Sintaksinė žodžių trauka

130 acta Linguistica Lithuanica LXIX esMiniai ŽodŽiai: automatinė sintaksinė analizė; sakinio sintaksinė struktūra; sintaksiniai ryšiai; sintaksinė žodžių trauka; dalyvio, bendraties ir daiktavardžio sintaksinė trauka. keyWords: automatic syntactic analysis; syntactic structure of a sentence; syntactic relations; syntactic pull of words; syntactic pull of participle, infinitive and noun. daiVa ŠVeikauskienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: kompiuterinė lingvistika, automatinė sintaksinė analizė. sintaksinė ŽodŽių trauka syntactic Pull of Words anotacija atliekant lietuvių kalbos sintaksinę analizę kompiuteriu pastebėtas naujas reiškinys, kuris literatūroje dar nebuvo aprašytas. jei sakinyje yra du žodžiai, valdantys tą patį linksnį ir tas linksnis stovi tarp jų, tai kuris žodis sudarys su valdomu linksniu junginį ir kuris iš jų liks be išplėtimo? aprašoma dalyvio, daiktavardžio ir bendraties sintaksinė trauka, pateikiami pastebėtų atvejų palyginimai su kitų kalbų atitikmenimis. taip pat apibrėžiamas pats sintaksinės žodžių traukos terminas. annotation by creating syntactic analysis of the Lithuanian language revealed a new phenomenon, which has not been previously discussed in literature. if there are two words in a sentence governing the same case and that case stands in-between them, which of the words will form a word phrase with the governed case and which of them will remain unexpanded? the article describes the syntactic pull of the participle, the noun and the infinitive; comparisons of the cases identified and the equivalents from other languages are provided. the term of syntactic pull of words is defined as well. 1. ĮVadas sukūrus kompiuterius atsirado galimybė automatizuoti žmogaus atliekamą protinį darbą. nuo 1968 m. iki 1978 m. tautų kalbų gramatinė analizė buvo pagrindinė dirbtinio intelekto tyrinėtojų tema (nirenburg 1987: 26). tačiau tautų kalbos, sintaksinė žodžių trauka 131straipsniai / articles lengvai pasiduodančios žmonėms, pasirodė sunkiai įkandamos kompiuteriams (jensen, heidorn, richardson, 1993: 2). todėl automatiškai apdorojant tautų kalbas tokių gerų rezultatų kaip kitose kompiuterių panaudojimo srityse dar nepasiekta. 1.1. sintaksės kompiuterizavimo darbai Lietuvoje bene pirmasis bandymas aprašyti automatinės sintaksinės analizės metodą, naudotiną lietuvių kalbai, sutinkamas Vido daudaravičiaus magistro darbe, kurio svarbiausias tikslas buvo „nustatyti pagrindinius lietuvių kalbos automatinės sintaksinės analizės principus (the main goal of this research is to set general principies for automatic syntactical analysis of Lithuanian language)“ (daudaravičius 2002: 6). Pateikiamas ryšių grafas, atspindintis žinias apie konkrečią kalbą (šiuo atveju lietuvių), t. y. sintaksinius ryšius tarp žodžių. grafo viršūnėse yra gramatinės kategorijos, o lankai rodo ryšius tarp tų gramatinių kategorijų. ryšių grafas (1 pav.) (daudaravičius 2002: 38) buvo sudarytas remiantis Vito Labučio sintakse (1996). 1 PaV. Lietuvių kalbos ryšių grafas (daudaravičius 2002: 38) 132 daiVa ŠVeikauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX Pateikto sakinio galimi penki variantai, todėl jie visi ir parodyti priklausomybių grafe (4 pav.) ir visi jie kaip lygiaverčiai pateikiami atskirai (5 pav.). 2 PaV. Morfologinio analizatoriaus duomenys (daudaravičius 2002: 35) 3 PaV. Visi galimi žodžių junginiai sakinyje Graži mergaitė stebi gražią gėlę pievoje (daudaravičius 2002: 35) iš šio grafo kiekvienam sakiniui sudaromas priklausomybių medis, apimantis visus galimus variantus, jei sakinys daugiareikšmis. Medžio formavimas skaidomas į du etapus: pirmame nubraižomas ryšių grafas, atspindintis visus galimus sintaksinius ryšius konkrečiame sakinyje, o vėliau iš jo išskiriamas priklausomybių medis (daudaravičius 2002: 55). analizė pailiustruota sakiniu Graži mergaitė stebi gražią gėlę pievoje. Pagal morfologinio analizatoriaus duomenis (2 pav.) pradžioje formuojamas sintaksinių ryšių grafas (3 pav.), kuriame nurodomi visi galimi ryšiai tarp žodžių tame sakinyje, o vėliau iš jo išgaunamas priklausomybių medis, t. y. sakinio sintaksinė struktūra ar keli medžiai, jei sakinys sintaksiškai daugiareikšmis. sintaksinė žodžių trauka 133straipsniai / articles 4 PaV. Visi galimi sakinio Graži mergaitė stebi gražią gėlę pievoje variantai (daudaravičius 2002: 46) 5 PaV. Visi galimi sakinio Graži mergaitė stebi gražią gėlę pievoje variantai (daudaravičius 2002: 47) tuo autoriaus pradėti darbai ir užsibaigė, nes disertaciją jis gynė jau kita tema ir joje pažymėjo: „naivu manyti, kad metodai, kurie sėkmingai taikomi anglų kalbai, tinka ir kitoms kalboms“ (daudaravičius 2012: 3). 134 daiVa ŠVeikauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX darbe pažymima, kad „realizuota sistema užima tarpinę vietą sistemos gyvavimo ciklo skalėje – tarp tyrimo prototipo ir pilno funkcionalumo prototipo“ (grigonytė 2006: 36). argumentuojant tuo, kad „realizuota sistema ne visais atvejais pateikia vieną sintaksinės analizės sprendimą“, sistemos darbo įvertinimas buvo atliekamas ne sakinių lygmenyje, bet sakinio dalių lygmenyje, t. y. buvo vertinama, kokiu tikslumu sistema nustato sakinio dalis, ir visai nebuvo įvertinta, kokiu tikslumu ji suformuoja sakinio sintaksinės struktūros medį. sistemos darbo patikrinimui buvo išanalizuota 20 lietuvių kalbos sakinių. Vienas iš paminėtų planuojamų tolimesnių darbų yra „išplėsti sistemą ir pritaikyti ją medžių bankams (angl. tree 6 PaV. sakinio Saulelė krypo vakarop abstraktus pavaizdavimas (grigonytė 2006: 40) kitą magistro darbą apie sintaksinės analizės kompiuterizavimą parašė gintarė grigonytė. ji naudoja unifikavimo (suderinamumo) metodą, kuris plačiai aprašytas Peterio helvigo (hellwig 2003). sudaromos apibendrintos taisyklės, pavyzdžiui, kad du elementai turi būti suderinti skaičiumi ir linksniu. „sistema įvertina, kurios taisyklės gali būti pritaikytos kuriems sakinio žodžiams. tokiu būdu iš sakinio žodžių ir juos jungiančių taisyklių sukuriamas junginys. Peržiūrėjus visas turimas taisykles, suformuojamas sakinio žodžių junginių sąrašas“ (grigonytė 2006: 29). iš to žodžių junginių sąrašo, pritaikius tikimo funkciją, formuojami medžiai. tikimo funkcija apskaičiuojama remiantis sintaksės taisyklėmis ir žiniomis apie sakinį. analizės sistemos pradiniai duomenys yra lietuvių kalbos sakinys, o rezultatas – abstraktus jo pavaizdavimas. sakinio Saulelė krypo vakarop apdorojimo rezultatas parodytas 6 pav. sintaksinė žodžių trauka 135straipsniai / articles banks) sudaryti“. tačiau šis sumanymas nebuvo net pradėtas vykdyti, nes autorė, kaip ir Vidas daudaravičius, disertaciją gynėsi kita tema. jos planuotus darbus – sintaksiškai anotuoti lietuvių kalbos tekstyną – pradėjo visai kiti mokslininkai 2013 m. Lietuvių kalbos institute (1 interneto nuoroda). 1.2. Lingvistinių tyrimų stoka kompiuteriai visose srityse turėtų dirbti geriau už žmones. Problema tik, kad nesugebame pasakyti jiems pakankamai aiškiai, kaip reikia atlikti pateiktą užduotį. kai kurie dalykai išryškėja tiktai pradėjus kompiuterizuoti kalbą. tai, kas mums savaime aišku, išmokta vaikystėje nesusimąstant, kodėl taip yra, kompiuteriui turi būti pasakyta formaliai, t. y. jam suprantama kalba. dėl to kartais reikalingi papildomi moksliniai tyrimai, kurie lingvistikos požiūriu yra neaktualūs ir todėl nebuvo anksčiau atlikti. jau 1969 m. aprašant automatinį vertimą (sintaksinė analizė yra automatinio vertimo dalis – antrasis jo etapas) buvo pasakyta: „automatinio vertimo poreikiai iš tikrųjų verčia lingvistus gilinti jų teorines žinias įvairiose ligi šiol nepakankamai ištirtose kalbos problematikos srityse“ (ivič 1973: 256). 1.2.1. sakinio dalių nustatymas iki kompiuterinės lingvistikos atsiradimo kalbininkai tyrinėjo sakinius ir sintaksę kaip struktūros sudarymo rezultatą. nagrinėjama buvo jau gatava sakinio struktūra. nebuvo domimasi, kokiu būdu ir kuo remdamasis žmogus nusprendžia, kad šis žodis atlieka būtent tą, o ne kitą sintaksinę funkciją. kompiuterių eroje svarbiausiu dalyku pasidaro struktūros formavimo procesas, jis tampa pagrindiniu mokslinių tyrimų objektu. todėl kartais tenka į sakinį pažiūrėti netradiciškai, t. y. šiek tiek neįprastai, ne taip, kaip buvo žiūrima anksčiau. gramatikose paprastai pateikiamas sakinio dalies (pavyzdžiui, veiksnio) aprašas išvardijant, kokios morfologinės formos gali šią funkciją atlikti (ambrazas 1997: 487). kad žodis yra veiksnys, priimama kaip aksioma, ir aptariamos tiktai kalbos dalys, galinčios juo eiti. tuputį detaliau aprašytas veiksnio nustatymo mechanizmas ankstesnėse gramatikose. Vytautas sirtautas bando analizuoti ir probleminius atvejus, pavyzdžiui, kai sakinyje yra du žodžiai (vardininkai), galintys eiti veiksniu: „kai sakinyje yra veiksnys, tai paprastai antrasis vardininkas nebegali užimti veiksnio pozicijos. (jis jau trečia diena serga), o atlieka kitas sintaksines funkcijas“ (sirtautas 1978: 35). kad pirmasis vardininkas yra veiksnys, čia priimama kaip aksioma (visai nebandant jo nustatyti ir išsiaiškinti, ar tikrai pirmasis vardininkas atlieka veiksnio funkciją), ir tada jau sprendžiamas klausimas dėl antro vardininko. kompiuterinė sakinio analizė parodė 136 daiVa ŠVeikauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX cituoto teiginio klaidingumą, kuris žmonėms iki šiol nekrito į akis: sakinyje Jau trečia diena jis serga antrasis vardininkas eina veiksniu. Čia reikia iš principo naujo metodo sakinio dalims (šiuo atveju veiksniui) nustatyti. reikia žiūrėti ne tik, kokia kalbos dalimi veiksnys gali būti išreikštas ir kokie jo galimi morfologinių formų variantai, bet svarbiausia – kaip nustatyti, kuris žodis yra veiksnys. iš dviejų vardininkų, esančių sakinyje, veiksniu eina ne tas, kuris stovi pirmas ar antras, bet tas, kuris yra asmeninis įvardis. ir šitai buvo pastebėta tik kompiuterinio kalbos apdorojimo metu. taigi reikia sutikti su profesoriaus Laimučio telksnio mintimi, kad turimos lietuvių kalbos žinios neleidžia pilnai formalizuoti lietuvių kalbos sintaksės, todėl būtina atlikti papildomus teorinius lietuvių kalbos tyrimus. 1.2.2. Žodžių junginių nustatymas Pagrindinė žodžių jungimosi galimybes aprašanti charakteristika yra jų valentingumas. Lietuvių kalboje plačiausiai aprašytas veiksmažodžių valentingumas. „Veiksmažodžio reikšmė lemia tam tikras jungimosi išgales, kurios realizuojamos sakinyje prie veiksmažodžio prisijungiant atitinkamiems žodžiams bei jų formoms“ (sližienė 1994: 16). su veiksmažodžiu sudarantys junginius žodžiai skirstomi į būtinuosius palydovus, kurių negalima praleisti, kad sakinys būtų gramatiškai taisyklingas, ir fakultatyvius, kurie gali būti ir nepasakyti, bet sakinys vis tiek išlieka gramatiškas (sližienė 1994: 32). su veiksmažodžiu gali jungtis ir tokie žodžiai, kurie nėra sąlygojami veiksmažodžio reikšmės. jie vadinami laisvaisiais nariais; šiuo atveju sąsają su veiksmažodžiu lemia žodžio pajėgumas prisijungti kitus žodžius bei formas (sližienė 1994: 35). apie tai buvo rašyta ir anksčiau: „šliejamieji žodžiai paprastai prigretinami prie pagrindinių: ten pamačiau p e r n a i išdygusį berželį“ (sirtautas 1978: 21). tačiau lituanistų atlikti tyrimai ties tuo ir sustoja. nesiaiškinama, kaip nustatyti žodžio pernai priklausomybę: ar pamačiau pernai ar pernai išdygusį. būtent tokiems tyrimams ir skiriamas šis straipsnis. aprašant aplinkybes nurodoma, kad kaitomi jų komponentai šliejami prie tarinio ir derinami su veiksniu (Jonas grįžęs pamatė. Ji grįždama nupirko.). taip pat pabrėžiama, kad „Šliejimas čia pirminis, o derinimas antrinis reiškinys“, t. y. aplinkybės „priklausymas tariniui yra glaudesnis“ (sirtautas 1978: 47). tačiau šiame lygmenyje tiek ir tepasakoma; neanalizuojami atvejai, kai aplinkybė gali būti šliejama prie dviejų žodžių sakinyje (Tais laikais visiems tebuvo prieinama tiktai Maskvoje leidžiama enciklopedija. Su vietos aplinkybe Maskvoje gali jungtis ir prieinama, ir leidžiama) – kuris gi iš jų sudarys su aplinkybe sintaksinį ryšį? reikėtų pridurti, kad valentingumas nepajėgus išspręsti ir 1.2.1. skyriuje aprašytos problemos. jis tegali nurodyti, kad žodis serga yra dvivalentis, reikalauja kaip papildymo veiksnio vardininko ir fakultatyvaus papildinio įnagininko (sližienė sintaksinė žodžių trauka 137straipsniai / articles 2004: 36). tačiau kaip nustatyti veiksnį, kai sakinyje du vardininkai, valentingumas nenurodo. todėl reikalingi nauji lingvistiniai darbai, kurie atsakytų į panašius klausimus. būtent tokio darbo pradžia ir turėtų būti šis straipsnis. 2. sintaksinė anaLiZė koMPiuteriu kad būtų aiškiau, kaip nustatoma sintaksinė struktūra kompiuteriu, bus pateikta detali sakinio analizė, parodanti visus atliktus žingsnius. Pav. 7 matyti, kokią informaciją kompiuteris gauna iš vartotojo, t. y. sakinys įvedamas kaip simbolių seka. Pradžioje jis išskaidomas į segmentus – tarpu ar skyrybos ženklu atskirtus raidžių bei skaičių rinkinius (pav. 8). Patys skyrybos ženklai taip pat sudaro atskirą segmentą, ignoruojami tik tarpai: jie tarnauja segmentų ribų nustatymui ir tuo jų vaidmuo baigiasi. tada atliekama sakinio morfologinė analizė – kiekvienam segmentui nurodomos pavartoto žodžio morfologinės kategorijos (9 pav.). Po to kai kuriems žodžiams suteikiami semantiniai požymiai (10 pav.). reikia pasakyti, kad tai nėra išsami semantinė analizė ir naudojami tik sintaksės reikmėms tarnaujantys požymiai, t. y. tie, kurie gali nulemti žodžio sintaksinę funkciją. dėl šios priežasties semantiniu požymiu čia laikomas ir veiksmažodžių valdymas, kuris šiaip jau lituanistikoje priskiriamas sintaksei, o ne semantikai. 7 PaV. Pirmas žingsnis – iš vartotojo gautas sakinys kaip simbolių seka. 8 PaV. antras žingsnis – sakinys išskaidomas į segmentus. 9 PaV. trečias žingsnis – atliekama sakinio morfologinė analizė. 138 daiVa ŠVeikauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX 10 PaV. ketvirtas žingsnis – kai kuriems žodžiams suteikiami semantiniai požymiai. Po to tikrinama: ar yra sakinyje asMeninio ĮVardŽio Vardininkas, jei ne, ar yra daiktaVardŽio Vardininkas? Šiame sakinyje yra daiktavardžio vardininkas, ir jam priskiriama veiksnio funkcija (11 pav.). 11 PaV. Penktas žingsnis – nustatomas sakinio veiksnys. toliau ieškoma: ar yra sakinyje VeiksMaŽodis, kurio asMuo sutaMPa su Veiksnio funkciją atLiekanČio ŽodŽio asMeniu? daiktavardžio vardininkas atitinka trečiąjį asmenį, o sakinyje yra trečio asmens veiksmažodis, todėl jam priskiriama tarinio funkcija (12 pav.). 12 PaV. Šeštas žingsnis – nustatomas sakinio tarinys. sintaksinė žodžių trauka 145straipsniai / articles miniu, prieš jį stovintį kilmininką prisijungia sau kaip valdomą linksnį, t. y. neveikiamosios rūšies dalyviu išreikštas pažyminys kilmininką traukia stipriau nei jo pažymimas daiktavardis, žr. (10) sakinį. jei neveikiamosios rūšies dalyvio nėra, kaip parodyta (11) sakinyje, arba jo vietoje yra būdvardis išsamiame, kaip (12) sakinyje, kilmininkas ministro lieka tiesiogiai susijęs su daiktavardžiu pranešime, kaip matyti (11) ir (12) sakiniuose. (10) Tai teigiama ministro pasirašytame pranešime. (11) Tai teigiama ministro pranešime. (12) Tai teigiama ministro išsamiame pranešime. tarp nederinamojo pažyminio ministro ir pažymimojo žodžio pranešime įsiterpęs būdvardis išsamiame, einantis derinamuoju pažyminiu, nesuardo sintaksinio ryšio tarp nederinamojo pažyminio ministro ir pažymimojo žodžio pranešime, žr. (12) sakinį. tačiau neveikiamosios rūšies dalyvio trauka tokia stipri, kad jos užtenka išardyti šiam ryšiui ir jis prisitraukia sau kilmininką, paversdamas jį savo papildiniu. taigi, galime sakyti, kad neveikiamosios rūšies dalyvio trauka yra stipresnė už daiktavardžio trauką kilmininko atžvilgiu. stovėdamas prieš kilmininką neveikiamosios rūšies dalyvis išlaiko savo traukos stiprumą ir prisijungia jį (žr. (13) sakinį), o to nepadaro būdvardis (žr. (14) sakinį), analogiškai kaip ir (10) bei (12) sakiniuose. (13) Tai teigiama pasirašytame ministro pranešime. (14) Tai teigiama išsamiame ministro pranešime. reikėtų paminėti, kad šnekamojoje kalboje pasitelkiant intonaciją galima suteikti sakiniui ir tokią prasmę, kai kilmininkas eina nederinamuoju pažyminiu net ir esant neveikiamosios rūšies dalyviui, tačiau tekste duomenų apie intonaciją nėra (nebent būtų specialiai anotuotas tekstas), todėl šiame straipsnyje klausimai, susiję su intonacija, nenagrinėjami. 3.2. daiktavardžio trauka Panašią savybę kaip dalyvis turi ir daiktavardis (nesvarbu, kuo jis eitų – veiksniu ar papildiniu) – jo trauka aplinkybės atžvilgiu yra stipresnė už tarinio. galima pateikti porą pavyzdžių. daiktavardžio vietininkas paprastai eina tarinio aplinkybe, bet jei jis stovi betarpiškai po daiktavardžio, tai pažymi tą daiktavardį: (15) ir (16) sakiniuose vietininkas yra po daiktavardžio (einančio papildiniu) parodą ir pažymi jį (aprašyti parodą jis galėjo būdamas ir kitoje vietoje, nebūtinai kaune). tais atvejais, kai vietininkas yra po kitų žodžių, jis eina aplinkybe ir sudaro sintaksinį ryšį su tariniu, kaip matyti iš (17) ir (18) sakinių (pati paroda galėjo būti ir kitoje vietoje, 146 daiVa ŠVeikauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX nebūtinai kaune). Vadinasi, papildinio, išreikšto daiktavardžiu, trauka vietos aplinkybės atžvilgiu yra stipresnė už tarinio trauką, esant vietininkui papildinio postpozicinėje padėtyje. (15) Parodą kaune jis išsamiai aprašė. (16) jis išsamiai aprašė parodą kaune. (17) jis kaune išsamiai aprašė parodą. (18) kaune parodą jis išsamiai aprašė. galima pateikti dar vieną pavyzdį su kito tipo aplinkybe: pavyzdžiui, priežasties aplinkybė, išreikšta prielinksnine konstrukcija, patvirtina, kad daiktavardis, šiuo atveju einantis veiksniu, turėdamas ją postpozicinėje padėtyje, traukia stipriau nei tarinys. (19) sakinyje prielinksninė konstrukcija dėl sutrikusio transporto stovi betarpiškai po daiktavardžiu išreikšto veiksnio ir pažymi būtent jį, o (20) sakinyje ji jau eina priežasties aplinkybe ir sudaro tiesioginį sintaksinį ryšį su tariniu. (19) nuostoliai dėl sutrikusio eksporto per klaipėdos terminalą pasiekė 28 milijonus litų. (20) dėl sutrikusio eksporto per klaipėdos terminalą nuostoliai pasiekė 28 milijonus litų. taigi, galima daryti išvadą, kad aplinkybė, stovėdama sakinyje tiesiogiai po daiktavardžio, šiame sakinyje einančio veiksniu, jo yra traukiama stipriau nei veiksmažodžio, einančio tariniu, t. y. daiktavardis aplinkybę, stovinčią betarpiškai po jo, traukia stipriau negu veiksmažodis, einantis tariniu, t. y. daiktavardžio (nesvarbu kuo jis eitų – veiksniu, papildiniu, nederinamuoju pažyminiu ar aplinkybe) trauka yra stipresnė už veiksmažodžio, einančio tariniu, trauką aplinkybės atžvilgiu, jei ta aplinkybė stovi betarpiškai po daiktavardžio. 3.3. bendraties trauka jei sakinyje tarinys, išreikštas kaitoma veiksmažodžio forma, ir bendratis valdo tą patį linksnį, bendratis jį traukia stipriau negu tarinys, išreikštas kaitoma veiksmažodžio forma. Veiksmažodžio kaitoma forma, einanti tariniu, valdomą linksnį prisijungia tik tuo atveju, jei nėra bendraties, kaip (22) sakinyje, tačiau jei bendratis yra, žr. (21) sakinį, ji pritraukia valdomą linksnį, nesvarbu, kokioje pozicijoje jis būtų bendraties atžvilgiu – prieš ją ar po jos. Ši savybė labai aiškiai matyti, kai valdomas linksnis stovi tarp tarinio (kaitomos veiksmažodžio formos) ir bendraties, žr. (23) sakinį. (21) tada juos importuojantys verslininkai turėtų pateikti gaminių kokybės sertifikatus. (22) tada juos importuojantys verslininkai turėtų gaminių kokybės sertifikatus. (23) tada juos importuojantys verslininkai turėtų gaminių kokybės sertifikatus pateikti. sintaksinė žodžių trauka 147straipsniai / articles taigi galima teigti, kad bendraties sintaksinė trauka yra stipresnė už kaitomos veiksmažodžio formos, einančios tariniu, trauką valdomo linksnio atžvilgiu. (24), (25) ir (26) sakiniuose matyti, kad valdomas linksnis yra bendraties stipriau traukiamas ir tais atvejais, kai jis stovi prieš tarinį (veiksmažodžio kaitomą formą). ir tik tada, kai bendraties sakinyje nelieka, tarinys (kaitoma veiksmažodžio forma) prisijungia valdomą linksnį, žr. (27) sakinį. (24) rasti jį turės ministras eugenijus gentvilas. (25) jį rasti turės ministras eugenijus gentvilas. (26) jį turės rasti ministras eugenijus gentvilas. (27) jį turės ministras eugenijus gentvilas. 3.4. sintaksinės žodžių traukos apibrėžimas kadangi žodžių sintaksinė trauka yra neseniai pastebėtas reiškinys, todėl labai išsamių tyrimų kol kas dar nebuvo, ir negalima pateikti didelio kiekio duomenų apie ją. ateityje, atlikus tekstyno sintaksinio anotavimo darbus, galbūt bus galima ir kokią nors klasifikaciją sudaryti ar netgi suteikti kiekvienam žodžiui atitinkamą sintaksinės traukos koeficientą. tačiau kol kas tegalima tik bendrai aprašyti esmę. Visų pirma ir svarbiausia, ką reikėtų pasakyti, – tai, kad ši savybė aktuali tiktai kalbą apdorojant kompiuteriu, lygiai taip pat, kaip ir kad žodžiai daugiareikšmiai būna tik žodynuose – ir problema dėl jų daugiareikšmiškumo iškyla tik verčiant tekstus į kitas kalbas; šnekamojoje kalboje, ją vartojant kasdien mums niekada nebūna bėdos dėl žodžių daugiareikšmiškumo. (kaimuose močiutės kelis tūkstantmečius sėkmingai kalbėjo lietuviškai net nežinodamos tokios sąvokos kaip „žodžių daugiareikšmiškumas“.) apdorojant kalbą kompiuteriu, truputį kitaip žiūrima į sakinį, truputį iš kitos pusės prie jo einama. todėl šiam darbui reikalingos ir kitos priemonės. esmės nusakymas galėtų būti toks: sintaksinė trauka – tai žodžių sugebėjimo realizuoti savo valdymą matas. nuo valentingumo ji labai skiriasi. Viskas gerai, ir valentingumo užtenka, kol sakinyje yra vienas valdantis žodis, kuris gali prisijungti tam tikrą (sakykime, „mūsų nagrinėjamą“) žodį. tačiau, jei sakinyje yra du žodžiai, turintys vienodą valdymą ir galintys prisijungti tą mūsų nagrinėjamą žodį, – tai kuris gi iš jų vis dėlto jį prisijungs ir kuris liks be išplėtimo? Valentingumas pateikia valdomų žodžių lyginimą: vieni žodžiai valdomi stipriau, kiti – silpniau (t. y. vienus žodžius prisijungti būtina, kitų – nebūtina) (sližienė 1994: 5–6), sintaksinė trauka yra valdančių žodžių charakteristika. ji lygina du valdančius žodžius ir rodo valdančio žodžio galią (ar jėgą) prisijungti valdomą formą, palyginus su kitu, tokį pat valdymą turinčiu (valdančiu tą patį linksnį) žodžiu sakinyje. Valentingumas neišeina už vieno veiksmažodžio (ar kito valdymą 148 daiVa ŠVeikauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX turinčio žodžio, pavyzdžiui, būdvardžio) ribų, jam neegzistuoja kiti valdymą turintys žodžiai tame sakinyje, jis į juos niekaip neatsižvelgia, negretina su savo aprašomu žodžiu, kurio junglumą jis pateikia. sintaksinė trauka apima visus sakinyje esančius valdančius žodžius ir juos lygina vieną su kitu sugebėjimo realizuoti savo valdymą atžvilgiu. apibrėžimas: Žodžių sintaksinė trauka – tai sugebėjimo prisijungti valdomą linksnį ar išplėtimą stiprumas. sintaksinė trauka – tai valdančių žodžių matas, jų palyginimo vieno su kitu kriterijus. 4. ŽodŽių sintaksinė trauka kitose kaLbose Žodžių sintaksinės traukos savybė turėtų būti aktualesnė kalboms su laisva žodžių tvarka sakinyje. Palyginimui pateikiami dar trijų kalbų: rusų, vokiečių ir anglų atitinkami sakiniai. Šios kalbos labai skiriasi žodžių tvarkos laisvumu, todėl bus matyti, kokią įtaką sintaksinei traukai turi tam tikrų kalbos dalių išsidėstymas sakinyje. 4.1. rusų kalba 3.1.1 skyriaus teiginiui, kad pažyminio, išreikšto dalyviu, sintaksinė trauka yra stipresnė už tarinio, išreikšto dalyviu, trauką aplinkybės atžvilgiu, iliustruoti pateikiamas sakinio Iki tol daugeliui, pirmiausia inteligentijai, buvo prieinama tiktai Maskvoje leidžiama „Didžioji tarybinė enciklopedija“ („Bolšaja sovetskaja enciklopedija“) vertimas. (28) До того времени многим была доступна только в Москве издаваемая „Большая советская энциклопедия“. (29) До того времени многим была доступна только в Москве „Большая советская энциклопедия“. Šiuo atveju rusų kalbos duomenys sutampa su lietuvių kalbos. 3.1.3 skyriaus teiginio, kad neveikiamosios rūšies dalyvio trauka yra stipresnė už daiktavardžio trauką kilmininko atžvilgiu, rusų kalboje patvirtinti jau negalima, nes čia neveikiamosios rūšies forma valdo kitą linksnį: lietuvių kalbos kilmininkas verčiamas įnagininku. sakiniai Tai teigiama ministro pasirašytame pranešime ir Tai teigiama ministro pranešime verčiami (30) ir (31) sakiniais. (30) Это утверждается в министром подписанном докладе. (31) Это утверждается в докладе министра. sintaksinė žodžių trauka 149straipsniai / articles 3.2 skyriaus teiginį, kad daiktavardis aplinkybę, einančią betarpiškai po jo, traukia stipriau negu tarinys, galima patvirtinti ir rusų kalboje. tai matyti tiek sakinių Jis išsamiai aprašė parodą Kaune ir Kaune parodą jis išsamiai aprašė atitinkamuose vertimuose – (32) ir (33) sakiniuose, kuriuose aplinkybe eina vietininkas, tiek sakinių Nuostoliai dėl sutrikusio eksporto per Klaipėdos terminalą pasiekė 28 milijonus litų ir Dėl sutrikusio eksporto per Klaipėdos terminalą nuostoliai pasiekė 28 milijonus litų vertimuose – (34) ir (35) sakiniuose, kuriuose aplinkybė išreikšta prielinksnine konstrukcija. (32) Он подробно описал выставку в Москве. (33) В Москве он подробно описал выставку. (34) Ущерб из-за прервавшегося экспорта через терминал достиг 28 млн. (35) Из-за прервавшегося экспорта через терминал ущерб достиг 28 млн. 3.3 skyriaus teiginys, kad bendraties trauka yra stipresnė už tarinio (kaitomos veiksmažodžio formos) trauką valdomo linksnio atžvilgiu, taip pat pasitvirtina rusų kalboje. Šį kartą sakinių Tada juos importuojantys verslininkai turėtų pateikti gaminių kokybės sertifikatus ir Tada juos importuojantys verslininkai turėtų gaminių kokybės sertifikatus bei Tada juos importuojantys verslininkai turėtų gaminių kokybės sertifikatus pateikti pavyzdžiu imami analogiškos struktūros rusų kalbos sakiniai, iliustruojantys minėtą sintaksinių ryšių savybę, žr. (36), (37) ir (38) sakinius. (36) Он должен вернуть мне книгу. (37) Он должен мне книгу. (38) Он должен мне книгу вернуть. taigi ši savybė būdinga ir rusų kalbai. būdama artima lietuvių kalbai savo žodžių tvarkos laisvumu rusų kalba turi daug panašių sintaksinių savybių, tačiau negalima teigti, jog atitinka visiškai. 4.2. Vokiečių kalba Vokiečių kalbos žodžių tvarka daug griežtesnė nei lietuvių ar rusų kalbų, todėl tampa negalimas vertimas, atitinkantis lietuvių kalbos žodžių išsidėstymą sakinyje. griežtas tarinio antroje vietoje reikalavimas neleidžia sakinio pradžioje prieš veiksnį pateikti laiko aplinkybės ir papildinio, todėl sakinių Iki tol daugeliui, pirmiausia inteligentijai, buvo prieinama tiktai Maskvoje leidžiama „Didžioji tarybinė enciklopedija“ ir Iki tol daugeliui, pirmiausia inteligentijai, buvo prieinama tiktai Maskvoje „Didžioji tarybinė enciklopedija“ atitikmenys negalimi. 3.1.3 skyriaus teiginio, kad neveikiamosios rūšies dalyvio trauka yra stipresnė už daiktavardžio trauką kilmininko atžvilgiu, vokiečių kalbai, kaip ir rusų kalbai, patvirtinti negalima, nes čia irgi naudojamas kitas linksnis, šiuo atveju prielinksninė konstrukcija von + Dativ. 150 daiVa ŠVeikauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX dar vienas teiginys, kurio dėl griežtesnės žodžių tvarkos vokiečių kalboje patikrinti negalima, yra tai, kad daiktavardis (tiek einantis veiksniu, tiek – papildiniu) aplinkybę, esančią betarpiškai po jo, traukia stipriau negu veiksmažodis, einantis tariniu (žr. 3.2 skyrių). apie aplinkybės, išreikštos prielinksnine konstrukcija, trauką vokiečių kalboje iš viso nieko pasakyti negalima, nes neįmanoma pateikti sakinio Dėl sutrikusio eksporto per Klaipėdos terminalą nuostoliai pasiekė 28 milijonus litų vokiečių kalba, paliekant analogišką žodžių tvarką. 3.3 skyriaus teiginys, kad bendraties trauka yra stipresnė už tarinio (kaitomos veiksmažodžio formos) trauką valdomo linksnio atžvilgiu, pasitvirtina vokiečių kalboje, t. y. tarinys prisijungia valdomą linksnį tik tada, jei sakinyje nėra bendraties. sakinių Tada juos importuojantys verslininkai turėtų gaminių kokybės sertifikatus bei Tada juos importuojantys verslininkai turėtų gaminių kokybės sertifikatus pateikti analogai pateikiami imant tik struktūros atitikimą (Aš turiu šią knygą ir Aš turiu šią knygą perskaityti), kuri iliustruoja nagrinėjamą sintaksinių ryšių savybę, žr. (39) ir (40) sakinius. (39) Ich habe dieses Buch zu lesen. (40) Ich habe dieses Buch. dėl vokiečių gramatikos specifikos negalima pateikti analogiškos struktūros sakinio, pavyzdžiui, sakiniui Tada juos importuojantys verslininkai turėtų pateikti gaminių kokybės sertifikatus (Aš turiu perskaityti šią knygą). to neleidžia padaryti vokiečių kalbai būdingas rėminimas, kuris reikalauja, kad tarinio jungtis ir prasminis žodis apgaubtų visus žodžius esančius po antros (tarinio) pozicijos. 4.3. anglų kalba anglų kalboje palyginti dalyvio, einančio pažyminiu, ir tarinio, išreikšto dalyviu, trauką aplinkybės atžvilgiu nėra lengva, nes neįmanoma pateikti lietuvių kalbos sakinio Iki tol daugeliui, pirmiausia inteligentijai, buvo prieinama tiktai Maskvoje leidžiama „Didžioji tarybinė enciklopedija“ žodžių tvarką atitinkančio vertimo. anglų kalboje veiksnys negali eiti po tarinio. dėl neveikiamosios rūšies dalyvio ir daiktavardžio traukos skirtumų kilmininko atžvilgiu (žr. 3.1.3 skyrių) apie anglų kalbą pasakytina tas pat, kaip ir apie rusų bei vokiečių kalbas – čia vartojamas kitas linksnis, šiuo atveju prielinksninė konstrukcija by + daiktavardis. kad daiktavardis betarpiškai po jo esančią aplinkybę traukia stipriau nei tarinys (žr. 3.2 skyrių), matome ir anglų kalboje. sakinių Jis išsamiai aprašė parodą Kaune ir Kaune jis išsamiai aprašė parodą vertimai pateikti (41) ir (42) pavyzdžiuose. tas pat pasakytina ir apie prielinksnine konstrukcija išreikštą aplinkybę – sakinių Nuos- sintaksinė žodžių trauka 151straipsniai / articles toliai dėl sutrikusio eksporto per Klaipėdos terminalą pasiekė 20 milijonų litų ir Dėl sutrikusio eksporto per Klaipėdos terminalą nuostoliai pasiekė 20 milijonų litų vertimai pateikti (43) ir (44) pavyzdžiuose. (41) He described the exhibition in London in detail. (42) In London he described the exhibition in detail. (43) Damage because of discontinuing of export through the terminal amounted 20 million dollars. (44) Damage amounted 20 million dollars because of discontinuing of export through the terminal. dėl bendraties sintaksinės traukos anglų kalboje galima pateikti taip pat kaip ir vokiečių kalboje dviejų sakinių atitikmenis. sakiniai (45) ir (46) neprieštarauja 3.3 skyriaus teiginiui, kad tarinys prisijungia daiktavardį tuo atveju, jei nėra bend raties. (45) He has to read this book. (46) He has this book. 5. iŠVados apibendrinant sakinių apžvalgą galima pateikti išvadas, kurios veikiau yra tendencijos, o ne griežti teiginiai, nes tėra aprašyti keli pastebėjimai, o ne išsamūs tyrimai. kompiuterizuojant lietuvių kalbą iškyla tokios problemos, kurios žmonėms bendraujant neaktualios. todėl reikia atlikti papildomus lietuvių kalbos teorinius tyrimus. stebint kompiuterio daromas klaidas automatinės sintaksinės analizės metu, buvo iškelta hipotezė, kad egzistuoja sintaksinė žodžių trauka, kuri pasireiškia ypač tais atvejais, kai sakinyje yra du žodžiai, pasižymintys tokiu pat valdymu, o valdomas linksnis tik vienas. kaip nuspręsti, kuris valdantis žodis sudarys tiesioginį sintaksinį ryšį su tuo linksniu, o kuris liks be išplėtimo? nuo valentingumo sintaksinė žodžių trauka skiriasi iš esmės: valentingumas nagrinėja vieno žodžio junglumą ir nesprendžia klausimo dėl kito tą patį valdymą turinčio žodžio. nagrinėtuose pavyzdžiuose labiausiai pasireiškia dalyvio, einančio pažyminiu, sintaksinė trauka. taip pat buvo pastebėta daiktavardžio (nesvarbu, kuo jis eitų – veiksniu ar papildiniu) bei bendraties sintaksinė trauka. analogiškų atvejų palyginimas su kitomis kalbomis negali būti laikomas išsamiu, nes dėl laisvos žodžių tvarkos ne visada buvo galimi ekvivalentiški vertimai. Į visas šiame straipsnyje aprašytas problemas galima pažiūrėti ir kitaip. iš lingvistinių pozicijų galima pasakyti, kad sakinyje Aš turiu knygą žodis turiu yra savarankiškas tarinys, o sakinyje Aš turiu perskaityti knygą, tik tarinio jungtis. Žmonėms tai būna aišku, tačiau kompiuteris negali žinoti, kad viename sakinyje tas pats žodis yra 152 daiVa ŠVeikauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX vienoks, o kitame kitoks, nors jų rašyba niekuo nesiskiria. Čia ir reikia pradėti ieškoti formalių požymių, kurie leistų kompiuteriui iš aplinkos duomenų vienareikšmiškai nustatyti tarinio tipą. kaip šiuo, taip ir kitais atvejais galėtų padėti sintaksinės žodžių traukos savybė. apibendrinant pateiktus pavyzdžius pastebima tendencija, kad žodžių sintaksinės traukos sąvoka svarbesnė ir labiau reikalinga kalboms su laisva žodžių tvarka. anglų kalboje žodžio sintaksinę funkciją nulemia jo vieta sakinyje ir žodžių traukos savybė čia, matyt, nedaug tegalėtų pagelbėti nustatant sakinio dalis. Šiuo straipsniu visi lituanistai kviečiami diskutuoti. gal kalbininkams bus lengviau pastebimi ir kiti žodžių traukos atvejai, kurie šiame straipsnyje nebuvo paminėti. jame aptarta tik tai, kas pastebėta apdorojant kalbą kompiuteriu, tik hipotezės, kurios, žinoma, gali ir nepasitvirtinti. Literatūra allen james 1987: Natural Language Understanding. amsterdam: the benjamin/cummings Publishing company. ambrazas Vytautas 1997: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. daudaravičius Vidas 2012: Teksto skaidymas pastoviųjų junginių segmentais. daktaro disertacijos santrauka. kaunas: Vytauto didžiojo universitetas. daudaravičius Vidas 2002: Lietuvių kalbos sakinio sintaksinė analizė. informatikos magistro darbas. kaunas: Vytauto didžiojo universitetas. gr igonytė gintarė 2006: Priklausomybių gramatikos taikymas lietuvių kalbos apdorojime. Magistro darbas. kaunas: kauno technologijos universitetas. hellwig Peter 2003: http://www.cl.uni-heidelberg.de/~hellwig/dug-2003.pdf ivič Milka 1973: Lingvistikos kryptys. Vilnius: Mintis. jensen karen, heidorn george emil, richardson stephen d. 1993: Natural language processing: The PLNLP Approach. boston/London: kluwer academic Publishers. Mondal Prakash 2010: exploring the n-th dimension of language. – Natural Language Processing and its Applications. research in computing science 46, ed. by alexander gelbukh. Mexico: instituto Politecnico nacional, 55–66. nirenburg sergei 1987: Machine Translation: Theoretical and Methodological Issues. London: cambridge university Press. sirtautas Vytautas 1978: Pagrindinių sakinio dalių derinimas. Vilnius: Lietuvos tsr aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė taryba. sližienė nijolė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. sintaksinė žodžių trauka 153straipsniai / articles sližienė nijolė 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2 (2). Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Šveikauskienė daiva 2005: graph representation of the syntactic structure of the Lithuanian sentence. – Informatica 16(3), 407–418. Winograd terry 1983: Language as a Cognitive Process. 1. Syntax. London: addisonWesley Publishing company. Белецкая И. П. 1983: Деревья зависимостей как инструмент стнтаксического анализа текста. – Международный семинар по машинному переводу. Москва: ВЦП. Билан В. Н., Крисевич В. С. и др. 1976: Семантико-синтаксический перевод в группе Статистика речи. – Автоматический анализ текста. Минск: МГПИИЯ. interneto nuorodos 1. http://www.lki.lt/Lki_Lt/index.php?option=com_content&view=article&id=803& itemid=153 2. http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=1_1 syntactic Pull of Words suMMary by creating the automatic syntactic analysis of Lithuanian language a new phenomenon of language was perceived. if two words of the sentence require the same case as extension, which of them will get the syntactic relation with that case ant which remains without extension? if the flexible form of a verb, which performs the syntactic function of predicate controls accusative and participle, which performs the syntactic function of attribute, controls accusative too and that case is located in the sentence between the verb and participle, accusative is syntactic related with the participle. this power to make the syntactic relation with the required case was named syntactic pull of a word. the pull of participle, infinitive and noun are described and equivalent sentences in russian, german and english are compared. the definition of syntactic pull of words is given. Įteikta 2013 m. balandžio 17 d. daiVa ŠVeikauskienė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5-216, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]