1759 metų „Ziwato“ moteriškojo linksniavimo daiktavardžiai ir jų raida

51s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: Ziwa o a mė, šiau ės žemaičiai k e ingiškiai, mo e iškasis linksnia imas, galūnė, mo ologinis umpėjimas. keywo ds: he Ziwa o dialec , no he n Zemaiciai o k e inga, he eminine- ype declension, in lec ion, mo phological educ ion. sona a Vaičiakauskienė Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: sinch oninė i diach oninė mo olo- gija. 1759 Me Ų ZIWATO1 Mo e iŠ kojo LinksniaViMo daik aVa dŽiai i jŲ aida nouns o eminine- ype declension in he Ziwa o o 1759 and he Mo phological de elopmen o hose nouns ano acija s aipsnyje analizuojamas ge iausio xViii a. šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės aš ijos paminklo – 1759 m. Ziwa o – mo e iškojo linksnia imo2 daik a a džių aida. Mo e iškojo links- nia imo ipui p iklauso ys kamienai: ā i ā kamienai bei ē kamienas. da be Ziwa o a mės duomenys lyginami su daba inės šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės duomenimis. analizuo- jamų daik a a džių kamienų pa adigmų lyginimas a skleidžia šiau ės žemaičių k e ingiškių a dažodžio mo ologijos aidos endencijas i b uožus. Lyginamoji analizė odo, kad mo e iš- kojo linksnia imo daik a a džių o mų ki imą i homoniminių lyčių gausą lemia a mės one- ikos aida, aip pa ki čia imas. aigi a mės mo ologijos aida p iklauso nuo mo ologijos i onologijos eiškinių. 1 Ziwa as Pona y diewa Musu jeZusa ch is usa, Me uʃy Pona 1759. daba ine bend i- ne kalba knygos pa adinimas eikš ų „Mūsų Viešpa ies i die o jėzaus k is aus gy enimas“. Mokslo da buose ji adinama iesiog Ziwa u . 2 s aipsnyje emiamasi alekso gi denio i albe o osino pasiūly a daik a a džio linksnia imo ipų hie a chija (plačiau ž . (gi denis 2000b: 50–62). 52 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII anno a ion he p esen a icle is de o ed o he analysis o he de elopmen o he eminine- ype declension nouns as ep esen ed by he 18 h cen u y bes eco d o he no he n Zemaiciai (samogi ians) o k e inga dialec – he Ziwa o, published in 1759. he eminine- ype declen- sion comp ises h ee kinds o s em: ā and ā, and also ē s ems. he da a o he Ziwa o dialec we e compa ed wi h he da a o he p esen -day o m use in he no he n Zemaiciai o k e - inga dialec . he compa a i e s udy o he noun s em pa adigms e ealed ce ain cha ac e is- ic ea u es and endencies in he mo phological de elopmen o p ope names in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he compa a i e analysis p o ed ha changes in he noun o ms o he eminine- ype declension and he abundance o homonymous o ms had been p e- condi ioned by he phone ic de elopmen s in he dialec as well as by he pa e ns o s essing. hus he mo phological de elopmen o he dialec depends bo h on mo phological and pho- nological phenomena. ĮVadas Šiandieniniai is o inės mo ologijos y inėjimai neabejo inai leidžia 1759 m. Zi- wa ą laiky i ge iausiu xViii a. šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės3 paminklu4 . Lei- dinyje o me o lenkų kalbos ašmenimis aiškiai i nuosekliai pa eikiama šiau ės že- maičių k e ingiškių a mės onologinė sis ema, g ama ikos i mo ologijos sanda a. nuosekliai iš i a i ap ašy a Ziwa o a mės onologinė i mo ologinė sis ema (plačiau ž . gi denis, gi denienė 1997: 19–44). jau kazimie as būga (1958: 561–578) analizuodamas one inius balsių paki imus lie u ių a mėse dažnai ėmėsi Ziwa e iksuo omis o momis. analizuojamo aš ijos paminklo mo ologijai5 ski ų nuoseklių i išsamių da bų iki šiol ūks a. Ziwa as sa o a chajiškomis g ama inėmis ypa ybėmis domino ne ieną lie u ių kalbos is o iką i jos a mių y ėją. apie Ziwa o leksikos ypa umus i sin aksės b uožus, o ypač apie mo ologiją, nemažai y a ašęs aleksas gi denis (2000a: 204–210; 233–257; 2000b: 183–190; 355–356; 2001: 170–181; 292–325; gi denis, gi denienė, 1997, 11–19; gi denis, ski man as, 1998, ii–xi ). Ziwa o eks u aiškindamas a ika ų ski ybių susida ymą žemaičių a mėse pasinaudojo Vladas g ina eckis (1973: 292, 365 i k .). Zigmas Zinke ičius kalbėdamas apie 3 oliau eks e šios a mės pa adinimas umpinamas ŠVŽk. 4 Plačiau apie ai, kad Ziwa as pa ašy as pajū io žemaičių k e ingos apylinkių a me: gi denis 2000a: 237–257; gi denis, gi denienė 1997: 11–19; gi denis, ski man as 1998: ii–xi ; Vaičiakausky ė 2002b: 4–7 . 5 čia minė ini du gana išsamūs Vilniaus uni e si e o s uden ų da bai: bazinys 1995, Šiliauskai ė 1992. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 53s aipsniai / a icles laipsnišką žemai ybių įsigalėjimą xViii a. lie u ių aš ų kalboje Ziwa ą p isky ė „iš isai žemai iškai pa ašy iems“ eks ams i nu odė s a biausius šio aš ijos pamin- klo onologijos bei mo ologijos b uožus (1966: 217–218 i k .; 1980: 196 i k .). Žemai iškomis knygos ypa ybėmis domėjosi gied ius subačius (1998: 38, 44–58) i nus a ė sunkiausiai i leng iausiai žemaičiams pas ebimas žemai ybes, akcen a o o me o Ziwa o ašybos naujo es. jonas Palionis (1979: 114–115; 1995: 122) ana- lizuodamas xViii a. eliginių aš ų kalbą pab ėžė, kad Ziwa e yški endencija a - sisaky i am ik ų pajū io žemaičių a mės lyčių i aukš ai in i kalbą. au o ius nu odė dažniausias eks o aukš ai ybes, ku ių a ojimą eikiausiai lėmė o me o aukš ai iškų eks ų ašybos adicija. aiškindamas lie u ių kalbos o mų kilmę, aidą i ki čia imą nag inėjamu leidiniu ėmėsi jonas kazlauskas (1958: 59, 62; 1959: 17–44; 1963a: 333; 1963b: 178–179; 1968: 248 i k .). Minė ina, kad albe - as osinas (1995: 25 i k .) ekons uodamas bal ų kalbų į a džių kai ymo pa a- digmas aip pa pasinaudojo Ziwa e paliudy omis pa icipinių į a džių o momis. y inėjamo aš ijos paminklo mo ologija a chajiška, odėl ikslinga lygin i Zi- wa o a mės i daba inės k e ingiškių a mės mo e iškojo linksnia imo ipo daik a- a džių (kaip i apsk i ai isų daik a a džių ipų6) kai ymo pa adigmas. analizuoja- mų daik a a džių kamienų pa adigmų lyginimas a skleidžia ŠVŽk a mės a dažo- džio mo ologijos aidos endencijas i b uožus. aigi šio s aipsnio ikslas – pa eik- i sinch oninį xViii a. šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės aš ijos paminklo – 1759 m. Ziwa o – mo e iškojo linksnia imo daik a a džių aidos ap ašą i , s a biau- sia, palygin i su daba ine ŠVŽk a mės daik a a džių kai ybos sis ema. s aipsnyje nuosekliai analizuojamos suda y os minė ų kamienų daik a a džių linksnia imo pa adigmos, ap a iama analizuojamų daik a a džių galūnių kilmė, bandoma paaiš- kin i is o inius a dažodžio aidos p ocesus, ki imų p iežas is i mo y us. Ziwa o i ŠVŽk a mės duomenų lyginimas leido pa eik i ekons uo ą xViii a. idu io ana- lizuojamosios a mės mo e iškojo linksnia imo daik a a džių mo ologiją. Ziwa o a mėje ski iami ys mo e iškojo linksnia imo kamienai: ā i ā kamie- nai bei ē kamienas. Pi mieji du kamienai a pusa yje labai panašūs, jie ski iasi ik kamiengalio p iebalsio minkš umu – dėl šios p iežas ies šiuos kamienus galima bū ų ap a i ka u (plg. inkauskienė 1999). s aipsnyje minė i kamienai bus ap- a iami a ski ai, nes ski iasi galūnių kilmė i į ai uoja galūnių žymėjimas eks e7 . y imas pa odė, kad žemaičių a mėje labai supanašėję ā i ē kamienai. 6 apie ki ų analizuojamo aš ijos paminklo daik a a džių linksnia imo ipų aidą ž . Vaičiakausky ė 2001: 119–133; 2002a: 223–236; Vaičiakauskienė 2005: 91–99. 7 apie Ziwa o g a iką i ašybą jau ne ka ą ašy a (plačiau ž . gi denis 2000a: 233–257; 2000b: 183–190; 2001: 292–326; gi denis, gi denienė 1997: 11–44; gi denis, ski man as 1998: ii–xi ; Vaičiakausky ė 2001: 119–133; 2002a: 223–236; 2002b: 4–7), odėl šiame s aipsnyje neka ojama. 54 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII ā I ā kaMienai Visi ā, ā kamienų daik a a džiai y a mo e iškosios giminės, u i sep ynis links- nius ( a dininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, ie ininką (inesy- ą) i šauksmininką), is skaičius ( ienaskai ą, daugiskai ą i d iskai ą). ā kamienas Vienaskai a daugiskai a V . ąka 5710 ~ nk8 V . ąkas 1089 ~ nkas K . gałwos, ąkas 11913 ~ gl os, nkas k. ąku 414 ~ nku n. zmona, dyinay ~ žmonas, din . n. źmonoms 2732 ~ žmuonoms g. ąka 217 ~ nka g. ąkas 29 ~ nks Įn. ąku 8117, ~ nk Įn. ąkomis 751 ~ nkoms V . ąko 82, dyinoy 2119, dienoj 3215, V . ąkoʃy 916 ~ nkos kalbojy 5914 ~ nko, dino, klbo Š . ka una 2918 ~ k  .n Š. źmonas 1182 ~ žmonas 1 . Vienaskai os a dininko galūnė y a -a, p z.: […] nie a zwyczaiaws, idan bał- a gałwa okiuw ʃme iu numy um, ney miałwʃe Panna, an awęs i a okʃay dek e as yʃzdu as 2352–4. Lyginamojoje a mėje ienaskai os a dininko galūnė aip pa -a ( nk ~ ank9, oba ~ ob), ku i kildin ina iš seno inio ilgojo *-. senosios akū inės galūnės lie u ių kalboje y a su umpėjusios apie xiii a. pabaigą i xiV a. p adžią (būga 1961: 46; gi denis 2001: 173–174; g ina eckis 1973: 267). 2. Vienaskai os kilmininko galūnės y a -as, -os, p z.: A neźyno e, jog ąnʃay jumis yʃzwede yʃz newales Fa aona; yʃz maces ąkas nep ie elyʃzkas 18519–21; Tada negiediekiemos p y jo ʃzawk y, no in ne łupomis, ale ʃzy dy, abyczaju o ne egyn e, y p ikłodu, eypag y anos Zmonos Pagonkas 9716–18 . daba inėje k e ingiškių a mėje šakninio ki čia imo daik a a džių ienaskai os kilmininko galūnė y a -as, o galūninio – -uos ( nkas ~ añkos, obos ~ obõs). Vienaskai os kilmininko galūnė kilusi iš *-s. kaip odo a mių y imai, šiau inė- se žemaičių šnek ose neki čiuo os ilgosios ci kum leksinės galūnės y a umpėjusios anksčiau negu akū inės. ge iausiai ai odo ski ingi *-añ i *-n a liepiniai. Pi - muoju a eju as d iga sis bu o su ienbalsėjęs, be da a i as (p z.: ns. gal. d ba ‘da bą’), an uoju – ne ik su ienbalsėjęs, be jau pe ėjęs į idu inį pakilimą (p z.: 8 s aipsnyje a miniams pa yzdžiams pa eik i naudojamas Palemono š i as i jo diak i iniai ženklai. 9 čia i oliau lyginamosios a mės pa yzdžiai suku i s aipsnio au o ės. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 55s aipsniai / a icles ns. įn. šk ‘šaka’; da plg.: ns. a d. ąka 5710 i ns. įn. ąku 8117) (gi denis 2001: 174). neki čiuo ų galūnių ci kum leksiniai balsiai žemaičių a mėse daugiau mažiau y a edukuo i (g ina eckis 1973: 272). analizuojamo aš ijos paminklo kilmininko o mos pa i ina ak ą, kad neki čiuo a galūnė -ās a mėje seniai su- umpėjo, o ki čiuo oji – ( eikiausiai pe a pinę -o.s) iš i o į -uos . 3. Vienaskai os naudininko galūnės y a šios: -ay, -a = [a.]10, p z.: S ojoʃy, kada ʃu dydy nobaźenʃ wu, cuda o Diewa ławkie aź ligi e e dienay, ne egiedamy niekokie cuda, pa syganda 82–5; Abłudnikay ( ay i a błudyjen is) ne epkie ay źmogaws ney mozokie , kas yʃz bu na ey a ale kas yʃz bu na paey a y ʃzy dies, kaypo ay mysles pyk as, ʃwe ym mo e iʃ es, uź muśimas, y ky as oms padabnes 863–6 . daba inėje ŠVŽk a mėje ap a iamasis linksnis baigiasi -a. (lo  . ~ ló ai, o- b . ~ óbai). Ziwa as pa i ina, kad ienaskai os naudininko galūnė -a a mėje su ienbalsėjo iš *-ai (plačiau ž . Vaičiakausky ė 2002b: 18). jokių diak i inių ženklų, galinčių žymė i mono ongizuo ą balsio ilgumą, Ziwa o e ėjas nenaudojo. be jų žemai iškas su ienbalsėjusias galūnes -[a.] (beje, i -[e.]) galima už ašy i ik dig a ais -aa, -ee . Ziwa o au o ius, eikiausiai engdamas dig a o -aa, žemai išką ienaskai os naudininko o mą analizuojamame eks e pa a ojo os kelis ka us. 4 . Vienaskai os galininko galūnė y a -a, p z.: Duʃiu jums znoka, jog ku i aʃz pabućiusiu y an ku io ąka py mu pakielʃiu, aʃay bus 13427–28 . k e ingiškių ienaskai os galininko a ma su ampa su paliudy a Ziwa e, . y. kalbamojo linksnio galūnė y a -a (lo a ~ ló ą, oba ~ óbą). galininko leksija -a neabejo inai kildin ina iš *-añ . 5. Vienaskai os įnagininko galūnė y a -u = [ọ], p z.: Weyziek ada kaypo ʃawa ąku Apaʃz ałams duna dalyje, lyipdams, idau wyʃims dali um ne śikʃz ay, y kaypo ąkoʃy anu, y ąkoʃy u, ku yi nu anu jeme duna skielʃ um 8117–19 . k e ingiškių a mėje ienaskai os įnagininko galūnė -ọ ( nk ~ ank, obọ ~ óba) kildin ina iš *- < *-n <*-n. y imas a skleidė, kad mo e iškojo linksnia i- mo daik a a džių ienaskai os įnagininko galūnė su ampa su y iškojo linksnia imo ipo o kamieno daik a a džių ienaskai os įnagininko galūne -ọ < *-ō (Vaičiakausky- ė 2001: 121). aigi jau Ziwa o a mėje bu o su apę daik a a džių o i ā kamienų ienaskai os įnagininko o mos (da plg. gi denis, gi denienė 1997: 13). 6. Vienaskai os inesy o o ma į ai uoja: -o = [uo], -oj, -oy, -ojy, p z.: Gałwo nu E ʃzkieśiu ka unas (y ku ę kie u esdeśim is ka u wiezdays użgawa, ąnkiey ię diełodamy) buwa onu gylu ukʃ ąn e 33211–13; Ale ay Jezus kalbieje apey Bazni ćiy kuna ʃawa, ku ʃay ećioy dienoy yʃz numy uśiu a sikiele 11517–18; Jaw i a ćieʃas 10 čia i oliau pagal Ziwa o g a iką i ašybą lauž iniuose skliaus uose pa eikiamos ansli e uo os a mės one inės galūnės, ku ios nesu ampa su eks o ašyba. 56 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII sku binkie ies g ey a, nes oj adinoj, galieʃma ij a aʃ y y paim y, ʃek en ay nu my- nes, jog niekas mums ano ne a ims 15726–28; We kie debeʃis, we k o ay li o as Wie- ojy aʃos jums aʃz as duo as We kie Pe kunay, y Dangaws galibes, P y G aba Po na 33315–18 . Lyginamojoje a mėje ienaskai os inesy o o ma baigiasi -uo ~ -o(je) ( nko ~ añko[je], obo ~ obõ[je]). ai an inės kilmės galūnė, kilusi iš senojo loka y- o * ankāi i pos pozicijos *-én. aigi ap a iamosios galūnės aida bu o okia: *-āi + en > -ājén > -ōjẹ. kaip eigia osinas (2000: 181), pos poziciniai ie ininkai u ėjo susi o muo i da iki *-āi, *-ān a ba *-ēi, *-ēn umpėjimo, ki aip šiandien u ė u- me okias o mas, kaip * ankaje, *žemena). Vienaskai os inesy o o mos apo ie- nu skiemeniu ilgesnės už ki ų linksnių o mas, odėl jos mo ologiškai umpėjo. senieji aš ai odo, kad su umpėjusių o mų jau bū a xVi–xVii a. aš uose (Zin- ke ičius 1980: 192). Ziwa o g a ikos i ašybos analizė leidžia eig i, kad au en iška ienaskai os ine- sy o leksija laiky ina -uo; (da plg. gi denis 1996: 221), o ki i kalbamojo linksnio g a iniai a ian ai y a eks o au o iaus paaukš ai in os ly ys (plg. gi denis, gi de- nienė 1997: 31–32). analizuojamas eks as odo, kad xViii a. idu yje k e ingiškių ap a iamojo kamieno daik a a džių ienaskai os inesy o leksija jau bu o su umpėjusi. 7 . Vienaskai os šauksmininko galūnė -a, p z.: O ka una ʃp awedliwaʃ ys! 33025 . daba inėje lyginamojoje a mėje ā kamieno daik a a džiai šauksmininko o mos ak iškai ne u i: ji y a su apusi su a dininku, ski iasi ik ki čiu (m g ~ me g). Šauksmininko leksija -ă, ne ekusi sa o mo ologinės eikšmės, ilgainiui u ėjo bū i nume ama, p z.: mo in, Onu (Zinke ičius 1966: 222; gi denis 1962: 60). o- kių „ aisyklingų“ ienaskai os šauksmininko o mų be galūnės pasi aiko i Ziwa e, p z.: mo in 6121; żmon 681 . 8 . daugiskai os a dininko galūnė -as, p z.: Ale ąkas y koies jo buwa ʃu yʃz as, y a e Ponas Jezuʃas Apaʃz ałms yʃz yʃzkie ij eguł waykśćio 1089–11 . daugiskai os a dininko o ma k e ingiškių plo e baigiasi aip pa -as ( nkas ~ añkos, obas ~ óbos). galūnė -as es ina iš *-ās. y imai odo, kad žemaičių ne- ki čiuo as -ā labai anks i su umpėjo (gi denis 2001: 171; Vaičiakausky ė 2002b: 14). daugiskai os šauksmininkas iš seno y a su apęs su daugiskai os a dininku. Ziwa e daugiskai os a dininko i šauksmininko o mos aip pa su ampa. 9. daugiskai os kilmininko galūnė y a -u, p z.: O kada ne olyi buwa, ʃzwećiaw ʃe Panna yʃzgy da ąkʃma anu ieme an ąku ʃawa Suneli 3519–21; Po kiek dienu pa- źieg no ju ʃi Elzbie a Zacha ioʃiu y Jona, eje ʃu Juzupu Panna y Naza e ha […] 4017–18 . daba inėje ŠVŽk a mėje ap a iamojo linksnio galūnė es i a ba ki čiuo a -u., a ba neki čiuo a -u, . y. su ampa su paliudy a eks e ( nku ~ añkų, ọbũ . ~ ob). kalbamojo linksnio galūnė kildin ina iš *-uñ . 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 57s aipsniai / a icles Ziwa o y iškojo i miš iojo linksnia io ipų daik a a džių analizė (Vaičiakausky ė 2002a: 223–236; 2002b: 18) leis ų eig i, kad ap a iamų daik a a džių ki čiuo a kilmi- ninko galūnė da bu o a iama su nosiniu balsiu (da plg. aleksand a ičius 1963: 102). be o, okį spėliojimą galė ų pag įs i į a džio u Ziwa e daugiskai os kilmininko o ma un 17410 a ba d iga sio un akul a y us a ojimas negalūninėse pozicije, p z.: Kam munęs ape ay kławʃi, kada munymi ne yki, kławskies un, ku yi mu nęs kławʃe, nes aʃz pa aiemnay ne mokiaw nieka 1748–10; apskuns as 18817, skunðes 31410 . 10. daugiskai os naudininko galūnė y a -oms, p z.: Y yʃz kalbynieje iems ne i ykiema ju, y kyi iby śy dyis, jog ne no ieje ykie y źmonoms, ku ios egieje ij yʃz- nu my uʃiu kiełuʃi, ada ʃ oʃawoje anus y ba a 2731–3 . k e ingiškių a mėje šio linksnio galūnė y a -uoms ( nkoms 11 ~ añkoms, ọboms ~ obóms) (plg. alminauskis 1931: 92). ap a iamosios galūnės balsis pagal a mės dėsnius di ongiza osi iš -omus, ku i kilo iš seno inės *-āmus. senų- jų aš ų y imai odo, kad xVi–xVii a. da bu o a ojami nesu umpėję naudi- ninkai *šakāmus ‘šakoms’, * ankāmus ‘ ankoms’. nesu umpėjusių naudininko o mų šių dienų a mėse pap as ai neap inkama. dialek ologai su a ia, kad um- pieji a ian ai anksčiausiai įsigalėjo žemaičiuose (plg. Zinke ičius 1966: 232), odėl i Ziwa e isuo inai įsigalėjusios su umpėjusios naudininko o mos. 11 . daugiskai os galininkas u i galūnę -as, p z.: Dieł o kławpuʃis ąkas ʃu die- ju ʃi paka ney kałbieje 166–7 . Lyginamojoje a mėje daugiskai os galininko o ma aip pa -as ( nks ~ anks, obs ~ óbas), ku i su umpėjo iš *-s. kai ku ie kalbininkai (kazlauskas 1968: 189; Zinke ičius 1980: 195) linkę many i, kad ap a iamojo linksnio leksija kildin- ina iš *-ns12. g eičiausiai (kaip i ki ų kamienų a dažodžių) daugiskai os gali- ninko senoji galūnė bu o be n, . y. *-s, nes ki aip šiandien u ė ume: *-ns → -ns → -s → -s → -s . 12. daugiskai os įnagininko galūnės y a -omis, -oms, p z.: Aʃz ʃug iawʃiu ą Bażnićiy ąkomis dy p a, o po yju dienu paʃ a iʃiu aną nawjy, ymis dienomis 18119–21; Y pabudyna Pons Diews Juzupa y Nikodema, ku yi iemy pazwaleny nu Pyło a, a eje ʃu d obinoms<…> 24718 . daba inėje k e ingiškių a mėje daugiskai os įnagininko galūnė -uoms ( n- koms ~ añkoms, obũoms ~ obõms). nesu umpėjusių ap a iamojo linksnio o mų y a gi dėjęs gi denis ienoje dainoje (gi denis, Pab ėža 1998: 20; da plg. Lka 1991: 66, žemėl. n . 63). Mo ologiškai nepaki usią galūnę ge iausiai a mė- 11 Šiau ės žemaičių elšiškių a mėje ā ( aip pa i ā bei ē) kamienų a dažodžių daugiskai os naudininkas gali u ė i įnagininko ki į bei p iegaidę, p z.: dinũoms ‘dienoms’, m gũoms ‘me goms’ (gi denis 1996: 57, 103, 142). 12 dėl šios leksijos kilmės da ž . Mažiulis 1970: 311–312. 58 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII je išlaikė i i p iebalsinio kamieno daik a a džiai (Zinke ičius, 1966, 233; da plg. Vaičiakausky ė 2002b: 59). galūnė -uomis a si ado iš seno inės lie u ių *-āms, ku -ā kamiengalis i galūnė *-ms . daugiskai os įnagininko galūnėje i ne eko mo ologinės eikšmės i išnyko – okiu būdu ap a iamojo linksnio o ma su apo su daugiskai os naudininku. Šiuo me u oksi oninio ki čia imo galūnė ski iasi nuo naudininko ik p iegaide i su ja susijusiu a i auk iniu ki čiu13: naudininko o mos ki čiuojamos i ap adiškai, įnagininko – i agališkai; ba i oninio ki čia imo abu linksniai su ampa (da ž . aleksand a ičius 1963: 105). Ziwa as odo, jog xViii a. idu yje Pajū io žemaičiai – k e ingiškiai – da a - ojo nesu umpėjusias daugiskai os įnagininko o mas (su umpėjusių o mų ana- lizuojamame eks e pasi aikė ik po ą ka ų). 13. daugiskai os inesy o galūnė y a -osy = [uosẹ], p z.: Jey ne yʃzwiʃiu ąkoʃy jo p adu yma wyniu y ne idieʃiu py ʃz a muna y wyi a wyniu, y ne ydieʃiu ąkas mu- na y ʃzona jo, ne i ykieʃiu 2719–11 . nesu umpėjusias ie ininko (inesy o) o mas išlaikė ik kai ku ie k e ingiškiai i pajū iškiai (gi denis, osinas 1976: 188–197), o šiaip lyginamojoje a mėje dau- giskai os ie ininko galūnė y a -uos ( nkos ~ añkos[e], obũos ~ obõs[e]); da plg. (aleksand a ičius 1963: 107). daugiskai os inesy as bu o ienu skiemeniu ilgesnis už ki as pa adigmos o mas, odėl linkęs mo ologiškai umpė i. Ziwa o analizė leidžia eig i, kad xViii a. idu yje ā kamieno daugiskai os ie- ininko (inesy o) o mos da ne umpėjo. ā kamienas ā kamieno daik a a džių linksnia imas nė a gausus. didelė dalis y a pe ėjusi į ē kamieną14. Pe ėjimo p iežas is – neki čuo oje pozicijoje ga sai *-ā , *-an, *-a i *-ē, *-en y a su apę į -e, plg. ( osinas 1971: 49). dėl šios p iežas ies galūninio ki čia imo daik a a džiai įgijo šešias homonimines o mas, o šakninio ki čia imo – aš uonias. aigi jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje yko mo e iškojo links- nia imo daik a a džių (kaip, beje, i iso a dažodžio15) nep oduk y iųjų kamienų pe ėjimas į p oduk y iuosius. 13 ai galima eig i ik su išlyga, nes ā kamieno a dažodžių daugiskai os naudininkas šiau ės žemaičių a mėje gali u ė i įnagininko ki į bei p iegaidę (gi denis 1996: 57, 103, 142). 14 kai ku iuose kalbo y os da buose ā i ē kamienų daik a a džiai ap a iami ka u (aleksand a ičius 1963: 101–116; Šiliauskai ė 1991). čia ē kamieno daik a a džiai ap a iami a ski ai. 15 Plačiau apie Ziwa o a mės a dažodžio nep oduk y iųjų kamienų pe ėjimą į p oduk y iuosius ž . Vaičiakausky ė 2002a: 223–236; Vaičiakauskienė 2005: 91–99. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 59s aipsniai / a icles Vienaskai a daugiskai a V . dwaʃe 5520, poni 1817 ~ d sè, ponì V. duśies 5417 ~ dũ .šes K . dwaʃes 1519, ponios 24712 ~ d .ses, k. dwaʃiu 8525 ~ d .u poũos n. dwaʃey 1714, duśiey 4424 ~ d sê . n. dwaʃioms 24228 ~ d oms g. dwaʃy 1111 ~ d .sẹ g. dwaʃes 19017 ~ d sès Įn. dwaʃy 1910 ~ d s Įn. kojomis 5320 ~ kúojomìs V . baznicio 224, baźnićioj 7921, dwaʃioy 7710 V . kojoʃy VI34 ~ kúojosẹ ~ bažnĩ .o, ~ d o 16 Š . dwaʃe 23610, poni VII2 ~ d sè, ponì Š. dwaʃes 24320 ~ d .ses 1 . Vienaskai os a dininko galūnės y a -,a = [e], -e i -i, p z.: Y eyp awa du- śie g ey a aną a as, iey gie ay kaypo Panna ʃzwećiawʃe ano yiʃzkoʃi 5017–18; Daʃy ly- ie kie e, y p yʃyweyziekie e, nes dwaʃe kuna y kawłu ne u : kayp muni ege e u yn- i 26917–19; Tada a imk zapło a uż ʃawa ćiʃ a a, ku i eʃi Aniołams ligi, Tu pa i buʃi wa din a Poni Aniołu 28713–15 . Lyginamojoje a mėje ienaskai os a dininko galūnė -ẹ (d s ~ d asi, d ~ dali), ku i kilo iš seno inės *-. a mėje (kaip i isų šiau ės žemaičių, išsky us pačius pie inius i y inius jų pak aščius) balsis a po minkš ojo p iebalsio būdamas neki čiuo as pe pa eiginį balsį e susiau ėjo iki ẹ. iesa, juozas aleksand a ičius (1963: 109) mano, kad oks a k e ingos a mėje susiau ėjęs iki , be a gu, a šis balsis galėjo iek susiau ė i17 . Ziwa o a mėje, kaip odo pa yzdžiai, galūnės balsis da bu o nesusiau ėjęs. Minė i g a iniai ienaskai os a dininko a ian ai (išsky us -i), kaip odo eks o g a ikos analizė, žymi balsį e a ba -æ po j . a ski ai eikia minė i žodį poni (ponì ~ põni), ku io galūnė -i (Zinke ičius 1966: 223). galūninio -i nepapla ėjimas odo, kad jis kilo iš *- (būga 1958: 566). a mių y imai odo, kad ilguosius p alie u ių akū inių galūnių balsius, aip pa i *ṓ i *, su umpino isos a mės. Šiau ės žemaičiai, ski ingai nuo ki ų a mių, *, * nesuplakė su *ǔ, *ǐ a ba *ṓ, *, p z.: ns. a d. g žì ‘g aži’, dgs. gal. mšk󰅧s ‘miškus’ (Zinke ičius 1966: 116). Vienaskai os šauksmininko o ma nesiski ia nuo a dininko. 2. Vienaskai os kilmininkas u i šias galūnes: -es, -os, p z.: Kał as aʃay ʃu wa- dżio ojes, pyk os dwaʃes apʃieʃ as, ʃme e 18214; Ponas Jezušas u e niky po we bu ne dielos g iża y Je uzalu 1213 . 16 Šiuo me u lyginamojoje a mėje a ojama o ma su ē kamieno galūne, p z.: d se ‘d asė(je)’. 17 čia minė ina, kad a i asis e ki čiuo oje absoliu inėje galūnėje isai neseniai egzis a o šiau ės žemaičių – Žemaičių kal a ijos i ne a ėnų – apylinkėse, plačiau apie ai ž . gi denis 2000a: 233–236; da plg. juškai ė, gi denis 1974: 93–94. 66 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII g. dwy dyiny 1061, aby kojy 22414 ~ d  din, b ko Įn. dwym gałwym 31119 ~ d m gl m 1 . Mo e iškojo linksnia imo ipo a dažodžių d iskai os a dininko i galininko linksnių galūnė y a -y = [ẹ], p z.: Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e po am po dwyiu dyinu ʃawa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 1061–3; Y eypo ij yʃz æʃy kaypo ʃ iuna an Lu nes, dydy wyny aby ʃzwæćiawʃy kojy p y k iżiaws p y- muśie 22413–15; Pa am ana ʃu uczćiwaʃ y pakiele anà: y eyp ʃiedieje aby ligiey, y p adieje e p ʃawæs kałbie y dwy źwayzdy Dangaws, Mo inas ʃzwæ as 206–9 . daba inėje lyginamojoje a mėje i iamojo linksnia imo daik a a džių d iskai os a dininko i galininko o mos su ampa su paliudy omis Ziwa e (d  ž izd ~ d ì ž aĩgždi). Mo e iškosios giminės d iskai os a dininko i galininko leksija -ẹ ~ -i kildin ina iš seno inės lie u ių *- (plg. kazlauskas 1968: 130; da ž . Zinke ičius 1980: 181). 2. d iskai os kilmininko galūnė y a -u, p z.: Y eyp pa dwy dyiny ape ay ilieje, y a e po am po dwyiu dyinu ʃawa Moki ynems: Eykiem y żidu żiemy 1061–3 . daba inėje k e ingiškių a mėje daik a a džio d iskai os kilmininko galūnė aip pa y a -u (d jũ . bobu ~ d ijũ . bóbų) i su ampa su ap a iamų daik a a džių daugiskai os kilmininku. 3. d iskai os įnagininko galūnė y a -ym = [ẹm], p z.: No in wyiny bu um ʃwey- kiy bu wy, ky y ułomny; ąku koju ne u iejy; kup o y, akły, dwym gałwym, kie u- iomis ko jomis [...] 31117–20 . daba inėje ŠVŽk a mėje d iskai os įnagininko galūnė aip pa -ẹm (d m šà km ~ d i šaki). dėl d iskai os įnagininko kilmės i aidos esama į ai ių aiškinimų (plg. Mažiulis 1970: 209–218; Zinke ičius 1980: 198). Šiame s aipsnyje laikomasi kazlausko hipo ezės. aigi senosios d iskai os įnagininko o mų kamien- galis y a a dininko i galininko galūnė. seniausioji šio linksnio o ma u ėjo galū- nę -ma, galbū kilusią iš *-m (kazlauskas 1968: 128, 132; da plg. aleksand a ičius 1967: 239; Zinke ičius 1966: 206). Veikiausiai k e ingiškių ap a iamosios d iskai os o ma y a mo ologinės kilmės24 – žemaičiai įnagininko (kaip, beje, i naudininko) galūnės okalizmą p ide ino p ie a dininko i galininko galūnės okalizmo. baigian analizuojamo ipo daik a a džių d iskai os o mų ap a imą galima eig- i, kad Ziwa o laikais, kaip odo pa eik i pa yzdžiai, jau bu o a ojamos okios mo e iškojo linksnia imo ipo daik a a džių d iskai os o mos, kokios a ojamos i šiandien k e ingiškių plo e (da plg. aleksand a ičius 1963: 104). 24 an anas salys šias k e ingiškių d iskai os o mas bandė aiškin i one iškai, be am p ieš a au ų mo e- iškosios giminės a dažodžio galūnės -ẹm kilmė iš *ām; nepa yk ų one iškai paaiškin i i okios o mos kaip (dộm) gaidộm ‘(d iem) gaidžiam’, nes junginys *djă žemaičių a mėje y a sup iešakėjęs p ieš kalbamųjų d iga sių siau ėjimą (gi denis 2001: 430). 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 67s aipsniai / a icles IŠVaDOS išanaliza us i palyginus Ziwa o a mės i ŠVŽk mo e iškojo linksnia imo daik- a a džių kamienų pa adigmas, galima da y i šias iš adas. 1 . Ziwa o a mės i ŠVŽk mo e iškojo linksnia imo daik a a džių pa adigmų ly- ginimas a skleidė, kad nuo xViii a. idu io k e ingiškių a mėje esminių mo - ologinių pokyčių neį yko. a mės mo ologijos aida p iklauso nuo mo olo- gijos i onologijos eiškinių. 2. jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje yko mo e iškojo linksnia imo daik- a a džių (kaip i iso a dažodžio) nep oduk y iųjų kamienų pe ėjimas į p o- duk y iuosius. 3. y imas a skleidė, kad jau Ziwa o a mėje bu o su apę daik a a džių o i ā ka- mienų ienaskai os įnagininko o mos. 4. jau xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje mo e iškojo linksnia imo daik a a džių ienaskai os ie ininko (inesy o) o mos bu o pa y usios mo ologinį umpėji- mą. daugiskai os o mos (kaip, beje, i y iškojo linksnia imo) da ne umpėjo. Šiuo me u su umpėjusios kalbamosios ly ys būdingos ik k e ingos šnek ai. 5 . Ziwa o analizė odo, kad mo e iškojo linksnia imo daik a a džių daugiskai os naudininko o mos mo ologiškai paki o iki xViii a. idu io – eks e isuo inai a ojamos su umpėjusios ly ys. 6 . Ziwa o a mėje mo e iškojo linksnia imo daik a a džių daugiskai os įnagininko o mos nuo naudininko sky ėsi ik galūninio balsio i bu imu. Lyginamojoje a mėje minė as o mas ski ia ik p iegaidė i su ja susijęs a i auk inis ki is. 7. kaip odo Ziwa o analizė, xViii a. idu yje k e ingiškių a mėje ē kamieno daik a a džių leksija -es < *-ēs da sky ėsi nuo galūnės -ẹs < *-s, plg.: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės’ i ugnys 904 < *-s ‘ugnies’. 8. nag inėjamame eks e d iskai os o mos e os, be dėsningos. Ziwa o laikais, kaip odo pa eik i pa yzdžiai, jau bu o a ojamos okios mo e iškojo linksnia- imo ipo daik a a džių d iskai os o mos, kokios a ojamos i šiandien k e- ingiškių plo e. Li e a Ū a aleksand a ičius juoza s 1963: k e ingos a mės daik a a džio kai ybos ypa ybės i galūnių aida. – Kalbo y a 9, 101–117. alminauskis k., 1931: Vyskupo a. ba anausko laiškai hugo webe iui. – A chi um Philologicum 2, 68–116. bazinys . 1995: 1759 me ų „Ziwa o“ eiksmažodis i jo o mos (bakalau o da bas). Vil- niaus uni e si e as. 68 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII būga kazimie as 1958: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li . leidykla. būga kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3. Vilnius: Vals ybinė poli . i moksl. li . leidykla. gi denis aleksas 1962: Ti kšlių a mės mo ologija i žodžių da yba ( ank aš is). gi denis aleksas 1996: Taip šneka i kšliškiai. Vilnius: Mokslo i encikopedijų leidykla. gi denis aleksas 2000a: Kalbo y os da bai 1. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. gi denis aleksas 2000b: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. gi denis aleksas 2001: Kalbo y os da bai 3. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. gi denis aleksas, osinas alb e as 1976: kele as samp o a imų dialek ologinės one ikos klausimais. – Bal is ica 12(2), 188–197. gi denis aleksas, gi denienė danu ė 1997: 1759 me ų „Ziwa o“ indeksas. Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. gi denis aleksas, ski man as Pe as 1998: 1759 me ų „Ziwa as“. Vilnius: Moks- lo i enciklopedijų leidykla. gi denis aleksas, Pab ėža juozas 1998: Žemaičių ašyba. Vilnius–Šiauliai. g ina eckis Vladas 1973: Žemaičių a mių is o ija. Vilnius: Min is. juškai ė ., gi denis aleksas 1974: as pa s i ne a ėnuose. – Kalbo y a 25(1), 93–94. kazlauskas jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. kazlauskas jonas 1958: Lie u ių kalbos i-kamieno daik a a džių ienaskai os įnagi- ninko i ie ininko o mų kilmės klausimu. – Kalbo y a 1, 51–67. kazlauskas jonas 1959: daik a a džių ()u linksnia imo nykimas. – Lie u ių kalbo y os klausimai 2, 17–45. kazlauskas jonas 1963a: a chajiškos p iebalsinio kamieno linksnių o mos. – Kalbo- y a 6, 333–334. kazlauskas jonas 1963b: dėl lie u ių kalbos a dažodžio ki čia imo sis emos aidos. – Kalbo y a 7, 171–181. LKa II – Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika. Vilnius: Mokslas, 1982. LKa III – Lie u ių kalbos a lasas 3. Mo ologija. Vilnius: Mokslas, 1991. Mažiulis Vy au as 1970: Bal ų i ki ų indoeu opiečių kalbų san ykiai. Vilnius: Min is. Palionis jonas 1979: Lie u ių li e a ū inės kalbos is o ija. Vilnius: Mokslas. 1759 me ų Ziwa o mo e iš kojo linksnia imo daik a a džiai i jų aida 69s aipsniai / a icles Palionis jonas 1995: Lie u ių ašomosios kalbos is o ija. Vilnius: Mokslo i enciklope- dijų leidykla. inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: daba inė padė is i is o inė aida (dak a o dise acija). Vilniaus pedagoginis uni e si e as. osinas albe as 1971: Šaukėnų šnek os ā, ē i i kamieno daik a a džiai. – Kalbo y- a 23(1), 49–54. osinas albe as 1995: Bal ų kalbų į a džiai: mo ologijos aida. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. osinas albe as 2000: inesy o i adesy o kilmės i aidos klausimu. – Bal is ica 34(2), 173–183. subačius gied ius 1998: Žemaičių bend inės kalbos idėjos: XIX amžiaus p adžia. Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Šiliauskai ė . 1991: 1759 me ų „Ziwa o“ daik a a džių linksnia imo sis ema (diplomi- nis da bas). Vilniaus uni e si e as. Vaičiakausky ė sona a 2001: 1759 me ų „Ziwa o“ o, io, iio kamienų daik a a džiai i jų aida. – Kalbo y a 50(1), 119–133. Vaičiakausky ė sona a 2002a: 1759 „Ziwa o“ i i p iebalsinio kamieno daik a a džiai i jų aida. – Bal is ica 36(2), 223–236. Vaičiakausky ė sona a 2002b: 1759 me ų „Ziwa o“ a dažodžio linksnia imo sis ema (dak a o dise acija). Vilniaus pedagoginis uni e si e as. Vaičiakauskienė sona a 2005: 1759 me ų „Ziwa o“ u i iu kamieno daik a a džiai i jų aida. – Ac a linguis ica li huanica 53, 91–99. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas. nouns o eminine- ype declension in he Ziwa o o 1759 and he Mo phological de elopmen o hose nouns suMMa y he aim o he a icle was o esea ch and desc ibe he de elopmen o he eminine- ype noun declension, wi h emphasis on he Ziwa o o 1759, he w i en eco d o he 18 h cen- u y no he n Zemaiciai o k e inga dialec . he e a e h ee kinds o s em iden i ied in he eminine- ype declension – ā and ā s ems, and also ē s em in he Ziwa o dialec . he i s wo 70 sona a Vaičiakauskienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII o he h ee s ems a e e y much alike, he only di e ence being he pala alized consonan in he immedia e pos -s em posi ion. as he p esen esea ch p o es, a e y close simila i y can be obse ed be ween he s ems ā and ē in he Zemaiciai dialec . he esea ch p esen s an accu a e and consis en ly ca ied ou analysis o he a o emen ioned noun s ems in e ms o he s udy o hei declension pa adigms, and he ob ained da a we e compa ed wi h he da a o he p esen -day use in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec . wi h he help o he me hod o inne econs uc ion, he ollowing poin s we e disclosed and gi en solid g ounding: he o igin o noun in lec ions, some p ocesses in he his o ical de elop- men o p ope names, causes and mo i es o change. he me hod o compa a i e s udy ena- bled us o p esen he econs uc ed mo phology o nouns o he eminine- ype declension in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec o he mid-eigh een h cen u y. he ho ough s udy and he subsequen analysis ca ied ou p o ide su icien g ounds o s a e ha ha singula loca i e case o ms o he eminine- ype declension in he no he n Zemaiciai o k e inga dialec in he 18 h cen u y had al eady unde gone he p ocesses o mo phological educ ion. al hough he o ms o plu al loca i e cases had no as ye been e- duced. in he p esen -day use, educed o ms o his kind a e ypical only o he sub-dialec o k e inga. he compa a i e s udy o he da a o he Ziwa o dialec and o he no he n Zemaiciai o k e inga dialec e ealed ha in he Ziwa o dialec , in he nouns unde discus- sion, he s ems o he plu al ins umen al case and da i e case o ms di e ed only in he p es- ence o he inal owel i. in he p esen -day dialec o k e inga, in he eminine- ype declen- sion, hese noun o ms a e di e en ia ed only by he onic accen and, ela ed o i , he on ing o he s ess shi . hus, i is e iden ha he plu al da i e o ms in he Ziwa o dialec had al eady been mo phologically educed. wi h e e ence o he nouns o he ē s em, i should be no ed ha he in lec ion o he nouns o he ē s em speaks o he ac ha in he mid-18- h cen u y, in he dialec o k e inga, he in lec ion -es < *-ēs s ill di e ed om he in lec ion -ẹs < *-s, c .: meyles 3312 < *-ēs ‘meilės’ and ugnys 904 < *-s ‘ugnies’. Į eik a 2012 m. ugpjūčio 2 d. sona a Vaičiakauskienė Lie u os edukologijos uni e si e as Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]