Varėnos šnektos daiktavardžio giminės kategorija

229s aipsniai / a icles esMiniai ŽodŽiai: pie ų aukš aičiai, Va ėnos šnek a, na ū alioji mo ologija, giminės ka ego ija, giminės a ija imas. keyWo ds: sou he n aukš aičiai, Va ėna sub-dialec , na u al mo phology, he gen- de ca ego y, a ia ions in gende . Vi aLija ka aciejŪ ė Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: daba inė mo ologija, a mių mo - ologija, dialek ologija. Va ėnos Šnek os daik aVa dŽio giMinės ka ego ija he ca ego y o gende o noun in Va ėna sub-dialec ano acija Va ėnos šnek os giminės ka ego ija na ū aliosios mo ologijos požiū iu iki šiol nė a i a i ap ašy a. Pag indinis s aipsnio ikslas – ap a i šios šnek os giminės ka ego ijos s uk ū ą, emian- is empi ine medžiaga, pa eik i daik a a džių giminės seman inę i mo ologinę cha ak e is iką, nus a y i giminės a ija imo a ejus. a lik a analizė pa odė, kad: 1) Va ėnos šnek oje daik a a džių giminė ( y iškoji i mo e iškoji) nė a g iež ai di e encijuo a pagal kamienus, ku ie ka u su lek- sijomis ik iš dalies žymi giminę; ne ikslu kalbė i i apie ypa ingą „giminės mo emą“ Va ėnos šnek os daik a a džių s uk ū oje; 2) i iamajai šnek ai būdingas giminės o mų a ija imas. anno a ion he ca ego y o gende o Va ėna sub-dialec has no been esea ched and desc ibed om he pe spec i e o na u al mo phology up o now. he main aim o he a icle is o discuss he s uc u e o he ca ego y o gende in his sub-dialec , on he basis o empi ic ma e ial o p esen seman ic and mo phological cha ac e is ics o he gende o noun and o iden i y cases o a ia ions in gende . he conduc ed analysis e ealed ha : 1) he e is no s ic di - e en ia ion in (masculine and emale) gende o he sub-dialec o Va ėna acco ding o s ems, which only pa ially ma k he gende oge he wi h lexions; i is inaccu a e o poin o spe- ci ic ‘gende mo pheme’ in he s uc u e o nouns o he Va ėna sub-dialec . 2) Va ia ion in o ms o gende a e cha ac e is ic o he sub-dialec unde he esea ch. 230 Vi aLija ka aciejŪ ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI Ka ego ija – am ik a kalbos elemen ų sis ema – u i g ama inę eikšmę i ją odančią g ama inę o mą, . y. o malų odiklį (plg.: hocke 1965: 211; Lkg i 18–19; Paulauskienė 1983: 157; Ma hews 1997: 48)1. no in apib ėž i, kokias mo ologines ka ego ijas u i iena a ki a kalba, pi miausia eikia žiū ė i į oje kalboje esančias kai ybines ( leksines) o mas. ki aip a ian , mo ologinė ka ego ija egzis uoja en, ku ji o maliai kaip okia pasi odo (Wu zel 1989: 53). Šiuolaikinėje mo ologijos eo ijoje žodžiai į ka ego ijas ski s omi pagal sin ak- sines unkcijas, da ybą, g ama inį u inį i kon eks ą (plačiau apie ka ego iją i jos b uožus ž . ca s ai s-Mcca hy 2000: 264–272). skaičiaus, linksnio i giminės2 g ama inės ka ego ijos iena su ki a y a susijusios3: žodžio o mos g ama inė mo - ema ( leksija, a ba leksy as) isada koduoja skaičiaus i linksnio ka ego ijas, o ai, kad giminės g ama inė ka ego ija u i yšį su skaičiaus ka ego ija, pa i ina kalbos uni e salija, eigian i, kad kiek iena kalba, ku i u i giminės ka ego iją, isada u i i skaičiaus ka ego iją (g eenbe g 1968: 95). Įp as a many i, kad daik a a džio giminę odo ienaskai os a dininko g ama- inė mo ema4. okiu a eju Va ėnos šnek oje ypa ingą „ y iškosios giminės“ mo - emos s a usą u ė ų a, a1, a2, u, u leksinių klasių daik a a džių ienaskai os a dininko o mų g ama inės mo emos ( leksijos), p z.: n.m-as, k.l-es, ug-·s, su·n-ùs, pie-ùs. okio s a uso ne u ė ų i i C kamienų ienaskai os a dininko o mų g ama inės mo emos (plg. osinas 2005: 45). Va ėnos šnek oje g ama inę giminės ka ego iją simbolizuoja i ienaskai os kil- mininkas, plg.: a, a1, a2, im, u, u leksinių klasių daik a a džio kilmininko o mas: n.m-o., k.-o., ù-o., d.be-o., su.n-ås, pie-ås. ačiau, palyginę ų pačių leksinių klasių ienaskai os galininko o mas n.m-u., k.-u., sú·n-u., piẽ-u., ùg-i., d.bes-i. i mo e iškosios giminės daik a a džių galininko o mas dαn-u., mα-u., žõ·l-ы., .k-i., s.se -i., ma y ume, kad minė ų o mų g ama inės mo e- mos okios „supe cha ak e is ikos“ ne u i (plg. osinas 2005: 46). aigi susidu ia- ma su giminės p oblema, kai leksinių o mų g ama inės mo emos dėl pe didelio sink e izmo ne isada gali simbolizuo i giminę, o ai eiškia, kad šnek oje jos nė a isiškai di e encijuo os pagal gimines (plg. osinas 2005: 44). 1 apie ka ego ijos e mino ski ingą a oseną ž . ca s ai s-Mcca hy 2000: 267; Plungian 2010: 20. 2 apie giminės i skaičiaus bei giminės i linksnio są eiką ž . co be 1991: 132, 154–157. 3 Mo ologinės ka ego ijos, Wol gango ul icho d essle io eigimu, gali bū i p oduk y ios a ba nep o- duk y ios. Pa yzdžiui, okiečių kalboje skaičius y a oks pa s p oduk y us kaip i linksnis, o giminė simbolizuojama ik mo osin aksiškai (d essle 2003: 34). 4 Vienaskai os a dininko galūnė da adinama eminiu žymekliu (sa ickienė, kazlauskienė, kamandu- ly ė 2004: 5). Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija 231s aipsniai / a icles 1 P a V. Va ėnos i jos apylinkių žemėlapis5 ema ak uali ne ik dėl iškel os giminės p oblemos, be i odėl, kad pie ų aukš aičių pa a mei p iski iamos Va ėnõs i a čiausiai jos esančių kaimų – akmeñs, bab škių, bačių, be žùpio, gi ái ės, kaš ų, Megeže io, Ma ùizų, Pe lojõs, Pauosups, ùdnios, senõsios Va ėnõs, Ū õs, ze ýnų, Žiū  (ž . 1 pa .) – šnek- os giminės ka ego ija6 nei adicinės, nei šiuolaikinės – na ū aliosios – mo ologi- jos požiū iu iki šiol nė a i a i ap ašy a. s aipsnio ikslas – ap a i šnek os giminės ka ego ijos s uk ū ą, emian is em- pi ine medžiaga, pa eik i daik a a džių giminės seman inę i mo ologinę cha ak- e is iką, nus a y i giminės a ija imo a ejus. 5 Žemėlapį suda ė Lau a ge žo ai ė. 6 apie Va ėnos šnek os skaičiaus ka ego iją ž . ka aciejū ė 2012: 53–59. 232 Vi aLija ka aciejŪ ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI i iamąją medžiagą suda o 2005–2013 m. s aipsnio au o ės indi idualiai su- kaup i šnek os eks ai iš Va ėnos i a čiausiai jos esančių kaimų (ga so į ašų ukmė apie 70 alandų). analizuojami y esniosios ka os a s o ų, gimusių 1913–1939 m. i nuola gy enančių i iamosios šnek os plo e, kalbos duomenys. y imas a lieka- mas emian is na ū aliosios mo ologijos eo ijos, ku i a si ado susijungus žymė- umo i onologinio na ū alumo są okoms (d essle 2000: 289), p incipais. da be aikomas desk ipcinis, opozicijų i lyginamasis me odai. Va ėnos šnek os giminės ka ego ijos7 s uk ū ą suda o y iškosios (p z.: šiẽnas ‘šienas’, ú·kis ‘ūkis’, a kl·s ‘a klys’, su·nùs ‘sūnus’, dαncs ‘dan is’, αnduõ ‘ anduo’) i mo e iškosios (p z.: k u·cn. ‘k ū inė’, dúona ‘duona’, aǯ ‘ aldžia’, kl· s ‘klė- is’, sesuõ ‘sesuo“, duk · ‘duk ė’) giminės opozicija8. daba inė daik a a džių gimi- nės ka ego ija y a d ina ė, ačiau anksčiau, be y iškosios i mo e iškosios (nežy- mė osios i žymė osios) giminės, bal ai u ėjo be a dę giminę9. adiciškai daik a a džiai į gimines ski s omi seman iniu i mo ologiniu pa- g indais (Laigonai ė 1961: 122–123; da plg. dLkg 62–63)10. seman iškai ski s omų daik a a džių giminė, pa em a leksine eikšme i lyčių ski umu11, gali bū i ne ik ski ingų kamienų, linksnių galūnių, da ybos, be i ki os šaknies, p z.: kà su‿šeimù [ y o] .ko. bú·c ‖ · as ┊ mamà jõ· ‖ „kad su šeima [ y o] eko bū i. ė as, mama jo“ (M g); αi‿c màno. · as anàs ‖ „ ai čia mano y as anas“ (P l) i αi‿dα ┊ a‿ši ó· mo. e s | αi‿jõ·s mamà ne á·ikš o. ‖ „ ai daba a ši a mo e is, ai jos mama ne aikš o“ (P l); às αi‿åu‿jõ·s ┊ jo.‿ b ó·lis | jo.‿b ó·lis ‖ „ as ai jau jos, jos b olis, jo b olis“ (V n) i o.‿jõ· ┊ à jo.‿sesuõ i· à 7 apie giminės ka ego iją ž .: hocke 1965: 231; aikhen ald 2004:1031–1045; hol oe , semėnienė 2006: 101–120; WaLs. apie giminės ka ego iją šiau inių ši in iškių, joniškio i amaškonių šnek ose ž .: Ma ke ičius 2009: 15–31; kaika y ė 2010: 28–33; uomienė 2010: 53–61. 8 aldonos Paulauskienės (2007: 23) eigimu, „ku y a opozicija, en u i bū i i neu alizacijos galimybė, . y. p iešinamųjų na ių sua ėjimas iki sinonimijos a ba ne isiškas opozicijos išnykimas“. 9 da idas c ys alas (1999: 130) šalia opozicijos y iškoji giminė / mo e iškoji giminė / be a dė giminė pa eikia da i gy as / negy as p iešp iešą (da plg. Paulauskienė 1989: 172; Ma hews 1997: 142). Manoma, kad y iškosios i mo e iškosios giminės daik a a džio klasės susi o ma o iš ak y iųjų, gy ų- jų daik a a džių (genus ac i um), ku ių deno a ai y a gy ybiškai ak y ūs, o be a dės giminės daik a a - džio klasės – iš inak y iųjų, ki aip a ian , pasy iųjų, negy ųjų daik a a džių (genus pasi um), ku ių deno a ai y a gy ybinio ciklo ne u in ys objek ai ( osinas 2005: 156; da ž .: ku yłowicz 1964: 207; Mažiulis 1970: 76; zinke ičius 1980: 176–177). 10 alexand a yu ie na aikhen ald (2004: 1034–1036) g e a seman inio, o malaus mo ologinio giminių sky imo k i e ijų mini onologinį. 11 Plg. usų kalbos „belyčius“ (angl. epicenes) daik a a džius k olik ‘ iušis’ i sobaka ‘šuo’, ku ių pi masis de inamas su y iškąja, an asis – su mo e iškąja gimine, ačiau abu gali eikš i be ku ios ly ies gy ūnus. Minė as pa yzdys odo, kad ienoje kalboje gali egzis uo i ski ingos a ski ų žodžių klasių giminių de inimo sis emos (aikhen ald 2004: 1033). Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija 233s aipsniai / a icles i ek·jus ‖ „o jo, a jo sesuo y a iš ekėjusi“ (P l); nó· s is‿pàc lie ù i bùo. | be ‿åu‿skα .s leŋkũ· mó·ki. o.jes ‖ „no s jis pa s lie u is bu o, be jau skai ėsi lenkų moky ojas“ (Ž ) i nù i ‿pasku s.ko. | pe ‿p.mo.ka(s) s·ʒim is | nu‿i ‿mó·- ki. o.je12 klá·use | αkαi ┊ iš‿ku jũ·s ·m. ši ù() žαislùs ‖ „na i paskui sako, pe pamokas sėdime isi, na i moky oja klausia: aikai, iš ku jūs ėmė e ši us žaislus?“ (V n) (plg. Valeckienė 1984: 175–178; 1998: 231–234). Minė inos naminius i laukinius gy ulius i paukščius eiškiančios po os, ku ių jaunikliai isada y a y iškosios giminės, p z.: jǽ·m d. . ka ẹ-- ┊ ka inùku. ‖ „jam da ė ka inuką“ (V n) i nẹi‿ka ·s ne uȓù ǁ „nei ka ės ne u iu“ (bb ); α i ‿ka · [bu o] ┊ i ‿kaùku. [ u ėjo] ǁ „ ai i ka ė [bu o], i kačiuką [ u ėjo]“ (bb ) (da ž .: Laigonai ė 1961: 124–126; jakai ienė, Laigonai ė, Paulauskienė 1976: 33; Paulaus- kienė 1983: 179–180; 1989: 173–174; 1994: 161; 2006: 70–73; dLkg 63; Valec- kienė 1998: 235–236). Visi daik a a džiai, ne eiškian ys ski ingos ly ies asmenų, gy ulių a paukščių, u i nemo y uo ą giminę (plg.: sakå ┊ αigi‿js ù i mašin·lы. | i ‿ ù i k u. ma ciklu. ‖ „sakau, aigi jis u i mašinėlę i u i ki ą mo ociklą“ (P l); αi‿e [ aikai] nupiki. o.k. s .lu. | kàb a‿dα nuog‿c | dá· lig‿c ‖ iȓ‿c ù i o·kès k·des ┊ i | αi‿c dåugǽ·use a‿ á·lgåu ‖ „ ai jie [ aikai] nupi kę okį s alą, kaip a daba nuo čia, da ligi čia. i čia u i okias kėdes, i ai čia daugiausia a algau“ (P l) i . .)13. Šie daik a a džiai nė a kai omi giminėmis, plg.: mašin·l. i **mašin·lis14; ma ciklas i **ma cikla; s .las i **s .la15 (Lkg i 19; Paulauskie- nė 1989: 170; 2006: 69; dLkg 62–63). Mo ologiškai ski s omų daik a a džių giminę lemia mo ologinės ypa ybės, . y. jo o ma: kamienas, linksnių galūnės (Laigonai ė 1961: 122–123; da plg. dLkg 62–63). Vy iškoji i mo e iškoji giminės žymimos emian is sin aksiniu, a ba sin agminiu, k i e ijumi, nusakančiu o mų de inimą, p z.: m·li.na  iesà àkš ‖ „Mėlyna š ie- sa akš “ (P l); g. as o·ks c·l as αi‿bùo. ‖ „ge as oks il as ai bu o“ (M g). 12 mó·ki. o.jes i mó·ki. o.je ipo daik a a džiai adinami subs an i a mobilia (plg.: Valeckienė 1998: 236–240; hol oe , semėnienė 2006:110; da ž .: zump 1846: 17; jacob 1851: 146; apie daik a a džių po ų žy- mė umą ž . Paulauskienė 1994: 159), a ba mo ion nouns ( ok. Mo ie ung (Sexusdi e enzie ung), plg. Philippo conze o pa eikiamus pa yzdžius: „lieù -is (ʻmale Li huanianʼ)“ – „lieù -ė (ʻ emale Li huanianʼ)“ (p aleis a – au . pas .); „pedagòg-as (ʻmale eache ʼ)“ – „pedagog-ė (ʻ emale eache ʼ)“ (conze 2010: 148–149); ispanų i okiečių kalbų pa yzdžius ž . co be 1991: 67; Lohde 2006: 124–126). 13 Palyginkime p ancūzų kalbos pa yzdžius: mo . g. maison ‘namas’ i y . g. châ eau ‘pilis’. Šie daik a- a džiai y a negy ieji, . y. ne u i yšio su y iškąja i mo e iškąja ly imi (aikhen ald 2004: 1031). 14 d iem ž aigždu ėmis žymimos eo iškai galimos, be šnek oje ne a ojamos o mos. 15 apsk i ai isi daik a a džiai y a klasi ikuojami i u i giminę, be giminėmis nė a kai omi. 234 Vi aLija ka aciejŪ ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI da palyginkime o mų de inimo a ejus, kai galūnės pagal giminę nė a di e en- cijuo os: nu‿ú· åu kap‿j d. o. | i ‿àš [da au] | kap‿ às *mke. k αilù is ‖ „na žiū iu kaip jis da o i aš [da au] kaip as Mikė k ailu is“ (g ); s.ke. ┊ kad‿jisα á·lka a ‖ „sakė, kad jis alka a“ (sV n). Mo ologinis, a ba o malusis, k i e ijus emiasi kamienais i nuo jų p iklausan- čiomis leksijomis. Pa yzdžiui, u kamieno daik a a džiai isada y a y iškosios giminės: su·n-ù d· ba * ·un ‖ „sūnus di ba Vilniuje“ (Ž ); o.‿dabα | i ‿pα duo- ù .s ┊ i ‿ ug-u dα ‿ iẽ o. | skas ená·i iẽ o.dabα ‖ „o daba i pa duo u ės, i u gus daba ie oje, iskas enai ie oje daba “ (V n). Va ėnos šnek oje, kaip i ki ose na ū aliosios mo ologijos me odais i ose lie- u ių (i la ių) šnek ose (plg.: osinas 2005; Ma ke ičius 2009; kaika y ė 2010), daik a a džių giminė nė a g iež ai di e encijuo a pagal kamienus, ku ie ka u su leksijomis ik iš dalies žymi giminę (plg. Valeckienė 1998: 234). Šnek oje esama daik a a džių ( odančių giminys ės san ykius, pa eigybes, pa- a des), ku ie u i mo e iškosios giminės ā, ē kamienų g ama inę mo emą ( lek- siją), no s pagal seman iką y a y iškosios giminės16, p z.: sakå ┊ màno. · . bùo. m·sininkas ‖ „sakau, mano ė ė bu o mėsininkas“ (sV n); labα o· à17 bùo. g.- as ‖ „Labai o a bu o ge as“ (b č); pasku ┊ màno. d·d. ┊ mamõ· b ó·lis | αi‿labα ┊ peilukù g ažẹ sku in·da o. | isó·kẹis aš αs ‖ „Paskui mano dėdė, mamos b olis, ai labai peiliuku g ažiai sku inėda o isokiais aš ais“ (M z); nu‿ku ┊ ku‿iš-- ┊ iš‿ αõ·s à .m. | a idúoda o. ┊ šıcem | *bl·nda18 | a(š)‿sakå | o.õ· αik·jo. | kà ┊ isem ùšpakau(s) su‿nagá·iko.m19 iškapó· ‖ „na ku , ku iš aldžios a ėmė, a iduo- da o ši iems, blinda; aš sakau, okio eikėjo, kad isiems užpakalius su nagaikomis iškapo ų“ (Ž ). Va ėniškiai pasako daik a a džių, ku ie be kon eks o su okiami kaip y iškosios giminės. esan kon eks ui, okių daik a a džių giminę pa odo giminėmis kai omi p iklausomieji žodžiai; okių žodžių o ma išlieka a pa i, no s unkcija i pasikei- čia (plg. s undžia 1979: 82; Valeckienė 1998: 240), p z.: ko·ks is‿ · búož.20 bùo. | alè21 ž.-- ┊ ž.m. bùo. α ┊  ež. ‖ „koks jis en buožė bu o, be žemės bu o, ai iš ežė“ (Ū ); s [ y as] mušẹikà bùo. ‖ „jis [ y as] mušeika bu o“ (b č); ale‿ ik a 16 Šis eiškinys da adinamas g ama inės giminės i ly ies kon lik u (ž . Ma ke ičius 2009: 19–22; apie usų kalbos daik a a džių g ama inės giminės i ly ies kon lik ą ž . Ls 138–141). 17 ė ė, ė as a ba y o ė as. 18 adas blinda. 19 bo agais. sla izmas. 20 u ingesnis ūkininkas. 21 Va ėnos šnek ai būdingas jung ukas, dažniausiai a ojamas p iešp iešai, p iežasčiai eikš i. Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija 235s aipsniai / a icles s. as ags ┊ α | α gi‿ ù ┊ α gi‿ ù ┊ daska ó·si22 ‖ „be ik ai sa as agis, ai a gi u, a gi u dasika osi (p islėpsi)“ (sV n)23; o.‿kaùka bùo. kó·ks zd á·ica24 ǀ i ‿α ┊ bù e o.25 ǀ i ‿αn‿p·n o.s ǀ iȓ‿ isu l.k . o·ks ǁ „o kačiukas bu o oks zd aica i an bu e o, i an spin os, i isu laks ė oks“ (bb ); a‿dabα ┊ i ‿màno. ká·imαn [y a žmonių] | ku ┊ ku ‿bùo. o·k p ešαi | žgamo. bùo. ‖ „Va daba i mano kaime [y a žmonių], ku , ku bu o okie p iešai, išgamos bu o“ (V n). aki aizdu, kad minė i daik a a džiai u i neigiamą, menkinamąjį a spal į (plg.: s undžia 1980: 79; gudzine ičiū ė 2009: 273; daugiau pa yzdžių ž . gudzine ičiū ė 2008). daik a a džiai búož., mušẹikà, á·lka a, ags, zd á·ica, žgama „ne u i a ski o „sa o“ kamieno, leksijų; nė a specialios „bend osios giminės“ būd a džių klasės“ (s undžia 1980: 82), ačiau u i d i gimines i odėl adiciškai adinami hib idiniais (angl. hyb id nouns26) (plg. co be 1991: 38, 66; judžen is 2002: 43), a ba d igi- miniais (lenk. dwu odzajowe zeczowniki) daik a a džiais (plg.: o ębski 1956: 5; inkauskienė 1999: 13; judžen is 2002: 43). Lie u ių kalboje g ama inės ka ego ijos s a uso ne u inčios „bend osios giminės“ (lo . subs an i a communia, angl. common gende ) daik a a džių mo e iškoji giminė Va ėnos šnek oje be eik ne a ojama. nežymė oji y iškosios giminės o ma šnek- os a s o ų pasakoma dažniau27. kai ku ių daik a a džių giminė ne isada y a aiški, jos ne odo jokie g ama iniai žymikliai, p z.: isù gmines ┊ isùs | kap‿ko·kè ┊ kal·imes · | sku.  žinó·jo. ǁ „Visas gimines, isus, kaip kokia, kalėjimus en, iską ji žinojo“ (bb ) (plg.: gi. ǽ·n- o.je bùɔ. ┊ p iẽ ┊ pà *u·lõ·s | i ‿dá· ┊ dá· jõ· gimiũ· a‿cà skα .s [y a] ‖ „gy en- ojas bu o p ie pa Ūlos i da , da jo giminių a čia skai ėsi [y a]“ (Ž )); αi‿žmo·- gùs .‿åu ┊ αs.s28 | d. .s29 | αk.s | bè ┊ dα giȓd·jåu ┊ ka ‿pα dúoda | uos‿na- mùs ‖ „ ai žmogus en jau aisėsi, da ėsi, a kėsi, be daba gi dėjau, kad pa - duoda uos namus“ (b žp) (plg. k.‿gi gal žmo·gù dåk p.sako.c ‖ „ką gi gali žmogus daug pasako i“ (V n)); kad‿gá·l spakαinà30 αkas ‖ „kad gal spakaina 22 sla izmas. 23 Palyginkime apibend in a eikšme a ojamą o mą: gal ǽ·ik is | be ‿dα ┊ bijẹ ┊ isó·u. à ┊ aũ· šı ũ· ‖ „gali eikš is, be daba bijai isokių a agių ši ų“ (Ž ). 24 Padauža, nenuo ama. 25 spin os indams a algiams sudė i. 26 a ejus, kai kalban apie mo e į išlaikoma y iškosios giminės o ma, galima sie i su na ū alios y iškosios g ama inės giminės išplė imu į žymė os mo e iškosios giminės s i į (hol oe , semėnienė 2006: 106). 27 apie g aikų kalbos daik a a džių common gende ž . hol on i k . 1997: 61–62. 28 ge ino. 29 gamino, di bo. 30 ami. 236 Vi aLija ka aciejŪ ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI aikas“ (V n) (plg. acmenu ┊  ┊ αku ┊ dúono.s ┊ suk α e. ┊ suk α e. | αi‿ a d- no.(s) žαndà | d o.bnen skudu ùkαn ┊ cùk o. [įdeda] | i ‿dú·oda ┊ kap‿ulp ù ku. | i ‿ αkas31 á·uke u.‿duon· i. ‖ „a simenu, aikui duonos suk am ė, suk am ė, ai adinosi žanda; į d obinį skudu iuką cuk aus [įdeda] i duoda kaip čiulp uką, i aikas aukia ą duony ę“ (g ). nelinksniuojamieji, . y. nekin amą o mą u in ys, daik a a džiai ne u i mo - ologinių giminės ka ego ijos požymių, jų giminė eiškiama sin aksiškai (Paulaus- kienė 2001: 6; judžen is 2002: 39; dLkg 64; apie mo ologiškai neadap uo ų daik a a džių giminę ž . imku ė 2011: 184–201). Šių daik a a džių i iamojoje šnek oje neuž iksuo a. ačiau pa yzdžiai odo, kad kai ku ie s e imos kilmės daik a a džiai, ku ie u ė ų bū i linksniuojami (kP66), a ojami kaip nelinksniuojamieji, . y. nep ide- in i p ie šnek os leksinės sis emos. jie gali bū i iek y iškosios, iek mo e iškosios giminės, plg.: i ‿ à pap aå *b o·ùl.s ǀ pαneš. ši ùs ┊ dù ǀ kàp‿ en ┊ nu‿ o·k žal ǀ ku ‿àplupi ǀ ki. i ǀ ki. i d  su á·åu ‖ „i a pap ašiau b oniulės, pa nešė ši us du, kaip en, na okie žali, ku aplupi; ki iai, ki ius du su algiau“ (sV n) i aplùpo. ┊ supjǽ·u . smú·kẹi ǀ su á·åu ┊ úos ǀ ki. i ┊ dù ǁ „aplupo, supjaus ė smulkiai, su- algiau uos ki ius du“ (sV n). okių skolinių giminės s y a imų, ma y , andasi dėl y esnės ka os žmonių nežinojimo, ku i giminės o ma a o ina32. Va ėnos šnek oje už iksuo a giminės nede inimo a ejų, p z.: nu‿kàs ┊ se n. i- n. ʒåũksmas ┊ bùo. ǀ αi‿ à ‖ „na kas, sena inis džiaugsmas bu o, ai a“ (sV n); αi‿j. ┊ as‿*ad á· da ┊ s.ko. ‖ „ ai jis, as ed a das, sako“ (P l); su‿ ó·m pa ijõ·um33 [duk a bu o ys y a] ‖ „su uo pa ijočiumi [duk a bu o ys y a]?“ (g ); nù ┊ αi‿paså kap‿a αna ǀ αi‿å ┊ pa-á·ikina em ‖ kad‿ . iž‿b.lo. balà ‖ o·kè šacnis ‖ „na ai paskui, kai a eina, ai jau paaiškina jiems. kad en iš balos bala. oks šal inis“ (b žp)34. okie giminės nede inimo a ejai y a iene iniai, pa eikėjų, ma y , a si ik inai pa a o i. a ski ai eikė ų minė i i iamoje šnek oje a ojamus daik a a džius, ku ių gi- minė ka ais y a ki okia negu kai ku ių ki ų šnek ų (pa yzdžiui, joniškio, šiau inių 31 Va ėnos šnek oje daik a a dis aikas ka ais pa a ojamas be niuko (sūnaus) eikšme, p z.: αi‿ αku. ┊ cig‿ enu. αku. å [ u ime] | õ· ┊ o.‿ ·s ┊ mego.s ‖ nu‿ αi‿ p | ·s mego.s i ‿su·nùs ‖ „ ai aiką, ik ieną aiką jau [ u ime], o, o ys me gos. na ai aip, ys me gos i sūnus“ (Ž ) (da plg. Laigo- nai ė 1961: 124). 32 daik a a dis k i, jaunimo apklausos duomenimis, p iski iamas dažniausiai kai omų skolinių g upei ( imku ė, aižy ė 2010). 33 juos a, ski a su ys y am kūdikiui su iš i. 34 da palyginkime pa yzdį, už ašy ą ba čiuose: ko·k bùɔ p adz / o·k bùs i ‿p·gi.nαs „kokia bu o p adžia, okia bus i pabaiga“ (b č) (Ma ke ičienė 1999: 32). Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija 237s aipsniai / a icles ši in iškių35) i bend inės kalbos daik a a džių giminė. Va ėniškiai (dažniausiai dėl sla ų kalbų į akos36) giminę keičia, kai kalba apie: 1) mais ą, gė imus, p z.: o.‿sù bubn.m bl·no.m | à ┊ piȓgine ce gá· du.s ‖ „o su bul iniais blynais37 spi giniai ie ga dūs“ (Ū ); bαndũ· p kepa | p mala ┊ aguõ nu. | i ‿ α‿åu pienα agu-- ┊ aguõnpien.n p i ·lgo. ‖ „bandų p ikepa, p imala aguonų, i ame piene, aguonpienyje, p i ilgo“ (Ū ); a‿c cuk à jǽi eke ‖ „Va čia cuk us, jei eikia“ (V n); 2) medžiagas a jų liekanas, p z.: d u·c38 .s αi | cg‿pa-- ┊ p.leno.s [liko] ‖ „d ū- i ąs ai, ik pelenai [liko]“ (M g); p .s as ǀ m·lisǀ  ┊ a‿kek‿ce pieskà39 ǁ „P as as smėlis, a kiek čia pieska“ (V n)40; malkà sùdega i ┊ i ‿aglei bũ·na ‖ „Malka sudega i , i anglys būna“ (b č); empe no.s ┊ bú·da o. žbalo. ‖ „ e - pen ino, būda o žibalo“ (g ); 3) ie o a džius, p z.: ienà duk ·jõ· ┊ *babiẽ ik.n [gy ena]| mo.ki. o.jè ‖ „Viena duk ė jo balbie iškyje [gy ena], moky oja“ (P l); o.‿màno. ┊ *am· e. dá· o.ũ· mald.lы. mok·jo. ǀ be ‿àš ik α(s) ši úos‿ a i ‿ž.us | ·nas ┊ ·nas ┊ ·nas iš‿*galeliẽjåus | i ‿pas‿júos ┊ bùo. ǀ å pe ‿*k·čes åudó·no. ·no. ‖ „o mano almy ė da okią maldelę mokėjo, be aš ik ai ši uos a i žodžius: „ ynas, ynas, ynas iš galilėjos“; i pas juos bu o jau pe kūčias audono yno“ (g ); *be žùp.41 bùo. ·s namα ‖ „be župyje bu o ys namai“ (b žp); à pas‿mùs ┊ à up.lis i . a ‖ *dúobup. ‖ duob· a ┊ duob· a ‖ bùo. g až mú·s up.l. ‖ „Va pas mus, a upelis i y a. duobupis. duobė a, duobė a. bu o g ažus mūsų upelis“ (M z)42; 35 Plačiau ž .: Ma ke ičius 2009: 17–24; kaika y ė 2010: 32–33. 36 da plg. Va ėnos šnek oje už iksuo us skaičiaus (plg.: po.‿*kal·dαi ‘po kalėdų’ i lenk. kolęda, us. кoляда), giminės (plg.: kiš.us ‘kišenė’ i lenk. kieszeń) a ian us. 37 ansponuojan ki okios negu kai ku iose šnek ose i bend inėje kalboje giminės pa yzdžius, ašoma šnek ai įp as esnė, dažnesnė o ma. 38 s ip ūs. 39 smėlis. 40 da plg. ka( )‿ . piẽsko. ┊ sko.‿gi p lαnda ‖ „kad en piesko, isko gi p ilenda“ (P l). 41 Plg.: nuspiko. ká·ȓ i. | iȓ‿g ·žo. gi. ǽ· · | *bežupin | sào. kαmpα | i ‿dabα dá· s ó· i às nam. lis ‖ „nusipi ko ka ę i g įžo gy en i ėl į be župį, į sa o kaimą, i daba da s o i as namelis“ (b žp). Va ijuoja ne ik ie o a džio o mų aiška, be i ki čia imas, plg.: i ‿s pa aʒ· as ┊ ka ‿bùo. be žα ʒidel | α‿pa i-- ┊ pa aʒ· as *bežu-- ┊ *bežupis ‖ „i jis (upelis) pa adin as, kad bu o be žai dideli, ai pa adin as be župis“ (b žp); *bežupis ‖ bùo. pad. i. *b.-- ┊ *b· župis ‖ „bežupis. bu o pada ę b župis [kalbama apie ki čia imą – au . pas .]“ (b žp). 42 Plg.: nugi‿ à up.l. a‿αna ‖ *duobùo. ‖ pi mǽ·use ši à up.l. p ũ·dαn iñ eka ‖ dá· ┊ kàp αin in‿*mó·us | ši ù ┊ pe ‿mik.li. | *mó·u. káimαn | αi‿dá· ke-- ┊ ke sα up.lis às ┊ αna | in‿*meki. ‖ „nagi, a upelis a eina. duobupio. Pi miausia ši as upelis į p ūdą į eka. da kai eini į Molius ši u (keliu), pe miškelį, į Molių kaimą, ai da ske sai upelis as eina į Me kį“ (M z). 244 Vi aLija ka aciejŪ ė ac a Linguis ica Li huanica LXXI Pau la uskienė aldona 2007: opozicijos i jų neu alizacija g ama inių ka ego ijų pa adigmose. – Kalbos eo ija i p ak ika. Kon e encijos p anešimų ezės. kaunas: kauno echnologijos uni e si e as, 23–24 (p ieiga in e ne e h p://www.kalba.k u.l / iles/kon _ ezes_2007.pd ) [žiū ė a 2014 04 22]. Plungian Vladimi 2010: G ama inių ka ego ijų ipologija 1. Vilnius: Vilniaus uni e - si e as. agaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse. dak a o dise acijos ank aš is. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. imku ė e ika 2011: Mo ologiškai neadap uo ų daik a a džių giminė. – Kalbos kul- ū a 84, 184–201. imku ė e ika, a iž y ė jū a ė 2010: Mo ologinis skolinių adap a imas lie u ių kalboje. – Lie u ių kalba 4 (p ieiga in e ne e h p://www.lie u iukalba.l /index.php?id=162) [žiū ė a 2014 04 22]. inkauskienė egina 1999: Ry ų aukš aičių u eniškių a dažodis: daba inė padė is i is o inė aida. dak a o dise acijos ank aš is. Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e as. osinas albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sinch onija i diach onija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. s un dž ia b oni acas 1979: giminės ka ego ija lie u ių kalbos g ama inėje sanda oje. – Ak ualiosios kalbo y os p oblemos. Mokslinės kon e encijos pak ie imas-p og ama i ezės. Vilnius: Vilniaus V. kapsuko uni e si e as, 80–83. s un dž ia boni acas 1980: Vadinamosios be a dės giminės ie a lie u ių kalbos mo - ologinėje sis emoje. ekspe imen inis y inėjimas. – Kalbo y a 31(1), 79–87. uomienė nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Valeckienė adelė 1984: Lie u ių kalbos g ama inė sis ema. Giminės ka ego ija. Vilnius: Mokslas. Valeckienė adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos ins i u as. WaLs – co b e g. g. numbe o gende s. – The Wo ld A las o Language S uc u es (p ieiga in e ne e h p://wals.in o/ ea u e/30) [žiū ė a 2014 04 22]. Wu zel Wol gang ull ich 1989: In lec ional Mo phology and Na u alness. do d ech : kluwe . zinke ičius zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas. zump ca l go lob 1846: A school-g amma o he La in language. London: Long- man, b own, g een, and Longmans, Pa e nos e - ow. Va ėnos šnek os daik a a džio giminės ka ego ija 245s aipsniai / a icles Vie oVa dŽiŲ san uMPos bb – bab škės P l – Pe lojà b č – bačiai sV n – senóji Va ėnà b žp – be žùpis Ū – Ū à g – gi ái ė V n – Va ėnà kš – kaš os z – ze ýnos M g – Megeže is Ž – Žiū a M z – Ma ùizos he ca ego y o gende o noun in Va ėna sub-dialec suMMa y he sub-dialec o Va ėna and illages closes o i (akmuõ, bab škės, bačiai, be žùpis, gi ái ė, kaš os, Megeže is, Ma ùizos, Pe lojà, Pauosup, udnià, senõji Va ėna, Ū à, ze ýnos, Žiū a), which is asc ibed o sou he n aukš aičiai, he ca ego y o gende has no been in es- iga ed and desc ibed om he pe spec i e o na u al mo phology. he main aim o he a icle is o discuss he s uc u e o he ca ego y o gende in his sub-dialec , on he basis o empi ic ma e ial o p esen seman ic and mo phological cha ac e - is ics o he gende o noun and o iden i y cases o a ia ions in gende . he conduc ed esea ch showed ha : 1) he s uc u e o he ca ego y o gende in he sub-di- alec o Va ėna consis s o opposi ion o masculine and eminine gende , wha is simila o o he sub-dialec s (joniškis, no he n ši in iškiai) esea ched applying he me hod o na u al mo phol- ogy; 2) he e is no s ic di e en ia ion in (masculine and emale) gende acco ding o s ems; s ems wi h lexions only pa ially ma k he gende ; 3) use s o he sub-dialec o Va ėna usually eplace gende e e ing o ood and d inks (e.g., su‿bl·no.m, aguõnpien.n); o ma e ials and hei e uses (e.g., p.leno.s, aglei); place-names (e.g., *babiẽ ik.n, *dúobup.); plan s (e.g., α nalέ·šas, amun·lei); pa s o clo hes (e.g., kiš.un, αŋkó·u.); ce ain spaces and p emises (e.g., · u is; po.lekl·nikas); o gans o human body (e.g., kepenα, megenα) and o he s; 4) i is inaccu a e o e e o speci ic ‘gende mo pheme‘ in he s uc u e o nouns o he sub-dialec o Va ėna because he lexical mo pheme is insepa able om one o ano he g amma ical meaning o gende . Į eik a 2014 m. bi želio 11 d. Vi aLija ka aciejŪ ė Lie u os edukologijos uni e si e as Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]