Mato Slančiausko rankraštinis žodynėlis „Lietuviški vardai“

124 acta Linguistica Lithuanica LXX esMiniai ŽodŽiai: asmenvardžiai, deminutyvai, etnonimai ir etninių grupių pavadinimai, fonetinė rašyba, vakarų aukštaičių šiauliškių patarmė. keyWords: personal names, diminutives, ethnonyms and names of ethnic groups, phonetic spelling, West aukštaitian sub-dialect of Šiauliai. janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika. Mato sLančiausko rankraŠtinis ŽodynėLis LiETUViŠKi VARDAi Manuscript dictionary Lithuanian Names by Matas slančiauskas anotacija straipsnyje pirmą kartą mokslo visuomenei pristatomas rankraštinis Mato slančiausko žodynėlis Lietuviški vardai, sudarytas apie 1911–1918 m. aptariama rankraščio struktūra, aprašomos sudėtinės žodynėlio dalys ir atliekama sudėtinių žodynėlio dalių kalbinė analizė. rankraštinio žodynėlio Lietuviški vardai medžiaga apibendrinama, išryškinant išliekamąją M. slančiausko darbo vertę. Visa rankraščio medžiaga pateikiama straipsnio priede. annotation the article is the first-time presentation of the manuscript dictionary Lithuanian Names by Matas slančiauskas to the academic community. the dictionary was compiled by M. slančiaus kas around 1911–1918. the article discusses the manuscript structure, presents and describes the structural parts of the dictionary and carries out their linguistic analysis. the material of the manuscript dictionary Lithuanian Names is summarised by highlighting the enduring value of the work done by M. slan čiaus kas. all the material of the manuscript is provided in the annexes to the article. ĮVadas Mato slančiausko (1850 ii 21–1924 iii 11) kalbos dalykams skirtas rankraštinis palikimas mokslo bendruomenei ir visuomenei visas dar nėra žinomas. Šiuo straipsniu pristatomas rankraštinis M. slančiausko žodynėlis Lietuviški vardai, saugomas Lietu- Mato slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai 125straipsniai / articles vių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne. jis pažymėtas dviem signatūromis: Lietuvių mokslo draugijos ir LLti. Visa signatūra: LMd i 1060. 6 sąs. 564. Pats M. slančiauskas niekaip neįvardijo šio rankraščio. autorė mano, kad vadinti jį Lietuviški vardai visai pagrįsta, nes pirmoji dalis prasideda pavadinimu Lietuviški vardai, o toliau tekste lieka tik skaičius ir žodis vardai, pvz.: 2 vardai, 3 vardai, 4 vardai [...] 12 vardai. kitos dvi dalys turi pavadinimus Kas=Kits ir Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai), kuriais įvardija tam tikras realijas, todėl galima taikyti pirmosios dalies Lietuviški vardai pavadinimą visam rankraščiui pavadinti. M. slančiausko rankraštis vadinamas žodynėliu, kadangi rankraštyje ne tik surašyti lietuviški žodžiai (pavardės, kaimų vardai, mažybiniai žodžiai ir pan.), bet daugelis jų sugrupuoti pagal darybą, dalis jų – paaiškinti apibendrinamaisiais teiginiais. toliau tekste vartojamas terminas – žodynėlis Lietuviški vardai. kada tiksliai parašytas žodynėlis Lietuviški vardai, M. slančiauskas nėra nurodęs. gali būti, kad sendamas jis stengėsi padaryti kiek įmanoma daugiau darbų: rašė atsiminimus, rinko tautosaką ir sudarinėjo tautosakos rinkinius, – nekreipdamas dėmesio į laiko žymėjimą. tautosakininko norberto Vėliaus teigimu, žodynėlis Lietuviški vardai parengtas 1911–1915 m. laikotarpiu1. M. slančiauskas mėgo pats susisiūti sąsiuvinius iš įvairiems tikslams skirto popieriaus lapų2. Žodynėlio Lietuviški vardai sąsiuvinis susisiūtas iš 24 puslapių grafomis subraižyto popieriaus. Puslapio plotis – 11,5 cm., aukštis – 17,5 cm. Popieriuje gerai įskaitomos ir matomos 8 išilgai nubraižytos grafos, rusiškai įvardytos taip: Mѣcяцъ, Число, № Арт., Паръ (ši dalis suskirstyta į smulkesnes, pažymėtas 1. 2. 3.), Всего паръ., Цѣна, Руб., Коп. išilginės grafos subraižytos skersai po 17 eilučių. ant tų grafų M. slančiausko kiekviename puslapyje užrašyta, sunumeruota ir pavingiuota vardai (varðai). Pirmosios žodynėlio dalies Vardų numeracija pradedama skaičiumi 2 ir baigiama 13. jei vardai netelpa į vieną puslapį ir yra perkeliami į kitą, tas puslapis lieka nenumeruotas3. skaičiumi 14 pažymėta antroji žodynėlio dalis Kas=Kits, o trečioji dalis, pavadinta Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai), užrašyta skaičiumi – 15. toliau šeši puslapiai nėra numeruojami. kas tie žodžiai, M. slančiausko įvardyti kaip vardai, vadinimai ir nušaukimai? juos dabar būtų galima išskirti į kelias grupes: a) tikriniai vardai (asmenvardžiai, vietovardžiai); b) šeimos narių, socialinių sluoksnių įvardijimai ir jų vediniai su mažybinėmis 1 norbertas Vėlius rankraštį vadina tiesiog rinkinėliu, plg.: „Parengė ir kalbos dalykams skirtą rinkinėlį, į kurį sudėjo surinkęs lietuviškas pavardes, maloninius-mažybinius šeimos narių vardus, lietuviškus kitų tautybių ir atskirų socialinių luomų bei grupių pavadinimus.“ Plačiau žr. Vėlius 1974: 27. 2 Plačiau žr. Švambarytė-Valužienė 2011: 53–65. 3 6 vardai ir 11 vardai sąrašas baigiamas kituose žodynėlio puslapiuose. 126 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXX priesagomis; c) etnonimai (tautų ar etninių grupių pavadinimai ir jų aiškinimai); socialinių grupių pavadinimai, įvardijimai pagal religiją, tautosakoje vartojami pavadinimai ir kitokie pavadinimai su trumpais jų apibūdinimais. iš viso žodynėlyje Lietuviški vardai yra 382 žodžiai, iš kurių 274 pateikti pirmoje dalyje Vardai, 57 – antroje dalyje Kas=Kits ir 51 – trečioje dalyje Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai). Žodynėlis trijų dalių, kurios aptariamos pagal objekto įvardijimo sandarą, susiejamos su dabarties mokslo tyrimais, apžvelgiamas žodynėlio Lietuviški vardai kalbinės raiškos tarminis pobūdis. straipsnio tikslas – aprašyti rankraštinio žodynėlio struktūrą ir atlikti kalbinę jo analizę. tuo tikslu išsikelti šie klausimai: a) kada ir kaip sudarytas rankraštis, b) kokios jo sudėtinės dalys, c) kokia ir kaip pateikta kalbinė medžiaga, d) ar ji atspindima lietuvių kalbotyros darbuose ir kartotekose, e) kaip pateikta medžiaga vertintina šiuolaikinių tyrimų kontekste. straipsnyje taikomi aprašomasis, gretinamasis, skaičiavimo ir medžiagos struktūrinimo metodai. rankraŠtinio ŽodynėLio LiETUViŠKi VARDAi aPŽVaLga Vardai4 jiems M. slančiauskas priskiria tikrinius vardus: pavardes, vietovardžius iš joniškio krašto. 13 numeriu pažymėtame puslapyje yra suskliaustas prierašas, kuriame nurodyta, kad pavardės ir Vardai sodžiu „Vardai sodžių“ yra iš saločių parapijos (Pasvalio r.). M. slančiauskas pavardes grupavo pagal besikartojantį baigmenį, todėl skirtinguose puslapiuose pateikiami vis kitokios sandaros vardai. Pastebėta, kad autorius atkreipė dėmesį ne tik į žodžių baigmenis (priesagas), bet ir į žodžio sąrangą (dūrinius), tikėtina, ieškodamas galimų pavardės kilmės ištakų. 1–2 psl. pavardės M. slančiausko pateikiamos pagal abėcėlę stulpeliu, nurodant dviskiemenę, trumpąją, pavardės formą ir priesagos -ūnas variantą. M. slančiauskas susieja abi pavardes = ženklu, pvz.: Jankus = Jankunas, Mankus = Mankunas, Mickus = Mickunas, Mitkus = Mitkunas, Morkus = Morkunas, Norkus = Norkunas, Pranckus = Pranckunas, Ratkus = Ratkunas, Rimkus = Rimkunas, Stankus = Stankunas, Sutkus = Sutkunas, imkus = imkunas, Tautkus = Tautkunas, Vaitkus = Vaitkunas, Vaitiekus = Vaitiekunas, Vitkus = Vitkunas. ten, kur dviskiemenio žodžio 4 Šioje straipsnio dalyje pateikiamos pavardės taip, kaip jas surašė Matas slančiauskas. straipsnio autorė, kiek leidžia M. slančiausko pateikta medžiaga, nuorodo galimą pavardžių sudarymo būdą. Mato slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai 127straipsniai / articles variantas nenurodomas, surašomos tik pavardės, pvz.: Bratkunas, Laikunas, Petrikunas, Šaikunas, Tvaskunas. Šiuose puslapiuose slančiausko surašytos ir pavardės: Kaunas, Kaunys, Kunas, Perkunas. 3 psl., pavadintame 2 vardai, M. slančiausko išskirti senieji dvikamieniai asmenvardžiai, kurių baigmens sandas -mantas (tarminė forma -mantis), pvz.: Daumantas, Eišmantas, Jomantas, Kamantas, Lymantas, Skirmantas, Talmantas, Vidmantas, Vismantas, Žymantas ir Normantis. 4 psl., M. slančiausko pavadintame 3 vardai, kamiengalio -as ir -is svyravimą atspindi pavardės su -tautis: Bertautis, Butautis, Gažtautis, Viltautis, bet Bytautas, Cirtautas, Goštautas, Kontautas. M. slančiausko asmenvardžiai, sietini su žodžiu tauta, pateikti taip, kad -tautis būtų vartojamas kaip sudėtinio žodžio antrasis ar pirmasis sandas, plg.: Mintautas, Nutautas, Gintautas, Žutautas ir Tautkus, Taučiunas, Tautginis, Tautkunas, Tautvaišas. 5 psl., 4 vardai, M. slančiausko surašyti asmenvardžiai su -gėla, -gėla(i)s, -gaila(ius), -gilas, -gelaitis, sietini su žodžiais gélti, gėlà, gailti (gali), gailùs, pvz.: Daugela, Jagela; Mingelas, Jaugelis, Mangelis; Skirgaila, Songaila, Svidrigaila; Vižgailius; Norgilas; Daugelaitis. Viena pavardė, tikėtina, latviška – Kežgailins. 6 psl., 5 vardai, dviem ilgais brūkšniais M. slančiauskas atskiria pavardes, kurių sudėtinis dėmuo akis. Pirmiausia jo surašyti tie asmenvardžiai, kurių dėmuo yra asmenvardžio pradžia, pvz.: Akas, Akilaitis, Akunis, Akis, Akylius. Po pirmojo brūkšnio pateikiamos pavardės, kurių dėmuo -akis (-akas) yra asmenvardžio baigmuo, pvz.: Baltakas, Baltakis, Jautakis, Ylakis, Kaulakis, Ketrakis, Keturakis, Laumakis, Mylakis, Pašakis, Plačakis, Plakis. Po antrojo brūkšnio slančiausko pateiktos šios pavardės: Rudakis, Smalakis, Spirakis, Šakis, Taurakis, Žalakis. 7–8 psl., 6 vardai, M. slančiausko pateiktos pavardės su -eikis, pvz.: Adeikis, Vijeikis, Brazdeikis, Dirbeikis, Dirmeikis, Kanteikis, Kiauleikis, Kušleikis, Lapeikis, Lydeikis, Maldeikis, Mišeikis, Petreikis, Rimeikis, Rupeikis, Rusteikis, Sereikis, Saveikis, Skabeikis, Šateikis, Šileikis. Prie kai kurių pavardžių M. slančiauskas surašo ir trumpąsias pavardžių formas: Alseikis = Alsys, Budreikis = Budrys, Jauneikis = Jaunys, Juodeikis = Juodis, Noreikis = Noras, Rimeikis = Rimas. Šio tipo pavardžių M. slančiausko užrašyta nemažai, todėl jos netilpo į vieną puslapį. 9 psl., 7 vardai, M. slančiausko mažesnėmis raidėmis užrašyta: Romas = Romutis = Romutaitis; Rimas = (Rimaitis). Viena iš pavardžių užrašyta net taip: RimVydas. surašytuose asmenvardžiuose sandai ram-, rim-, romdažniausiai eina žodžio pradžioje arba (kaip sandas -rimas) gale, pvz.: Ramonas, Ramačiunas = Romančionis, Rimkus, Rimkunas, Rimeikis, Rimgaila; Mantrimas, Kantrimas, Putrimas. 10 psl., 8 vardai, M. slančiausko surašytos keturios pavardės su -kantas, -kantis, sietinos su žodžiu kančià, ksti, pvz.: Viskantas, Daukantas, Girkantis, Žukantis. 11 psl. M. slančiausko pateikti 9 ir 10 vardai. 9 vardai išskirtos pavardės su sandu -gail(a), sietinos su žodžiu gailà, gailti, kuris vartojamas kaip asmenvardžio 128 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXX pradžios ir baigmens sandas, pvz.: Gailis, Gailutis, Gailiunas; Songaila, Rimgaila, Višgaila. 10 vardai slančiausko surašyti asmenvardžiai su sandais gáudyti, gùdas, -ė, pvz.: Gudas, Gudaitis, Gudanis (tikėtina latviška), Gelgaudas, Lygudas. 12–13 psl., 11 vardai, M. slančiausko surašytos pavardės su -(i)ulis, pvz.: Bandžiulis, Bičiulis, Bačiulis, Baltulis, Baliulis, Batulis, Beniulis, Braziulis, Bulys, Didžiulis, Gatulis, Jarulis, Jatulis, Jeniulis, Kaziulis, Keršulis, Kukulis, Liulis, Mačiulis, Matulis, Pakulis, Pečiulis, Pranciulis, Raziulis, Sabulis, Samulis, Spudulis, Staniulis, Stasiulis, Tamulis, Vaičiulis, Veniulis, Valiulis, Žigulis. Į šį sąrašą pateko trimis žvaigždutėmis atskirtos trys pavardės su sandu -(i)uolis, pvz.: Skruolis, Šniuolis, Vijuolis. 14 psl. (12 vardai) M. slančiausko surašytos pavardės su sandu -(g)inis (as) ir tarmine jo forma -(g)ins, kuri sietina su žodžiu gnti ir vartojama dvikamienio asmenvardžio antruoju sandu, pvz.: Butgins, Dauginis, Metgins, Ogins, Tautgins, Vidginis, Virginis. Metgins ir Ogins galėtų būti latviškos pavardės. Prie vienos pavardės skliausteliuose M. slančiauskas užrašė taip: Longins (lotynu). 15 psl. (13 vardai) M. slančiausko užrašyti saločių parapijos (Pasvalio r.) pavardės ir kaimų vardai, todėl prie įvardijimo skliausteliuose yra nuoroda (saločiu parapijoje pavardes „saločių parapijoje pavardės“). čia grupuoti asmenvardžių ir vietovardžių M. slančiauskas nesistengė, o tiesiog surašė viską, ką pateikė koks nors žmogus, tikėtina, gyvenęs saločiuose ar kilęs iš saločių parapijos. iš pavardžių minėtinos: Meldutis, Ožela, Mičiuks, Matulions, Dulmans, Mašals, Mašaliuks, Mikaliuns, Tijunas, Užkurs, Švežiks, Putelis, Čepulis, Kepuls, Žiedelis, Verkys, Kriaučiuns, Liesvenčiuns, Liudvigs, Šaučiuns, Strielčiuns. Viena pavardė nėra aiškiai užrašyta: Kulbokas? M. slančiauskas nuosekliai rašo galūnes tų pavardžių, kurios baigiamos -is, o kiti baigmenys trumpinami. iš vardų minėtini indre, Tuoms, Aleksandra, Liudvigs, Rapols, Vince. Pirmieji du pateikti prie pavardžių, o kiti už žvaigždučių, slančiausko naudojamo skiriamojo ženklo. antrame stulpelyje surašyti vardai sodžiu „vardai sodžių“. iš jų minėtini: Bajorai, Baltpamušis, Dzietoniai (Dcietoniai?), Dzeltenpamušis, Gniaužei, Grybkelei, Kemenai, Kubiliunai, Sadogala, Šakarnei, Tervedenai, Žilpamušis. Lingvistinė ir statistinė Vardų skyriaus apžvalga Žodynėlio Lietuviški vardai pirmoje dalyje pateikta 240 pavardžių iš joniškio apylinkių, 26 – iš Pasvalio r., saločių ir 12 kaimų pavadinimų iš saločių. iš viso M. slančiausko surašyta 274 asmenvardžiai ir vietovardžiai. asmenvardžiai M. slančiausko suskirstyti pagal sandarą5. Pirmiausia surašytos dviskiemenės patroniminės 5 autorė laikosi Vitalijos Maciejauskienės išsakytos nuomonės dėl pavardžių vertinimo darybos požiūriu. Plačiau žr. Maciejauskienė 2001: 167–187. Mato slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai 129straipsniai / articles kilmės pavardės ir po ženklo = pateikiami jų variantai su priesagomis (žr. Vardai). M. slančiausko surašytos pavardės, sietinos ir su apeliatyvais, ir su tikriniais žodžiais (akis, bičiulis, Rimas, Romas). keletas pavardžių (Sutkunas, Ginkunas, Juodeikis, Tautinis ir pan.) yra tapę vietovardžiais6. Palyginus pavardes su Lietuvių pavardžių žodynu (toliau LPŽ) paaiškėjo, kad 81 pavardė iki šiol žinoma joniškio, skaistgirio, Žagarės ir kriukų apylinkėse (žr. 1 priedo lentelę). 88 pavardės taip pat minimos LPŽ, bet joniškio apylinkėse jos nėra fiksuotos, o žinomos Šiaulių apylinkėse (apie Meškuičius, gruzdžius, Šakyną) (žr. 2 priedo lentelę). 51 pavardė nėra įtraukta į LPŽ, bet daugelis pavardžių (ar jų šaknų) atitikmenų rasta Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus istorinių asmenvardžių kartotekoje (Lki Vs iak). keletas pavardžių, tikėtina, yra latviškos7 (žr. 3 priedo lentelę). Pasvalio r. saločių parapijos pavardės, kurių yra 26, pasiskirsto taip: 20 jų yra LPŽ ir žinomos Pasvalio krašte, 2 pavardės aptinkamos joniškio krašte, o 4 pavardžių atitikmenų esama Lki Vs iak (žr. 4 priedo lentelę). daugiausia M. slančiausko užrašytų pavardžių su priesagomis -(i)ulis ir -eikis, atitinkamai skaičiais 36 ir 328. su priesagomis ir jų variantais -ela, -elis ir -(i)unas, -(i)unis užrašyta po 6–7 pavardes9. su priesagomis -aitis, -(i)uolis, -(i)ulis M. slančiausko surašyta po 3 pavardes. dvi pavardės pateiktos su priesaga -(i)uk(a)s ir po vieną pavardę su priesagomis -ylius, -(i)on(i)s, -an(a,i)s, -al(a)s, -ur(a, y, i)s, -ika(a)s, -okas, -ol(a)s (žr. 6 priedo lentelę)10. Pavardžių su priesagomis iš viso esama 148, o pačių priesagų ir jų variantų – 17. be dažniausiai asmenvardžių tyrėjų nurodomų priesagų -aitis, -(i)ūnas ir mažybinių priesagų -elis, -elė, -(i)ukas, M. slančiausko pateikta pavardžių su patroniminėmis priesagomis: -eikis, -(i)unis, -(i)uolis, -ylius, -(i)on(i)s, -an(a,i)s, -al(a)s, -ur(a, y, i)s, -ika(a)s, -okas, -ol(a)s ir mažybine -(i)ulis (žr. 1 lentelę). M. slančiausko surašytos ir senosios pavardės, kurių pagrindas – dvikamieniai asmenvardžiai (žr. 7 priedo lentelę)11. Žodynėlio Lietuviški vardai pirmoje dalyje Vardai senosios dvikamienės pavardės sudaromos iš 9 kamienų, kurie eina pirmuo6 sutkūnai (Šiaulių r.), ginkūnai (Šiaulių r.), juodeikiai (joniškio r.), tautiniai (Šiaulių r.) 7 Plačiau žr. ЛАФ 187–191. 8 Vardyno tyrėjai išskiria patroniminės kilmės pavardes su priesagomis -aitis, -ėnas, -(i)onis, -(i) ūnas, -elė, -elis, -ėlis, -ikas, -(i)ukas, -utis, -užis, -iška, -iškis. Plačiau žr. LPŽ 14; Maciejauskienė 1991: 230; 1994: 5, 84; ragauskaitė 2005: 34, 37. 9 apie pavardžių variantus plačiau žr.: Lietuvių pavardžių žodynas 1985: 17–18; Maciejauskienė 1991: 118–119; 1994: 53–63; ragauskaitė 2005: 92. 10 apie pavardes su mažybinėmis priesagomis plačiau žr.: Maciejauskienė 1991: 240; 1994: 12–13; ragauskaitė 2005: 100, 103, 104. 11 apie dvikamienes pavardes plačiau žr. Maciejauskienė 1994: 83, 91–92; Maciejauskienė 2001: 178. 130 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXX ju arba antruoju dvikamienės pavardės sandu (iš viso pateikta 118 pavardžių). iš jų net 25 pavardžių sandas – etimonas -kūnas; 22 – Taut-, -tautas; 17 – -akas, -akis; 14 – Gail-, -gaila, -gailin(a)s, -gilas; 12 – Ram-, Rom-, Rim-, -rimas; 11 – -mantas, -mantis; 8 – -ginis, -gins; 5 – Gud-, -gudas (žr. 7 priedo lentelę). daugiau nei prieš šimtą metų slančiausko užrašytų pavardžių iki šių dienų Lietuvoje vartojama 71,1 %. istoriškai paliudytų M. slančiausko užrašytų pavardžių yra 28,9 % (žr. Lki Vs iak). 1 LenteLė. M. slančiausko surašytos pavardės su priesagomis ir dvikamienės pavardės Pavardės su priesaga Pavardžių skaičius dvikamienės pavardės Pavardžių skaičius -(i)ulis 36 -kūnas 25 -eikis 32 Taut-, -tautas 22 -ela, -elis Po 6 -akas, -akis 17 -(i)unas, -(i)unis Po 7 Gail-, -gaila, -gailin(a)s, -gilas 14 -aitis, -(i)uolis, -(i)ulis Po 3 Ram-, Rom-, Rim-, -rimas 12 -(i)uk(a)s 2-mantas, -mantis 11 -ylius, -(i)on(i)s, -an(a, i)s, -al(a)s, -ur(a, y, i)s, -ika(a)s, -okas, -ol(a)s Po 1 -ginis, -gins 8 Gud-, -gudas 5 Žodynėlyje M. slančiausko užrašyti 12 Pasvalio r. saločių parapijos kaimų pavadinimai lyginti su Vietovardžių žodynu (toliau VŽ), Lietuvos TRS administracinioteritorinio suskirstymo žinynu (toliau Ž i, Ž ii) ir Lki saugomu mašinraščiu Gyvenamųjų vietų sąrašai (toliau Lki gVs). daugiausia vietovardžių yra patekę į Ž i ir ii dalis, net 8. 3 iš jų įtraukti į VŽ. 1 yra paminėtas Lki gVs saugomame vietovardžių bylų mašinraštyje (žr. 5 priedo lentelę)12. 12 apie vietovardžių bylas plačiau žr. LVŽ XVii–XViii. Mato slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai 131straipsniai / articles apibendrinant šią žodynėlio Lietuviški vardai dalį galima teigti, kad asmenvardžių ir vietovardžių kaita per daugiau nei šimtą metų nėra labai ryški, o tai rodo asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo stabilumą. Kas=kits 16 psl., M. slančiausko įvardytame Kas=kits, trimis stulpeliais yra pateikti žodžių tėvas, sūnus, vaikas; motina, duktė, sesuo; ponas, žmogus įvairių mažybinių priesagų vediniai. M. slančiauskas pastebi, kad vartojami dvejopi žodžiai dukrai ir seseriai įvardyti, todėl jie ir jų vediniai pateikiami su brūkšneliu arba atskirai, plg.: Dukte – dukra, Sesuo – sesuva, Motina, Moče. iš priesagų minėtinos: a) -aitis, -aitė (tevai tis, sunaitis, vaikaitis, Motinaite, Dukraite, Dukraite, sesaite, seseraite, ponaitis, žmo gaitis)13; b) -elis, -ela |-(i)ala, pvz.: tevelis, Motinela, sunelis, Duktiala – dukriala, Vaikelis, seserela, ponelis, žmogelis; c) -ytis, pvz.: tevytis, sunytis, Vaikytis, Motinyte, sesyte – seseryte, žmogytis; d) -utis, pvz.: tevutis, sunutis, Vaikutis, žmogutis, e) -utis, -(i)utė, pvz.: močiute, dukrute, žmogutis, f) -(i)ukas, pvz.: poniukas. M. slančiausko pateikti ir dviejų priesagų (dvipakopiai) minėtų žodžių vediniai: -elaitis (tevelaitis, sunelaitis, ponelaitis), -utėlis, -utėla (tevutelis, sunutelis, Vaikutelis, močiutela), -užėlis, -užėla (tevuželis, sunuželis, Vaikuželis, dukružela, ponuželis, žmoguželis), -utytis (sunutytis), -elytis (Vaikelytis, žmogelytis), -elaitis, -elaitė (seselaite, žmogelaitis), -eliukas (poneliukas), -utėlis (ponutelis, žmogutelis). dvipakopių priesagų vedinių daugiausia iš vyriškosios giminės minėtų žodžių formų. Lingvistinė ir statistinė Kas=kits skyriaus apžvalga antroje žodynėlio Lietuviški vardai dalyje Kas=kits, tiksliau, viename puslapyje, M. slančiauskas trimis stulpeliais yra surašęs 57 žodžius. tai iš 8 paprastųjų (pirminių) daiktavardžių padaryti vediniai. 6 iš jų nusako giminystės ryšius ir yra giminystės terminai, o 2 – įvardija asmenį ir nusako jo socialinį sluoksnį. iš giminystės terminų, pirminių daiktavardžių tėvas, sūnus, vaikas, močia, motina, duktė, dukra, sesuo, seserys yra pateikti 43 priesaginiai vediniai: iš jų 34 vienos priesagos vediniai, 23 – dviejų priesagų vediniai (žr. 11 ir 13 priedo lenteles). 14 vienpakopių ir dvipakopių priesaginių vedinių pateikta iš žodžių žmogus ir ponas (žr. 12 priedo lentelę). kodėl M. slančiaus13 Visame šiame puslapyje tik pirmieji žodžiai rašomi didžiąja raide, bet žodžių Motina, Duktė ir Vaikas visi vediniai autoriaus pradedami didžiąja raide. straipsnyje laikomasi M. slančiausko rašybos. 132 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXX ko buvo pasirinkti šie žodžiai, sunku dabar pasakyti. Viena tik aišku: jie kalboje dažniausiai vartoti, o mažybinių-maloninių formų žodžiai, jų darybos įvairovė ir vartojimas yra tarminės kalbėsenos ypatybė, iki šiol išlaikyta visų lietuvių tarmių, ne išimtis ir joniškio šnektos, kuriose girdėtus žodžius M. slančiauskas surašė žodynėlyje14. M. slančiausko užrašyti priesaginiai vediniai su dažniausiomis ir populiariausiomis lietuvių kalboje deminutyvinėmis priesagomis -aitis, -aitė; -elis, -(ia)ela; -ytis, -yte; -utis, -(i)ute15. deminutyviniai vediniai sudaromi su paminėtų priesagų junginiais -elaitis, -elaite; -elytis; -utelis, -utela; -utytis; -uželis, -užela16. Priesagos -ina vedinys motina deminutyvinę reikšmę jau praradęs nuo XVi–XVii a. (ambrazas 2000: 106– 107, 195). Šio žodžio dvipakopių vedinių su -inaite, -inela, -inyte deminutyvinė reikšmė akivaizdi. darybine prasme skaidomas ir kuopinis arba ypatybės turėtojų grupei priskiriamas priesagos -uva vedinys sesuva (ambrazas 2000: 51, 181). Žodžiai su viena deminutyvine priesaga sudaro 59,6 % visų M. slančiausko užrašytų žodžių. Priesagų -aitis, -aite ir -elis, -ela vediniai sudaro 15,8 %, priesagų -utis, -(i)ute – 12,3 %, o -ytis, -yte – 10,5 % visų vedinių (žr. 2 lentelę). dvipakopių deminutyvų Kas=kits dalyje yra 40,4 %. su priesagomis -utelis ir -uželis, -užela jie sudaro 10,5%, su priesaga -elaitis, -elaite – 8,8 %, o su -elytis, -elyte – 3,5 %. deminutyvinė priesaga, kaip darybinis elementas, ne visada vartojamas mažybinei reikšmei žymėti, plg.: močiute ir močiutela, arba ponelis, poniukas, poneliukas (Macienė 2005: 35–41). 2 LenteLė. slančiausko užrašyti vienpakopiai ir dvipakopiai deminutyvai. Pamatiniai žodžiai Vienpakopės priesagos dvipakopės priesagos dukra, duktė, močia, motina, ponas, seserys, sesuo, sūnus, tėvas, vaikas, žmogus -aitė, -aitis, -(ia)ela, -elis, -ina, -yte, -ytis, -(i)ute, -utis, -uva -elaite, -elaitis, -elytis, -inaite, -inela, -inyte, -utela, -utelis, -utytis, -užela, -uželis 14 Plačiau žr. Joniškio šnektų pratimai ir tekstai 2001: 35. 15 apie deminutyvų gausumą lietuvių kalboje ir deminutyvines priesagas plačiau žr. dLkg 87–93; ambrazas 2000: 93, 97, 103, 108, 109, 127. 16 apie dviejų priesagų vedinius plačiau žr. dLkg 93–94. Mato slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai 139straipsniai / articles Danije „danija“, valdze „valdze, valdžia“, geriause „geriausia“, anglijes „anglijos“, pliena „plieno“, maskolijes „maskolijos“, Saksonijes „saksonijos“, pajure „pajūrio“, olendriškas „olendriškos, olandiškos“, lenderskas „lenderskos, olandiškos“, Rygas „rygos“, gotiška „gotiško“, sava „savo“, senoses „senosios“, bažnyčias „bažnyčios“, lakstydavuses „lakstydavusios“, atimdavusias „atimdavusios“, pagadindavusias „pagadindavusios“, jes „jas“. išskirtinai su nosinėmis rašomos linksniuojamų veiksmažodžio formų – įvairių laikų ir rūšies dalyvių vns. ir dgs. v. l., plg.: sakydavęs, atsakydavęs, paklystą, sugavę, kilę, deginą, mušą, buvę, nešiodavę, išžudę, apiburdavę, pagadindavę, nutverdavę, mesdavę, sudegindavę, varę, pamatę, čypdavę, pavirsdavę, pasiversdavę, galedavę, apsiredę. tik keli dalyviai (atiduodaves „atiduodavęs“, buve „buvę“, asa „asą, esą“) M. slančiausko parašyti tarmiškai. trumpinamos ne tik vardažodžių formos, bet ir veiksmažodžių bendratys, asmenuojamosios veiksmažodžių formos, pvz.: užduot, užgert, vaikščioj, tur, gyven, vadin, bet girdeti „girdėti“. galūnių trumpinimas pastebimas ir šių dienų joniškiečių kalboje23. Žodžių šaknyse ilgieji balsiai ė, ū M. slančiausko užrašyti e, u, vadinasi, ilgųjų balsių trumpinimas, kaip tarminė ypatybė, yra išlaikoma, plg.: suedą „suėdą“, driuti „driūti“, musu „mūsų“, dziukais „dz(i)ūkais“, Girenai „girėnai“, buk „būk“, esdavę „ėsdavę“, Prusai „Prūsai“, turedavus „turėdavus“, edą „ėdą“, girdeti „girdėti“, galedavę „galėdavę“, „deku“ „dėku“, apsiredę „apsirėdę“, begdavę „bėgdavę“, nustovedavę „nustovėdavę“, apželus „apžėlus“, Ukininkai „ūkininkai“, kalbedami „kalbėdami“, pajure „pajūrio“, Tevas „tėvas“, sunaitis „sunaitis“, bet Prancūzai. ilgieji balsiai y, ė, ū trumpinami ir žodžių priesagose, plg.: išpjaustitais „išpjaustytais“, apgargažejus „apgargažėjus, apdegusi“, skambejimu „skambėjimu“, Jankunas „jankūnas“, Gailiunas „gailiūnas“, Kubiliunai „kubiliūnai“, žmogutelis „žmogutėlis“. M. slančiausko ir kiti žodžiai rašomi taip, kaip tariami, pvz.: minavojemi „minavojami, minimi“, teip „taip“, teipat „taip pat“. Platusis balsis e žymimas ia, pvz.: liadais „ledais“, neprigiardavus „neprigerdavus“, sesiala „seselė, sesuo“, duktiala „duktelė, duktė“, dukriala „dukrelė“. dvibalsis ie užrašomas tarmiškai, t. y. verčiamas e arba i(y), pvz.: vokečių „vokiečių“, toki „tokie“, pryžodis „priežodis“. trumpasis i žymimas y, o tai rodo trumpųjų balsių ilginimą, ypatybę, kuri vakarų aukštaičiams šiauliškiams yra būdinga, pvz.: styliaus „stiliaus“, kalvynas „kalvinas“. 23 Plačiau žr. Joniškio šnektų pratimai ir tekstai 2001 arba cd, 2005. 140 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXX Vietoj ilgojo balsio y (i) M. slančiauskas rašo in, arba atvirkščiai, plg.: grintele „grytelė“, kuningas „kunigas“, surakytus „surakintus“. iš tarminių ypatybių minėtina balsio a vartojimas žodžio pradžioje, kur bendrinėje kalboje turimas e, plg.: asa „esą“, asąs „esąs“. Priebalsio l kietinimas prieš e, ė, ei tipo garsus M. slančiausko taip pat žymimas, plg.: skučiula „skučiulė, iš medžio išskobtas indelis su antvožu sviestui, varškei, grietinei ar taukams įsidėti“, veislas „veislės“, Motinela „motinėlė“, močiutela „močiutėla“, Dukterela „dukterėlė“, dukružela „dukružėlė“, Duktiala „duktelė, duktė“, dukriala „dukrelė“, seserela „seserėlė“, sesiala „seselė, sesuo“. kaip šlekiavimo atvejai galimi išskirti žodžiai: Giruzei „giružiai“, valdze „valdžia“, zmonys „žmonys, žmonės“ (kitur – žmonys), emaitei „Žemaičiai“, Džiukai „dzūkai“, dziukais „dzūkais, dzūkais“. iš morfologinių tarmybių minėtinos: a) kamienų mišimas, t. y. i-kamienių bei ė-kamienių daugiskaitos formų kaitymas pagal a-kamienių paradigmą, plg.: raumenai, raumenais „raumenys, raumenimis“, žmonys, žmonis „žmonės, žmones“; b) moteriškosios giminės formų vartojimas (bendrinėje kalboje – vyriškoji giminė), plg.: už mares „už marių, marės“, saliu „salų, salės“, kares, kariu (karės, karių); c) trumpesnės formos žodžių vartojimas, plg.: gelžies „geležis“, Liuterus „liuteronus“; d) nesutrumpėjusių prieveiksnių formų seniaus „seniau“, labjaus „labiau“ vartojimas; e) įvardžiuotinių formų vartojimas, plg.: geresnioses „geresnės“, žemesniojo „žemesnėje“. M. slančiausko žodynėlyje Lietuviški vardai randame ir tarminį prielinksnio par vartojimą (par daug „per daug“), ir ant su k. l. vietai nusakyti (given ant Vilniaus toj pusej „gyvena ant Vilniaus toje pusėje, gyvena Vilniaus pusėje“), ir su su įn. l. priemonei nurodyti (su vandeniu užduot „su vandeniu užduoti, vandeniu pagirdyti“). iš tarminės leksikos minėtini vardažodžiai, kurie joniškiečiuose iki šiol vartojami, pvz.: kelinių „kelnių“, abrine „abrinė, iš medžio išskobtas indelis su antvožu sviestui, varškei, grietinei ar taukams įsidėti“, vogone „vogonė, žr. abrinė“, skučiula „skubiulė, žr. abrinė“. Minėtini ir kiti vardažodžiai, rečiau ar visai nevartojami bk: žemturei „žemturiai, kas turi žemės“, ygunai „Žygūnai, kas keliauja skelbdamas žinias“, ygunotai „Žygunotai, žr. Žygūnai“, uivedai „Žuivėdai, žuvėdai, švedai“, valdonas „valdovas, kas valdo“. iš vaizdingesnių veiksmažodžių ar jų formų primintini: apgargažejus „apgargažėjus, sudegus gumulais“, partiją „niokoją“. Mato slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai 141straipsniai / articles kaip matyti iš anksčiau išdėstytų teiginių, M. slančiausko žodynėlyje Lietuviški vardai atspindėtos įvairios vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės fonetinės, morfologinės ir leksinės ypatybės tik dėl to, kad autorius vartojo fonetinę rašybą. iŠVados rankraštinis M. slančiausko žodynėlis Lietuviški vardai, kurį sudaro autoriaus išskirtos trys dalys: Vardai, Kas=kits, Vardai=ir=vadinimai (nušaukimai), – pirmą kartą pristatomas lituanistinei bendruomenei ir visuomenei. rankraštinis žodynėlis pirmiausia vertintinas kaip kalbos istorijos paminklas. be to, jis vertas dėmesio ir dėl kelių lingvistinių priežasčių: dėl asmenvardžių, kaip kalbinio reiškinio, tęstinio vartojimo kalboje; dėl morfologinių, tiksliau, darybinių formantų vartojimo prieš daugiau nei šimtą šešiasdešimt metų. svarbus jis ir psichologiniu požiūriu, dėl paties M. slančiausko aksiologinių nuostatų ir pasaulio suvokimo ir dėl gebėjimo apibendrinti pasaulio reiškinių savitumą. Žodynėlio Lietuviški vardai pirmoje dalyje Vardai pateikti 274 asmenvardžiai ir vietovardžiai: 240 pavardžių iš joniškio apylinkių, 26 – iš Pasvalio r., saločių ir 12 kaimų pavadinimų iš saločių. daugiau nei prieš šimtą šešiasdešimt metų M. slančiausko užrašytų pavardžių net 71,1 % Lietuvoje vartojama iki šių dienų, o 28,9 % yra istoriškai paliudytos. antroje dalyje Kas=kits M. slančiauskas yra surašęs 57 priesaginius vedinius. jie sudaryti su deminutyvinėmis priesagomis -aitis, -aitė; -elis, -(ia)ela; -ytis, -yte; -utis, -(i)ute. Žodžiai su viena deminutyvine priesaga sudaro 59,6 %. Priesagų -aitis, -aite ir -elis, -ela sudaro 15,8 %, priesagų -utis, -(i)ute – 12,3 %, o -ytis, yte – 10,5 % visų vedinių. dvipakopiai deminutyvai sudaro 40,4 % vedinių. su priesagomis -utelis ir -uželis, -užela sudaro 10,5%, su priesaga -elaitis, -elaite – 8,8 %, o su -elytis, -elyte – 3,5 % vedinių. trečioje rankraščio dalyje Vardai=ir=(vadinimai (nušaukimai) M. slančiausko apibūdinti etnonimai (tautų ar etninių grupių pavadinimai ir jų aiškinimai); socialinių grupių pavadinimai, religiniai pavadinimai, kitokie pavadinimai ir tautosakoje vartojami pavadinimai gana išradingi ir atspindi paties autoriaus požiūrį į apibūdinamą objektą. jie vertinami opozicijų savas | saviškis, savas | savitas pagrindu, išryškinant tam tikrą žmonių ir tautų elgesį, gyvenimo būdą, vietą, karingumą ir pan. M. slančiausko žodynėlyje Lietuviški vardai atspindėtos svarbiausios vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės ypatybės: l kietinimas prieš balsius e, ė ir dvibalsį ei; trumpųjų balsių ilginimas; trumpųjų balsių išmetimas galūnėse; tam tikrų morfologinių formų vartojimas; leksikos ir sintaksinės raiškos savitumas. Visos minėtos tarminės ypatybės taip gerai atspindėtos tik dėl to, kad M. slančiauskas rėmėsi fonetinės rašybos principais. 142 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXX Literatūra ambrazas saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida ii. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. dLkg – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas ambrazas. autoriai: V. ambrazas, k. garšva, a. girdenis, e. jasaitienė, P. kniūkšta, s. krinickaitė, V. Labutis, a. Laigonaitė, e. oginskienė, j. Pikčilingis, a. ružė, n. sližienė, k. alvydas, V. urbutis, a. Valeckienė, e. Valiulytė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. Joniškio šnektų pratimai ir tekstai 2001: a ts. red. janina Švambarytė, s ud. nerija bartkutė, rasa dumčiūtė, aušra kaikarytė, Lina kazlauskaitė. Šiauliai: j. k. Vasiliausko įmonė [arba: Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, elektroninis išteklius. Šiauliai: dipolis, 2005]. Labutis Vitas 1998: Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Lki gVs – Gyvenamųjų vietų sąrašai (Vietovardžių bylos). Mašinraštis. 2 knyga. Lki Vs iak – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus istorinių asmenvardžių kartoteka. Lktch – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Mokslinė redaktorė Laima grumadienė, sud. rima bacevičiūtė, audra ivanauskienė, asta Leskauskaite, edmundas trumpa. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, ats. red. aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LVŽ – Lietuvos vietovardžių žodynas i a–b, red. kolegija: Laimutė baluodė, grasilda blažienė, Vytautas kardelis, alma ragauskaitė, sergejus temčinas, jürgen udolph; autoriai: Laimutis bilkis, Marija razmukaitė, Vitalija Maciejauskienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas. Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė Vitalija 1994: Lietuvių pavardės: raida ir kilmė. habilitacinis darbas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. Maciejauskienė Vitalija 2001: dėl lietuvių pavardžių vertinimo darybos požiūriu. – Acta Linquistica Lithuanica 44, 167–187. Macienė jurgita 2005: Deminutyvų stilistika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Marcin kevičienė rūta 2001: tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98. ragauskaitė alma 2005: XVi–XViii a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Švambar yt ė-Valužienė jan ina 2011: Mato slančiausko rankraštinis žodynėlis Liuberiszka arba senų ubagų kalba (1892). – Baltu filoloģija 20(2), 53–65. Mato slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai 143straipsniai / articles Švambar ytė-Valuž ienė janina 2013: frazeologijos pateikimo principai Mato slančiausko žodyne. – Acta Linquistica Lituanica 69, 81–89. Vėlius norber tas 1974: M. slančiauskas – folkloro rinkėjas. – Šiaurės Lietuvos pasakos. Vilnius: Vaga, 22–30. VŽ – Vietovardžių žodynas, vyr. red. aldonas Pupkis, sud. Marytė razmukaitė, rita Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. Ž i–ii – Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 1–2, rengė Zigmundas noreika, Vincentas stravinskas. Vilnius: Mintis, 1974–1976. ЛАФ – Сталтмане Велта Эрнестовна. Латышская антропонимия. Фамилии. Москва: Наука, 1981. Priedas 1 LenteLė. Pavardės, fiksuotos Lietuvių pavardžių žodyne joniškio krašte Pavardės slančiausko žodynėlyje, psl. Lokalizacija joniškio krašte adeikis 6 jnš, Žg alsys 6 sk bačiulis 11 jnš, sk balakas 5 jnš, sk, Žg bijeikis 6 sk bytautas 4 jnš braziulis 11 jnš budrys 6 jnš bulys 11 jnš butautis 4 jnš, sk, Žg dapkus 1 jnš dauginis 12 jnš, Žg daukantas 8 Žg didžiulis 11 kri gailiunas 10 jnš gatautis 4 jnš gintautas 4 jnš ginkus 1 jnš goštautas 4 jnš, sk, Žg jarulis 11 jnš, Žg Pavardės slančiausko žodynėlyje, psl. Lokalizacija joniškio krašte jatulis 11 jnš, kri jautakis 5 Žg juodeikis 6 Žg juodis 6 jnš, kri, sk kaunas 1 jnš kaziulis 11 jnš, Žg keturakis 5 jnš, Žg, kontautas 4 Žg kukulis 11 Žg Laikunas 1 Žg Lydeikis 6 Žg Liulis 11 Žg Mačiulis 12 jnš, Žg Mandeikis 6 sk Mankus 1 jnš Matulis 12 Žg Mickus 1 jnš, Žg Morkunas 1 jnš, sk norkunas 1 jnš norkus 1 jnš 144 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXX Pavardės slančiausko žodynėlyje, psl. Lokalizacija joniškio krašte Pakulis 12 jnš Pečiulis 12 jnš Pranciulis 12 sk, Žg Pranckus 1 sk, Žg ramonas 8 jnš, sk, Žg ratkus 1 jnš rimaitis 8 jnš Pavardė parašyta skliaustuose. rimgaila 8, 10 kri rimkunas 1, 8 jnš rimkus 1, 8 jnš, Žg romutis 8 jnš sabulis 12 jnš samulis 12 jnš staniulis 12 jnš stasiulis 12 jnš, Žg stankunas 1 jnš, Žg stankus 1 Žg, jnš, sk sutkus 1 jnš Šimkunas 2 jnš Pavardės slančiausko žodynėlyje, psl. Lokalizacija joniškio krašte Šimkus 2 jnš, sk, Žg tamulis 12 jnš tautkus 2, 4 jnš, sk, Žg tautvaišas 4 jnš, sk, Žg udrakis 5 Žg Vaičiulis 12 Žg Vaitkus 2 jnš, Žg Valiulis 12 jnš, Žg Vaitiekunas 2 jnš, sk Vaitiekus 2 sk Vaitkunas 2 jnš Veniulis 12 sk Vitkunas 2 jnš Vitkus 2 jnš, Žg Žalakis 5 jnš Žygmantas 3 jnš, žodyne nuoroda į Zigmantas. Šlekiavimo pavyzdys Žigulis 12 jnš, sk, Žg 2 LenteLė. Pavardės, surašytos slančiausko žodynėlyje, fiksuotos ir lokalizuotos Lietuvių pavardžių žodyne Šiaulių apylinkėse. Prie pavardės pažymėtas žodynėlio puslapis alseikis 6 akis 5 akunis 5 baliulis 11 baltakis 5 baltulis 11 bandžiulis 11 bartkunas 1 batulis 11 beniulis 11 bičiulis 11 brazdeikis 6 budreikis 6 cirtautas 4 daumantas 3 deikis 6 dirmeikis 6 eišmantas 3 gailis 10 gelgudas 10 girkantas 9 gudaitis 10 gudanis 10 gudas 10 jankunas 1 jeniulis 11 jomantas 3 ylakis 5 kanteikis 6 kantrimas 8 kaulakis 5 keršulis 11 ketrakis 5 kiauleikis 6 kunas 1 Lapeikis 6 Laumakis 5 Lygeikis 6 Lymantas 3 Mačys 1 Mantrimas 8 Mažeikis 6 Mintautas 4 Mišeikis 6 Mato slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai 145straipsniai / articles Mitkus 1 Morkus 1 noras 6 noreikis 6 nutautas 4 Perkunas 1 Petreikis 6 Pranckunas 1 Putrimas 8 raziulis 12 rimdeikis 6 rimas 6, 8 rimeikis 6, 8 rimVydas 8 romas 8 rudakis 5 rupeikis 6 rusteikis 6 saveikis 6 sereikis 6 skabeikis 6 skirmantas 3 skruolis 12 smalakis 5 spirakis 5 spudulis 12 sudeikis 7 sungaila 10 Šaikunas 2 Šakis 5 Šateikis 7 Šileikis 7 Šniuolis 12 talmantas 3 taurakis 5 tvaskunas 2 Vidginis 13 Vidmantas 3 Virginis 13 Viskantas 9 Vismantas 3 Žutautas 4 3 LenteLė. Pavardės, nepatekusios į Lietuvių pavardžių žodyną, bet paliudytos Lki Vs iak ar ЛАФ Pavardė slančiausko žodynėlyje, psl. atitikmenys Lki Vs iak ir ЛАФ akas 5 Lki Vs iak akatis akilaitis 5 Lki Vs iak akelaycia akylius 5 Po šia pavarde įterptos pavardės aukštakis, ankštakis. bartkus 1 Lki Vs iak bartkienė bertautis 4 bratkunas 1 Lki Vs iak bratkus butgins 13 dapkunas 1 Lki Vs iak dapkunas dirbeikis 6 Lki Vs iak dырба gailutis 10 Lki Vs iak gaylis, gailus gatulis 11 Lki Vs iak gatulis gažtantis 4 Lki Vs iak gažutis ginkunas 1 Lki Vs iak ginkunas jankus 1 Lki Vs iak jankus jauneikis 6 Lki Vs iak jawniskis jaunys 6 Lki Vs iak jawnis kamantas 3 Lki Vs iak kaman kaunys 1 146 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXX Pavardė slančiausko žodynėlyje, psl. atitikmenys Lki Vs iak ir ЛАФ kušleikis 6 Lki Vs iak kulis, kuʃlene Lygudas 10 Lki Vs iak Ligucka Longins 13 ЛАФ Logins (191), Lontāns (187), Lodēns (189) skliausteliuose slančiauskas prirašė: (lotynu) Mačekunas 1 Mankunas 1 Lki Vs iak Mankunas Metgins 13 Lki Vs iak Medginis; ЛАФ Metens (189) Mickunas 1 Lki Vs iak Mickunas Mylakis 5 Lki Vs iak MiĪachicia Mitkunas 1 Lki Vs iak Mitkunas normantis 3 LKI VS IAK nortautis 4 Lki Vs iak nortowt ogins 13 ЛАФ ogrēns (190) Pašakis 5 Petrikunas 1 Lki Vs iak Petrikucia Plačakis 5 Plakis 5 Lki Vs iak Plakis rimgailis 10 Lki Vs iak rymgayĪa romutaitis 8 Lki Vs iak Ромутайтис stirpeikis 7 Lki Vs iak styrpeyko jnš yra žinoma pavardė stripeikis striupeikis 7 Lki Vs iak strypeyko sutkunas 1 Lki Vs iak sutkunas tautavilis 4 taučiunas 4 Lki Vs iak tautckunas tautinis 4 tautginis 4 Lki Vs iak tawtgin tautgins 13 Lki Vs iak tawtgin tautkunas 2, 4 Lki Vs iak tawtkus Viltautis 4 Lki Vs iak Wiłtowt, Wiłtutaitis Vijuolis 12 Lki Vs iak Wijuckas, Wypuk, Wijunaycie Višgaila 10 Lki Vs iak Wisginaijcia Vytautas 4 Lki Vs iak Vitautis Žukantis 9 Lki Vs iak Ƶukas Mato slančiausko rankraštinis žodynėlis Lietuviški vardai 147straipsniai / articles 4 LenteLė. saločių (Pasvalio r.) pavardės Pavardė slančiausko žodynėlyje, psl. atitikmuo LPŽ nėra atitikmens LPŽ Lokalizacija aleksandra 14 +nežinoma apie saločius čepuls 14 +Žinoma jnš, Žg dulmans 14 + indre 14 +Vardas? kepuls 14 + kraučiuns 14 +jnš, Žg kulbokas 14 + Liesvenčiuns 14 + Liudvigs 14 +nežinoma apie saločius Mašaliuks 14 Mašals 14 + Matulionis 14 + Meldutis 14 + Mičiuks 14 + Mikaliuns 14 +nežinoma apie saločius ožela 14 +LPŽ oželas apie saločius Putelis 14 +Žinoma saločiuose ir sk rapols 14 +nežinoma apie saločius strielčiuns 14 +nežinoma apie saločius Šaučiuns 14 +nežinoma apie saločius Švežiks 14 +Žinoma jnš tijunas 14 +nežinoma apie saločius tuoms 14 + užkurs 14 +nežinoma apie saločius Verkys 14 +nežinoma apie saločius Vince 14 +LkŽ Vinca, Vincius. nežinoma apie saločius Žiedelis 14 + 148 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXX 5 LenteLė. kaimų vardai (Pasvalio r., saločiai) kaimo (sodžiaus) vardas atitikmo VŽ atitikmuo Ž i, Ž ii atitikmo Lki gVs bajorai baltpamušis Ž ii 85 dzietoniai ( dcietonei?) dzeltenpamušis gniaužei LKI grybkelei gripkeliai Ž i 179 kemenai VŽ 170 Ž ii 133 kubiliunai VŽ 184 Ž i 179, Ž ii 143 sadogala saudogala Ž i 179, Ž ii 273 Šakarnei VŽ 360 Ž i 179, Ž ii 297 tervedenai Žilpamušis Ž i 180, Ž ii 361 6 LenteLė. slančiausko sugrupuotos vienkamienės pavardės Priesagos Pavyzdžiai -aitis, -elaitis akilaitis, romutaitis, daugelaitis -al(a)s Mašals -an(a, i)s dulmans -eikis adeikis, alseikis, Vijeikis, budreikis, brazdenkis, dirmeikis, dirmeikis, jauneikis, juodeikis, kantrikis, kiauleikis, kušleikis, Lapeikis, Lydeikis, Lygeikis, Maldeikis, Mažeikis, Mišeikis, noreikis, Pet reikis, rimdeikis, rimeikis, rupeikis, rusteikis, sereikis, saveikis, skabenkis, striupeikis, sudeikis, stirpeikis, Šateikis, Šileikis -ela |-elis, -elaitis daugela, jagela, Mangelis, ožela, Putelis, Žiedelis -ik(a)s Švežiks -ylius akylius -okas kulbokas -ol(a)s rapols -(i)on(i)s Matulions -(i)uk(a)s Mičiuks, Mašaliuks