Klasterinė tipologinių kalbos ritmo grupių analizė

AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Vytauto Didžiojo universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: sakytinės lietuvių kalbos ypatybės. ASTA KAZLAUSKIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: sakytinės lietuvių kalbos tyrimai: akustinės garsų ypatybės, fonotaktika, kirčiavimo dėsningumai, normos ir vartosena, kalbos ritmika; taikomoji kalbotyra. KLASTERINĖ TIPOLOGINIŲ KALBOS RITMO GRUPIŲ ANALIZĖ1 Cluster Analysis of Typological Groups of Language Rhythm ANOTACIJA Šiuo straipsniu siekiama atsakyti į du klausimus: 1) ar klasterinė analizė paranki ieškant ritmo tipologinių panašumų ir ja remiantis galima klasifikuoti iki šiol neanalizuotas kalbas ir 2) į kurį klasterį – skiemeninio ar kirtinio ritmo kalbų – patenka lietuvių ir latvių kalbos. Tyrimui penki gimtakalbiai (latvis, lietuvė, švedas, islandė ir kinė) išvertė ir įrašė tą patį apie 1 min. trukmės tekstą. Programa PRAAT įrašai buvo anotuoti, naudojant Paolo Mairano 1 Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIT-5-4). Pradiniai jo rezultatai apibendrinti Agnės Pukevičiūtės magistro baigiamajame darbe (Akustiniai lietuvių ir latvių kalbų ritmo koreliatai, 2013, vadovė prof. dr. Asta Kazlauskienė). Straipsnio autorės nuoširdžiai dėkoja informantams, įrašiusiems ir padėjusiems segmentuoti tiriamąją medžiagą: prof. habil. dr. Pėterui Vanagui, Valgerður Bjarnadóttir, Magnus Liw, Huashan Li ir doc. dr. Aaušrai Saudargienei už pagalbą rengiant medžiagą statistinei analizei ir patarimus dirbant su SPSS programa. ESMINIAI ŽODŽIAI: ritmas, kirtinio ritmo kalbos, skiemeninio ritmo kalbos, akustiniai kalbos ritmo koreliatai, klasterinė analizė, lietuvių, latvių, švedų, islandų, kinų kalbos. KEYWORDS: Rhythm, Stress-timed languages, Syllable-timed languages, Acoustic correlates of rhythm, Cluster analysis, Lithuanian, Latvian, Swedish, Icelandic, Chinese. 168 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Klasterinė tipologinių kalbos ritmo grupių analizė sukurtą programą Correlatore (2.1 versija) buvo apskaičiuoti akustiniai ritmo koreliatai. Klasterinei analizei naudoti ir šios programos autoriaus Mairano (2011) gauti kitų kalbų ritmo tyrimo rezultatai. Duomenys suvesti į SPSS programą ir atlikta jų klasterinė analizė. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad hierarchinė ir dviejų žingsnių klasterinė analizė vienareikšmiškų atsakymų nepateikia. Hierarchinė analizė gana paranki klasterizuojant mažiau statistiškai apdorotus kintamuosius (ΔV, ΔC, %V, iš dalies ir varcoΔV, varcoΔC). Dviejų žingsnių analizę klasifikuojant kalbas pagal ritmą reikėtų taikyti labai atsargiai, nes jos rezultatai prieštaringi. Lietuvių ir latvių kalbos pagal visus analizuotus kintamuosius patenka į tą patį klasterį kartu su daugeliu kirtinio ritmo kalbų. Todėl galima būtų daryti atsargią išvadą, kad abiejų gyvųjų baltų kalbų ritmas panašus ir jį lemia kirtis. Tai kirtinio ritmo kalbos. ANNOTATION This article aims to answer two questions: 1) whether the cluster analysis is handy for finding typological rhythm similarities and on the basis of it so far unanalysed languages can be classified 2) which cluster – stress-timed or syllable-timed languages – Lithuanian and Latvian languages fall into. For this study five native speakers (Latvian, Lithuanian, Swedish, Icelandic and Chinese) translated and recorded the same text. Text duration was about 1 minute. Records were annotated with the program PRAAT and acoustic correlates of rhythm were calculated using program Correlatore developed by Paolo Mairano (2.1 version). Results of other languages estimated by the author of the program Mairano (2011) was used for cluster analysis. The data was entered to the SPSS program and a cluster analysis was performed. The results show that the hierarchical and two-step cluster analysis does not provide unambiguous results. Hierarchical analysis is pretty handy to cluster less statistically processed variables (ΔV, ΔC, %V, partly varcoΔV, varcoΔC). Two-step analysis should be used with caution because of its controversial results. Lithuanian and Latvian languages from all the variables fall into the same cluster together with a number of stress-timed languages. Therefore, it can be carefully concluded that rhythm of the two Baltic languages is similar and caused by stress. They are stress-timed languages. 1. TRUMPA KALBOS RITMO TYRIMŲ APŽVALGA Kenneth Lee Pike (1945) vienas iš pirmųjų plačiau aptarė neeiliuotos kalbos ritmiškumo tipologinius skirtumus. Jis skyrė: 1) kirtinio ritmo (ang. stress-timed) kalbas, kurių ritmo pagrindas yra kirtis (pavyzdžiui, anglų, vokiečių kalbos), 2) skiemeninio ritmo (ang. syllable-timed) kalbas, kurių ritmiškumas paremtas Straipsniai / Articles 169 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ panašios kiekybės skiemenų vartosena (pavyzdžiui, prancūzų, ispanų kalbos). Prie šių dviejų tipologinių grupių kiek vėliau pridėta ir trečioji – morinio ritmo grupė, jai priklausančių kalbų ritmo pagrindą sudaro mora (pavyzdžiui, japonų, tamilų kalbos). Daugelis XX a. pabaigos tyrimų paremti Pike siūlyta kalbų ritmo tipologinės klasifikacijos hipoteze. Matuojant ir lyginant akustinę skiemenų ir tarpirtinių intervalų trukmę, buvo siekiama pagrįsti dviejų ritmo grupių egzistavimą ir jų skirtumus (Abercrombie 1967; Roach 1982). Deja, eksperimentiniai tyrimai garsinės kalbos segmentų izochroniškumo – kartojimosi lygiais intervalais ar apylygės jų kiekybės – nepatvirtino. Tad bandyta ieškoti kitų kalbos ritmiškumo rodiklių. Rebecca McKeever Dauer (1983), remdamasi tuo, kad fonologinė kalbos sistema tiesiogiai lemia ritmą, siūlė skirstyti kalbas į ritmo grupes pagal tam tikrų fonologinių ypatybių buvimą arba nebuvimą. Tai balsių redukcija ir skiemens struktūros sudėtingumas. Remdamiesi šia idėja ir pritaikę statistinius metodus, Franckas Ramusas, Marina Nespor ir Jacques Mehleris (1999) bandė nustatyti akustinius kalbų ritmo koreliatus (kintamuosius, gaunamus apskaičiavus balsinių ir priebalsinių intervalų trukmę): ΔV – standartinį balsinių intervalų trukmės nuokrypį, ΔC – standartinį priebalsinių intervalų trukmės nuokrypį, %V – balsinių intervalų trukmės proporciją. Minėti autoriai hipotetiškai spėjo, kad kirtinio ritmo kalboms būdingas didesnis balsių trukmės variantiškumas ir sudėtingesnė skiemens struktūra, todėl ΔV ir ΔC turi būti aukštesni, o %V – žemesnis nei skiemeninio ritmo kalbų. Deja, jų analizuotų konkrečių kalbų rezultatai tai patvirtino tik iš dalies. Vėlesniuose tyrimuose atkreiptas dėmesys į galimą įvairių kalbinių ir nekalbinių veiksnių įtaką ritmui. Siekdamos normalizuoti tempo skirtumus, Esther Grabe ir Ling Ee Low (2002) skaičiavo porinius variantiškumo indeksus: nPVI – balsinių intervalų, rPVI – priebalsinių intervalų indeksą. Tikėtasi, kad kirtinio ritmo kalboms būdingas didelis balsių ir priebalsių trukmės variantiškumas, jų nPVI ir rPVI yra aukštas, o skiemeninio ritmo kalbų šie indeksai žemi. Išvengti tempo įtakos trukmei siekė ir Volkeris Dellwo su Petra Wagner (2003). Jie balsinių ir priebalsinių intervalų trukmės standartinį nuokrypį padaugino iš 100 ir apskaičiavo variacijos koeficientus: varcoΔV (balsinių intervalų) bei varcoΔC (priebalsinių intervalų). Tačiau nei poriniai variantiškumo indeksai, nei variacijos koeficientai nepadeda vienareikšmiškai nustatyti ritmo tipologinių panašumų ir suskirstyti kalbų į tipologines klases. Vis dėlto aptarta ritmo parametrų nustatymo metodika gana ilgai buvo, o ir dabar dar tebėra populiari, nors ir susilaukė pagrįstos kritikos (pavyzdžiui, Arvaniti 2012)2. 2 Plačiau apie aptartus kalbos ritmo tyrimo metodus ir galimybę pritaikyti juos aprašant lietuvių kalbos ritmą žr. Kazlauskienė 2013. 170 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Klasterinė tipologinių kalbos ritmo grupių analizė 2. TYRIMO METODOLOGIJA Šiam tyrimui pasirinkta išbandyti naują būdą – eksperimentiškai patikrinti akustinių ritmo koreliatų ir apskritai kalbos ritmo panašumą taikant klasterinės analizės metodą. Statistikoje jis naudojamas norint nustatyti objektų ar reiškinių panašumą ir juos suskirstyti į klasterius (t. y. panašių objektų grupes). Klasterinės analizės tikslas – sugrupuoti tiriamuosius dydžius taip, kad skirtumai klasterio viduje būtų kuo mažesni, o tarp klasterių – kuo didesni (Vaitkevičius, Saudargienė 2006). Tikėtasi, kad, atlikus klasterinę analizę, bus išsiaiškinti du dalykai, kurie ir yra šio tyrimo tikslas. 1. Ar Paolo Mairano (2011) ir šiam tyrimui apskaičiuoti akustiniai švedų, islandų ir kinų kalbų ritmo koreliatai patenka į tuos pačius klasterius? Ar Mairano ir mūsų nustatyti kirtinio ritmo švedų bei islandų kalbų koreliatai skiriasi nuo skiemeninio ritmo kinų kalbos? Jei į šiuos klausimus bus atsakyta teigiamai, vadinasi, klasterinė analizė tikrai paranki ieškant ritmo tipologinių panašumų ir ja remiantis galima klasifikuoti iki šiol neanalizuotas kalbas. 2. Antrasis rūpimas klausimas, į kurį klasterį – skiemeninio ar kirtinio ritmo kalbų – patenka lietuvių ir latvių kalbos? Akustiniai švedų, islandų ir kinų kalbų ritmo koreliatai jau yra skaičiuoti kitų autorių (šiam tyrimui pasirėmta duomenimis iš visiems prieinamo šaltinio internete – Mairano 2011). Pirmosios dvi kalbos priskirtos prie kirtinio ritmo, kinų – prie skiemeninio ritmo grupės. Lietuvių ir latvių kalbų ritmas pagal šią metodiką dar nenagrinėtas. Ankstesniuose lietuvių kalbos ritmiškumo tyrimuose ritmo pagrindu laikytas kirtis, bet skaičiuota ne akustinė vienetų trukmė, o kirčio distribucija įvairiuose segmentuose. Eiliuotos kalbos ritmą šitaip tyrė Juozas Girdzijauskas (1966, 1979) ir Leonardas Sauka (1974, 1978), o prozos ir sakytinės kalbos ritmą – Valerija Ramonaitė (1980, 2006), Bonifacas Stundžia (1991) ir Asta Kazlauskienė, Inga Fokaitė (2005). Užuominų apie sakytinės latvių kalbos ritmiškumą jau būta. Zinny Sans Bond, Dace Markus ir Verna Stockmal (2003) lygino gimtakalbių latvių ir gimtakalbių rusų, kalbančių latviškai, prozodiją: kontrastinę balsių trukmę, kirtį ir ritmą. Jų straipsnyje nepateikta išsami latvių kalbos ritmo analizė ir interpretacija, nors skaičiuoti Ramuso, Nespor, Mehlerio (1999) ir Grabe bei Low (2002) siūlyti dydžiai. Bond, Markus ir Stockmal (2003) tyrime daryta prielaida, kad latvių kalbai būdingas skiemeninis ritmas. Šiam tyrimui pasirinktas standartinis Tarptautinės fonetikų asociacijos (žr. http://alt-usage-english.org/north_txt.html) siūlomas tekstas (ang. The North Wind and the Sun, lie. Šiaurės vėjas ir saulė), kurį naudoja ne tik ritmologai, bet ir visi fonetikai. Analizuojant kitokio pobūdžio medžiagą, būtų nemetodiška šio tyrimo rezultatus lyginti su kitų kalbų duomenimis, gautais remiantis minėtu tekstu. Straipsniai / Articles 171 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ Penki gimtakalbiai (latvis, lietuvė, švedas, islandė ir kinė)3 tekstą išvertė ir perskaitė. Informantų kalba įrašyta diktofonu ramioje patalpoje. Kiekvienas įrašas yra kiek trumpesnis nei viena minutė. Tyrimo medžiaga tvarkyta ir empiriniai duomenys išgauti keliais etapais: 1. Konsultuojantis su kiekvienos kalbos informantu, programa PRAAT buvo anotuo­ti įrašai. Anotuojant remtasi ir oscilogramos vaizdu, ir klausa. Sutvarkytas programos tekstinių anotacijų tinklelis (ang. TextGride) išsaugotas *txt formatu. 2. Naudojant Turino (Italija) Arturo Genre eksperimentinės fonetikos laboratorijoje Mairano (2011) sukurtą programą Correlatore (2. 1 versija), buvo apskaičiuoti mūsų atliktų įrašų akustinių ritmo koreliatų statistiniai dydžiai (rezultatai pateikiami 1 lent.). Klasterinei analizei, kaip jau minėta, panaudoti duomenys iš Mairano (2011). Jie reikalingi tam, kad būtų galima tinkamai atlikti klasterinę analizę, kurios rezultatai gerokai patikimesni, kai grupuojamas didesnis kiekis duomenų. 1 LENTELĖ. Akustinių ritmo koreliatų statistinių dydžių reikšmės4 Kalba | ΔC | %V | ΔV | varcoΔV | varcoΔC | nPVI | rPVI; Lietuvių | 52 | 54 | 54 | 54 | 66 | 57 | 57; Latvių | 55 | 52 | 58 | 55 | 65 | 70 | 65; Švedų | 55 | 44 | 36 | 39 | 48 | 45 | 68; Švedų 2 | 65 | 49 | 51 | 50 | 66 | 60 | 82; Islandų | 60 | 40 | 33 | 45 | 56 | 45 | 63; Islandų 2 | 52 | 47 | 41 | 50 | 60 | 51 | 56; Kinų | 44 | 51 | 44 | 44 | 47 | 48 | 54; Kinų 2 | 48 | 62 | 74 | 51 | 62 | 51 | 53; Japonų | 31 | 51 | 39 | 47 | 40 | 43 | 32; Portugalų | 54 | 49 | 55 | 48 | 44 | 57 | 56; Prancūzų | 40 | 49 | 40 | 45 | 41 | 45 | 44; Suom(i)ų | 47 | 48 | 45 | 47 | 46 | 45 | 55; Graikų | 37 | 47 | 34 | 50 | 48 | 52 | 42; Vokiečių | 66 | 46 | 54 | 56 | 60 | 58 | 65; Estų | 54 | 46 | 39 | 43 | 51 | 43 | 53; Čekų | 58 | 45 | 51 | 51 | 49 | 45 | 61; Turkų | 58 | 45 | 38 | 43 | 55 | 46 | 67 3 Visi informantai – aukštąjį filologinį išsilavinimą turintys žmonės, dirbantys arba tęsiantys studijas universitetuose: latvis ir islandė – dėstytojai, švedas – personalo vadovas, lietuvė ir kinė – magistrantės. 4 Čia ir toliau mūsų tyrimo įrašai žymimi su indeksu 2, pvz.: švedų 2, o Mairano duomenys – be indekso. 172 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Klasterinė tipologinių kalbos ritmo grupių analizė Kalba | ΔC | %V | ΔV | varcoΔV | varcoΔC | nPVI | rPVI Arabų | 55 | 45 | 47 | 56 | 55 | 47 | 64 Italų | 54 | 44 | 44 | 53 | 49 | 48 | 62 Olandų | 46 | 43 | 45 | 62 | 50 | 68 | 53 Danų | 61 | 42 | 40 | 46 | 52 | 50 | 66 Ispanų | 52 | 42 | 30 | 42 | 53 | 42 | 60 Rusų | 55 | 41 | 34 | 43 | 48 | 45 | 63 Anglų | 59 | 40 | 48 | 62 | 51 | 61 | 70 Lenkų | 66 | 36 | 32 | 41 | 49 | 41 | 72 3. Duomenys suvesti į SPSS programą (apie ją plačiau žr. http://www.insol.lt/statistics/, Vaitkevičius, Saudargienė 2006) ir atlikta jų klasterinė analizė. Nagrinėjant lietuvių ir latvių kalbas SPSS programa, buvo atlikta hierarchinė ir dviejų žingsnių klasterinė analizė. Taikant hierarchinę analizę, iš anksto nėra žinomas klasterių skaičius. Klasteriai sudaromi hierarchiniu principu – visi duomenys laikomi vienu klasteriu, sudarytu iš mažesnių grupių. Jie gali būti nustatomi vieną bendrą klasterį skaidant į mažesnius arba mažus klasterius jungiant į didesnius. Dviejų žingsnių analizė nuo aptartosios skiriasi tuo, kad ją taikant klasterių skaičius yra žinomas iš anksto (Vaitkevičius, Saudargienė 2006). Darbe pasirinkti du klasteriai, nes nagrinėjamos dvi kalbų ritmo grupės – kirtinio ir skiemeninio. Trečioji, morinio ritmo, grupė neįtraukta į analizę, nes nekelta hipotezė, kad baltų kalbos galėtų priklausyti šiai grupei. Atliekant klasterinę analizę, objektai perskirstomi tol, kol panašumai klasterio viduje tampa gerokai didesni už panašumais tarp klasterių (Vaitkevičius, Saudargienė 2006). Švedų, islandų ir kinų kalbų rezultatai tikrinami taikant tik dviejų žingsnių klasterinę analizę, nes pasirinktas mažas nagrinėjamų objektų skaičius (šešios kalbos). Be to, iš anksto žinomas klasterių skaičius ir kuriai ritmo grupei šios kalbos priskiriamos (dvi ritmo grupės ir dviejų tyrimų rezultatai). 3. ŠVEDŲ, ISLANDŲ IR KINŲ KALBŲ AKUSTINIŲ KORELIATŲ DVIEJŲ ŽINGSNIŲ KLASTERINĖ ANALIZĖ Standartinis priebalsių trukmės nuokrypis (ΔC) ir balsinių intervalų trukmės procentas (%V) Siekiant išsiaiškinti, ar Mairano (2011) ir šiame tyrime įrašytų švedų, islandų bei kinų kalbų %V ir ΔC dydžiai yra panašūs ir patenka į tą pačią grupę, buvo atlikta Straipsniai / Articles 173 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ dviejų žingsnių klasterinė analizė. Pirmiausia apskaičiuotos kiekvieno klasterio kiekybinių kintamųjų vidurkių reikšmės ir jų standartinis nuokrypis (žr. 2 lent.). 2 LENTELĖ. Klasterių centrai pagal balsinių intervalų trukmės procentą ir standartinį prie-balsių trukmės nuokrypį %V ΔC Vidurkis Standartinis nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis Klasteris 1 45,00 3,916 58,00 5,715 Klasteris 2 56,50 7,778 46,00 2,828 Klasteris Bendras 48,83 7,521 54,00 7,720 Iš lentelės matyti, kad pirmojo klasterio ΔC vidurkis aukštesnis nei antrojo, o kintamojo %V, atvirkščiai, – antrojo klasterio aukštesnis, bet šiuo atveju yra gana didelis ir standartinis nuokrypis. Vadinasi, pirmajam klasteriui būdinga sudėtingesnė skiemens struktūra (t. y. daugiau priebalsių skiemenyje (ΔC aukštesnis)), kuri lemia ir mažesnį balsinių intervalų procentą (%V). Šios analizės rezultatai rodo, kad panašiausius %V bei ΔC turi ir vieną klasterį sudaro kir tinio ritmo grupei priklausančios islandų (%V = 40, ΔC = 60), islandų 2 (%V = 47, ΔC = 52), švedų (%V = 44, ΔC = 55), švedų 2 (%V = 49, ΔC = 65) kalbos, o skiemeninio ritmo kinų (%V = 51, ΔC = 44) ir kinų 2 (%V = 62, ΔC = 48) pavyzdžiai suformavo kitą klasterį. Vadinasi, %V ir ΔC yra gana patikimas rodiklis, pagal kurį analizuotos kalbos iš tiesų skiriasi ir kuris nepriklauso nuo tyrėjų ar informantų objektyvių (kalbėjimo tempo, intonacijos ir kt.) ar subjektyvių (įrašo kokybės, anotavimo skirtumų ir kt.) veiksnių. Variacijos koeficientai Gana nemažas skirtumas tarp abiejų klasterių centrų yra ir pagal variacijos koeficientus. 3 lentelėje matyti, kad antrojo klasterio varcoΔV ir varcoΔC vidurkiai didesni. 3 LENTELĖ. Klasterių centrai pagal variacijos koeficientus varcoΔV varcoΔC Vidurkis Standartinis nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis Klasteris 1 42,67 3,215 50,33 4,933 Klasteris 2 50,33 0,517 62,67 3,055 Klasteris Bendras 46,50 4,680 56,50 7,688 174 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Klasterinė tipologinių kalbos ritmo grupių analizė Deja, ši kartą rezultatai labai netikėti: panašiausius varcoΔV ir varcoΔC dydžius turi ir pirmąjį klasterį sudaro Mairano (2011) analizuotos islandų (varcoΔV = 45, varcoΔC = 56), švedų (varcoΔV = 39, varcoΔC = 48) ir kinų (varcoΔV = 44, varcoΔC = 47) kalbos. Visi mūsų tiriamieji įrašai patenka į antrą klasterį: islandų 2 (varcoΔV = 50, varcoΔC = 60), švedų 2 (varcoΔV = 50, varcoΔC = 66) ir kinų 2 (varcoΔV = 51, varcoΔC = 62). Taigi variacijos koeficientas, turėjęs būti objektyvesnis tipologiškai klasifikuojant kalbas, kelia daugiau painiavos ir leidžia spėti, kad jo rezultatai labai priklauso nuo konkrečios kalbos anotavimo patirties. Mūsų įrašų variacijos koeficientai panašūs, o tai leidžia manyti, kad anotuojant galbūt nepakanka tik konsultuotis su gimtakalbiais informantais, bet patį anotavimą reikia atlikti gimtakalbiams fonetikams. Poriniai variantiškumo indeksai Skirtumas tarp abiejų klasterių centrų pagal nPVI ir rPVI gana nemažas (žr. 4 lent.). 4 LENTELĖ. Klasterių centrai pagal porinius variantiškumo indeksus nPVI rPVI Vidurkis Standartinis nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis Klasteris 1 48,00 3,000 58,80 6,458 2 60,00 . 82,00 . Bendras 50,00 5,586 62,67 11,094 Tačiau kalbų susigrupavimas dar dviprasmiškesnis nei nagrinėjant variacijos koeficientus. Pirmą klasterį sudaro visos kalbos, išskyrus šiam tyrimui analizuotą švedų 2 kalbą (jos rPVI labai aukštas – 82, nors nPVI panašus į kitų kalbų – 60) – ji vienintelė pateko į antrąjį klasterį. Kitų kalbų poriniai variacijos indeksai labai panašūs: islandų (nPVI = 45, rPVI = 63), islandų 2 (nPVI = 51, rPVI = 56), kinų (nPVI = 48, rPVI = 54), kinų 2 (nPVI = 51 rPVI = 53), švedų (nPVI = 45, rPVI = 68). Šiuo atveju akivaizdu, kad dviejų žingsnių klasterinė analizė nėra naudinga, nes pirmąjį klasterį reikia skaidyti dar į smulkesnes grupes. Apibendrinant trijų kalbų dviejų žingsnių klasterinės analizės rezultatus, galima sakyti, kad standartinis priebalsių trukmės nuokrypis (ΔC) ir balsinių intervalų trukmės procentas (%V) yra gana patikimas rodiklis grupuojant kalbas į klases. Variacijos koeficientų ir porinių variantiškumo indeksų dviejų žingsnių klasterinė analizė šiuo atveju kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Straipsniai / Articles 175 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ 4. LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBŲ RITMAS REMIANTIS KLASTERINE ANALIZE Standartiniai trukmės nuokrypiai (ΔC, ΔV) ir balsinių intervalų trukmės procentas (%V) Norint išsiaiškinti, kuriai tipologinei ritmo grupei priklauso latvių ir lietuvių kalbos, pirmiausia buvo atlikta hierarchinė klasterinė analizė, kuria siekta patikrinti, kaip pagal ΔV, %V ir ΔC grupuojasi kalbos ir į kurį klasterį patenka lietuvių ir latvių kalbos. Šiai analizei naudoti ir kitų kalbų duomenys, pateikti Mairano darbe (2011: 170, 179, 199). Gauti hierarchinės klasterinės analizės rezultatai rodo, kad lietuvių, latvių, vokiečių, arabų, anglų, čekų, italų ir portugalų kalbos turi panašiausius ΔV, %V ir ΔC dydžius, todėl sudaro vieną klasterį, kurio kalbų ΔV yra nuo 44 iki 58, %V – nuo 40 iki 54, ΔC – nuo 52 iki 66. Šiame klasteryje tik vienintelė italų kalba yra laikoma artimesne skiemeniniam ritmui (kaip matyti, klasterinė analizė lyg ir leidžia tuo abejoti), visos kitos kalbos (išskyrus, žinoma, analizuojamas baltų kalbas, kurių ritmo rūšis nežinoma) priklauso kirčio ritmo kalboms. Antrąją grupę suformavo daugelis skiemeninio ritmo kalbų, bet į ją pateko nemažai tų, kurias linkstama laikyti kirčio ar mišraus ritmo kalbomis (žr. 5 lent.). Šių kalbų ΔV yra nuo 30 iki 45, %V – nuo 36 iki 51, ΔC – nuo 37 iki 66. Žvelgiant į rezultatus, viena yra neabejotina: į pirmąjį klasterį nepateko nei viena prototipinė skiemeninio ritmo kalba (prancūzų, ispanų, graikų), o į antrąjį pateko tik dvi prototipinės kirčio ritmo kalbos (rusų, olandų). Kaip matyti iš 5 lentelės, lietuvių ir latvių kalbos patenka į pirmąjį klasterį ir yra panašesnės į prototipines kirčio ritmo kalbas (kalbų akustinių koreliatų duomenys pateikti 1 lent.). 5 LENTELĖ. Hierarchinės klasterinės analizės rezultatai pagal standartinius nuokrypius ir balsių proporciją5 Klasterio numeris Ritmo grupės ir kalbos Kirčio ritmas Skiemeninis ritmas Nenustatyta 1 anglų, vokiečių, arabų, portugalų, čekų italų lietuvių, latvių 2 rusų, olandų, islandų, turkų, danų, lenkų, švedų ispanų, prancūzų, graikų, kinų, estų, suomių 5 Šioje ir kitose lentelėse paryškintos prototipinės konkrečios ritmo grupės kalbos, dėl kitų kalbų ritmo diskutuojama (kai kurios iš jų netgi laikomos arba neklasifikuotinomis, arba mišraus ritmo). 176 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Klasterinė tipologinių kalbos ritmo grupių analizė Hierarchinės trijų kintamųjų analizės rezultatai leidžia daryti išvadą, kad prototipinės kirtinio ir skiemeninio ritmo kalbos patenka į skirtingus klasterius. Taigi pagal analizuojamus požymius šių grupių kalbos skiriasi, bet ar šie požymiai yra skirtingo kalbos ritmo rodikliai – jau kito tyrimo tikslas. Atlikus dviejų žingsnių klasterinę analizę (pasirinktas klasterių skaičius, savaime suprantama, yra du), matyti, kad pirmojo klasterio kalbų ΔV vidurkis aukštesnis, o antrojo – žemesnis (žr. 6 lent.). Pirmojo klasterio kalboms būdinga didesnė balsinių intervalų trukmės įvairovė. Kintamojo ΔC vidurkis yra žemesnis pirmajame klasteryje ir kiek aukštesnis antrajame. Tačiau skirtumas nėra labai didelis, ypač atsižvelgus į tai, kad pirmajame klasteryje duomenys yra labai išsibarstę (aukštas standartinis nuokrypis – net 8,15). 6 LENTELĖ. Klasterių centrai pagal standartinius nuokrypius ir balsių proporciją %V | ΔV | ΔC Vidurkis | Standartinis nuokrypis | Vidurkis | Standartinis nuokrypis | Vidurkis | Standartinis nuokrypis Klasteris | 1 | 47,75 | 3,388 | 47,58 | 6,999 | 50,67 | 8,150 Klasteris | 2 | 41,78 | 3,032 | 36,67 | 5,408 | 57,78 | 4,295 Bendras | 45,19 | 4,377 | 42,90 | 8,324 | 53,71 | 7,544 Dviejų žingsnių klasterinės analizės rezultatai, pateikti 7 lentelėje, rodo, kad lietuvių ir latvių kalbų ΔV, %V ir ΔC dydžiai yra panašiausi į kirtinių vokiečių, arabų, olandų, portugalų, čekų ir skiemeninių italų, graikų, kinų, suomių bei prancūzų kalbų. Pirmąjį klasterį, kuriam, šio tyrimo duomenimis, priklauso ir baltų kalbos, sudaro 12 (57 %), antrąjį – 9 (43 %) kalbos. 7 LENTELĖ. Dviejų žingsnių klasterinės analizės rezultatai pagal standartinius nuokrypius ir balsių proporciją Klasterio numeris | Ritmo grupės ir kalbos Kirtinis ritmas | Skiemენinis ritmas | Nenustatyta 1 | arabų, vokiečių, olandų, portugalų, čekų | prancūzų, graikų, italų, kinų, suomių | lietuvių, latvių 2 | anglų, rusų, islandų, turkų, danų, lenkų, švedų | ispanų, estų Matyti, kad šios analizės rezultatai nuo hierarchinės skiriasi tuo, kad į tą patį klasterį kartu su lietuvių ir latvių kalbomis pateko daugiau skiemeninio ritmo Straipsniai / Articles 177 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ kalbų: italų, kinų, suomių ir net prototipinės prancūzų bei graikų kalbos. Kita prototipinė skiemeninio ritmo kalba (ispanų) pateko į antrąjį klasterį. Šį kartą išskaidytos ir prototipinės kirtinio ritmo kalbos: anglų – antrajame, vokiečių – pirmajame klasteryje. Tad analizuojant tris kintamuosius (pačius svarbiausius kalbų ritmo tipologinės klasės rodiklius), tinkamesnė yra hierarchinė, o ne dviejų žingsnių klasterinė analizė. Variantiškumo koeficientai Hierarchinė klasterinė analizė pagal kintamuosius varcoΔV, varcoΔC rodo, kad į vieną klasterį patenka lietuvių, latvių ir keturios prototipinės kirtinio ritmo kalbos: arabų, olandų anglų ir vokiečių (žr 8 lent.). Šių kalbų varcoΔV yra nuo 54 iki 62, varcoΔC – nuo 50 iki 66. Antrojo klasterio kalbų varcoΔV yra nuo 39 iki 53, varcoΔC – nuo 41 iki 56. 8 LENTELĖ. Hierarchinės ir dviejų žingsnių klasterinės analizės rezultatai pagal variantiškumo koeficientus Klasterio numeris Ritmo grupės ir kalbos Kirtinis ritmas Skiemენinis ritmas Nenustatyta 1 anglų, olandų, vokiečių, arabų – lietuvių, latvių 2 rusų, portugalų, islandų, turkų, danų, čekų, lenkų, švedų ispanų, prancūzų, graikų, estų, italų, kinų, suomių Kaip matyti iš dviejų žingsnių klasterinės analizės rezultatų, pirmojo klasterio abiejų variantiškumo koeficientų vidurkiai yra aukštesni nei antrojo (žr. 9 lent.). 9 LENTELĖ. Klasterių centrai pagal variantiškumo koeficientus varcoΔV varcoΔC Vidurkis Standartinis nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis Klasteris 1 57,50 3,564 57,83 6,911 2 45,33 3,885 49,07 3,955 Bendras 48,81 6,743 51,57 6,274 Hierarchinės ir dviejų žingsnių klasterinės analizės rezultatai visiškai sutampa. Klasterius sudaro tos pačios kalbos: viename yra lietuvių, latvių, vokiečių, arabų, anglų ir olandų kalbos, kitame – likusios (žr. 8 lent.). 178 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Klasterinė tipologinių kalbos ritmo grupių analizė Hierarchinė ir dviejų žingsnių klasterinė variantiškumo koeficientų analizė akivaizdžiai rodo lietuvių, latvių ir kirtinių kalbų ritmo panašumą bei gana tiksliai atskiria prototipines kirtines kalbas nuo skiemeninių. Poriniai variantiškumo indeksai Hierarchinė klasterinė analizė pagal porinius variantiškumo indeksus pateikia labai diskutuotinus rezultatus (žr. 10 lent.). Visos kalbos, išskyrus prancūzų ir graikų, patenka į vieną klasterį. Pirmojo klasterio kalbų rPVI yra nuo 53 iki 72, nPVI – nuo 41 iki 70. Antrojo klasterio kalbų rPVI yra nuo 42 iki 44, nPVI – nuo 45 iki 52. 10 LENTELĖ. Hierarchinės klasterinės analizės rezultatai pagal porinius variantiškumo indeksus Klasterio numeris | Ritmo grupės ir kalbos | Kirtinis ritmas | Skiemeninis ritmas | Nenustatyta | 1 | anglų, olandų, vokiečių, arabų, rusų, portugalų, islandų, turkų, danų, čekų, lenkų, švedų | ispanų, estų, italų, kinų, suomių | lietuvių, latvių | 2 | – | prancūzų, graikų 11 lentelėje pateikti dviejų žingsnių klasterinės analizės rezultatai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abiejų klasterių rPVI vidurkiai yra beveik vienodi, o tai labai leidžia abejoti šio rodiklio patikimumu (ypač turint galvoje aukštą standartinį nuokrypį). 11 LENTELĖ. Klasterių centrai pagal porinius variantiškumo indeksus nPVI | rPVI | Vidurkis | Standartinis nuokrypis | Vidurkis | Standartinis nuokrypis | Klasteris | 1 | 61,83 | 5,776 | 61,00 | 6,603 | 2 | 45,80 | 2,883 | 59,60 | 8,534 | Bendras | 50,38 | 8,322 | 60,00 | 7,893 Pirmąjį klasterį sudaro šešios kalbos (29 %), antrąjį – 15 (71 %) (žr. 12 lent.). Jeigu lygintume su hierarchinės klasterinės analizės rezultatais, matytume, kad pirmajame klasteryje kartu su lietuvių, latvių kalbomis liko vokiečių, anglų, olandų ir portugalų kalbos. Visos skiemeninio ritmo kalbos pateko į antrąjį klasterį. Straipsniai / Articles 179 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ 12 LENTELĖ. Dviejų žingsnių klasterinės analizės rezultatai pagal porinius variantiškumo indeksus Klasterio numeris Ritmo grupės ir kalbos Kirtinis ritmas Skiemeninis ritmas Nenustatyta 1 anglų, olandų, vokiečių, portugalų – lietuvių, latvių 2 rusų, arabų, islandų, turkų, danų, čekų, lenkų, švedų ispanų, prancūzų, graikų, estų, italų, kinų, suomių Dviejų žingsnių klasterinės analizės rezultatai, kai kintamieji nPVI ir rPVI, rodo lietuvių, latvių ir kirtinio ritmo kalbų ritmo panašumą ir, kaip ir variantiškumo koeficientų analizė, gerai atskiria prototipines kirtines kalbas nuo skiemeninių. 5. IŠVADOS Apibendrinant bandymą klasterinės analizės metodus pritaikyti tipologinėms ritmo klasėms identifikuoti, galima daryti tokias išvadas. Klasterinė analizė (ir hierarchinė, ir dviejų žingsnių) vienareikšmiškų rezultatų nepateikia. Hierarchinė analizė gana paranki klasterizuojant mažiau statistiškai apdorotus kintamuosius (ΔV, ΔC, %V, iš dalies ir varcoΔV, varcoΔC), dviejų žingsnių analizė galbūt galima remtis ir turint sudėtingesnius indeksus (PVI). Vis dėlto dviejų žingsnių analizė šiuo atveju kelia daugiau abejonių jau vien dėl to, kad pasirinktos tik dvi galimybės (arba kirtinis, arba skiemeninis ritmas, negali būti mišrus). Lietuvių ir latvių kalbos pagal visus kintamuosius patenka į tą patį klasterį kartu su daugeliu kirtinio ritmo kalbų. Todėl būtų galima daryti atsargią išvadą, kad abiejų baltų kalbų ritmas panašus ir jį lemia kirtis. Tai kirtinio ritmo kalbos. Klasterinė analizė (ypač švedų, islandų, kinų kalbų dviejų skirtingų tyrimų duomenų gretinimas) parodė, kad ritmui tirti ypač svarbus anotavimo preciziškumas. Kita vertus, tai tik bandomasis tyrimas, todėl šios išvados aktualios ne dėl pačios tipologinės kalbų ritmo klasifikacijos ar kalbų ritmiškumo rodiklių. Jos gali būti tolesnių tyrimų gairės arba dar vienas pretekstas suabejoti griežtai apibrėžtų kalbos ritmo klasių egzistavimu. LITERATŪRA A b e r c r o m b i e D a v i d 1967: Elements of general phonetics. Edinburgh: Edinburgh University Press. A r v a n i t i A m a l i a 2012: The usefulness of metrics in the quantification of speech rhythm. Journal of Phonetics 40, 351–373. 180 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Klasterinė tipologinių kalbos ritmo grupių analizė Bond Zinny Sans, Markus Dace, Stockmal Verna 2003: Prosodic and Rhythmic Patterns Produced By Native and Non-native Speakers of a Quantity-Sensitive Language. 15th International Congress of Phonetic Sciences. Barcelona, 527–530. Dauer Rebecca McKeever 1983: Stress-timing and syllable-timing reanalysed. Journal of Phonetics 11, 51–62. Dellwo Volker, Wagner Petra 2003: Relationships between language rhythm and speech rate. Proc. of the International Congress of Phonetic Science, 471–474. Girdzijauskas Juozas 1966: Lietuvių eilėdara. Silabinės-toninės sistemos susiformavimas. Vilnius: Vaga. Girdzijauskas Juozas 1979: Lietuvių eilėdara: XX a. Vilnius: Mokslas. Grabe Esther, Low Ee Ling 2002: Durational Variability in Speech and the Rhythm Class Hypothesis. Papers in Laboratory Phonology 7, 1–16. Kazlauskienė Asta, Fokaite Inga 2005: Dėl lietuvių kalbos teksto prozodijos. Žmogus ir žodis 7(1), 35–38. Kazlauskienė Asta 2013: Kai kurie akustiniai lietuvių kalbos ritmiškumo parametrai. Baltistica 48(1), 19–36. Mairano Paolo 2011: Rhythm Typology: Acoustic and Perceptive Studies. Doctoral dissertation. Turin: University of Turin. Pike Kenneth Lee 1945: The Intonation of American English. Ann-Arbor: University of Michigan Press. Pukevičiūtė Agnė 2013: Akustiniai lietuvių ir latvių kalbų ritmo koreliatai. Magistro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Ramonaite Valerija 1980: Prozos kalbos ritmas. Konstruktyvieji faktoriai ir pagalbiniai formantai. Literatūra ir kalba 16, 38–65. Ramonaite Valerija 2006: Pirminis Juozo Baltušio „Parduotų vasarų“ ritmas. Acta humanitarica universitatis Saulensis, 307–333. Ramus Franck, Nespor Marina, Mehler Jacques 1999: Correlates of linguistic rhythm in the speech signal. Cognition 73(3), 265–292. Roach Peter 1982: On the Distinction between ‘Stress-timed’ and ‘Syllable-timed’ Languages. – David Crystal. Linguistic controversies. London: Edward Arnold, 73–79. Sauka Leonardas 1974: Lietuvių folklore eilet yros ir teorijos klausimai. – Literatūra ir kalba 13, 192–207. Sauka Leonardas 1978: Lietuvių liaudies dainų eilėdara. Vilnius: Vaga. Stundžia Bonifacas 1991: Kirtis tekste. Žodžiai ir prasmės 1, 86–92. Vaitkevičius Raimundas, Saudargienė Aušra 2006: Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose: mokomoji knyga. Kaunas: VDU leidykla. Vaitkevičius Raimundas, Saudargienė Aušra 2012: Daugiamačiai duomenų analizės metodai psichologijoje. Kaunas. Straipsniai / Articles 181 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ PRIEDAS 1. Tiriamieji tekstai lietuvių kalba Vieną dieną Šiauriniam vėjui ir Saulei besiginčijant, kuris iš jų stipresnis, pasirodė keliautojas, vilkintis apsiaustą. Tada jie susitarė, kad tas, kuris privers keliautoją nusivilkti apsiaustą, bus laikomas stipresniu. Pirmiausia Šiaurinis vėjas pūtė taip stipriai, kiek tik galėjo, bet kuo stipriau jis pūtė, tuo tvirčiau keliautojas apsigaubdavo apsiaustą; galiausiai Šiaurinis Vėjas pasidavė. Tada Saulė pradėjo kaitinti ir keliautojas tuoj pat nusivilko apsiaustą. Taip Šiaurinis vėjas turėjo pripažinti, kad Saulė stipresnė už jį. 2. Tiriamieji tekstai latvių kalba Vienu dienu Ziemeļu vējam un Saulei strīdoties par to, kurš no viņiem ir stiprāks, nāca ceļotājs, ietīnies mētelī. Viņi savā starpā vienojās, ka tas, kurš pirmais liks ceļotājam novilkt savu mēteli, tiks uzskatīts par stiprāko. Ziemeļvējš pirmais pūta tik stipri, cik vien varēja, bet, jo stiprāk viņš pūta, jo stingrāk ceļotājs ietinas savā mētelī; galu galā Ziemeļvējš tomēr padevās. Tad Saule sāka stipri sildīt un ceļotājs uzreiz novilka savu mēteli. Tā Ziemeļvējam bija jāatzīst, ka Saule bija stiprāka par viņu. 3. Tiriamieji tekstai švedų kalba Nordanvinden och Solen tvistade en gång om vem av dem som var starkast. Just då kom en vandrare vägen fram insvept i en varm kappa. De kom då överens om att den som först kunde få vandraren att ta av sig kappan, han skulle anses vara starkare än den andra. Då blåste nordanvinden så hårt han nånsin kunde, men ju hårdare han blåste desto tätare svepte vandraren kappan om sig, och till slut gav Nordanvinden upp försöket. Då lät Solen sina strålar skina helt varmt och genast tog vandraren av sig kappan och så var Nordanvinden tvungen att erkänna att solen var den starkaste av de två. 4. Tiriamieji tekstai islandų kalba Dag einn þegar Norðvindurinn og Sólin voru að rífast um það hvor þeirra væri sterkari, birtist ferðamaður vafinn inn í frakka. Þeir voru sammála um að sá sem gæti blásið frakkanum af ferðamanninum myndi teljast sterkari en hinn. 182 Acta Linguistica Lithuanica LXIX Klasterinė tipologinių kalbos ritmo grupių analizė Norðanvindurinn blés eins fast og hann gat, en því fastara sem hann blés, því þéttara varð ferðamaðurinn kápunni um sig, og að lokum gafst Norðanvindurinn upp á að reyna. Þá fór Sólin að skína, og undireins fór ferðamaðurinn úr frakkanum. Þá varð Norðanvindurinn að viðurkenna að Sólin væri sterkari en hann var. 6. Tiriamieji tekstai kinų kalba You yi tian, dang yi ge guo zhe da yi de lv xing zhe chu xian de shi hou, bei feng he tai yang zheng zai zheng chao jiu jing shui geng jiang. Ta men tong yi shui xian rang lv xing zhe ba wai tao tuo diao jiu ren wei shui bi ling yi ge qiang. Sui hou, bei feng jiu jing ta zui da de nu li lai chui feng, dan shi, ta chui de yue da, lv xing zhe jiu ba wai tao guo de yue jin. Zui hou,bei feng fang qi le. Jie xia lai, tai yang kai shi fa chu re liang, lv xing zhe li ji jiu tuo xia le wai tao. Suo yi, bei feng bu de bu cheng ren tai yang bi ta geng qiang. Cluster Analysis of Typological Groups of Language Rhythm SUMMARY This article aims to answer two questions: 1) whether the cluster analysis handy finding rhythm typological similarities, and it can be classified on the basis of it so far unanalysed languages 2) in which a cluster – stress-timed or syllable-timed languages – Lithuanian and Latvian languages fall into. Standard text, proposed by the International Phonetics Association (see http://alt-usage-english.org/north_txt.html) (Eng. The North Wind and the Sun, Lith. Šiaurės vėjas ir saulė) was selected for this study. Five native speakers (Latvian, Lithuanian, Swedish, Icelandic and Chinese) translated and recorded it (each record was much shorter than 1 min.). The records were annotated by program PRAAT and acoustic correlates of rhythm of records that we have done have been calculated using program Correlator (2. 1 version) which was developed by Pado Mairano (2011) in Arturo Genre experimental phonetics laboratory of Turin (Italy). It was found that Lithuanian ΔC=52, %V=54, ΔV=54, varcoΔV=54, varcoΔC=66, nPVI=57, rPVI=57; Latvian ΔC=55, %V=52, ΔV=58, varcoΔV=55, varcoΔC=65, nPVI=70, rPVI=65; Swedish ΔC=65, %V=49, ΔV=51, varcoΔV=50, varcoΔC=66, nPVI=60, rPVI=82; Icelandic ΔC=52, %V=47, ΔV=41, varcoΔV=50, varcoΔC=60, nPVI=51, rPVI=56; Chinese ΔC=48, %V=62, ΔV=74, varcoΔV=51, varcoΔC=62, nPVI=51, rPVI=53. Straipsniai / Articles 183 AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ Data of other languages estimated by the author of the program Mairano (2011) was used for cluster analysis. The data was entered to the SPSS program and a cluster analysis was performed. The results show that the cluster analysis (both hierarchical and two-steps) does not provide unambiguous results. Hierarchical analysis is pretty handy to cluster less statistically processed variables (ΔV, ΔC, %V, partly varcoΔV, varcoΔC), a two-step analysis might be possible to rely on, and with more complex indices (PVI). However, a two-step analysis is begging the question, because it does not leave the third option (stress-timed or syllable-timed, cannot be mixed). Lithuanian and Latvian languages according to all the variables fall into the same cluster together with a number of stress-timed languages. Therefore, it can be carefully concluded that rhythm of the two Baltic languages is similar and caused by stress. They are stress-timed languages. Cluster analysis (in particular, Swedish, Icelandic, Chinese Language comparison between the two types of data) has shown that the annotation precision is particularly important in the researches of rhythm. On the other hand, the findings are relevant not for the typological classification of languages’ rhythm and not for the indicators of languages’ rhythm. They can be as guidelines of further research or another excuse to question existence of strictly defined classes of speech rhythm. Įteikta 2013 m. liepos 11 d. AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ Vytauto Didžiojo universitetas Kristijono Donelaičio g. 58, LT–44248 Kaunas, Lietuva [email protected] ASTA KAZLAUSKIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas Kristijono Donelaičio g. 58, LT–44248 Kaunas, Lietuva [email protected] 184 Acta Linguistica Lithuanica LXIX