Dar apie Prahos rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną

265straipsniai / articles grasiLda bLaŽienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: prūsų resp. baltų kalbos, onomastika, senoji baltų raštija. dar aPie Prahos rankraŠtinĮ VokieČiŲ– LietuViŲ kaLbŲ Žodyną More on the Prague Manuscript german–Lithuanian dictionary anotacija Prahos rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas į mokslo apyvartą pateko, kai apie jį prieš penkerius metus prabilo ilja Lemeškinas. Žodyno tyrėjus domino visų pirma pats rankraščio tekstas, žodyno autorystė, apie kurią spręsta iš donacijos įrašo rankraščio priešlapyje, kuriame kaip autorius nurodytas „hacke“. Šis įrašas taip pat leidžia spėti, kad žodyno rankraštis galėjęs priklausyti įžymiam halės universiteto profesoriui siegmundui jakobui baumgartenui. remiantis halės archyvuose surinkta medžiaga, šiame straipsnyje aptariama rankraščio savininko problema, siekiant patvirtinti ar paneigti spėjimą, kad rankraščio savininkas galėjęs būti minėtasis baumgartenas. annotation the Prague manuscript german–Lithuanian dictionary started circulating in scientific sources after ilya Lemeshkin spoke about it five years ago. the researchers of the dictionary were first of all interested in the manuscript text itself, the authorship which was deducted from the donation inscription in the flyleaf of the manuscript where the author was denoted as ‘hacke’. the inscription also presupposes that the manuscript of the dictionary might have belonged to the famous professor of the university of halle siegmund jakob baumgarten. esMiniai ŽodŽiai: Prahos rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas, donacijos įrašas, autorystė, baumgarteno lituanistinė biblioteka, rašysenos analizė. keyWords: Prague manuscript german–Lithuanian dictionary, donation inscription, authorship, Lituanistic library of baumgarten, analysis of handwriting. 266 grasiLda bLaŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI based on the material from the archives of the university of halle the article discusses the issue of the ownership of the manuscript in order to confirm or deny the presumption that the owner of the manuscript might have been the above mentioned baumgarten. Kai Prahos karolio universiteto baltistikos seminaro spiritus movens habil. dr. ilja Lemeškinas paskelbė apie friedrichui Wilhelmui haackui priskiriamo Prahos žodyno atradimą, tapo aišku, kad radosi dar vienas leksikografinis rytų Prūsijos paminklas, kurį būtina tirti ir publikuoti1. Lemeškinas pasižymi gera savybe – prie jo lipte limpa nepublikuoti ir kitų autorių neaptarti lituanistikos ir baltistikos šaltiniai. Prahos rank raštinio vokiečių–lietuvių kalbų žodyno, saugomo Čekijos respublikos nacionalinės bibliotekos rankraščių ir senųjų leidinių skyriuje (signatūra XVi.f.30), atveju Lemeškinas nebuvo pirmeivis. XiX amžiaus antrojoje pusėje šį žodyną vartė Leopoldas geitleris (1847 spalio 18 d. – 1885 birželio 2 d.), kuris pateikė trumputę informaciją baltistams gerai žinomoje knygoje Litauische Studien, išleistoje Prahoje 1875 m. geitleris papildė georgo heinricho ferdinando nesselmanno 1851 m. išleistą lietuvių–vokiečių kalbų žodyną trimis žodžiais, pasak jo, „aus einem in der prager bibliothek aufbewahrten lit. wörterbuche“ („iš vieno Prahos bibliotekoje saugomo lietuviško žodyno“): merlė, patupelis ir pranaras (geitler 1875: 96, 103, 104). Lietuvių kalbos žodyne visi trys žodžiai užfiksuoti: merlė ‘dvėseliena, maita’, užrašyta iš minėtos geitlerio knygos (LkŽe), patupelis ‘bato kulnas’ iš buvusio karaliaučiaus archyvo rankraštinio žodyno, Msc. 84 4o, nesselmanno žodyno ir prãnaras ‘nelygumas, susisukimas, gumbas medienoje’ iš geitlerio knygos (LkŽe). taigi apie žodyno buvimą Prahos bibliotekoje žinių būta. kyla klausimas, kaip ir kada žodynas atkeliavo į Prahą. apskritai klausimų, susijusių su žodyno autoryste ir savininkais, vis daugėja, nors randantis išsamiems šio rankraščio tyrimams vienus klausimus keičia kiti. Pavyzdžiui, paneigus spėtą haacko autorystę, į vieną klausimą jau atsakyta, bet iškyla kitas: kas gi tuomet autorius? (Lemeškin 2013: 269–279; triškaitė 2014: 292–317). jau ne kartą aptarta ir XViii a. vidurio proveniencija, kuria remiantis buvo identifikuojamas Prahos žodyno autorius ir savininkas (Lemeškin 2012: 37, 54–55; 2013: 276–277). Proveniencijoje autoriumi įvardytas „hacke“, trumpai paminint, kad jis buvo pamokslininkas Lietuvoje, studijavo halėje ir išleido savo kalbos mokslą [halės] Waisenhauso (lie. „našlaičių namų“) spaustuvėje2. Šią provenienciją pasirašė „baumgarten“, dėl kurio tapatybės galutinio atsakymo kol kas nėra. 1 Plačiau žr. Lemeškin 2012: 31–58. Šis straipsnis parengtas pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012-04-02–2014-03-31 finansuotą projektą Friedrichui Wilhelmui Haackui priskiriamo rankraštinio vokiečių–lietuvių kalbų žodyno (XVIII a. pr.) tyrimas ir rengimas spaudai (sutarties nr. k-4/2012). 2 Vokiškas tekstas išsamiai išnagrinėtas Lemeškino, tariantis su christiane schiller ir birute triškaite (Lemeškin 2013: 277). straipsnio autorės nuomone, šio trumpo tekstelio interpretacija 2013 m. radosi dėl to, kad projekto vykdytojai Lemeškinas ir triškaitė jau iš esmės buvo įsigilinę į tiriamąjį žodyną. 267straipsniai / articles dar apie Prahos rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną 1 P a V. Prahoje saugomo žodyno rankraščio proveniencija (1r; nk Čr: XVi.f.30) auctor hacke. War Prediger in Lithauen. hat ʒu halle ſtudirt. seine sprach= lehre ſoll auf dem Waiſenhauſe gedruckt ſeÿn. dono dedit [j./d.]3 baumgarten. straipsnio autorės tikslas buvo halės archyvuose ir bibliotekose rasti patikimų žinių apie provenienciją pasirašiusįjį: [j.] arba [d.] baumgarten4. jeigu D interpretuotinas kaip Doctor, tai provenienciją įrašyti galėjo pats baumgartenas, jeigu Dominus, 3 skliaustuose pateikiami pirmosios raidės galimi variantai – j. arba d. 4 atkreiptinas dėmesys, kad Lemeškinas 2012 m. perskaitė „d<edicavit> / d<ominus> / d<octor> / j. baumgarten“, tačiau nepriklausomai nuo interpretacijos jis buvo linkęs donaciją pasirašiusį baumgarteną sieti su žymiuoju halės profesoriumi (Lemeškin 2012: 55, 54). 2013 m. mokslininkas jau pateikė tik „[d.] baumgarten“, pabrėždamas, kad D galima interpretuoti įvairiai. tai gali reikšti titulą Doctor arba Dominus ‘ponas’ arba dono dedit dedicavit paskutiniojo žodžio santrumpą (Lemeškin 2013: 277). dedikacinėse situacijose Dono dedit reiškia ‘padovanojo’ arba ‘davė dovanų’. Veiksmažodžio formos dedicavit trumpinio lotynų abreviatūrų sąvaduose nėra. trumpinys d: gali reikšti: domini, dictio, divisio, dividit, dominatio; .d. – dicens, duo. (už šią informaciją dėkoju dr. rolandui kregždžiui.) reikėtų pridurti, kad Lietuvių kalbos institute vykdant projekto darbus buvo dirbama su žodyno kopijomis. straipsnio autorė kartu su birute triškaite Prahoje detaliai nagrinėjo ir originalą, kuris padėjo pamatyti tai, ko neperteikia kopijos, t. y. taisymus, rašalo spalvas, taisytų vietų barstymą smėliuku, pagal rašalo spalvą ir plunksnos paspaudimą taip pat buvo galima suvokti, kada žodyno autorius / perrašinėtojas darė pertraukas. trumpai tariant, ilgametė darbo su rankraščiais patirtis leidžia daryti išvadą, kad geriausios kopijos nepakeičia originalo. 268 grasiLda bLaŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI tai ją įrašyti galėjo ir kitas asmuo. Proveniencija jau buvo versta į lietuvių kalbą (Lemeškin 2012: 55; 2013: 277). tekstas neilgas – tik keturios eilutės ir parašas. dabar apie paslaptingąjį baumgarteną. kaip buvo manyta 2012 m. (Lemeškin 2012: 54–57), provenienciją įrašė siegmundas jakobas baumgartenas, vienas iš šviesiausių XViii a. pirmosios pusės halės ir visos Vokietijos protų. norint nustatyti proveniencijos autorių ir siekiant patvirtinti ar paneigti spėjimą dėl Prahos žodyno priklausymo siegmundui jakobui baumgartenui, reikėjo perversti jo rašytus ir halės archyvuose saugomus laiškus, pastabas, paskaitų konspektus. nustebino, kad daugelis bibliografinių žinių apie žinomą pietistą, rašytoją, vertėją, labai populiarų ir studentų mėgstamą universiteto dėstytoją, bibliofilą yra ne itin išsamios, kartais ir prieštaringos, nors apie jį buvo rašyta nemažai. taip pat nustebino, kad archivalijų, susijusių su baumgartenu, halėje nėra gausu. Vokiečių biografijų enciklopedijos (Deutsche biographische Enzyklopädie) i tome, išleistame 2005 m. Miunchene, yra minimi du baumgartenai, susiję su siegmundu jakobu, t. y. tėvas jakobas baumgartenas (1668 m. Wolmirstedt – 1722 m. birželio 29 d., berlin), evangelikų teologas, poetas, nurodant, kad jis buvo filosofo alexanderio gottliebo5 (1714 m. birželio 17 d., berlin – 1762 m. gegužės 26 d., frankfurt an der oder) ir teologo siegmundo jakobo (1706 m. kovo 14 d., Wolmirstedt – 1757 m. liepos 4 d., halle) tėvas (dbe i 429–432). ankstesnės 1896–1913 m. „realinės protestantiškos teologijos ir bažnyčios enciklopedijos“ (Realencyklopädie für protestantische Theologie und Kirche) ii tome pažymima, kad „mūsų“ baumgarteno tėvas jakobas baumgartenas turėjo du gabius sūnus, iš kurių siegmundas jakobas buvo vyriausias, o jaunesnysis brolis alexanderis gottliebas buvo žinomas volfininkas (retk 1971: 464–466). 1998 m. išleistame žinyne „istorijos ir dabarties religija“ (Religion in Geschichte und Gegenwart) rašoma, kad siegmundas jakobas buvo įtakingas teologas. dėl mokslingumo jį šlovino Volteras ir gottholdas ephraimas 5 alexanderis gottliebas baumgartenas – mokslinės estetikos pradininkas Vokietijoje. anksti tapęs našlaičiu buvo priimtas į halės pedagogiumą, vėliau studijavo halės universiteto teologijos fakultete ir 1737 m. tapo ekstraordinariniu profesoriumi, o nuo 1740 m. – frankfurto prie oderio pasaulio išminties ir dailiųjų mokslų profesoriumi (Professor der Weltweisheit und der schönen Wissenschaften). didžiausią įtaką jam kaip filosofui ir estetologui padarė christiano Wolffo racionalizmas (http://www. baumgarten-alexander-gottlieb.de/leben/#meier) (Žiūrėta 2014 2 25). apie mokslininką po jo mirties 1763 m. rašyta: „jo galva buvo puikiausiai susisteminta. Viskas, apie ką jis mąstė, buvo sistema. jis sutvarkė senųjų pasaulio išminčių tiesų ir nuomonių chaosą. jo galvoje iš to formavosi tiesų ir nuomonių pasauliai“ („sein kopf war vorzüglich systematisch. alles, was er dachte, ward system. in die chaos, der Wahrheiten und der Meynungen der alten Weltweisen, brachte er ordnung, und in seinem Verstande wurden Welten der Wahrheiten und Meynungen daraus“ (Meier 1763: 37). taigi alexanderis gottliebas baumgartenas buvo laikomas vienu iškiliausių XViii a. filosofų. jo žymiausi veikalai Aestetica (1750 / 1758), Methaphysica (1739), Ethica Philosophica (1740) darė didžiulę įtaką ne vienai estetologų ir filosofų kartai. dar žr. Poppe 1907 ir ee 2010: 64–65. 269straipsniai / articles dar apie Prahos rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną Lessingas6 kaip pereinamojo laikotarpio tarp senojo ir naujojo protestantizmo teologą (hr 1998: 1180–1181). 1758 m. jo mokinys ir bendramintis johannas salomonas semleris (1725 m. gruodžio 18 d., saalfeld – 1791 m. kovo 14 d., halle) 7 paskelbė pačią pirmąją, išsamiausią baumgarteno bibliografiją, kuri praverčia ir šiandien. Vėliau jo bibliografijų buvo sudaryta daugiau. terminas „pereinamojo laikotarpio teologas“ (Übergangstheologe) įsigalėjo XViii a. pirmojoje pusėje ir jį reikėjo suprasti kaip reiškiantį pereinamojo laikotarpio teologijos (Übergangstheologie) atstovą8. 6 Volteras (1694 m. lapkričio 21 d. – 1778 m. gegužės 30 d.), prancūzų rašytojas ir filosofas, apšvietos epochos žvaigždė, vadino siegmundą jakobą baumgarteną vokiečių mokslininkų karūna (kaunas 1996: 188). gottholdas ephraimas Lessingas (1729 m. sausio 22 d., kamenz – 1781 m. vasario 15 d., braunschweig) žymiausias vokiečių apšvietos epochos poetas, dramaturgas, filosofas, kuriam buvo žinomos ir dvi lietuvių liaudies dainos iš Pilypo ruigio „Lietuvių kalbos žodyno“ (Littauiſch=Deutſches und Deutſch=Littauiſches Lexicon, Worinnen ein hinlnglicher Vorrath an Wrtern und Redensarten, welche ſowol in der H. Schrift, als in allerley Handlungen und Verkehr der menſchlichen Geſellſchaften vorkommen, befindlich iſt: [...] mit mglichſter Sorgfalt, vieljhrigem Fleiß, und Beyhlfe der erfahrenſten Kenner dieſer Sprache geſammelt von Philipp Ruhig, Pfarrern und Seniore ʒu Walterkehmen, Inſterburgiſchen Hauptamtes. knigsberg, druckts und verlegts i. h. hartung, 1747 ) (biržiška 1963: 20–25). Lessingas rašė: „iš jų galima pasimokyti, kad po kiekvienu dangaus lopinėliu gimsta poetai ir kad gilūs jausmai nėra tik kultūringųjų tautų privilegija. neseniai varčiau ruigio lietuvių kalbos žodyną ir gale pridėtame „tyrinėjime apie šią kalbą“ aptikau čia labai derančią retenybę, kuri mane be galo pradžiugino. tai keletas lietuviškų dainų arba dainelių, kokias ten dainuoja kaimo merginos. koks naivus sąmojis! koks žavus paprastumas! jums nereikės nieko ieškoti lietuvių kalbos žodyne: aš čia jums ir nurašysiu dvi puikiausias pagal ruigio vertimą: [...] [tos dainos yra ,,aš atsisakiau savo motužei“ ir ,,ankstų rytą rytužį“ – G. B.]. kuklusis vyras atsiprašinėja, kad skelbiąs tokius niekus, jis verčiau būtų atsiprašęs, kad neįdėjo“ (Lessing 1975: 97–99) (Vertė Liucija citavičiūtė). 7 johannas salomonas semleris buvo evangelikų teologas ir vienas iš apšvietos epochos teologijos kūrėjų. nuo 1743 m. halės universitete studijavo klasikinę filologiją, istoriją, logiką ir matematiką, nuo 1744 m. – pas s. j. baumgarteną evangelikų teologiją, kalbas. ypatingą dėmesį semleris skyrė istoriniam kritiniam biblijos tyrimui. Vadovaujamas baumgarteno jis 1750 m. gavo magistro laipsnį už darbą Vindiciae plurium praecipuarum lectionum codicis graeci Novi Testam... (išspausdintą 1750 m.) ir tais pačiais metais tapo „koburgo valstybės ir mokslininkų laikraščio“ (Koburger Staatsund Gelehrtenzeitung) redaktoriumi. 1753 m. vasario mėnesį altdorfo universitete apgynė daktaro disertaciją ir tapo teologijos daktaru. tais pačiais 1753 m. grįžo į halę ir tapo ordinariniu profesoriumi. universitete jis buvo atsakingas už visas teologines disciplinas. beje, semlerio nuopelnus naujojo testamento rankraščių tyrimams mini lietuvių tekstologai, būtent Paulius subačius (2001: 523). semleris buvo prorektoriumi 1761–1762, 177–1771, 1789–1790 m. nuo 1757 m. semleris – teologijos seminaro direktorius. Šį postą jis prarado 1779 m. dėl kontraversiškojo carlo friedricho bahrdto pakvietimo į halės universitetą ( http://www.deutsche-biographie.de/sfz80023.html ) (Žiūrėta 2014 02 20). Šie faktai parodo, kokios nuotaikos sklandė halės universitete. ypatingai svarbi ir reikšminga halės universiteto gyvenimui yra semlerio dviejų dalių autobiografija (1781–1782). 8 terminas Übergangstheologie arba Theologie des Übergangs radosi XViii a. pirmoje pusėje ir buvo taikomas halės teologams, visų pirma siegmundui jakobui baumgartenui. taip buvo siekiama apibūdinti teologiją senojo ir naujojo protestantizmo sandūroje, nes ji buvo teologijos vystymosi tikroji skatintoja. toji teologijos atšaka stengėsi išvengti kraštutinės polemikos ir siekė lėtos reformos (hirsch ii 1968: 319, 371 ff.; schloemann 1974: 16). 270 grasiLda bLaŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI baumgartenas gyveno, kai gyvavo senasis protestantizmas, pietizmas ir modernusis mokslas. jis gyveno tik 51 metus, parašė labai daug ir turėjo didelį būrį iškilių mokinių, kurie vėliau aktyviai dalyvavo Vokietijos teologinėse diskusijose (apie mokinius žr. schloemann 1974: 21; ehrhardt-rein 1996: 79; schicketanz 2001: 113). beje, jo paskaitų klausėsi ir jaunesnieji broliai alexanderis gottliebas ir nathanaelis. derėtų prisiminti svarbiausius baumgarteno gyvenimo ir veiklos faktus. reikėtų paminėti, kad jo tėvas jakobas taip pat priklausė halės pietistams ir buvo augusto hermanno francke’s artimas bendražygis. francke jį, friedrichswerderio ir doroteenstadto pastorių, lankė berlyne. Motina rosina elisabeth, mergautine pavarde Wiedemann (semlerio (1758: 73) rašoma, kad ji buvo barbara rosina) mirė anksti – 1717 m. Po motinos mirties vaikus prižiūrėjo močiutė anna barbara Wiedemann (mergautinė pavardė kubitz), gimusi berlyne. tėvas buvo labai išsilavinęs ir mokė savo sūnus. o tų sūnų šeimoje buvo septyni (semler 1758: 73). Žinių esama apie penkis, kurių vardai: siegmundas jakobas (1706–1754), justas josephas (1722 m. mirė halėje), samuelis eusebius (gimė 1711 m., ir, kaip rašo bernhardas Poppe (1907: 10), turėjo trejais metais jaunesnio brolio alexanderio gottliebo prašymu pasakoti jam ištraukas iš biblijos, vadinasi, jis gyveno dar ir kokiais 1718 m.; apie jo mirties datą žinių nerasta), alexanderis gottliebas (1714–1762) ir nathanaelis (mirė 1763 m.). nathanaelis nuo 1749 m. darbavosi berlyne tėvo bažnyčioje. jis buvo inspektorius ir vyriausias konsistorijos patarėjas (Oberkonsistorialrat). nathanaelis baumgartenas taip pat buvo karalienės elisabethos christine’s von braunschweig-Wolfenbüttel-bevern (1717 m. lapkričio 8 d., Wolfenbüttel – 1797 m. sausio 13 d., berlin) Prūsijos karaliaus friedricho ii žmonos nuodėmklausys. Po tėvo mirties 1722 m. gyvi buvo likę dar keturi sūnūs: siegmundas jakobas, justas josephas, alexanderis gottliebas ir nathanaelis, kurie vykdydami tėvo valią išvažiavo į halę studijuoti teologijos (schloemann 1973: 31). baumgarteno tėvas mirė susirgęs džiova. Mirties patale jis liudininko Michaelio roloffo, berlyno karališkojo propsto ir konsistorijos patarėjo žodžiais tariant, prisiminė jam svarbiausius žmones halėje. tai buvę augustas hermannas francke, justas breithauptas9 ir Paulis antonas10. netrukus mirė ir justas josephas, pradėjęs mokytis halės pedagogiume („auf dem Pädagogio“)11. 9 joachimas justas breithauptas (1658 m. vasario 17 d., northeim / hannover – 1732 m. kovo 16 d., berge vienuolynas prie Magdeburgo) buvo vienas iš halės pietizmo pradinininkų. jis buvo labai palankus s. j. baumgartenui (semler 1758: 89). 10 Paulis antonas (1661 m. vasario 12 d., oberlausitz – 1730 m. spalio 19 d., halle) buvo garsus halės teologas, daug padėjęs į halę atvykusiam baumgartenui (semler 1758: 89). 11 justas josephas mirė susirgęs raupais. jo vyriausiasis brolis siegmundas jakobas buvo kartu su mirštančiu jaunuoliu (semler 1758: 87). 271straipsniai / articles dar apie Prahos rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną 1722 m. šešiolikmetis silpnos sveikatos siegmundas jakobas, iš tėvo ir jo draugų12 gavęs nuostabą keliančių žinių, taip pat pradėjo mokytis halės Pedagogiume. tuomet jis jau mokėjo klasikines kalbas, taip pat prancūzų, italų ir anglų, labai domėjosi istorija, mokėsi matematikos, piešimo. baumgarteno tėvo bibliotekoje, pasak bruckerio ir semlerio, buvo 10 000 knygų (schloemann 1974: 33). 1723 m. baumgartenas sunkiai susirgo ir buvo priverstas pasirūpinti savo sveikata (semler 1758: 88). 1724 m. jis tapo halės friedricho universiteto studentu. studentų imatrikuliacijos sąraše pasirašė 431 numeriu: 2 P a V. siegmundo jakobo baumgarteno įrašas (1724) halės universiteto metrikose (UA Halle: rep. 46, nr. 2 [1714–1724]) garsusis baumgarteno brolis alexanderis gottliebas nuo 1730 m. taip pat studijavo tame pačiame teologijos fakultete: 3 P a V. alexanderio gottliebo baumgarteno įrašas (1730) halės universiteto metrikose (UA Halle: rep. 46, nr. 3 [1724–1741]) 1731 m. universiteto teologijos fakultete pradeda studijuoti ir jų brolis nathanaelis. tai liudija imatrikuliacijos sąrašai: 4 P a V. nathanaelio baumgarteno įrašas (1731) halės universiteto metrikose (UA Halle: rep. 46, nr. 3 [1724–1741]) 12 semleris (1758: 76) nurodo, kad baumgarteno teologijos mokytojas buvo Michaelis roloffas (1684 m., oschersleben – 1748 m. sausio 29 d., berlin), baigęs teologijos mokslus halės universitete, dirbęs kartu su baumgarteno tėvu. (https://www.google.lt/search?q=roloff+berlin+Propst+und+konsistorialrat &hl=lt&gbv=2&sa=X&as_q=&spell=1&ei=uXexVnq5i8j9uPryg7ab&ved=0cbaQbsga) (Žiūrėta 2014 04 04). hebrajų kalbos baumgarteną mokė garsusis rytų fryzijos generalinis superintendentas johannas Ludwigas Lindhammeris (1689 m. gegužės 17 d., eismannberg – 1771 m. liepos 13 d., aurich), kuris studijavo teologiją halės universitete ir išsamiai nagrinėjo biblijos tekstą. 1720 m. Lindhammeris buvo berlyne prūsų raitelių pulko gens d’armes pastorius. 272 grasiLda bLaŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Įstojęs į halės universitetą, baumgartenas apsigyveno pas gotthilfą augustą francke’ę (1696 m. sausio 1 d., glaucha – 1769 m. rugsėjo 2 d., halle)13, paties augusto hermanno francke’s (1663 m. kovo 12/22 d., Lübeck – 1727 m. birželio 8 d., halle)14, sūnų. Šio namuose jis valgė kartu su šeima, t. y. tapo, vokiškai tariant, Tischgenosse ir pusę metų buvo tikrasis namų draugas (ein ordentlicher Hausgenosse) (semler 1758: 88; schloemann 1974: 33). svarbus faktas, kurį būtina paminėti, kad maždaug tuo metu į halės universitetą buvo pakviestas būsimasis garsus karaliaučiaus teologas heinrichas Lysius, iš tiesų johannas heinrichas Lysius (1704 m. birželio 19 d., königsberg – 1745 m. kovo 29 d., königsberg), garsiojo henricho Lysijaus (1670 m. spalio 10 d., flensburg – 1731 m. spalio 12 d., königsberg)15, sūnus. reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pirmasis karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro vadovas henrichas Lysijus „pasirašinėjo Henrich Lysius“ (citavičiūtė 2004: 25; plg. Vaclovą biržišką (1963 (1990): 470), vadinusį Lysijų jonu henriku. dar žr. Lysius 1994. beje, ona 13 gotthilfas augustas francke buvo garsiojo augusto hermanno francke’s sūnus, motina henrieta kamersekretoriaus johanno george’o rothalso duktė. 1750 m. francke vedė evą Wilhelminę (mirė 1793), joachimo sigismundo von gersdorfo dukterį. Vaikų jie neturėjo. francke buvo teologas ir pedagogas. jis anksti pradėjo darbuotis francke’s įstaigose (Franckesche Stiftungen), studijavo teologiją, tapo pastoriumi, vėliau turgaus bažnyčios (Marktkirche) arkidiakonu. 1723 m. jis tapo halės universiteto teologijos fakulteto adjunktu, 1726 m. ordinariniu profesoriumi. francke’s sveikata nebuvo gera, bet jis atsidavęs tęsė tėvo darbus ir jo misionieriaus veiklą indijoje ir Pensilvanijoje, kur buvo statoma liuteronų bažnyčia. francke’ę rėmė Prūsijos karalius friedrichas Wilhelmas i ir galima sakyti, kad jo veiklai neprieštaravo ir karalius friedrichas ii. francke gyveno halės pietizmo klestėjimo ir nuopuolio, turėjusio įtakos brandenburgo-Prūsijos istorijai, laikais. francke rėmė tūkstančius mokinių ir ligonių. 1767 m. jis pradėjo eiti Magdeburgo hercogystės konsistorijos patarėjo pareigas. Po tėvo mirties tapo francke’s įstaigų direktoriumi. francke palaidotas halės miesto kapinėse šeimos kapavietėje. Žr. http:// www.deutsche-biographie.de/sfz16793.html (Žiūrėta 2014 03 01). 14 augustas hermannas francke buvo evangelikų teologas ir pedagogas, bažnytinių giesmių autorius, pietistas, įkūręs iki šiol veikiančias francke’s įstaigas. jo tėvas buvo juristas, hercogo ernsto Pamaldžiojo rūmų ir justicijos patarėjas. Motina – Lübecko burmistro davido gloxino duktė. francke įgijo gerą išsilavinimą dar namuose, studijavo ne viename universitete klasikines kalbas, ypač graikų, hebrajų, ir teologiją. Magistru tapo Leipcige, disputavęs apie hebrajų kalbos gramatiką. tame pačiame universitete apgynė habilitacinį darbą ir skaitė pirmuosius pamokslus Leipcigo Pauliečių bažnyčioje (Paulinerkirche). francke anksti tapo pietistu, kreipė jaunimą į senojo ir naujojo testamento studijas. halės universitete jis buvo graikų ir orientalistikos, vėliau ir teologijos profesorius. iki 1715 m. jis buvo šv. jurgio bažnyčios (St. Georgen-Kirche) pastorius, 1715–1727 m. halės miesto šv. ulricho bažnyčios (St. Ulrich-Kirche) pastorius. 1968 m. rugsėjo 18 d. pradėjo našlaičių namų statybą. francke’s įstaigos buvo statomos 50 metų. tai didžiulis pastatų kompleksas, kuriame buvo mokykla, gyvenamieji namai, dirbtuvės, vaistinė ir t. t. savotiškame mieste gyveno ir darbavosi apie 2 500 žmonių. francke palaidotas halės miesto kapinėse šeimos kapavietėje. Žr. http://www.heiligenlexikon.de/biographiena/ august_hermann_francke.html (Žiūrėta 2014 03 02). 15 Lysijus vyresnysis 1719 m. organizavo dvikalbio (vokiečių–lietuvių kalbų) Martino Lutherio katekizmo vertimą, kurį 1722 m. išleido gabrielius engelis (dini 1993 ff.). 273straipsniai / articles dar apie Prahos rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną aleknavičienė, 2001 m. paskelbusi du straipsnius apie Lysijų tėvą, viename nemini jo vardo (2001a: 271–292), o antrajame jį jau vadina tik ,,henrich Lysius“ [2001b: 187–206]). semleris (1758: 91) rašo, kad būsimasis garsus karaliaučiaus teologas heinrichas Lysijus buvo pakviestas į halės universitetą mokyti rytų kraštų kalbų ir norėjo kurį laiką ten pasilikti, nes tam čionykštėje akademijoje buvo labai palankios sąlygos, bet netrukus išvyko16. tai buvo 1724 m. tą faktą mini j. h. Lysijaus biografai17. Lysijus mokė baumgarteną aramėjų, arabų, sirų ir etiopų kalbų (das Rabbinische, Arabische, Syrische und Ethiopische) (semler 1758: 91). tų kalbų mokytojai halės universitete taip pat buvo johannas heinrichas Michaelis18, christianas benediktas Michaelis ir pakrikštytas žydas heinrichas christianas immanuelis frommannas (semler 1758: 91; schloemann 1974: 34). Vienas pirmųjų j. h. Lysijaus biografų johannas christophas netzas taip pat pabrėžė, kad Lysijų christianas benediktas Michaelis išmokė sirų ir arabų kalbų, o atsivertęs žydas frommannas aramėjų ir hebrajų kalbų („er [j. h. Lysius] bemühete sich auch in den Morgenländischen sprachen seine Wissenschaft vollkommener zu machen, indem er das syrische und arabische unter der anweisung des herrn Prof. christian benedicti Michaelis erlernte, auch im rabbinicis und talmudicis eines bekehrten juden namens frommann bediente“) (netz 1745: 25). 1725 m. liepos 11 d. tėvo pageidavimu ir draugų patariamas jis tapo friedricho universiteto magistru dekanaujant jau minėtajam Michaelis ir pradėjo mokyti studijuojančius jaunuolius ([...] bald darauf fing er an, seine von gott ihm verliehene gaben in unterweisung der studierenden jugend zu gebrauchen, [...]) (netz ibd.). taigi, Lysijus halėje buvo nuo 1724 m. iki 1726 m. pradžios. jis galėjo susipažinti su baumgartenu vos atvykęs, nes juos supo tie patys halės universiteto profesoriai. jauni žmonės galėjo 16 Plg. vok. tekstą: es war der nachmalige bermte k  nigsbergische theologus, heinrich Lysius, welcher auf eben genante universit  t als Lehrer der morgenl  ndischen sprachen berufen worden. dieser wnschte also, sich noch in einiger zeit hier selbst fester zu se ʒ en, wo ʒ u auf hiesiger academie stets sehr vortheilhafte gelegenheit gewesen. [...] nach abreise des bisherigen geselschafters, herrn Lysius, [...] (semler 1758: 91). reikia atkreipti dėmesį į apibūdinimą „nachmalige bermte“ – „būsimasis garsus“. Vartant dokumentus pastebėta, kad esama painiavos vartojant tėvo ir sūnaus Lysijų vardus. 17 1724 m. johannas heinrichas Lysius atkeliavo į halę, kur susipažino su justu josephu breithauptu, Pauliu antonu, augustu hermannu francke ir kitais žymiais halės universiteto profesoriais. jis mokėsi rytų šalių kalbų ir pradėjo jų mokyti studijuojančius jaunuolius, taip pat įsteigė „collegium cursorium in nt graecum“. 1725 m. birželio 11 d. jis tapo magistru halės universitete, bet netrukus iš halės turėjo išvykti, nes 1726 m. gegužės 15 d. buvo paskirtas karaliaučiaus universiteto ekstraordinariniu rytų kalbų profesoriumi. karaliaučiuje jis taip pat perėmė tėvo darbus ir padėjo jam kunigauti Löbenichto bažnyčioje ir inspektuoti sinagogą. 1731 m. tapo teologijos ordinariniu profesoriumi, 1736 m. atsisakė orientalistikos ekstraordinarinio profesoriaus pareigų filosofijos fakultete (netz 1745; 24–28; arnoldt 1746: 189–190, 219, 422; http://www.manchester.edu/kant/bio/biokon2.htm) (Žiūrėta 2014 12 10). 18 johannas heinrichas Michaelis (1668 m. liepos 26 d., klettenberg – 1738 m. kovo 10 d., halle) buvo teologas ir orientalistas. 280 grasiLda bLaŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI galėjo reikšti labai daug žmogui, turinčiam tikslą rūpintis kalba ir ją puoselėti, kuriant tos kalbos išmokimui ir suvokimui reikalingus instrumentus, kalbamuoju atveju žodyną, kurio autorystės klausimą vis dar reikės spręsti. Proveniencija vėl suradus žodyną tapo labai svarbi, nes joje buvo minimas autorius ir savininkas. ja remiantis ir buvo pradėta ieškoti faktų, patvirtinančių, kad donacijos įrašo duomenys yra teisingi. taip pat tapo svarbu patikslinti, kas buvo pačios prove niencijos autorius. tam tikslui buvo pasitelkti baumgarteno autografai, rasti halės Martino Lutherio universiteto archyve (Archiv der Martin-Luther-Universität zu Halle), halės-Wittenbergo Martino Lutherio universiteto ir saksonijosanhalto žemės biblio tekoje (Martin-Luther Universität Halle-Wittenberg, universitätsu. Landesbibliothek Sachsen-Anhalt) ir halės francke’s įstaigų archyve (Archiv der Franckeschen Stiftungen). halėje baumgarteno autografų nėra gausu. išlikę įrašai halės universiteto dokumentuose, jo rankraščių fragmentai ir laiškai, rašyti lotynų ir vokiečių kalbomis. francke’s įstaigų archyve saugomi 13 autografų. tai rašteliai, įrašai kolektyviniuose laiškuose kolegoms, du laiškai christianui friedrichui Pressier (bressier), vienas gotthilfui augustui francke’ei ir 136 puslapių rankraštis, rašytas 1728–1754 m. rasti autografai, kaip autoritetingiausi tiesioginiai šaltiniai (subačius 2001: 87), tinka rašysenai palyginti. kalbamuoju atveju laiškų turinys domintų, jeigu juose būtų rašoma apie mums rūpimus dalykus, apie baumgarteno ryšius su j. h. Lysijumi, haacku, Lietuvių kalbos seminaru. birutė triškaitė francke’s įstaigų archyve, ieškodama Lietuvių kalbos seminaro pėdsakų, rado seminaro klausytojo friedricho Preußo (1705 m., königsberg – 1733 m. liepos 5 d. Pilkalnis; 1729 m. birželio 13 d. imatrikuliuotas Lietuvių kalbos seminare, drauge nurodant, kad jis 1719–1733 m. buvo Pilkalnio bažnyčios kunigas) (schiller 1994a: 215) laišką, rašytą 1733 m. vasario 5 d. gotthilfui augustui francke’ei, kurio paskutiniame puslapyje laiško autorius perduoda linkėjimus ir profesoriui baumgartenui, o tai reiškia, kad jis pažinojo baumgarteną, kuris bendravo su seminaro klausytojais. yra vilties, kad halės ir berlyno archyvuose galima rasti ir daugiau nuorodų apie tokius ryšius. baumgartenas ne kartą buvo ir fakulteto dekanu. tai liudija teologijos fakulteto studentų sąrašas, rašytas 1738 m. paties dekano baumgarteno („sigism. jac. baumgarten“), kuriame minimi ir jo kolegos Lange, profesoriai Michaelis ir knappas26 (6 pav.), ir 1753 m. laiškas (7 pav.). rašysenos tyrimui gali praversti ir dar du dokumentai iš francke’s įstaigų archyvo (Franckesche Stiftungen). 26 johannas georgas knappas (1705 m. gruodžio 25 d., Öhringen – 1771 m. liepos 30 d., halle) buvo teologas, pietistas, halės universiteto teologijos profesorius. 281straipsniai / articles dar apie Prahos rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną 6 PaV. siegmundo jakobo baumgarteno įrašas halės universiteto studentų registre, saugomas halės universiteto archyve (ua halle: rep 27 nr. 1203). 7 P a V. ištrauka iš dekano siegmundo jakobo baumgarteno rašyto laiško 1753 m. birželio 12 d. lotynų kalba (Martin Luther universität halle-Wittenberg universitätsu. Landesbibliothek sachsen-anhalt, ym 169 (1)) 282 grasiLda bLaŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI 8 P a V. ištrauka iš siegmundo jakobo baumgarteno laiško christianui friedrichui bressier27 1735 m. (halle, franckesche stiftungen: afst/M i b 17: 35) 9 PaV. siegmundo jakobo baumgarteno raštelis apie auką, t. y. apie misijos aukos persiuntimą, parašytas 1754 m. lapkričio 26 d. (halle, franckesche stiftungen: afst/M 3 h 45: 108) Įvertinus donacijos įrašą ir baumgarteno autografus neatrodo, kad proveniecijos autorius buvo baumgartenas. Pavyzdžiui, donacijos įraše virš baumgarteno pavardės yra veikiausiai rašalo dėmė. tokių dėmių baumgarteno rankraščiuose neteko pastebėti, nors plunksnos intensyvumo požymių yra ne vienas. donacija parašyta 27 christianas friedrichas Pressier, ar bressier, kaip nurodoma francke’s įstaigų archyvo internetinėje prieigoje (1697 m. liepos 26 d., Perleberg – 1738 m. vasario 15 d., tranquebar), studijavo teologiją halės universitete. Pakeitęs pažiūras dirbo halės pedagogiume, vėliau tapo misionieriumi ( http://192.124. 243.55/cgi-bin/dhm.pl?x=u&t_show=x&wertreg=Per&wert=pressier%2c+christian+friedric h++-+biografie&reccheck=,26302 ) (Žiūrėta 2014 04 03). Plačiau apie tranquebaro misiją žr. aleknavičienė 2001: 195–198. 283straipsniai / articles dar apie Prahos rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną gotikiniu kursyvu, pirmieji du žodžiai apie menamą žodyno autorių humanistiniu lotyniškuoju raštu. baumgarteno autografai parašyti taip pat ne vienu raštu, o dviem rašto tipais – gotikiniu kursyvu ir humanistiniu lotyniškuoju raštu (žr triškaitė 2012: 139–140)28. Lyginimui pasirinkti autografai yra iš skirtingų gyvenimo laikotarpių, nes nežinoma donacijos įrašo data. Lyginamos pavienės raidės, taip pat atskirų žodžių grafika. kol kas autografuose pavyko rasti ne visus žodžius, užrašytus proveniencijoje, bet jų dar galima paieškoti, nors nemanytina, kad jie galėtų iš esmės pakeisti nuomonę, jog pateikti donacijos įrašo ir baumgarteno autografų pavyzdžiai tikrai rašyti ne ta pačia ranka. rašysenos požymiai (kurapka ir kiti 1998: 202) iš esmės skiriasi. taip pat norint nustatyti parašo autorių pateikti jo brolių alexanderio gottliebo ir nathanaelio autografai, kurie, autorės nuomone, parodo, kad jie taip pat nepasirašė donacijos įrašo, nes skiriasi raidžių jungimas ir kiti raštotyros specialistų apibūdinti požymiai (kurapka ir kiti 1998: 206ff.) 1 LenteLė. naujųjų laikų gotikinis ir humanistinis raštas (raidės ir žodžiai) donacijos įraše ir siegmundo jakobo baumgarteno ir jo brolių alexanderio gottliebo baumgarteno ir nathanaelio baumgarteno autografai (padidinti, kad išryškėtų rašysenos ypatybės) donacijos įrašo ranka baumgarteno autografai a ha d[ono] d[edit] Prediger ʒu halle 28 autorė nuoširdžiai dėkoja dr. birutei triškaitei už moralinę ir fizinę pagalbą dirbant halės archyvuose 2012 m. lapkričio mėn. 284 grasiLda bLaŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI donacijos įrašo ranka baumgarteno autografai ſoll, ſollen, ſolt[en], ſolte auf Waiſenhauſe ſeÿn baumgarten (1724– 1754) brolių autografai 1730– 1731 285straipsniai / articles dar apie Prahos rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną be jokios abejonės, praverstų dar išsamesni rašysenos tyrimai. reikėtų dar padirbėti halėje, ieškant baumgarteno aplinkos žmonių rašysenos pavyzdžių. jų buvo išstudijuota tikrai nemažai, bet akys neužkliuvo už rašysenos, kuri būtų bent panaši į proveniencijos teksto. Pats artimiausias baumgartenui buvo visgi semleris, pastatęs savo mokytojui ir bibliografinį paminklą. jo autografai dar tirtini, bet pirmieji tyrimai parodė daugiau skirtumų nei panašumų. galimas dalykas, kad proveniencijos autorius galėjo būti ir kuris nors kitas iš daugelio baumgartenui atsidavusių mokinių. kita vertus, be mokinių, provenienciją Prahos žodyno priešlapyje galėjo įrašyti ir baumgarteno broliai arba jo vaikai. baumgartenas 1734 m. gegužės 13 d. vedė henriette elenore von bomsdorf, gimusią 1712 m. balandžio 16 d. ji buvo karališkojo lenkų ir kurfiurstiškojo saksų pulkininko Philippo Wilhelmo von bomsdorfo duktė ir pergyveno savo vyrą. apie ją liūdinčią, našle po [vyro] mirties likusią („jeßige nachgelassene betrbte frau Witwe“) su didele šiluma rašė semleris (1758: 108)29. jie turėjo 5 vaikus: christianą henriettą (gimė 1736 m. gegužės 31 d.), Marią elenorą (gimė 1738 m. birželio 7 d.), siegismundą heinrichą (gimė 1740 m. vasario 2 d.), charlotte’ę Wilhelmine’ę (gimė 1743 sausio 26 d.) ir friedrichą jakobą (gimė 1745 liepos 24 d.) (semler 1758: 108–109). galima spėti, kad aukcionui knygas galėjo pristatyti jo sūnūs. tėvo mirties metu visi vaikai buvo gyvi ir, kaip rašoma semlerio nekrologe, neteko nepranokstamo tėvo: „[...] einen unvergleichlichen Vater nun verloren haben“ (semler 1758: 108). sūnums, mirus tėvui, buvo 14 ir 9 metai, prasidėjus aukcionui 1765 m. – 25 ir 20 metų. 1765 m. bibliotekos reikalus galėjo tvarkyti ir dukros arba jų vyrai kyla klausimas, ar šeima nekvietė į pagalbą didžiai išsilavinusių ir apie knygas bei bibliotekos tvarkymą nusimaniusių baumgarteno brolių alexanderio gottliebo ir nathanaelio. tie dalykai dar turi būti tiriami. Žinių apie vaikus dar reikės ieškoti, kaip ir jų rašysenos pavyzdžių. dar kruopščiau ieškotina baumgarteno kolegų ir mokinių, galbūt ir Lietuvių kalbos seminaro klausytojų, autografų. halėje pavyko rasti tik du baumgarteną pergyvenusių brolių alexanderio gottliebo ir nathanaelio autografus. taigi donacijos įrašo autoriaus problema dar iš esmės tirtina. turint omenyje begalinį baumgarteno stropumą ir darbštumą sunku patikėti, kad jis nebūtų kaip nors pažymėjęs įsigytų rankraščių, nors, antra vertus, nėra žinoma, kada tas rankraštis buvo įsigytas. kaip žinoma, baumgartenas sunkiai sirgo podagra ir chiragra (plaštakų podagra) (semler 1758: 116). Ši liga pasireiškia druskų telkimusi sąnariuose ir dideliais skausmais (MtŽ 1980: 100, 447; ferlinz 2012: 123 ff.) ir ji galėjo ne29 internetiniai šaltiniai rašo, kad henriette eleonore baumgarten mirė 1745 m. ( https://portal.dnb.de/ opac.htm?method=simplesearch&cqlMode=true&query=idn%3d1014 348714) (Žiūrėta 2014 12 10). semleris (1758: 108) rašo apie henriette’s eleonore’s vienintelę seserį christiane’ę eleonore’ę, 1727 m. balandžio 17 d. tapusią trečiąja garsiojo mediko johanno junkerio (1679 m. gruodžio 23 d., Londorf – 1759 m. spalio 25 d., halle) žmona. 286 grasiLda bLaŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI leisti rašyti, todėl visai įtikinamas atrodytų spėjimas, jog įrašė kažkas kitas. taigi dabar tikrai negalima patvirtinti, kad siegmundas jakobas baumgartenas buvo donacinio įrašo autorius. iš tyrimo galima būtų daryti tokias išvadas: 1) halės universitete dėstęs Lysijus galėjo sudominti baumgarteną lietuvių kalba ir lituanistine literatūra; 2) labai tikėtina, kad baumgartenas asmeniškai pažinojo haacką ir Lietuvių kalbos seminaro klausytojus, nes pats dėstė seminare; 3) remiantis archyvuose rastais baumgarteno autografais, galima daryti išvadą, kad donacijos įrašas darytas ne jo ranka. ŠaLtiniai baumg a r ten alexander gottlieb 1730: Įrašas halės universiteto metrikose; ua halle: rep. 46, nr. 3 (1724–1741). baumg a r ten nathanael 1731: Įrašas halės universiteto metrikose; ua halle: rep. 46, nr. 3 (1724–1741). baumg a r ten siegmund ja cob 1724: Įrašas halės universiteto metrikose; ua halle: rep. 46, nr. 2 (1714–1724). baumg a r ten siegmu n d jacob 1735: Laiškas christianui benedictui Michaelis ua halle: rep. 27 nr. 1044. b a u m g a r t e n s i e g mu n d ja c o b 1735: Laiškas christianui friedrichui bressier, halle, franckesche stiftungen: afst/M i b 17: 35. baumgar ten s i e g mund jacob 1738: Įrašas halės universiteto studentų registre, ua halle: rep 27 nr. 1203. baumg a r ten s iegmu n d jacob 1753: Laiškas lotynų kalba. Martin Luther universität halle-Wittenberg universitätsu. Landesbibliothek sachsen-anhalt, ym 169 (1). baum g ar ten siegmund jacob 1754: raštelis apie auką, t. y. apie misijos aukos persiuntimą. halle, franckesche stiftungen: afst/M 3 h 45: 108. LiteratŪra aleknavičie n ė o n a 2001a: die reste des verschollenen königsberger exemplars des handschriftlichen Lysius-katechismus (1719). – Linguistica Baltica 9, 271–292. alekn avičie n ė ona 2001b: henricho Lyzijaus laiškas augustui hermannui francke’i. – Archivum Lithuanicum 3, 187–206. alek n avič i e n ė ona 2005: henrich Lysius’ Missionsarbeit in Preußisch-Litauen nach seinen briefen an august hermann francke. – Interdisziplinäte Pietismusforschungen. Beiträge zum Ersten Internationalen Kongress für Pietismusforschung 2001. hrsg. Von udo sträter in Verbindung mit hartmut Lehmann, thomas Müller-bahlke und johannes Wall- 287straipsniai / articles dar apie Prahos rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną mann. hallesche forschungen 17/2. tübingen: Verlag der franckeschen stiftungen halle im Max niemeyer Verlag, 675–688. arnoldt daniel heinrich 1746: Ausfrliche und mit Urkunden versehene Historie der K  nigsbergischen Universit  t. königsberg in Preußen: hartung. baumgarten jakob siegmund 1748–1752: Nachrichten von einer hallischen Bibliothek. bd. 1–8. halle: bei johann justinus gebauer. baumgarten jakob siegmund 1752–1758: Nachrichten von merkwürdigen Büchern. bd. 1–12. halle: bei johann justinus gebauer. bense ger tr ud 1997: kélos nobaźnos giesmes. zum litauischen evangelischen kirchenlied im 18. jahrhundert. – Europa in der Frühen Neuzeit. Festschrift für Günter Mühlpfordt. bd. 3. Aufbruch zur Moderne. hrsg. von erich donnert. Weimar, köln, Wien: böhlau Verlag, 447–459. biržiška Vaclovas 1963 (1990): Aleksandrynas: Senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1856 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos 2: XVIII–XIX amžiai. Čikaga: jaV Lb kultūros fondas. antrasis fotografuotinis leidimas. Vilnius: Lietuvos kultūros fondas. blažienė grasilda, trumpa edmundas, gelumbeckaitė jolanta, adamonytė Veronika 2013: Interaktyvus Rytų Prūsijos žemėlapis. Prieiga internete http:// prusija.lki.lt/. büsching anton friedrich 1783: Beyträge zu der Lebensgeschichte denkwürdiger Personen insonderheit gelehrter Männer. bd. 1. Halle: verlegt von sel. joh. jac. curts Witwe. citavičiūtė Liucija 2004: Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. Istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. dbe 2005 – Deutsche biographische Enzyklopädie. 2. überarbeitete und erweiterte ausgabe. bd. 1. Aachen – Braniß, hrsg. von rudolf Vierhaus. München: k.g. saur. doering heinrich 1831: Die Gelehrten Theologen Deutschlands im achtzehnten und neunzehnten Jahrhundert. nach ihrem Leben und Werken clargestellt von dr. heirich doering. bd. 1. a–b. orla: bei johann karl gottfried Wagner. drotvinas Vincen t a s 1998: das seminarium Lituanicum an der universität halle (1727–1740 in seinem einfluß auf die herausbildung der litauischen Philologie. – Hallesche Forschungen. bd. 1. Halle und Osteuropa. Zur europäischen Ausstrahlung des hallischen Pietismus. hrsg. von johannes Wallmann und udo sträter. tübingen: Verlag der franckeschen stiftungen halle im Max niemeyer Verlag, 157–171. ee 2010 – Estetikos enciklopedija. sudarytojas, rengėjas ir mokslinis redaktorius juozas Mureika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. ehrhardt-rein susanne 1996: Zwischen Glaubenslehre und Vernunftwahrheit. Natur und Schöpfung bei Hallischen Theologen des 18. Jahrhunderts. Physikotheologie im historischen Kontext. bd. 3. hrsg. von Manfred büttner Münster: Lit. 288 grasiLda bLaŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI ferlinz rudolf 2012: Vidaus ligų diferencinė diagnozė. Vilnius: Medicinos tyrimų ir konsultacijų centras geroMeda. geitler Leopold 1875: Litauische Studien. auswahl aus den ältesten denkmälern, dialectische beispiele, lexikalische und sprachwissenschaftliche beiträge von. dr. Leopold geitler. Prag: Mourek. hirsch emanuel 1968: Geschichte der neuern evangelischen Theologie im Zusammenhang des europäischen Denkens. bd. 2. gütersloh: Verlagshaus gerd Mohn. hoffbauer johann christian 1805: Geschichte der Universtät Halle bis zum Jahre 1805. halle: schimmelpfennig. hr 1998 – Religion in Geschichte und Gegenwart. handwörterbuch und religionswissenschaft. Vierte, völlig neu bearbeitet auflage, hrsg. von hans dieter betz, don s. browning, bernd janowski, eberhard jängel. bd 1. a–b. tübingen: Mohr siebeck. jacob s edu a rd 1898: johann Liborius zimmermann und die pietistische bewegung in Wernigerode. – Zeitschrift des Harz-Vereins für Geschichte und Altertumskunde 31, 121–226. kaunas domas 1996: Mažosios Lietuvos knyga. Lietuviškos knygos raida 1547–1940. Vilnius: baltos lankos. kurapka e[gidijus], Malevski h[endryk], Palskys e[ugenijus], kuklianskis s[amuelis] 1998: Kriminalistikos technikos pagrindai. Vilnius: eugrimas. Lemeš k i n ilja 2012: friedrichui Wilhelmui haackui priskiriamas Prahos rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. – Mažoji Lietuva; paribio kultūros tyrimai. Kalbų ir kultūrų sankirtos archyvai. Vilnius: europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacija ekkdta, 31–58. Lemeš k i n ilja 2013: Prahos vokiečių–lietuvių rankraštinio žodyno autorystės klausimu. – Acta Linguistica Lithuanica 69, 269–279. Lessing gotthold ephraim 1759: briefe die neueste Literatur betreffend. dreiunddreissigster brief. den 19. april 1759. – Lessings Werke in fünf Bänden. dritter band. berlin und Weimar: aufbau-Verlag, s. 96–99. LkŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002; elektroninis variantas. redaktorių kolegija: gertrūda naktinienė (vyr. redaktorė), jonas Paulauskas, ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, jolanta zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete www.lkz.lt. Loh gerhard 2002: Verzeichnis der Kataloge von Buchauktionen und Privatbibliotheken aus dem deutschsprachigen Raum. teil 3: 1761–1780. Leipzig: v. Lysius heinrich johann 1993: Mažasis Katekizmas. Pagal berlyno rankraštį parengė Pietro u. dini. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. [Meier georg friedrich] 1763: Alexander Gottlieb Baumgartens Leben, beschrieben von Georg Friedrich Meier. halle im Magdeburgischen: verlegt von carl hermann hemmerde. 289straipsniai / articles dar apie Prahos rankraštinį vokiečių–lietuvių kalbų žodyną MtŽ 1980 – astrauskas Vytautas, biziulevičius stasys, Pavilonis salezijus, Vaitilavičius adomas, Vileišis aleksandras. Medicinos terminų žodynas. Vilnius: Mokslas. netz johann christoph 1745: Des Apoſtels Pauli abgen  thigtes  ffentliche Bekenntniß, vor denen Theſſalonichern, von ſeinem gefhrten Amte und Wandel aus den Worten des erſten Briefes an die Theſſalonicher, im andern Capittel, v. 3.4.5. bey dem Hochverdienten EhrenGed  chtniß Welches dem Weyland Hochehrwrdigen, in GOTT and  chtigen und Hochgelahrten Herrn Johann Heinrich Lysio, Der H. Schrift Hochberhmten DOCTORI, bey der L  blichen K  nigsbergiſchen Academie Hochmeritirten PROFESSORI, Hochverordneten Conſiſtorial=Rath, PASTORI der L  benichtſchen Pfarr=Kirche, wie auch Inspectori der L  bnichtſchen Schule und Jdischen Synagogæ, Nachdem Derſelbe den 29. Martii dieſes 1745. Jahres in dem 41. Jahr, Seines rhmlich gefhrten prieſterlichen Lebens und Wandels, ſanft und ſelig in dem Herrn entſchlafen, und darauf den 9. April in hieſiger Pfarr=Kirche beerdiget worden, an demſelben betrbten Begr  bniß=Tage vorgeſtellet von Johann Christoph Neß, Diacono bey derſelben Pfarr= Kirche. k  nigsberg: gedruckt bey Martin eberhard dorn, k  nigl. Privil. buchdrucker. Poppe benhard 1907: Alexander Gottlieb Baumgarten. Seine Bedeutung und Stellung in der Leibnitz-Wolffischen Philosophie und seine Bedeutung zu Kant. Nebst Veröffentlichung einer bisher unbekannten Handschrift der Ästhetik Baumgartens. inaugural – dissertation zur erlangung der doktorwürde der hohen Philosophischen und naturwissenschaftlichen fakultät der universität Münster in Westfallen vorgelegt von bernhard Poppe aus Lauer. borna-Leipzig: buchdruckerei robert noske. retk 1971 – Realencyklopädie für protestantische Theologie und Kirche. begründet von j.j. herzog. in dritter verbesserter und vermehrter auflage unter Mitwirkung vieler theologen und anderer gelehrten hrsg. von. d. albert hauck Professor in Leipzig. zweiter band. arethas von cäsarea – bibeltext des at. unveränderter nachdruck der 1896–1913 bei der j. c. hinrichs’schen buchhandlung in Leipzig herausgegebenen ausgabe. graz: akademischer drucku. Verlagsanstalt. roebb e r gre g g a. 2005: Pietists and the orders of creation. Interdisziplinäte Pietismusforschungen. Beiträge zum Ersten Internationalen Kongress für Pietismusforschung 2001. hrsg. Von udo sträter in Verbindung mit hartmut Lehmann, thomas Müller-bahlke und johannes Wallmann. hallesche forschungen 17/2. tübingen: Verlag der franckeschen stiftungen halle im Max niemeyer Verlag, 747–758. schic k e tanz Pete r 2001: der Pietismus von 1676 bis 1800. – Kirchengeschichte in Einzeldarstellungen iii/1. hrsg.: ulrich gäbler, gert haendler und joachim rogge. Leipzig: evangelische Verlagsanstalt. schic k e tanz Peter 2005: das Miteinander von Pietismus und aufklärung in halle. – Interdisziplinäte Pietismusforschungen. Beiträge zum Ersten Internationalen Kongress für Pietismusforschung 2001. hrsg. Von udo sträter in Verbindung mit hartmut Lehmann, thomas Müller-bahlke und johannes Wallmann. hallesche forschungen, bd. 17/1. tübingen: Verlag der franckeschen stiftungen halle im Max niemeyer Verlag, 235–242.