Klementina Vosylytė. „Palyginimų žodynas“

228 acta Linguistica Lithuanica LXX VioLeta černė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: leksikografija, leksikologija. klementina Vosylytė PaLyginiMŲ Žodynas Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014, 619 p. isbn 978-609-411-110-5 2014 m. kazimiero būgos premijos laureatė klementina Vosylytė, keturių tomų Kupiškėnų žodyno autorė, Lietuvių kalbos žodyno rašytoja ir redaktorė, daugelio tarmių žodynų redaktorė, šįsyk parengė frazeologijai skirtą leksikografinį veikalą. tai Palyginimų žodynas (toliau – PŽ). Pagrindinė priežastis, dėl kurios ryžtasi parengti PŽ – nauji duomenys, juk Lietuvių kalbos palyginimų žodynas (toliau – LkPŽ) išėjo mažne prieš trisdešimt metų (Lietuvių kalbos palyginimų žodynas, sud. k. b. Vosylytė. Vilnius: Mokslas, 1985). Lietuvių kalbos frazeologijai skirtų žodynų nėra daug. be jau čia minėto LkPŽ, vardytini jono Paulausko Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas (1977) ir Lietuvių kalbos frazeologijos sisteminis žodynas (1995), Frazeologijos žodynas (2001), joninos Lipskienės Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai (2008). k. Vosylytė frazeologijos srityje ryškų ženklą padėjo gana anksti. 1973 m. ji apgynė disertaciją Lyginamieji frazeologizmai lietuvių kalboje. Šia tema Vosylytė rašė ir Lietuvių kalbotyros klausimuose (dabar – Acta Linguistica Lithuanica), MA darbuose, Kalbos kultūroje ir kituose leidiniuose. humanitarinių mokslų daktarė k. Vosylytė sykį prasitarė, kad šiajam Žodynui medžiagą – tai, ko nebuvo LkPŽ – pradėjusi rinkti rašydama Lietuvių kalbos žodyną (toliau – LkŽ). Lyginamieji frazeologizmai PŽ pateikiami pagal gramatinę dominantę. nustatyti, kurį lyginamojo posakio žodį reikėtų laikyti pagrindiniu, nėra paprasta. tokią prielaidą galima daryti remiantis konkrečiais gretinamų žodynų pavyzdžiais. Palyginkime: LkPŽ PŽ APGAUTI • kaip vikui lãpė apgáuti nepavyko kap vilkui lapė apgaut Kb. Pavyko kaip vilkui lapė apgauti (iron.) TŽV598[Al], PPr 403 [Al]. (p. 25) vilkui • kaip (kap) vikui lãpė ap gáut(i) nepavyko kap vikui lãpė apgáut kb. Pavyko kaip vilkui lapė apgauti (iron.) tŽ V 598 (al), PPr 403 (al). (p. 568) klementina Vosylytė. Palyginimų žodynas 229recenzijos / reviews LkPŽ PŽ IŠVIRIAU • kaip iš pelen bùzą š vi riau tu tep padarai, kap iš pelenų buzą išviriau (iron.)! Lp. (p. 96) išvirė • kap iš pelen bùzą švirė tu tep padarai, kap iš pelen bùzą šviriau (iron.) Lp. (p. 152) MURLA • kaip mùrla (murlgas) drūtas kaip murlėgas Vžns. Visi ponai nusiriję kaip murlėgai Užp. | Vaikas kaip murla Lkm. berniokas kaip murlėgas Dgl. (p. 167) murlėgas • kaip murlgas (mùrla) drūtas kaip murlgas Vžns. Visi ponai nusiriję kaip murlgai užp. | berniokas kaip mur l- gas dgl. Vaikas kaip mùrla Lkm. (p. 270) PAKĖLĖ • kaip ant stógo paklė anam pasakyk, kaip ant stogo pakelk – nelaiko sekreto (paslapties) Šts. (p. 188) pakelk • kaip ant stógo pakélk anam pasakyk, kaip ant stógo pakélk – nelaiko sekreto (paslapties) Šts. (p. 306) PŽ papildytas leksiniais komponentais, struktūriniais ir kirčiavimo variantais, lyginamaisiais jungtukais. Palyginkime: LkPŽ PŽ ADATŲ • kaip ant ãdatų (p. 19) adatų • kaip (kai, kap, keip, lyg) ant (an, in) ãdatų (p. 1) GYVENSIĄS • it amžina gyvénsiąs (p. 83) gyvensiąs • lyg (it, kaip) amžina (ám žių, ámžius, šitą mẽtų) gyvénsiąs (gyvénsįs, gyvénsi, gyvéntai, gyvéntum) (p. 122) LĖLĖ • 1. kaip [venas] lėl (p. 145) lėlė • kaip (kai, kap, keip, lýgu) [ve nas] lėl (llė, lėlýtė, lėlitė, lėlučitė) (p. 236) NUTEKINTAS • kaip nutẽkintas (p. 180) nutekintas • kaip (kai, kap, keip) nu tẽkintas (nutẽkyta, nutẽkytas) (p. 293) PŪKAS • kaip pkas (pūka, puoka) (p. 219) pūkas • kaip (kai, kap, tatum) pkas (puoka, pūkẽlis, pūkiùkas) (p. 362) kai kurie palyginimo aplinkos ir reikšmės variantai, LkPŽ atskirti stačiu brūkšneliu (|), PŽ traktuojami kaip nauja reikšmė ir pan. Pavyzdžiui: LkPŽ PŽ IŠNARSTYTAS • kaip išnárstytas Vink lus (vikrus) kaip išnarstytas Skd. | Parvažiavusi ka išmiegojau, buvau kaip išnarstyta Ms. rytą reiktum dar pjauti – būčio kaip išnarstytas Trkn. | jis baikas dirba kaip išnarstytas Lkš. (p. 94) išnarstytas • kaip (kai) išnárstytas 1. Vink lus (vikrus) kaip išnárstytas skd. | Parvažiavusi ka išsimiegojau, buvau kaip išnárs tyta Ms. rytą reiktum dar pjauti – būčio kaip išnárstytas trkn. 3. jis baikas dirba kaip išnárstytas Lkš. <...> (p. 146) 230 VioLeta černė acta Linguistica Lithuanica LXX LkPŽ PŽ KAMANTAI • kaip kamañtai (ka mañ tas) b) storos lūpos kaip kamantai Škn. storlūpė merga, lūpos kaip kamantai DūnŽ. <> (p. 102–103) kamantai • kaip (kai, kap) kamañtai (kamañtas) 2. storos lūpos kaip kamañtai Škn. | storlūpė merga, lūpos kaip kamañtai dūnŽ 354. <...> (p. 166–167) Lyginamųjų konstrukcijų ir iliustracinių sakinių morfologinės ir sintaksinės tarmybės PŽ į bendrinę lietuvių kalbą netransponuojamos, o fonetinės transponuojamos tik nereguliarios. LkPŽ taip buvo daroma nenuosekliai: LkPŽ PŽ APTEKINTAS • kaip aptẽkintas ir sūrių prisdarau, ir sviesto, ir karvės kap aptekytos (labai riebios) Lp. Paršai kap aptekyti Lp. arklys kap aptekytas – an nugaros nors žirkles galąsk Vlk. (p. 29) aptekytas • kap aptẽkytas ir sūrių prisdariau, ir sviesto, ir karvės kap aptẽkytos (riebios) Lp. Paršai kap aptẽkyti Lp. arklys kap aptẽkytas – an nugaros nors žirkles galąsk Vlk. (p. 18) DRIEKŲ • kaip šùniui drekų reik tau tų akinių kaip šunie driekų (pakulų) (iron.) Šts. (p. 62) driekų • kaip šùnie drekų reik tau tų akinių kaip šùnie drekų (pakulų) (iron.) Šts. (p. 82) DURIA • kaip durtè dùria Veiza – kaip durte dura (įtemptai, įsmeigęs akis) Šts. (p. 65) dura • kaip durtè dùra Veiza – kaip durtè dùra (įsmeigęs akis, įtemptai žiūri) Šts. (p. 87) NUPEŠTAS • kaip nùpeštas Paražys (javų pėdo drūtgalys) tura būti lygus kaip nūpeštas DūnŽ. (p. 178) nūpeštas • kaip npeštas Paražys (javų pėdo drūtgalys) tura būti lygus kaip npeštas dūnŽ 241. (p. 291) OŽKA • 20. it ožkà, kad úodegą láu žia ma Lapė nutverta pradėjo kriokti (rėkti) it ožka, kad uodega laužiama PP39. (p. 182–183) ožka • it ožkà, kad uodegà láužoma Lapė nutverta pradėjo kriokti (rėkti) it ožka, kad uodega laužoma PP 39. (p. 298–300) PERVARAS • lýgu pérvaras aukštas lygu parvaras (statinės tvoros kartis) Ggr. (p. 205) parvaras • lýgu párvaras aukštas lýgu párvaras (statinės tvoros kartis) ggr. (p. 317) sutrumpėjusios formos PŽ neilginamos, esant reikalui jos papildomos iliustracinių sakinių laužtiniuose skliaustuose. Pavyzdžiui: LkPŽ PŽ BALOJE • kaip bãloje gyvenu kaip baloj (sunkiai, prastai) KrvP[Mrc]. (p. 39) baloj • kaip bãloj gyvenu kaip baloj (prastai, sunkiai) krvP (Mrc). (p. 39) GANYTI • kaip vikui ãvys ganýti jam aguonos malti kaip vilkui avys ganyti (negalima leisti) Pc. (p. 74) ganyt • kaip vikui ãvys ganýt jam aguonos malt kaip vikui ãvys ganýt (negalima leisti) Pc. (p. 107) klementina Vosylytė. Palyginimų žodynas 231recenzijos / reviews LkPŽ PŽ KUMELLUPIS • kaip kuméllupis pa klúonėje kvepa kaip kumellupis pa kluonė[je] (iron.) Gršl. (p. 138) kumellupis • kaip kuméllupis pa klúo nė kvepa kaip kuméllupis paklúonė[je] (iron.) gršl. (p. 224) MUILAS • 3. kaip šùniui mulas užtiko (tiko, pritiko) kai šun[iui] muilas (iron.) Jrk122. (p. 166) muilas • kai šùn mulas užtiko (tiko, pritiko) kai šùn[iui] mulas (iron.) jrk 122. (p. 268–269) PŽ smarkiai pakito frazeologinių sinonimų pateikimas. Palyginkime: LkPŽ PŽ DRĖBTAS • kaip (lyg) iš mólio (mó lio) drbtas (nùdrėbtas) a) negražus žmogus: nosis kaip iš molio nudrėbta Slm. b) didelis, storas, riebus Vidmantas Šešiavilkiui rodės lyg iš molio nudrėbtas Vaižg. c) arkliai puiki (geri, gražūs) – kaip molio nudrėbti Šts. o arkliai buvo geri kaip iš molio drėbti – vietoj nenustovėjo Dkk. | buvo arkliai, stačiai sakant, kaip molio nudrėbti rš. (p. 62) drėbtas • kaip iš mólio drbtas o arkliai buvo geri kaip iš mólio drėbt – vietoj nenustovėjo dkk. (p. 82) nudrėbtas • kaip (keip, lyg) [iš] mólio nùdrėbtas 1. negražus žmogus: nosis keip iš mólio nudrėbtà slm. 2. didelis, storas, riebus Vidmantas Šešiavilkiui rodės lyg iš molio nudrėbtas Vaižg. 3. arkliai puiki – kaip mólio nudrėbt Šts. | buvo arkliai, stačiai sakant, kaip molio nudrėbti rš. (p. 286) MIRUS • 1. kaip (lýgiai) mótinai (mó čiai, tvui) mrus (numrus) Verkia kaip motinai mirus (graudžiai) Trgn. rėkia kaip motinai mirus Kltn. Zaunija (verkia) kaip tėvui mirus Skdv. ko gi jau čia gailinies lygiai močiai numirus?! Trgn. (p. 164) mirus • kaip mótinai mrus Verkia kaip mótinai mrus (graudžiai) trgn. rėkia kaip mótinai mrus kltn. kaip tvui (tvuo) mrus 1. Zaunija (verkia) kaip tvui mrus skdv. <...> (p. 266) numirus • lýgiai móčiai numrus kogi jau čia gailinies lýgiai móčiai numrus?! trgn. (p. 290) MIŠKE • kaip (tatum) miškè (po mš ką) Šūkauja kaip miške (garsiai), nemato, kad žmonės miega Jnš. ko taip gvaroji tartum miške būdamas?! Ldk. Šūkauja kaip po mišką Kri. (p. 165) mišką • kaip (kai) po mšką Šūkauja kaip (kai; sln) po mšką kri. (p. 266) miške • kaip miškè Šūkauja kaip miškè, nemato, kad žmonės miega jnš. (p. 266) PABUDO • kaip iš miẽgo pabùdo (pra bùdo) dabar nuogą teisybę pamatė, kaip iš miego prabudo (atsipeikėjo, atsitokėjo) Žem. tėvas kaip iš miego pabudo, vaikai pradžiugo, net akelės atšvito Žem. (p. 184–185) pabudo • kaip iš miẽgo pabùdo tėvas kaip iš miego pabudo, vaikai pradžiugo, net akelės atšvito Žem. (p. 301) prabudo • kaip iš miẽgo prabùdo dabar nuogą teisybę pamatė, kaip iš miego prabudo (atsitokėjo) Žem. (p. 352) 232 VioLeta černė acta Linguistica Lithuanica LXX PŽ pakito lyginamųjų posakių su deminutyvais traktuotė. LkPŽ buvo elgiamasi nenuosekliai, neretai deminutyvas kaip leksinis komponentas buvo nerodomas. Pavyzdžiui: LkPŽ PŽ AUKŠLYS • kaip aukšlỹs dabar sijonas siauras kaip aukšlelis Šts. (p. 34) aukšlelis • kaip aukšlẽlis dabar sijonas siauras kaip aukšlẽlis Šts. (p. 29) LIEPA • 3. kaip žýdinti lepa graži kaip žydinti liepelė KrvP[Mrc]. (p. 147) liepelė • kaip žýdinti liepẽlė graži kaip žydinti liepelė krvP (Mrc). (p. 239) ׎AKAS • 1. kaip pùpų žãkas aš mažas vaikelis kaip pupų žakelis (maišelis), py tvoros priraišytas, o ožkų apkramtytas TDrVii146 [Kin]. (p. 334) מakelis • kaip pùpų žakẽlis aš mažas vaikelis kaip pupų žakelis (maišelis), py tvoros priraišytas, o ožkų apkramtytas tdr Vii 146 (kin). (p. 590) Lyginamojo frazeologizmo reikšmė PŽ aiškinama tik tais atvejais, kai ji nepaaiškėja iš iliustracinių sakinių, pavyzdžiui: Et, tu kalbi kap balzgatnė (daug, niekus) Plv. (žr. balzgatynė (p. 40)); Bėga kaip bėgūnlis (labai greitai) Pnd. (žr. bėgūnėlis (p. 44)); Krinta nuotaika – kaip dilgynė širdį pervelka (skaudu) rš. (žr. dilgynė (p. 80)); Man arielkos reikia kap gadžiui (labai mažai – greit apgirsta) aps. (žr. gaidžiui (p. 104)); Eina kap grãmas (neatsargiai) rtn, Lp, Lš. (žr. gramas (p. 124)). tačiau aiškinamos leksikos yra gausu. Vienais atvejais eksplikuojamas lyginamojo junginio pagrindinis žodis, pavyzdžiui: Ko tu čia stypsai kaip bùsilas (gandras)?! ds. (žr. ×busilas (p. 62)); Duona suzmekus kai cãplius (kietas molis) ds. (žr. caplius (p. 64)); Susiraukęs kap čémpė (megzta šliurė) krsn. (žr. čempė (p. 66)); Basą paleis kaip čiučių (šunelį) rš. (žr. čiučius (p. 69)); ir tu šokai su liežuviu kai čžikas (toks paukštis) iš pãsterblio (palėpės) Prng. (žr. čižikas (p. 69)); Jau čia tavo merga i negraži apsirinkta: pati aukšta, šikinė laiba, pečiai sustatyta – kai stulg (koks laibas storu galu daiktas) Prng. (žr. stulgė (p. 422)). Prireikus iliustraciniuose sakiniuose paaiškinama pagrindinio palyginimo žodžio – drauge ir viso palyginimo – reikšmė. Pavyzdžiui: Padarė kaip čikas (kiaulė, paršas, t. y. negražiai) snt. (žr. čiūkas (p. 69)); Burna kaip juška (krosniakaištis, t. y. didelė, plati) LPP ii 536 (graž.) (žr. ×juška (p. 161)); Bulvieniai kaip lūžà (susikraigliojęs medžių, javų tankumynas, t. y. dideli), kaip reiks ir kast ds. (žr. lūža (p. 243)). klementina Vosylytė. Palyginimų žodynas 233recenzijos / reviews Linkstama aiškinti (nors taip daroma nenuosekliai) ir rečiau vartojamus iliustracinių sakinių žodžius. Pavyzdžiui: Šmūžina (slenka) kaip meškà pri crulio (vieversio) kiaũšių brs. (žr. meška (p. 261)); i dvalakuo[ja] (eina švytuodamas rankomis) kaip dvelẽkis (plevėsa) grg. (žr. dvelekis (p. 91)); Boboms tik amaliuoti (plepėti), liežuviai kaip pančẽkos (kojinės, t. y. ilgi) dūnŽ 25. (žr. ×pančeka (p. 311)) ir t. t. Paaiškinti palyginimą ar jo aplinkos žodį nėra taip paprasta. Šioje lentelėje parodomi įvairūs aiškinimo kismai lyginamuose žodynuose: LkPŽ PŽ IŠDROŽTAS • kaip išdróžtas tai telyčia: rietai (šlaunys) kai išdrožti (gražūs) Jrb. (p. 92) išdrožti • kaip (kai) išdrožt tai telyčia: rietai (šlaunys) kai išdrožt (ploni) jrb. <...> (p. 144) KEPAMAS • kaip (lyg) kẽpamas a) ko čia tvarsaisi (vartaisi) kap kepama! Alk. <...> (p. 115) kepamas • kaip (kap, lyg) kẽpamas 1. ko čia tvarsaisi (nenustygsti, rangaisi, kraipaisi) kap kepamà?! alk. <...> (p. 188) PARPELIS • kaip párpelis ale tu, katinėl, šiltas kai parpelis (šližikas) Ds. (p. 193) parpelis • kai párpelis ale tu, katinėl, šiltas kai párpelis (kukulis) ds. (p. 315) kito ne tik aiškinimas, bet ir požiūris, kurį žodį ar palyginimą reikia aiškinti, kurio ne. Štai grupelė palyginimų, kurių reikšmės, iliustracijos žodžiai ir pan. LkPŽ buvo neaiškinti. Pavyzdžiui: LkPŽ PŽ GAURYS • kaip gaurỹs Plepa jis visada kap koks gaurys Vrb. (p. 75) 2 gaurys • kap gaurỹs Plepa jis visada kap koks gaurỹs (niekatauškis) Vrb. (p. 108) ×GAURONAS • kaip gaurõnas ko rėki kap gauronas?! Al. (p. 75) ×gauronas • kap gaurõnas ko rėki kap gaurõnas (kranklys)?! al. (p. 108) KARVĖ • 5. kaip (lyg) [telnga] kárvė ant lẽdo (ledù, per lẽdą) f) Pririzikausiu kap telinga karvė ant ledo Pls. (p. 106) karvė • kaip (kai, kap, lyg) [telnga] kárvė an(t) lẽdo 6. Pririzikausiu kap teln ga kárvė ant lẽdo (maža vilties laimėti) Pls. (p. 172–175) KĖKŠTAS • 1. kaip kkštas (kkštis, kiókštas) <...> ana padriki kaip kiokštas, t. y. neįdužėjusi, kliena J. (p. 114) kėkštas • kaip (kai, kaip ir, kap) kkš tas (kkštis, kiókštas, kiõkštas) 4. ana padriki kaip kiõkštas, t. y. neindužėjusi, kliena (liekna) J. (p. 186) LYDIMAS • kaip lýdimas sugulę kap lydimas Švnč. <...> (p. 147) lydimas • kai (kap) lydmas sugulę kap lydmas (skynime sudėtos iškirstų medžių šakos) Švnč. <...> (p. 239) 234 VioLeta černė acta Linguistica Lithuanica LXX LkPŽ PŽ LIUNGETŲ • kaip ant liungẽtų nenusėdi kai ant liungetų, virbi ir virbi Tvr. (p. 148) liungetų • kai an liungẽtų nenusėdi kai an liungẽtų (ant lingių) – virbi ir virbi tvr. (p. 241) Vyko ir atvirkštinis procesas – palyginimo ar iliustracijoje vartojamos tarmybės reikšmės PŽ nuspręsta neeksplikuoti. ar tai gerai, matyt, spręs Žodyno skaitytojai, pavyzdžiui: LkPŽ PŽ IŠDĖTAI • kaip išdtai iš čia visas mūso gyvenimas matyti kaip išdėtai (aiškiai, gerai) Užv. (p. 92) išdėtai • kaip išdtai iš čia visas mūso gyvenimas matyti kaip išdtai užv. (p. 144) IŠDYKĖLIS • kaip išdỹkėlis svečiuosè elgiasi kaip išdykėlis svečiuose (nemandagiai) KrvP[Ar]. (p. 92) išdykėlis • kaip išdỹkėlis svečiuosè elgiasi kaip išdykėlis svečiuose (nemandagiai) krvP (ar). (p. 144) KEPĖSTAS • kaip kepstas kepėstojas (kojomis ir rankomis kibaruoja) kaip kepėstas Ds. (p. 116) kepėstas • kaip kepstas kepėstojas kaip kepstas ds. (p. 188) ×KYLA • 1. kaip kýla prieš letų Zirzia kaip kyla prieš lietų (daug, įkyriai) Ukm. (p.123) ×kyla • kaip kylà prieš letų Zirzia kaip kylà prieš letų ukm. (p. 199) KIPŠAS • 1. kaip kpšas a) Ponais vedasi, o pliki (neturtingi) kaip kipšai LzP. (p. 123) kipšas • kaip kpšas 1. Ponais vedasi, o pliki kaip kipšai LzP. (p. 199–200) MAIVA • kaip máiva ko čia maivojys (maivaisi) kaip koks maiva! Vkš. (p. 152) maiva • kaip máiva ko čia maivojys kaip koks máiva?! Vkš. (p. 246) NEMUNĖS • kaip nemùnės púode Plepa kap nemunės puode (daug, niekus) Ml. (p. 172) nemunės • kap nẽmunės púode Plepa kap nemunės puode Ml. (p. 280) OŽYS • 21. kaip ožỹs pas gyvãčių Įsirangė kaip ožys pas gyvačių (ne vietoje) Grk. (p. 181–182) ožys • kaip ožỹs pas gyvãčių Įsirangė kaip ožỹs pas gyvãčių grk. (p. 296–298) Žodyno iliustraciniai sakiniai – perlų perlas. Pavyzdžiui: Ta jau obeliukė kai várške apkrėstà (pilna žiedų) kzrŽ ii 465. (žr. apkrėstas (p. 15)); Žydė[jo], kap penu sultas (visas baltas) medis buvo – gražuma drskŽ 190. (žr. sulėtas (p. 428)); Gaulė armoniką raitė kaip šiltą vilną rš. (žr. vilną (p. 569)); Pakaušyje mėnesėlis šviečia, o apyausiai balti kaip šerkšnas rš. (žr. šerkšnas (p. 443)); Arkliukai riebūs, apskriti kaip slyvai, galvas iškėlę, pilnu žingsniu akėčiose eina Žem. (žr. slyva (p. 407)); klementina Vosylytė. Palyginimų žodynas 235recenzijos / reviews Vyšnios kai vabala juodos skr. (žr. vabalas (p. 518)); Nė ant ledu slysta, nė kalbo[je] klysta – kalba, kaip skalbtè skaba bdr. (žr. skalba (p. 398)); Dar kokią [dainą] pakarkysiu kap vištà prieš gãlą srj. (žr. višta (p. 577)); Ka užeina ant seilės kas, tai tokias meliodijas išpypina, kad tik klausykis vien, – eina kaip iš mieliáusio óžragio (puikiai)! Škn. (žr. ožragio (p. 300)); Seniau, būdavo, ben šoka: mergos eina kai vepstės trgn. (žr. verpstė (p. 552)); Taip maloniai begulinčiu anuodu kaip česnako skiltys (susiglaudę) J. (žr. skiltys (p. 402)); ir žiema jau, rodosi, lyg votis pritvinkus, trūko j. aist. (žr. votis (p. 584)); Amžius veidą suraukšlėjo, kaip akėčiomis suakėjo krvP (nmn). (žr. suakėjo (p. 424)); Būk lankstus kaip katino uodega, nesigailėk poniai direktorienei į rankutę pukštelti ir dar šio to, ko jos nublankusi širdužė trokšta – kilsi kaip ant mielių a. gric. (žr. uodega (p. 505)); Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem. (žr. žirniai (p. 608)) ir t. t. neiliustruotų palyginimų vos vienas kitas, pavyzdžiui: iššóko kaip apúokas iš kanãpių (žr. iššoko (p. 149)); kai trydõs pàimtas (žr. paimtas (p. 305)); kaip su vo ta gù į vándenį plãka (žr. plaka (p. 347)); kai skùzbedalis po ẽketę (žr. skuzbezdalis (p. 406)); lyg paũkščių sulasýti (žr. sulasyti (p. 428)). norėtųsi pasidžiaugti santūria, skoninga knygos išvaizda, dailininko roko gelažiaus darbu. Žodyno viršelis išnyra it iš rūko. o gal skendi rūke. P raidės dalis primena kolonos liemenį, toji kolona kelia asociacijų su pagrindiniu žodžiu, pagal kurį rikiuojami palyginimai. Lygink, gretink ir vėl lygink tas niuansuotas raidžių P ir Ž spalvas ir atspalvius. kaip ir gretinamus dalykus, daiktus. Įteikta 2014 m. birželio 11 d. VioLeta černė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]