Naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis

102 acta Linguistica Lithuanica LXXI esMiniai ŽodŽiai: baltų ir finų kalbų kontaktai, finų kalbų baltizmai, finougristika, etimologija, paragonamoji kalbotyra, kalbotyros e archeologijos santykiai, algirdas sabaliauskas. keyWords: baltic-finnic contacts, baltic loanwords in finnic, finno-ugrian linguistics, etymology, comparative linguistics, relations between linguistics and archaeology, algirdas sabaliauskas. santeri junttiLa università di helsinkio Direzioni di ricerche scientifiche: etimologia e paragonamoji linguotyra, baltų e finų kalbų kontakti. più recenti vecchioVės baLt e fin kaLb kontakt anotazione i più antichi contatti tra balt e fină lingue sono stati principalmente studiati finni e uralo lingvist. Šių tyrimų kontekste baltistai tyriMŲ PenkiasdeŠiMtMetis the Latest fifty years of studies into the Prehistoric contacts between baltic and finnic spesso cita algirdo sabaliausko 1963 m. l'apžvalgą delle lingue Lituanee. uralo lingu dei ricercatori conoscenza dei lingu contacti durante l'ultimo cinquanta anni notevolmente pagausėjo. discute l'ultima situazione generale di tutti i quattro pogrupi, che ha descritto sabaliauskas: fin dei linguaggi debili balt dei linguaggi, baltiškų skolinių fin dei linguaggi, grammatici similitudini tra i due gruppi di lingue e linguistiche nonché circostanze archeologiche nel contesto dei contatti preistorici. annotation the oldest contacts between baltic and finnic languages have mostly been researched by finnic and uralic linguistics. When referring to these studies, baltologists mainly quote a Lithuanian-language review by sabaliauskas 1963. however, the uralicist knowledge on the contacts has substantially increased during the last half a century. this article presents an updated overall view of all four sub-fields sabaliauskas treated: finnic loanwords in baltic, baltic loanwords in finnic, grammatical similarities between the two language groups, and linguistic and archaeological considerations on the prehistoric context of the contacts. naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis 103straipsniai articles / Prima cinquanta anni talentuoso e molto bene parlante finomi di lingua kalbininkas algirdas sabaliauskas publikavo straipsnį „baltų ir Pabaltijo suomių kalbų santykiai“ žurnale Lietuvių kalbotyros klausimai. sabaliausko temos presentazione a quel tempo era modernus e supportato bestastiis that meto tikos skolinių tyrimų šaltiniais. bėgant dešimtmečiams finų kalbų kontaktų tyrimai sparčiai tobulėjo ir šiandien požiūris į senovės baltų ir finų kontaktus visišfinougriskai unoks negu 1963 anni. Lituviškoje baltų kalbos istoriją ir priešistorę nagrinėjančioje literatūroje kontakta visivamente tebėra descritti sulla base sabaliausko scritti. in parte si capisce che i baltisti lituani non si trovano al livello della discussione finougristă, poiché sui baltà e finna contatti dal jalo kalima dirigėlio Itämerensuomalaisten kielten balttilaiset lainasanat (baltiški skoliniai finių kalbose, ulteriormente ibL, 1936) non è scritta apžvalgų, e il veikalas lettiske) in questo campo tebėra Vilhelmo thomseno Beröringer mellem de finske og de baltiske (litauisk- (santykiai suomi e baltų (lietuvių-latvių) lingų, ulteriormente bfb, 1890). Tuttavia negli ultimi anni apparse alcuni brevi di questa tema apžvalgų: soprattutto angliški Lembito Vabos (2011b) e santeri junttilos artikli bei estų kalba parašytas Vabos (2011a) articolo. i più recenti elenchi dei debitori costituirono seppo suhonenas (1988) e Vaba (1990a), tuttavia questi elenchi reciproca non coincidono e sono in parte obsolete, plg. junttila 2011. Lo scopo di questo articolo offrire agli scienziati lituani mezzi per riempire le lacune del periodo cinquantadici anni. in esso vengono fornite le principali direzioni di ricerche dei contatti dell'ultimo mezzo secolo e le più importanti fonti. collegando fonti si sforza concentrarsi in lingue indoeuropee scritti testi, tuttavia ad alcuni etimologiji paminimi anche suomi e estų lingue scritti fonti. sabaliauskas ha diviso il suo articolo in quattro parti: Generos notti, Gramatiche peculiarità, Baltų kalbų skoliniai Pabaltijo suomių kalbose nonché Pabaltijo suomių skoliniai baltų kalbose. sarà analizzati tutti i quattro temi, tuttavia atbuline ordine, lasciando più importante mentis, t. y. conclusadas, pabaigai. sabaliausko Pabaltijo suomi dei linguaggi (itämerensuomalaiset kielet, läänemeresoome keeled, die ostseefinnische Sprachen) significa quello stesso, cosa che più tardi viene utilizzata sąvoka finų kalbos (Finnic languages). Pabaltijo finomii appartengono allo stesso pasticcio dei concetti come Pavolgio finomii. entrambi questi concetti si può erroneamente capire come descriventi dei mari baltici e Volga costiere che vivono finni, quindi di loro nessuna qui non vertoosi. Invece della prima concettia meglio usare finai, invece della seconda mordviai e mariai. Secondo contemporaniì approccio mordviai e mariai nesudaro di una Pavolgio suomi (o Pavolgio finų) gruppo, oltre a questo, mordvių lingua è più vicina fin delle lingue negu mari delle lingue. 104 acta Linguistica Lithuanica LXXI fin skoLiniai baLt kaLbose come sabaliauskas santeri junttiLa rašė, la maggior parte finų skolinių risulta solo in quelle latvių si può fare deduzione che questi skoliniai sono significativamente più nuovi che vecchie baltiški skoliniai finų kalbose. che sono più recenti, si può vedere e dal fatto che in esse non si notano kalbos dialektuose, kurių arealai geografiškai ribojasi su lyvių ir estų kalbų arealais. kiti randami tik latvių kalboje, keletas jų toliau pateko ir į lietuvių kalbą. iš to simili simili rapporti di suoni come nei vecchi debitivi. Questi nuovi neoiori prestiti di lingua latvia da sud dei finni lingue sono nuodugniai tyręs Vaba (plg. Vaba 1997a, 2006). Tutto il più recente lavoro su di loro è kateřinas kollerovos (2013). dal sabaliausko listini dei debitori esama pagrindo rimuovere solo una parola, t. y. lie. kadagys ~ la. kadiķis ~ pr. kadegis. Lietuviškas e prūsiškas parole non possono essere si prestatini da latvių kadiķis e latvių parola non da finų, ma da Pabaltijo vokiečių Kaddik, da cui venne es. kadakas. dallo stesso significato finougriche parole suo. kataja, es. kadakas, nord samių gaskkas, komių kač e mansių tarmių köös e koś impossibile derivare alcuna comune forma pirmykštės. essi sono, ko presumo, substrato skoliniai da sconosciuti linguaggi, che parlata regione, e della stessa origine, può essere, sono lingue lituanee e prūsų. però lie. nave < la. laiva < finų kalbos, come rašo sabaliauskas, but fi. nave non < germ. *hlaiwa-, solo germ. *flauja- (koivulehto 1970: 178). sabaliauskas fornisce non solidas Paulo aristes asserzione, che influenza finų kalbų baltų kalboms menkai studiata, ma cercando ancora si può trovare irgi molto anų skolinių. Attualmente sappiamo che aristes ipotesè non è supportata da fatti: decine di parole Lituanee e prūsų lingue sono state proposte come finismi, ma nessuna di tale origine non può essere dimostrata (junttila 2014). fin dei e balt dei linguaggi contatti ricercatori sono menzėję due possibili ragioni, perché nelle balt delle lingue non ci sono vecchie fin dei debili. Innanzitutto, senza dubbio, contattata la tarmė baltų è scomparsa e non ha ceduto i suoi possibili finizmì ad altre tarmie baltų. secondo, generalmente è stato ritenuto che baltų kontaktinės kalbos prestižas era notevolmente maggiore negu finų prokalbės. tuttavia, anot Vladimiro toporovo (1990) e anche Petri kallio (2014: 113), finų kalbų senieji baltizmai sono non superstratas, ma substratas. baLt skoLiniai fin kaLbose sabaliausko baltizmi elenco di fonte principale era ibL 1936, come secondraeilie fonti usare: bfb 1890, suomių kalbos etimologinio žodžio pirmosios dvi daltimas (toliau skes 1955 i 1958) e Laurio hakulineno suomių kalbos sandara ir raida tradotto in lingua russa con Paulo ariste‘s appendiis (ariste 1953 e 1955). separato etimologijas sabaliauskas ėmė iz karlo abeno (1947), eino niemineno naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis 105straipsniai articles / (1955 e 1963b) e toporovo e trubačiovo (1962) veikalų. Principali di questa tema veikalų pagrindu sabaliauskas pubblicò lettore Lituaniani un articolo che presenta un'immagine generale. non si può affermare che qualche qualunque singolo suomiškas fonte sia stato migliore che sabaliausko lietuviškas artikulas. del tutto sabaliauskas presentò 109 neabejotinus e 116 abejotinų finų skolinių. ha anche presentato du baltizmo, dei quali manca ibL: heitiä ~ heide ~ hedelmä (toporovas e trubačiovas) e sii (niemienenas). inoltre, molto kalima controversijamo etimologije sabaliausko listaše indicato come dubbiooti (karsta, karta, kekäle, kirstu, varsi, es. karistama, es. kukru, laita, lielo, liika, riitta (sabaliauskas klaidingai parašė riita), ruskea, sammas, teeri, lyv. kēv) o persino come neabejotina etimologija (veps. hähk). da ibL abejotinų etimologijų sabaliauskas spiegino come neabejotinus parole härkä, tuohi e es. kurb. sabaliauska anche marcò kalimos neabejotinomi considerato etimologies come dubbiootinas, specialmente purché qualunque altro studiatojas iomi dubejojo: thomseno bfb ritenytus dubbiootinais arta, meri, tarista e lyv. āistar, SKeS elki, kelle, kääppä, laiska, lunka, napa e märkä, aristes hanhi, hihna e kappale e be fonte di sapa, vinka e vuona. sabaliauskas non prese di tutte kalimas skolinių etimologijų. di tutto egli non menzionò 11 baltiškų skolinių etimologijų iš ibL, dei quali nondimeno sono giuste metsä, halme, luhistua e vohla. ibL manca relativamente molto thomseno e di altri ricercatori raccontate baltizmų. perciò il numero dei debili etimologiji nell'articolo sabaliausko rimase ganėtinai piccoli. se egli avesse raccolto tutte le etimologie da primi skes due parti, sarebbe turėjęs 11 etimologijām più, dei quali possibili sarebbero aatkela, ativo, kampi, kiiliäinen e liiva. oltre a questo, sabaliausko articolo manca thomseno raccontate delle gerų etimologijų hara, juhta, oka, tumma, varpa e virta. alcuni tikėtini o potimi baltizmai rimase sabaliausko nepastebėti: järvi (būga 1922b: 29295), es. (endzelīns Kura 1912: 7172), kutsua (Mägiste 1923: 3536), malo (Loorits 1929: 17576), es. nuum (nieminen 1959: 204), orhi (ojansuu 1921: 29), vod. täüdäs (ojansuu 1921: 38), lyv. vērbikš ~ veps. bärbitada (Posti 1946: 386) e virka (kalima 1941: 21011). Durante l'ultimo cinquanta anni molti sabaliausko menzioni etimologijų sono stati respinti e atrasta nuovi. dai nuovi etimologiji Lituanei lingua sono state esaminate kari Liukkoneno (1999) e eevos elinos uotilos (2000) raccontate etimologije (Venckutė 2001 e 2002; atkr. dėm. anche kaplas ir reikä, Liukkonen 1973). discussa si tratta tuttavia solo maža parte durante gli ultimi cinquanta anni atrastų tikėtinų baltiškų skolinių etimologijų. più baltizmi sono scoperta Lauri Posti (siikanen 1969, kausta vehmaro 1970, 1972, lahti, ohdake ir lyv. kilandõks 1977), jorma koivulehto (karsi, kirsi, korsi, varsi 1979a, siula 1979b, išta huoli, pola ir vilja, 1987, peura 1988, joutaa, lieve 1989, lapa ir vakka 1990b, vs. mõskma Šias vas vas vas vas vas vas vas 1990a, huone 1992, väljä 1993, kaukalo 1994, kiire 1998, syrjä ir es. matma 1999, 106 acta Linguistica Lithuanica LXXI päre 2001b, vuoro ssa iii 475 ir hiiva LÄgLos i 10203), olli santeri junttiLa nuutinen (suova 1987a, seipi 1987b, sato ir valkama 1989, pälvi 1992), Vaba (es. lohm, es. loja e es. rahu 1989, es. käblik, vs. kähr 1992a, es. näri 1992c, tarmo, vehmas, vs. välmäs 1994, es. ihne 1996a, ryhmä 1996b, es. hürn 1997b, es. sugar 1997c, rampa 1997d, es. 1998, es vang. 2012 vagel e molti altri tyrėjų (haitta orrman 1993: 99100, halea i lenko suhonen 1989, hanka Linde 1994, haven hahmo 1990: 212, heijastaa uibo helma aikio 2012: 107, kuhista ir laukea terentjev 1990: 30, 2007, leina sköld 1982 e varras nieminen 1963a). Vabos (1990b) e eckerto (1990) conclusioni su comune slavų, baltų ir finų bitininkystės leksiką anche sono molto interessanti. sabaliausko raccontato baltiškų skolinių etimologiją negatantys nirvi 1964: 138–64, muhea salmela 1965, paukama hahmo 1998: 228, peijas ~ peikko ritter 1977, säetä sammallahti 1998: 123, särky ritter 1993: 14, valjaat argumentai iscretto in liteviška literatura. lo è particolarmente peggio per tali parole, che sono state utilizzate come prove delle questioni baltų priešistorės. nel libro Tautos kilmė (zinkevičius, Luchtanas, Česnys 2006, ulteriormente tk) si scrive: finam prestato il verbo pirtti ‘gyvenamoji dūminė troba indica che al momento del prestito baltų gyvenamoji era troba dūminė e senza camino, in cui le persone non solo vivevano, ma anche pėrėsi (tk 2006: 41). Tuttavia già nieminenas (1940: 384) dimostrò che pirtti è slaviškas skolinys: egli appartiene i-kamien della lingua suomi, che sono molto più recenti negu contatti con i bianchi (plg. anche nieminen 1953:21617, Vahros 1966:6168). suomių taivas ‘dangus è vėlgi secondo criteri fonetici e semantici arijų skolinys (Larsson 1984b: 132, koivulehto 1990b: 149, anttila 2002: 97), quindi su questo fondamento non si può dire nulla sul vecchio baltovės baltų panteone, come si tenta fare tk (49 p.). significūsdirbystės termini vannas ‘noragas e äes ‘akėčios sono germaniški skoliniai (karsten 1915: 8485, Vilkuna 1971: 4755, koivulehto 1971: 591). esista anche giustificate critiche a queste sabaliausko presentate come neabejotinas skolinių etimologij: veps. hähk (Wichmann 1911: 253, kiparsky 1972), jäärä (nieminen 1944), karsina (junttila 2012: 278), kurko (aikio 2009: 189191), kypärä (nilsson 1996), vi. kärpima (Mägiste 1977: 16768), panu (Mägiste 1966: 117), salo (ankeria 204: 11920, saarikivi tapa e 20 sii (Linde 2007: 14950), 1934 (kettunen 22425, koivulehto 115118), es. (Mägiste uba 1977: 17374), vaaja (hofstra 1985: 189), vaikku (Mägiste 196061: 29698) e virpi (Mägiste 1962: 26). vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas vas kabuta (Mägiste 1977: 16263), kaleva (eisen 1910: 1113, Mikkola 1934, toivonen 1955: 10922, junttila 2011: 107), es. karistama (ibL 107), karel. kartta (junttila 2012: 278), kina (koivulehto 2001b: 51), kirstu (kalima 1919: naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis 107straipsniai articles / 11314, būga 1922a: 17071), kyyttö (Matikainen 1962), kyäs (LÄgLos ii 138 39), laita beschaffenheit (karsten 1937: 183, skardžius 1957: 377, LÄgLos ii), laita ‘seite (karsten 1937: 183, LÄgLos ii 1577, junttila 2012: 283), es. mulk (Vasmer 1920), mytyri (junttila 2012: 284), karel. nautti (junttila 2011: 103), paarre giste 1977: 16970, junttila (Wiklund 1904: 156), rahna (nieminen 1940: 380, junttila 2011: 103), rahtu (Mä2011: 113), raisu (junttila 2011: 103), rasti (närhi 1960), rata (nieminen: 381), riitta (ibL 156), ruopas (junttila 2011: 10 ruskea (ibL 158), suova (nuutinen 1987a), tarpa (junttila 2012: 2703), teeri (Larsson 1981b: 3736, Linde 2007: 1656) e varsi (ibL 17776) bisogna pattiti lietuviakalbėje tradizione appaianciata con baltizmų ricerche istoseną parašiusiam du nemažus etimologinius žodynėlius 1879 anni. thomseno lavoro nella rija susijusią klaidingą sąvoką, kuri atsirado tik po sabaliausko straipsnio, susijusio su kazimiero jauniaus rankraščio paviešinimu. klimavičius (1977: 6) rašo, kad tyrimo pradžioje „pirmenybės palmę reikėtų įteikti k. jauniui, dar prieš V. tomricerca baltizmų iniziò visti non dal suo principale negozio iscigimento 1890, ma già 1869 anni, quando apparse la sua dissertazione su germanų skolinius finų kalbose. in cui lui riuscì a caratterizzare finų baltizmų stroksnį nello stesso modo, come su questo circa un centinaio anni dopo scrisse sabaliausks. graMatικές yPatybės per le possibilità di cambiamenti grammaticali su (prieš)istorici contatti di lingue contemporanei ricercatori hanno più cosa da dire rispetto loro predetakai prima di 50 anni, di tutti monių da contatti kylanti cambiitimim di lingua pirma todėl, kad dabar žinome daug daugiau apie pasaulio kalbas negu tais laikais. ypač thomseno ir kaufmano pirmieji darbai šioje srityje davė tyrinėtojams prievalutare. thomsen e kaufman divisero influenza dei contatti in superstrato sukeltata borrowing (borrowing) e in substrato influenza (shift-induced interference): nel primo caso le comunità linguistiche non scompaiono nei contatti e la comunità che trasmette il linguino materiale occupa una posizione più forte rispetto alla comunità che accetta il linguino materiale, nel secondo caso i consumatori della lingua che accetta cambiano il linguino materiale trasmesso. linių lietuvių linguaggio non c'è, quindi skolinimosi atveju iš vienos kalbos į kitą plinta visų pirma leksika, o tik po to kita kalbinė medžiaga, tokia kaip fonetinės ir sintaksinės savybės. senų finų skonon si può fare assunzioni su un altrookią skolinių influenza. tuttavia nelle lingue finne ci sono così molti leksinių baltizmo che si può fare prietačiau dei suoi studi laidą apie baltų kalbų įtaką taip pat sintaksei ir fonetikai. apie baltišką superstrato įtaką finų kalbų fonetikai rašė Lauri Posti (1953–54), sabaliauskas nepaminėjo (Posti kritiką cfr. anche kallio 2000). 108 santeri junttiLa acta Linguistica Lithuanica LXXI nonostante to sabaliauskas surašė importantius come kontaktų įtaką pateikiami (morfo)sintaksės reiškinius: veiksmažodžių sudurtines būtojo laiko formos, pažymininko kongruenciją, įnag vartojimą kaip tarinio ir kilmininko kaip neigiamojo sakinio papildinio. oltre a questo, ha menzionato due categorie morfologiche: lietuviškas tariamosios nuosakos e iliativivo galūnes. finų veiksmažodžių sudurtinės formas (es. olen lugenud, olin lugenud) considerando la loro utilizzo sono molto più vicine germanų negu baltų kalbų laikams. li sieti con contactti balti sumanė ariste, che non aveva altro fondamento come norą (uus maja; uuele majale) è più sietina con germanų sumenkinti germanų kalbų įtaką finų kalboms. taip pat pažyminio kongruencija negu con baltų įtaka. l'altro suo menzionato grammaticali proprietà sabaliauskas ha presentato come possibile finų substrato influenza a lingue baltų. Secondo i attuali concetti substrato influenza normalmente inizia da sintassè e fonologia e tocchia solo conosciuti steri del dizionario, talui come nature e località termini. poiché nei linguaggi lituanici non esiste fonetinių finougrizmų (kallio 2001) né finougriškos origine parole né si può indicare nomi di luoghi, è più facile fare assunzione, che semantiche proprietà sono baltų įtaka finų kalbose se essa non è comune substrat da qualche sconosciuta storia linguistica. almeno già del linguaggio Lituano innnagininko come tarinio utilizzo è non finougrų substrato, ma piuttosto polkų lingua in influenza. Mįslingevole fenominio è finų partityvas, il cui uso abbastanza bene corresponde al linguaggio lituanio partityvo kilmininko consumo. nelle altre finougrì lingue non esiste partityvo categoria, ma simili fenominski si svolgono polkų kalboje bei rusų kalbos tarmėse. taigi questo può essere considerato baltų įtaka finų kalboms, contrariamente, negu manė sabaliauskas. Partityvą e i suoi collegamenti con il linguaggio lituano kilmininku sono molto tyręs Larsas-gunnaras Larssonas (1981a, 1984a e 2001). Meno tardi è probabile che entrambi i tipi di contatto influano è morfologiche categorie poslinkis. taigi delle Lituanie k-liepiamoji nuosaka menkai correlata con finų lingue, anche come iliatyvo galūnė, per la quale già sabaliauskas tutta giustamente dubejo as per causa casualmente remenančios suomių iliatyvą. però nella famiglia indoeuropeesche delle lingue unikali linguistici secondari del Lituania conduce all'interpretazione qualche substrato, che dava influenza e finų vietos linksnių sistemos raidai t. y. questo non è comune finougrų kalbų bendrybė. comune Noterbo più importante, conclusione presentante sabaliausko articolo parte è, purtroppo, più atjų nords kaimynais Pabaltijo suomiais anumo sono dei vari pareri. in gyvenusi. Pačioje straipsnio pradžioje sabaliauskas teigia, jog „dėl baltų santykių su primo luogo egli fornisce tarybinių archeologų briusovo e Mooros opinione, secondo la quale dabartinių naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis suomi-ugrų protėviai visse iii millennio prima m. e. e. rytų europos miškų juostoje, apėmusioje e Pabaltijį, vertėsi principalmente caccia e pesca e fabbricò duobėtąją-ytdantąją, o šukinę, ceramiką. 109 / Più tardi, iii millantmetyje prima m. e. in Pabaltiggio arrivarono dabartinių baltų protėviai, che bene conoscevano animaliulininkystę nonché žemdirbystę e ustavano corvelina ceramiką. Questa teoria, dice sabaliausko, è sostenuta ir altri consigliini storiikai e scienziati (sabaliauskas 1963: 109). tale inizio ai lettori dovrebbe sollevare critiche domande. come gli archeologi possono sapere, che ceramica c'era fatta degli attuali suomi-ugrų o baltų progenitori, in quale parte del mondo vivevano e quale lingua parlavano? come possono sapere che alcuni utenti di lingua prabaltă non abbiano cambi ė la loro lingua con il cambiare circostanze e i loro discendenti oggi non parlano in altre lingue? come noi possiamo sapere che tutti i produttori di ceramica a corvelli, e solo loro, parlavano baltiticamente dalla inizianza fino alla fine, per milleannne? forse baltai e finougrai non sono gruppi linguisticamente definiti, la cui definizione spetta linguotyros, non alla sfera archeologia? purtroppo, queste questioni lega šiolei non sono esposti nel linguotyro Lituani, solo ancora decenni dopo sabaliausko articolo nella discussione dominano archeologici testtai, nei quali baltiškumas e finougriškumas vengono presentati come gnomų priešistorinių archeologinių kultūrų savybės neppure linguvistinių argumentų. purché i concetti baltai e fini siano definiti come parlėtojai baltų ir finų kalbomis, allora non si può sabaliausko modo criticare eino niemineno (nieminen 1934 e 1956) minties , k ad baltiški skoliniai sono origę non da baltų prokalbės, ma da lei šiaurinių tarmių, nelle quali parlėjusius nieminenas chiamava gente anovės kuršiais. L'unicointinto argomento sabaliausko era, che sunku immaginare, che ii millenmetì a m. e. baltų prokalbė poteva essere scoltusi in singoli linguaggi, perché ii millenmecio a m. e. archeologi datavano corvelina ceramiką. però nieminenas considerava contactes significativamente giunesni e non nevevo loro con virveline ceramica. egli rėmesi argomenti su delle proprietà fonetiche dei debitori, che confermarono che la loro fonte era più recente che baltų prokalbės. è vero che il periodo della baltà prokalbės non poteva essere completato cordveline ceramica epochoje, ma questo significa che e i suoi contatti con ugristi opinioni su baltà e fină kontaktes peikdamas, che le sue finų prokalbe turėjo įvykti vėliau. toliau sabaliauskas pateikia „užsienio kalbotyrininkų“ t. y. thomseno ir finobasate solo lingubinie argomenti. Qui sabaliausco erysta: bes linguini arguments, suomi finougristų opinie sono state supportate e archeologo alfredo hackman teoria su suomi migrazione nostri eros primi secoličiais (hackman 1905). a quello pagrindu setälä e altri finougristai datavano kontaktes tempo prima migrazione, t. y. il nostro eros inizio. ciò infatti è stato fortemente supportato thomseno opinia, che finų prokalbe parlata eastern rusijoje liga pat slavų ekspansijos Vii e Viii a. (plg. junttila 2012). 110 acta Linguistica Lithuanica LXXI sabaliauskas menziona che kazimieras būga era santeri junttiLa tenuto nukelti baltų kontaktus in quanto ankstesnius tempi (1000500 pr. kr.), ma dimentica che būga questo passaporte dal suomių toroisto everto karsteno e svedų finougristų karlo bernhardo Wiklundo (būga germana 1921). karstenas, Wiklundas e būga cercò datare basandosi archeologija. taigi Mooro teoria non era così nuova e unikali, come sabaliauska voleva fornire. la vera rivoluzione nelle finesche lingue controistoriche significava solo germanisto jormos koivulehto (19342014) lavorii a fine eštuntojo decennicio. inizialmente koivulehto (1972) ha sostenuto Mooros teoria continustinità, ma abbandonò la sua osservato nelle lingue fin e in altre occarinesse finougrų lingue per baltiškąja skolinių sluoksnį senesnį šiaurės vakarų indoeuropietišką, priešbaltoslavišką-priešgermanišką sluoksnį. Sulla base di diffusione nord occidentali indoeuropietiški skoliniai sono ottenuti della regione del Mar Baltico, quindi essi possono essere collegati con l'arrivo prafinà in Pabaltijį e primi contactisi con locali indoeuropiečiais (koivulehto 1983). per ragioni fonetiche baltiški skoliniai deve essere significativamente più nuovi. taigi, finougristi già da tempo nebesieja finų e baltų kontaktų date con laivinių kovos kirvių kultūros apparizione. koivulehto e i suoi amžininkai istitudino loro nel neolito finale kiukaineno cultura, ma i loro numeri di anni (carpelan-Parpola (2001: 8990) menzionò 23001600 m. BC. kr.) molto non differivano dai Mooros datevimenti. questo è stato possibile a causa del fatto che nella nona decade gli archeologi cominciarono utilizzare calibrati c14 datevimi, che indicarono culture preistoriche presenti annesnes, negu manta (carpelan-Parpola 2001: 5558), i. i. tutte date nusikėlė in tempi ankstesnius. Moora inizialmente navi dei combatti assi (virvelinės keramikos) cultura datava 20001800 m. BC. kr., tuttavia secondo datevime calibrate essi cominciarono già 32003000 m. BC. kr. (Parpola 2012: 129). keista, quando da qualche parte liteviškoje literatūroje (t. p. tk 2006) ancora minimi senieji nekalibruoti anni numeri. Contemporaneamente calibrati datvima indicano chiaramente che baltų prokalbės non si può intrecciare con virveline ceramica, poiché a quel tempo la lingua Lituania avrebbe dovuto essere rimasta quasi impakitusi tūkstantmečius (koivulehto 1983: 136). tmečių sandūroje fatte generalizzazioni, come finougristų nuomonės sparčiai keitėsi per pastaruosius dešimt metų ir tūkstancarpelan-Parpola 2001, è kinė-duobelinė ceramica, diffusa da 4200 BC. kr., è troppo jau pasenę (žr. Parpola 2012: 119–21). beveik visi šiais laikais pripažįsta, kad šudistante per che la si possa legare con finų prokalbe (aikio 2012: 9899). lingua non può restare inalterata così a lungo. oltre a ciò, nei linguaggi finougrų c'è e comuni metalurgia termini di, rimuovendo datevioni dell'età della pietra, e confront nuovi arijų skolinių, che dovevano essere ottenuti prima fini arrivo in le coste del mar Baltico (Parpola 2012). maggior parte della giovane generazione finougristà abbandonò l'assunzione che la diffusione delle lingue sempre lasciasse le tracce archeologiche (aikio 2012: 81, 97102). parte loro ko ivuleh to jor ma 2001b: Pärekö pärähtämisestä, turvako turisemisesta? naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis 117straipsniai articles lio (eds.): Early Contacts between Uralic and Indo-European. / Linguistic and Archaeological Considerations. Papers presented at an international symposium held at the tvärminne research station of the university of helsinki 810 january, 1999. Mémoires de la société finno-ougrienne 242, 23563. Tieteessä avviene 5/2001, 4851. ko ivuleh to jor ma 2006: Wie alt sind die kontakte zwischen finnisch-ugrisch und balto-slavisch? juhani nuorluoto (ed.): The Slavicization of the Russian North. Mechanisms and Chronology. slavica helsingiensia 27, 17996. kollerová kateřina 2013: Baltofinské výpůjčky v baltských jazycích. Magisterská diplomová prace. Ústav jazykovědy a baltistiky, filozofická fakulta, Masarykova univerzita. Larsson-gunnar 1981a: Studier i de östersjöfinska språkens partitivbruk. uppsala: finsk-ugriska institutionen. Larsson-gunnar 1981b: Three Baltic loanwords in Fennic. acta universitatis upsaliensis. acta societatis Linguisticae upsaliensis, nova series 3: 2. uppsala: almqvist & Wiksell international. s Larson Lar sgunna r 1984a: the rôle of baltic influence in the aspectual system of finnish. c. de groot, h. tommola (eds.): Aspect Bound. A voyage into the realm of Germanic, Slavonic and Finno-Ugrian aspectology, 97109. dordrecht. Larsson-gunnar 1984b: estnisch piim und finnisch piimä ein baltisches Lehnwort? Fenno-Ugrica Suecana 7, 12940. ss Lar on La r s -gunn ar 2001: baltic influence on finnic languages. The CircumBaltic Languages. Typology and Contact. Volume i: Past and Present, 23753. amsterdam Philadelphia: john benjamins Publishing company. Lid én evald 1911: baltisch-slavische worterklarungen. Le Monde Oriental V, 197204. a.-b. uppsala: akademiska bokhandeln. Lin de Paul van 1994: zur etymologie von hanka, hanko. Linguistica Uralica 30, Linde Paul van 2007: 255–8. The Finnic vocabulary against the background of interference. Proefschrift ter verkrijging van het doctoraat in de Letteren aan de rijksuniversiteit groningen op gezag van de rector Magnificus, dr. f. zwarts, in het openbaar te verdedigen op donderdag 25 oktober 2007 om 14.45 ore. groningen. Liu kkon en kar i 1973: Lisiä balttilais-suomalaisten lainasanasuhteiden tutkimiseen. – Virittäjä 77, 1732. Liukkonen kari 1999: Baltisches im Finnischen. Msfou 235. helsinki. Loo r its osk ar 1929: Mõningad läti laensõnad eestis. Eesti Keel Viii, 16889. 118 santeri junttiLa acta Linguistica Lithuanica LXXI Läglos a. d. kylstra sirkka-Liisa hahmo, tette hofstra, osmo nikkil ä 19912012: Lexikon der älteren germanischen Lehnwörter in den ostseefinnischen Sprachen. amsterdam atlanta: rodopi. Matikainen hanna 1962: suomen kyyttö-sanan alkuperä. Virittäjä 66, 3747. mik kola joosepp i julius 1934: kaleva. Kalevalaseuran vuosikirja 14, 10610. Mäg iste julius Mäg iste julius 1923: etümologiseerimiskatseid. – Eesti Keel 2, 33–39. 1927: Lmsm. keelte kuradinimestikust. Eesti Keel 6, 6684. Mäg iste juli us 1953: zum fi. harakka ‚elster und seiner sippe. Ural-Altaische Jahrbücher 25, 29699. Mäg iste us juli 1959: gibt es im tscheremissischen baltische Lehnwörter? UralAltaische Jahrbücher 31, 16976. Mäg iste ju liu s 1960–61: Ostseefinnische und wolgafinnische etymologische Betrachtungen ii. commentationes balticae 8/9, 4. Mägiste julius 1962: Äldre ryska lånord i estniskan, särskilt i det gamla estniska skriftspråket. Lunds universitets Årsskrift. avd. 1. bd 55. nr 1. Mäg iste ju liu s 1966: Merjalaisten kansallisuusnimi ja merjalaisprobleemi. Virittäjä 70, 114−20. Mäg iste juliu s 1977: zu einigen vermeintlichen baltischen Lehnwörtern in den ostseefinnischen sprachen. Studies in Finno-Ugric Languages In Honor of Alo Raun. indiana university uralic and altaic series. Volume 131, 15575. nie min en eino 1934: der stammauslaut der ins urfinnische entlehnten baltischen ā-feminina und die herkunftsfrage. Finnisch-Ugrische Forschungen 22, 566. nie minen eino 1940: itämerensuomalaisten ja balttilaisten kielten välisten kosketusten tutkimuksesta. – Virittäjä 44, 376–84. nieminen eino 1944: Jäärä ja vuona sanojen oletetuista balttilaisesta vastineista. – Virittäjä 48, 2431. nie min en e ino 1953: ein beitrag zu der ostslawischen und ostseefinnischen badeterminologie. Lingua Posnaniensis 4, 21128. nie minen eino 1955: die baltischen und ostseefinnischen ausdrücke für segel. Zeitschrift für vergleichende Sprachforschung auf dem Gebiete der indogermanischen Sprachen. neue folge, 72. band, 128–60. nie min en ein o 1956: Über einige eigenschaften der baltischen sprache, die sich in den ältesten Lehnwörtern der ostseefinnischen sprachen abspiegelt. Vortrag, gehalten am 9. Xi. 1956 Sitzungsberichte der Finnischen Akademie der Wissenschaften 1956, 185206. naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis 119straipsniai articles lavoro gadu atcerei, 20110. / rīgā: Latvijas Psr zinātnu nie min en ei no 1959: beiträge zu den baltisch-ostseefinnischen berührungen. – Rakstu krājums. Veltījums akadēmiķim profesoram Dr. Jānim Endzelīnam viņa 85 dzīves un 65 akademijas izdevniecība. nie min en ein o 1963a: ausbrücke für bau-, arbeitsund nutzhölzer fremden ursprungs im finnischen Zeitschrift für slavische Philologie 31, 23341. nie min en ein o 1963b: finnisch sii. Lituanici parlotyros domande 6, 17782. nil sso n to rbj ör n 1996: is balto-finnic kypärä ‘helm, casque really a loanword from baltic, or is it indigenous? Word, volume 47, number 2, 18591. nirvi ruben 1964: Sanoja ja käyttäytymistä. Sanahistoriali ricerche ii. suomi 111: 1. helsinki: suomalaisen kirjallisuuden seura. nuu tin en olli 1987b: kalannimi seipi Fennistica festiva in honorem Göran Karlsson septuagenarii. fennistica 9, 10715. nuu tin en olli 1987a: balttilaisten lainojen substituutiotapauksia. – Virittäjä 91, 52–63. nuu tin en oll i 1989: satakunnan synty ja kainuun kato Virittäjä 93, 1149. nuutinen olli 1992: Pälvi balttilainen laina Virittäjä 96, 40306. när hi eeva Ma R i a 1960: tienviittaa merkitsevistä sanoista rasti, tikka ja osviitta. – Sananjalka 2, 6277. ojansuu heikki 1921: Lisiä suomalais-balttilaisiin kosketuksiin. Vähäisiä kirjelmiä 59. or r man j aakko 1993: Mahdollisia balttilaisia etymologioita: haitta, huttu, rovio. Virittäjä 97, 99101. Pa r p ola asko 2012: formation of the indo-european and uralic (finno-ugric) language families in the light of archaeology: revised and integrated total correlations. riho grünthal, Petri kallio (eds.): A Linguistic Map of Prehistoric Northern Europe. Mémoires de la société finno-ougrienne 266, 11984. Po sti La ur i 1946: etymologisia huomioita. Virittäjä 50, 38586. Po sti L aur i 195354: from Pre-finnic to Late Proto-finnic. Finnisch-Ugrische Forschungen 31, 191. Po sti La ur i 1969: siikanen sinun nimesi Juhlakirja Paavo Siron täyttäessä 60 vuotta 2. 8. 1969. suomen kielen laitoksen julkaisuja 1. acta universitatis tamperensis ser. a vol. 26, 14648. Po sti La ur i 1970: reen kausta Virittäjä 74, 1657. Po st i Lau r i 1972: Vehmaro ja kysymys itämerensuomalaisen vetohärkäkulttuurin iästä Kotiseutu 1972, 1536. Po sti Laur i 1977: some new contributions to the stock of baltic loanwords in finnic languages Baltistica 13, 26370. 120 acta Linguistica Lithuanica LXXI rit ter ral f-Pet er 1977: zur frage der finnischen santeri junttiLa evidenz für die sieverssche regel im germanischen. Die Sprache 23, 1719. roz wadowsk i ja n 1913: qualche uwag do predhistoricznych stostunków wschodniej europy i praojczyzny indoeuropejskiej na podstawie nazw wod. Rocznik Slawistyczny t. ritter ralf-Peter 1993: Studien zu den ältesten germanischen Entlehnungen im Ostseefinnischen. opuscula fenno-ugrica gottingiensia V. frankfurt am Main: Peter Lang, Vi, 3973. saa res te alb er t 1923: etümoloogilised märkused iii. Eesti Keel 2, 1015. saa r ikiv i jan ne 2004: is there Palaeo-european substratum interference in western branches of uralic? Journal de la Société Finno-Ougrienne 90, 187214. saa r ikivi j ann e 2007: on the uralic substrate toponymy of arkhangelsk region: Problems of research methodology and ethnohistorical interpretation. ritva Liisa Pitkänen, janne saarikivi (eds.): Borrowing of Place Names in the Uralian Languages. onomastica uralica 4, 45109. debrecen helsinki. saa r ikivi janne, L ave nto Mika 2012: Linguistics and archaeology: a critical View of an interdisciplinary approach with reference to the Prehistory of northern scandinavia. charlotte damm & janne saarikivi (eds.): Networks, Interaction and Emerging Identities in Fennoscandia and Beyond: Papers from the conference held in Tromsø, Norway, October 1316 2009. Mémoires de la société finno-ougrienne 265, 177217 sab ali auska s alg irdas 1963: baltų ir Pabaltijo suomių kalbų santykiai. Lituanei parlotyros questioni 6, 10936. salmela alfred 1965: suomen muha ja muhi. Virittäjä 69, 28991. sam mal lahti Pekka 1977: suomalaisten esihistorian kysymyksiä. Virittäjä 81, sammallahti Pekka 1998: 119–36. The Saami Languages. An introduction. kárášjohka: davvi girji. skardžius Pranas 1957: zum Wandel ai, ei > ie im Litauischen. Zeitschrift für slavische Philologie 26, 37582. SKeS Suomen kielen etymologinen sanakirja 17. helsinki: suomalais-ugrilainen seura, skö 1955–1979. ld tr yg gve 1982: finnish valjaat ‘harness a baltic loanword. Fenno-Ugrica Suecana 5, 292304. SSa Suomen sanojen alkuperä 13. helsinki: suomalaisen kirjallisuuden seura, 19922000. suh one n s eppo 1988: die baltischen Lehnwörter der finnisch-ugrischen sprachen. The Uralic Languages. Description, History and Foreign Influences, 596615. Leiden new york københavn köln: e. j. brill. naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis 121ipsniai articles suhstra one n seppo 1989: baltische und slavische etymologien. / Journal de la Société Finno-Ougrienne 82, 21121. terent ev V. 1990: corrections to the suomen kielen etymologinen sanakirja concerning the germanic, baltic and slavic Loanwords Uralo-Indogermanica. Balto-slaвянсие языки и проблема урало-индоевропейских связей. Материалы 3-ей балто-слаvyanской конференции, 1822 giugno 1990. g. Часть ii, 3032. Москва: Институт ведения и балканистики АН СССР. славяноthomsen Vilhelm 1869: Den gotiske sprogklasses влияние на den finske. En historisk undersøgelse. københavn: den gyldendalske boghandel. sprogtk zigmas zinkevičius, aleksiejus Luchtanas, gintautas Česnys. Origine di nazione. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos centras, 2006. toivonen yrjö henrik 1955: Sana sanasta, kaksi parhaasta. Porvoo: Wsoy. toporov 1990 В. Н. То поров: О характере древнейших балто-финноугорских контактов по материалам гидронимии. Uralo-Indogermanica. Balto-slaviansie lingue и проблема урало-индоевропейских связей. Материалы 3-ей балто-славянской conferenze, 1822 giugno 1990. G. Часть i, 10107. Москва: Институт славяноведения toporov, и балканистики АН СССР. trubačev 1962 b. h. toпopoв, И. o. h. tpyb aчeв: Лингвиcтичecкий анализ гидпонимoв вepxнeгo Поднeпповья. Moskva: Iddтельство Академии Наук СССР. uib o udo 2007: etümoloogilisi märkmeid (iii). Keel ja Kirjandus 50, 57175. uotila eeva elina 2000: Selected loans into Finnish and Baltic-Finnic (and some aspects of Finnish grammar). a memorial volume published on the 60th anniversary of her birth. napoli: istituto universitario orientale. Vaba Lembit 1983: baltische Lehnwörter der Wolga-sprachen im Lichte neuerer forschungsergebnisse. Sovetskoye finnno-ugrovedeanie 19, 13845. Vaba Lembit 1989: balti laenud läänemeresoome maastikusõnavaras. Keel ja Kirjandus 32, 13841 ja 20618. Vaba Lembit 1990a: die baltischen sonderentlehnungen in den ostseefinnischen sprachen. Itämerensuomalaiset kielikontaktit. Itämerensuomalainen symposium 7. internazionale nella fenno-ugristikongressissa Debrecenissa 27.8. – 1.9.1990, 125–39. helsinki: Valtion Painatuskeskus, Vaba L embit 1990b: gibt es ein baltisches fragment im estnischen Wortschatz der Waldimkerei? Linguistica Uralica 26, 1739. Vaba Lembi t 1992a: käblik on ahjulind! Keel ja Kirjandus 35, 45962. Vaba Lembit 1992b: a. d. kylstra, sirkkaLiisa hahmo, tette hofstra, osmo nikkilä, Lexikon der älteren germanischen Lehnwörter in den ostseefinnischen sprachen. Linguistica Uralica 28, 21923. 122 acta santeri junttiLa Linguistica Lithuanica LXXI Vaba Lembit 1992c: eesti kalatõkkenimetus näri ja balti *ē läänemeresoome substituutidest. – Keel ja Kirjandus 35, 726–7. Vaba L emb it 1994: zu den baltischen m-deverbalen in den ostseefinnischen sprachen. Linguistica Uralica 30, 2417. Vaba Lembit 1996a: Über die baltische herkunft von est. ihne, ihnus und die substitution von balt. *kš. Linguistica Uralica 32, 1613. Vaba Lemb it 1996b: Über die baltische herkunft von est. rühm und seinen ostseefinnischen entsprechungen. Linguistica Uralica 32, 2412. Vaba Lembit 1997a: Uurimusi läti-eesti keelesuhetest. tallinn – tampere. Vaba Lembi t 1997b: Über die baltische herkunft von est. hürn. – Linguistica Urali ca 33, 1–3. Vaba Lemb it 1997c: ergänzungen zur substitution des baltischen wortanlautenden *st. Linguistica Uralica 33, 17780. Vaba Lembit 1997d: Über die baltische herkunft des ostseefinnischen rampa-stammes. – Linguistica Uralica 33, 2813. Vaba L embit 1997e: ostseefinnisches meri ‘Meer - doch ein baltisches Lehnwort Finnisch-ugrische Sprachen in Kontakt. Vorträge des symposiums aus anlaß des 30-jährigen bestehens der finnougristik an der rijksuniversiteit groningen, november 1996. Maastricht: shaker 1997, 225-231. Vaba Lembit 1998: die rolle des altpreussischen sprachmaterials in etymologischen untersuchungen ostseefinnischer baltismen. Wojciech smoczyński (ed.): Colloquium Pruthenicum secundum. Papers from the Second International Conference on Old Prussian held in Mogilany near Kraków, October 3rd-6th, 1996, 17785. kraków: universitas. Vaba Lembit 2006: Über Probleme bei der erforschung der ostseefinnisch-lettischen lexikalischen beziehungen. Proceedings of the 4th International Congress of Dialectologists and Geolinguists, 4909. rīga. Vaba Lembi t 2011a: balti laenude uurimine avab meie kauget minevikku. Keel ja Kirjandus 54, 73463. Vaba Lembit 2011b: Language contacts between baltic and finnic languages an exhausted issue in linguistic research? Congressus XI. Internationalis Fenno-Ugristarum Piliscsaba, 914. 2010. VIII. VI Pars. Dissertationes symposiorum ad linguisticam, 4452. Piliscsaba. Vaba Lembit 2012: Vagel: cos etümoloogiline umbsõlm? Keel ja Kirjandus 55, 20210. Vahros igor 1966: Zur Geschichte und Folklore der grossrussischen Sauna. ff communications n:o 197. helsinki: suomalainen tiedeakatemia. naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis 123straipsniai articles / Vanaga s aleks andra s 1966: suomiški vietovardžiai Lietuvoje. Scuola e vita 1966: 4, 28–29. Vasmer Max 1920: indo-germaani laensõnad eesti keeles. Eesti Kirjandus 14, 34346. Max Vasmer 1934: Beiträge zur historischen Völkerkunde Osteuropas ii. Die ehemalige der Ausbreitung der Westfinnen in den heutigen slavischen Ländern. berlin: Verlag der akademie Wissenschaften. Venckut ė re g in a 2001: kari Liukkonen, baltisches im finnischen. Baltistica 36, 125–30. Venckut ė reg i na 2002: e. e. uotila, Selected Loans into Finnish and Baltic-Finnic. – Baltistica 37, 172–77. Vil kun a ku staa 1971: die Pfluggeräte finnlands. – Studia Fennica 16, 5–178. Wic hma nn y rjö 1911: zur geschichte der finnisch-ugrischen anlautenden affrikaten, bes. im ungarischen und im finnischen. Finnisch-Ugrische Forschungen 11, 173290. Wik lun d k arl ber n hard 1904: en finsk metates i lånord. Nordiska studier tillegnade Adolf Noreen på hans 50-årsdag den 13 march 1904, 15367. uppsala: k. W. appelbergs boktryckeri. zinkevičius zigmas 1984: Lituvians kalbos istorija I. Lietuvių kalbos kilmė. Vilnius: Scuola. zinkevičius zigmas 2005: Lituvians nautos kilmė. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos instituto. the Latest fifty years of studies into the Prehistoric contacts between baltic and finnic suMMary in terms of finnic loanwords in baltic and baltic loanwords in finnic, the main conclusion of sabaliauskas is still valid: the oldest baltic borrowings have reached the Proto-finnic stage, whereas all finnic borrowings in baltic languages are much more recent. however, several loanword etymologies presented by him have been proven erroneous, and many new etymologies have been presented. therefore, some claims, which still occur in recent Lithuanianguages have globally enabled evaluation of the grammatical similarities between baltic and finnic languages in language literature on cultural history, have become obsolete. the development of linguistic typology and increasing knowledge of the structures of lana way that was not possible ever before. some shared features mentioned by sabaliauskas have been shown to be accidental, but some others are still being considered contact-induced. 124 acta Linguistica Lithuanica LXXI contacts, has become obsolete for two reasons, which have not santeri junttiLa reached the Lithuanian or baltologic discussion so far. firstly, the etymological studies of jorma the most substantial part of sabaliauskas paper, dealing with the prehistoric context of the koivulehto since the 1970s have revolutionized our understanding of the relative chronology of prehistoric contacts between uralic and indo-european languages. secondly, the 20th century practice of equating language, archaeological culture and genetic (racial) features in the past has proven to be very problematic. instead of sabaliauskas neolithic dating, the bronze age seems a more likely context for the baltic-finnic contacts. Įteikta 2014 m. ottobre 26 d. santeri junttiLa dell'Università di Helsinki Institutto delle lingue e letterature finomi, finų-ugrų e scandinavų Lepiku 8-4, 51007 Tartu, Estonia [email protected]