Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių „po-“ ir „pa-“ vedinių kirčiavimas

AURELIJA TAMULIONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: leksikologija, morfologija. NEAPIBRĖŽTĄ YPATYBĖS KIEKĮ ŽYMINČIŲ BŪDVARDŽIAI: PRIEŠDĖLIŲ PO- IR PA- VEDINIŲ KIRČIAVIMAS Adjectives Denoting an Indefinite Amount of Peculiarity: Accentuation of Derivatives with the Prefixes po- and pa- ANOTACIJA Straipsnyje aptariamas neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių, t. y. priešdėlių po- ir pa- vedinių ir jų pamatinių žodžių kirčiavimas. Darbo objektas yra neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai, pateikti akademiniame elektroniniame Lietuvių kalbos žodyne. Straipsnyje visa medžiaga grupuojama pagal darybos tipus. Atskirose straipsnio dalyse aptariamas kiekvieno darybos tipo (priešdėlių po- ir pa-) vedinių ir jų pamatinių žodžių kirčiavimas. ANNOTATION The article discusses the accentuation of adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, i.e. derivatives with the prefixes po- and pa- and their base words. The research object is adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, which are listed in the academic electronic Dictionary of the Lithuanian Language. The article groups the overall data by the type of formation. Individual chapters of the article deal with accentuation of derivatives of each type of formation (prefixes po- and pa-) and their base words. ESMINIAI ŽODŽIAI: akcentinė dominacija, kirčiavimas, kirčiuotė, kirčiavimo variantai, neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai. KEYWORDS: accentual domination, accentuation, accentual paradigm, accentuation variants, adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity. Straipsniai / Articles 185 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė ĮVADAS Straipsnyje, remiantis akademinio Lietuvių kalbos žodyno elektroninės versijos (toliau – LKŽe) medžiaga, analizuojamas neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių, t. y. priešdėlių po- ir pa- vedinių, jų pamatinių žodžių kirčiavimas¹. LKŽe iš viso rasta 214 priešdėlio po- ir 316 priešdėlio pa- vedinių, žyminčių neapibrėžtą ypatybės kiekį². Straipsnyje atskiruose skyriuose analizuojamas dviejų darybos tipų³ – priešdėlio po- ir priešdėlio pa- būdvardžių kirčiavimas, nurodomi kirčiavimo variantai. Aprašomas ir pamatinių žodžių kirčiavimas, analizuojama, iš kokio kirčiavimo (šakninio ar kilnojamojo) pamatinių žodžių padaryti vediniai. Vedinių priešdėliai pagal poveikį pamatiniams kamienams skirstomi į dominacinius stiprinančiuosius (priešdėlis po-) ir dominacinius silpninančiuosius (priešdėlis pa-; Danguolė Mikulėnienė vadina kintamojo stiprumo [Mikulėnienė 2005: 177; plg. Stundžia 1995: 10])⁴. Visų pamatinių žodžių kamienai skiriami į stipriuosius (bráuzga, dieró tas) ir silpnuosius (aštrùs, baisùs). Skyrių pabaigoje pateikiamos išvados, aprašomos vedinių ir pamatinių žodžių akcentinės savybės. 1. PRIEŠDĖLIO PO- VEDINIŲ KIRČIAVIMAS Pirmajame skyriuje analizuojama 214 priešdėlio po- vedinių, žyminčių neapibrėžtą ypatybės kiekį, ir jų pamatinių žodžių kirčiavimas. Beveik visi priešdėlio po- vediniai kirčiuojami 1 kirčiuote [(a); 206 žodžiai]. Trys vediniai kirčiuojami 3ª kirčiuote [(b); 3 žodžiai]. Yra vedinių, kurių kirčiavimas įvairuoja. Varijuoja 1 ir 3ª kirčiuočių vediniai [(c); 7 atvejai]⁵. ¹ Tyrimo objektu priešdėlių po-, pa- vediniai pasirinkti todėl, kad yra gana dažni ir istoriniu požiūriu giminingi. Su prielinksniu po (< pā) istoriškai susiję du dabartinės lietuvių kalbos priešdėliai: po- ir pa-. Jie abu gali būti laikomi vieno ir to paties priešdėlio *pā- alomorfais: pa- atitinka silpnąjį, po- – stiprųjį realizacijos laipsnį (Mikulėnienė 1994: 118). ² Straipsnyje terminas neapibrėžtas vartojamas tik ypatybės kiekio neapibrėžtumui nusakyti (plačiau žr. Tamulionienė 2013). ³ Plačiau apie šių būdvardžių darybą, darybos tipų skyrimą ir pamatinių žodžių nustatymą žr. Tamulionienė 2013: 126–145. ⁴ Dominaciniai stiprinantieji yra afiksai, kurie „sustiprina arba išlaiko stiprų pamatinį kamieną [...] Dominaciniai silpninantieji afiksai, atvirkščiai, susilpnina arba išlaiko silpną pamatinio žodžio kamieną“ (Stundžia 1995: 9–10). ⁵ Vienas žodis LKŽe pateiktas nesukirčiuotas (popilkas). LKŽK būdvardžio pódrungnas rasta viena kortelė, kurioje nurodomas tik pagrindinės šio žodžio formos vyriškos giminės vardininkas, kirčiuojamas 186 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių po- ir pa- vedinių kirčiavimas (a) 1 kirčiuotė: póankstis, póankštis, póankštokas, póaštris, 2 póaukštis, póbaisis, póbaltis, póbasis, póbaugis, póbėris, póbjauris, póblogis, póbrangis, póbrangus, póbudris, póbugštus, póbukis, pódailus, 1 pódidelis, 1 pódidis, pódidokas, pódidokis, pódievotis, pódykis, pódrėgnis, pód rūngnis, pódrūtis, pód ukslis, 2 pógar sis, pógausis, pógel tis, pógeltonis, pógeras, pógeris, pógiedris, pógilis, póilgas, pógloris, pógr ažis, pógreitis, pógrynis, póilgis, póivairis, pójaunas, 2 pójaunis, pókalnotas, pókarštas, pókarštis, pókarštokas, pó kartis, pókei stas, pókeistis, pókietis, pókimis, pó klaikis, póklienis, pókreivas, pókreivis, ×pókūdis, pókurčis, pókurtis, pókvailis, pólaibis, 2 pólaisvis, 2 pólaiškis, pólaukštis, pólengvis, ×pó lentis, pólėdnus, pólėtis, póliesis, 2 pól ygis, póliūdnis, pó lomis, póm aršis, póm ažis, póm ažokas, pómėlynis, pómenkis, pó minkštis, pómitris, pómukšis, pómulkis, pón ašis, pónaujis, pó nedoris, pó nekis, pópaikšis, pó palaidis, pó palaikis, pó pasiutis, pó pigis, pó piktis, pó pilkis, pó pilnis, pó platis, pó plepis, pó plikas, pó plikis, pó pliuškis, pó plokštis, pó plonis, pó prastis, pó puikis, póraganis, 2 pórainis, póra išis, pór ambis, pór amis, póraudis, póra udonis, póresvas, póresvis, póretis, póretokas, pórudis, pórūgštas, 2 pórūgštis, pórūgštokas, pórūpis, pórūstis, pósaldis, pósaldus, pós enis, pósiauris, pósiaurokas, pósilpnis, póskaudis, póskystis, póskystokas, póskriauznis, ×póskrum nis, 2 póslenis, pós lidis, 2 póslydis, pós magis, pós mailis, pós mulkis, 2 pósnūdis, pósraunis, pó stambis, pó stangus, pó statis, pó stipris, póstrukis, pósūdrus, pósukrus, pósunkis, pósveikis, pósaltis, póšykštis, póšilvas, póšiltas, póšiltis, póšiltokas, póšykštas, póširmis, póšiurkštis, póšiurpis, póšlapis, póšlapis, póšveplis, pótaikis, pótampris, pótamsis, pótamsokas, pótankis, póteis is, pótekinis, 2 pótykis, 2 pótylis, pótinginis, 2 pótingis, 2 pótyris, pót irštis, pót izis, 2 pótolis, pótrankis, 2 pó troškis, pótrumpis, pótrumpis, pótrumpokas, pót uštis, pótvirtis, póūmis, póvargšis, 2 póveikis, póvelis, póvelniškas, póverksmis, póverksnis, 2 póvesis, póvesus, póvidutinis, pó vienodis, póvilgšnis, póvilkis, póvyriškas, póžalis, 2 póžemis, póžiaudris, póžydris, póžilis, póži oplis, póžvairis, póžvalis. (b) 3ª kirčiuotė: pobrauzgýs, pódrungnas, póp ilkas. (c) pójuodis (1) Gd, Slm⁶ – pojuodýs (3ª) Jn; 2 pósausis (1) Erž, Ėr, Grš, Ktk, Slm, Srv, Vn, Žr – posausýs (3ª) Žr; ×póskūpis (1) Ds – poskūpýs (3ª) Šll; póstoris (1) Ėr, Rs, Sb, tvirtaprade priegaide, kirčiuotė nenurodoma. Būdvardžio popilkas taip pat rasta tik viena kortelė. Joje pagrindinis žodis nesukirčiuotas, tik iliustracinis sakinys, užrašytas Nočioje (pietų aukštaičių patarmė) („Vienas buvo popilkais rūkais pasprėdis, o kito neatsimenu“), rodo, kad šis vedinys kirčiuojamas 3ª kirčiuote. Šios tarmės žodynuose šis būdvardis nerastas (DvŽ 2010). Iš LKŽŽ iliustracinio pavyzdžio galima daryti prielaidą, kad vedinys popilkas turi būti kirčiuojamas kaip ir vedinys pódrungnas – 3ª kirčiuote [(b); 2 žodžiai]. 6 LKŽŽ pateikta medžiaga nerodo tikrojo vedinių paplitimo ploto. Žodyne žodis gali būti neužfiksuotas, bet tai nereiškia, kad jis tame plote ir nevartojamas, todėl straipsnyje analizuojamą geografinį vedinių paplitimą reikėtų vertinti kaip apytikslį. Straipsnyje prie vedinių nurodomos vietovės, kuriose jie fiksuojami LKŽŽe. Vietovių sutrumpinimai atitinka LKŽŽe teikiamus sutrumpinimus. Aprašant tarmes remiamasi Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus tarmių klasifikacija Lietuvių kalbos atlase (LKA I; žml. Nr. 1). Straipsniai / Articles 187 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė Sld, Trs – postorỹs (3a) Grg; pósūris (1) Dr, J, Rm, Sb – posūrỹs (3a) Jn, Kv; pósūviesis (1) BŽ 506, Rm – pōsviesỹs (3a) Tl; pótumpis (1) M.Unt – potumpỹs (3a) Tv7. Pamatiniai žodžiai dažniausiai kirčiuojami 4 kirčiuote [(d); 89 žodžiai], rečiau 3 kirčiuote [(e1); 17 žodžių], 3b kirčiuote [(e2); 2 žodžiai], 2 kirčiuote [(f); 7 žodžiai] ir 1 kirčiuote [(g); 13 žodžių]. (d) 4 kirčiuotė: ankstùs, añkštas, aštrùs, baisùs, bãsas, blõgas, bugštùs, 3 būkas, 1 dýkas, druñgnas, dukslùs, garsùs, 3 gẽltas, 1 gė̃ras, giẽdras, gilùs, gražùs, grẽitas, įvãirus, kei̇̃stas, kimùs, klaikùs, kreĩvas, ×kū́das, kurčias, kvai̇̃las, lai̇̃škus, laukštùs, leñgvas, ×leñtas, lė̃tas, liūdnas, lomùs, maršùs, 1 mãžas, meñkas, mìtras, našùs, naũjas, 3 nėkas, 1 pìktas, platùs, plepùs, plìkas, praštas, puikùs, ramùs, raũdas, rẽsvas, rė́tas, rū́das, rupùs, 2 saũsas, sẽnas, 1 siaũras, skriaũznas, ×skruñmnas, slėnùs, slidùs, smagùs, smailùs, snūdùs, sraunùs, statùs, 2 striùkas, sukrùs, 1 sveĩkas, šìlvas, 2 šìltas, šiurpùs, šlãpias, švẽplas, tamprùs, tingùs, tìrš tas, tižùs, tolùs, troškùs, 2 trùmpas, tùščias, velùs, verksnùs, vìl kas, žãlias, žẽmas, žiaudrùs, 1 žìlas, žvaĩras, žvalùs. (e1) 3 kirčiuotė: 2 áukštas, drūtas, 1 ilgas, 1 jáunas, 1 kárštas, kíetas, miñkštas, 1 pìlnas, 3 plókštas, 2 plónas, rū́gštas, ruõštus, stóras, šýkštas, týras, tvìrtas, žýdras. (e2) 3b kirčiuotė: 1 tẽkinas, 2 tinginỹs. (f) 2 kirčiuotė: mùkšas, paĩkšas, palaĩkis, plìuškas, slidùs, var̃gšas, vidutìnis. (g) 1 kirčiuotė: añkštokas, bráuzga, dievótas, gliõras, kálnotas, karštókas, mažõkas, 5 mulkùs, 2 skystókas, 2 tùmpa, tamšókas, trumpókas, 2 òvriškas. Akcentinis varijavimas būdingesnis pamatiniams žodžiams nei iš jų išvestiems būdvardžiams. Šioje varijavimo grupėje vyrauja skirtingą kirčio vietą turintys vediniai. Daugiausia rasta 1 ir 3 kirčiuočių žodžių variantų8 [(h1); 18 atvejų]. 7 Iš LKŽe pateiktos iliustracinės medžiagos matyti, kad 1 kirčiuote kirčiuojami vediniai daugiausia žodyne užrašyti iš aukštaičių (rytų ir vakarų) ir žemaičių (pietų ir šiaurės) tarmių. Šie būdvardžiai fiksuojami Panevėžio r. Eržikyje – 2 pós ausis, pó storis, Ramygaloje – pósūris, pósviesis; Kėdainių r. Surviliškyje 2 pósausis, Truskavoje – póstoris; Kupiškio r. Salamies­tyje – pójuodis, Subačiuje – pósūris, póstoris; Utenos r. Kuktiškėse – 2 pósausis, Saldutiškyje – póstoris; Telšių r. Žarėnuose – 2 pósausis, Gadūnave – pójuodis; Jurbarko r. Eržvilke – 2 pósausis; Kretingos r. Darbėnuose – pósūris; Raseiniuose – póstoris; Šakių r. Griškabudyje – 2 pósausis; Šilutės r. Vainute – 2 pósausis; Zarasų r. Dusetose – ×póskūpis. 1 kirčiuote vediniai kirčiuojami ir A. Juškos (pósūris), J. Barono (pósviesis), M. Untulio (pótumpis). 3a kirčiuote vediniai kirčiuojami tik žemaičių tarmės pietų ir šiaurės patarmėse. Tokių vedinių LKŽe užrašyta Telšių r.: Telšiuose pósviesỹs, Varniuose póbrauzgỹs, Žarėnuose posausỹs; Šilalės r.: Šilalėje poskūpỹs, Kvedarnėje posūrỹs; Klaipėdos r. Gargžduose postorỹs; Plungės r. Tveruose potumpỹs. Du šia kirčiuote kirčiuojami vediniai pojuodỹs ir posūrỹs LKŽe užrašyti iš Kazimiero Jauniaus raštų. 8 Kirčiavimo variantai straipsnyje pateikiami tokia tvarka, kaip jie pateikti LKŽe. Tos pačios kirčiuotės žodžių kirčiavimo variantai pateikiami atskiriant juos pasviruoju brūkšniu; kirčiuotė rašoma po antrojo žodžio varianto. 188 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X I X Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių po- ir pa- vedinių kirčiavimas (h1) báltas (3) – báltas (1); béras (3) – béras (1); didélis (3b) – didélis (1); didókas (1) – didókas (3); geltónas (1) – geltónas (3); júodas (3) – júodas (1); klíenas (3) – klíenas (1); liésas (3) – liésas (1); mėlynas (1) – mėlynas (3a); pilkas (3) – pilkas (1); 1 raudónas (1) – raudónas (3); rãgana (1) – raganà (3b); retókas (1) – retókas (3); rūgštókas (1) – rūgštókas (3); siaurókas (1) – siaurókas (3); šáltas (3) – šáltas (1); šiltókas (1) – šiltókas (3); vė́lniškas (1) – vė́lniškas (3a). Šiai grupei priklauso ne tik skirtingomis kirčiuotėmis (1, 3) kirčiuojami vediniai, bet ir tokie, kurių dvejopai kirčiuojamos tik vienaskaitos vardininko formos [(h2); 6 atvejai]. (h2) brangùs / brángus (3) – brángus (1); 1 lýgus / lygùs (3) – lýgus (1); smùlkus / smulkùs (3) – smùlkus (1); 2 tánkus / tankùs (3) – 2 tánkus (1); véikus / veikùs (3) – véikus (1); vienódas / viénodas (1) – vienódas (3). Mažiau rasta 3 ir 4 kirčiuočių žodžių variantų [(i); 15 atvejų], 1, 3 ir 4 kirčiuočių žodžių variantų [(j1); 6 atvejai]. Šiai grupei priklauso ir būdvardis, kirčiuojamas pagal tris akcentines paradigmas (1, 3, 4), vienoje iš jų (3) dar skiriasi vienaskaitos vardininko kirčio vieta (j2). (i) grýnas (3) – grýnas (4); kartùs (3) – kartùs (4); láibas (3) – laibàs (4); nedõras (4) – nedõras (3); 2 rãinas (3) – rainàs (4); rãĩšas (3) – raišàs (4); skỹstas (3) – skystàs (4); 1 stangùs (4) – stángus (3); sū̃rūs (3) – sūrùs (4); 3 šélmas (3) – šelmàs (4); šìrmas (3) – širmàs (4); tamsùs (4) – támsus (3); vèsus (4) – vésus (3); vìlgšnas (3) – vil̃gšnas (4); žiõplas (4) – žióplas (3). (j1) drė́gnas (3) – drė̃gnas (4) – drė́gnas (1); rūstùs (3) – rūstùs (4) – rū́stus (1); saldùs (3) – saldùs (4) – sáldus (1); sìlpnas (4) – sìlpenas (3) – sìlpenas (1); taikùs (4) – táikus (3) – táikus (1); ūmùs (3) – ūmùs (4) – ū́mus (1). (j2) sūd́rus / sūd̀rūs (3) – sūd́rus (1) – sūd̀rūs (4). Mažiau rasta ir 2 ir 4 kirčiuočių žodžių variantų [k1; 1 atvejis]. Prie šios būdvardžių kirčiavimo variantų grupės priskiriami ir skirtingai vienaskaitos vardininko linksnyje kirčiuojami būdvardžiai [(k2); 2 atvejai]. (k1) dĩdis (4) – didìs (2). (k2) sunkùs / sùnkūs (4) – sùnkūs (2); šviesùs / šviẽsus (4) – šviẽsus (2). 1 ir 4 kirčiuočių žodžių variantų rasti 3 atvejai (l). (l) gausùs (4) – gáusus (1); šykštùs (4) – šýkštus (1); trankùs (4) – tránkus (1). Aptikta pamatinių žodžių, kurių skiriasi vienaskaitos vardininko kirčio vieta [(m); 13 atvejų] arba kirčiuojami skirtingais tos pačios kirčiuotės variantai [(n); 1 atvejis]. Straipsniai / Articles 189 AURELIJA TAMULIONIENĖ (m) baugùs – bãugus (4); bjaurùs – bjaũrus (4); budrùs – bùdrus (4); pigùs – pìgus (4); rambūs – ram̃bus (4); skaudùs – skaũdus (4); ×skūpùs – skū̃pus (4), stambùs – stam̃bus (4); stiprùs – stip̃rus (4); šiurkštùs – šiurkšt̃us (4); teisùs – teĩsus (4); tykùs – tỹkus (4); tylūs – tỹlus (4). (n) palãidas (3) – pãlaidas (3b). Pamatiniai žodžiai daugiausia kirčiuojami 3 ir 4 kirčiuote (kartu su kirčiavimo variantais – 77 %) – jų kamienai akcentiškai laikytini silpnaisiais; daug mažiau pamatinių žodžių, kirčiuojamų 1 ir 2 kirčiuotėmis (kartu su kirčiavimo variantais – 23 %) – jų kamienai akcentiškai laikytini stipriaisiais. Beveik visada prisijungęs dominacįs stiprinantysis priešdėlis9 po- gauna kirtį ir išlaiko stiprų arba sustiprina pamatinio žodžio kamieną. Taigi nepriklausomai nuo pamatinio žodžio akcentinės galios beveik visų vedinių kamienai tampa stiprieji ir kirčiuojami 1-ąja kirčiuote. Išimtį sudaro tik du 3a kirčiuote kirčiuojami vediniai: pód rungnas, pópilkas. Ved inys pód rungnas yra išvestas iš pamatinio būdvardžio drūngnas, kirčiuojamo 4 kirčiuote. Kitas 3a kirčiuote kirčiuojamas vedinys pópilkas yra išvestas iš būdvardžio pìlkas, kurį galima kirčiuoti 3 arba 1 kirčiuotėmis.10 Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, visi šio potipio vediniai ir jų variantai kirčiuojami pagal du kirčiavimo modelius, abiejuose priešdėlis būna kirčiuotas. Pagrindinis šio potipio kirčiavimo modelis yra vediniai, pastoviai kirčiuojami 1 kirčiuote (a). Kitas kirčiavimo modelis yra vedinių kirčiavimas 3a kirčiuote [(b), (c)]. Šalutiniam kirčiavimo modeliui priklauso vediniai, kirčiuojami ir išvesti iš skirtingai kirčiuojamų pamatinių žodžių: iš kilnojamojo kirčiavimo būdvardžių [drūngnas (4)] ir iš tokio kilnojamojo kirčiavimo būdvardžių, kurie turi šakninio kirčiavimo variantą [pìlkas (3) – pìlkas (1)] iš nevarian tinio kilnojamojo kirčiavimo būdvardžių [2 sausas (4), storas (3)], iš nevarian tinio šakninio kirčiavimo daiktavardžių [bráuzga (1), 2 tùmpa (1)], iš variantinio kilnojamojo kirčiavimo [sūrùs (3) – sūrùs (4)] ir iš tokių kilnojamojo kirčiavimo būdvardžių, kurie turi šakninio kirčiavimo variantų [júodas (3) – júodas (1); sviẽsus / sviẽsus (4) – sviẽsus (2)] arba šakninio kirčiavimo liekanų [×skūpùs – skē̃pus (4)]. Sinchroniškai žiūrint, pagal pagrindinį kirčiavimo modelį (1 kirčiuotę) kirčiuojami vediniai yra išvedami ne tik iš kilnojamojo kirčio pamatinių žodžių [(d), (e1), (e2), (m), (n)], bet ir iš kelių šakninio kirčiavimo pamatinių žodžių [(f), (g)], taip pat iš tų kilnojamojo kirčiavimo pamatinių žodžių, kurie turi šakninio kirčiavimo variantų [(h1), (h2), (j1), (j2), (k1), (k2), (l)]. 9 Akcentinė dominacija panaikina kitų morfemų akcentines savybes, rodo, „kaip afiksai veikia pamatinių kamienų akcentinę galią ir darinio morfemų santykį su kirčiu“ (Stundžia 1995: 97). 10 Vedinys pód rungnas LKŽe yra užrašytas Plungės rajone, vedinys pópilkas užrašytas Nočioje. Abu ta pačia 3a kirčiuote kirčiuojami žodžiai užrašyti labai nutolusiuose vienas nuo kito plotuose. 190 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių po- ir pa- vedinių kirčiavimas 2. PRIEŠDĖLIO PA- VEDINIŲ KIRČIAVIMAS Antrajame straipsnio skyriuje analizuojama 316 priešdėlio pa- vedinių, žyminčių neapibrėžtą ypatybės kiekį, ir jų pamatinių žodžių kirčiavimas. Didesnė dalis priešdėlio pa- vedinių kirčiuojami 4 kirčiuote [(a); 95 žodžiai], kiek mažiau 1 kirčiuote [(b); 73 žodžiai]; daug mažiau vedinių kirčiuojama 3 kirčiuote [(c1); 25 žodžiai], 3b kirčiuote [(c2); 68 žodžiai], 3a kirčiuote [(c3); 1 žodis] ir 34b [(c4); 1 žodis] bei 2 kirčiuote [(d); 6 žodžiai]11. (a)　4 kirčiuotė: paaštrūs, pabaisūs, pabėgšlūs, pabergždžias, pabiznas, pabjaurūs, pabugštūs, ×pačėdūs, padažnas, paderėšas, padickas, padrūngnas, padrungūs, padūvylas, pagaižūs, pagarudūs, pagėras, pagražūs, pagulkščias, paišlakūs, paižūlnas, paižulnūs, pajaukūs, pagelšvas, pagulščias, pagulūs, pakankūs, pakaštānas, pakeblūs, paklibas, ×pakmūrnas, ×pakūdas, pakreivas, pakūmpas, pakurčias, palankstūs, palaukas, ×palėntas, paliaūnas, palinkšmas, ×pamarkātnas, pameilūs, panegražūs, panemažas, panepiktas, paneramūs, panuobodūs, papanašūs, paplatūs, paplikas, papuikūs, paramūs, paraūsv as, parėšvas, parėtas, parūdas, parūsv as, ×paru žāvas, pasaūsas, pasiaūras, pasiaūstas, 2 paslēnas, paskurdūs, ×paskūpūs, paslēsnas, 2 pasmagūs, pasmailas, pastandūs, pastiṅgras, pastipras, pasūktas, 2 pasūrūs, pasvarūs, pasveikas, pašlāpias, pašliūbas, pašlūbas, pašnairas, pašvarūs, pašvelnūs, pašviesūs, pašviežias, patirštas, patrūmpas, patykūs, patylūs, pavargūs, pavėlūs, pažālas, pažālias, 1 pažėmas, pažiaurūs, pažilas, pažvairas, pažvairūs. (b)　1 kirčiuotė: paankstyvas, paašrōkas, paáugelėtas, ×pabliednōkas, pāblogšis, pādideliokas, padidelōkas, pādygliuotas, ×pāditokas, padirsíuotas, pādrėgnas, pādrūktas, pajāutiškas, pāgražōkas, pāgudiškas, 2 pailgōkas, pakaringas, pakiblōkas, pāklaikšas, pakreivókas,×pakudlōtas, pakiaūliškas, paklūmpiškas, pakūlėtas, pakurtis, palengvōkas, pālētas, palietingas, pālynotas, pālytotas, pamažōkas, pāmiglotas, pāmiklōkas, pāmitrokas, pāožkiškas, papigōkas, papiktūrnas, papakarštōkas, paplatōkas, pāponiškas, paprastōkas, papusnėtas, paraudōnas, paraudōnis, paraumeningas, pasaldōkas, pasausōkas, pāseklus, pāsenokas, 2 pāšlinkas, pāsmailus, pasunkōkas, pasūrōkas, pastambōkas, pāstangus, pastorōkas, pāstrubas, pašalnōtas, pašaltokas, pāšiurkštis, pašlubōkas, pāšnai rus, paumōkas, patānkūs, patešmeninga, patirštōkas, pā tolimas, patrum pōkas, pāvēšlus, pavydutiniškas, pavienōdas, pavingurtas, pažvairōkas. (c1)　3 kirčiuotė: pabéras, padrūtas, pagirtas, pagyvas, pagrýnas, pajáunas, pakárštas, pakéršas, pakiáuras, paláibas, 2 palénas, palýgus, pamárgas, pamìn kštas, 2 papìlkas, parūgštūs, pasaldūs, paskýstas, pasmùlkus, paskubùs, pasotùs, pastorùs, pašìrmas, patižùs, paumùs. (c2)　3b kirčiuotė: paaiškýs, paaukštýs, paaštrýs, pabjaurýs, pablogýs, pada ilýs, padarbýs, padrėgnýs, padrūktýs, padurnýs, padyvylýs, paedrýs, pagerýs, pagudrýs, pagulstinas, pailgýs, paištrižas, pažīvijas, 2 pajaunýs, paklienýs, pakūmpýs, ×pakudýs, palaiškýs, 2 pā lengvas, 11 Pažymėtina, kad nesukirčiuotas vedinys padrungnis (nesukirčiuotas nei LKŽE, nei LKŽK). Straipsniai / Articles 191 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė palepšys, paletýs, paliesýs, paminkštýs, pamukšys, papiktýs, 2 papilnýs, paplatýs, paplepýs, paplonýs, papukýs, papuišinas, papurvínas, parėtys, parūgštýs, pasaldýs, pasenýs, 2×paskūrýs, pasilpnýs, ×pášlabnas, paslabnýs, paslinkýs, pasmagýs, 1 pasmailýs, pa–smarkýs, 2 pasmėlýs, paspitrýs, pasprangýs, pastaigýs, pastiprýs, pastorýs, pasunkýs, pasurýs, pašaltýs, pašiarýs, pašiltýs, 2 pašviesýs, patrumPýs, pašlapýs, patamsýs, patan–kýs, pavešýs, ×pazbitkýs, pažalvýs. (c3) 3a kirčiuotė: pamùrzinas. (c4) 34b kirčiuotė: pãtekinas. (d) 2 kirčiuotė: pajuõsvis, palai̇ksvis, parẽsvis, pastorūlis, pavidūjis, pavidutìnis. Yra vedinių, kurių kirčiavimas įvairuoja. Daugiausia pasitaiko 1 ir 3 vedinių kirčiuočių variantų [(e1); 16 atvejų]. Šioje žodžių kirčiavimo grupėje išsiskiria vienas vedinys, kurio ne tik kirčiuotės ir kirčio vieta varijuoja, bet ir dvejopai kirčiuojama vienaskaitos vardininko forma 3 kirčiuotėje (e2). (e1) paáukštas (3) Sl – pãaukštas (1) KlvrŽ, Lkž, Plng, Prk; pabáltas (3) Dkk, Sl – pãbaltas (1) KlvrŽ; pabrangùs (3) Ob – pãbrangus (1) Šts; padìdelis (1) Alks, Ds, PnmR – pa–didelys(34b) Dr, Grg, Plng; pãdidis (1) Ms, Prk – padidýs(3b) Grg; pajúodas (3) Km – pãjuodas (1) KlvrŽ; pãjuodis (tik Kuršaičio raštuose LKŽK) – pajuodýs(3b) Kv, Šv; pakartùs (3) Ob – pãkartus (1) Yl, Mšk, Skd; 2 pakietas (3) Alks, Ds, Ob – pãkietas (1) KlvrŽ, Šts; pakietýs(3b) Grg, Šv– pãkietis (1) Vaižg; 1 pakìltas (1) Šts – pãkiltas(3b) Šts; paliūrbis (1) Ob – paliurbýs(3b) Grg, I, Jdr, Jms; paplónas (3) Ob – pãplonas (1) Dr; pasmarkùs(3b) Ob – pãsmarkus (1) KlvrŽ, Ms; 2 pastóras (3) Ob – pãstoras (1) KlvrŽ, Plng, Šts; pašáltas (3) Ob – pãšaltas (1) KlvrŽ. (e2) patamsùs / patãmsus (3) Ob, Skp, Vn– pãtamsus (1) Vgr. Mažiau rasta 1 ir 4 kirčiuotės vedinių variantų [(ė); 12 atvejų]. 3 ir 4 kirčiuotės vedinių variantų grupė išsiskiria. Vienas iš variantų perima pamatinio žodžio kirčiavimą 4 kirčiuote, kitų kirtį perima priešdėlis [(f1); 5 atvejai]. Kitais atvejais vienas iš variantų perima pamatinio žodžio kirčiavimą 4 kirčiuote, o kiti kirčiuojami galūnėje 3 kirčiuote [(f2); 2 atvejai]. Vieno žodžio kirčiavimo (3, 4) variantų skiriasi priegai–dės, matyt, perimtos iš pamatinio žodžio alternatyvaus kirčiavimo [(f3); 1 atvejis]. (ė) ×pãbiednas (1) Nt – pabiẽdnas (4) Ad; paėdrùs (4) Alks – pãedrus (1) KlvrŽ; pagìlus (4) Pnd, Skp – pãgilus (1) Dov; pamãžas (4) Sb – pãmažas (1) KlvrŽ; papìgus (4) Ob – pãpigus (1) Lž; pariebùs (4) KlvrŽ – pãriebus (1) Grg, KlvrŽ; pasil̃pnas (4) Alks, Ob – pãs ilpnas (1) Mžk; pastaigùs (4) Ob – pãstaigus (1) KlvrŽ; pastambùs (4) Ds – pãstambus (1) KlvrŽ; pastiprùs (4) Vgr – pãstiprus (1) KlvrŽ; pasunkùs (4) Ob, PnmR, Zr – pãsunkus (1) Ms, Škn; pavẽšus (4) Ob – pãvešus (1) Yl. (f1) pablõgas (4) Alks, Žd – pãblogas(3b) (nei LKŽe, nei LKŽ K nefiksuoja, kur užrašyta); pagreitas (4) Ob – pãgreitas(3b) KlvrŽ, Šts; pašėnas (4) Ds, Mžk, Ob – pãšenas(3b) KlvrŽ; paškèrsas (4) NdŽ – pãškeras(3b) BŽ401; 1 pašil̃tas (4) Lkž, Ob – pãšiltas(3b) Nt. (f2) paiškálbùs (4) – paiškãlbūs(34b); pasmagùs(3b) – 1 pasmagūs (4). (f3) pabãlsvas (4) Rk (: bálsvas (4)) – pabálsvas (3) Ds (: bálsvas (3)). 192 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X I X Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių po- ir pa- vedinių kirčiavimas Vienas vedinys gali būti kirčiuojamas 1, 3 ir 4 kirčiuotėmis [(g); 1 atvejis]. Pasitaiko vedinių, kurie kirčiuojami ta pačia kirčiuote, tačiau skiriasi kirčio vieta [(h); 5 atvejai]. Vieno vedinio skirtingai kirčiuojama vienaskaitos vardininko forma 3 kirčiuotėje (i). Varijuoja 1, 2 ir 3 kirčiuočių vediniai [(y); 1 atvejis]. (g) papìktas (4) Alks – pãpiktas (1) Als, Šts – pãpiktas (3ᵇ) KlvrŽ. (h) padidókas (1) Ds, KlvrŽ, Trkn – pãdidokas (1) Grg, Trk; pagerókas (1) Kp – pãgerokas (1) Ms; 2 pãilgas (3) Ds, Ob – pãilgas (3ᵇ) Als; pãliesas (1) KlvrŽ, Vgr – pãliesas (1) Štk; patolókas (1) Šv – pãtolokas (1) Kal. (i) patamŝùs (3) Skp, Vn – patãmsus (3) Ob. (y) 2 pasauŝis (2) Inšk, Ps, Všk – pasausỹs (3ᵇ) Grg – pãs ausis (1) Dr. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, būdvardžiai, kirčiuojami 1 ir 3ᵇ kirčiuotėmis, vieni gali būti kirčiuojami priešdėlyje arba galūnėje, kiti perima pamatinio žodžio kirčio vietą. Toliau pateikiami LKŽe fiksuojami vediniai, perimantys pamatinio žodžio kirčio vietą ir kirčiuojami 1 kirčiuote [(j); 50 žodžių], priešdėlyje kirčiuojami 1 kirčiuotės vediniai [(k); 62 žodžiai], vediniai, perimantys pamatinio žodžio kirčio vietą ir kirčiuojami 3 kirčiuote [(11); 39 žodžiai], 3ᵇ kirčiuote [(12); 5 žodžiai], 3ᵃ kirčiuote [(13); 1 žodis], 3ᵇ kirčiuote [(14); 1 žodis]. Būdvardžių, kurių kirtį dažniausiai perima galūnė ir vediniai yra kirčiuojami 3ᵇ kirčiuote [(m1); 66 žodžiai], priešdėlyje kirčiuojami 3ᵇ kirčiuotės vediniai [(m2); 11 žodžių]. (j) 1 kirčiuotė: paankstývas Zr; paašrókas (tik raštuose); paáugelėtas Imb; ×pabli ednókas Ds; padìdelis Alks, Ds, PnmR; padidelókas Kl; padìdakas Ds, KlvrŽ, Trkn; padirsįuotas Ds; pagerókas Ms; pajáutiškas Grg, Varn; 2 pailgókas (tik raštuose); pakaringas Pnm; pakiblókas (tik raštuose); pakreivókas Ds; ×pakudlótas Sdk; pakiauliškas Km, Plt; pa- klùmpiškas Grg; pakūlėtas Ds; palengvókas (tik raštuose); pãliesas Štk; palietingas Ds; paliùrbis Ob; pamazókas Ds; papigókas (tik raštuose); papiktùrnas Ds; papakarštókas Dkk; paplatókas Ds; paprastókas (tik raštuose); papusnėtas (tik raštuose); paraudónas Pnm; paraudónis (tik raštuose), paraumeningas Km; pasaldókas Ėr; pasaùsókas Antz; pasunkókas (tik raštuose); pašùrókas (tik raštuose); pastambókas Ds; pastorókas (tik raštuose); pašalnótas Mrj; pašlubókas Kp; paūmókas Ds; patánkus Ds; patešmeninga Ds; patirštókas Ds; patolókas Šv; patrumpókas Ob; pavidutiniškas Bt, Krž; pavienódas Avl, Ds, Km, Skp; pavingurtas Ms, Šts; pažvairókas Dgl. (k) 1 kirčiuotė: pãaukštas KlvrŽ, Lkž, Plng, Prk; pãbaltas KlvrŽ; ×pãbiednas Nt; pãblogšis (tik raštuose), pãbrangus Šts; pãdideliókas Šts; pãdidis Ms, Prk; pãdidokas Grg, Trk; pãdygliuotas Šts; ×pãdiktokas (tik raštuose); pãdregnas Jnš, Plt; pãdrūktas KlvrŽ, Ms; pãėdrus KlvrŽ; pãgerokas Ms; pãgilus Dov; pãgražokas Dr, Gršl; pãgudaiškas Šts; pãjuodas KlvrŽ; pãjuodis (tik Kuršaičio raštuose (LKŽk); pãkartus Yl, Mšk, Skd; pãkietas KlvrŽ, Šts; pãkietis (tik raštuose); pãkil tas Šts; pãkl aikšas End; pãlėtas KlvrŽ; pãkurtis Kv; pãliesas KlvrŽ, Vgr; pãlynotas Bržr; pãlytotas Šts; pãmažas KlvrŽ; pãmiglotas Sd, Šts; pãmiklokas (tik raštuose); pãmitrokas Šts; pãožkiškas KlvrŽ; pãpigūs Lž; pãpiktas Als, Straipsniai / Articles 193 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė Šts; pãplonas Dr; pãponiškas Lkž, Šlnt; pãriebus Grg, KlvrŽ; pãsausis Dr; pãseklus (tik raštuose); pãsenokas Grg; pãsilpnas Mžk; 2 pãsl½inkas KlvrŽ, Šts; pãsmailus KlvrŽ; pãsmarkus KlvrŽ, Ms; pãsunkus Ms, Škn; pãstaigus KlvrŽ; pãstambus KlvrŽ; pãstangus Šts; pãstiprus KlvrŽ; pãstoras KlvrŽ, Plng, Šts; pãstrubas (tik raštuose); pãšaltas KlvrŽ; pãšaltokas Grg; pãšiurkštis (tik raštuose); pãšnairus KlvrŽ; pãtamsus Vgr; pãtolimas Ms, Šts; pãtolokas Kal; pãvēslus Šts; pãvēsus Yl. (11) 3 kirčiuotė: paáukštas Sl; pabãlsvas Ds, Rk; pabáltas Dkk, Sl; pabėras Ds; pabrangùs Ob; padrútas Ob; pagìrtas (tik raštuose); pagývas Ds; pagrýnas Pnm; 2 paìlgas Ds, Ob; pajú̄nas Brs, Ob, Šts; pajúodas Km; pakárštas Antz, Km; pakartùs Ob; pakéršas Dkk, Ds; pakiáuras Km, Ob, Rk, 2 pakíetas Alks, Ds, Ob; 1 pakiltas Šts; paláibas Ob; 2 palėnas Ob; palýgus Zr; pamárgas Kp, Rk, Zr; pamìnkštas Jnš, Krns; 2 papìlcas Ds, Ob; paplónas Ob; parūgštùs Sb, Žg; pasaldùs Jnš; paskýstas Alks, Ob; pasmùlkus Alks; paskubùs Grg; pasmarkùs Ob; pasotùs Ob; 2 pastóras Ob; pastorùs Jnš; pašáltas Ob; pašìrmas Ds; patamsùs Skp, Vn / patãmsus (3) Ob; patižùs Skdv; paũmùs Ob, Sb, Sl. (12) 3b kirčiuotė: pagùlstinas LK; paĩstrižas Ds, Ktk; paĩojias Ds; papuĩšinas Km; papuõrinas Km, Žb. (13) 3a kirčiuotė: pamùrzinas Ob. (14) 34b kirčiuotė: paiškalbùs Grg, Ob. (m1) 3b kirčiuotė: paiškỹs Šv, padùkštỹs Jdr, Grg, paaštrỹs Šv, pabjaurỹs Jdr, pablogỹs Jdr, Grg, Kair, padailỹs Grg, padarbỹs Jdr, padidỹs Grg, padregnỹs Šv, padrukštỹs Šv, Vvr, padurnỹs J, padvylỹs Všn, paedrỹs Šts, pagerỹs Slnt, pagudrỹs Šv, pailgỹs Šv, 2 pajaunỹs Šv, pajuodỹs Kv, Šv, pakietỹs Grg, Šv, paklienỹs Šv, pakumpỹs Vvr, ×pakūdỹs End, Grg, palaiškỹs Vž, palepšỹs Jdr, paletỹs Skrd, Šv, paliesỹs Grg, Jdr, Kl, paliurbỹs Grg, I, Jdr, Jms, paminkštỹs Kl, Šv, pamukšỹs Vvr, papiktỹs Jdr, Vž, 2 papilnỹs Jdr, paplatỹs Jdr, Šv, paplepỹs (tik raštuose), paplonỹs Jdr, Vvr, papuikỹs Šv, paretỹs Grg, parūgštỹs Šv, pasaldỹs Šv, pasausỹs Grg, pasenỹs Grg, Lkv, Šv, 2×paskūrỹs (tik raštuose), pasilpnỹs (tik raštuose), ×paslabnỹs Jdr, paslinkỹs Jdr, pasmagỹs Jdr, Šv, 1 pasmailỹs Jdr, pasmarkỹs 2 pasmėlỹs (tik raštuose), paspitrỹs Šv, pasprangỹs Slm, pastaigỹs Šv, pastiprỹs Šv, pastorỹs Grg, pasunkỹs Šv, pasūrỹs Grg, Kv, pašaltỹs Jdr, Lkv, Šv, pašiaurỹs Als, pašiltỹs Jdr, Šv, Vvr, 2 pašviešỹs Šv, Vž, patrumpỹs Šv, pašlapỹs Grg, patamsỹs Jdr, Žr, patankỹs Šv, pavešỹs Kv, Šv, ×pazbitkỹs Grdm, pažalvỹs Grg. (m2) 3b kirčiuotė: pãblogas (nei LKŽe, nei LKŽK nėra duomenų, kur fiksuojamas); pãgreitas KlvrŽ, Šts; pãilgas Als; 2 pãlengvas Dr; pãpiktas KlvrŽ; pãsenas KlvrŽ; pãskersas (tik raštuose); ×pãslabnas Ms; pãšil tas Nt; pãtamsùs Vgr; pãtek inas (tik raštuose). Pamatinio žodžio kirčio vietą perima 59 % vedinių. Priešdėlyje ar galūnėje kirčiuojamų vedinių rasta 41 %12. 12 Šių vedinių kirčiavimo analizė geografinio paplitimo aspektu parodė, kad tų vedinių, kurie perima pamatinio kirčio vietą, daugiausia yra iš rytų aukštaičių, daug mažiau iš šiaurės žemaičių ir vos keli iš kitų aukštaičių bei žemaičių patarmių. Priešdėlyje kirčiuojami vediniai daugiausia fiksuojami šiaurės žemaičių patarmėje. Ten užrašyti ir visi priešdėlyje kirčiuojami 3 kirčiuotės vediniai. 194 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X I X Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių po- ir pa- vedinių kirčiavimas Pamatiniai žodžiai, kaip ir jų vediniai, dažniausiai kirčiuojami 4 kirčiuote [(n); 117 žodžių], 1 kirčiuote [(o); 44 žodžiai], 3 kirčiuote [(p1); 20 žodžių], 3ᵇ [(p2); 6 žodžiai], 2 kirčiuote [(r); 8 žodžiai]. (n)　4 kirčiuotė: aštrùs, baisùs, bėgšlùs, ber̃gždžias, bìznas, bjaurùs, blõgas, blõgšis, brangùs, bugštùs, ×čėdùs, dailùs, darbùs, dãžnas, derė̃sas, dìckas, druĩgnas, dùrnas, ėdrùs, gaižùs, gẽlšvas, 1 gėras, 1 gilùs, gražùs, greĩtas, gudrùs, gul̃kščias, iškalbùs, išlakùs, išžulnas, išžulnùs, gul̃ščias, gulùs, 2 kankùs, keblùs, kilùs, klìbas, ×kmurnas, ×kūdas, kreĩvas, kuñpas, kùčias, 2 kùrtas, laĩksvas, lankstùs, lẽngvas, ×lėntas, lė̃tas, liaũnas, liñksmas, 1 mãžas, negražùs, nepìktas, neramùs, 1 pìktas, platùs, plepùs, plìkas, puikùs, ramùs, raũsvas, rẽsvas, rė̃tas, rùdas, rùsvas, 2 saũsas, 1 seklùs, sė̃nas, 1 siaũras, 3 siaũstas, skùbùs, skūr̃a, slãb nas, 2 slė̃nas, slìnkas, 2 skẽrsas, skurdùs, slė̃s nas, slìnkas, smagùs, smãilas, smailùs, smarkùs, smėlùs, spìtras, sprangùs, staigùs, 2 sùktas, sùrùs, 1 staigùs, 2 stangùs, stingrùs, stìpras, ×strūbas, svarùs, sveĩkas, šiaurùs, 2 šìltas, šiurkštùs, šlãpias, šliùbas, šliùbas, 1 šnaĩras, 2 šnaĩrus, švarùs, tìrštas, tìžus, 2 trùmpas, vẽšlus, vėlùs, vyresnis, 2 žãlas, žãlias, 2 žẽmas, žiaurùs, 1 žìlas, žvãiras. (o)　1 kirčiuotė: ankstývas, áugelėtas, áukštas, ×bliednõkas, 2 dideliókas, dygliúotas, drūktas, jáutiškas, 2 gražõkas, gùdiškas, karìngas, kìltas, kreivõkas, ×kudlõtas, kiaulìškas, klùmpiškas, lengvõkas, liùrbis, lynótas, lýtotas, mažõkas, miglótas, óžiškas, pakanrštõkas, pigókas, piktùma, 2 põniškas, 2 prastõkas, pusnėtas, raumenìngas, 2 saldõkas, sausõkas, sunkõkas, sùrõkas, stambõkas, storõkas, 1 šalnótas, šlùbokas, ũmokas, tẽšmeninga, trum-pókas, vidutìniškas, vingurtas, žvairõkas. (p1)　3 kirčiuotė: 2 áukštas, bėras, drūktas, drútas, 1 ilgas, girtas, gyvas, 1 jáunas, 1 kárštas, kiaūras, kiétas, liésas, 2 márgas, minkštas, pilnas, 2 plónas, rųgštas, rųgštùs, 1 stõras, šáltas. (p2)　3ᵇ kirčiuotė: gulštinas, įstrižas, 2 įvijas, puišinas, purvinas, 1 tėkinas. (r)　2 kirčiuotė: blõgšis, klaikšas, 3 kaštãnas, mùkšas, 2 storùlis, 2 vidùjis, vidutìnis, zbitkas. Pamatinių žodžių kirčiavimas tarmėse varijuoja. Dažniausiai pasitaiko žodžių 3 ir 4 kirčiuotės variantų [(s); 21 atvejis], 1 ir 3 kirčiuotės variantų [(š1); 24 atvejai], pastarajai grupei priklauso ir vienas pamatinis žodis, kurio 3 kirčiuote kirčiuojamas variantas dvejopai kirčiuojamas vienaskaitos vardininko linksnyje (š2). LKŽe taip pat užfiksuota 1 ir 4 kirčiuotės variantų [(t); 4 atvejai], 1, 3 ir 4 kirčiuotės variantų [(u1); 5 atvejai]. Šiai grupei priklauso dar vienas vedinys, kurio ne tik kirčiavimas įvairuoja, bet ir dvejopai kirčiuojamas vienaskaitos vardininko linksnis 3 kirčiuotėje (u2). (s)　bálšvas (4) – bálsvas (3); ×biẽdnas (4) – biédnas (3)); grýnas (3) – grýnas (4)); dvỹlas (4) – dvýlas (3); gardùs (3) – gardùs (4); júosvas (4) – júosvas (3); kartùs (3) – kartùs (4); kėršas (3) – keršas (4); láibas (3) – laĩbas (4); lénas (3) – lẽnas (4); nuobodùs (3ᵃ) – nuobodùs (4); 1 panašùs (4) – 1 panašùs (3ᵇ); riebùs (3) – riebùs (4); ×rùžavas / rųžavas (3ᵇ) – rùžavas / ružãvas (4); sìlpnas (4) – sìlpnas (3); skỹstas (3) – skỹstas (4); Straipsniai / Articles 195 AURELIJA TAMULIONIENĖ sūrus (3) – sūrus (4); širmas (3) – širmas (4); šviežias (4) – šviežias (3); vėsus (4) – vėsus (3); žvairùs (4) – žváirus (3). (š1) báltas (3) – báltas (1); didelis (1) – didelis (3ᵇ); didókas (1) – didókas (3); ×diktókas (1) – ×diktókas (3); gerókas (1) – gerókas (3); ilgókas (1) – ilgókas (3); júodas (3) – júodas (1); 3 kìltas (3) – kìltas (1); klìenas (3) – klìenas (1); líesas (3) – líesas (1); 1 l ýgus (3) – lýgus (1); pilkas (3) – pilkas (1); platókas (1) – platókas (3); 1 raudónas (1) – 1 raudónas (3); saldùs (3) – sáldus (1); senókas (1) – senókas (3); smùlkus (1) – smulkùs (3)); 2 šaltókas (1) – 2 šaltókas (3); tankùs / tánkus (3) – tánkus (1); tirštókas (1) – tirštókas (3); 2 tólimas (3ᵃ) – tólimas (1); tolókas (1) – tolókas (3); ūmùs (3) – úmus (1); vienódas / viénodas (1) – vienódas (3). (š2) 2 tánkus / tankùs (3) – 2 tánkus (1). (t) 1 jaukùs (4) – jáukus (1); ×markàtnas (4) – markàtnas (1); meilùs (4) – méilus (1); žalvas (4) – žálvas (1). (u1) áiškus (1) – aiškùs (3) – aiškùs (4); drėgnas (3) – drėgnas (4) – drėgnas (1); sìlgnas (4) – sìlgnas (3) – sìlgnas (1); sótus (3) – sótus (1) – sotùs (4); tamsùs (4) – tamsùs/támsus (3) – támsus (1). (u2) tamsùs (4) – tamsùs / támsus (3) – támsus (1). Yra pagrindinių žodžių, kurių kirčiavimas įvairuoja tarp 2 ir 4 kirčiuočių [(v1); 3 atvejai], taip pat tokių, kurie ne tik kirčiuojami 2 ir 4 kirčiuotėmis, bet ir dvejopai kirčiuojama 4 kirčiuotės vienaskaitos vardininko forma [(v2; 4 atvejai)]. Vieno pagrindinio žodžio kirčiavimas varijuoja tarp 1 ir 2 kirčiuočių (z). (v1) didis (4) – didis (2); lėpšis (2) – lepšỹs (4); vargùs (4) – vaŕgus (2). (v2) smarkùs / smaŕkus (4) – smarkùs (2); sunkùs / suñkus (4) – suñkus (2); švelnùs / švelnus (4) – švelnùs (2); šviesùs / šviésus (4) – šviésus (2). (z) liùrbis (1) – liurbìs (2). Keli pagrindiniai žodžiai kirčiuojami ta pačia 1 kirčiuote, tačiau skiriasi kirčio vieta [(ž1), 3 atvejai] arba vien tik vienaskaitos vardininko formos kirčiavimo vieta 4 kirčiuotėje [(ž2); 11 atvejų]. Vieno pagrindinio žodžio skiriasi priegaidės toje pačioje kirčiuotėje (α). Vienu atveju kirčiavimo variantiškumui tiksliai apibūdinti trūksta duomenų (β). (ž1) dirsìuotas (1) – dirsìuotas (1), 1 kūlėtas (1) – kūlėtas (1); 1 lietingas (1) – lietingas (1). (ž2) pigùs (4) – pigus (4); bjaurùs (4) – bjaūrus (4); drungùs (4) – drūngus (4); skūpùs (4) – skūpus (4); sprangùs – sprángus (4); stambùs (4) – sta mbus (4); sta ndùs (4) – sta ndus (4); stiprùs (4) – stìprus (4); šiu rkštùs – šiu rkštus (4); tykùs (4) – týkus (4); tylùs (4) – týlus (4). (α) mùrzinas (3ᵇ) – mùrzinas (3ᵃ). (β) 2 laũkas (4) – láukas (kirčiuotė nenurodyta). 196 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių po- ir pa- vedinių kirčiavimas Didžioji dalis (kartu su kirčiavimo variantais – 72 %) nagrinėjamojo tipo vedinių ir jų pamatinių žodžių yra kirčiuojama 3 ir 4 kirčiuotėmis – jų kamienai akcentiškai laikytini silpnaisiais. Mažesnė dalis (kartu su kirčiavimo variantais – 28 %) pamatinių žodžių kirčiuojami 1 ir 2 kirčiuote – jų kamienai akcentiškai laikytini stipriaisiais. Prisijungęs dominacinis silpninantysis priešdėlis pa- šio tipo vedinių kirčiavimą lemia retai: dauguma vedinių perima pamatinio žodžio kirčio vietą ir kirtį; maža dalis vedinių kirčiuojami kitaip nei jų pamatiniai žodžiai: prisijungęs priešdėlis pa- gauna kirtį ir sustiprina arba (kitais atvejais) susilpnina pamatinio žodžio kamieną13, retais atvejais kirtį gauna galūnė. Atlikta tiriamosios medžiagos analizė rodo, kad šio potipio vediniai kirčiuojami pagal tris kirčiavimo modelius. Pirmajam kirčiavimo modeliui (44 %) priklauso vediniai, perimantys pamatinio žodžio kirčio vietą [(a), (b), (c1), (c3), (d), (f2), (f3)]. Jie daugiausiai yra išvesti iš kilnojamojo kirčiavimo pamatinių žodžių [aštrūs (4), baisūs (4)], nors gausu ir pastovaus kamieninio kirčiavimo pamatinių žodžių [mažókas (1), miglótas (1)]. Antrasis kirčiavimo modelis yra variantinis, susijęs su pastoviu kirčiavimu priešdėlyje [(e1), (e2), (ė)]. Tokie vediniai išvedami iš labai skirtingas akcentines savybes turinčių pamatinių žodžių. Šiam modeliui priskiriami ir vediniai, nepastoviai kirčiuojami priešdėlyje 3b kirčiuote (f1). Tokio kirčiavimo vediniai daugiausia išvesti iš 4 (2 šiltas), rečiau 3 ar 3b kirčiuotėmis (1 ilgas, 1 tėkinas) kirčiuojamų pamatinių žodžių; vienas pamatinis žodis turi pastovaus šakninio kirčiavimo variantą ir šakninio kirčiavimo liekanų 3 kirčiuotėje [tamsùs (4) – tamsùs/tám sus (3) – támsus (1)]. Trečiasis kirčiavimo modelis yra susijęs su kirčiavimu galūnėje [(c2)]. Tokio kirčiavimo vediniai dažniausia išvesti iš kilnojamojo kirčiavimo pamatinių žodžių, nors retkarčiais pasitaiko šakninio kirčiavimo pamatinių žodžių vedinių (paliurbỹs, pamukšỹs, ×pazbitkỹs), ir išvestų iš tokių kilnojamojo kirčiavimo žodžių, kurie turi šakninio kirčiavimo variantų (paaiškỹs, padidỹs, padreğnỹs, pajuodỹs, paklienỹs, palepšỹs, pasaldỹs, pasmarkỹs, pasunkỹs, pašviesỹs, patamsỹs, patankỹs, pažalỹs) arba šakninio kirčiavimo liekanų (pasprangỹs, pastiprỹs)14. Žiūrint sinchroniškai, prisijungęs dominacinis silpninantysis priešdėlis pa- išlaiko silpną arba susilpnina pamatinio žodžio kamieną. Taigi nesvarbu, iš kokio – silpnojo ar stipriojo – kamieno kirčiuojami šio potipio vediniai būtų padaryti: prisijungus priešdėliui, jie tampa silpnaisiais kamienais ir kirčiuojami 3b kirčiuote. 13 Būdvardžių kirčiavimas susijęs su daryba, priešdėlių bei galūnių akcentinėmis savybėmis. Didžioji dalis būdvardžio priešdėlių susilpnina arba išlaiko silpną pamatinį kamieną (Stundžia 1995: 97). 14 Taip kirčiuojami vediniai LKŽe užrašyti šiaurės žemaičių (44 %), pietų žemaičių (31 %), vakarų žemaičių (2 %), vakarų aukštaičių (2 %), rytų aukštaičių patarmėse (1 %). Straipsniai / Articles 197 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė 3. IŠVADOS Priešdėlis po- yra akcentiškai stiprus: visi vediniai kirčiuojami priešdėlyje ir beveik visada pagal pastovaus kirčiavimo paradigmą, tačiau LKŽe fiksuoja negausias pagal 3ᵃ kirčiuotę kirčiuojamų vedinių variantų grupes. Priešdėlis pa- yra kintamojo stiprumo. Prisijungus šiam priešdėliui, kiek didesnės dalies vedinių kirčio vietą perima priešdėlis ar galūnė (56 %); mažesnė dalis vedinių perima pamatinių žodžių kirčio vietą (jų rasta 44 %) (žr. 1 ir 2 lenteles). ¹ LENTELĖ. Neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių priešdėlių po-, pa- vedinių kirčiavimas LKŽe Tipas | Perimamas pamatinio žodžio kirčiavimas | Kirtį perima darybos afiksas (priešdėlis, galūnė) | Kirčiuotės | Kirčiuotės | 1 | 2 | 3 | 4 | 1 | 2 | 3 | 4 | PO- (214 žodžių) | – | – | – | – | 95 % | – | 5 % | – | PA- (316 žodžių) | 16 % | 3 % | 11 % | 14 % | 10 % | – | 46 % | – ² LENTELĖ. Neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių priešdėlių po-, pa- vedinių pamatinių žodžių kirčiavimas LKŽe Tipas | Kirčiuotės | 1 | 2 | 3 | 4 | PO- (214 žodžių) | 24 % | 4 % | 29 % | 43 % | PA- (316 žodžių) | 17 % | 3 % | 27 % | 53 % Priešdėlio po- vediniai kirčiuojami pagal du kirčiavimo modelius. Pagrindinis iš jų – pastovus kirčiavimas 1 kirčiuote. Priešdėlio pa- vedinių kirčiavimas įvairesnis. Jie kirčiuojami pagal tris kirčiavimo modelius. Pagal pirmąjį kirčiavimo modelį kirčiuojami vediniai perima pamatinio žodžio kirčio vietą. Antrasis kirčiavimo modelis yra susijęs su variantiniu kirčiavimu priešdėlyje; trečiasis kirčiavimo modelis susijęs su kirčiavimu galūnėje. 198 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X I X Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių po- ir pa- vedinių kirčiavimas LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr red. Stasys Keinys. Trečia elektroninė versija internete, 2011. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Antrasis pataisytas leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. DvŽ – Dieveniškių šnektos žodynas 1, N–Ž. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. Laigonaitė Adelė 2002: Lietuvių kalbos akcentologija. Antrasis pataisytas leidimas. Vilnius: Gimtasis žodis. LKA I – Lietuvių kalbos atlasas 1: Leksika, ats. red. Kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslas, 1977. LKŽ I–XX – Lietuvių kalbos žodynas 1–2, 2-asis leidimas. Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956–1962; 7–9, Vilnius: Mintis, 1966–1973; 10–15, Vilnius: Mokslas, 1976–1991; 16–17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995–1996; 18–19, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997–1999; 20, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. G. Naktinienė. Elektroninio varianto pirmasis leidimas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt. LKŽK – Lietuvių kalbos žodyno kartoteka. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė Danguolė 1994: Linksniuojamųjų priešdėlio *pā- vedinių kirčiavimas. – Lietuvių kalbotyros klausimai 34, 118–129. Mikulėnienė Danguolė 2005: Cirkumfleksinė metatonija lietuvių kalbos vardažodiniuose daiktavardžiuose ir jos kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Mikulėnienė Danguolė, Pakerys Antanas, Stundžia Bonifacas: 2007: Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Pakerys Antanas 1994: Akcentologija 1. Kaunas: Šviesa. Stundžia Bonifacas 1995: Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema. Vilnius: Petro ofsetas. Stundžia Bonifacas 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Tamulionienė Aurelia 2013: Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba. – Acta Linguistica Lithuanica 68, 126–145. Straipsniai / Articles 199 AURELIJA TAMULIONIENĖ Adjectives Denoting an Indefinite Amount of Peculiarity: Accentuation of Derivatives with the Prefixes po- and pa- SUMMARY The article discusses the accentuation of adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, i.e. derivatives with the prefixes po- and pa- and their base words. The research object is adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, which are listed in the academic electronic Dictionary of the Lithuanian Language. Individual chapters of the article deal with accentuation of derivatives of each type of formation (prefixes po- and pa-) and their base words. The analysis of the material revealed that nearly all derivatives with the prefix po- are stressed on the prefix and nearly always follow a fixed accentual paradigm but Dictionary of the Lithuanian Language records sparse groups of variants of derivatives stressed under the 3a accentual paradigm. The prefix pa- shows a variable strength. The derivatives of this prefix analysed in the article are mostly stressed on the prefix or the ending; the tendency of take over of the stress from base words is less common. Įteikta 2013 m. rugpjūčio 7 d. AURELIJA TAMULIONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 200 Acta Linguistica Lithuanica LXIX