Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija

229straipsniai / articles esMiniai ŽodŽiai: pietų aukštaičiai, Varėnos šnekta, natūralioji morfologija, giminės kategorija, giminės varijavimas. keyWords: southern aukštaičiai, Varėna sub-dialect, natural morphology, the gender category, variations in gender. VitaLija karaciejŪtė Lietuvos edukologijos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: dabartinė morfologija, tarmių morfologija, dialektologija. Varėnos Šnektos daiktaVardŽio giMinės kategorija the category of gender of noun in Varėna sub-dialect anotacija Varėnos šnektos giminės kategorija natūraliosios morfologijos požiūriu iki šiol nėra tirta ir aprašyta. Pagrindinis straipsnio tikslas – aptarti šios šnektos giminės kategorijos struktūrą, remiantis empirine medžiaga, pateikti daiktavardžių giminės semantinę ir morfologinę charakteristiką, nustatyti giminės varijavimo atvejus. atlikta analizė parodė, kad: 1) Varėnos šnektoje daiktavardžių giminė (vyriškoji ir moteriškoji) nėra griežtai diferencijuota pagal kamienus, kurie kartu su fleksijomis tik iš dalies žymi giminę; netikslu kalbėti ir apie ypatingą „giminės morfemą“ Varėnos šnektos daiktavardžių struktūroje; 2) tiriamajai šnektai būdingas giminės formų varijavimas. annotation the category of gender of Varėna sub-dialect has not been researched and described from the perspective of natural morphology up to now. the main aim of the article is to discuss the structure of the category of gender in this sub-dialect, on the basis of empiric material to present semantic and morphological characteristics of the gender of noun and to identify cases of variations in gender. the conducted analysis revealed that: 1) there is no strict differentiation in (masculine and female) gender of the sub-dialect of Varėna according to stems, which only partially mark the gender together with flexions; it is inaccurate to point to specific ‘gender morpheme’ in the structure of nouns of the Varėna sub-dialect. 2) Variation in forms of gender are characteristic of the sub-dialect under the research. 230 VitaLija karaciejŪtė acta Linguistica Lithuanica LXXI Kategorija – tam tikra kalbos elementų sistema – turi gramatinę reikšmę ir ją rodančią gramatinę formą, t. y. formalų rodiklį (plg.: hockett 1965: 211; Lkg i 18–19; Paulauskienė 1983: 157; Matthews 1997: 48)1. norint apibrėžti, kokias morfologines kategorijas turi viena ar kita kalba, pirmiausia reikia žiūrėti į toje kalboje esančias kaitybines (fleksines) formas. kitaip tariant, morfologinė kategorija egzistuoja ten, kur ji formaliai kaip tokia pasirodo (Wurzel 1989: 53). Šiuolaikinėje morfologijos teorijoje žodžiai į kategorijas skirstomi pagal sintaksines funkcijas, darybą, gramatinį turinį ir kontekstą (plačiau apie kategoriją ir jos bruožus žr. carstairs-Mccarthy 2000: 264–272). skaičiaus, linksnio ir giminės2 gramatinės kategorijos viena su kita yra susijusios3: žodžio formos gramatinė morfema (fleksija, arba fleksyvas) visada koduoja skaičiaus ir linksnio kategorijas, o tai, kad giminės gramatinė kategorija turi ryšį su skaičiaus kategorija, patvirtina kalbos universalija, teigianti, kad kiekviena kalba, kuri turi giminės kategoriją, visada turi ir skaičiaus kategoriją (greenberg 1968: 95). Įprasta manyti, kad daiktavardžio giminę rodo vienaskaitos vardininko gramatinė morfema4. tokiu atveju Varėnos šnektoje ypatingą „vyriškosios giminės“ morfemos statusą turėtų a, a1, a2, u, u fleksinių klasių daiktavardžių vienaskaitos vardininko formų gramatinės morfemos (fleksijos), pvz.: n.m-as, k.l-es, rug-·s, su·n-ùs, pie-ùs. tokio statuso neturėtų i ir C kamienų vienaskaitos vardininko formų gramatinės morfemos (plg. rosinas 2005: 45). Varėnos šnektoje gramatinę giminės kategoriją simbolizuoja ir vienaskaitos kilmininkas, plg.: a, a1, a2, im, u, u fleksinių klasių daiktavardžio kilmininko formas: n.m-o., k.-o., rù-o., d.be-o., su.n-ås, pie-ås. tačiau, palyginę tų pačių fleksinių klasių vienaskaitos galininko formas n.m-u., k.-u., sú·n-u., piẽ-u., rùg-i., d.bes-i. ir moteriškosios giminės daiktavardžių galininko formas dαn-u., mα-u., žõ·l-ы., .k-i., s.ser-i., matytume, kad minėtų formų gramatinės morfemos tokios „supercharakteristikos“ neturi (plg. rosinas 2005: 46). taigi susiduriama su giminės problema, kai fleksinių formų gramatinės morfemos dėl per didelio sinkretizmo ne visada gali simbolizuoti giminę, o tai reiškia, kad šnektoje jos nėra visiškai diferencijuotos pagal gimines (plg. rosinas 2005: 44). 1 apie kategorijos termino skirtingą vartoseną žr. carstairs-Mccarthy 2000: 267; Plungian 2010: 20. 2 apie giminės ir skaičiaus bei giminės ir linksnio sąveiką žr. corbett 1991: 132, 154–157. 3 Morfologinės kategorijos, Wolfgango ulricho dresslerio teigimu, gali būti produktyvios arba neproduktyvios. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skaičius yra toks pats produktyvus kaip ir linksnis, o giminė simbolizuojama tik morfosintaksiškai (dressler 2003: 34). 4 Vienaskaitos vardininko galūnė dar vadinama teminiu žymekliu (savickienė, kazlauskienė, kamandulytė 2004: 5). Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija 231straipsniai / articles 1 P a V. Varėnos ir jos apylinkių žemėlapis5 tema aktuali ne tik dėl iškeltos giminės problemos, bet ir todėl, kad pietų aukštaičių patarmei priskiriamos Varėnõs ir arčiausiai jos esančių kaimų – akmeñs, babrškių, bačių, beržùpio, giráitės, kaštų, Megežerio, Matùizų, Perlojõs, Pauosups, rùdnios, senõsios Varėnõs, Ūtõs, zervýnų, Žiūr (žr. 1 pav.) – šnektos giminės kategorija6 nei tradicinės, nei šiuolaikinės – natūraliosios – morfologijos požiūriu iki šiol nėra tirta ir aprašyta. straipsnio tikslas – aptarti šnektos giminės kategorijos struktūrą, remiantis empirine medžiaga, pateikti daiktavardžių giminės semantinę ir morfologinę charakteristiką, nustatyti giminės varijavimo atvejus. 5 Žemėlapį sudarė Laura geržotaitė. 6 apie Varėnos šnektos skaičiaus kategoriją žr. karaciejūtė 2012: 53–59. 232 VitaLija karaciejŪtė acta Linguistica Lithuanica LXXI tiriamąją medžiagą sudaro 2005–2013 m. straipsnio autorės individualiai sukaupti šnektos tekstai iš Varėnos ir arčiausiai jos esančių kaimų (garso įrašų trukmė apie 70 valandų). analizuojami vyresniosios kartos atstovų, gimusių 1913–1939 m. ir nuolat gyvenančių tiriamosios šnektos plote, kalbos duomenys. tyrimas atliekamas remiantis natūraliosios morfologijos teorijos, kuri atsirado susijungus žymėtumo ir fonologinio natūralumo sąvokoms (dressler 2000: 289), principais. darbe taikomas deskripcinis, opozicijų ir lyginamasis metodai. Varėnos šnektos giminės kategorijos7 struktūrą sudaro vyriškosios (pvz.: šiẽnas ‘šienas’, ú·kis ‘ūkis’, arkl·s ‘arklys’, su·nùs ‘sūnus’, dαncs ‘dantis’, vαnduõ ‘vanduo’) ir moteriškosios (pvz.: kru·cn. ‘krūtinė’, dúona ‘duona’, vaǯ ‘valdžia’, kl·ts ‘klėtis’, sesuõ ‘sesuo“, dukt· ‘duktė’) giminės opozicija8. dabartinė daiktavardžių giminės kategorija yra dvinarė, tačiau anksčiau, be vyriškosios ir moteriškosios (nežymėtosios ir žymėtosios) giminės, baltai turėjo bevardę giminę9. tradiciškai daiktavardžiai į gimines skirstomi semantiniu ir morfologiniu pagrindais (Laigonaitė 1961: 122–123; dar plg. dLkg 62–63)10. semantiškai skirstomų daiktavardžių giminė, paremta leksine reikšme ir lyčių skirtumu11, gali būti ne tik skirtingų kamienų, linksnių galūnių, darybos, bet ir kitos šaknies, pvz.: kàt su‿šeimù [vyro] t.ko. bú·c ‖ t·vas ┊ mamà jõ· ‖ „kad su šeima [vyro] teko būti. tėvas, mama jo“ (Mrg); tαi‿c màno. v·ras anàs ‖ „tai čia mano vyras anas“ (Prl) ir tαi‿dα ┊ va‿šitó· mo.ters | tαi‿jõ·s mamà nevá·ikšto. ‖ „tai dabar va šita moteris, tai jos mama nevaikšto“ (Prl); tàs tαi‿åu‿jõ·s ┊ jo.‿ bró·lis | jo.‿bró·lis ‖ „tas tai jau jos, jos brolis, jo brolis“ (Vrn) ir o.‿jõ· ┊ tà jo.‿sesuõ i·rà 7 apie giminės kategoriją žr.: hockett 1965: 231; aikhenvald 2004:1031–1045; holvoet, semėnienė 2006: 101–120; WaLs. apie giminės kategoriją šiaurinių širvintiškių, joniškio ir ramaškonių šnektose žr.: Markevičius 2009: 15–31; kaikarytė 2010: 28–33; tuomienė 2010: 53–61. 8 aldonos Paulauskienės (2007: 23) teigimu, „kur yra opozicija, ten turi būti ir neutralizacijos galimybė, t. y. priešinamųjų narių suartėjimas iki sinonimijos arba net visiškas opozicijos išnykimas“. 9 davidas crystalas (1999: 130) šalia opozicijos vyriškoji giminė / moteriškoji giminė / bevardė giminė pateikia dar ir gyvas / negyvas priešpriešą (dar plg. Paulauskienė 1989: 172; Matthews 1997: 142). Manoma, kad vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžio klasės susiformavo iš aktyviųjų, gyvųjų daiktavardžių (genus activum), kurių denotatai yra gyvybiškai aktyvūs, o bevardės giminės daiktavardžio klasės – iš inaktyviųjų, kitaip tariant, pasyviųjų, negyvųjų daiktavardžių (genus pasivum), kurių denotatai yra gyvybinio ciklo neturintys objektai (rosinas 2005: 156; dar žr.: kuryłowicz 1964: 207; Mažiulis 1970: 76; zinkevičius 1980: 176–177). 10 alexandra yurievna aikhenvald (2004: 1034–1036) greta semantinio, formalaus morfologinio giminių skyrimo kriterijų mini fonologinį. 11 Plg. rusų kalbos „belyčius“ (angl. epicenes) daiktavardžius krolik ‘triušis’ ir sobaka ‘šuo’, kurių pirmasis derinamas su vyriškąja, antrasis – su moteriškąja gimine, tačiau abu gali reikšti bet kurios lyties gyvūnus. Minėtas pavyzdys rodo, kad vienoje kalboje gali egzistuoti skirtingos atskirų žodžių klasių giminių derinimo sistemos (aikhenvald 2004: 1033). Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija 233straipsniai / articles itek·jus ‖ „o jo, ta jo sesuo yra ištekėjusi“ (Prl); nó·rs is‿pàc lietùvi bùo. | bet‿åu‿skαt.s leŋkũ· mó·ki.to.jes ‖ „nors jis pats lietuvis buvo, bet jau skaitėsi lenkų mokytojas“ (Žr) ir nù ir‿pasku s.ko. | per‿p.mo.ka(s) s·ʒim vis | nu‿ir‿mó·- ki.to.je12 klá·use | vαkαi ┊ iš‿ku jũ·s ·m.t šitù() žαislùs ‖ „na ir paskui sako, per pamokas sėdime visi, na ir mokytoja klausia: vaikai, iš kur jūs ėmėte šitus žaislus?“ (Vrn) (plg. Valeckienė 1984: 175–178; 1998: 231–234). Minėtinos naminius ir laukinius gyvulius ir paukščius reiškiančios poros, kurių jaunikliai visada yra vyriškosios giminės, pvz.: jǽ·m d.v. kavẹ-- ┊ katinùku. ‖ „jam davė katinuką“ (Vrn) ir nẹi‿kat·s netuȓù ǁ „nei katės neturiu“ (bbr); tα ir‿kat· [buvo] ┊ ir‿kaùku. [turėjo] ǁ „tai ir katė [buvo], ir kačiuką [turėjo]“ (bbr) (dar žr.: Laigonaitė 1961: 124–126; jakaitienė, Laigonaitė, Paulauskienė 1976: 33; Paulauskienė 1983: 179–180; 1989: 173–174; 1994: 161; 2006: 70–73; dLkg 63; Valeckienė 1998: 235–236). Visi daiktavardžiai, nereiškiantys skirtingos lyties asmenų, gyvulių ar paukščių, turi nemotyvuotą giminę (plg.: sakå ┊ tαigi‿js tùri mašin·lы. | ir‿tùri ktu. matciklu. ‖ „sakau, taigi jis turi mašinėlę ir turi kitą motociklą“ (Prl); tαi‿e [vaikai] nupiki. to.k. st.lu. | kàb va‿dα nuog‿c | dá·r lig‿c ‖ iȓ‿c tùri to·kès k·des ┊ i | tαi‿c dåugǽ·use va‿vá·lgåu ‖ „tai jie [vaikai] nupirkę tokį stalą, kaip va dabar nuo čia, dar ligi čia. ir čia turi tokias kėdes, ir tai čia daugiausia va valgau“ (Prl) ir t. t.)13. Šie daiktavardžiai nėra kaitomi giminėmis, plg.: mašin·l. ir **mašin·lis14; matciklas ir **matcikla; st.las ir **st.la15 (Lkg i 19; Paulauskienė 1989: 170; 2006: 69; dLkg 62–63). Morfologiškai skirstomų daiktavardžių giminę lemia morfologinės ypatybės, t. y. jo forma: kamienas, linksnių galūnės (Laigonaitė 1961: 122–123; dar plg. dLkg 62–63). Vyriškoji ir moteriškoji giminės žymimos remiantis sintaksiniu, arba sintagminiu, kriterijumi, nusakančiu formų derinimą, pvz.: m·li.na viesà tràkšt ‖ „Mėlyna šviesa trakšt“ (Prl); g.ras to·ks c·ltas tαi‿bùo. ‖ „geras toks tiltas tai buvo“ (Mrg). 12 mó·ki.to.jes ir mó·ki.to.je tipo daiktavardžiai vadinami substantiva mobilia (plg.: Valeckienė 1998: 236–240; holvoet, semėnienė 2006:110; dar žr.: zumpt 1846: 17; jacob 1851: 146; apie daiktavardžių porų žymėtumą žr. Paulauskienė 1994: 159), arba motion nouns (vok. Movierung (Sexusdifferenzierung), plg. Philippo conzetto pateikiamus pavyzdžius: „lieùv-is (ʻmale Lithuanianʼ)“ – „lieùv-ė (ʻfemale Lithuanianʼ)“ (praleista t – aut. past.); „pedagòg-as (ʻmale teacherʼ)“ – „pedagog-ė (ʻfemale teacherʼ)“ (conzett 2010: 148–149); ispanų ir vokiečių kalbų pavyzdžius žr. corbett 1991: 67; Lohde 2006: 124–126). 13 Palyginkime prancūzų kalbos pavyzdžius: mot. g. maison ‘namas’ ir vyr. g. château ‘pilis’. Šie daiktavardžiai yra negyvieji, t. y. neturi ryšio su vyriškąja ir moteriškąja lytimi (aikhenvald 2004: 1031). 14 dviem žvaigždutėmis žymimos teoriškai galimos, bet šnektoje nevartojamos formos. 15 apskritai visi daiktavardžiai yra klasifikuojami ir turi giminę, bet giminėmis nėra kaitomi. 234 VitaLija karaciejŪtė acta Linguistica Lithuanica LXXI dar palyginkime formų derinimo atvejus, kai galūnės pagal giminę nėra diferencijuotos: nu‿ú·råu kap‿j d.ro. | ir‿àš [darau] | kap‿tàs *mke. kvαilùtis ‖ „na žiūriu kaip jis daro ir aš [darau] kaip tas Mikė kvailutis“ (grt); s.ke. ┊ kad‿jisα vá·lkata ‖ „sakė, kad jis valkata“ (sVrn). Morfologinis, arba formalusis, kriterijus remiasi kamienais ir nuo jų priklausančiomis fleksijomis. Pavyzdžiui, u kamieno daiktavardžiai visada yra vyriškosios giminės: su·n-ù d·rba *v·un ‖ „sūnus dirba Vilniuje“ (Žr); o.‿dabα | ir‿pαr duotù v.s ┊ ir‿tug-u dαr‿viẽto. | vskas tená·i viẽto.dabα ‖ „o dabar ir parduotuvės, ir turgus dabar vietoje, viskas tenai vietoje dabar“ (Vrn). Varėnos šnektoje, kaip ir kitose natūraliosios morfologijos metodais tirtose lietuvių (ir latvių) šnektose (plg.: rosinas 2005; Markevičius 2009; kaikarytė 2010), daiktavardžių giminė nėra griežtai diferencijuota pagal kamienus, kurie kartu su fleksijomis tik iš dalies žymi giminę (plg. Valeckienė 1998: 234). Šnektoje esama daiktavardžių (rodančių giminystės santykius, pareigybes, pavardes), kurie turi moteriškosios giminės ā, ē kamienų gramatinę morfemą (fleksiją), nors pagal semantiką yra vyriškosios giminės16, pvz.: sakå ┊ màno. t·t. bùo. m·sininkas ‖ „sakau, mano tėtė buvo mėsininkas“ (sVrn); labα to·tà17 bùo. g.- ras ‖ „Labai tota buvo geras“ (brč); pasku ┊ màno. d·d. ┊ mamõ· bró·lis | tαi‿labα ┊ peilukù gražẹ skutin·davo. | visó·kẹis raštαs ‖ „Paskui mano dėdė, mamos brolis, tai labai peiliuku gražiai skutinėdavo visokiais raštais“ (Mtz); nu‿ku ┊ ku‿iš-- ┊ iš‿ vαõ·s àt.m. | atidúodavo. ┊ šıcem | *bl·nda18 | a(š)‿sakå | to.õ· rαik·jo. | kàt ┊ visem ùšpakau(s) su‿nagá·iko.m19 iškapó·t ‖ „na kur, kur iš valdžios atėmė, atiduodavo šitiems, blinda; aš sakau, tokio reikėjo, kad visiems užpakalius su nagaikomis iškapotų“ (Žr). Varėniškiai pasako daiktavardžių, kurie be konteksto suvokiami kaip vyriškosios giminės. esant kontekstui, tokių daiktavardžių giminę parodo giminėmis kaitomi priklausomieji žodžiai; tokių žodžių forma išlieka ta pati, nors funkcija ir pasikeičia (plg. stundžia 1979: 82; Valeckienė 1998: 240), pvz.: ko·ks is‿t· búož.20 bùo. | alè21 ž.-- ┊ ž.m. bùo. tα ┊ vež. ‖ „koks jis ten buožė buvo, bet žemės buvo, tai išvežė“ (Ūt); s [vyras] mušẹikà bùo. ‖ „jis [vyras] mušeika buvo“ (brč); ale‿tikra 16 Šis reiškinys dar vadinamas gramatinės giminės ir lyties konfliktu (žr. Markevičius 2009: 19–22; apie rusų kalbos daiktavardžių gramatinės giminės ir lyties konfliktą žr. Ls 138–141). 17 tėtė, tėvas arba vyro tėvas. 18 tadas blinda. 19 botagais. slavizmas. 20 turtingesnis ūkininkas. 21 Varėnos šnektai būdingas jungtukas, dažniausiai vartojamas priešpriešai, priežasčiai reikšti. Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija 235straipsniai / articles s.vas vags ┊ tα | αrgi‿tù ┊ αrgi‿tù ┊ daskavó·si22 ‖ „bet tikrai savas vagis, tai argi tu, argi tu dasikavosi (prislėpsi)“ (sVrn)23; o.‿kaùka bùo. kó·ks zdrá·ica24 ǀ ir‿α ┊ bùfeto.25 ǀ ir‿αn‿p·nto.s ǀ iȓ‿visu l.kt. to·ks ǁ „o kačiukas buvo toks zdraica ir ant bufeto, ir ant spintos, ir visur lakstė toks“ (bbr); va‿dabα ┊ ir‿màno. ká·imαn [yra žmonių] | ku ┊ kur‿bùo. to·k prešαi | žgamo. bùo. ‖ „Va dabar ir mano kaime [yra žmonių], kur, kur buvo tokie priešai, išgamos buvo“ (Vrn). akivaizdu, kad minėti daiktavardžiai turi neigiamą, menkinamąjį atspalvį (plg.: stundžia 1980: 79; gudzinevičiūtė 2009: 273; daugiau pavyzdžių žr. gudzinevičiūtė 2008). daiktavardžiai búož., mušẹikà, vá·lkata, vags, zdrá·ica, žgama „neturi atskiro „savo“ kamieno, fleksijų; nėra specialios „bendrosios giminės“ būdvardžių klasės“ (stundžia 1980: 82), tačiau turi dvi gimines ir todėl tradiciškai vadinami hibridiniais (angl. hybrid nouns26) (plg. corbett 1991: 38, 66; judžentis 2002: 43), arba dvigiminiais (lenk. dwurodzajowe rzeczowniki) daiktavardžiais (plg.: otrębski 1956: 5; rinkauskienė 1999: 13; judžentis 2002: 43). Lietuvių kalboje gramatinės kategorijos statuso neturinčios „bendrosios giminės“ (lot. substantiva communia, angl. common gender) daiktavardžių moteriškoji giminė Varėnos šnektoje beveik nevartojama. nežymėtoji vyriškosios giminės forma šnektos atstovų pasakoma dažniau27. kai kurių daiktavardžių giminė ne visada yra aiški, jos nerodo jokie gramatiniai žymikliai, pvz.: visù gmines ┊ visùs | kap‿ko·kè ┊ kal·imes t· | vsku.  žinó·jo. ǁ „Visas gimines, visus, kaip kokia, kalėjimus ten, viską ji žinojo“ (bbr) (plg.: gi.vǽ·nto.je bùɔ. ┊ priẽ ┊ pàt *u·lõ·s | ir‿dá·r ┊ dá·r jõ· gimiũ· va‿cà skαt.s [yra] ‖ „gyventojas buvo prie pat Ūlos ir dar, dar jo giminių va čia skaitėsi [yra]“ (Žr)); tαi‿žmo·- gùs t.‿åu ┊ tαs.s28 | d.r.s29 | tvαk.s | bèt ┊ dα giȓd·jåu ┊ kat‿pαrdúoda | tuos‿namùs ‖ „tai žmogus ten jau taisėsi, darėsi, tvarkėsi, bet dabar girdėjau, kad parduoda tuos namus“ (bržp) (plg. k.‿gi gal žmo·gù dåk p.sako.c ‖ „ką gi gali žmogus daug pasakoti“ (Vrn)); kad‿gá·l spakαinà30 vαkas ‖ „kad gal spakaina 22 slavizmas. 23 Palyginkime apibendrinta reikšme vartojamą formą: gal rǽ·iktis | bet‿dα ┊ bijẹ ┊ visó·u. và ┊ vaũ· šıtũ· ‖ „gali reikštis, bet dabar bijai visokių va vagių šitų“ (Žr). 24 Padauža, nenuorama. 25 spintos indams ar valgiams sudėti. 26 atvejus, kai kalbant apie moterį išlaikoma vyriškosios giminės forma, galima sieti su natūralios vyriškosios gramatinės giminės išplėtimu į žymėtos moteriškosios giminės sritį (holvoet, semėnienė 2006: 106). 27 apie graikų kalbos daiktavardžių common gender žr. holton ir kt. 1997: 61–62. 28 gerino. 29 gamino, dirbo. 30 rami. 236 VitaLija karaciejŪtė acta Linguistica Lithuanica LXXI vaikas“ (Vrn) (plg. acmenu ┊  ┊ vαku ┊ dúono.s ┊ sukrαte. ┊ sukrαte. | tαi‿va d- no.(s) žαndà | dro.bnen skudurùkαn ┊ cùkro. [įdeda] | ir‿dú·oda ┊ kap‿ulptù ku. | ir‿vαkas31 trá·uke tu.‿duon·ti. ‖ „atsimenu, vaikui duonos sukramtė, sukramtė, tai vadinosi žanda; į drobinį skuduriuką cukraus [įdeda] ir duoda kaip čiulptuką, ir vaikas traukia tą duonytę“ (grt). nelinksniuojamieji, t. y. nekintamą formą turintys, daiktavardžiai neturi morfologinių giminės kategorijos požymių, jų giminė reiškiama sintaksiškai (Paulauskienė 2001: 6; judžentis 2002: 39; dLkg 64; apie morfologiškai neadaptuotų daiktavardžių giminę žr. rimkutė 2011: 184–201). Šių daiktavardžių tiriamojoje šnektoje neužfiksuota. tačiau pavyzdžiai rodo, kad kai kurie svetimos kilmės daiktavardžiai, kurie turėtų būti linksniuojami (kP66), vartojami kaip nelinksniuojamieji, t. y. nepriderinti prie šnektos fleksinės sistemos. jie gali būti tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės, plg.: ir‿và papraå *bro·ùl.s ǀ pαneš. šitùs ┊ dù ǀ kàp‿ten ┊ nu‿to·k žal ǀ kur‿àplupi ǀ ki.vi ǀ ki.vi dv suvá·åu ‖ „ir va paprašiau broniulės, parnešė šitus du, kaip ten, na tokie žali, kur aplupi; kiviai, kivius du suvalgiau“ (sVrn) ir aplùpo. ┊ supjǽ·ut. smú·kẹi ǀ suvá·åu ┊ túos ǀ ki.vi ┊ dù ǁ „aplupo, supjaustė smulkiai, suvalgiau tuos kivius du“ (sVrn). tokių skolinių giminės svyravimų, matyt, randasi dėl vyresnės kartos žmonių nežinojimo, kuri giminės forma vartotina32. Varėnos šnektoje užfiksuota giminės nederinimo atvejų, pvz.: nu‿kàs ┊ se n.t vin. ʒåũksmas ┊ bùo. ǀ tαi‿vàt ‖ „na kas, senatvinis džiaugsmas buvo, tai va“ (sVrn); tαi‿j. ┊ tas‿*advá·rda ┊ s.ko. ‖ „tai jis, tas edvardas, sako“ (Prl); su‿tó·m pavijõ·um33 [dukra buvo vystyta] ‖ „su tuo pavijočiumi [dukra buvo vystyta]?“ (grt); nù ┊ tαi‿paså kap‿atαna ǀ tαi‿å ┊ pa-á·ikina em ‖ kad‿t. iž‿b.lo. balà ‖ to·kè šacnis ‖ „na tai paskui, kai ateina, tai jau paaiškina jiems. kad ten iš balos bala. toks šaltinis“ (bržp)34. tokie giminės nederinimo atvejai yra vienetiniai, pateikėjų, matyt, atsitiktinai pavartoti. atskirai reikėtų minėti tiriamoje šnektoje vartojamus daiktavardžius, kurių giminė kartais yra kitokia negu kai kurių kitų šnektų (pavyzdžiui, joniškio, šiaurinių 31 Varėnos šnektoje daiktavardis vaikas kartais pavartojamas berniuko (sūnaus) reikšme, pvz.: tαi‿vαku. ┊ cig‿venu. vαku. å [turime] | õ· ┊ o.‿tr·s ┊ mego.s ‖ nu‿tαi‿tp | tr·s mego.s ir‿su·nùs ‖ „tai vaiką, tik vieną vaiką jau [turime], o, o trys mergos. na tai taip, trys mergos ir sūnus“ (Žr) (dar plg. Laigonaitė 1961: 124). 32 daiktavardis kvi, jaunimo apklausos duomenimis, priskiriamas dažniausiai kaitomų skolinių grupei (rimkutė, raižytė 2010). 33 juosta, skirta suvystytam kūdikiui surišti. 34 dar palyginkime pavyzdį, užrašytą barčiuose: ko·k bùɔ pradz / to·k bùs ir‿p·gi.nαs „kokia buvo pradžia, tokia bus ir pabaiga“ (brč) (Markevičienė 1999: 32). Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija 237straipsniai / articles širvintiškių35) ir bendrinės kalbos daiktavardžių giminė. Varėniškiai (dažniausiai dėl slavų kalbų įtakos36) giminę keičia, kai kalba apie: 1) maistą, gėrimus, pvz.: o.‿sù bubn.m bl·no.m | à ┊ piȓgine ce gá·rdu.s ‖ „o su bulviniais blynais37 spirginiai tie gardūs“ (Ūt); bαndũ· prkepa | prmala ┊ aguõ nu. | ir‿tα‿åu pienα agu-- ┊ aguõnpien.n priv·lgo. ‖ „bandų prikepa, primala aguonų, ir tame piene, aguonpienyje, privilgo“ (Ūt); va‿c cukrà jǽi reke ‖ „Va čia cukrus, jei reikia“ (Vrn); 2) medžiagas ar jų liekanas, pvz.: dru·c38 r.stαi | cg‿pa-- ┊ p.leno.s [liko] ‖ „drūti rąstai, tik pelenai [liko]“ (Mrg); pr.stas ǀ m·lisǀ  ┊ va‿kek‿ce pieskà39 ǁ „Prastas smėlis, va kiek čia pieska“ (Vrn)40; malkà sùdega i ┊ ir‿aglei bũ·na ‖ „Malka sudega ir, ir anglys būna“ (brč); tempertno.s ┊ bú·davo. žbalo. ‖ „terpentino, būdavo žibalo“ (grt); 3) vietovardžius, pvz.: vienà dukt·jõ· ┊ *babiẽrik.n [gyvena]| mo.ki.to.jè ‖ „Viena duktė jo balbieriškyje [gyvena], mokytoja“ (Prl); o.‿màno. ┊ *am·te. dá·r to.ũ· mald.lы. mok·jo. ǀ bet‿àš tiktα(s) šitúos‿va ir‿ž.us | v·nas ┊ v·nas ┊ v·nas iš‿*galeliẽjåus | ir‿pas‿júos ┊ bùo. ǀ å per‿*k·čes råudó·no. v·no. ‖ „o mano almytė dar tokią maldelę mokėjo, bet aš tiktai šituos va ir žodžius: „vynas, vynas, vynas iš galilėjos“; ir pas juos buvo jau per kūčias raudono vyno“ (grt); *beržùp.41 bùo. tr·s namα ‖ „beržupyje buvo trys namai“ (bržp); và pas‿mùs ┊ và up.lis i .ra ‖ *dúobup. ‖ duob·ta ┊ duob·ta ‖ bùo. graž mú·s up.l. ‖ „Va pas mus, va upelis ir yra. duobupis. duobėta, duobėta. buvo gražus mūsų upelis“ (Mtz)42; 35 Plačiau žr.: Markevičius 2009: 17–24; kaikarytė 2010: 32–33. 36 dar plg. Varėnos šnektoje užfiksuotus skaičiaus (plg.: po.‿*kal·dαi ‘po kalėdų’ ir lenk. kolęda, rus. кoляда), giminės (plg.: kiš.us ‘kišenė’ ir lenk. kieszeń) variantus. 37 transponuojant kitokios negu kai kuriose šnektose ir bendrinėje kalboje giminės pavyzdžius, rašoma šnektai įprastesnė, dažnesnė forma. 38 stiprūs. 39 smėlis. 40 dar plg. ka(t)‿t. piẽsko. ┊ vsko.‿gi prlαnda ‖ „kad ten piesko, visko gi prilenda“ (Prl). 41 Plg.: nuspiko. ká·ȓvi. | iȓ‿gr·žo. gi.vǽ· v· | *bežupin | sào. kαmpα | ir‿dabα dá·r stó·vi tàs nam. lis ‖ „nusipirko karvę ir grįžo gyventi vėl į beržupį, į savo kaimą, ir dabar dar stovi tas namelis“ (bržp). Varijuoja ne tik vietovardžio formų raiška, bet ir kirčiavimas, plg.: ir‿s pavaʒ·tas ┊ kat‿bùo. beržα ʒidel | tα‿pavi-- ┊ pavaʒ·tas *bežu-- ┊ *bežupis ‖ „ir jis (upelis) pavadintas, kad buvo beržai dideli, tai pavadintas beržupis“ (bržp); *bežupis ‖ bùo. pad.ri. *b.-- ┊ *b·ržupis ‖ „bežupis. buvo padarę bržupis [kalbama apie kirčiavimą – aut. past.]“ (bržp). 42 Plg.: nugi‿và up.l. va‿αna ‖ *duobùo. ‖ pirmǽ·use šità up.l. prũ·dαn iñteka ‖ dá·r ┊ kàp αin in‿*mó·us | šitù ┊ per‿mik.li. | *mó·u. káimαn | tαi‿dá·r ke-- ┊ kersα up.lis tàs ┊ αna | in‿*meki. ‖ „nagi, va upelis va eina. duobupio. Pirmiausia šitas upelis į prūdą įteka. dar kai eini į Molius šitu (keliu), per miškelį, į Molių kaimą, tai dar skersai upelis tas eina į Merkį“ (Mtz). 244 VitaLija karaciejŪtė acta Linguistica Lithuanica LXXI Pau la uskienė aldona 2007: opozicijos ir jų neutralizacija gramatinių kategorijų paradigmose. – Kalbos teorija ir praktika. Konferencijos pranešimų tezės. kaunas: kauno technologijos universitetas, 23–24 (prieiga internete http://www.kalba.ktu.lt/files/konf_ tezes_2007.pdf) [žiūrėta 2014 04 22]. Plungian Vladimir 2010: Gramatinių kategorijų tipologija 1. Vilnius: Vilniaus universitetas. ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse. daktaro disertacijos rankraštis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. rimkutė er ika 2011: Morfologiškai neadaptuotų daiktavardžių giminė. – Kalbos kultūra 84, 184–201. rimkutė er ika, ra iž yt ė jūratė 2010: Morfologinis skolinių adaptavimas lietuvių kalboje. – Lietuvių kalba 4 (prieiga internete http://www.lietuviukalba.lt/index.php?id=162) [žiūrėta 2014 04 22]. rinkauskienė regina 1999: Rytų aukštaičių uteniškių vardažodis: dabartinė padėtis ir istorinė raida. daktaro disertacijos rankraštis. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. rosinas albertas 2005: Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema: sinchronija ir diachronija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. st un dž ia b onif acas 1979: giminės kategorija lietuvių kalbos gramatinėje sandaroje. – Aktualiosios kalbotyros problemos. Mokslinės konferencijos pakvietimas-programa ir tezės. Vilnius: Vilniaus V. kapsuko universitetas, 80–83. st un dž ia bonifacas 1980: Vadinamosios bevardės giminės vieta lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. eksperimentinis tyrinėjimas. – Kalbotyra 31(1), 79–87. tuomienė nijolė 2010: Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Valeckienė adelė 1984: Lietuvių kalbos gramatinė sistema. Giminės kategorija. Vilnius: Mokslas. Valeckienė adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. WaLs – co rb et t g. g. number of genders. – The World Atlas of Language Structures (prieiga internete http://wals.info/feature/30) [žiūrėta 2014 04 22]. Wurzel Wolfgang ullrich 1989: Inflectional Morphology and Naturalness. dordrecht: kluwer. zinkevičius zigmas 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1. Vilnius: Mokslas. zumpt carl gottlob 1846: A school-grammar of the Latin language. London: Longman, brown, green, and Longmans, Paternoster-row. Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija 245straipsniai / articles VietoVardŽiŲ santruMPos bbr – babrškės Prl – Perlojà brč – bačiai sVrn – senóji Varėnà bržp – beržùpis Ūt – Ūtà grt – giráitė Vrn – Varėnà kšt – kaštos zrv – zervýnos Mrg – Megežeris Žr – Žiūra Mtz – Matùizos the category of gender of noun in Varėna sub-dialect suMMary the sub-dialect of Varėna and villages closest to it (akmuõ, babrškės, bačiai, beržùpis, giráitė, kaštos, Megežeris, Matùizos, Perlojà, Pauosup, rudnià, senõji Varėna, Ūtà, zervýnos, Žiūra), which is ascribed to southern aukštaičiai, the category of gender has not been investigated and described from the perspective of natural morphology. the main aim of the article is to discuss the structure of the category of gender in this sub-dialect, on the basis of empiric material to present semantic and morphological characteristics of the gender of noun and to identify cases of variations in gender. the conducted research showed that: 1) the structure of the category of gender in the sub-dialect of Varėna consists of opposition of masculine and feminine gender, what is similar to other sub-dialects (joniškis, northern širvintiškiai) researched applying the method of natural morphology; 2) there is no strict differentiation in (masculine and female) gender according to stems; stems with flexions only partially mark the gender; 3) users of the sub-dialect of Varėna usually replace gender referring to food and drinks (e.g., su‿bl·no.m, aguõnpien.n); to materials and their refuses (e.g., p.leno.s, aglei); place-names (e.g., *babiẽrik.n, *dúobup.); plants (e.g., vαrnalέ·šas, ramun·lei); parts of clothes (e.g., kiš.un, rαŋkó·u.); certain spaces and premises (e.g., v·rtuvis; po.lekl·nikas); organs of human body (e.g., kepenα, megenα) and others; 4) it is inaccurate to refer to specific ‘gender morpheme‘ in the structure of nouns of the sub-dialect of Varėna because the lexical morpheme is inseparable from one or another grammatical meaning of gender. Įteikta 2014 m. birželio 11 d. VitaLija karaciejŪtė Lietuvos edukologijos universitetas Taraso Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lietuva [email protected]