TS-LKD partijos 2008 metų rinkimų kampanijos į Seimą kognityvinė analizė: konceptualioji „kelionės“ metafora

25straipsniai / articles esMiniai ŽodŽiai: konceptualioji k e l i o n ė s metafora, metaforų kaita, Lietuvos konservatorių rinkiminis diskursas. keyWords: conceptual metaphor of journey, change of metaphors, electoral discourse of the Lithuanian conservatives. jurga cibuLskienė Lietuvos edukologijos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: kognityvinė semantika, konceptualioji metafora, politinis diskursas. roMa jagMinaitė Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, gamtos tyrimų centras Mokslinių tyrimų kryptys: kognityvinė lingvistika, konceptualiosios metaforos teorija. ts-Lkd Partijos 2008 MetŲ rinkiMŲ kaMPanijos Į seiMą kognityVinė anaLiZė: koncePtuaLioji KELiONĖS Metafora cognitive analysis of the campaign of the homeland union – Lithuanian christian democrats for the Lithuanian Parliamentary elections of 2008: conceptual Metaphor of JOURNEY anotacija straipsnyje analizuojama ts-Lkd partijos 2008 m. rinkimų kampanijos į seimą konceptualioji keLionės metafora, taikant jonathano charteris-blacko kritinės metaforos analizės metodą, sujungiantį konceptualiosios metaforos teoriją ir kritinio diskurso analizę. kognityvinė analizė atskleidė, kad konservatoriai 2008 m. rinkimus konceptualizuoja kaip kelionę, tiksliau sakant, valstybės vystymasis (valstybės progresas ir (ar) regresas) metaforizuojamas kaip kelio- 26 jurga cibuLskienė, roMa jagMinaitė acta Linguistica Lithuanica LXX nė. ts-Lkd politiniame diskurse itin dažnai akcentuojamas kelias, kuris yra konceptualiosios metaforos VaLstybės VystyMasis yra keLionė vienas iš pagrindinių konceptų kalbant apie valstybės vystymąsi kaip kelionę; be to, konservatorių diskursui taikytina keLio vaizdo schema, implikuojanti judėjimą į priekį, konceptualiai atitinkantį būdus politiniams tikslams pasiekti. tyrimas parodė, kad konservatorių partijos 2008 m. rinkimų diskurse keLionės metafora yra viena iš vyraujančių ir labiausiai atskleistų konceptualiųjų metaforų, nes nagrinėjamame diskurse gausu kelionės kaip ištakos srities metaforinių pasakymų, konceptualiai atitinkančių valstybės vystymąsi kaip tikslo sritį. annotation the article analyses the conceptual metaphor of journey as apparent in the campaign of the homeland union – Lithuanian christian democrats Party (ts-Lkd) for the Lithuanian Parliamentary elections of 2008 on the basis of jonathan charteris-black’s critical metaphor analysis method bringing together conceptual metaphor theory and critical discourse analysis. the cognitive analysis revealed that the conservatives conceptualise the elections of 2008 as a journey; to be more precise, the development of the country (country’s progress and/or regress) is metaphorised as a journey. in its political discourse, ts-Lkd often highlights the road which is one of the main concepts of the conceptual metaphor the country’s deVeLoPMent is a journey when speaking about the development of the country as a journey; what is more, the discourse of the conservatives resorts to the scheme of the image of the road implicating the movement forwards which conceptually corresponds to the methods for achieving political goals. the research revealed that the 2008 electoral discourse of the conservative party relies on the metaphor of journey as one of the dominant and mostly revealed conceptual metaphors because the discourse under analysis abounds in metaphorical expressions of a journey pertaining to the source domain that can conceptually be paralleled to the development of the country as the target domain. 1. ĮVadas Prieš daugiau nei tris dešimtmečius george’o Lakoffo ir Marko johnsono knyga „Metaforos, kuriomis mes gyvename“ (Lakoff, johnson 1980), sukėlusi tikrą revoliuciją kalbotyroje ir pažymėjusi svarbų posūkį kognityvinės lingvistikos raidoje, šiandien vertinama kaip klasika tapusi studija, kuri įkvėpė mokslininkus tolesniems kokybiniams ir netgi kiekybiniams metaforos tyrimams. g. Lakoffas ir M. johnsonas teigė, kad metaforos – tai ne tik poetinės vaizduotės ar retorikos raiškos priemonė, bet yra paplitusios ir kasdienėje žmogaus kalboje. negana to, metaforos egzistuoja ne tik pačioje kalboje, bet ir žmogaus mąstyme bei veikloje. Įprasta konceptualioji sistema, suponuojanti žmogaus mąstymą ir elgseną, yra metaforinė iš prigimties. Metaforos egzistuoja kalboje, nes žmogaus mąstymo proce- ts-Lkd partijos 2008 metų rinkimų kampanijos į seimą kognityvinė analizė: konceptualioji kelionės metafora 27straipsniai / articles sai yra metaforiniai, kitaip tariant, konceptualioji sistema yra metaforiškai struktūruota, o metaforos suvokiamos kaip metaforiniai konceptai. Metaforos studijos jau seniai peržengė grynosios kalbotyros ribas ir tapo tarpdisciplininėmis. Pastarąjį dešimtmetį vis daugiau dėmesio skiriama metaforos „elgsenai“ ir iš jos išplaukiančioms implikacijoms įvairiuose diskursuose – akademiniame (cameron 2003; Littlemore, Low 2006), ekonominiame (charteris-black, ennis 2001; charteris-black, Musolff 2003; skorczynska, deignan 2006; urbonaitė, Šeškauskienė 2007), politiniame (Lassan 1995, 2011; charteris-black 2004, 2005; Musolff 2004; chilton 2004; cibulskienė 2012), religijos (shokr 2006; jäkel 2002), literatūros (semino, short 2004; dorst 2011), sporto (simó 2009; shields, bredemeier 2011) ir kt. negana to, multimodalinės metaforos studijos, kuriose analizuojamos ne tik lingvistinės metaforos raiškos, įgauna vis didesnį pagreitį. Metafora, reiškiama gestais, plačiai analizuojama alano cienki (2008) ir cornelijos Müller (2008) darbuose, o vaizdinė ir garsinė metafora karikatūrose (bounegru, forceville 2011; swain 2012), filmuose (rohdin 2008; eggertsson, forceville 2009), reklamoje (forceville 2007), tapyboje, muzikoje (Zbikowski 2009) susilaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio. Minėti tyrimai rodo, kad metafora yra konceptuali iš prigimties, t. y. žmogus metaforas vartoja ne tik poetiniame ar literatūriniame diskurse, kaip tradiciškai buvo manoma, bet ir be didesnių valios pastangų vartoja kasdienėje veikloje – žmogus mąsto metaforomis ir jomis gyvena. todėl šio tyrimo objektas plačiąja prasme yra metafora politiniame diskurse, o kalbant tiksliau – tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų partijos (ts-Lkd) 2008 m. rinkimų kampanijos diskurse. straipsnyje bandoma pažvelgti, kaip plėtojama viena iš vyraujančių šios partijos konceptualiųjų metaforų analizuojamame diskurse, t. y. k e l i o n ė s metafora, ir kaip ji yra nulemta šalies ekopolitinių ir socialinių veiksnių. 2. KELiONĖS Metafora PoLitiniaMe diskurse kognityvinis požiūris į metaforą atskleidžia, kad tiek metaforinė kalba, tiek metaforinis mąstymas susiję su žmogaus kūno (sensomotorine) patirtimi. g. Lakoffas ir M. johnsonas (2008) įrodinėjo, kad įkūnyti konceptai (an. embodied concepts) gali būti sistemingai praplėsti į abstraktesnius ir turėti tam tikrą reikšmę, struktūrą. tai buvo pavadinta reikšmės konstravimo procesais (an. conceptual projection), kurie yra artimai susiję su konceptualiąja metafora. M. johnsonas (1987) teigia, kad įkūnytas pažinimas pasireiškia kaip vaizdo suformavimas mintyse (an. image schemas). tai yra elementarios vaizdo schemos: pradinis t a š k a s –tra je kt or i ja –t i k s l a s 28 jurga cibuLskienė, roMa jagMinaitė acta Linguistica Lithuanica LXX (an. s o u r c e -p a t h -g o a l ), ryŠys (an. CONTACT), konteineris (an. CONTAiNER), PusiausVyra (an. BALANCE) ir kt., kurių kilmė siejama su žmogaus ikisąvokiniu pažinimu, t. y. išorinis pasaulis suvokiamas kūnu. Vaizdas mintyse susiformuoja iš jutiminio suvokimo. Ši vaizdo schemų teorija (johnson 1987) ir įkūnyto pažinimo tezė (Lakoff, johnson 1999) paaiškina konceptualiosios k e l i o n ė s metaforos prigimtį ir jos santykinį universalumą – vaizdo schema pradinis t a š k a s – traje kt or i ja –t i k s l a s sudaro minėtos metaforos pagrindą. Ši vaizdo schema parodo lokomotorinę transformaciją, t. y. mūsų turimos ekstralingvistinės žinios apie kelionę sako, kad kiekviena kelionė susideda iš pagrindinių trijų elementų: pradžios (pradinis taškas), judėjimo (trajektorija) ir kelionės tikslo (tikslas). praDinio t a š k o –tr aj ek to r ij os–t i k s l o vaizdo schema tampa pagrindu hierarchiškai aukštesnei įvykio konceptualiajai metaforai, kurioje tokie įvykio aspektai kaip būsenos, priežastys, kitimai, progresas, tikslai yra suvokiami per fizinius vietos, galutinio tikslo, kliūčių, jėgos ir judėjimo konceptus (Lakoff, johnson 1999: 179). savo ruožtu, įvykio metafora sudaro struktūriškai sudėtingesnės kelionės metaforos pagrindą. hierarchinis šių metaforų ryšys pavaizduotas 1-oje schemoje. nors įvairių gyvenimo patirčių konceptualizavimas k e l i o n ė s metafora yra gana paplitęs įvairiose kultūrose, būtų pernelyg drąsu teigti, kad ši metafora universali. raymondas gibbsas (1999: 383) teigia, kad metaforos nulemtos kultūriškai. jos yra tiek kūniškosios patirties atspindžiai, tiek istoriniai ir kultūriniai konstruktai. Šių g. Lakoffo ir M. johnsono (1999) bei r. gibbso (1999) teiginių pagrindu straipsnyje keliama hipotezė, kad nors politinių procesų konceptualizavimas k e l i o n ė s metafora sąlyginai universalus, t. y. ši konceptualioji metafora būdinga įvairiems politiniams diskursams, jos kalbinė raiška, t. y. metaforiniai pasakymai, kinta priklausomai nuo esamos ekopolitinės ir socialinės šalies padėties, partijos politinių intencijų ir turimos galios. Vis daugiau atliktų mokslinių tyrimų rodo, kad politiniai procesai gana dažnai konceptualizuojami kaip kelionė. jonathanas charteris-blackas (2005: 199) teigia, kad taip vyksta, nes kelionės yra savaime tikslingos, t. y. kelionės implikuoja supla1 scheMa. hierarchinis pirminių ir sudėtingų konceptualiųjų metaforų ryšys. ts-Lkd partijos 2008 metų rinkimų kampanijos į seimą kognityvinė analizė: konceptualioji kelionės metafora 29straipsniai / articles nuotą progresą ir keliautojo judėjimą tam tikra trajektorija link įsivaizduoto kelionės tikslo. būtent šis kryptingumas yra svarbus politikams, kurie nori pateikti save kaip turinčius politinį tikslą ir žinančius, kaip jį pasiekti. Politiniame diskurse metaforos suvokiamos kaip retorinė ir ideologinė priemonė politiniams tikslams pasiekti. j. charteris-blackas (2005) analizavo britų ir amerikiečių politinių lyderių konceptualiąsias metaforas ir jų implikacijas kartu su kitomis retorinėmis strategijomis. jo atliktas tyrimas rodo, kad tokie politikai kaip Martinas Lutheris kingas, Winstonas churchillis, billas clintonas, tony blairas, Margaret thatcher savo politines kalbas itin dažnai konstruoja ir kuria įvairius mitus per k e l i o n ė s metaforą, t. y. ši metafora yra viena iš būdingiausių politinio diskurso konceptualiųjų metaforų. andreas Musolffas taip pat pabrėžia k e l i o n ė s metaforos svarbą politiniame diskurse. jis teigia, kad ji yra „viena iš pagrindinių konceptualiųjų metaforų sistemų, kuriomis mes gyvename“ (2004: 43). a. Musolffo atliktas didelės apimties analoginio argumentavimo tyrimas apie tai, kaip 10-ajame dešimtmetyje didžioji britanija ir Vokietija metaforiškai konceptualizuoja europos sąjungą, rodo, kad abi šalys skirtingai plėtoja k e l i o –judėjimo–g reičio elementą, kuris yra k e l i o n ė s metaforos scenarijaus dalis. Vokietija konceptualizuoja save kaip g r e i t a i j u d a n t į k e l i a u - t o j ą , o didžioji britanija – kaip l ė t a i j u d a n t į keliautoją. tai rodo šių šalių požiūrį į europos sąjungą – didžiosios britanijos atsargų, o Vokietijos gana entuziastingą – bei integracijos į ją laipsnį ir greitį. 3. tyriMo tiksLas, duoMenys ir Metodai straipsnyje aprašyto tyrimo tikslas – atskleisti, kaip konstruojamas ts-Lkd partijos rinkimų kampanijos diskursas per konceptualiąją k e l i o n ė s metaforą, siekiant politinės galios – būti išrinktiems į valstybės įstatymų leidžiamąjį organą – seimą. tai nulėmė duomenų imtį ir duomenų rinkimo laikotarpį. analizuojamas ts-Lkd rinkimų kampanijos diskursas apima seimo rinkimų agitacines kalbas ir rinkimų programas, kurios buvo pateiktos internetinėje partijos svetainėje ( http://www.tsajunga.lt ) ir internetiniame Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje ( http://www.vrk.lt ) 2008 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, o tai yra oficialus rinkimų kampanijos laikotarpis. kalbos pasirinktos atsitiktine tvarka, jų autorius siejant su lyderystės pozicija konservatorių partijoje. autorystė priskiriama andriui kubiliui, irenai degutienei, rasai juknevičienei. iš šių kalbų buvo sudarytas tekstynas, apimantis 865 115 spaudos ženklų. tyrimas buvo atliktas taikant j. charteris-blacko pasiūlytą kritinės metaforos analizės metodą, kuris sujungia konceptualiosios metaforos teoriją ir kritinio diskurso analizę. Šio metodo esmė – atpažinti intencijas ir ideologiją kalboje. skiriami 30 jurga cibuLskienė, roMa jagMinaitė acta Linguistica Lithuanica LXX trys šios analizės etapai: 1) metaforų atpažinimo, 2) metaforų interpretavimo, 3) metaforų paaiškinimo. Pirmuoju etapu buvo siekiama atpažinti metaforinius pasakymus, kurie yra iš kelionės semantinio lauko, t. y. susiję hiperonimiškai. Metaforiniams pasakymams atpažinti buvo taikomas MiPVu1 metodas, kurio esmė tokia: 1) atidus teksto skaitymas ir suvokimas; 2) sakinio skaidymas į leksinius vienetus; 3) kiekvieno leksinio vieneto analizė, nustatant jo pagrindinę (žodyninę) ir kontekstinę reikšmes; 4) pagrindinės ir kontekstinės reikšmės sugretinimas. jeigu kontekstinė žodžio reikšmė yra nutolusi nuo pagrindinės žodžio reikšmės, tai toks leksinis vienetas įvardijamas kaip metaforinis. nustatyti metaforiniai pasakymai yra kalbinis lygmuo, kuris antrajame metaforų interpretavimo etape pereina į mąstymo lygmenį – metaforiniai pasakymai siejami su konceptualiąja kelionės metafora, bandant juos interpretuoti pasitelkus k e l i o n ė s metaforos scenarijų, kuris yra mūsų ekstralingvistinių žinių rinkinys, apimantis tokius konceptualiuosius elementus kaip keliautoją, kelionės tikslą, kryptingą judėjimą, kelionės kliūtis, kelio ypatumus ir t. t. trečiasis analizės etapas – metaforų paaiškinimas – yra retorinis persvazinis, t. y. bandoma paaiškinti, kaip metaforomis pateikiamos politinės idėjos, įsitikinimai ir kaip bandoma paveikti adresatą-rinkėją, kad jis balsuotų už tam tikrą politinę jėgą. Šis konceptualiosios k e l i o n ė s metaforos plėtojimo ts-Lkd rinkimų kampanijos diskurse tyrimas yra platesnio tyrimo, apimančio ir kitas konceptualiąsias metaforas, dalis. Metaforinių pasakymų skaičius rodo, kad konceptualioji k e l i o n ė s metafora, kartu su K a r o ir p a s t a t o metaforomis, yra viena iš svarbiausių metaforų, kuriomis ts-Lkd partija konstruoja rinkimų kampanijos diskursą. 4. koncePtuaLiosios Metaforos VALSTYBĖS VYSTYMASiS YRA KELiONĖ anaLiZė konceptualioji k e l i o n ė s metafora politikų kalbose paprastai susijusi su iš anksto numatytais politikų tikslais, kurie implikuoja aiškią mintį apie ateities perspektyvą. kelionės įvaizdis taip pat susijęs su planuojamu progresu ir su sąmoningu veikėju, kuris eis numatytu keliu savo įsivaizduojamo tikslo link. k e l i o n ė s metafora gali reprezentuoti politikus su jų propaguojama politika kaip kelionių vadovus ir būti sistemiškai pavartota pozityviai įvertinant politinę lyderystę ir negatyviai vertinant lyderystės trūkumą. Politikai vartoja metaforas kaip retorikos ginklą stra1 Metaphor identification Procedure Vrije University (steen et. al. 2010). Šis metodas yra praplėstas ir patobulintas anksčiau pasiūlyto Pragglejaz (2007) metodo variantas. ts-Lkd partijos 2008 metų rinkimų kampanijos į seimą kognityvinė analizė: konceptualioji kelionės metafora 31straipsniai / articles teginiais tikslais, pavyzdžiui, savo politinei ideologijai propaguoti arba oponuoti kitų politinėms nuostatoms. Pasak elenos semino (2008), remiantis pradinio taško–trajektorijos–tikslo vaizdo schema politiniai tikslai metaforiškai konceptualizuojami kaip kelionės tikslai, būdai tikslams pasiekti kaip judėjimas į priekį, sunkumai kaip kelyje pasitaikančios kliūtys ir sėkmė arba nesėkmė kaip kelionės tikslo pasiekimas arba nepasiekimas. anot Paulo chiltono (2004), ši vaizdo schema gali būti siejama su sudėtingesne keLionės sritimi, apimančia specifines kultūrines žinias apie keliautojus, transporto priemones, keliavimo būdus, kelionėje pasitaikančias kliūtis ir t. t. 4.1. kelio kryptis – politiniai įsitikinimai, ateities vizija, o kelionės tikslas – politinis tikslas konservatoriai valstybės vystymąsi konceptualizuoja kaip kelionę: keLionė (ištakos sritis) → VaLstybės VystyMasis (tikslo sritis), kitaip tariant, valstybė tarsi keleivis, keliaujantis raidos keliu, susiduriantis kelyje su įvairiomis kliūtimis, bandantis jas įveikti ir siekiantis tikslų toje kelionėje. kelio kryptis glaudžiai susijusi su kelionės tikslu, nes kryptingas judėjimas yra orientuotas į tam tikro tikslo pasiekimą. konservatorių politiniame diskurse kelionės tikslas konceptualiai atitinka valstybės siekį (kelionės tikslas → valstybės siekis), tik pastarasis yra abstraktesnis, orientuotas į platesnį kontekstą. kaip teigia charteris-blackas (2005: 45), socialiniai tikslai labai dažnai suvokiami kaip kelionės tikslai. Valstybėje siekiama ekonominių ir socialinių permainų, proveržio į sėkmę, sėkmingai įveikti ekonominę ir finansinę krizę, taip pat remiamas kitų valstybių nato narystės siekis, pavyzdžiui: (1) Lietuvai reikia aiškaus ateities kelio, reikšmingų prioritetų – jie aptarti TS-LKD programoje. Reikia permainų ir drąsos jų siekti, valios įveikti gają valstybės institucijų biurokratiją ir neveiklumą. (2) Lietuva turi tvirtai remti demokratinį raidos kelią pasirinkusių valstybių, kurios siekia narystės transatlantiniame Aljanse. kad konservatoriai mąsto apie valstybės vystymąsi ir jos siekius kaip apie kelionę ir jos tikslus, rodo jų rinkiminėje kalboje vartojami metaforiniai pasakymai, susiję su keliu ir kryptimi: tiesti kelią proveržiui į sėkmę, remti demokratinį raidos kelią. kad pasiektų kelionės tikslus, t. y. kad įgyvendintų savo partijos politinius siekius, ts-Lkd deklaruoja turintys planą (kelionės planas → politinė programa), tarsi savotišką kelionės planą, kuris padėtų pasiekti vieną iš valstybės vystymosi kaip kelionės tikslų – įveikti ekonominę krizę kaip vieną iš valstybės raidos kelyje pasitaikančių kliūčių (kliūtys kelyje → ekonominiai iššūkiai). 32 jurga cibuLskienė, roMa jagMinaitė acta Linguistica Lithuanica LXX konservatorių diskurse dažnai akcentuojamas reformų kelias, kuris sietinas su tam tikromis pertvarkomis valstybėje (kelias, kuriuo keliaujama → reformų politika), o tas kelias įvardijamas kaip racionalus ir susijęs su laipsnišku judėjimu į priekį – evoliucija, pavyzdžiui: (3) Manome, kad tokia esminė valstybės valdymo reforma galėtų būti įgyvendinama laipsniškos evoliucinės reformos keliu. (4) Mes pasisakome už racionalesnį būdą – eiti protingų reformų keliu. tiesa, konservatoriai pastebi, kad reformų kelias ne visada gali būti teisingas – kritikuodami susidariusią politinę situaciją valstybėje ts-Lkd partija kalba apie klaidingų reformų kelią, priskirdami jį opozicinėms jėgoms, pavyzdžiui, (5) Dabar klaidingų reformų keliu užsimota eiti dar toliau. ts-Lkd politiniame diskurse akcentuojami ir siūlomi kiti pozityvūs keliai, siejami su raida, demokratija, ateitimi, kertiniais principais, valstybės kūrimu, inovacijomis ir kt. Visi šie rinkiminėse kalbose įvardijami valstybės vystymosi ir tobulėjimo keliai yra paremti judėjimu į priekį, pavyzdžiui: (6) Kelias, kurį siūlome – tai viešosios vadybos kertinių principų diegimo kelias. Šiuo keliu jau trečią dešimtmetį nuosekliausiai eina Naujoji Zelandija, Australija, Didžioji Britanija, Kanada, JAV. (7) Lietuva tvirtai rems demokratinį raidos kelią pasirinkusių valstybių, kurios siekia partnerystės su NATO ar narystės transatlantiniame Aljanse, integracines pastangas ir perduos joms savo patirtį. Pateiktiems politinės kalbos pavyzdžiams gali būti pritaikyta keLio vaizdo schema, kur judėjimas pirmyn yra vienas svarbiausių komponentų, o judėjimas į priekį konceptualiai atitiktų būdus tikslams, susijusiems su valstybės raida, pasiekti. Pabrėžtina tai, kad konservatoriai kelią sieja ne tik su judėjimu į priekį, bet taip pat įvardija klaidingus ir netikrus kelius arba klystkelius, kurie veda į gilią krizę, degradaciją, populizmą, nusikaltimus ar skurdą, pavyzdžiui: (8) Dabar belieka sakyti, deja… Lietuva yra labai toli pažengusi gilios krizės kelyje. (9) Suvokimas svarbiausiųjų vertybių, kuriomis remiantis galima nebeklaidžioti klystkeliais. (10) [...] iš jo praktiškai atimama žmogiška teisė ateityje išvengti nusikaltimų ar skurdo kelio. konservatorių vartojamas klystkelio konceptas įtaigiai perteikia valstybės socialinių, ekonominių ir politinių problemų rimtumą, tarsi įspėjama nepasukti netinkamais, klaidingais keliais ir nurodoma, kas laukia juos pasirinkus. kelio kryptis konservatorių politiniame diskurse konceptualizuojama kaip valstybės vystymosi tendencija, kuri įvardijama veiksmažodinėmis ir daiktavardinėmis konstrukcijomis su prielinksniais, žyminčiais kryptį iš – į, į priekį – atgal, nuo, prie, į. ts-Lkd partijos 2008 metų rinkimų kampanijos į seimą kognityvinė analizė: konceptualioji kelionės metafora 33straipsniai / articles Veiksmažodinės ir daiktavardinės konstrukcijos su prielinksniais iš – į ir į, pavyzdžiui, iškopti į, pereiti iš [...] į, ryžtingas posūkis į, įžengti į konservatorių politiniame diskurse nurodo teigiamą kryptį, kitaip tariant, valstybės vystymosi kryptis arba tendencija, kurią žymi prielinksniai iš – į ir į, yra nukreipta į aukštesnį lygį, valstybės tobulėjimą ir vystymąsi, pavyzdžiui: (11) Lietuvos universitetai gali iškopti į europinį lygį. (12) Sudaryti sąlygas pasirengusioms institucijoms savanoriškai pereiti iš administracinės į vadybinio valdymo sistemą. (13) Lietuva kartu su pažangiausiomis pasaulio valstybėmis turėtų kartu įžengti į naują energijos erą [...] Tokia politikos kryptis numatyta mūsų programos Energetikos skyriuje. tačiau veiksmažodinės konstrukcijos su prielinksniais iš – į ir į konservatorių politiniame diskurse ne visada žymi teigiamą kryptį, kai kuriais atvejais minėti prielinksniai nurodo neigiamą kryptį, t. y. kritikuotiną valstybės vystymosi tendenciją, (14) arba nežinomą kryptį (15): (14) [...] kai kurių politikų atviras siekis keisti valstybės kryptį iš provakarietiškos į prorusišką dar labiau verčia sunerimti. (15) [...] chaosas, tikslų neturėjimas, vieningos valdymo sistemos nebuvimas veda į niekur. Veiksmažodinės konstrukcijos su prielinksniais į priekį – atgal, nuo ir prie konservatorių politiniame diskurse taip pat žymi neigiamą valstybės vystymosi tendenciją, pavyzdžiui: (16) Valstybės narkotikų kontrolės politika per pastaruosius ketverius metus, įsteigus Narkotikų kontrolės departamentą prie Vyriausybės, žengė ne į priekį, o atgal. (17) Dar kartą atkreipiu dėmesį, kad Lietuva kiekvienais metais vis tolsta nuo savo įsipareigojimų. (18) [...] yra didelė tikimybė, kad Rusija artėja prie gilios ekonominės krizės. kelionės kryptis, konceptualiai atitinkanti valstybės vystymosi tendenciją, politiniame diskurse yra įvardijama tiesiogiai, t. y. vartojamas konceptas kryptis ir jo sinonimai – linkmė, vaga (kaip tinkamas veikimo būdas), pavyzdžiui: (19) Apsisprendimas dėl konkrečių veiksmų artimiausiais metais atskleis, kokia kryptimi juda Lietuvos ekonomika. (20) Pirmą žingsnį šia linkme jau įvardijome – investuosime į mokytoją, padarydami mokytoją prestižine profesija. (21) [...] teorinės strategijos ir praktinis vykdomosios valdžios gyvenimas [...] labai dažnai eina visai skirtingomis vagomis. tiesioginis krypties koncepto įvardijimas ir judėjimą žymintys veiksmažodžiai bei daiktavardžiai – juda, pirmas žingsnis, proveržis, eina – rodo, kad konservatoriai mąsto ir kalba apie valstybės vystymosi tendencijas kaip apie kelionės kryptis. kelio ženklus, 40 jurga cibuLskienė, roMa jagMinaitė acta Linguistica Lithuanica LXX Literatūra bouneg r u Lilian a, forceville cha rles 2011: Metaphors in editorial cartoons presenting the global economic crisis. – Visual Communication, 209–229. cameron Lynne 2003: Metaphor in Educational Discourse. London: continuum. cibuls kienė jurga 2012: the development of the journey metaphor in political discourse. time-specific changes. – Metaphor and the Social World 2(2), 131–153. cienki alan 2008: Why study metaphor and gesture? – Metaphor and Gesture, ed. by alan cienki and cornelia Müller. amsterdam: john benjamins, 5–25. charteris-black jonathan 2005: Politicians and Rhetoric. The Persuasive Power of Metaphor. basingstoke & new york: Palgrave Macmillan. charteris-black jonathan, ennis timothy 2001: a comparative study of metaphor in spanish and english financial reporting. – English for Specific Purposes 20, 249–266. charteris-black jonathan, Musolff andreas 2003: ‘battered hero’ or ‘innocent victim’? a comparative study of metaphors for euro trading in british and german financial reporting. – English for Specific Purposes 23, 153–176. chilton Paul 2004: Analysing Political Discourse: Theory and Practice. London: routledge. dorst aletta 2011: Metaphor in Fiction: Language, Thought and Communication. oisterwijk: uitgeverij boXPress. egger ts son g unnar theo d ór, fo rcev ille c harles 2009: Multimodal expression of the h u m a n v i c t i m is a n i m a l metaphor in horror films. – Multimodal Metaphor, ed. by charles forceville and eduardo urios-aparisi. berlin: Mouton de gruyter, 429–449. forc evil le ch arles 2007: Multimodal metaphor in ten dutch tV commercials. – The Public Journal of Semiotics 1, 19–51. Prieiga internete: http://semioticsonline.org gibbs raymo nd W. 1999: taking metaphor out of our heads and putting it in the cultural world. – Metaphor in Cognitive Linguistics, ed. by raymond W. gibbs and gerard j. steen. amsterdam: john benjamins, 145–165. jäkel olaf 2002: hypotheses revisited: the cognitive theory of metaphor applied to religious texts”. – metaphorik.de 2, 20–42. johnson Mark 1987: The Body in the Mind: The Bodily Basis of Meaning, imagination, and Reason. chicago: university of chicago Press. Lakoff georg e 1993: the contemporary theory of metaphor. – Metaphor and Thought, ed. by andrew ortony. cambridge: cuP, 202–251. Lakoff george, johnson Mark 1980: Metaphors We Live By. chicago: university of chicago Press. ts-Lkd partijos 2008 metų rinkimų kampanijos į seimą kognityvinė analizė: konceptualioji kelionės metafora 41straipsniai / articles Lakoff george, johnson Mark 1999: Philosophy in the Flesh: The Embodied Mind and its Challenge to Western Thought. new york: basic books. Lassan 1995 – Лaccaн Элеонора 1995: Дискурс власти и инакомыслия в СССР: когнитивно-риторический анализ. Vilnius: Vilniaus universitetas. Lassan 2011 – Лaccaн Элеонора 2011: Лингвистика ставит диагноз.... Vilnius: Vilniaus universitetas. Littlemore jeannette, Low graham 2006: Figurative Thinking and Foreign Language Learning. basingstoke: Palgrave Macmillan. Müller c or ne l ia 2008: What gestures reveal about the nature of metaphor? – Metaphor and Gesture, ed. by alan cienki and cornelia Müller. amsterdam: john benjamins, 219–245. Musolff andreas 2004: Metaphor in Political Discourse: Analogical Reasoning in Debates about Europe. basingstoke: Palgrave Macmillan. Pra ggl ej az 2007: a method for identifying metaphorically used words in discourse. Metaphor and Symbol 22(1), 1–39. rohdin Mat 2008: Multimodal metaphor in classical film theory from the 1920s to 1950s. – Multimodal Metaphor, ed. by charles forceville and eduardo urios-aparisi. berlin: Mouton de gruyter, 403–428. semino elena 2008: Metaphor in Discourse. cambridge: cambridge university Press. semino elena, short Mick 2004: Corpus Stylistics: Speech, Writing and Thought Presentation in a Corpus of English Writing. London: routledge. shields david, bred emeier brenda 2011: contest, competition and metaphor. – Journal of the Philosophy of Sport 38, 27–38. shokr Moham ed 2006: the metaphorical concept “Life is a journey” in the Qur’an. – metaphorik.de 10, 94–132. simó ju dit 2009: chess metaphors in american english and hungarian. – Metaphor and Symbol 24, 42–59. skorcz ynska hanna, deign an alic e 2006: readership and purpose in the choice of economics metaphors. – Metaphor and Symbol 2(12), 87–104. steen gerard j., dorst aletta g., her r mann berenike j., kaal anna a., krennmayr tina, Pasma trintje 2010: A Method for Linguistic Metaphor identification. amsterdam & Philadelphia: john benjamins. swain elis abeth 2012: analysing evaluation in political cartoons. – Discourse, Context and Media 1, 82–94. urbonaitė justina, Šeškauskienė inesa 2007: h e a L T h metaphor in political and economic discourse: a cross-linguistic analysis. – Studies about languages 11, 98–74. 42 jurga cibuLskienė, roMa jagMinaitė acta Linguistica Lithuanica LXX Zbikowski M. Lawr ence 2009: Music, language, and multimodal metaphor. – Multimodal Metaphor, ed. by charles forceville and eduardo urios-aparisi. berlin: Mouton de gruyter, 359–381. cognitive analysis of the campaign of the homeland union – Lithuanian christian democrats for the Lithuanian Parliamentary elections of 2008: conceptual Metaphor of JOURNEY suMMary the paper focuses on the conceptual j o u r n e y metaphor of the Lithuanian conservative Party in the 2008 election campaign. the aim of the study is to analyse how the j o u r n e y metaphor reveals political ideology via language (metaphorical expressions), thought (conceptual metaphor) and rhetoric (power of rhetorical impact and manipulation). the research is carried out within the critical Metaphor analysis framework, which blends the conceptual Metaphor theory and critical discourse analysis, suggested by charteris-black (2005). the cognitive analysis showed that Lithuanian conservative Party tends to conceptualize 2008 general elections as a journey, or to be more exact, the development of the country (its progress or regress) is comprehended through the j o u r n e y metaphor. in terms of conceptual correspondences, the path is the most recurrent element which acquires metaphorical importance. Moreover, the p a T h image schema which underlies the conceptual metaphor of j o u r n e y implies the direction and movement forward as conceptually corresponding the ways to achieve particular political goals. the findings indicated that the j o u r n e y metaphor is one of the most elaborate metaphors in terms of scenario development in the conservative discourse and this metaphor allows us to decode political ideas that politicians try to highlight or hide. Moreover, it has to be admitted that metaphorical expressions of the j o u r n e y metaphor have a rhetorical function to persuade the electorate to vote for them. Įteikta 2014 m. kovo 19 d. jurga cibuLskienė Lietuvos edukologijos universitetas Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius, Lietuva [email protected] roMa jagMinaitė Gamtos tyrimų centras Akademijos g. 2, LT-08412 Vilnius, Lietuva [email protected]