkinyje Litauische Sprichwörter und Rätsel (Pr; LMaVb rs: f 137–1), sudarytame trempų (darkiemio aps.) precentoriaus jokūbo brodovskio (jacob brodowski, 1692–1744) yra gotfrydo ostermejerio (gottfried ostermeyer, 1716–1800; nuo 1744 – trempų precentorius, nuo 1752 – kunigas) prierašų: 16 vokiškų ir 11 lietuviškų frazių (iš viso 53 lietuviški žodžiai, arba 61 žodžių forma), pataisyti bent 5 brodovskio žodžiai. rankraštiniame brodovskio žodyne Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm (b; LMaVb rs: f 137–15) ostermejeris prirašęs 3 lietuviškus žodžius. 2. ostermejerio prierašų terminus ad quem gali būti 1775-ieji, taigi prierašai laikytini ankstesniais ostermejerio autografais negu iki šiol žinotieji, kurie datuojami 1781–1797 metais. 3. dauguma ostermejerio prierašų su brodovskio įrašais rinkinyje Litauische Sprichwörter und Rätsel susiję vertikaliaisiais ryšiais ir sudaro rinkinio makrostruktūrą. aštuonių lietuviškų smulkiosios tautosakos vienetų b nėra, taigi jų užrašytoju laikytinas ne brodovskis, bet ostermejeris (Pr O1r ii5–11, O1v II3–6, O7v II4–6, O10v I2–4, O18r ii1–6, O20v ii1–3, O24v i9–12, O24v ii10–12). iš jų septyni lietuviški – šešios patarlės ir viena mįslė – užrašyti pirmą kartą (Pr O1v II3–6, O7v II4–6, O10v i2–4, O18r II1–6, O20v ii1–3, O24v i9–12, O24v ii10–12). ankstesniuose lietuvių rašomosios kalbos darbuose jų nerasta, taigi jie veikiausiai užrašyti iš gyvosios kalbos. 4. ostermejerio prierašai žodyne Lexicon Germanico-Lithvanicvm et LithvanicoGermanicvm – Mažosios Lietuvos toponimai. su brodovskio įrašais šie prierašai susiję tik horizontaliaisiais ryšiais ir priklauso mikrostruktūros sričiai. 5. ostermejerio prierašai rinkinyje Litauische Sprichwörter und Rätsel ir žodyne Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm paliudija (nors ir netiesiogiai), kad abiejų rankraščių sukūrimo vieta yra trempai ir kad jie gali būti laikomi brodovskio autografais. 6. ostermejerio kalbai būdingas palyginti sveikas nekirčiuotų galūnių vokalizmas. ilgųjų galūnių redukcija ir morfologinis žodžio galo trumpinimas ne toks ryškus kaip brodovskio. ŠaLtiniai ir Literatūra abramavičius Vladas 1944–1947: Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Bibliotekos Rankraščių Skyriaus darbo dienynas 1945 ir 1946 m. Vilnius; LMaVb rs: f 271–291, įrištas rankraštis. abramavičius Vladas, sud., 1963: Rankraščių rinkiniai. Lietuvos TSR Mokslų akademijos centrinės bibliotekos XI–XX amžių rankraščių fondų trumpa apžvalga. Vilnius: Laikraščių ir žurnalų leidykla. gotfrydo ostermejerio prierašai jokūbo brodovskio rankraščiuose: Litauische Sprichwörter und Rätsel ir Lexicon Germanico-Lithvanicvm et Lithvanico-Germanicvm 47straipsniai / articles aleknavi či en ė ona 2011: rankraštinio šaltinio Litauische Sprichwörter und Rätsel atribucija. – Archivum Lithuanicum 13, 39–72. aleknavi či en ė on a, chr istiane schiller, par., 2008: Jokūbo Perkūno traktatas Wohlgegründetes bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn fabeln aesopi und derselben passionierte Zuschrift. Kritinis komentuotas leidimas ir studija. Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. b – LEXİCON GERMANİCO=LİTHVANİCVM ET LİTHVANİCO=GERMANİCVM Darinnen ſo wohl die Vocabula Biblica Veteris et Novi Teſtamenti, als auch Vocabula Domeſtica item ber ʒweÿ Tauſend Proverbia und ber ein Hundert Aenigmata Lithvanica und viele Phraſes anʒutreffen und alſo wo nicht gantʒ vllig doch ʒiemlich complet iſt. Welches alles GOTT allein ʒu Ehren und denen Liebhabern der Lithauiſchen Sprache ʒum Beſten mit großer Mhe und Fleiß ʒuſammen getragen. von İacobo Brodowskÿ Præcentor Trempenſi, [prieš 1744]; LMaVb rs: f 137–15; dokumentinis leidimas: brodovskis jokūbas 2009: Lexicon Ger mani co=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm. Rankraštinis XVIII amžiaus žodynas. Dokumentinis leidimas su faksimile, perrašu ir žodžių indeksu 1–3, parengė Vincentas drotvinas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. balčikonis ju oz as 1941: Prakalba. – Lietuvių kalbos žodynas 1 . a–B, redagavo juozas balčikonis. Vilnius: [Lietuvių kalbos institutas], iii–Viii. bezzenberger adalber t 1885: Zur litauischen dialektforschung ii. – Beiträge zur Kunde der indogermanischen Sprachen 9, 253–293. biržiška Vaclovas 1963: Aleksandrynas. Senųjų lietuvių rašytojų rašiusių prieš 1865 m. biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos 2. XVIII–XIX amžiai. Čikaga: jaV Lb kultūros fondas. c – CLAVIS GERMANICO-LITHVANA, [po 1680]; LMaVb rs: f 137 13–14; faksimilinis leidimas: Clavis Germanico-Lithvana . Rankraštinis XVII amžiaus vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 1–2, parengė Vincentas drotvinas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1997; 3–4. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. citavi či ūt ė Liucija 2002: gotfrydo ostermejerio taisyta Liudviko rėzos į lietuvių kalbą versta psalmė. – Keturi Gotfrydo Ostermejerio rankraščiai, parengė Vilija gerulaitienė. Vilnius: žara, 21–25. citavičiūtė Liucija 2004: Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. Istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Die Pfarr-Stelle ʒu Trempen betreff. 1752; gsta Pk: XX. ha hist. sta königsberg, eM 44 d, nr 233, bl. 18r–21v. erler georg 1911: Die Matrikel der Universität Königsberg i. Pr. 2. [1657–1829]. Leipzig: Verlag von duncker & humblot.