Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija

71straipsniai / articles esMiniai ŽodŽiai: geolingvistika, lietuvių tarmių klasifikacija, Lietuvių kalbos atlasas, gyvenamųjų vietovių (punktų) tinklas. keywords: geolinguistics, classification of the Lithuanian dialects, atlas of the dialects, point network. danguoLė MikuLėnienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kr yptys: geolingvistika, baltų kalbų dialektologija, sinchroninė ir diachroninė akcentologija, morfonologija, kalbos istorija, lietuvių kalbotyros istorija. LietuViŲ tarMiŲ tinkLas: jo iŠtakos ir oPtiMiZacija network of Lithuanian dialects: the sources and optimisation anotacija geolingvistikos pradžia Lietuvoje sietina su kalbininko antano salio veikla. straipsnyje pateikiama argumentų, įrodančių, kad Lietuvių kalbos atlaso (1977–1991) kūrėjai iš esmės rėmėsi salio ir jo talkininkų įdirbiu: jie naudojosi tuo pačiu, tačiau kiek pakoreguotu gyvenamųjų vietovių tinklu. Lietuvių kalbos atlaso punktų tinklas nepakito ir įsitvirtinus dabartinei lietuvių tarmių klasifikacijai. taip buvo palikta galimybė tolesnei lietuvių tarmių raidos stebėsenai ir tyrimams. annotation the beginnings of geolinguistics in Lithuania is linked with the activities of the linguist antanas salys. the article presents arguments that prove that the authors of the Lietuvių kalbos atlasas (atlas of the Lithuanian Language, 1977–1991) mostly drew on the work of salys and his colleagues: they used the same network of settlements, which they modified a little. the net of the points of the atlas did not change with the contemporary classification of Lithuanian dialects. in this way the possibility to further observe and study the development of Lithuanian dialects remained. Pamatinis lietuvių geolingvistikos veikalas Lietuvių kalbos atlasas (1 . Leksika – 1977, 2. Fonetika – 1982, 3. Morfologija – 1991)1 lietuvių tarmes pateikė 376 žemėlapiais ir jų komentarais. iš viso apibūdinta apie 560 kalbos reiškinių, pateikta per du 1 už šį veikalą 1994 m. Lietuvių kalbos atlaso autoriams (kaziui Morkūnui, aloyzui Vidugiriui ir kt.) buvo įteikta Lietuvos respublikos mokslo premija. 72 danguoLė MikuLėnienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII tūkstančius įvairiausių tarminių duomenų iš viso lietuvių kalbos ploto, surinkta per 700 000 kartotekos kortelių (Lka i 11–12, Morkūnas 1980: 45–46, bka 2009: 41). tačiau paties šio veikalo rašymo istorija iki šiol menkai žinoma. ypač mažai tirta Lietuvių kalbos atlaso priešistorė: parengiamieji ir organizaciniai darbai, medžiagos rinkimo ir kaupimo instrukcijos, metodinis ir metodologinis tyrėjų parengtumas. Šio straipsnio tikslas – mokslo visuomenei pateikti informacijos, kuri ne tik išsamiau supažindintų su Lietuvių kalbos atlaso rengyba, bet ir patikslintų jau turimus duomenis apie geolingvistikos pradžią Lietuvoje. tyrimo objektas – tarmių medžiagos registracijos įrašai, knygose saugomi Lietuvių kalbos instituto kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus tarmių archyve. apibendrinant analizės duomenis remtasi kompiuterinės kartografijos metodu. LIETUVIŲ KALBOS ATLASO rengybos istorija: ŠaLtiniai Lietuvių kalbos atlasas. nors lietuvių tarmėtyros darbai pradėti organizuoti vos įsteigus Lietuvių kalbos institutą, kurį laiką manyta, kad lietuvių tarmių tinklas sietinas su duomenų Lietuvių kalbos atlasui rinkimu ir tuomet sudarytas pagrindinio žodžių geografijos žemėlapio projektas (Mikulėnienė 2008: 17–18). Lietuvių Kalbos atlaso „Įvade“ yra nemaža tai patvirtinančių užuominų, pavyzdžiui: „Lietuvių kalbos atlaso“ rengimas – daug jėgų, laiko ir lėšų reikalaujantis darbas, kuriam sąlygos sudarytos tik tarybų valdžios metais. Pagal specialią programą 1950 m. pradėtas sistemingas atlaso medžiagos rinkimas iš visų lietuvių kalbos tarmių (daugiau kaip 700 gyvenamųjų punktų) truko beveik du dešimtmečius“ (Lka i 5). tuometiniame Lietuvos tsr plote tarmių medžiaga buvo rinkta iš 703 (vėliau 704) gyvenamųjų punktų (vieną nuo kito skyrė maždaug 10–12 km). Pačioje darbo pradžioje (taigi galima suprasti, kad penktajame dešimtmetyje) buvo atlikta ir tirtinų gyvenamųjų punktų numeracija: pradėjus ją nuo šiauriausių gyvenamųjų punktų, kiek galima, laikytasi „horizontaliosios linijos“ su didėjančiais eilės numeriais rytų kryptimi (Lka i 11). tai rodytų, kad Atlaso pradžia laikytinas xx a. penktasis dešimtmetis. Vis dėlto iš šio aprašo nematyti, kas ir kada nustatė tokį punktų skaičių; kas parinko gyvenamąsias vietoves ir atliko punktų numeraciją; kodėl pasirinktas 10– 12 km. atstumas tarp paskirų punktų; kas nurodė visą duomenų pateikimo žemėlapiuose tvarką. taigi daugiau duomenų ieškotina jau kituose šaltiniuose. „Lietuvių kalbos atlasas“. Prospektas, kartografavimo ir komentarų rašymo instrukcija2. Pirmiausia tai – nedidelis rankraštis, datuotas 1968 m. jame apibū2 toliau tekste trumpinamas (Pkki). Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija 73straipsniai / articles dinti visi galimi tarminės medžiagos šaltiniai. tai, pasak autorių: 1) kartoteka, pagal Programą kaupiama nuo 1950 m. (iš 706 gyvenamųjų punktų); 2) studentų, gimtosios tarmės atstovų, praktikos metu surinkta medžiaga; 3) tarminiai tekstai, užrašyti arba įrašyti į magnetofono juostelę; 4) didysis Lietuvių kalbos žodynas; 5) paskirų autorių monografijos, straipsniai, studijos (Pkki 8). Šiame dokumente galima rasti ir daugiau vertingos informacijos – pavyzdžiui, sužinoti, kad Atlaso žemėlapių eskizai braižyti 1957 m. kontūriniame žemėlapyje (jį spausdino Lietuvių kalbos ir literatūros instituto spaustuvė). o maketavimui taikytas jau kitas kontūrinis Lietuvos tsr žemėlapis, atitinkantis 1968 m. Lietuvos tsr administracinio suskirstymo žemėlapį, kurio mastelis 1 : 600 000 (Pkki 5). smulkiai aptariami kalbos reiškinių kartografavimo dalykai: pateikiamos sutartinių ženklų sankaupos (žr. 1 pav.). 1 PaV. Lietuvių kalbos atlasui parengtos vienos sutartinių ženklų sankaupos pavyzdys atkreiptinas dėmesys į čia pat aptariamą ženklų vartojimo eiliškumą, bendrinei lietuvių kalbai ir tarmėms priklausančių duomenų žymėjimą ir pan. iš 1 ir 2 pav. matyti, kad bendrinės lietuvių kalbos faktams buvo nutarta taikyti užtušuotus (ar beveik užtušuotus) sutartinius ženklus, o tarminiams – neužtušuotus, žr. 2 pav. 2 PaV. bendrinės lietuvių kalbos ir tarmės duomenų žymėjimo pavyzdys Šiame dokumente taip pat aiškiai nurodyta ir tai, kad Lietuvių kalbos atlasas bus sudarytas, „remiantis Lietuvos tsr Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto turima tarmine medžiaga, surinkta tarybų valdžios metais pagal Progra mą“3 (PKKI 1). 3 čia minima 1951 m. išleista Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa (autoriai juozas balčikonis, borisas Larinas, juozas senkus; antrasis leid. – 1956 m.) 74 danguoLė MikuLėnienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII taigi ši citata turėjo išsklaidyti paskutines autorės abejones dėl apytikrio tarmių tinklo sudarymo laikotarpio, tačiau surinkta medžiaga rodo ką kita. „1942–1943 m. atsakytų apklausos lapų (žodžių geografijai) registracija“. Lietuvių kalbos instituto kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus archyvuose rastas aplankas, kuriame suregistruoti 1942–1943 m. gauti atsakymai į antano salio anketos Apklausas 1 klausimus4 . Į segtuvą metaline sąsaga iš viso susegtas 61 ketvirtojo formato puslapis. Punktų sąrašas pradedamas antrajame, nenumeruotame, puslapyje, kuris autorių buvo laikytas pirmuoju. Paskutinis puslapis taip pat nenumeruotas, paliktas tuščias. Pirmasis puslapis atlieka vidinio viršelio (priešlapio) funkciją: puslapio viduryje išspausdintas sąrašo pavadinimas. kiti puslapiai numeruoti eilės tvarka: numeris rašytas viršuje, per vidurį. išsamesnė registracijos lapų analizė rodo, kad senasis tarmių tinklas sudarytas administraciniu teritoriniu principu: pirmiau nurodomas valsčius, paskui – kaimas. Pavyzdžiui, dabartiniam tirkšli punktui (Lka 33) seniau priklausė daugiau netoli esančių gyvenamųjų vietovių: naikia, kručia, spurgana (2), Meinõriai ir, žinoma, patys tirkšlia; Šaki punktui (Lka 512) – P󰅧skepaliai, Papartyna, aržuo lupia, Vilkẽliškiai, kiaulupia, būdviẽčiai, ritinia ir Šakia. iš viso salio klausimyno registracijos lapuose surašyti 704 gyvenamieji Lietuvos teritorijos punktai ir 9 punktai, žymėti romėniškais skaitmenimis, už Lietuvos ploto ribų (jų – matyti iš numeracijos – iš viso būta 13). Lka duomenys rinkti iš tiek pat vietovių (žr. šio straipsnio skirsnį „Lietuvių kalbos atlasas“). Panagrinėjus sąrašą smulkiau, jau plika akimi matyti, kad daugelis punktų nesiskiria – ir tie, iš kurių gauta ir įregistruota salio anketos atsakymų, ir tie, kurie, pasak instrukcijos autorių, turėjo būti įsteigti „tarybų valdžios metais“. Vadinasi, daugelio punktų ir jų skaičiaus sutapimas gali būti neatsitiktinis: ko gera, šeštojo dešimtmečio ir vėlesni Lietuvių kalbos atlaso kūrėjai pritaikė salio anketai sukurtą tarminį tinklą ir juo naudojosi. Kiti šaltiniai. turimi duomenys rodo, kad sisteminiam tarminių duomenų rinkimui rengtasi gerokai iš anksto. rimtų kolektyvinių ketinimų būta dar prieš karą. Štai kalbininko Mindaugo Šinkūno neseniai aptiktas šaltinis liudija, kad to meto Lietuvos kalbininkai rengėsi kurti ir leisti Lietuvių kalbos tarmyną . tai turėjo 4 ant segtuvo, kurio viršelyje išspausdinta „Дело no....“, nežinomo asmens ranka mėlynu rašalu užrašyta: „1942–1943 m. atsakytų apklausos lapų (žodžių geografijai) registracija“. kiek žemiau priklijuotas lapelis su užrašu „registracijos“. Žodis užrašytas didžiosiomis raidėmis ranka. rašyta juodos spalvos rašalu. Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija 75straipsniai / articles būti mokslinis žurnalas ar kitas tęstinis leidinys (schrijnen 1933: 77)5. informacijoje nurodoma, kad jis yra spausdinamas („das erste helf ist im druck“), tačiau nei autorius (ar autoriai), nei leidinio pavadinimas nenurodomi. kad ši informacija pasidarytų aiškesnė, šiuos šykščius bibliografijos duomenis turi papildyti kiti, tačiau galbūt ne visiems žinomi lietuvių tarmėtyros istorijos faktai. net kelerius metus (1931–1933 m.) Vytauto didžiojo universitete vyko Švietimo Ministerijos organizuoti nemokami kursai tarmėms tirti. jiems vadovavo jurgis gerulis, klausytojus mokęs tarminius faktus užrašinėti 1925 m. priimta tarptautine fonetine kopenhagos transkripcija (Morkūnas 2000: 283tt). kaip rodo iki šiol išlikę kursų klausytojų sąrašai, kursus lankė keturios grupės (po 10–13 klausytojų). kursų pabaigoje buvo pasirašomas pasižadėjimas „aprašyti savo tarmę ir spaudai paruoštą raštą be atlyginimo įteikti Švietimo Ministerijai“ (Morkūnas 2000: 287). Pasižadėjimą kursų dalyviai tvirtino parašais6. gerulio kursų klausytojai – Petras jonikas, izabelė Matusevičiūtė, elzbieta Mikalauskaitė ir kt. – įvykdė duotą pažadą (plačiau Morkūnas 2000: 288–289). Morkūno (2000: 288) teigimu, kursų klausytojų parengti gimtųjų tarmių aprašai turėjo tęsti paties gerulio pradėtą seriją Lietuvių kalbos tarmės. Pirmasis sąsiuvinis (šių dienų vertinimu, knyga) buvo gerulio ir christiano stango parengtas aprašas Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose (gerullis, stangas 1933)7. Štai kodėl minėtoje bibliografinėje informacijoje gerulis nenurodė spausdinamo tęstinio leidinio autorių ir sąsiuvinio pavadinimo. kursų klausytojams gerulio ir christiano stango leidinys buvo puikus pavyzdys, kaip tokį darbą atlikti. netrukus gimtosios tarmės fonetikos ir morfologijos aprašą Pagramančio tarmė pateikė Petras jonikas, diplominius darbus parašė Matusevičiūtė, Mikalauskaitė ir kiti. taigi dar prieškariu formavosi kelios lietuvių dialektologijos kryptys: aprašomoji ir geolingvistinė. aprašomoji dialektologijos kryptis buvo išlaikyta ir po antrojo pasaulinio karo. 1946–1950 m. Lietuvių kalbos instituto darbo plane ji atspindėta atskira tema „Lietuvių kalbos tarmių aprašymas“ (temos vadovas – tikrasis Ma narys balčikonis), plačiau žr. Mikulėnienė 2008: 21. 5 autorė nuoširdžiai dėkoja dr. Mindaugui Šinkūnui, pasidalijusiam šia svarbia informacija, ir habil. dr. jolantai gelumbeckaitei už Vokietijos bibliotekose surastą šaltinį. 6 Pasižadėjimų neparašė vienas kitas užsienietis ir visi paskutinės ketvirtosios grupės klausytojai. kursai jiems vyko trumpiau (tris, o ne šešias) savaites, todėl gali būti, kad mokymosi procesas liko neužbaigtas (plačiau žr. Morkūnas 2000: 284–288). 7 knygos viršelio apačioje, kur nurodyta knygos išleidimo vieta ir metai, didžiosiomis raidėmis dar parašyta: „ŠVietiMo Ministerijos knygŲ LeidiMo koMisijos Leidinys, 379 no“. 76 danguoLė MikuLėnienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII o geolingvistinė lietuvių dialektologijos kryptis pirmiausia sietina su salio anketa, kurios paskirtis buvo aiškiai apibūdinta – „žodžių geografijai“. jau pats salio anketos pavadinimas Apklausas 1 rodo, kad jų ketinta sukurti daugiau. taigi ir 1946–1950 m. Lietuvių kalbos instituto darbo plane ši kryptis formuluota kaip savarankiška tema „kalbinė geografija“. jos anotacijoje rašoma: „Pagaminta tik viena anketa, bet ji nebaigta, apklausinėti duomens nesuklasifikuoti“ (cit.: Mikulėnienė 2008: 22). nenurodytas ir temos vadovas. taigi prieš pradedant vietinių gyventojų apklausą, tarmių tinklas jau turėjo būti sudarytas. todėl lietuvių geolingvistikos ištakos keltinos netgi ne į antrojo pasaulinio karo laikotarpį, kai pirmieji tarminiai duomenys jau buvo renkami sistemiškai, o į dar senesnius laikus – į ketvirtąjį xx a. dešimtmetį. faktiškai lietuvių geolingvistikos pradžia galėjo sutapti su tuometės Švietimo Ministerijos organizuotais kursais. gretinaMoji LIETUVIŲ KALBOS ATLASO Ir APKLAUSO 1 PunktŲ anaLiZė Žodžių geografijos duomenų, surinktų ir užrašytų antrojo pasaulinio karo metais per palyginti trumpą laikotarpį – 1942–1943 m.8, buvo tikrai daug ir iš daugelio vietovių. tai rodo, pavyzdžiui, kiškio pavadinimų paplitimo žemėlapis (žr. 3 pav.). tarminiai Apklauso 1 duomenys pradėti kartografuoti tik pačioje xx a. pabaigoje (plačiau žr. Pranskūnaitė 1993; 1994; 1997; geržotaitė 2011), tačiau ir iš jų registracijos sąrašo matyti, kad atsakymai į šios anketos klausimus užrašyti daugiau kaip iš 1 500 vietų9. kazio Morkūno liudijimu, „antrasis pasaulinis karas sutrukdė baigti šį, daugiausia mokytojų ir vyresniųjų klasių mokinių pagalba vykdytą, darbą“ (Lka i 10), tačiau jau ir iš to, kiek daug tarminės medžiagos tuo metu buvo surinkta, galima spręsti, kad rinkėjai dirbo tikslingai, t. y. jau turėjo sukurtą lietuvių tarmių tinklą. taigi Lietuvių kalbos atlaso kūrėjams nereikėjo jo kurti iš naujo: šeštojo dešimt mečio dialektologai galėjo remtis salio sudarytuoju tirtų gyvenamųjų vietovių sąrašu. 8 apie tai galima spręsti iš turimų Apklauso 1 egzempliorių spausdinimo datos: pirmojo puslapio apačioje smulkiomis raidelėmis parašyta: „sp. „Švyturys“, Vilnius – 1942“. Pirmieji, bandomieji, atsakymai įregistruoti dar 1941 m., bet jų būta labai mažai. 9 kaip rašoma Lietuvių kalbos atlase (Lka i 10), „ne iš visų lietuvių kalbos tarmių ir šnektų tolygiai. beveik visiškai nebuvo atsakymų iš klaipėdos krašto (užpildyta po 1 anketą iš klaipėdos ir Šilutės apskričių)“. tai bus nulėmusi sudėtinga politinė ir istorinė šio krašto situacija. Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija 77straipsniai / articles 3 PaV. kiškio pavadinimai lietuvių tarmėse (remiantis salio Apklausas 1 anketos atsakymų duomenimis)10 tuo akivaizdžiai įsitikinta vykdant Visuotinės dotacijos projektą Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida11, kai buvo atlikta kartografinė visų Lka punktų patikra12. Į vieną žemėlapį sukėlus salio Apklauso 1 registracijos duomenis ir Lietuvių kalbos atlaso punktus, matyti, kad daugelio gyvenamųjų punktų numeracija sutampa13 . 10 Žemėlapį sudarė Lietuvių kalbos instituto kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Laura geržotaitė. 11 Projekto nr. VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028; vykdančioji institucija – Lietuvių kalbos institutas, projekto vadovė prof. dr. danguolė Mikulėnienė, plačiau žr.: http://www.tarmes.lt . dar žr. (aliūkaitė 2011, kalėdienė 2011). 12 kartografinę patikrą atliko Lietuvių kalbos instituto kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai Laura geržotaitė, dr. aušra kaikarytė, dr. Mindaugas Šinkūnas. 13 gretinimo pagrindas – Lietuvos kelių atlasas (Vilnius: briedis, 2010, 178 p.). Mastelis: 1 cm – 1,2 km. 78 danguoLė MikuLėnienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII Pavyzdžiui, šiaurės žemaičių telšiškių plote sutampa beveik trečdalis Apklauso 1 ir Lietuvių kalbos atlaso punktų (žr. priedo 1 lentelę). Vienas iš jų, pavyzdžiui, dabartinis tirkšlių punktas (Lka 33), atitinka tris salio Apklauso atsakymų registracijos knygoje tuo pačiu numeriu pažymėtas vietoves – kruči󰅧s, sp󰅧rganus ir tirkš li󰅧s (žr. priedo 1 lentelę). ypač akivaizdžiai Lietuvių kalbos atlaso punktų ir salio tarmių tinklo punktų sutapimas išryškėja tada, kai pasirinktos vietovės „užklojamos“ vienos ant kitų (žr. 5 pav.). tada akivaizdžiai matyti, kad jos geografiškai iš esmės sutampa ar išsidėsčiusios labai nedideliu atstumu (žr. 4 pav.). 4 PaV. tirkšli punktas (Lka nr. 33) ir jam priklausiusios gyvenamosios vietovės14 Panašus sutampančių punktų santykis išlaikytas ir vakarų aukštaičių šiauliškių plote (žr. priedo 2 lentelę), šiek tiek didesnis – pietų aukštaičių teritorijoje (žr. priedo 4 lentelę), o rytų aukštaičių kupiškėnų jis net šiek tiek mažesnis – (žr. priedo 3 lentelę), plg. 5 pav. Šiaurės žemaičiai telšiškiai Vakarų aukštaičiai šiauliškiai rytų aukštaičiai kupiškėnai Pietų aukštaičiai sutampančių punktų skaičius 20 23 928 Patarmės punktų skaičius 55 65 19 87 sutampančių ir nesutampančių punktų santykis 2,75 2,8 2,1 3,11 5 PaV. sutampančių Lietuvių kalbos atlaso ir antano salio Apklauso 1 punktų santykis 14 didžiaisiais skaitmenimis pažymėtas dabartinis Lietuvių kalbos atlaso punktas, mažesniais – a. salio Apklauso 1 atsakymų registracijos knygoje tuo pačiu numeriu pažymėtas vietovės. Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija 79straipsniai / articles taigi nesunku apskaičiuoti, kad sutampa maždaug trečdalis Lietuvių kalbos atlaso ir antano salio Apklauso 1 punktų: tai rodo sutampančių ir nesutampančių punktų santykių vidurkis (2,69)15 . gali būti, kad viena kita gyvenamoji vietovė pasirinkta vėliau, t. y. jau po antrojo pasaulinio karo – pavyzdžiui, kučinai (Lka nr. 683). registracijos lapuose šios vietovės nėra. tačiau tuo pačiu 683 numeriu pažymėti aplinkiniai kaimai – kaimẽliai, Šulinẽliai (žemėl. Šulneliai), Miškniai, priklausę Lazdjų valsčiui, ir galsta, gudẽliai, Vytauta, tuo metu priklausę Veisiej valsčiui, žr. 6 pav. 6 PaV. kučinų punktas (Lka nr. 683) ir jam priklausiusios gyvenamosios vietovės Vadinasi, po antrojo pasaulinio karo, Lietuvoje praūžus žemės ūkio kolektyvizacijai, trėmimams ir melioracijai, salio tarmių tinklas buvo koreguotas ir tikslintas. kadangi baigiantis karui lietuvių geolingvistikos kūrėjas antanas salys pasitraukė į vakarus, penktajame dešimtmetyje ir vėliau Lietuvių kalbos atlaso kūrėjai jo nuopelnų minėti negalėjo, tačiau moksliniu palikimu pasinaudojo. LIETUVIŲ KALBOS ATLASO PunktŲ tinkLo oPtiMiZaViMas Šiandien dar sunku tiksliai pasakyti, kiek kartų per keliasdešimties metų laikotarpį Lietuvių kalbos atlaso punktai buvo keičiami ar kitaip koreguojami. 15 Visi patikros duomenys bus paskelbti numatomame išleisti atlase XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai). 86 danguoLė MikuLėnienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII Punkto nr. 1942– 1943 m. registracijos eilės nr. Valsčius kaimas LKa punkto nr. Vietovė 334 44 dotnuvos Šlapaberžės Venzgalių [Vincgalys] 334 Šlapaberžė 366 107 betygalos Vandžių ? 366 betygala 404 48 kėdainių Pelėdnagių 404 kėdainiai 406 52 Šėtos kamėnų a. kaplių [aukštieji kapliai] Vainiūnų juškonių kirdeikių Pakščių Petraičių (2) *Piliakalnio [yra prie 445–446, toloka] Šėtos m. 406 Šėta 407 52 Šėtos gaižūnų 407 gaižūnai 441 47 josvainių karūnavos 441 josvainiai 445 224 Panoterių Pasodos Panoterių m. 445 Pasoda 472 31 jonavos ii bajoriškių [bajoriškiai] barborlaukio [barborlaukis] gembiškių* kulvos 472 kulva 473 31 jonavos bazilionių [bazilioniai] jaugeliškių [jaugeliškiai] Lukšių [Lukšiai] Markutiškių [Markutiškiai] Praulių (2) [Prauliai] 473 Markutiškiai 474 228 Veprių Veprių [Vepriai] knizlaukių (2) [knyzlaukis] Pageležių [Pageležiai] sližių [sližiai] 474 Vepriai 519 209 kaišiadorių Palomenės 519 Palomenė Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija 87straipsniai / articles 3 LenteLė. sutampantys rytų aukštaičių kupiškėnų punktai (Lietuvių kalbos atlaso ir antano salio Apklauso 1 duomenimis) Punkto nr. 1942– 1943 m. registracijos eilės nr. Valsčius kaimas LKa punkto nr. Vietovė 84 18 Papilio gudelių kadarų kubilių kuciūnų* Mikalių [Mikaliai] Paškučių [Paškučiai] smaliečių (2) 84 Papilys 85 124 Panemunio suvainiškio Šarkiūnėlių [Šarkiūnėliai] ruskiškių* gačionių [gačionys] 85 suvainiškis 116 122 Pandėlio Šėkštininkų [Šiekštininkai] 116 Šiekštininkai 117 122 Pandėlio Vilkelių suvaizdžių stanionių [stenionys] rumpiškėnų Pandėlys naujikų Lailiūnų kaliamiesčio* jokūbiškio gineižių [gineišiai] ? buivydžių [buivydžiai] 117 Pandėlys 174 92 kupiškio akmenytės drulėnų [drūlėnai] slavinčiškio krasnavos vnk.* Plundakų Paketurių Laičių kupiškio m. (2) kuosėnų Vizgiūnų [Visgiūnai] Valiukiškio vnk.* svydenių [svideniai] 174 kupiškis 88 danguoLė MikuLėnienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII Punkto nr. 1942– 1943 m. registracijos eilės nr. Valsčius kaimas LKa punkto nr. Vietovė 175 92 kupiškio Laičių jutkonių [jutkonys] kunigiškio suvainių [suvainiai] 175 jutkonys 176 126 skapiškio tatkonių [tatkonys] jaučiupievio [jaučiapievis] Laibiškių [Laibiškiai] 176 skapiškis 207 120 103 kamajų Šimonių gučiūnų ? butenų [butėnai] juodpėnų Punkiškių [Punkiškiai] ? 207 juodpėnai 238 103 Šimonių butenų [butėnai] juodžiūnų nociūnų 238 Šimonys 4 LenteLė. sutampantys pietų aukštaičių punktai (Lietuvių kalbos atlaso ir antano salio Apklauso 1 duomenimis) Punkto nr. 1942– 1943 m. registracijos eilės nr. Valsčius kaimas LKa punkto nr. Vietovė 538 213 Žaslių ilgakiemio [ilgakiemis] kurmiškių [kurniškės] antakalnio [antakalnis] dubių [dubės] stabinciškių [stabintiškės] Žaslių vnk. [Žasliai] 538 Žasliai 539 213 Žaslių Paparčių 539 Paparčiai 594 211 semeliškių dzenkūniškių [dzenkūniškės] semeliškių [semeliškės] 594 semeliškės 613 208 aukštadvario jurgionių [jurgionys] alešiškių [alešiškės] 613 aukštadvarys 631 210 onuškio gruožinkų [gruožninkai] 631 onuškis 642 10 simno babrauninkų (2) [babrauninkai] gluosnykų [gluosninkai] kalesnykų [kalesninkai] krekštėnų [krekštėnai] 642 simnas Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija 89straipsniai / articles Punkto nr. 1942– 1943 m. registracijos eilės nr. Valsčius kaimas LKa punkto nr. Vietovė krokiniukų [krokininkai?] Metelicos [Metelytė?] otesnykų [atesninkai?] Ponkiškių [Ponkiškiai] simno kolonistų [kolonistai] skiturių [skituriai] 644 1 alytaus alytaus m. [alytus] alytaus i m. kolonija* kaniūkų [kaniūkai?] Likiškėlių [Likiškėliai] Miklūsėnų [Miklusėnai] 644 alytus 645 2 alovės būdos [būda] ilgų [ilgai] Meškučių (2) [Meškučiai] užupių [užupiai] 645 alovė 646 5 daugų užukalnių [užukalniai] daugai (2) [daugai] daugų kol.* junčionių [junčionys] korliškių [karliškės] sokonių [sokonys] 646 daugai 655 131 rudaminos Lopiškių (3) [Lomiškiai] gumbelių [gumbeliai] d. kirsnos [d. kirsna] 655 rudamina 657 10 9 simno seirijų babrauninkų (2) [babrauninkai] Metelicos [Metelytė?] Ponkiškių [Ponkiškiai] Metelių [Meteliai] obelninkų [obelninkai] 657 Meteliai 672 128 132 Lazdijų Šventežerio Puodžių [Puodžiai] Mikyčių (2) [Mikyčiai] Marčiukaviznos [Marčiukonys] 672 Šventežeris 674 8 9 Miroslavo seirijų Zaramčiškės* ? cibulių [cibūliai] gervėnų (2) [gervėnai] Žagarių [Žagariai] 674 seirijai 677 12 Varėnos kazimieravo [kazimieravas] Perlojos (2) [Perloja] 677 Perloja 90 danguoLė MikuLėnienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII Punkto nr. 1942– 1943 m. registracijos eilės nr. Valsčius kaimas LKa punkto nr. Vietovė 679 12 Varėnos Vydenių [Vydeniai] 679 Vydeniai 684 133 Veisiejų galstų [galstai] bertašiūnų (2) [bertašiūnai] Petroškų [Petroškai] Paveisėjų [Paveisiejai] smarliūnų [smarliūnai] Šadžiūnų [Šadžiūnai] 684 Veisiejai 685 129 Leipalingio jovaišių (2) [jovaišiai] 685 jovaišiai 686 133 129 Veisiejų Leipalingio bertašiūnų (2) [bertašiūnai] dulgininkų [dulgininkai] Leipalingio mst. (2) [Leipalingis] sankonių [senkonys?] Veršių (3) [Veršiai] 686 Leipalingis 687 7 Merkinės Liškiavos (2) [Liškiava] Panaros [Panara] Piliakalnio [Piliakalnis] Voverų* 687 Liškiava 688 7 Merkinės česukų [česukai] kampų [kampai] kasčiūnų [kasčiūnai] Merkinės mst. (2) [Merkinė] Milioniškių [Milioniškė?] subartonių [subartonys] 688 Merkinė 690 12 Varėnos kanevos [kaniava] 690 kaniava 692 133 Veisiejų sapiegiškių [sapiegiškiai] 692 sapiegiškiai 693 67 kapčiamiesčio Žmirklių [Žmirklės] 693 kapčiamiestis 697 24 Marcinkonių Marcinkonys 697 Marcinkonys 701 129 Leipalingio dulgininkų [dulgininkai] gerdašių [gerdašiai] krivonių [krivonys] Lipliūnų [Lipniūnai] Mizerų [Mizarai] 701 Lipliūnai 703 24 Marcinkonių Šklerių [Šklėriai] 703 Šklėriai VII 69 nočios jasauskų VII nočia XIII 134 130 135 136 krasnapolio Punsko krasnavo seivvų klevų gilaišių Vidugirių Punsko XIII Punskas Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija 91straipsniai / articles network of Lithuanian dialects: the sources and optimisation suMMary it was believed for some time that the network of Lithuanian dialects’ inhabited settlements was made when the collection of material for the atlas of the Lithuanian Language began. however, there are more and more arguments which suggest that the consolidation of geolinguistics in Lithuania should be first of all linked with the name of the linguist antanas salys, which means that it should be dated by the 1930s, when on the initiative of salys’ and his colleagues preparations were made for intensive collection of dialectal material. at that time, the Ministry of education organised a free course for researchers into dialects; jurgis gerulis and christian stang’s monograph “Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose” (dialect of Lithuanian fishermen in Prussia; 1933) which was to be a model of descriptive dialectology was piblished; the first questionnaire Apklausas 1 was made, according to which lexical data was collected from almost all localities of Lithuania. therefore, it is quite possible that then a project of the main map of word geography was drawn because data was collected systematically. the article includes arguments that prove that the authors of the atlas of the Lithuanian Language (1977–1991) drew on the work of salys and his colleagues: with some changes made, they used the same network of inhabited settlements. the network of points of the atlas remained unchanged after the present classification of Lithuanian dialects was consolidated, leaving an opening for further observation and research of the development of Lithuanian dialects. Įteikta 2012 m. lapkričio 15 d. danguoLė MikuLėnienė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius, Lietuva [email protected]