Mikalojaus Daukšos raštų ilgosios šaknies „sta“ kamieno veiksmažodžiai

9straipsniai / articles esMiniai žodžiai: daukša, veiksmažodis, intarpas, sta kamienas, šaknies struktūra, tarmės, senieji raštai. keyWords: daukša, verb, infix, sta stem, root structure, dialects, old texts. raiMonda Šarkytė klaipėdos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: baltistika, veiksmažodžio istorija. MikaLojaus daukŠos raŠtų iLgosios Šaknies sta kaMieno VeiksMažodžiai sta stem Verbs with Long root attested in the texts of Mikalojus daukša anotacija straipsnyje analizuojami Mikalojaus daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai. Paliudyti tiriamojo tipo veiksmažodžiai analizuojami įvairiais aspektais: aptariama veiksmažodžių morfologija (esamojo ir būtojo laiko struktūra), morfonologija (vokalizmas, konsonantizmas, balsių kaitos atvejai), konstrukcinio kodavimo ypatumai kategorinės semantikos atžvilgiu. daukšos veiksmažodžiai gretinami su Martyno Mažvydo ir jono bretkūno veiksmažodžių sistemomis, lietuvių tarmių ir dabartinės lietuvių kalbos duomenimis, siekiant išsiaiškinti leksemų lokalizaciją bei chronologiją, struktūros pokyčių motyvus. annotation the article explores sta stem verbs with long root attested in the scripts of Mikalojus daukša. the verbs in question are analyzed in respect of different aspects: morphological (the structure of present and past tense forms), morphonological (vocalism, consonantism, the cases of vowel gradation), also the peculiarities of constructive coding regarding categorical semantics are taken into account. the structure of verbs registered in daukša’s works is further compared to that found in old scripts of bretkūnas and Mažvydas, also in Lithuanian dialects and current Lithuanian language. the research is intended to determine the localization and chronological layers of registered lexemes, to propose the motives for change of the verbs in question. 10 raiMonda Šarkytė acta Linguistica Lithuanica LXVII 0. ĮVadinės Pastabos 0.1. Šio straipsnio objektas – Mikalojaus daukšos raštuose (Postilėje ir Katekizme) užfiksuoti ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai1. Šio autoriaus darbuose aptikti 87 intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai, iš kurių 30 intarpinių, 57 sta kamieno, iš jų 49 turi ilgą balsį šaknyje. Platesnės kontekstinės perspektyvos dėlei daukšos veiksmažodžio sistema lyginama su jo amžininkų – Martyno Mažvydo ir jono bretkūno – sistemomis. Mažvydo raštuose užfiksuoti 17, o bretkūno biblijoje paliudyti 43 ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai. Šių autorių veiksmažodžių sistemų ypatumai toliau lyginami su lietuvių tarmių ir dabartinės lietuvių kalbos duomenimis. daukšos raštai, iliustruojantys vidurinį lietuvių kalbos variantą, tirti įvairiais aspektais2, tačiau išsamaus ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžių aprašo šio autoriaus raštuose dar nesama. Sta kamieno veiksmažodžiai – gausi veiksmažodžių grupė, gausiausiai paplitusi rytų baltų kalbose ir turinti specifinių ypatybių, išskiriančių šiuos veiksmažodžius iš kitų struktūrinių tipų. Sta kamieno veiksmažodžių raidai ypatingos reikšmės turėjo kategorinė semantika – dabartinėje lietuvių kalboje formantas sta dažniausiai įtvirtina savaiminį, terminatyvinį veiksmą bei laipsnišką būsenos pakitimą, kai kurie sta kamieno veiksmažodžiai sudaro opoziciją causatva / resultatva (plg. večia / vista, gržia / gržta, ráugia / rgsta , deg ia / dýgsta ir pan.) ir žymi rezultatyvinį procesą (plačiau apie sta kamieno veiksmažodžius ir jų raidą žr. Pakalniškienė 1995, t. p. kazlauskas 1968: 333, kuiper 1937: 202–203). nemaža dalis sta kamieno veiksmažodžių yra denominatyvai arba deadjektyvai, todėl dažniausiai reiškia transformacinę būseną, jos kitimą, siejamą su pamatiniu žodžiu: sipti , vagti, álkti , lgti , kasti (plačiau žr. Pakalniškienė 2000: 71–89). dabartinėje lietuvių kalboje (su retais išimties atvejais) sta kamieno formos optimaliai realizuoja semantinio ir morfologinio kodavimo asimetriją ir atliepia konstrukcinio ikoniškumo principą, mat sta kamienas įformina savaiminio veiksmo reikšmę ir / ar intranzityvumo kategoriją3. Morfonologinės struktūros atžvilgiu sta kamieno veiksmažodžiai šaknyje gali turėti trumpąjį arba ilgąjį šaknies balsį (pas1 trumposios šaknies intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai, aptikti Mikalojaus daukšos darbuose, jau aptarti, žr. Pakalniškienė, Šarkytė 2012. 2 daukšos akcentologijos klausimus tyrė Pranas skardžius, įvardžių struktūrą aprašė albertas rosinas (2001), daukšos rašymo stilių, leksiką, vertimo kalbos ypatumus analizavo jonas Palionis (1979, 1995); jurgis Lebedys (1963, 1977), atematinius veiksmažodžius tyrė algirdas sabaliauskas (1957: 77–114), sangrąžinių veiksmažodžių analizę senuosiuose raštuose pateikė audronė kaukienė (2006); paskirus intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių tipus aprašė Vitalija kapsevičienė ( 2002, 2003). 3 tik nedaugeliui veiksmažodžių būdinga tranzityvumo kategorija, ji dažniausiai aptinkama priešdėlinėse formose, plg.: išvysta, užmiršta, išgirsta, mėgsta . 11straipsniai / articles Mikalojaus daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai tarajam tipui priskiriami tokie sta kamieno veiksmažodžiai, kurių šaknies vokalizmas nekinta – pagrindą sudaro ilgasis balsis, dvibalsis ar mišrusis dvigarsis), būtajam laikui būdingos o kamieno formos. naujesnio sluoksnio (dvigubos morfologinės charakteristikos) sta kamieno veiksmažodžiai esamojo laiko šaknyje turi pailgintus balsius ą, ę, y, ū, kurie atsirado nunykus intarpui n prieš s, š, z, ž: mąžta, šąšta, gęsta, vysta, dūžta. balsių kaita pagrindinių sta kamieno veiksmažodžių formose nebūdinga, dažniausiai stengiamasi vokalizmą apibendrinti visose pagrindinėse formose. konsonantinė sta kamieno veiksmažodžių struktūra labai įvairi, sudėtingesnės šaknies struktūros ypač būdingos ilgosios šaknies veiksmažodžiams. 1 . MikaLojaus daukŠos iLgosios Šaknies sta kaMieno VeiksMažodžiai 1.1. daukšos raštuose užfiksuoti 49 ilgosios šaknies veiksmažodžiai, iš jų 25 šaknyje turi ilgąjį balsį, 4 veiksmažodžių šaknies centrą sudaro dvibalsis, o 20 veiksmažodžių šaknyje turi mišrųjį dvigarsį. Šiam struktūriniam veiksmažodžių tipui priklauso tik sta kamieno veiksmažodžiai. 1 lentelėje pateikiami visi pavyzdžiai, užfiksuoti daukšos, Mažvydo ir bretkūno tekstuose. Šaknies balsio ilgumo žymėjimas tiriamojo autoriaus raštuose problemiškas, daugeliu atvejų balsis žymimas diakritiniu kirčio ženklu, kuris vargu ar atspindi balsio ilgumą, todėl distinktyvios grafinės ilgojo balsio raiškos nesama (plg. formas nuluſta dP 213,44, płuſta dP 580,14, vrikßta dP 463,10, wikſta dP 508,46, idikſta dP 487,11 / idîgſta dP 99,33 ir pan.). rūpimų veiksmažodžių lyginimas su kitų senųjų raštų duomenimis taip pat kelia neaiškumų, mat nei Mažvydo, nei bretkūno raštuose nuoseklios grafinės ilgųjų balsių raiškos nesama, išskyrus kai kurias bretkūno pavartotas formas, kuriose lyg ir atspindimas ilgasis šaknies balsis, plg. papijkſti bb12, 6, pakljda bb154, 3 (j ir ij = y), plſta bb293, 25, iſchpld bb141, 314 . tiriamuosius veiksmažodžius laikyti ilgosios šaknies veiksmažodžiais leidžia jų lyginimas su lietuvių tarmių ir bendrinės lietuvių kalbos duomenimis, mat tarmėse ir dabartinėje lietuvių kalboje šių veiksmažodžių struktūra stabili, visose paradigmose išlaikomas ilgasis balsis, alternuojančių formų nesama, todėl nėra pagrindo manyti, jog daukšos paliudytose formose dominavo trumpasis šaknies vokalizmas. žemiau pateikiamas esamojo laiko formų registras senuosiuose raštuose atsižvelgiant į veiksmažodžių šaknies vokalizmą: 4 kita vertus, balsio ū ilgumas šio autoriaus raštuose žymimas labai nenuosekliai, plg. bb formas pluſtan cʒẹ, plſtancʒẹ, plſtancʒẹ, bendr. pakrti – būt. k. l. pakre, plačiau žr. raudienė 2001: 16. 12 raiMonda Šarkytė acta Linguistica Lithuanica LXVII 1 LenteLė. esamojo laiko formų registras senuosiuose raštuose daukša Mažvydas bretkūnas 1A . VeiksMažodžiai su iLguoju baLsiu Šaknyje vbłéſtncʒ dk 161,13 – – idîgſta dP 99,33 idikſta dP 487,11 –iſchdigſta bb552, 23 iůſta dP 462,29 ißiůſtá dP 312,15 – – ſulîgſta dP 59,28 ſulígſtame dP 296,5 ſulígſtncʒius dP 217,27 – – prałobſta dP 4,9 – pralobſta bb326, 47 nuluſta dP 213,44 nulúſta dP 484,19 – – megſta dP 40,13 mêgſti dP 10,28 [mêġeme dP 110,26] [pamegiáma DP 623,50] pamêgſta dP 378,4; dP 435,38 pamêkſta dP 213,48; pamégſta dP 395,5 megſta gk ii 452 mekſta gkii 338 mekſta bb551, 19 panókſta dP 489(490),22 panókſtama dP 406,21 prinókſtami dP 389,47 [nepanókamoy’ dP 46,39] –noksta bbjoz2,16 ––papijkſti bb12, 6 płûſta dk 180,19 płuſta dP 238(138),48; dP 370,1; dP 580,14 płuſtá dP 580,40 apipłûſta dP 626,23; ipłuſta dP 251,2; nupłúſta dP 626,23 – plſta bb293, 25 [plduncʒis bb354, 2] vrikßta dP 463,10 – – aṕrûgſta dP 86,42∞ –– ſprógſta dP 13,1∞ – – praßókſta dP 104,8 praßokſta dP 500,17, dk 169,4 praßókſtu dk 169,3 – [praſchoka bb18, 10] trokßt’ dk 175,16 trokßta dP 36,10 trokſcht gkii 447 – 13straipsniai / articles Mikalojaus daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai daukša Mažvydas bretkūnas trôkßta dk 104,17; dk 155,22 trôkßtu dk 135,7; dk 140,22 trókßtam dk 51,10 trôkßtnti dk 106,4; trókßtſis dP 399,20 wikſta dP 508,46 –– ißwîſta dP 287,4 – iſchwiſta bb284, 50 praîſta dP 303,42 – – 1b. VeiksMažodžiai su MiŠriuoju dVigarsiu Šaknyje ałkſta dP 533,39, dk 104,16 ałkſtáncʒius dP 475,29; ałkſtncíam dP 523,5 alkſtat gam alxtancзus gk i 170 – âłpſta dP 66,11, âłpſtt dk 162,20 –apalpſtant bb544, 32 nugſtaś dP 80,40 nenuſigſt’ dP 446,37∞ teſſinſigąſt gk ii 514 – igîrſta dP 248,22 – – grîßta dP 236,4; dP 162,45 grßta dP 236,4 aṗgrïßta dP 9,16; atgrßta dP 549,1; nugrßtadP 328,50; pagrîßta dP 382,45; ſugrßta dP 120,36; dP 188,32; dP 433,30; dP 477,48; ſugrîßta dP 206,25; dP 280,2; dP 282,42; ſugrßtncʒiús dP 542a(542),29 sugriſcht gk i 153 tegriſcht gk ii 514 grinſchta bb334, 24 ſugrinſchta bb290, 43 tegrinſchta bb529, 11 paiłſṫ dP paiłſtamę dP 357,19 –atſijlſta bb12, 7 vmirßta dP 560,25, dk 114,9 vmîrßta dP 274,35; dP 586,33 vmîrßtamę dP 18,37 vßumirſta gk ii 522 vſchmirſtam gk ii 452 – ſkſta dP 222,36 skſtncǯi dP 78,20 – – patârpſta dP 61,13 – – iǯtirpſtſis dP 615,40 iſchtirpſt gk ii 278 – wârgſtáte dP 32,4 wargſtancзuiu 136 wargſtancзę gk ii 39 pawargſta bb324, 25 pawîrſta dP 39,39; dk 12,1 pawirſta dk 11,13; dk 99,3 pawirſṫ gk ii 334 pawirſta bb280, 16 14 raiMonda Šarkytė acta Linguistica Lithuanica LXVII daukša Mažvydas bretkūnas 1c. VeiksMažodžiai su dVibaLsiu Šaknyje – – aſta bb73, 25 auſtant bb73, 24 igâißta dP 582,33 noṗgâißta dP 81,3 –iſchgaiſchtam bb400, 12 paſwéikſta dP 369,45 –– 1.2. daukšos raštuose dominuoja reguliarios paradigmos, semantinis ir konstrukcinis tiriamųjų veiksmažodžių kodavimas yra optimalus – semantinės veiksmažodžių charakteristikos (savaiminis / terminatyvinis veiksmas) įtvirtinamos morfologiniu žymikliu -sta. daukšos darbuose dominuoja stabilios sta kamieno esamojo laiko formos (žr. 1 lentelę), kurios paklūsta paradigmų struktūros sąlygoms, dauguma autoriaus paliudytų sta kamieno ilgosios šaknies veiksmažodžių įsitvirtino ir dabartinėje lietuvių kalboje. tik du veiksmažodžiai tiriamojo autoriaus raštuose turi dvejopas esamojo laiko formas pamêgſta dP ǁ mêġeme dP; nepa nókſta ma ‘nesuvokiama’ dP ǁ nepanókamoy’ ‘neprilygstamoje’ dP, kurios leidžia daryti prielaidą, jog sta kamieno ekspansija lietuvių kalboje vyko palaipsniui, konkuruojant kelioms formoms. Veiksmažodis drsti daukšos Postilėje tebebuvo a kamienis (plg. drſa dP 23,47).5 1.3. iš surinktų duomenų matyti, jog būtojo laiko formos tiriamojo autoriaus raštuose neįvairuoja, paliudytos tik o kamieno formos, atitinkančios sta kamieno veiksmažodžių paradigmų sąlygas (žr. 2 lentelę). kita vertus, nemažos dalies veiksmažodžių būtojo laiko formos nėra paliudytos ar nerodo kamieno. 2 LenteLė. būtojo laiko formų registras daukša Mažvydas bretkūnas Áłko dP 242,49, íßáłko dP 106,40; ißałkuſi dk 162,18 –iſchalkens bb546, 48 Ißâußo dP 427,15 –praaſcha bb90, 8 váußuśiu dk 93,2 – – idîgo dP 82,35∞; dP 84,13; dP 610,44 idîguś dP 97,21∞; idîg dP 97,22∞ –iſchdjga bb91, 23 5 dabartinėje lietuvių kalboje šis veiksmažodis yra jau naujos morfologinės struktūros. galima teigti, jog šio veiksmažodžio raida buvo nulemta ne tik kategorinės semantikos, bet ir siekio išlyginti paradigmą, tad tas pats balsis buvo apibendrintas visoms šio veiksmažodžio formoms ir pereita į sta kamieną. 15straipsniai / articles Mikalojaus daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai daukša Mažvydas bretkūnas igndȯs dP 440,38; igndoś dP 41,16; igndotes dP 194,14∞; nugndos dP 6,36; nugándoś dP 337,14; nuſigdo dP 590,29 nſiganda gk ii 277 iſsiganda bb95, 28 nſsiganda bb101, 3 perſsiganda bb95, 28 ſugêdo dP 576,52 ſuſigéds dP 400,25 – – pragîdo dP 159,2 – – grîmʒdo dP 290,3 grîmdo dP 288,3∞ nugrimʒdus dP 595,4 nogrimzdij gk ii 522 – grîo dP 179,14 gro dP 61,37 pagrîo dP 189,33; pagro dP 444,53; pagríuſios dP 393,28; sugrîo dP 213,1; ſugrío dP 390,6; ſugriǯo dP 49,16; dP 65,38; dP 479,47 ſugrio dP 65,38; dP 58,18∞; dP 63,27∞; dP 381,9∞ ſugrîo dP 49,16; dk 121,10; dP 122,38; dP 189,38∞; dP 193,50; dP 195,10; dP 302,33; dP 386,22∞; dP 471,23∞; dP 591,4; ſugro dP 384,13; ſugro dP 63,11; dP 93,28; dP 185,23; dP 228,42; dP 229,21; dP 229,36; dP 311,35; dP 465,21; ſugrǯo dP 419,44; ſugrîomę dP 282,7; ſugrîǯome dP 58,35; ſugrîs dP 149,8; dP 385,24 ſugries dP 381,22∞; ſugris dP 274,18∞; ſugres dP 296,11; dP 496,40; ſugrs dP 391,19; ſu gr- s dP 385,25; ſugreś dP 204,35; ſugrîe dP 188,35; ſugrî dP 276,54; dP 412,17; ſugríuſios dP 180,11; ſugruſiam’ dP 561,43; ſugruſi dP 280,6 ſugrißai gk ii 462 atgrißa bb20,10 atgrinßa bb20, 9 apsigrißa bb142, 6 paſsigrißa bb95, 24 paiłſuſiu dP 174,33 nilſau gk ii 513 iſchilſis gk ii 447 apilſa gk ii 528 – 16 raiMonda Šarkytė acta Linguistica Lithuanica LXVII daukša Mažvydas bretkūnas paíko dP 285,29 paíkau dP 308,6; paíks dP 168a paiunkai gk ii 359 paiunkta gk ii 481 paiunktoſes gk ii 501 – nukałts dP 432,29 – – paklîdo dP 136,39; dP 136,41; dP 165,39; dP 218,4 paklido dP 469,47; paklîduſes dP 246,37; paklîduſios dP 218,13; dP 232,12 paklîduſius dP 534,16; paklíduſiái dP 441,2 –pakljda bb154, 3 palínk dP 422,3 palinkus dP 52,21; palînkuśî dP 189,33 – – ſulîgo dP 344,2 – – prałôb dP 290,31; prałóbs dP 579,12 –praloba bb57, 13 Nulûdo dP 359,10∞; nulûdote dP 216,8; nulûde dP 191,11; nulûduſsi dk 106,19; nulduſsi dP 334,43 – – mego dP 492,42 pamego dP 598,47; pamégo dP 27,5; pamégos dP 625,28; pamêgo dP 28,32; dP 35,5; dP 46,8; dP 280,35; dP 425,35; dP 595,31; pamêgau dP 591,42∞; pamêgai dP 435,7 pamegau dP 593,8; pamégau dP 432,17; pamegtś dP 397,23 pamega gki 216 – vmirßo dk 124,16; vmîrßo dP 355,36; dP 602,21 vmîrßome dP 135,2 vmírßs dk 122,6; vmîrßs dP 77,20; dP 361,4; vmîrß dP 94,36 vßmirſcha gk ii 525 vßmirſchau gk ii 472 nevßmirſcha gk ii 431 ußumirſcha bb90, 23 ußmirſchai bb533, 19 pranôko dP 399,43; 602,33; pranóko dP 602,29; dP 616,25 –nunokens bb566, 14 panoka bb69, 23 panoko bb1Moz31,23 plîßo dP 288,1∞ perplißo 179,1 –perpliſcha bb397, 31 płûdo dP 169,2 ißpłúdo dP 176,2; ipłûdo dk 142,5 –iſchpld bb141, 31 ißrîßko dP 33,8 vrißko dP 418,23 iſſiriſka gkii 280 – 17straipsniai / articles Mikalojaus daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai daukša Mažvydas bretkūnas paſkndo dP 60,48 paſkdo dP 523,13; dP 418,43 – – vſprîngo dP 140,5 – – paſwéiko 113,36∞ – – praßóko dP 5,2; praßókuſius dP 474,25 – – trôßko dP 144,32 troſka gkii 451 itroſchkens bb546, 48 nuwârg dP 8,14 pawargśis dP 206,30 pawarguſi gk ii 524 pawarguſiuiu gk ii 522 pawarguſio bb181, 6 vʒwêſſuśiu dk 93,2; vwęſs dP 353,18; vwêſuſeis dP 404,26 – – Ißwîdo dP 117,36∞; Ißwîdau dk 144,9; ISʒwide dP 208,13 iſchwida gkii 462 iſchwida bb117,6 iſwjda bb118, 11 wiko dP 50,31 – – pawirto dP 491,14; pawîrto dP 43,9∞; pérwirtuſius dP 416,27 pawirtes gk i 182 pawirta bb42, 26 pawito dP 463,14 pawîte dP 582,39 – – praîdo dP 398,22 – – 1.4. daukšos veiksmažodžių šaknies struktūra įvairi. dominuoja veiksmažodžiai su gana nesudėtinga konsonantine struktūra, plg.: CVC (dvidešimt veiksmažodžių), CCVC (płûdo dP 169,2; paklido dP 469,47; plîßo dP 288,1∞, paſwéi ko 113,36∞), dvinarę finalę turi dvylika veiksmažodžių (CVCC tipas). Pasitaiko ir retesnių struktūrų, dažnesnių veiksmažodžiuose su mišriuoju dvigarsiu veiksmažodžių šaknyje, plg.: CCCVCC (vſprîngo dP 140,5), CCVCCC (grîmʒdo dP 290,3), VCC (iłgtis dP 454,22, paiłſuſiu dP 174,33, âłpſta dP 66,11, Áłko dP 242,49), CCCVC (ſprógſta dP 13,1), VC (Ißâußo dP 427,15). balsių kaitos užfiksuotų veiksmažodžių pagrindinėse formose nėra6 . 1.5. gretinamųjų autorių – daukšos, Mažvydo ir bretkūno – sta kamieno veiksmažodžiai neturi ryškių struktūrinių skirtumų, daugeliu atveju visų trijų autorių raštuose tiek esamojo, tiek būtojo laiko formos sutampa: nuosekliai vartojamos sta kamieno esamojo laiko ir o kamieno būtojo laiko formos. Minėtina tik bretkūno pavartota a kamieno forma praſchoka bb 18, 10, nors daukšos raš6 tik vienas veiksmažodis dręsa (istoriškai a kamienis) tiriamojo autoriaus raštuose iliustruoja kokybinę balsių kaitą drſa dP 23,47 – drſſo dP 76,35. bretkūno raštuose paliudyta forma drinsa rodo, jog šio veiksmažodžio paradigmos išlyginimo procesas jau buvo prasidėjęs.