Mikalojaus Daukšos raštų ilgosios šaknies „sta“ kamieno veiksmažodžiai

RAIMONDA ŠARKYTĖ Klaipėdos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: baltistika, veiksmažodžio istorija. MIKALOJAUS DAUKŠOS RAŠTŲ ILGOSIOS ŠAKNIES STA KAMIENO VEIKSMAŽODŽIAI Sta Stem Verbs with Long Root Attested in the Texts of Mikalojus Daukša A N O T A C I J A Straipsnyje analizuojami Mikalojus Daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai. Paliudyti tiriamojo tipo veiksmažodžiai analizuojami įvairiais aspektais: aptariama veiksmažodžių morfologija (esamojo ir būtojo laiko struktūra), morfonologija (vokalizmas, konsonantizmas, balsių kaitos atvejai), konstrukcinio kodavimo ypatumai kategorinės semantikos atžvilgiu. Daukšos veiksmažodžiai gretinami su Martyno Mažvydo ir Jono Bretkūno veiksmažodžių sistemomis, lietuvių tarmių ir dabartinės lietuvių kalbos duomenimis, siekiant išsiaiškinti leksemų lokalizaciją bei chronologiją, struktūros pokyčių motyvus. A N N O T A T I O N The article explores sta stem verbs with long root attested in the scripts of Mikalojus Daukša. The verbs in question are analyzed in respect of different aspects: morphological (the structure of present and past tense forms), morphonological (vocalism, consonantism, the cases of vowel gradation), also the peculiarities of constructive coding regarding categorical semantics are taken into account. The structure of verbs registered in Daukša’s works is further compared to that found in old scripts of Bretkūnas and Mažvydas, also in Lithuanian dialects and current Lithuanian language. The research is intended to determine the localization and chronological layers of registered lexemes, to propose the motives for change of the verbs in question. E S M I N I A I Ž O D Ž I A I : Daukša, veiksmažodis, intarpas, sta kamienas, šaknies struktūra, tarmės, senieji raštai. K E Y W O R D S : Daukša, verb, infix, sta stem, root structure, dialects, old texts. Straipsniai / Articles 9 RAIMONDA ŠARKYTĖ 0. ĮVADINĖS PASTABOS 0.1. Šio straipsnio objektas – Mikalojaus Daukšos raštuose (Postilėje ir Katekizme) užfiksuoti ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai¹. Šio autoriaus darbuose aptikti 87 intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai, iš kurių 30 intarpinių, 57 sta kamieno, iš jų 49 turi ilgą balsį šaknyje. Platesnės kontekstinės perspektyvos dėlei Daukšos veiksmažodžio sistema lyginama su jo amžininkų – Martyno Mažvydo ir Jono Bretkūno – sistemomis. Mažvydo raštuose užfiksuoti 17, o Bretkūno Biblijoje paliudyti 43 ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai. Šių autorių veiksmažodžių sistemų ypatumai toliau lyginami su lietuvių tarmių ir dabartinės lietuvių kalbos duomenimis. Daukšos raštai, iliustruojantys vidurinį lietuvių kalbos variantą, tirti įvairiais aspektais², tačiau išsamaus ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžių aprašo šio autoriaus raštuose dar nesama. Sta kamieno veiksmažodžiai – gausi veiksmažodžių grupė, gausiausiai paplitusi rytų baltų kalbose ir turinti specifinių ypatybių, išskiriančių šiuos veiksmažodžius iš kitų struktūrinių tipų. Sta kamieno veiksmažodžių raidai ypatingos reikšmės turėjo kategorinė semantika – dabartinėje lietuvių kalboje formantas sta dažniausiai įtvirtina savaiminį, terminatyvinį veiksmą bei laipsnišką būsenos pakitimą, kai kurie sta kamieno veiksmažodžiai sudaro opoziciją causativa / resultativa (plg. verčia / virsta, gręžia / grįžta, rūgsta / rūgsta, diegia / dygsta ir pan.) ir žymi rezultatyvinį procesą (plačiau apie sta kamieno veiksmažodžius ir jų raidą žr. Pakalniškienė 1995, t. p. Kazlauskas 1968: 333, Kuiper 1937: 202–203). Nemaža dalis sta kamieno veiksmažodžių yra denominatyvai arba deadjektyvai, todėl dažniausiai reiškia transformacinę būseną, jos kitimą, siejamą su pamatiniu žodžiu: šilpti, vargti, álkti, il̀gti, kálsti (plačiau žr. Pakalniškienė 2000: 71–89). Dabartinėje lietuvių kalboje (su retais išimties atvejais) sta kamieno formos optimaliai realizuoja semantinio ir morfologinio kodavimo asimetriją ir atliepia konstrukcinio ikoniškumo principą, mat sta kamienas įformina savaiminio veiksmo reikšmę ir / ar intranzityvumo kategoriją³. Morfonologinės struktūros atžvilgiu sta kamieno veiksmažodžiai šaknyje gali turėti trumpąjį arba ilgąjį šaknies balsį (pas- 1 Trumposios šaknies, intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai, aptikti Mikalojaus Daukšos darbuose, jau aptarti, žr. Pakalniškienė, Šarkytė 2012. 2 Daukšos akcentologijos klausimus tyrė Pranas Skardžius, įvardžių struktūrą aprašė Albertas Rosinas (2001), Daukšos rašymo stilių, leksiką, vertimo kalbos ypatumus analizavo Jonas Palionis (1979, 1995); Jurgis Lebedys (1963, 1977), atematinius veiksmažodžius tyrė Algirdas Sabaliauskas (1957: 77–114), sangrąžinių veiksmažodžių analizę senuosiuose raštuose pateikė Audronė Kaukienė (2006); paskirus intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių tipus aprašė Vitalija Kapsevičienė (2002, 2003). 3 Tik nedaugeliui veiksmažodžių būdinga tranzityvumo kategorija, ji dažniausiai aptinkama priešdėlinėse formose, plg.: išvysta, užmiršta, išgirsta, mėgsta. 10 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Mikalojaus Daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai tarajam tipui priskiriami tokie sta kamieno veiksmažodžiai, kurių šaknies vokalizmas nekinta – pagrindą sudaro ilgasis balsis, dvibalsis ar mišrusis dvigarsis), būtam laikui būdingos o kamieno formos. Naujesnio sluoksnio (dvigubos morfologinės charakteristikos) sta kamieno veiksmažodžiai esamojo laiko šaknyje turi pailgintus balsius q, ę, y, ū, kurie atsirado nunykus intarpui n prieš s, š, z, ž: mąžta, šąšta, gęsta, vysta, dūžta. Balsių kaita pagrindinių sta kamieno veiksmažodžių formose nebūdinga, dažniausiai stengiamasi vokalizmą apibendrinti visose pagrindinėse formose. Konsonantinė sta kamieno veiksmažodžių struktūra labai įvairi, sudėtingesnės šaknies struktūros ypač būdingos ilgosios šaknies veiksmažodžiams. 1. MIKALOJAUS DAUKŠOS ILGOSIOS ŠAKNIES STA KAMIENO VEIKSMAŽODŽIAI 1.1. Daukšos raštuose užfiksuoti 49 ilgosios šaknies veiksmažodžiai, iš jų 25 šaknyje turi ilgąjį balsį, 4 veiksmažodžių šaknies centrą sudaro dvibalsis, o 20 veiksmažodžių šaknyje turi mišrųjį dvigarsį. Šiam struktūriniam veiksmažodžių tipui priklauso tik sta kamieno veiksmažodžiai. 1 lentelėje pateikiami visi pavyzdžiai, užfiksuoti Daukšos, Mažvydo ir Bretkūno tekstuose. Šaknies balsio ilgumo žymėjimas tiriamojo autoriaus raštuose problemiškas, daugeliu atvejų balsis žymimas diakritiniu kirčio ženklu, kuris vargu ar atspindi balsio ilgumą, todėl distinktyvios grafinės ilgojo balsio raiškos nesama (plg. formas nulūf-ta DP 213,44, plūfta DP 580,14, užrikbta DP 463,10, wikfta DP 508,46, iždikfta DP 487,11 / iždigfta DP 99,33 ir pan.). Rūpimų veiksmažodžių lyginimas su kitų senųjų raštų duomenimis taip pat kelia neaiškumų, mat nei Mažvydo, nei Bretkūno raštuose nuoseklios grafinės ilgųjų balsių raiškos nesama, išskyrus kai kurias Bretkūno pavartotas formas, kuriose lyg ir atspindimas ilgasis šaknies balsis, plg. papijkfti BB12, 6, pakljda BB154, 3 (j ir ij = y), plūfta BB293, 25, įchplūdę BB141, 31⁴. Tiriamuosius veiksmažodžius laikyti ilgosios šaknies veiksmažodžiais leidžia jų lyginimas su lietuvių tarmių ir bendrinės lietuvių kalbos duomenimis, mat tarmėse ir dabartinėje lietuvių kalboje šių veiksmažodžių struktūra stabili, visose paradigmo-se išlaikomas ilgasis balsis, alternuojančių formų nesama, todėl nėra pagrindo manyti, jog Daukšos paliudytose formose dominavo trumpasis šaknies vokalizmas. Žemiau pateikiamas esamojo laiko formų registras senuosiuose raštuose atsižvelgiant į veiksmažodžių šaknies vokalizmą: 4 Kita vertus, balsio ū ilgumas šio autoriaus raštuose žymimas labai nenuosekliai, plg. BB formas plu-ftanczę, plūftanczę, plūftanczę, bendr. pakūrti – būt. k. l. pakūrė, plačiau žr. Raudienė 2001: 16. Straipsniai / Articles 11 RAIMONDA ŠARKYTĖ 1 LENTELĖ. Esamojo laiko formų registras senuosiuose raštuose Daukša Mažvydas Bretkūnas 1 A. VEIKSMAŽODŽIAI SU ILGUOJU BALSIU ŠAKNYJE užblė̇tancʒėa DK 161,13 – – iždįgłta DP 99,33 iždįkłta DP 487,11 – įſchdigłta BB552, 23 iufſta DP 462,29 iſijūſta DP 312,15 – – ſulįgłta DP 59,28 ſulįgłtame DP 296,5 ſulįgłtancʒius DP 217,27 – – pralobſta DP 4,9 – pralobſta BB326, 47 nuluſta DP 213,44 nulū́ta DP 484,19 – – megſta DP 40,13 mêgſti DP 10,28 [mêgėme DP 110,26] [panegįáma DP 623,50] pamêgſta DP 378,4; DP 435,38 pamêkſta DP 213,48; pamêgſta DP 395,5 megſta GK II 452 mekſta GKII 338 mekſta BB551, 19 panókſta DP 489(490),22 panókſtama DP 406,21 prinókſtami DP 389,47 [nepanókamoy’ DP 46,39] – nokſta BBJoz2,16 – – papijękſti BB12, 6 plūſta DK 180,19 pluſta DP 238(138),48; DP 370,1; DP 580,14 pluſtá DP 580,40 apiplūſta DP 626,23; išplūſta DP 251,2; nūplūſta DP 626,23 – plūſta BB293, 25 [plūduncʒius BB354, 2] užrikſta DP 463,10 – – aprūgſta DP 86,42∞ – – ſprogſta DP 13,1∞ – – praʒókſta DP 104,8 praʒokſta DP 500,17, DK 169,4 praʒókſtu DK 169,3 – [praſchoka BB18, 10] trokſt’ DK 175,16 trokſta DP 36,10 trokſcht GKII 447 – 12 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Mikaloj aus Daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai Daukša Mažvydas Bretkūnas trôkβta DK 104,17; DK 155,22 trôkβtu DK 135,7; DK 140,22 trôkβtamę DK 51,10 trôkβtanti DK 106,4; trôkβtaſis DP 399,20 wikſta DP 508,46 – – iβwſſta DP 287,4 – iſchwilſta BB284, 50 prazílta DP 303,42 – – 1B. VEIKSMAŽODŽIAI SU MIŠRIUOJU DVIGARSIU ŠAKNYJE alkſta DP 533,39, DK 104,16 alkſtáncžius DP 475,29; alkſtancžiam DP 523,5 alkſtat GAm alxtanczus GK I 170 – âlpſta DP 66,11, âlpſtati DK 162,20 – apalpſtant BB544, 32 nugáltáś DP 80,40 nenugſgaſt’ DP 446,37∞ teſſinūſigſt GK II 514 – ižgîrſta DP 248,22 – – grîβta DP 236,4; DP 162,45 griβta DP 236,4 apgrîβta DP 9,16; atgrîβta DP 549,1; nugriβta DP 328,50; pagrîβta DP 382,45; fugriβta DP 120,36; DP 188,32; DP 433,30; DP 477,48; fugriβta DP 206,25; DP 280,2; DP 282,42; fugriβtancžius DP 542a(542),29 sugriſcht GK I 153 tegrîſcht GK II 514 grinſchta BB334, 24 fugrinſchta BB290, 43 tegrinſchta BB529, 11 pailſt DP pailſtamę DP 357,19 – atſilſta BB12, 7 użmirβta DP 560,25, DK 114,9 użmirβta DP 274,35; DP 586,33 użmirβtamę DP 18,37 ußumirſta GK II 522 ußchmirſtam GK II 452 – ſkêſta DP 222,36 skeſtancžia DP 78,20 – – patârpſta DP 61,13 – – ižtirpſtaſis DP 615,40 iſchtirpſt GK II 278 – wârgſtáte DP 32,4 wargſtancziu 136 wargſtanczę GK II 39 pawargſta BB324, 25 pawirſta DP 39,39; DK 12,1 pawirſta DK 11,13; DK 99,3 pawirſti GK II 334 pawirſta BB280, 16 Straipsniai / Articles 13 RAIMONDA ŠARKYTĖ Daukša Mažvydas Bretkūnas 1 C. VEIKSMAŽODŽIAI SU DVIBALSIU ŠAKNYJE – – aūfta BB73, 25 aūftant BB73, 24 ižgãiβta DP 582,33 nopgãiβta DP 81,3 – iſchgaiſchtam BB400, 12 paſwēikſta DP 369,45 – – 1.2. Daukšos raštuose dominuoja reguliarios paradigmos, semantinis ir konstrukcinis tiriamųjų veiksmažodžių kodavimas yra optimalus – semantinės veiksmažodžių charakteristikos (savaiminis / terminatyvinis veiksmas) įtvirtinamos morfologiniu žymikliu –sta. Daukšos darbuose dominuoja stabilios sta kamieno esamojo laiko formos (žr. 1 lentelę), kurios paklūsta paradigmų struktūros sąlygoms, dauguma autoriaus paliudytų sta kamieno ilgosios šaknies veiksmažodžių įsitvirtino ir dabartinėje lietuvių kalboje. Tik du veiksmažodžiai tiriamojo autoriaus raštuose turi dvejopas esamojo laiko formas pamėgſta DP ‖ mėgeme DP; nepanókſtama ‘nesuvokiama’ DP ‖ nepanókamoý ‘neprilygstamoje’ DP, kurios leidžia daryti prielaidą, jog sta kamieno ekspansija lietuvių kalboje vyko palaipsniui, konkuruojant kelioms formoms. Veiksmažodis drįsti Daukšos Postilėje tebebuvo a kamienis (plg. dręſa DP 23,47).5 1.3. Iš surinktų duomenų matyti, jog būtojo laiko formos tiriamojo autoriaus raštuose neįvairuoja, paliudytos tik o kamieno formos, atitinkančios sta kamieno veiksmažodžių paradigmų sąlygas (žr. 2 lentelę). Kita vertus, nemažos dalies veiksmažodžių būtojo laiko formos nėra paliudytos ar nerodo kamieno. 2 LENTELĖ. Būtojo laiko formų registras Daukša Mažvydas Bretkūnas Áłko DP 242,49, iβálko DP 106,40; iβalkuſi DK 162,18 – iſchalkens BB546, 48 Iβáuβo DP 427,15 – praauſcha BB90, 8 vžáuβuſiu DK 93,2 – – iždĩgo DP 82,35∞; DP 84,13; DP 610,44 iždĩgús DP 97,21∞; iždĩge DP 97,22∞ – iſchdiga BB91, 23 5 Dabartinėje lietuvių kalboje šis veiksmažodis yra jau naujos morfologinės struktūros. Galima teigti, jog šio veiksmažodžio raida buvo nulemta ne tik kategorinės semantikos, bet ir siekio išlyginti paradigmą, tad tas pats balsis buvo apibendrintas visoms šio veiksmažodžio formoms ir pereita į sta kamieną. 14 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Mikaloj aus Daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai Daukša Mažvydas Bretkūnas ižgandós DP 440,38; ižgándos DP 41,16; ižgandotes DP 194,14∞; nugándos DP 6,36; nugándos DP 337,14; nufigado DP 590,29 nūfiganda GK II 277 įsiganda BB95, 28 nūfsiganda BB101, 3 persiganda BB95, 28 fugėdo DP 576,52 fugigėdes DP 400,25 – – pragido DP 159,2 – – grīmzdo DP 290,3 grīmždo DP 288,3∞ nugrimzdus DP 595,4 nogrimzdij GK II 522 – grīžo DP 179,14 grīžo DP 61,37 pagrīžo DP 189,33; pagrīžo DP 444,53; pagrīžulios DP 393,28; sugrīžo DP 213,1; fugrīžo DP 390,6; fugrižo DP 49,16; DP 65,38; DP 479,47 fugrižo DP 65,38; DP 58,18∞; DP 63,27∞; DP 381,9∞ fugrižo DP 49,16; DK 121,10; DP 122,38; DP 189,38∞; DP 193,50; DP 195,10; DP 302,33; DP 386,22∞; DP 471,23∞; DP 591,4; fugrižo DP 384,13; fugrižo DP 63,11; DP 93,28; DP 185,23; DP 228,42; DP 229,21; DP 229,36; DP 311,35; DP 465,21; fugrižo DP 419,44; fugrižomę DP 282,7; fugrižome DP 58,35; fugrižes DP 149,8; DP 385,24 fugrižes DP 381,22∞; fugrižes DP 274,18∞; fugrižes DP 296,11; DP 496,40; fugrižes DP 391,19; fugrižés DP 385,25; fugrižés DP 204,35; fugriže DP 188,35; fugriže DP 276,54; DP 412,17; fugrižulios DP 180,11; fugrižuliam’ DP 561,43; fugrižuliu DP 280,6 fugrijbai GK II 462 atgriba BB20,10 atgrinba BB20, 9 apsigriba BB142, 6 palsigriba BB95, 24 pailfūju DP 174,33 nūilfau GK II 513 ifchilis GK II 447 apilfa GK II 528 – Straipsniai / Articles 15 RAIMONDA ŠARKYTĖ Daukša Mažvydas Bretkūnas paiúko DP 285,29 paiúk au DP 308,6; paiúkes DP 168a paiunkai GK II 359 paiunkta GK II 481 paiunktojes GK II 501 – nukaltės DP 432,29 – – paklído DP 136,39; DP 136,41; DP 165,39; DP 218,4 paklido DP 469,47; paklìdules DP 246,37; paklìdúlios DP 218,13; DP 232,12 paklìdújus DP 534,16; paklìdúliai DP 441,2 – pakljda BB154, 3 palìnke DP 422,3 palinkus DP 52,21; palìnkusí DP 189,33 – – fulìgo DP 344,2 – – pralòbė DP 290,31; pralòbes DP 579,12 – praloba BB57, 13 Nulūdo DP 359,10∞; nulūdote DP 216,8; nulūde DP 191,11; nulūdúsi DK 106,19; nulūdúsi DP 334,43 – – mego DP 492,42 pamego DP 598,47; pamégo DP 27,5; pamégos DP 625,28; pamêgo DP 28,32; DP 35,5; DP 46,8; DP 280,35; DP 425,35; DP 595,31; pamégau DP 591,42∞; pamégai DP 435,7 pamegau DP 593,8; pamégau DP 432,17; pamęgtąs DP 397,23 pamega GKI 216 – vȝmìrɓo DK 124,16; vȝmîrɓo DP 355,36; DP 602,21 vȝmîrɓome DP 135,2 vȝmîrɓes DK 122,6; vȝmîrɓes DP 77,20; DP 361,4; vȝmîrɓe DP 94,36 vɓmirſcha GK II 525 vɓmirſchau GK II 472 nevɓmirſcha GK II 431 uɓumirſcha BB90, 23 uɓmirſchai BB533, 19 pranóko DP 399,43; 602,33; pranóko DP 602,29; DP 616,25 – nunokens BB566, 14 panoka BB69, 23 panoko BB1Moz31,23 plìɓo DP 288,1∞ perplìɓo 179,1 – perplifcha BB397, 31 plúdo DP 169,2 iɓplúdo DP 176,2; iȝplúdo DK 142,5 – ifchplūde BB141, 31 iɓrîɓko DP 33,8 vȝrîɓko DP 418,23 iffirifka GKII 280 – 16 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Mikaloj aus Daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai Daukša Mažvydas Bretkūnas paſkendo DP 60,48 paſkėdo DP 523,13; DP 418,43 – – užſprīngo DP 140,5 – – paſwėiko 113,36∞ – – praſóko DP 5,2; praſókulius DP 474,25 – – tróbko DP 144,32 troſka GKII 451 itroſchkens BB546, 48 nuwargę DP 8,14 pawargėsis DP 206,30 pawarguſi GK II 524 pawarguſiuu GK II 522 pawargufio BB181, 6 užwėllūsiu DK 93,2; užwėles DP 353,18; užwėluf eis DP 404,26 – – Ißwīdo DP 117,36∞; Ißwīdau DK 144,9; Iß3wide DP 208,13 iſchwida GKII 462 iſchwida BB117,6 iſwjda BB118, 11 iwiko DP 50,31 – – pawirto DP 491,14; pawîrto DP 43,9∞; pérwirtufius DP 416,27 pawirtes GK I 182 pawirta BB42, 26 pawito DP 463,14 pawîte DP 582,39 – – prażīdo DP 398,22 – – 1.4. Daukšos veiksmažodžių šaknies struktūra įvairi. Dominuoja veiksmažodžiai su gana nesudėtinga konsonantine struktūra, plg.: CVC (dvidešimt veiksmažodžių), CCVC (plūdo DP 169,2; paklido DP 469,47; plūpo DP 288,1∞, paſwėiko 113,36∞), dvinarę finalę turi dvylika veiksmažodžių (CVCC tipas). Pasitaiko ir retesnių struktūrų, dažnesnių veiksmažodžiuose su mišriuoju dvigarsiu veiksmažodžių šaknyje, plg.: CCCVCC (užſprīngo DP 140,5), CCVCCC (grįmždo DP 290,3), VCC (ilg tis DP 454,22, pailfujiu DP 174,33, ãlpfta DP 66,11, Álko DP 242,49), CCCVC (ſprógſta DP 13,1), VC (Ißâußo DP 427,15). Balsių kaitos užfiksuotų veiksmažodžių pagrindinėse formose nėra⁶. 1.5. Gretinamųjų autorių – Daukšos, Mažvydo ir Bretkūno – sta kamieno veiksmažodžiai neturi ryškių struktūrinių skirtumų, daugeliu atveju visų trijų autorių raštuose tiek esamojo, tiek būtojo laiko formos sutampa: nuosekliai vartojamos sta kamieno esamojo laiko ir o kamieno būtojo laiko formos. Minėtina tik Bretkūno pavartota a kamieno forma praſchoka BB 18, 10, nors Daukšos raš- ⁶ Tik vienas veiksmažodis dreſa (istoriškai a kamienis) tiriamojo autoriaus raštuose iliustruoja kokybinę balsių kaitą dreſa DP 23,47 – driffo DP 76,35. Bretkūno raštuose paliudyta forma drinſa rodo, jog šio veiksmažodžio paradigmos išlyginimo procesas jau buvo prasidėjęs. Straipsniai / Articles 17 RAIMONDA ŠARKYTĖ tuose vartojama sta kamieno prabõksta DP 104,8. Abi formos pavartotos savaiminio veiksmo reikšme ‘praeiti, prabėgti, pranykti’. Toks formų konkuravimas liudija apie sta kamieno ekspansiją ir morfosemantiškai skaidrios formos įsitvirtinimą semantinio kodavimo atžvilgiu. „[...] perėjimą į sta-kamienių tipą bus nulėmęs semantinis leksemos išsišakojimas, dėl kurio mutatyvinio ir savaiminio veiksmo reikšmių įgijęs veiksmažodis kartu įgyja esamajame laike sta-kamienes formas“ (Kiseliūnaitė 1991: 122). Mažvydo ir Bretkūno tekstuose tarp tiriamųjų veiksmažodžių pagrindinių formų balsių kaitos atvejų nėra paliudyta. Kaip ir Daukša, Bretkūnas vartojo a kamienes veiksmažodžio dristi formas su senąja balsių kaita nedrenła BB98, 32 ir su išlygintu vokalizmu drinflat BB99, 15. 1.6. Lietuvių tarmėse ilgosios šaknies veiksmažodžiai paprastai turi sta kamieno esamojo laiko formas. Neikoniškos alternuojančios formos aiškintinos įvairiai: vienose išlikusios senesnės intarpinės (skẽnda Š, Kz, Aps, Ad, viñta Er, Krk, Kkl, ruñga Glv), galbūt ir ia kamieno (mẽgia Ob, V.Krev, Brž, Pš, Slm, Užp, Vaižg, Sv, Všk, Lnkv, SD137, Ds) formos, kitose esamojo laiko šaknies vokalizmas pakeistas apibendrinant būtojo laiko vokalizmą (príruga Zt), pasitaiko kontaminacinių lyčių (vỹma Lz). 1.7. Dabartinėje lietuvių kalboje visų ilgosios šaknies veiksmažodžių formos yra sta kamieno, gretutinėms formoms atsirasti motyvų nesama. IŠVADOS 1. Daukšos darbuose dominuoja stabilios sta kamieno esamojo laiko formos, kurios paklūsta paradigmų struktūros sąlygoms, paliudyta tik keletas gretutinių esamojo laiko formų (mẽgsta ‖ mẽgia, nòka ‖ noksta ‘pavyti, prilygti’), rodančių sta kamieno ekspansiją. 1.1. Daukšos užrašytų veiksmažodžių konstrukcinis kodavimas vienodas, optimalus, dauguma paliudytų veiksmažodžių yra morfosemantiškai skaidrūs, mat kategorinė semantika (mutatyvas, intranzityvas, dažnai rezultatyvas) reiškiama morfologiniu žymikliu – formantu sta. 2. Mažvydo ir Bretkūno raštuose paliudytos esamojo ir būtojo laiko formos atliepia Daukšos pavartotąsias, jų veiksmažodžiai neturi ryškių struktūrinių skirtumų, tik Bretkūno Biblijoje paliudytos vieno veiksmažodžio gretutinės formos plūsta ‖ plūdžia, šis autorius vartojo a kamieno formą prašoka reikšme ‘praeina, prabėga’, kuri ta pačia reikšme Daukšos darbuose sta kamienė. 3. Lietuvių tarmėse ilgosios šaknies veiksmažodžių paprastai vartojamos sta kamieno formos, tik keletas Daukšos paliudytų veiksmažodžių turi gretutinių esam- 18 Acta Linguistica Lithuanica LXVII Mikalojaus Daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai mojo laiko formų, visos jos fiksuojamos aukštaičių plote, jų morfologinė struktūra gana marga: tai senosios intarpinės lytys skėnda Š, Kz, Aps, Ad, vūnta Ėr, Krk, Kkl ir rūnga Glv, ia bei a kamieno formos sveikia Lz, mėgia Ob, V.Krėv, Brž, Pš, Slm, Užp, Vaižg, Sv, Všk, Lnkv, SD137, Ds, plūdžia, prirūga Zt bei kontaminacinė forma vỹma Lz. Dabartinėje lietuvių kalboje vartojamos tik optimaliai skaidrios ir maksimaliai ikoniškos sta kamieno formos, atliepiančios semantinio ir morfologinio kodavimo asimetriją. ŠALTINIAI DK – Kathechismas, arba Mokslas kiekvienam krikščioniui privalus. Parasitas per D. Jaku-ba Ledesma Theologa Societaitis Iesu. Ižgulditas iš Liežuvio Lankiškio ing Lietuviška per Kuniga Mikaloju Daukša Kanonika Žemaičiu. Išspaustas Vilniuje Metuose užgimimo Viešpaties 1595. Prieiga per internetą: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. DP – Postilla Catholicka: Tai esti izguldymas Ewangeliujų kiekvienos nedelos ir szvetes per vissus metus / Per kuniga Mikloiv Davksza Kanonika Mednikų- [Vilnius: Akademijos sp.], 1599. Prieiga per internetą: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. Mž – D o m i n y k a s U r b a s. Martyno Mažvydo raštų žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. G i e d r ė N o r v i l a i t ė 2004: Intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai M. Mažvydo raštuose. Magistro baigiamasis darbas. Klaipėdos universitetas. Transliteruotas J. Bretkūno Biblijos (I-oji ir III-ioji dalys) rankraštinis tekstas. – Lina Raudienė 2001: Jono Bretkūno „Biblijos“ šakniniai veiksmažodžiai. Magistro baigiamasis darbas. Klaipėdos universitetas. LITERATŪRA K a p s e v i č i e n ė V i t a l i j a 2002: Morfologinė intarpinių ir sta-kamienių veiksmažodžių (grūva, gyja tipu) struktūra senojoje lietuvių raštijoje. – Vārds un tā pētīšanas aspekti: Rakstu krājums 6. Liepāja. K a p s e v i č i e n ė V i t a l i j a 2003: Morfologinė intarpinių ir sta-kamienių veiksmažodžių (kyla, byra tipų) struktūra senuosiuose lietuvių raštuose. – Vakarų Baltų kalbos ir kultūros reliktai (Tiltai, priedas Nr.14). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. K a r a l i ū n a s S i m a s 1987: Baltų struktūrų bendrybės ir jų kilmė. Vilnius: Mokslas. K a u k i e n ė A u d r o n ė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Straipsniai / Articles 19 RAIMONDA ŠARKYTĖ Kaukienė Audronė 2002: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija 2. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Kaukienė Audronė 2006: Sangražinių veiksmažodžių istorija. Klaipėda: Druka. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Mintis. Kiseliūnaitė Dalia 1991: Šakninių veiksmažodžių struktūros įvairavimas baltų kalbose. Daktaro disertacija. Vilnius. Kolln Hernan 1969: Oppositions of voice in Greek, Slavic and Baltic. – Det Kongelige Danske Videnskabernes Selskab. Historisk - filosofiske Meddelelser 43(4). Kuiper F. B. J. 1937: Die Indogermanishen Nasalprasentia. Amsterdam. Lebedys Jurgis 1963: Mikalojus Daukša. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. Lebedys Jurgis 1977: Senoji lietuvių literatūra. Vilnius. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas, redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. www.lkz.lt. Pakalniškienė Dalia 1996a: Lietuvių kalbos intarpinių ir sta-kamieninių veiksmažodžių diachroniniai sluoksniai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 83–85. Pakalniškienė Dalia 1996b: Naujausias intarpinių ir sta-kamieninių veiksmažodžių sluoksnis: imitatyvai. – Baltistica 31(1). Pakalniškienė Dalia 1997: Senosios baltų kaitos atspindžiai intarpinių veiksmažodžių šaknyse. – VIII tarptautinio baltistų kongreso „Baltų kalbos XVI ir XVII amžiuje“ pranešimų tezės. Vilnius. Pakalniškienė Dalia 2000: Lietuvių kalbos intarpiniai ir sta-kamieniai denominatyvai. – Veiksmažodžio raidos klausimai (Tiltai, priedas Nr. 1). Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 71–89. Pakalniškienė Dalia 2004: Bendrieji baltų kalbų veiksmažodžiai. Morfologinė struktūra. – Vārds un tā pētīšanas aspekti (Rakstu krājums 8). Liepāja, 201–210. Pakalniškienė Dalia 2005: Intarpiniai resp. sta-kamieniai veiksmažodžiai bendrinėje lietuvių ir latvių kalboje. – Vārds un tā pētīšanas aspekti (Rakstu krājums 9). Liepāja. Pakalniškienė Dalia 2005: Rytų baltų CiR tipo veiksmažodžiai (Baltistica, priedas Nr. 6). Pakalniškienė Dalia 2008: Lietuvių kalbos intarpinių veiksmažodžių su e šaknyje kilmė. – Baltistikos problemos 3. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 250–263. 20 Acta Linguistica Lituanica LXVII Mikalojaus Daukšos raštų ilgosios šaknies sta kamieno veiksmažodžiai P a k a l n i š k i e n ė D a l i a, Š a r k y t ė R a i m o n d a 2012: Mikalojaus Daukšos raštų intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai natūraliosios morfologijos požiūriu. – Res humanitariae 11. Klaipėda, 149–170. P a l i o n i s J o n a s 1979: Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. Vilnius: Mokslas. P a l i o n i s J o n a s 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. R a u d i e n ė L i n a 2001: Jono Bretkūno „Biblijos“ šakniniai veiksmažodžiai. Magistro baigiamasis darbas. Klaipėdos universitetas. R o s i n a s A l b e r t a s 2001: Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra. Vilnius: MELI. S a b a l i a u s k a s A l g i r d a s 1957: Atematiniai lietuvių kalbos veiksmažodžiai. – Kai kurie lietuvių kalbos gramatikos klausimai, 77–114. S k a r d ž i u s P r a n a s 1996–1999: Rinktiniai raštai 1–5. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla (1), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (2–5). V i d u g i r i s A l o y z a s 1973: Zietelos tarmės veiksmažodžio kaityba. – Lietuvių kalbotyros klausimai 14, 199–219. Sta Stem Verbs with Long Root Attested in the Texts of Mikalojus Daukša S U M M A R Y The aim of this article was to explore long rooted sta stem verbs attested in the old texts of Mikalojus Daukša. 49 verbs in question have been found, 25 of which have a long vowel, 4 verbs have a diphtong and 20 verbs have tautosyllabic combinations with n in their root. The analysis of attested verbs allowed highlighting the most prominent peculiarities of usage of verbs in the texts of Daukša and his contemporaries Mažvydas and Bretkūnas, also in Lithuanian dialects and contemporary Lithuanian language: 1. In the works of the aforementioned author stable sta stem structures, complying with the paradigm structure requirements, prevail, thus the majority of them correspond to the forms used in the contemporary Lithuanian language. The only complementary forms found in the works of Daukša megsta || megia, noka || noksta testify the expansion of sta stem. Semantic and constructional coding in the majority of attested verbs is optimal, that is, semantic characteristics of verbs in question (namely, spontaneous, reflexive, intransitive, and frequently resultative action) are reinforced by a morphological marker sta. 2. The present and past forms found in the texts of Mažvydas and Bretkūnas in the majority of cases correspond to those attested in Daukša’s texts, the verbs do not have any prominent Straipsniai / Articles 21 RAIMONDA ŠARKYTĖ structural differences in the works of all three authors, the only complementary forms plūsta || plūdžia have been found in the texts of Bretkūnas. This author used a stem verb prašoka differently from Daukša, who preferred sta stem forms for the same meaning. 3. In Lithuanian dialects complementary forms vary in their morphological root structure, that is, several infix forms, a and ia stem forms have been registered in Aukštaitija region as substitutes for stable sta stem forms. In the current Lithuanian language only optimally transparent and iconic sta stem forms, complying with asymmetry of semantic and morphological coding are being used. Įteikta 2012 m. liepos 30 d. RAIMONDA ŠARKYTĖ Klaipėdos universitetas Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, Lietuva [email protected] 22 Acta Linguistica Lithuanica LXVII