Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija

VITALIJA KARACIEJŪTĖ Lietuvos edukologijos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: dabartinė morfologija, tarmių morfologija, dialektologija. VARĖNOS ŠNEKTOS DAIKTAVARDŽIO GIMINĖS KATEGORIJA The Category of Gender of Noun in Varėna Sub-dialect ANOTACIJA Varėnos šnektos giminės kategorija natūraliosios morfologijos požiūriu iki šiol nėra tirta ir aprašyta. Pagrindinis straipsnio tikslas – aptarti šios šnektos giminės kategorijos struktūrą, remiantis empirine medžiaga, pateikti daiktavardžių giminės semantinę ir morfologinę charakteristiką, nustatyti giminės varijavimo atvejus. Atlikta analizė parodė, kad: 1) Varėnos šnektoje daiktavardžių giminė (vyriškoji ir moteriškoji) nėra griežtai diferencijuota pagal kamienus, kurie kartu su fleksijomis tik iš dalies žymi giminę; netikslu kalbėti ir apie ypatingą „giminės morfemą“ Varėnos šnektos daiktavardžių struktūroje; 2) tiriamajai šnektai būdingas giminės formų varijavimas. ANNOTATION The category of gender of Varėna sub-dialect has not been researched and described from the perspective of natural morphology up to now. The main aim of the article is to discuss the structure of the category of gender in this sub-dialect, on the basis of empiric material to present semantic and morphological characteristics of the gender of noun and to identify cases of variations in gender. The conducted analysis revealed that: 1) there is no strict differentiation in (masculine and female) gender of the sub-dialect of Varėna according to stems, which only partially mark the gender together with flexions; it is inaccurate to point to specific ‘gender morpheme’ in the structure of nouns of the Varėna sub-dialect. 2) Variation in forms of gender are characteristic of the sub-dialect under the research. ESMINIAI ŽODŽIAI: pietų aukštaičiai, Varėnos šnekta, natūralioji morfologija, giminės kategorija, giminės varijavimas. KEYWORDS: Southern aukštaičiai, Varėna sub-dialect, natural morphology, the gender category, variations in gender. Straipsniai / Articles 229 VITALIJA KARACIEJŪTĖ Kategorija – tam tikra kalbos elementų sistema – turi gramatinę reikšmę ir ją rodančią gramatinę formą, t. y. formalų rodiklį (plg.: Hockett 1965: 211; LKG I 18–19; Paulauskienė 1983: 157; Matthews 1997: 48)1. Norint apibrėžti, kokias morfologines kategorijas turi viena ar kita kalba, pirmiausia reikia žiūrėti į toje kalboje esančias kait ybines (fleksines) formas. Kitaip tariant, morfologinė kategorija egzistuoja ten, kur ji formaliai kaip tokia pasirodo (Wurzel 1989: 53). Šiuolaikinėje morfologijos teorijoje žodžiai į kategorijas skirstomi pagal sintaksines funkcijas, darybą, gramatinį turinį ir kontekstą (plačiau apie kategoriją ir jos bruožus žr. Carstairs-McCarthy 2000: 264–272). Skaičiaus, linksnio ir giminės2 gramatinės kategorijos viena su kita yra susijusios3: žodžio formos gramatinė morfema (fleksija, arba fleksyvas) visada koduoja skaičiaus ir linksnio kategorijas, o tai, kad giminės gramatinė kategorija turi ryšį su skaičiaus kategorija, patvirtina kalbos universalija, teigianti, kad kiekviena kalba, kuri turi giminės kategoriją, visada turi ir skaičiaus kategoriją (Greenberg 1968: 95). Įprasta manyti, kad daiktavardžio giminę rodo vienaskaitos vardininko gramatinė morfema4. Tokiu atveju Varėnos šnektoje ypatingą „vyriškosios giminės“ morfemos statusą turėtų a, įa₁, įa₂, u, iu fleksinių klasių daiktavardžių vienaskaitos vardininko formų gramatinės morfemos (fleksijos), pvz.: ná.m-as, kã.l-es, rug-ĩs, sùn-ùs, špiẽč-ùs. Tokio statuso neturėtų i ir C kamienų vienaskaitos vardininko formų gramatinės morfemos (plg. Rosinas 2005: 45). Varėnos šnektoje gramatinę giminės kategoriją simbolizuoja ir vienaskaitos kilmininkas, plg.: a, įa₁, įa₂, im, u, iu fleksinių klasių daiktavardžio kilmininko formas: ná.m-o., kã.l-o., rùg-o., dã.bes-o., su.n-ãus, špiẽč-ãus. Tačiau, palyginę tų pačių fleksinių klasių vienaskaitos galininko formas ná.m-u., kã.l-u., sún-u., špiẽč-u., rùg-i., dã.bes-i. ir moteriškosios giminės daiktavardžių galininko formas daĩn-u., mãr̃č-u., žõl-bl., ã.k-i., sã.ser-i., matytume, kad minėtų formų gramatinės morfemos tokios „supercharakteristikos“ neturi (plg. Rosinas 2005: 46). Taigi susiduriama su giminės problema, kai fleksinių formų gramatinės morfemos dėl per didelio sinkretizmo ne visada gali simbolizuoti giminę, o tai reiškia, kad šnektoje jos nėra visiškai diferencijuotos pagal gimines (plg. Rosinas 2005: 44). 1 Apie kategorijos termino skirtingą vartoseną žr. Carstairs-McCarthy 2000: 267; Plungian 2010: 20. 2 Apie giminės ir skaičiaus bei giminės ir linksnio sąveiką žr. Corbett 1991: 132, 154–157. 3 Morfologinės kategorijos, Wolfgango Ulricho Dresslerio teigimu, gali būti produktyvios arba neproduktyvios. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skaičius yra toks pats produktyvus kaip ir linksnis, o giminė simbolizuojama tik morfosintaksiškai (Dressler 2003: 34). 4 Vienaskaitos vardininko galūnė dar vadinama teminiu žymekliu (Savickienė, Kazlauskienė, Kamandulytė 2004: 5). 230 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija 1 PAV. Varėnos ir jos apylinkių žemėlapis5 Tema aktuali ne tik dėl iškeltos giminės problemos, bet ir todėl, kad pietų aukštaičių patarmei priskiriamos Varėnos ir arčiausiai jos esančių kaimų – Akmenės, Babriškių, Barčių, Beržūpio, Giráitės, Kašėtų, Mer̃gežerio, Matuižų, Perlojos, Pauosupės, Rūdnìos, Senõsios Varėnos, Ūtos, Zervýnų, Žiūrų (žr. 1 pav.) – šnektos giminės kategorija6 nei tradicinės, nei šiuolaikinės – natūraliosios – morfologijos požiūriu iki šiol nėra tirta ir aprašyta. Straipsnio tikslas – aptarti šnektos giminės kategorijos struktūrą, remiantis empirine medžiaga, pateikti daiktavardžių giminės semantinę ir morfologinę charakteristiką, nustatyti giminės vari javimo atvejus. 5 Žemėlapį sudarė Laura Geržotaitė. 6 Apie Varėnos šnektos skaičiaus kategoriją žr. Karaciejūtė 2012: 53–59. Straipsniai / Articles 231 VITALIJA KARACIEJŪTĖ Tiriamąją medžiagą sudaro 2005–2013 m. straipsnio autorės individualiai sukaupti šnektos tekstai iš Varėnos ir arčiausiai jos esančių kaimų (garso įrašų trukmė apie 70 valandų). Analizuojami vyresniosios kartos atstovų, gimusių 1913–1939 m. ir nuolat gyvenančių tiriamosios šnektos plote, kalbos duomenys. Tyrimas atliekamas remiantis natūraliosios morfologijos teorijos, kuri atsirado susijungus žymėtumo ir fonologinio natūralumo sąvokoms (Dressler 2000: 289), principais. Darbe taikomas deskripcinis, opozicijų ir lyginamasis metodai. Varėnos šnektos giminės kategorijos7 struktūrą sudaro vyriškosios (pvz.: šienas ‘šienas’, ūkis ‘ūkis’, arklìs ‘arklys’, sunùs ‘sūnus’, dancis ‘dantis’, vanduo ‘vanduo’) ir moteriškosios (pvz.: krucinė. ‘krūtinė’, dúona ‘duona’, valžà ‘valdžia’, klẹtis ‘klėtis’, sesuõ ‘sesuo“, duktė̃ ‘duktė’) giminės opozicija8. Dabartinė daiktavardžių giminės kategorija yra dvinarė, tačiau anksčiau, be vyriškosios ir moteriškosios (nežymėtosios ir žymėtosios) giminės, baltai turėjo bevardę giminę9. Tradiciškai daiktavardžiai į gimines skirstomi semantiniu ir morfologiniu pagrindais (Laigonaitė 1961: 122–123; dar plg. DLKG 62–63)10. Semantiškai skirstomų daiktavardžių giminė, paremta leksine reikšme ir lyčių skirtumu11, gali būti ne tik skirtingų kamienų, linksnių galūnių, darybos, bet ir kitos šaknies, pvz.: kàt su_šeimù [vyro] tė.ko. búc ‖ tėvas ⋮ mamà jō ‖ „Kad su šeima [vyro] teko būti. Tėvas, mama jo“ (Mrg); tai_cà màno. vīras anàs ‖ „Tai čia mano vyras anas“ (Prl) ir tai_dar ⋮ va_šitōj mo.teris | tai_jōs mamà nevai kšto. ‖ „Tai dabar va šita moteris, tai jos mama nevaikšto“ (Prl); tàs tai_jàu jōs ⋮ jo.s_ brólis | jo._brólis ‖ „Tas tai jau jos, jos brolis, jo brolis“ (Vrn) ir o._jō˙ ⋮ tà jo._sesuõ irà 7 Apie giminės kategoriją žr.: Hockett 1965: 231; Aikhenvald 2004:1031–1045; Holvoet, Semėnienė 2006: 101–120; WALS. Apie giminės kategoriją šiaurinių širvintiškių, Joniškio ir Ramaškonių šnektose žr.: Markevičius 2009: 15–31; Kaikarytė 2010: 28–33; Tuomienė 2010: 53–61. 8 Aldonos Paulauskienės (2007: 23) teigimu, „kur yra opozicija, ten turi būti ir neutralizacijos galimybė, t. y. priešinamu jų narių suartėjimas iki sinonimijos arba net visiškas opozicijos išnykimas“. 9 Davidas Crystallas (1999: 130) šalia opozicijos vyriškoji giminė / moteriškoji giminė / bevardė giminė pateikia dar ir gyvas / negyvas priešpriešą (dar plg. Paulauskienė 1989: 172; Matthews 1997: 142). Manoma, kad vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžio klasės susiformavo iš aktyviųjų, gyvųjų daiktavardžių (genus activum), kurių denotatai yra gyvybiškai aktyvūs, o bevardės giminės daiktavardžio klasės – iš inaktyviųjų, kitaip tariant, pasyviųjų, negyvųjų daiktavardžių (genus pasivum), kurių denotatai yra gyvybinio ciklo neturintys objektai (Rosinas 2005: 156; dar žr.: Kuryłowicz 1964: 207; Mažiulis 1970: 76; Zinkevičius 1980: 176–177). 10 Alexandra Yurievna Aikhenvald (2004: 1034–1036) greta semantinio, formalaus morfologinio giminių skyrimo kriterijų mini fonologinį. 11 Plg. rusų kalbos „belýčius“ (angl. epicenes) daiktavardžius krolik ‘triušis’ ir sobaka ‘šuo’, kurių pirmasis derinamas su vyriškąja, antrasis – su moteriškąja gimine, tačiau abu gali reikšti bet kurios lyties gyvūnus. Minėtas pavyzdys rodo, kad vienoje kalboje gali egzistuoti skirtingos atskirų žodžių klasių giminių derinimo sistemos (Aikhenvald 2004: 1033). 232 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija ištekėjus ‖ „O jo, ta jo sesuo yra ištekėjusi“ (Prl); nórs jis pác lietùvis bùvo. | bet jau skaitė.s lenkū mó.ki.to.jes ‖ „Nors jis pats lietuvis buvo, bet jau skaitėsi lenkų mokytojas“ (Žr) ir nù ir_paskui sã.ko. | per_pá.mo.ka(s) sė́žin visì | nu_ir_mó-ki.to.je12 kláuse | vaikai ‖ iš_kur jūs ėmė.t šitù(s) žaislùs ‖ „Na ir paskui sako, per pamokas sėdime visi, na ir mokytoja klausia: vaikai, iš kur jūs ėmėte šitus žaislus?“ (Vrn) (plg. Valeckienė 1984: 175–178; 1998: 231–234). Minėtinos naminius ir laukinius gyvulius ir paukščius reiškiančios poros, kurių jaunikliai visada yra vyriškosios giminės, pvz.: jãėm dá.vę. kavėj– | katinùku. ‖ „Jam davė katinuką“ (Vrn) ir nei_katės netùrū ‖ „Nei katės neturiu“ (Bbr); taĩ ir_katę [buvo] ‖ ir_kačiuku. [turėjo] ‖ „Tai ir katė [buvo], ir kačiuką [turėjo]“ (Bbr) (dar žr.: Laigonaitė 1961: 124–126; Jakaitienė, Laigonaitė, Paulauskienė 1976: 33; Paulauskienė 1983: 179–180; 1989: 173–174; 1994: 161; 2006: 70–73; DLKG 63; Valeckienė 1998: 235–236). Visi daiktavardžiai, nereiškiantys skirtingos lyties asmenų, gyvulių ar paukščių, turi nemotyvuotą giminę (plg.: sakàũ ‖ taigi_jis tùri mašinėlbl. | ir_tùri kitù. matòciklu. ‖ „Sakau, taigi jis turi mašinėlę ir turi kitą motociklą“ (Prl); taĩ_iêi [vaikai] nupirki. to.ki. stà.lu. | kàb va_dar̃ nuog_cà | dá.r lig_cà ‖ ir_cà tùri tokès kė́des ‖ ir̃ | tai_cà dáugáuse va_válgàu ‖ „Tai jie [vaikai] nupirkę tokį stalą, kaip va dabar nuo čia, dar ligi čia. Ir čia turi tokias kėdes, ir tai čia daugiausia va valgau“ (Prl) ir t. t.)13. Šie daiktavardžiai nėra kaitomi giminėmis, plg.: mašinėlę. ir **mašinėlis14; matòciklas ir **matòcikla; stà.las ir **stà.la15 (LKG I 19; Paulauskienė 1989: 170; 2006: 69; DLKG 62–63). Morfologiškai skirstomų daiktavardžių giminę lemia morfologinės ypatybės, t. y. jo forma: kamienas, linksnių galūnės (Laigonaitė 1961: 122–123; dar plg. DLKG 62–63). Vyriškoji ir moteriškoji giminės žymimos remiantis sintaksiniu, arba sintagminiu, kriterijumi, nusakančiu formų derinimą, pvz.: mė́li.na šviesà tràkšt ‖ „Mėlyna šviesa trakšt“ (Prl); gã.ras to.kis cìltas tai_bùvo. ‖ „Geras toks tiltas tai buvo“ (Mrg). 12 móki.to.jes ir móki.to.je tipo daiktavardžiai vadinami substantiva mobilia (plg.: Valeckienė 1998: 236–240; Holvoet, Semėnienė 2006:110; dar žr.: Zumpt 1846: 17; Jacob 1851: 146; apie daiktavardžių porų žymėtumą žr. Paulauskienė 1994: 159), arba motion nouns (vok. Movierung (Sexusdifferenzierung)), plg. Philippo Conzetto pateikiamus pavyzdžius: „lieùv-is (‘male Lithuanian’)“ – „lieùv-ė (‘female Lithuanian’)“ (praleista t – aut. past.); „pedagòg-as (‘male teacher’)“ – „pedagog-ė (‘female teacher’)“ (Conzett 2010: 148–149); ispanų ir vokiečių kalbų pavyzdžius žr. Corbett 1991: 67; Lohde 2006: 124–126). 13 Palyginkime prancūzų kalbos pavyzdžius: mot. g. maison ‘namas’ ir vyr. g. château ‘pilis’. Šie daiktavardžiai yra negyvieji, t. y. neturi ryšio su vyriškąja ir moteriškąja lytimi (Aikhenvald 2004: 1031). 14 Dviem žvaigždutėmis žymimos teoriškai galimos, bet šnektoje nevartojamos formos. 15 Apskritai visi daiktavardžiai yra klasifikuojami ir turi giminę, bet giminėmis nėra kaitomi. Straipsniai / Articles 233 VITALIJA KARACIEJŪTĖ Dar palyginkime formų derinimo atvejus, kai galūnės pagal giminę nėra diferencijuotos: nu_žūrâu kap_jįs dá.ro. | ir_às [darau] | kap_tàs *mìke. kvailùtis || „Na žiūriu kaip jis daro ir aš [darau] kaip tas Mike kvailutis“ (Grt); sà.kę. ¦ kad_jisai vàlkata || „Sakė, kad jis valkata“ (SVrn). Morfologinis, arba formalusis, kriterijus remiasi kamienais ir nuo jų priklausančiomis fleksijomis. Pavyzdžiui, u kamieno daiktavardžiai visada yra vyriškosios giminės: sùn-ùs dîrba *vîlnun || „Sūnus dirba Vilniuje“ (Žr); o. dabar ¦ ir_parduo-tùvę.s ¦ ir_tùrg-us dar_vieto.i ¦ viškas tenái vieto.idabar || „O dabar ir parduotuvės, ir turgus dabar vietoje, viskas tenai vietoje dabar“ (Vrn). Varėnos šnektoje, kaip ir kitose natūraliosios morfologijos metodais tirtose lietuvių (ir latvių) šnektose (plg.: Rosinas 2005; Markevičius 2009; Kaikarytė 2010), daiktavardžių giminė nėra griežtai diferencijuota pagal kamienus, kurie kartu su fleksijomis tik iš dalies žymi giminę (plg. Valeckienė 1998: 234). Šnektoje esama daiktavardžių (rodančių giminystės santykius, pareigybes, pavardes), kurie turi moteriškosios giminės i̯ā, ē kamienų gramatinę morfemą (fleksiją), nors pagal semantiką yra vyriškosios giminės¹⁶, pvz.: sakâu ¦ màno. tėtę. būuo. mėsininkas || „Sakau, mano tėtė buvo mėsininkas“ (SVrn); labai totà¹⁷ būuo. gę.-ras || „Labai tota buvo geras“ (Brč); paskuì ¦ màno. dėdę. ¦ mamõs brólis | tai_labai ¦ peilukù gražęi skutinėdavo. | visókeis raštaìs || „Paskui mano dėdė, mamos brolis, tai labai peiliuku gražiai skutinėdavo visokiais raštais“ (Mtz); nu_kur ¦ kur iš-- ¦ iš_ valžõs àte.me. | atidúodavo. ¦ šíciem | *blínda¹⁸ | a(š) sakâu | to.kõ raíkėjo. | kàt ¦ vi̯siem ùšpakalu(s) su_nagáiko.m¹⁹ iškapót || „Na kur, kur iš valdžios atėmė, atiduodavo šitiems, Blinda; aš sakau, tokio reikėjo, kad visiems užpakalius su nagaikomis iškapotų“ (Žr). Varėniškiai pasako daiktavardžių, kurie be konteksto suvokiami kaip vyriškosios giminės. Esant kontekstui, tokių daiktavardžių giminę parodo giminėmis kaitomi priklausomieji žodžiai; tokių žodžių forma išlieka ta pati, nors funkcija ir pasikeičia (plg. Stundžia 1979: 82; Valeckienė 1998: 240), pvz.: kokìs jis_tì būožę.²⁰ būuo. | alè²¹ žã.-- ¦ žã.mę.s būuo. taì ¦ išvėžę. || „Koks jis ten buožė buvo, bet žemės buvo, tai išvežė“ (Ūt); iìs [vyras] mušeikà būuo. || „Jis [vyras] mušeika buvo“ (Brč); alę_tikrai 16 Šis reiškinys dar vadinamas gramatinės giminės ir lyties konfliktu (žr. Markevičius 2009: 19–22; apie rusų kalbos daiktavardžių gramatinės giminės ir lyties konfliktą žr. LS 138–141). 17 Tėtė, tėvas arba vyro tėvas. 18 Tadas Blinda. 19 Botagais. Slavizmas. 20 Turtingesnis ūkininkas. 21 Varėnos šnektai būdingas jungtukas, dažniausiai vartojamas priešpriešai, priežastčiai reikšti. 234 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija sã.vas vagìs ⋮ taĩ | argi_tù ⋮ argi_tù ⋮ daskaũosìs22 ‖ „Bet tikrai savas vagis, tai argi tu, argi tu dasikavosi (prislepsi)“ (SVrn)23; o._kačiùkas bùuo. kóks zdráica24 | ir_an ⋮ bùfeto.25 | ir_an_špìnto.s | ir_ùisùr lá.kštę. to:kìs ‖ „O kačiukas buvo toks zdraica ir ant bufeto, ir ant spintos, ir visur lakštė toks“ (Bbr); va_dabaŕ ⋮ ir_màno. káiman [yra žmonių] | kuŕ ⋮ kur_bùuo. tokì priešai | išgamo.s bùuo. ‖ „Va dabar ir mano kaime [yra žmonių], kur, kur buvo tokie priešai, išgamos buvo“ (Vrn). Akivaizdu, kad minėti daiktavardžiai turi neigiamą, menkinamąjį atspalvį (plg.: Stundžia 1980: 79; Gudžinevičiūtė 2009: 273; daugiau pavyzdžių žr. Gudžinevičiūtė 2008). Daiktavardžiai búožę., mušėikà, válkata, vagìs, zdráica, išgama „neturi atskiro „savo“ kamieno, fleksijų; nėra specialios „bendrosios giminės“ būdvardžių klasės“ (Stundžia 1980: 82), tačiau turi dvi gimines ir todėl tradiciškai vadinami hibridiniais (angl. hybrid nouns26) (plg. Corbett 1991: 38, 66; Judžentis 2002: 43), arba dvigiminiais (lenk. dwurodzajowe rzeczowniki) daiktavardžiais (plg.: Otrębski 1956: 5; Rinkauskienė 1999: 13; Judžentis 2002: 43). Lietuvių kalboje gramatinės kategorijos statuso neturinčios „bendrosios giminės“ (lot. substantiva communia, angl. common gender) daiktavardžių moteriškoji giminė Varėnos šnektoje beveik nevartojama. Nežymėtoji vyriškosios giminės forma šnektos atstovų pasakoma dažniau27. Kai kurių daiktavardžių giminė ne visada yra aiški, jos nerodo jokie gramatiniai žymikliai, pvz.: visùs giminės ⋮ visùs | kap kokè ⋮ kalėjimes tī. | višku. jì žinójo. ‖ „Visas gimines, visus, kaip kokia, kalėjimus ten, viską ji žinojo“ (Bbr) (plg.: gi.váen-to.jes būu. ⋮ priė ⋮ pàt *ulõs | ir_dár ⋮ dár jō giminū va_cà skaitę.s [yra] ‖ „Gyventojas buvo prie pat Ūlos ir dar, dar jo giminių va čia skaitėsi [yra]“ (Žr)); tai, žmo-gùs tī. iāu ⋮ taĩsę.s28 | dá.rę.s29 | tvãrkę.s | bèt ⋮ daŕ girdėjáu ⋮ kat_pardúoda | tuos_na-mùs ‖ „Tai žmogus ten jau taisėsi, darėsi, tvarkėsi, bet dabar girdėjau, kad parduoda tuos namus“ (Bržp) (plg. kù.gi gali žmògùs dáuk pà.sako.c ‖ „Ką gi gali žmogus daug pasakoti“ (Vrn)); kad_gál spakainà30 vaĩkas ‖ „Kad gal spakaina 22 Slavizmas. 23 Palyginkime apibendrinta reikšme vartojamą formą: galì ráǯìkstīs | bet_daŕ ⋮ bijėi ⋮ visóku. và ⋮ vagū šitū ‖ „Gali reikštis, bet dabar bijai visokių va vagių šitų“ (Žr). 24 Padauža, nenuorama. 25 Spintos indams ar valgiams sudėti. 26 Atvejus, kai kalbant apie moterį išlaikoma vyriškosios giminės forma, galima sieti su natūralios vyriškosios gramatinės giminės išplėtimu į žymėtos moteriškosios giminės sritį (Holvoet, Semėnienė 2006: 106). 27 Apie graikų kalbos daiktavardžių common gender žr. Holton ir kt. 1997: 61–62. 28 Gerino. 29 Gamino, dirbo. 30 Rami. Straipsniai / Articles 235 VITALIJA KARACIEJŪTĖ vaikas“ (Vrn) (plg. acìmenu ¦ ì ¦ vaìku ¦ dúono.s ¦ sukrãmtė. ¦ sukrãmtė. | tai_vadi-no.(s) žandà | dro.bìnen skudurùkan ¦ cùkro. [įdeda] | ir_dúoda ¦ kap_čùlptūku. | ir_vaìkas31 trãuke tu._duonìti. ‖ „Atsimenu, vaikui duonos sukramtė, sukramtė, tai vadinosi žanda; į drobinį skuduriuką cukraus [įdeda] ir duoda kaip čiulptuką, ir vaikas traukia tą duonytę“ (Grt). Nelinksniuojamieji, t. y. nekintamą formą turintys, daiktavardžiai neturi morfologinių giminės kategorijos požymių, jų giminė reiškiama sintaksiškai (Paulauskienė 2001: 6; Judžentis 2002: 39; DLKG 64; apie morfologiškai neadaptuotų daiktavardžių giminę žr. Rimkutė 2011: 184–201). Šių daiktavardžių tiriamojoje šnektoje neužfiksuota. Tačiau pavyzdžiai rodo, kad kai kurie svetimos kilmės daiktavardžiai, kurie turėtų būti linksniuojami (KP66), vartojami kaip nelinksniuojamieji, t. y. nepriderinti prie šnektos fleksinės sistemos. Jie gali būti tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės, plg.: ir_và paprašāu *bro˙nùlė.s | pàrnėšė. šìtùs ¦ dù | kàp_ten ¦ nu_tokì žalì | kur_àplupi | kì.vi | kì.vi dùi suválgāu ‖ „Ir va paprašiau Broniulės, parnešė šitus du, kaip ten, na tokie žali, kur aplupi; kiv iai, kivius du suvalgiau“ (SVrn) ir aplùpo. ¦ supjãuėštė. smùlkėi | suválgāu ¦ tuós | kì.vi | dù ‖ „Aplupo, supjaustė smulkiai, suvalgiau tuos kivius du“ (SVrn). Tokių skolinių giminės svyravimų, matyt, randasi dėl vyresnės kartos žmonių nežinojimo, kuri giminės forma vartotina32. Varėnos šnektoje užfiksuota giminės nederinimo atvejų, pvz.: nu kàs ¦ senã.tvi-ne. zãùksmas ¦ bùvo. | tai_vàt ‖ „Na kas, senatvinis džiaugsmas buvo, tai va“ (SVrn); tai_jì. ¦ tas_*advãrda ¦ sã.ko. ‖ „Tai jis, tas Edvardas, sako“ (Prl); su_tóm pavijõčėum33 [dukra buvo vyst yta] ‖ „Su tuo pavijočiumi [dukra buvo vyst yta]?“ (Grt); nù ¦ tai_paskāu kap_atàina | tai_jàu ¦ pa-àiškina jiẽm ‖ kad_ti. iz_bã.lo.s balà ‖ tokè šàltinis ‖ „Na tai paskui, kai ateina, tai jau paaiškina jiems. Kad ten iš balos bala. Toks šaltinis“ (Bržp)34. Tokie giminės nederinimo atvejai yra vienetiniai, pateikėjų, matyt, atsitiktinai pavartoti. Atskirai reikėtų minėti tiriamoje šnektoje vartojamus daiktavardžius, kurių giminė kartais yra kitokia negu kai kurių kitų šnektų (pavyzdžiui, Joniškio, šiaurinių 31 Varėnos šnektoje daiktavardis vaikas kartais pavartojamas berniuko (sūnaus) reikšme, pvz.: tai_vaìku. ¦ cig_víenu. vaìku. iāu [turime] | õ: ¦ o._trìs ¦ mẽrgo.s ‖ nu_tai_tàp | trìs mẽrgo.s ir_sunùs ‖ „Tai vaiką, tik vieną vaiką jau [turime], o, o trys mergos. Na tai taip, trys mergos ir sūnus“ (Žr) (dar plg. Laigonaitė 1961: 124). 32 Daiktavardis kìvi, jaunimo apklausos duomenimis, priskiriamas dažniausiai kaitomų skolinių grupei (Rimkutė, Raižytė 2010). 33 Juosta, skirta suvystytam kūdikiui surišti. 34 Dar palyginkime pavyzdį, užrašytą Barčiuose: kokè bū̀s pradžà / tokè būs ir_pãgi.nas „kokia buvo pradžia, tokia bus ir pabaiga“ (Brč) (Markevičienė 1999: 32). 236 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija širvintiškių35) ir bendrinės kalbos daiktavardžių giminė. Varėniškiai (dažniausiai dėl slavų kalbų įtakos36) giminę keičia, kai kalba apie: 1) maistą, gėrimus, pvz.: o.sù bulbìne.m blìno.m | à ⋮ spîrginẽi ćíei gárdu.s ‖ „O su bulviniais blynais37 spirginiai tie gardūs“ (Ūt); bandù prikepa | prìmala ⋮ aguõnu. | ir_tan_įau pienañ aguõ-- ⋮ aguõnpienę.n privìlgo. ‖ „Bandų prikepa, primala aguonų, ir tame piene, aguonpienyje, privilgo“ (Ūt); va_c̀a cukrà jãĩ reikė ‖ „Va čia cukrus, jei reikia“ (Vrn); 2) medžiagas ar jų liekanas, pvz.: drucì38 rù.stai | cig_pa-- ⋮ pě.leno.s [liko] ‖ „Drūti rąstai, tik pelenai [liko]“ (Mrg); prá.stas | šmẽlis | ì ⋮ va_kiek_ce pieskà39 ‖ „Prastas smėlis, va kiek čia pieska“ (Vrn)40; malkà sùdega ir ⋮ ir_aṅglei būna ‖ „Malka sudega ir, ir anglys būna“ (Brč); tempertìno.s ⋮ búdavo. žìbalo. ‖ „Ter- pentino, būdavo žibalo“ (Grt); 3) vietovardžius, pvz.: vienà duktė̃jõ. ⋮ *balbìeriškė.n [gyvena]‖ mo.ki.to.jè ‖ „Viena duktė jo Balbieriškyje [gyvena], mokytoja“ (Prl); o. màno. ⋮ *almýtė. dár to.kũ: maldã.l.b. mokéjo. | bet_às tiktai(s) šituos_va ir_žo.žus | vīnas ⋮ vīnas ⋮ vīnas iš_*galelìėjaus | ir_pas_juos ⋮ būu.o. | jáù per_*kùčes ráudó.no. vīno. ‖ „O mano Almytė dar tokią maldelę mokėjo, bet aš tiktai šituos va ir žodžius: „vynas, vynas, vynas iš Galilėjos“; ir pas juos buvo jau per Kūčias raudono vyno“ (Grt); *beržùpę.i41 būu.o. trīs namãĩ ‖ „Beržupyje buvo trys namai“ (Bržp); và pas_mùs ⋮ và upẽ.lis ir i.ra ‖ *duobùpę. ‖ duobėta ⋮ duobėta ‖ būu.o. gražì mús upẽ.lę. ‖ „Va pas mus, va upelis ir yra. Duobupis. Duobėta, duobėta. Buvo gražus mūsų upelis“ (Mtz)42; 35 Plačiau žr.: Markeviičius 2009: 17–24; Kaikarytė 2010: 32–33. 36 Dar plg. Varėnos šnektoje užfiksuotus skaičiaus (plg.: po. *kalėdai ‘po Kalėdų’ ir lenk. kolęda, rus. коляда), giminės (plg.: kišė.nus ‘kišenė’ ir lenk. kieszeń) variantus. 37 Transponuojant kitokios negu kai kuriose šnektose ir bendrinėje kalboje giminės pavyzdžius, rašoma šnektai įprastesnė, dažnesnė forma. 38 Stiprūs. 39 Smėlis. 40 Dar plg. ka(t)_tì. piesko. ⋮ viško._gi prìlanda ‖ „Kad ten piesko, visko gi prilenda“ (Prl). 41 Plg.: nusìpìrko. kárvì. | ìr_grìžo. gi.vẽːnc vẽl | *beržùpin | sàuo. kampañ | ir_dabar dár stóvi tas namã. lis ‖ „Nusipirko karvę ir grįžo gyventi vėl į Beržupį, į savo kaimą, ir dabar dar stovi tas namelis“ (Bržp). Varijuoja ne tik vietovardžio formų raiška, bet ir kirčiavimas, plg.: ir_ii̯s pavažìtas ⋮ kat_būuo. beržai zideli | tai_pavi-- ⋮ pavažìtas *beržù-- ⋮ *beržùpis ‖ „Ir jis (upelis) pavandintas, kad buvo beržai dideli, tai pavadintas Beržupis“ (Bržp); *beržùpis || bùda. padã.ri. *bi.-- ⋮ *bìržupis ‖ „Beržupis. Buvo padarę Biržupis [kalbama apie kirčiavimą – aut. past.]“ (Bržp). 42 Plg.: nugi và upẽ.lę. va ãina ‖ *duobùpo. ‖ pirmáuse šità upẽ.lę. prūdą įteka ‖ dár: kàp eini in *mǫ́lius | šitù | per_miškẽ.lì. | *mólu. kãiman | tai dár skẽr-- ⋮ skersai upẽ.lis tas ⋮ ãina | in *mẽrki. ‖ „Nagi, va upelis va eina. Duobupio. Pirmiausia šitas upelis į prūdą įteka. Dar kai eini į Molius šitu (keliu), per miškelį, į Molių kaimą, tai dar skersai upelis tas eina į Merkį“ (Mtz). Straipsniai / Articles 237 VITALIJA KARACIEJŪTĖ 4) drabužių dalis, pvz.: va_kišė.nun à(š) sudėjau ⋮ dùkrela || „Va į kišenę aš sudėjau, dukrele“ (SVrn); aš_tai nórų ⋮ išvilkė rankóvų || „Aš tai noriu išvilkti rankovę“ (SVrn); 5) augalus, pvz.: kàs tas_vɑr-- ⋮ varnaléšas || „Kas ta varnalėša?“ (Brč); viškas augíta | viška(s) savo. | nieko. beveik pirkta | nugì parša. pasipjėuni ⋮ tai_salótai | lašinùku. turì || „Viskas auginta, viskas savo, nieko beveik nepirkta, nagi, paršą pasipjauni, tai salotos, lašinukų turi“ (Mtz); tai_và ramūneis papláunu || „Tai va ramunėmis paplaunu (akis)“ (Brč). Šnektos plote užfiksuota atvejų, kai daiktavardis ramunėlė sakinyje turi ir vyriškąją, ir moteriškąją giminę, pvz.: ramunė̃lė.s tai_vaikám | jàu_cìg ⋮ kab_kur gė.ma | jàũ tai_vaikàm ramunėlėi bùuo || „Ramunėlės tai vaikams jau tik, kai kur gimsta jau, tai vaikams ramunėlės buvo“ (Ūt). Variantas ramunė̃lis ‘ramunėlė’ vartojamas gana plačiai – užrašyta pavyzdžių iš Rudnios, Giraitės, Matuizų, Ūtos; 6) žmogaus organizmo sistemos dalis, pvz.: normá.lu.s màno. kepenai || „Normalios mano kepenys“ (Vrn); kab_virto. nebà.gas⁴³ | taĩ ː ná.t an_tvo.rõs šmegenai būuo. isitã.ški. || „Kaip virto nebagas, tai net ant tvoros smegenys buvo išsitaškę (išsitaškiusios)“ (Ūt); 7) tam tikras erdves, patalpas (pastatus, įstaigas ir pan.), pvz.: màno. anūkė. dírba ⋮ alùbarę.n | *varę.nõj || „Mano anūkė dirba alubaryje, Varėnoje“ (Zrv); múrs lietùvų. ko.kũ irà | prazgi.væ.no. | prazbùuo. ⋮ jàu_c̀æ žinãi | taĩ ⋮ tai_kantɔri dírba ⋮ tai_vėl jàu_ti. | ta(i)_isimo˙kinus | tén mó.ki.to.jes | tén bugáltere.s | taĩ ir, paskãũ nuvažã.wo. *sibiran | nugì turìstinin || „Mūsų lietuvių kokių yra; prasigyveno, prasibuvo jau čia, žinai, tai, tai kontoroje dirba, tai vėl jau ten, tai išsimokinus, ten mokytojas, ten buhalterės, tai ir paskiau nuvažiavo į Sibirą, nagi, į turistinį“ (Vrn); c̀æ v́irtuvis màno. || „Čia virtuvė mano“ (Vrn); už_*má.k-simo.⁴⁴ ⋮ maždãuk và ⋮ už parduotùvę.s ⋮ šitam tárpi ligónine. būuo. || o˙.tén po.-leklìnikas būvis | prie_sto.tiẽs || tai_po.leklìnikas || „Už „Maksimos“ maždaug, va už parduotuvės, šitame tarpe, ligoninė buvo. O ten poliklinika buvo, prie stoties. Tai poliklinika (buvo)“ (Vrn); paskui lenkai⁴⁵ kap_sužinójo. | tai_ti. ⋮ dár už_mũs ⋮ to.kõn klõnę.n⁴⁶ ⋮ ji. slėpė. vis || „Paskui lenkai kai sužinojo, tai ten dar už mūsų tokiame klonyje ji slėpė vis“ (Bržp)⁴⁷; dírbau ša.xtuose: po.žemì || 43 Vargšas. 44 Parduotuvė „Maxima“: Daiktavardžio forma *mà.ksimas užfiksuota ir Kašėtosė, pvz.: va_visa savo. vièto.n | nu_và pažù.rėk | kai kãi ⋮ *mà.ksiman ko.kèn | kai *mà.ksiman || „Va visa savo vietoje, na va, pažiūrėk, kai, kai „Maksimoje“ kokioje, kai „Maksimoje“ (Kšt). 45 Daiktavardis lenkas pietų aukštaičių patarmėje, taigi ir Varėnos šnektoje, yra vienintelis, kuris kirčiuojamas pagal visas keturias kirčiuotes (plačiau žr. Ragaišienė 2010: 45). 46 Dar plg.: nùvertė. | múrs tí kluònę.n būuo. || „Nuvertė, mūsų ten klonyje buvo (namas)“ (Kšt). 47 Dar plg. aš_dár klo.ná.łę.n gi.venàu || „Aš dar klonelyje gyvenau“ (Vrn). 238 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija „Dirbau šachtose, po žeme“ (Vrn). Vyriškosios giminės daiktavardžio šã.xtas „šachta“ formų užfiksuota ir Perlojoje. Tiriamosios šnektos plote užrašyta ir daugiau atvejų, pvz.: nu_anūkas irgi ¦ žvìda. šim ¦ kečvìrto. ¦ dabàr ¦ va_bùs ¦ gegùžo. || įàu_dvinìs || ir_žá˙ntas màno. gegùži. gìmìs || „Na anūkas irgi dvidešimt ketvirto (gimęs), dabar va bus gegužės (mėnesį gimta-dienis). Jau dvynys. Ir žentas mano gegužę gimęs“ (SVrn); bùuo. sùŋku⁴⁸ ¦ mó.-- ¦ kab và lá˙nku. laikàis ¦ ir mó˙kesči.s bùuo. labaĩ dìdelę.s || „Buvo sunku, kaip va lenkų laikais ir mokesčiai buvo labai dideli“ (Grt); túos anà ¦ ten | mìna mìna sù | iš ¦ į_tàs | lìeka jū skū.-- ¦ skur°rą.le. | va_kà-- ¦ plàukū ¦ kúokšto.s || „Tuos (linus) ana ten mina, mina su, iš, tas lieka skūrelė, va plaukų kuokštai“ (Mrg); dùkrela ¦ rà.dije sugē.do. || „Dukrelė, radijas sugedo“ (SVrn); nù_tai įàu_šìčiei trīs šienáuna dalgę.m⁴⁹ | šiē-- ¦ pašienáuna | tadù ¦ įàu_à(š) susìtvarkāu antrà.dienin | įàu_raìke ¦ kuģūs | ir_kuģūs šùždedu || „Na tai jau šitie (žentai ir sūnus) trys šienauja dalgiais, pašienauja, tada jau aš susitvarkau antradienį, jau reikia kūgius (grėbti), ir kūgius susidedu“ (Kšt). Nemažai daiktavardžio rà.dije ‘radijas’ skirtingų formų dar užrašyta Giraitėje, daiktavardžio dalgę. ‘dalgis’ – Matuizose. Atskirą daiktavardžių grupę sudaro moterų vardai, kurie šnektoje (siekiant meiliai pakalbinti) pasakomi kita gimine, pvz.: sakàū ¦ *maritùkai | àš tavìm ¦ tikù | tikėk ir_tù manìm || „Sakau, Marytuke, aš tavimi tikiu, tikėk ir tu manimi“ (SVrn). Moteris gali būti vadinama turteliu, pvz.: pataisìk ¦ dukrèla | pataisìk ¦ turtèla mà-no. || „Pataisyk (radiją), dukrele, pataisyk, turteli, mano“ (SVrn). Vyriškosios giminės daiktavardžiai kartais gali turėti moteriškosios giminės fleksiją, pvz.: guļkis ¦ *rikùli | guļkis guļkis ¦ *rikǝ.le | *rikùli ¦ nepristók || „Gulkis, Rikuli, gulkis, gulkis, Rikeli, Rikuli, nepristok!“ (Kšt). Kalbant apie daiktavardžių giminės kategoriją, svarbu akcentuoti, kad ji yra klasifikacinė, o ne kait ybos kategorija (Rosinas 2005: 45; plg. Paulauskienė 1994: 165; DLKG 62)⁵⁰. Pavyzdžiui, daiktavardžio avilìs formų fleksijos simbolizuoja dvi – skaičiaus ir linksnio gramatines kategorijas. Palyginę šio daiktavardžio linksniavimo paradigmą su kitomis Varėnos šnektos linksniavimo paradigmomis, matysime, kad 48 Danguolės Mikulėnienės (1996: 151) nuomone, forma sùŋku su šaknyje išlaikytu kirčiu yra senesnė, nei galūninio kirčiavimo forma suŋkù. 49 Apie formą plačiau žr. LKA 1111, žml. Nr. 50. 50 Jerzy Kuryłowiczius (1962: 205) skiria deiktinę (daiktavardžių) ir anaforinę (būdvardžių) giminę. Jo teigimu, apie gramatinę giminės kategoriją galima kalbėti tik tada, kai kalboje egzistuoja anaforinė (būdvardžių) giminė. Axelis Holvoetas ir Loreta Semėnienė (2006: 120) kalba apie daviklio ir gaviklio gimines: „giminė dažniausiai reiškiama viena ar kitai giminei būdingomis galūnėmis, tačiau giminės kategorijos gramatinis statusas remiasi tuo, kad giminės atžvilgiu skiriamos derinamųjų žodžių (būdvardžių, daugelio įvardžių) formos. Šis dalykas lemia, kad giminės požymius reikia priskirti ne tik patiems daiktavardžiams, bet ir su jais derinamiems žodžiams. Tai verčia skirti daviklio ir gaviklio gimines.“ Straipsniai / Articles 239 VITALIJA KARACIEJŪTĖ ne visų daiktavardžio avil̃s fleksinių formų galūnės koduoja giminę. Pavyzdžiui, daiktavardžio á.vil-i. vienaskaitos galininko formos gramatinė morfema /-i./ simbolizuoja kategorijų pluoštą ‘vienaskaita’ & ‘galininkas’, bet ne ‘vienaskaita’ & ‘galininkas’ & ‘vyriškoji giminė’, nes tada turėtume teigti, kad ir daiktavardžio á.k-i. gramatinė morfema /-i./ simbolizuoja tas pačias kategorijas. Netikslu būtų sakyti ir tai, kad gramatinė morfema /-i./ koduoja giminę – minėti daiktavardžiai yra ne tik skirtingų fleksinių klasių (kamienų), bet ir giminių (apie latvių bendrinės kalbos giminę žr. Rosinas 2005: 44–45). Daugelio daiktavardžių leksinė morfema, Alberto Rosino (2005: 45) teigimu, yra neatskiriama nuo vienos ar kitos giminės gramatinės reikšmės, taigi kalbėti apie ypatingą „giminės morfemą“ Varėnos šnektos daiktavardžių struktūroje būtų ne visai tikslu51. Kadangi „tais atvejais, kai daiktavardis turi nebūdingą tai giminei kamieną, jo giminę rodo sintagminis ar semantinis kriterijus“, o daiktavardžio kamienas kartu su fleksija gali tik iš dalies rodyti giminę (Valeckienė 1998: 234), tikslinga būtų Varėnos šnektos daiktavardžius apibendrinti pagal kamienus: 1. Visi a (pvz.: šiėn-as ‘šienas’, vã.bal-as ‘vabalas’, žãnt-as ‘žentas’), iₐ₁ (pvz.: kã.l-es ‘kelias’, vė́l̃n-es ‘velnias’, vė́j-es ‘vėjas’), iₐ₂ (pvz.: smẽl-is ‘smėlis’, grãustin-is ‘griaustinis’, šulin-ī̀s ‘šulinys’), iₘ (pvz.: debes-ìs ‘debesìs’, danc-ìs ‘dantis’, žvė.r-is ‘žvėris’), u (pvz.: al-ùs ‘alus’, med-ùs ‘medus’, tur̃g-us ‘turgus’), iu (pvz.: spiec̃-ùs ‘spiečius’, rubã.ž-us ‘rubežius’, ámž-us ‘amžius’), Cₘ (pvz.: vɑnd-uõ ‘vanduo’, akm-uõ ‘akmuo’, sto.m-uõĩ ‘stuomuo’) kamienų daiktavardžiai yra vyriškosios giminės. Šiai grupei priskiriami ir ā (pvz.: tõt-a ‘tėtė’, *kundr-à ‘Kundra’, *smetõn-a ‘Smetona’), iā52 ir ē (pvz.: tẽt-ę. ‘tėtė’, dẽd-ę. ‘dėdė’, *mik-ę. ‘Mikė’) kamienų daiktavardžiai, reiškiantys vyriškos lyties asmenis. 2. Visi ā (pvz.: dúon-a ‘duona’, šatr-à53 ‘šatra’, mo.kiːkl-à ‘mokykla’), iā (pvz.: kój-e ‘koja’, marč-i ‘marti’, pará.pij-e ‘parapija’), ē (pvz.: žo.l-ẽ̃ ‘žolė’, bit-ę. ‘bitė’, vīrtuv-e. ‘virtuvė’), i_f (pvz.: pirč-is ‘pirtis’, šìrž-is ‘širdis’, klēt-is ‘klėtis’), C_f (pvz.: ses-uõ ‘sesuo’, dukt-ẽ̃ ‘duktė’) daiktavardžiai yra moteriškosios giminės. Morfologinė giminė nustatoma54 remiantis vienaskaitos naudininku55 (plg.: vns. naud. šiėn-u, kã.l-ū, smẽl̃-u, dẽ.bẽs-u, á.l-u, spiéc-u, vɑ́ndēn-u; dúon-ai, kój-ei, ⁵¹ Manoma, kad anksčiau gramatinės morfemos *-as, *-is, *-us simbolizavo vyriškąją giminę, o moteriškąją giminę rodė *-āi *-ē, bevardę giminę – *-a, *-u ir *-i gramatinės morfemos. Giminės kategorijos nesimbolizavo tik *-is ir *-ō gramatinės morfemos (Rosinas 2005: 159). ⁵² Šio kamieno daiktavardžių nebuvo užrašyta. ⁵³ Ilga ir plona šaka. ⁵⁴ Aleksejus Andronovas (2002: 123) siūlo morfologines gimines vadinti „vyriškoji, arba ui giminė“ ir „moteriškoji, arba ai/ei giminė“. ⁵⁵ Ši taisyklė negalioja širvintiškių patarmei ir kai kurioms pietinių anykštėnų šnektoms (Markevičius 2009: 16–17). 240 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija mãrc-ei, žõl-ai, šĩrž-ei, sẽ.ser-ei), t. y. ta gramatinė morfema, kuri „simbolizuoja (ji yra ir maksimaliai arba bent minimaliai ikoniška) trijų gramatinių kategorijų pluoštą ir nurodo linksniavimo tipą“ (Rosinas 2005: 46)56. Atliktas tyrimas parodė, kad: 1) Varėnos šnektos giminės kategorijos struktūrą, kaip ir kitose natūraliosios morfologijos metodais tirtose šnektose (Joniškio, šiaurinių širvintiškių), sudaro vyriškosios ir moteriškosios giminės opozicija. 2) Daiktavardžių giminė nėra griežtai diferencijuota pagal kamienus; kamienai su fleksijomis tik iš dalies rodo giminę. 3) Varėniškiai paprastai giminę keičia kalbėdami apie maistą, gėrimus (pvz.: su_blĩno.m, aguõnpienę.n); medžiagas ar jų liekanas (pvz.: pẽ.leno.s, aŋglei); vietovardžius (pvz.: *balbieriškę.n, *duobupę.); augalus (pvz.: varnalẽšas, ramu-nẽlei); drabužių dalis (pvz.: kišẽ.ñun, raŋkõvu.); tam tikras erdves, patalpas (pvz.: vĩrtuvis; po.lekliñikas); žmogaus organizmo sistemos dalis (pvz.: kepenaĩ, šmegenaĩ) ir kt. 4) Netikslu kalbėti ir apie ypatingą „giminės morfemą“ Varėnos šnektos daiktavardžių struktūroje, nes daugelio daiktavardžių leksinė morfema neatskiriama nuo vienos ar kitos giminės gramatinės reikšmės. L I T E R A T Ū R A A i k h e n v a l d A l e x a n d r a Y u r i e v n a 2004: Gender and noun class. – G. E. Booij, Ch. Lehmann, J. Mugdan. Morphologie / Morphology: Ein Internationales Handbuch Zur Flexion Und Wortbildung / an International Handbook on Inflection and Word-Formation 2. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1031–1045. A n d r o n o v a s A l e k s e j u s 2002: Dėl naujų publikacijų lietuvių kalbos teorinės fonetikos ir morfologijos klausimais. – Acta Linguistica Lithuanica 47, 117–129. C a r s t a i r s - M c C a r t h y A n d r e w 2000: Category and feature. – G. E. Booij, Ch. Lehmann, J. Mugdan. Morphologie / Morphology: Ein Internationales Handbuch Zur Flexion Und Wortbildung / an International Handbook on Inflection and Word-Formation 1. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 264–271. C o n z e t t P h i l i p p 2010: The role of grammatical gender in noun-formation: A diachronic perspective from Norwegian. – Cognitive Perspectives on Word Formation. Edited by A. Onysko, S. Michel. Berlin, New York: De Gruyter Mouton, 148–149. C o r b e t t G r e v i l l e G. 1991: Gender. Cambridge: Cambridge University Press. 56 Apie giminių nykimo priežastis pasaulio kalbose žr. Aikhenvald 2004: 1042–1043. S t r a i p s n i a i / A r t i c l e s 241 VITALIJA KARACIEJŪTĖ Crystal David 1999: The Penguin Dictionary of Language. 2nd edition. London: Penguin Books. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, ats. red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Dressler Wolfgang Ulrich 2000: Naturalness. – G. E. Booij, Ch. Lehmann, J. Mugdan. Morphologie / Morphology: Ein Internationales Handbuch Zur Flexion Und Wortbildung / an International Handbook on Inflection and Word-Formation 1, Berlin, New York: Walter de Gruyter, 288–296. Dressler Wolfgang Ulrich 2003: Degrees of grammatical productivity in inflectional morphology. – Rivista di Linguistica 15.1, 31–62 (prieiga internete: http://linguistica.sns.it/RdL/15.1/04.Dressler.pdf) [žiūrėta 2014 04 22]. Greenberg Joseph Harold 1968: Some Universals of Grammar with Particular Reference to the Order of Meaningful Elements. – Universals of Language. Edited by J. H. Greenberg. 2nd edition. Cambridge (Mass.): MIT Press, 73–113. Gudzinevičiūtė Ona Laima 2008: Lietuvių kalbos substantiva communia. Daktaro disertacijos rankraštis. Vilnius: Vilniaus universitetas. Gudzinevičiūtė Ona Laima 2009: Substantiva communia: pavadinimo ir turinio problema. – Acta humanitarica universitatis Saulensis 8, 272–281. Hockett Charles Francis 1965: A Course in Modern Linguistics. New York: Macmillan. Holton David, Mackridge Peter, Philippaki-Warburton Irene 1997: Greek: A Comprehensive Grammar of the Modern Language. London: Routledge. Holvoet Axel, Semėnienė Loreta 2006: Giminės kategorija. – Lietuvių kalbos gramatikos darbai 4 (Daiktavardinio junginio tyrimai), red. A. Holvoet, R. Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 101–120. Jacob George Andrew 1851: The Bromsgrove Latin Grammar. 3rd edition. London: Simpkin, Marshall, and Co. Jakaitienė Evalda, Laigonaitė Adelė, Paulauskienė Aldona 1976: Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius: Mokslas. Judžentis Artūras 2002: Naujas žvilgsnis į lietuvių kalbos daiktavardžių giminės kategoriją. – Acta Linguistica Lithuanica 45, 39–47. Kaikarytė Aušra 2010: Joniškio šnektos daiktavardžio linksniavimo sistema. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kar ज Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija KP – Kalbos patarimai 1. Gramatinės formos ir jų vartojimas, sud. R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. Kurylowicz Jerzy 1962: Курилович Е. Очерки по лингвистике. Сборник статей. Москва: Издательство иностранной литературы. Kurylowicz Jerzy 1964: The Inflectional Categories of Indo-European. Heidelberg: Carl Winter. Laigonaitė Adelė 1961: Daiktavardžių giminės ir skaičiaus kategorija. – Dabartinė lietuvių kalba, red. Jonas Kazlauskas, Adelė Laigonaitė, Vincas Urbutis. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 122–147. LKA I – Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika. Vilnius: Mokslas, 1977. LKG I – Lietuvių kalbos gramatika 1. Vilnius: Mintis, 1965. Lohde Michael 2006: Wortbildung des Modernen Deutschen: Ein Lehr- und Übungsbuch. Tubingen: Narr. LS – Languages and Their Status, edited by T. Shopen. Pennsylvania: University of Pennsylvania Press, 1987. Markevičienė Žaneta 1999: Aukštaičių tarmių tekstai 1. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Markevičius Aurimas 2009: Šiaurinių širvintiškių daiktavardžio linksniavimas ir jo istorija. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Matthews Peter Hugoe 1997: The concise Oxford dictionary of linguistics. Oxford: Oxford University Press. Mažiulis Vytautas 1970: Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai. Vilnius: Mintis. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantų pietinėse aukštaičių tarmėse. – Lietuvių kalbotyros klausimai 36, 148–155. Otrębski Jan 1956: Gramatyka języka litewskiego III. Warszawa: Państwowe wydawnictwo naukowe. Paulauskienė Aldona 1983: Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža. Kaunas: Šviesa. Paulauskienė Aldona 1989: Gramatinės lietuvių kalbos vardažodžių kategorijos. Vilnius: Mokslas. Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Paulauskienė Aldona 2001: Apie „nelinksniuojamųjų“ daiktavardžių giminę. – Gimtoji kalba 5, 5–6. Paulauskienė Aldona 2006: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai. Kaunas: Technologija. Straipsniai / Articles 243 VITALIJA KARACIEJŪTĖ Paulauskienė Aldona 2007: Opozicijos ir jų neutralizacija gramatinių kategorijų paradigmos. – Kalbos teorija ir praktika. Konferencijos pranešimų tezės. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 23–24 (prieiga internete http://www.kalba.ktu.lt/files/konf_tezes_2007.pdf) [žiūrėta 2014 04 22]. Plungian Vladimir 2010: Gramatinių kategorijų tipologija 1. Vilnius: Vilniaus universitetas. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse. Daktaro disertacijos rankraštis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Rimkutė Erika 2011: Morfologiškai neadaptuotų daiktavardžių giminė. – Kalbos kultūra 84, 184–201. Rimkutė Erika, Raižytė Jūratė 2010: Morfologinis skolinių adaptavimas lietuvių kalboje. – Lietuvių kalba 4 (prieiga internete http://www.lietuviukalba.lt/index.php?id=162) [žiūrėta 2014 04 22]. Rinkauskienė Regina 1999: Rytų aukštaičių uteniškių vardazodis: dabartinė padėtis ir istorinė raida. Daktaro disertacijos rankraštis. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Rosinas Albertas 2005: Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema: sinchronija ir diachronija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Stundžia Bonifacas 1979: Giminės kategorija lietuvių kalbos gramatinėje sandaroje. – Aktualiosios kalbotyros problemos. Mokslinės konferencijos pakvietimas-programa ir tezės. Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko universitetas, 80–83. Stundžia Bonifacas 1980: Vadinamosios bevardės giminės vieta lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. Eksperimentinis tyrinėjimas. – Kalbotyra 31(1), 79–87. Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Valeckienė Adelė 1984: Lietuvių kalbos gramatinė sistema. Giminės kategorija. Vilnius: Mokslas. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. WALS – Corbett G. G. Number of Genders. – The World Atlas of Language Structures (prieiga internete http://wals.info/feature/30) [žiūrėta 2014 04 22]. Wurzel Wolfgang Ullrich 1989: Inflectional Morphology and Naturalness. Dordrecht: Kluwer. Zinkevičius Zigmas 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1. Vilnius: Mokslas. Zumpt Carl Gottlob 1846: A school-grammar of the Latin language. London: Longman, Brown, Green, and Longmans, Paternoster-Row. 244 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija VIETOVARDŽIŲ SANTRUMPOS Bbr – Babriškės Brč – Barčiai Bržp – Beržūpis Grt – Giráitė Kšt – Kašėtos Mrg – Mer̃gėzeris Mtz – Matùizos Prl – Perlojà SVrn – Senóji Varėna Ūt – Ūtà Vrn – Varėna Zrv – Zervýnos Žr – Žiūraĩ The Category of Gender of Noun in Varėna Sub-dialect SUMMARY The sub-dialect of Varėna and villages closest to it (Akmũo, Babriškės, Barčiai, Beržūpis, Giráitė, Kašėtos, Mer̃gėzeris, Matùizos, Perlojà, Pauosupė, Rudnìà, Senóji Varėna, Ūtà, Zervýnos, Žiūraĩ), which is ascribed to Southern aukštaičiai, the category of gender has not been investigated and described from the perspective of natural morphology. The main aim of the article is to discuss the structure of the category of gender in this sub-dialect, on the basis of empiric material to present semantic and morphological characteristics of the gender of noun and to identify cases of variations in gender. The conducted research showed that: 1) the structure of the category of gender in the sub-dialect of Varėna consists of opposition of masculine and feminine gender, what is similar to other sub-dialects (Joniškis, northern širvintiškiai) researched applying the method of natural morphology; 2) there is no strict differentiation in (masculine and female) gender according to stems; stems with flexions only partially mark the gender; 3) users of the sub-dialect of Varėna usually replace gender referring to food and drinks (e.g., su̇bl̇ino.m, aguõnpiene.n); to materials and their refuses (e.g., pė.leno.s, áŋglei); place-names (e.g., *balbìeriškė.n, *duóbupe.); plants (e.g., varnalė̃šas, ramunėlėi); parts of clothes (e.g., kišã̃.ṙun, rankóviu.); certain spaces and premises (e.g., vìrtuvis; po.leklìnikas); organs of human body (e.g., kepenaĩ, šmegenaĩ) and others; 4) it is inaccurate to refer to specific ‘gender morpheme‘ in the structure of nouns of the sub-dialect of Varėna because the lexical morpheme is inseparable from one or another grammatical meaning of gender. Įteikta 2014 m. birželio 11 d. VITALIJA KARACIEJŪTĖ Lietuvos edukologijos universitetas Taraso Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 245