Klementina Vosylytė. „Palyginimų žodynas“
Full text
VIOLETA ČERNĖ
Lietuvių kalbos institutas
Mokslinių tyrimų kryptys: leksikografija, leksikologija.
Klementina Vosylutė
PALYGINIMŲ ŽODYNAS
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, 619 p.
ISBN 978-609-411-110-5
2014 m. Kazimiero Būgos premijos laureatė Klementina Vosylutė, keturių tomų Kupiškėnų žodyno autorė, Lietuvių kalbos žodyno rašytoja ir redaktorė, daugelio tarmių žodynų redaktorė, šįsyk parengė frazeologijai skirtą leksikografinį veikalą. Tai Palyginimų žodynas (toliau – PŽ). Pagrindinė priežastis, dėl kurios ryžtasi parengti PŽ – nauji duomenys, juk Lietuvių kalbos palyginimų žodynas (toliau – LKPŽ) išėjo mažne prieš trisdešimt metų (Lietuvių kalbos palyginimų žodynas, sud. K. B. Vosylutė. Vilnius: Mokslas, 1985).
Lietuvių kalbos frazeologijai skirtų žodynų nėra daug. Be jau čia minėto LKPŽ, vardytini Jono Paulausko Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas (1977) ir Lietuvių kalbos frazeologijos sisteminis žodynas (1995), Frazeologijos žodynas (2001), Joninos Lipskienės Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai (2008).
K. Vosylutė frazeologijos srityje ryškų ženklą padėjo gana anksti. 1973 m. ji apgynė disertaciją Lyginamieji frazeologizmai lietuvių kalboje. Šia tema Vosylutė rašė ir Lietuvių kalbotyros klausimuose (dabar – Acta Linguistica Lithuanica), MA darbuose, Kalbos kultūroje ir kituose leidiniuose.
Humanitarinių mokslų daktarė K. Vosylutė sykį prasitarė, kad šiajam Žodynui medžiagą – tai, ko nebuvo LKPŽ – pradėjusi rinkti rašydama Lietuvių kalbos žodyną (toliau – LKŽ). Lyginamieji frazeologizmai PŽ pateikiami pagal gramatinę dominantę. Nustatyti, kuri lyginamojo posakio žodį reikėtų laikyti pagrindiniu, nėra paprasta. Tokią prielaidą galima daryti remiantis konkrečiais gretinamų žodynų pavyzdžiais. Palyginkime:
LKPŽ
PŽ
APGAUTI • kaip vilkui lapė apgauti Nepavyko kap vilkui lapė apgaut Kb. Pa- vyko kaip vilkui lapė apgauti (iron.) TŽV598[A1], PPr 403 [A1]. (p. 25)
vilkui • kaip (kap) vilkui lapė apgaut(i) Nepavyko kap vilkui lapė apgaut Kb. Pavyko kaip vilkui lapė apgauti (iron.) TŽ V 598 (Al), PPr 403 (Al). (p. 568)
228
Acta Linguistica Lithuanica LXX
Klementina Vosylýtė. Palyginimų žodynas
LKPŽ
PŽ
IŠVIRIAU • kaip iš pelenų būžą išvi-riau Tu tep padarai, kap iš pelenų bużą išviriau (iron.)! Lp. (p. 96)
išvirė • kap iš pelenų būžą išvirė Tu tep padarai, kap iš pelenų būžą išviriau (iron.) Lp. (p. 152)
MURLA • kaip mùrla (murlégas) Drūtas kaip murlégas Vžns. Visi ponai nusiriję kaip murlėgai Užp. | Vaikas kaip murla Lkm. Berniokas kaip murlėgas Dgl. (p. 167)
murlėgas • kaip murlégas (mùrla) Drūtas kaip murlégas Vžns. Visi ponai nusiriję kaip murlėgai Užp. | Berniokas kaip murlėgas Dgl. Vaikas kaip murla Lkm. (p. 270)
PAKĖLĖ • kaip ant stógo pakėlė Anam pasakyk, kaip ant stogo pakelk – nelaiko sekreto (paslapties) Šts. (p. 188)
pakelk • kaip ant stógo pakélk Anam pasakyk, kaip ant stógo pakélk – nelaiko sekreto (paslapties) Šts. (p. 306)
PŽ papildytas leksiniais komponentais, struktūriniais ir kirčiavimo variantais, lyginamaisiais jungtukais. Palyginkime:
LKPŽ
PŽ
ADATŲ • kaip ant ádatų (p. 19)
adatų • kaip (kai, kap, keip, lyg) ant (an, in) ádatų (p. 1)
GYVENSIĄS • it amžinãi gyvėnsiąs (p. 83)
gyvensiàs • lyg (it, kaip) amžinãi (ámžių, ámžius, šimtą metų) gyvėnsiąs (gyvėnsis, gyvėnsi, gyvéntai, gyvéntum) (p. 122)
LĖLĖ • 1. kaip [vienas] lėlė (p. 145)
lėlė • kaip (kai, kap, keip, lýgu) [vienas] lėlė (lėlė, lėlytė, lėliūtė, lėlučiūtė) (p. 236)
NUTEKINTAS • kaip nutėkintas (p. 180)
nutekintas • kaip (kai, kap, keip) nutėkintas (nutėkyta, nutėkytas) (p. 293)
PŪKAS • kaip pūkas (pūkai, puokai) (p. 219)
pūkas • kaip (kai, kap, taŕtum) pūkas (puokai, pūkėlis, pūkiùkas) (p. 362)
Kai kurie palyginimo aplinkos ir reikšmės variantai, LKPŽ atskirti stačiu brūkšneliu ( | ), PŽ traktuojami kaip nauja reikšmė ir pan. Pavyzdžiui:
LKPŽ
PŽ
IŠNARSTYTAS • kaip išnárstytas Vinklus (vikrus) kaip išnárstytas Skd. | Parvažiavusi ka išmiegojau, buvau kaip išnárstyta Ms. Rytą reiktum dar pjauti – būčio kaip išnárstytas Trkn. | Jis baikas dirba kaip išnárstytas Lkš. (p. 94)
išnárstytas • kaip (kai) išnárstytas 1. Vinklus (vikrus) kaip išnárstytas Skd. | Parvažiavusi ka išsimiegojau, buvau kaip išnárstyta Ms. Rytą reiktum dar pjauti – būčio kaip išnárstytas Trkn. 3. Jis baikas dirba kaip išnárstytas Lkš. <...> (p. 146)
Recenzijos / Reviews
229
V I O L E T A Č E R N Ė
LKPŽ
PŽ
KAMANTAI • kaip kamañtai (kamañtas) b) Storos lūpos kaip kamantai Škn. Storlūpė merga, lūpos kaip kamantai DūnŽ. <> (p. 102–103)
kamantai • kaip (kai, kap) kamañtai (kamañtas) 2. Storos lūpos kaip kamantai Škn. | Storlūpė merga, lūpos kaip kamantai DūnŽ 354. <...> (p. 166–167)
Lyginamųjų konstrukcijų ir iliustracinių sakinių morfologinės ir sintaksinės tarnybės PŽ į bendrinę lietuvių kalbą netransponuojamos, o fonetinės transponuojamos tik nereguliarios. LKPŽ taip buvo daroma nenuosekliai:
LKPŽ
PŽ
APTEKINTAS • kaip aptėkintas Ir sūrių prisdarau, ir sviesto, ir karvės kap aptekytos (labai riebios) Lp. Paršai kap aptekyti Lp. Arklys kap aptekytas – an nugaros nors žirkles galąsk Vlk. (p. 29)
aptekytas • kap aptėkytas Ir sūrių prisdariau, ir sviesto, ir karvės kap aptėkytos (riebios) Lp. Paršai kap aptėkyti Lp. Arklys kap aptėkytas – an nugaros nors žirkles galąsk Vlk. (p. 18)
DRIEKŲ • kaip šuniui driekų Reik tau tų akinių kaip šunie driekų (pakulų) (iron.) Šts. (p. 62)
driekų • kaip šūnie driekų Reik tau tų akinių kaip šūnie driėkų (pakulų) (iron.) Šts. (p. 82)
DURLA • kaip durtė dùria Veiza – kaip durtė dura (įtemptai, išmeigęs akis) Šts. (p. 65)
dura • kaip durtė dùra Veiza – kaip durtė dùra (išmeigęs akis, įtemptai žiūri) Šts. (p. 87)
NUPEŠTAS • kaip nūpeštas Paražys (javų pėdo drū tgalys) tura būti lygus kaip nūpeštas DūnŽ. (p. 178)
nūpeštas • kaip nūpeštas Paražys (javų pėdo drū tgalys) tura būti lygus kaip nūpeštas DūnŽ 241. (p. 291)
OŽKA • 20. it ožkà, kad úodegą lǎužia-ma Lapė nutverta pradėjo kriokti (rėkti) it ožka, kad uodega laužìama PP39. (p. 182–183)
ožka • it ožkà, kad uodegà laužoma Lapė nutverta pradėjo kriokti (rėkti) it ožka, kad uodega laužoma PP 39. (p. 298–300)
PERVARAS • lýgu pérvaras Aukštas lygu parvaras (statinės tvoros kartis) Ggr. (p. 205)
parvaras • lýgu párvaras Aukštas lýgu párvaras (statinės tvoros kartis) Ggr. (p. 317)
Sutrumpėjusios formos PŽ neiginamos, esant reikalui jos papildomos iliustracinių sakinių laužtiniuose skliaustuose. Pavyzdžiui:
LKPŽ
PŽ
BALOJĖ • kaip bãloje Gyvenu kaip baloj (sunkiai, prastai) KrvP[Mc]. (p. 39)
baloj • kaip bãloj Gyvenu kaip baloj (prastai, sunkiai) KrvP (Mrc.). (p. 39)
GANYTI • kaip vilkui ávys ganýti Jam ag tonos malti kaip vilkui avys ganyti (negalima leisti) Pc. (p. 74)
ganyt • kaip vilkui ávys ganýt Jam aguonos malt kaip vilkui avys ganyt (negalima leisti) Pc. (p. 107)
230
A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X X
Klementina Vosylýtė. Palyginimų žodynas
LKPŽ
PŽ
KUMELLUPIS • kaip kumėllupis pa-klúonėje Kvepa kaip kumellupis pakluo-nė[je] (iron.) Gršl. (p. 138)
kumellupis • kaip kuméllupis paklúo-nė Kvepa kaip kuméllupis paklúonė[je] (iron.) Gršl. (p. 224)
MUILAS • 3. kaip šuniui muĩlas Užtiko (tiko, pritiko) kai šun[iui] muilas (iron.) Jrk122. (p. 166)
muilas • kai šùn muĩlas Užtiko (tiko, pritiko) kai šùn[iui] muĩlas (iron.) Jrk 122. (p. 268–269)
PŽ smarkiai pakito frazeologinių sinonimų pateikimas. Palyginkime:
LKPŽ
PŽ
DRĖBTAS • kaip (lyg) iš molio (mó-lio) drėbtas (nùdrėbtas) a) Negražus žmogus: nosis kaip iš molio nudrėbta Slm. b) Didelis, storas, riebus Vidmantas Šešiav ilkui rodės lyg iš molio nudrėbtas Vaižg. c) Arkliai puiki (geri, gražūs) – kaip molio nudrėbti Šts. O arkliai buvo geri kaip iš molio drėbti – vietoj nenustovėjo Dkk. | Buvo arkliai, stačiai sakant, kaip molio nudrėbti rš. (p. 62)
drėbtas • kaip iš mó́lio drėbtas O arkliai buvo geri kaip iš molio drėbti – vietoj nenustovėjo Dkk. (p. 82) nudrėbtas • kaip (keip, lyg) [iš] mó́lio nùdrėbtas 1. Negražus žmogus: nosis kaip iš molio nudrėbta Slm. 2. Didelis, storas, riebus Vidmantas Šešiavilkiui rodės lyg iš molio nudrėbtas Vaižg. 3. Arkliai puiki – kaip molio nudrėbti Šts. | Buvo arkliai, stačiai sakant, kaip molio nudrėbti rš. (p. 286)
MIRUS • 1. kaip (lýgiai) mótinai (mó-čiai, tévui) mirus (numìrus) Verkia kaip motinai mirus (graudžiai) Trgn. Rėkia kaip motinai mirus Kltn. Zaunija (verkia) kaip tėvui mirus Skdv. Ko gi jau čia gailinies ly-giai močiai numirus?! Trgn. (p. 164)
mirus • kaip mótinai mìrus Verkia kaip motinai mirus (graudžiai) Trgn. Rėkia kaip motinai mirus Kltn, kaip tėvui (tėvuo) mirus 1. Zaunija (ver-kia) kaip tėvui mirus Skdv. <...> (p. 266) numirus • lygiai močiai numirus Kogi jau čia gailinies lygiai močiai numirus?! Trgn. (p. 290)
MIŠKE • kaip (tártum) miškė (po miš-ką) Šūkauja kaip miške (garsiai), nemato, kad žmonės miega Jnš. Ko taip gvaroji tartum miške būdamas?! Ldk. Šūkauja kaip po mišką Kri. (p. 165)
mišką • kaip (kai) po mišką Šūkauja kaip (kai; Sln) po mišką Kri. (p. 266) miške • kaip miškė Šūkauja kaip miškė, nemato, kad žmonės miega Jnš. (p. 266)
PABUDO • kaip iš miego pabùdo (pra-bùdo) Dabar nuogą teisybę pamatė, kaip iš miego prabudo (atsipeikėjo, atsitokėjo) Žem. Tėvas kaip iš miego pabudo, vaikai pradžiugo, net akelės atšvito Žem. (p. 184–185)
pabudo • kaip iš miego pabùdo Tėvas kaip iš miego pabudo, vaikai pradžiugo, net akelės atšvito Žem. (p. 301) prabudo • kaip iš miego prabùdo Dabar nuogą teisybę pamatė, kaip iš miego prabudo (atsitokėjo) Žem. (p. 352)
Recenzijos / Reviews
231
VIOLETA ČERNĖ
PŽ pakito lyginamųjų posakių su diminutyvais traktuotė. LKPŽ buvo elgiamasi nenuosekliai, neretai diminutyvas kaip leksinis komponentas buvo nerodomas. Pavyzdžiui:
LKPŽ | PŽAUKŠLYS • kaip aukšlys Dabar sūjonas siauras kaip aukšlelis Šts. (p. 34)aukšlelis • kaip aukšlelis Dabar sūjonas siauras kaip aukšlelis Šts. (p. 29)LIEPA • 3. kaip žydinti liepa Graži kaip žydinti liepelė KrvP[Mrc]. (p. 147)liepelė • kaip žydinti liepelė Graži kaip žydinti liepelė KrvP (Mrc). (p. 239)׎AKAS • 1. kaip pupų žakas Aš mažas vaikelis kaip pupų žakelis (maišelis), py tvoros priraišytas, o ožkų apkrimtytas TDrVIII146 [Kin]. (p. 334)מakelis • kaip pupų žakelis Aš mažas vaikelis kaip pupų žakelis (maišelis), py tvoros priraišytas, o ožkų apkrimtytas TDr VII 146 (Kin). (p. 590)
Lyginamojo frazeologizmo reikšmė PŽ aiškinama tik tais atvejais, kai ji nepaaiškėja iš iliustracinių sakinių, pavyzdžiui:
Et, tu kalbi kap balzgaty nė (daug, niekus) Plv. (žr. balzgaty nė (p. 40));
Bėga kaip bėgūnėlis (labai greitai) Pnd. (žr. bėgūnėlis (p. 44));
Krinta nuotaika – kaip dilgynė širdį pervelka (skaudu) rš. (žr. dilgynė (p. 80));
Man arielkos reikia kap gaidžiui (labai mažai – greit apgiršta) Aps. (žr. gaidžiui (p. 104));
Eina kap grāmas (neatsargiai) Rtn, Lp, Lš. (žr. gramas (p. 124)).
Tačiau aiškinamos leksikos yra gausu. Vienais atvejais eksplikuojamas lyginamojo junginio pagrindinis žodis, pavyzdžiui:
Ko tu čia stypsai kaip būsilas (gandras)?! Ds. (žr. ×busilas (p. 62));
Duona suzmekus kai čāplius (kietas molis) Ds. (žr. caplius (p. 64));
Susiraukęs kap čėmpė (megzta šliurė) Krsn. (žr. čempė (p. 66));
Basą paleis kaip čiučiū (šunelį) rš. (žr. čiūčius (p. 69));
Ir tu šokai su liežuviu kai čižikas (toks paukštis) iš pašterblio (palėpės) Prng. (žr. čižikas (p. 69));
Jau čia tavo merga i negraži apsirinkta: pati aukšta, šikinė laiba, pečiai sustatyta – kai stulgė (koks laibas storu galu daiktas) Prng. (žr. stulgė (p. 422)).
Prireikus iliustraciniuose sakiniuose paaiškinama pagrindinio palyginimo žodžio – drauge ir viso palyginimo – reikšmė. Pavyzdžiui:
Padarė kaip čiūkas (kiaulė, paršas, t. y. negražiai) Snt. (žr. čiūkas (p. 69));
Burną kaip juška (krosniakaistis, t. y. didelė, plati) LPP II 536 (Graž.) (žr. ×juška (p. 161));
Bulviniai kaip lūža (susikraigliolėjęs medžių, javų tankumynas, t. y. dideli), kaip reiks ir kast Ds. (žr. lūža (p. 243)).
232
Acta Linguistica Lithuanica LXX
Klementina Vosylýtė. Palyginimų žodynas
Linkstama aiškinti (nors taip daroma nenuosekliai) ir rečiau vartojamus iliustracinių sakinių žodžius. Pavyzdžiui:
Šmūžina (slenka) kaip meškà pri čiūrlio (vieversio) kiaušių Brs. (žr. meška (p. 261));
I dvalakuo[j]a (eina švytuodamas rankomis) kaip dvėlekis (plevėsa) Grg. (žr. dvelekis (p. 91));
Boboms tik amaliuoti (plepėti), liežuviai kaip pančėkos (kojinės, t. y. ilgi) DūnŽ 25. (žr. ×pančeka (p. 311)) ir t. t.
Paaiškinti palyginimą ar jo aplinkos žodį nėra taip paprasta. Šioje lentelėje parodomi įvairūs aiškinimo kism ai lyginamuose žodynuose:
LKPŽ
PŽ
IŠDROŽTAS • kaip išdrožtas Tai telyčia: rietai (šlaunys) kai išdrožti (gražūs) Jrb. (p. 92)
išdrožti • kaip (kai) išdrožti Tai telyčia: rietai (šlaunys) kai išdrožti (ploni) Jrb. <...> (p. 144)
KEPAMAS • kaip (lyg) kēpamas a) Ko čia tvarsaisi (vartaisi) kap kepama! Alk. <...> (p. 115)
kepamas • kaip (kap, lyg) kēpamas 1. Ko čia tvarsaisi (nenustygsti, rangaisi, kraipaisi) kap kepamà?! Alk. <...> (p. 188)
PARPELIS • kaip párpelis Ale tu, katinė l, šiltas kai parpelis (šližikas) Ds. (p. 193)
parpelis • kai párpelis Ale tu, katinė l, šiltas kai párpelis (kukulis) Ds. (p. 315)
Kito ne tik aiškinimas, bet ir požiūris, kurį žodį ar palyginimą reikia aiškinti, kurio ne. Štai grupelė palyginimų, kurių reikšmės, iliustracijos žodžiai ir pan. LKPŽ buvo neaiškinti. Pavyzdžiui:
LKPŽ
PŽ
GAURYS • kaip gaurỹs Plepa jis visada kap koks gaurys Vrb. (p. 75)
2 gaurys • kap gaurỹs Plepa jis visada kap koks gaurỹs (niekataušis) Vrb. (p. 108)
×GAURONAS • kaip gaurõnas Ko rėki kap gauronas?! Al. (p. 75)
×gauronas • kap gaurõnas Ko rėki kap gaurõnas (kranklys)?! Al. (p. 108)
KARVĖ • 5. kaip (lyg) [telįnga] kárvė ant lēdo (ledù, per lędą) f) Pririzikausiu kap telinga karvė ant ledo Pls. (p. 106)
karvė • kaip (kai, kap, lyg) [telįnga] kárvė an(t) lēdo 6. Pririzikausiu kap te-linga kárvė ant lēdo (maža vilties laimėti) Pls. (p. 172–175)
KĖKŠTAS • 1. kaip kékštas (kékštis, kiókštas) <...> Ana padriki kaip kiokštas, t. y. neįdužėjusi, kliena J. (p. 114)
kékštas • kaip (kai, kaip ir, kap) kékštas (kékštis, kiókštas, kiõkštas) 4. Ana padriki kaip kiõkštas, t. y. neindu žėjusi, kliena (liekna) J. (p. 186)
LYDIMAS • kaip lýdimas Sugulę kap lydimas Švnč. <...> (p. 147)
lydimas • kai (kap) lydìmas Sugulę kap lydimas (skynime sudėtos išskirstų medžių šakos) Švnč. <...> (p. 239)
Recenzijos / Reviews
233
V I O L E T A Č E R N Ė
LKPŽ
PŽ
LIUNGETŲ • kaip ant liungėtų Nenu-sėdi kai ant liungėtų, virbi ir virbi Tvr. (p. 148)
liungetų • kai an liungėtų Nenusedī kai an liungėtų (ant lingių) – virbi ir virbi Tvr. (p. 241)
Vyko ir atvirkštinis procesas – palyginimo ar iliustracijoje vartojamos tarmybės reikšmės PŽ nuspręsta neeksplikuoti. Ar tai gerai, matyt, spręs Žodyno skaitytojai, pavyzdžiui:
LKPŽ
PŽ
IŠDĖTAI • kaip išdėtai Iš čia visas mūsų gyvenimas matyti kaip išdėtai (aiškiai, gerai) Užv. (p. 92)
išdėtai • kaip išdėtai Iš čia visas mūsų gyvenimas matyti kaip išdėtai Užv. (p. 144)
IŠDYKĖLIS • kaip išdykėlis svečiuosè Elgiasi kaip išdykėlis svečiuose (nemanda-giai) KruP[Ar]. (p. 92)
išdykėlis • kaip išdykėlis svečiuosè El-giasi kaip išdykėlis svečiuose (nemandagiai) KrvP (Ar). (p. 144)
KEPĖSTAS • kaip kepėstas Kepėtojas (kojomis ir rankomis kibaruoja) kaip kepėstas Ds. (p. 116)
kepėstas • kaip kepėstas Kepėtojas kaip kepėstas Ds. (p. 188)
×KYLA • 1. kaip kyla prieš lietų Zirzia kaip kyla prieš lietų (daug, įkyriai) Ukm. (p.123)
×kyla • kaip kyla prieš lietų Zirzia kaip kyla prieš lietų Ukm. (p. 199)
KIPŠAS • 1. kaip kipšas a) Ponais vedasi, o pliki (neturtingi) kaip kipšai LzP. (p. 123)
kipšas • kaip kipšas 1. Ponais vedasi, o pliki kaip kipšai LzP. (p. 199–200)
MAIVA • kaip máiva Ko čia maivojys (maivaisi) kaip koks maiva! Vkš. (p. 152)
maiva • kaip máiva Ko čia maivojys kaip koks máiva?! Vkš. (p. 246)
NEMUNĖS • kaip nemūnės pūode Ple-pa kap nemunės puode (daug, niekus) Ml. (p. 172)
nemunės • kap nēmūnės pūode Plepa kap nemunės puode Ml. (p. 280)
OŽYS • 21. kaip ožys pas gyvačių Įsi-rangė kaip ožys pas gyvačių (ne vietoje) Grk. (p. 181–182)
ožys • kaip ožys pas gyvačių Įsirangė kaip ožys pas gyvačių Grk. (p. 296–298)
Žodyno iliustraciniai sakiniai – perlų perlas. Pavyzdžiui:
Ta jau obeliukė kai váškė apkreštà (pilna žiedų) KžRŽ II 465. (žr. apkreštas (p. 15)); Žydė[jо], kap pienu sulétas (visas baltas) medis buvo – gražuma DrskŽ 190. (žr. sulétas (p. 428)); Gaulė armoniką raitė kaip šiltą vilną rš. (žr. vilną (p. 569)); Pakaušyje mėne-šėlis šviečia, o apyausiai balti kaip šerkšnas rš. (žr. šerkšnas (p. 443)); Arkliukai riebus, apskriti kaip slyvai, galvas iškėlę, pilnu žingsniu akėčiose eina Žem. (žr. slyva (p. 407));
234
Acta Linguistica Lithuanica LXX
Klementina Vosylītė. Palyginimų žodynas
Vyšnios kai vabalai juodos Skr. (žr. vabalas (p. 518)); Nė ant ledo slysta, nė kalbo[je] klysta – kalba, kaip skalbtė skalba Bdr. (žr. skalba (p. 398)); Dar kokią [dainą] pakarkysiu kap višta prieš galą Srj. (žr. višta (p. 577)); Ka užėina ant seilės kas, tai tokias melodijas išpypina, kad tik klausykis vien, – eina kaip iš mieliausio ožragio (puikiai)! Škn. (žr. ožragio (p. 300)); Seniau, būdavo, ben šoka: mergos eina kai veržpstės Trgn. (žr. verpstė (p. 552)); Taip maloniai begulinčiu anuodu kaip česnako skiltys (susiglaudę) J. (žr. skiltys (p. 402)); Ir žiema jau, rodosi, lyg votis pritvinkus, trūko J. Aist. (žr. votis (p. 584)); Amžius veidą suraukšlėjo, kaip akėčiomis suakėjo KrvP (Nmn). (žr. suakėjo (p. 424)); Būk lankstus kaip katino uodega, nesigailėk poniai direktorie nei į rankutę pukštelti ir dar šio to, ko jos nublankusi širdutė trokšta – kilsi kaip ant mielių A. Gric. (žr. uodega (p. 505)); Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem. (žr. žirniai (p. 608)) ir t. t.
Neiliustruotų palyginimų vos vienas kitas, pavyzdžiui:
iššoko kaip apuokas iš kanãpių (žr. iššoko (p. 149)); kai trydõs paimtas (žr. paimtas (p. 305)); kaip su votagų į vándenį plaka (žr. plaka (p. 347)); kai skužbedalis po ėketę (žr. skuzbez dalis (p. 406)); lyg paukščių sulasyti (žr. sulasyti (p. 428)).
Norėtųsi pasidžiaugti santūria, skoningą knygos išvaizda, dailininko Roko Gelažiaus darbu. Žodyno viršelis išnyra it iš rūko. O gal skendi rūke. P raidės dalis primena kolonos liemenį, toji kolona kelia asociacijų su pagrindiniu žodžiu, pagal kurį rikiuojami palyginimai. Lygink, gretink ir vėl lygink tas niansuotas raidžių P ir Ž spalvas ir atspalvius. Kaip ir gretinamus dalykus, daiktus.
Įteikta 2014 m. birželio 11 d.
VIOLETA ČERNĖ
Lietuvių kalbos institutas
Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva
[email protected]
Recenzijos / Reviews
235