Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai

ROLANDAS KREGŽDYS Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: lyginamoji baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų gramatika, etimologija; leksikografija, leksikologija. KRISTIJONO DONELAIČIO VEIKALŲ SKOLINTINĖ LEKSIKA: POLONIZMAI Lexical borrowings in the works by Kristijonas Donelaitis: Polonisms ANOTACIJA Straipsnyje aptariamos lenkybės, pavartotos Kristijono Donelaičio poetiniuose veikaluose (poemoje Metai; ankstyvajame poemos Metai fragmente „Prieškaus pasaka apie lietuvišką svodbą“; 6 pasakėčiose: „Aužuols gyrpelnys“, „Lapės ir gandro česnis“, „Pasaka apie šūdvaibalį“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo didgalvis“, „Vilks provininks“) bei pirmajame laike, rašytame lietuvių kalbe. Iš viso rašinyje aptariami 59 polonizmai ir 24 jų morfofonetiniai alternantai, antriniai vediniai. Be lenkybių kilmės aprašo (jei jos nėra slaviškos kilmės), straipsnyje taip pat apžvelgiami polonizmų klasifikavimo sistemos kriterijai, etimologinio aprašo pateikimo principai. ANNOTATION The article deals with the etymology and developmental peculiarities of the Polonisms (59) and their morpho-phonetic alternatives and secondary derivatives (24), which are used in the poetic works (poem The Seasons [Lithuanian: Metai], an early fragment of The Seasons – “Pričkus’ Tale about a Lithuanian Wedding” [Lithuanian: „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą“] and six fables The “Braggart Oak” [Lithuanian: „Aužuols gyrpelnys“], “The Fox’s and the Stork’s Feast” [Lithuanian: „Lapės ir gandro česnis“], “Fable of the Dung Beetle” [Lithuanian: „Pasaka apie šūdvaibalį“], “The Dog at the Fair” [Lithuanian: „Rudikis jomarkininks“], “The Clever Dog” ESMINIAI ŽODŽIAI: leksiniai skoliniai, polonizmai, semipolonizmai, Kristijono Donelaičio veikalai. KEYWORDS: lexical borrowings, Polonisms, Semipolonisms, works by Kristijonas Donelaitis. Straipsniai / Articles 23 ROLANDAS KREGŽDYS [Lithuanian: „Šuo didgalvis“], “The Wolf-Judge” [Lithuanian: „Vilks provininks“]) and the 1st letter written in Lithuanian by Kristijonas Donelaitis. The article also presents the methodology and criteria of identification of the Polonisms in the works of the classic of Lithuanian literature. 0. ĮVADAS. LIETUVIŲ KALBOS LENKYBIŲ DEFINICIJĄ. TRUMPA LEKSIKOLOGRAFINIŲ VEIKALŲ, SKIRTŲ K. DONELAIČIO RAŠTŲ ŽODYNUĮ TIRTI, APŽVALGA Lietuvių kalbos polonizmai – tai lenkybės, į kalbos vartoseną patekusios ne tik tiesiogiai iš lenkų kalbinio arealo, bet ir kaimyninių rytų slavų kalbų (pirmiausia LDK kanceliarinės1), kai nesiskiria pastarųjų skolinių iš vakarų slavų arealo morfologinė struktūra bei semantinė leksemų vertė. Minėtina, kad polonizmams tradiciškai priskiriami ne tik indigenūs vakarų slavų, bet ir italikų (ir moderniųjų romanų), germanų, tiurkų ir kt. kalbų žodžiai, į lietuvių kalbos vartoseną patekę iš lenkų kalbos (plg. Brückner 1877: 66tt.; Skardžius IV 80tt.; LEW; ALEW; Palionis 1967: 273–286; Zinkevičius 1988: 136; Gaivenis, Keinys 1990: 152; Urbutis2 2009: 410, 419, 432; ЭСБМ ir kt.). Kristijono Donelaičio veikalų leksiką bene išsamiausiai yra išnagrinėjęs Jonas Kabelka (1964). Vis dėlto jis nėra pirmasis šio lietuvių literatūros klasiko veikalų žodyno ypatumų tyrėjas. Nepublikuoto šio poeto darbų leksikos sąvado autorius yra Liud- 1 Įprasta teigti, kad nemaža polonizmų ankstyvojo laikotarpio LDK kanceliarinėje kalboje (dėl termino žr. Zinkevičius 1987: 133; Zinkevičius II 7–10; Kabašinskaitė 2013: 68), kurią reikėtų skirti nuo senosios slavų kalbos (manoma, kad iš jos į lietuvių kalbą pateko pirmieji slavizmai [žr. Buga I 350–351; dar žr. Zinkevičius II 7]), imta vartoti nuo krikšto priėmimo (žr. Palionis 1987: 188), t. y. XIV a. pabaigos resp. 1386–1387 m. (plg. Smułkowa 1988: 239, 2002: 296tt; Čekmonas 2001: 88; Коряков 2002: 17; Norvilaitė 2004: 37, 40; Лавриненко 2006: 209; Гарбуле̇ 2009: 26), o krikščioniškosios plotmės terminų (lenkybių) lietuvių kalboje galėjo rastis nuo XIII a. (Mindaugo karūnavimo laikotarpio [plg. Chodynicki 1914: 249; Kardelis 2003: 52]). Religinių lietuvių terminų gudiška kilmė iki šiol argumentuojama, remiantis K. Būgos (RR I 348) ad hoc teiginiu, iliustruotu rytų slavų skolinių sąrašu, ir Henryko Łowmiańskio (1957: 370) postulatu, neva katalikybė Lietuvoje radosi ant stačiatikybės pamato (plg. Адамавичюте 1980: 9), nors yra žinoma, kad krikščionybės įvedimui itin didelės įtakos turėjo lenkų ir kryžiuočių ordino veikla (plačiau žr. Chodynicki 1914: 250; Liedke 2004: 34). Taip pat, matyt, neverėtų ignoruoti lenkų tautybės raštininkų, XIV–XV a. LDK kanceliarijoje rengusių dokumentus lotynų kalba (apie juos plačiau žr. Ušinskienė 2014: 47–48), galimos įtakos terminijos kūrimui. 2 Vėlesniuose veikaluose šis tyrėjas (LKE 590–591) tokius skolinius priskiria neapibrėžtiesiems slavizmams, o ne polonizmams. 24 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai vikas Rheza (plačiau žr. Cita­vičiūtė 2003: 328, 331), o 1865 m. pasirodė Augusto Schleicherio žodynėlis K. Donelaičio raštų leidime, 1869 m. tokį parengė Ferdinand­as Nesselmannas (plačiau žr. Subačius 2012: 162). Vėliau K. Donelaičio žodžių vartosenos ypatumus tyrė Jurgis Lebedys (1972: 213, 228–232), Jonas Stoskelūnas (1990), Zigmas Zinkevičius (1990: 279–280; 1993), Elvyra Buk­evičiūtė (1993), Dai­va Krištopaitienė (2004, 2005, 2007), Palmira Zemlevičiūtė (2007) ir kt. 1. POLONIZMŲ KLASIFIKAVIMO SISTEMOS KRITERIJAI. ETIMOLOGINIO APRAŠO PATEIKIMO PRINCIPAI Lietuvių kalbos lenkybės šiame straipsnyje yra skirstomos į 3 grupes: 1) monogeninių (resp. pirminių, nesuponuojančių rytų slavų polonizmų bei šių kalbų antrinių ne slaviškosios kilmės skolinių [resp. semipolonizmų] alternantų); 2) neapibrėžtųjų, t. y. be lenkų kalbos archileksemų ir semipolonizmų (žr. anksčiau), kodifikuojami ir senojo ar vėlyvesniojo laikotarpio gudų bei rusų kalbų skoliniai (taip pat ir [morfologiškai] indigenūs semantizmai [kitus argumen­tus žr. 1 išn. (dėl termino žr. Durkin 2014: 136)]), reikšmine ir fonomorfologine struktūra reflektuojantys pirminį polonizmą, į lietuvių kalbą galėjusį patekti ir iš rytų slavų kalbinio arealo (plg. Liudmilos Garbul [Гарбуль 2009: 42] taikomą me­todiką, kurios anksčiau paisyta, sudarant Makso Vasmerio Rusų kalbos etimologinį žodyną ir autorių grupės Baltarusių kalbos etimologinį žodyną3; 3 Tenka apgailestauti, kad šio leksemų skirstymo principo netaiko Senosios lietuvių kalbos etimologinio žodyno (ALEW [2012 11 30–2014 02 17 (a, b, c, č, d, e, f, g, h, i, j, l, n, o, r, u raidžių) fiksavimo]) autoriai (žr. s. v. abavem; abivātelis, obivetelis; adversōrius; afierà, ofiera; afieravonė; afieravōti, ofieravo­ti; afiernykas; apeliācija; apeliāvoti; apertūra; arkabūzas; ārnotas; ār̄tas ‘toks senovės pinigas’ ir kt.). Dėl šios priežasties lietuvių kalbos polonizmams priskiriami ne tik gudizmai (ākrūtas, nors ir nurodomos struktūrinių elementų kitimo tendencijos; chvoldas, chvoldavoti [žr. СБГП V 259] ir kt.) ar alternaty­vieji polonizmai bei neapibrėžtieji slavizmai (žr. s. v. aktovā; dar žr. s. v. abičájus; adpustas; babkà; nestotkas), bet pateikiama itin abejo­tina slaviškųjų lyčių etimologinė raida (žr. bespičėnas, -à; dar žr. s. v. ābazas, ābāzas [žr. ЭСБМ I 55]; atkonýčia [žr. Miklosich 1977: 1016; СБГП V 99] ir kt.). Taip pat remiamasi lietuvių kalbos akcentinę sistemą iškreipiančiu, neva skolinio pirminį substratą suponuojančiu, kirčio pozicinio nuoseklumo (juo įprastai remiasi slavų kalbų etimologinių veikalų autoriai [plg. Фасмер I 509, II 301, 581, 610, 621, 627; Шанский I⁵ 94, II⁶ 102, II⁹ 227, II¹⁰ 95, 173, 201, 231, 293; Barszczewska, Jankowiak 2012: 48]) principu – neatsižvelgiama į fonologinės adaptaci­jos dėsningumus (apie juos plačiau žr. Pakerys 1982: 104–106, 1991: 8–9), plg., pvz., s. lie. britōnas vedamas iš rytų slavų formų, o ne jas suponavusios viduriniojo laikotarpio lenkų kalbos lyties, nors yra užfiksuota ir forma lie. britōnas (žr. s. v. britōnas, britonas). Remiantis tokia metodika, ultimoje kirčiuojamus lietuvių kalbos skolinius, matyt, reikėtų priskirti paveldėtajai leksikai, mat slavų daugia­skiemeniams vardažodžiams toks akcentinis modelis yra neįprastas (žr. s. v. brazalijà ir daugybę kitų). Straipsniai / Articles 25 ROLANDAS KREGŽDYS 3) alternatyviųjų, skirstytinų į 2 pogrupius: 3a. praslavų prokalbės veldinių refleksijas, kai gudų a4 rusų kalbose nėra užfiksuotas dar ybinis semantinis alternantas; 3b. ne slavų kalbų prototipinių leksemų dupletinius variantus, kai lenkų ir rytų slavų (gudų ir / ar rusų) kalbų žodžiai, disponityviai suponuojantys lietuvių kalbos skolinį, kildinami iš skirtingų substratinių lyčių. Pastarajam pogrupiui taip pat priskiriami tie semipolonizmai (resp. alternatyvieji polonizmai–semitizmai5 / polonizmai–lotynizmai6–graikizmai), kurių etiologinė priklausomybė, remiantis struktūriniu bei semantiniu substratinės lyties tapatumu, yra duali, tačiau tradiciškai identifikuojama, remiantis vakarų slavų leksiniu superstratu (plačiau žr. Крегждис 2014). Be to, kirčio pozicinio identiškumo argumentacija visiškai netinka, kai slavų kalbų formų akcentinė paradigma įvairuoja, plg., pavyzdžiui, neapibrėžtąjį slavizmą (apie tokius skolinius žr. 4 išn.): pãgrebas3b (sm.) ‘šermeny s’ BS 84: Jog nes išliejo tą mostį ant kūno mano, padarė tai ant (prigatavojimo) pagrebo mano Ch1 Mt. 26.12 ← (s. / v.) le. (dial.) pogrzeb ‘laidotuvės; laidotuvių eisena; karstas; šerm enys ir kt.’ (SW IV 471–472; SPW XXVI 193–195; Karłowicz IV 211–212), ‖ s. blr. погребы ‘laidotuvės’ (ГСБМ XXV 138–139), blr. по́гребъ ‘t. p.’ (Носовичъ 1984: 458; ЭСБМ IX 259), s. r. погребъ ‘laidotuves ir kt.’ (СРЯБ XV 198–199), r. dial. по́греб ‘kapas’ (СРНГ XXVII 311; Шанский, Иванов, Шанская 1971: 346), r. погре́б ‘laidotuvės’ (Даль III 157) < prasl. *pagrebъ (БЕР V 426–427). Akcentuotina, kad kai kurie senųjų lietuvių raštų žodžiai (skolinių lytys) apskritai nėra minimi (pvz., s. lie. arganykas; s. lie. árfa; s. lie. archeiretikás; s. lie. arcibýskupas; s. lie. arcibažničnykas; s. lie. archaniolas; s. lie. **archa ir daugybė kitų), taip daromos akivaizdžios etimologinio substrato kodifikavimo klaidos, pavyzdžiui, nepateiktas s. lie. arkušas ‘popieriaus ar stiklo lakštas’ SD 329 su frikatyviniu -š-, reflektuo jantis (v.) le. arkusz, o nurodomas s. lie. árkužas, vestinas ne iš minėtos lenkų kalbos lyties, kaip teigia ALEW sudarytojai, bet dialektinės jos formos arkuž. Todėl patikėti ALEW autorių nustatomų lietuvių kalbos polonizmų garsų adaptavimo principų (plg., pavyzdžiui, teiginį: Auffällig ist die unregelmäßige Wiedergabe des slavischen stimmlosen Sibilanten [ʃ] im Lit. mit stimmhaftem [ʒ] in LxL, CIG und der modernen Standardsprache gegenüber erwartetem [ʃ], <β> in SzD³ [žr. ALEW – žr. s. v. árkužas]) istoriškumu, kai nėra minimos archaizmus reflektuojančios šių vakarų slavų kalbos dialektinės lytys, matyt, negalima. Minėtina, kad ALEW autoriai viduriniojo lenkų kalbos laikotarpio (kurio apskritai nemini) leksemas kažkodėl traktuoja kaip senosios, nors toks temporal inės žodžių diferenciacijos ignoravimas, rengiant etimologinį žodžių sąvadą, matyt, ne tik nėra tinkamas, bet ir itin ydingas. Identiškas žodžių analizės metodas, XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje taikytas Alexanderio Brücknerio (1877) ir Prano Skardžiaus (RR IV) veikaluose, vargu ar tinka, tenkinant šiuolaikinio leksikografo ar leksikologo poreikius, mat vienokie fonomorfologiniai kitimai būdingi XII–XV a. senajai ir visai kitokie – XVI–XVIII a. resp. viduriniojo laikotarpio lenkų kalbai. 4 Jei lenkų kalbos leksemų rytų slavų genetiniai alternantai užfiksuoti ir gudų, ir rusų kalbų leksikografiniuose sąvaduose, tokios lytys priskirtinos neapibrėžtųjų slavizmų pogrupiui. 5 Apie lietuvių kalbos polonizmus-semitizmus plačiau žr. Kregždys 2014a. 6 Apie lietuvių kalbos polonizmų-lotynizmų atribucijos ypatumus plačiau žr. Kregždys 2014. 26 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai Struktūriškai skoliniai iš lenkų kalbos determinuojami7 į morfologiškai grynuo-sius ir hibridinius (lenkų leksemų aspektu)8 bei darbinius semantinius pamorfe-minius (arba partityvinius) vertinius. Pagal vartojimo paplitimą jie suponuoja dia-lektizmus, t. y. žodžius, kurių vartosena užfiksuota tik tarminiuose lietuvių kalbos plotuose, ir bendrinės kalbos formas (pastarosios analitinio tipo žodyne [apie jį dar žr. Kregždys 2012: 125–126] dar gali būti grupuojamos į teiktinas kalbos normų aspektu, t. y. kodifikuotos leksikos vienetus, kiti – į keistinas savosios leksikos atitikmenimis svetimybes [resp. barbarizmus]). 1.1. Monogeniniai polonizmai ãlasas 3b (sm.) ‘b a l s a s’: Ale nedingokit, kad mes dėl ãlaso mielo ar dėl jūs dainų šventų jus šeriame tvartuos K. Donel (RG 66 [Kabelka 1964: 49]) ← le. dial. ałas ‘šauksmas, triukšmas; bildesys ir kt.’ (← le. dial. hałas [(v.) le. hałas]9 ‘t.p.’ < ukr. zálac10 ‘triukšmas; klyksmas; gandas’ [SGP I² 103; SW II: 10; SPW VIII 286; Karłowicz II 163; Sławski I 397; ECYM I 458; CYM II 19]), ‖ ǂ blr. zálac ‘klyksmas; triukšmas’ (Байкоў, Некрашэвіч 1993: 76; ЭСБМ III 25–26), blr. dial. gólas, gólos ‘balsas; melodija; triukšmas’ (СБГП I 461; TC I 213) bòstras 2 ‘p a v a i n i k i s’: Ir aukùodamos ant alkūnių garbino bostrą K. Donel (PL 307), Irgi moma taipjau su bòstrais žolę nuėdė Vp 25 (Kabelka 1964: 63; dar žr. Krištopaitienė 2004: 260)11 7 V. Urbučio (2009: 416) teigimu, „Tikru leksikos slavizmu tegali būti laikomas žodis (apimantis visus fonetinius ar kitus galimus variantus, nereikalaujančius skirtingo kilmės aiškinimo), tiesiogiai atsiradęs iš atsakančio slavų žodžio“, t. y. iš skolinių sąrašo eliminuotini slaviškųjų afiksų vediniai, hibridiniai dariniai, hibridiniai dūriniai, antriniai pirminių skolinių variantai ir nomina propria. Vis dėlto rengiant Lietuvių polonizmų žodyną nesiremiama teiginiu, kad „<...> dariniai iš skolinių jau laikomi savais žodžiais“ (Urbutis 2009: 434), mat toks vedinių ir superstatinės leksikos kai kurių elementų tapatinimas vertinamas kaip netikslingas ir mistifikuojantis kalbos gramatinę sistemą. 8 Šiuo terminu įvardytini ne tik paveldėtosios resp. substratinės leksikos sluoksnio lietuvių dariniai su slaviškųjų darbinių elementu, bet ir grynieji lenkų kalbos skoliniai su jiems nebūdingais afiksais. 9 Lateralinio sonanto le. ł (< prale. *l + *j [Dejna 1973: 114]) vavacija (resp. „wałczenie“, t. y. le. ł > /u/), reflektuoja gudų leksinių pavyzdžių (šis dėsningumas taikytinas tik vėlyvojo laikotarpio lietuvių raštuose bei šnektose užfiksuotiems polonizmams). Minėtina, kad vavacija, lenkų kalbos dialektuose įsigalėjusi nuo XVI a. pabaigos (t. y. viduriniuoju lenkų kalbos laikotarpiu), yra nebūdinga rytinėms (taip pat ir Suvalkų) bei pietinėms Lenkijos šnektoms (Dejna 1973: 115). 10 Praslavų velarìnis *g visose ukrainiečių dialektuose patyrė spirantizaciją, t. y. ukr. (dial.) z = /h/ (plačiau žr. Шевельов 2002: 444–445). 11 Daiva Krištopaitienė (ibd.) šią leksemą, prieštaraudama J. Kabelkai (1964: 24, 63), kažkodėl priskiria germanizmams. Straipsniai / Articles 27 ROLANDAS KREGŽDYS ← s. / v. le. baster ‘pavainikis; bevaisis skirtingų rūšių gyvūnų palikuonis; vyno rūšis ir kt.’ (< v. v. a. bastart ‘pavainikis’ ← V. lo. bastardus ‘šventiko vaikas, neteisėtas palikuonis’ [SW I 103; SPW II 26; ЭСБМ I 281; MLex 10; Blaise 1994: 99; plg. Moszyńska 1975: 163; dar žr. ALEW]) → ≠ s. blr. бастр ‘pavainikis’ (ГСБМ I 201; Булыка 1980: 125), blr. бастра ‘t. p.’ (Носович 1984: 16) čyžė 1 (sf.) ‘duoklė, mokestis, nuoma’: O štai man daugsýk dėl čýžės taip pasidarė K. Donel (VD 376 [Kabelka 1964: 67; dar žr. Krištopaitienė 2004: 255]) ← v. le. czyża ‘duoklė, činšas’ (s. / v. le. czyża ‘toks mokestis’ [SW I 415; SPW III 729; dar žr. Kabelka 1964: 24, 67; Palionis 1967: 282] ↔ [s.] le. czynsz ‘mokestis už svetimos nuosavybės naudojimą; turto mokestis; pelnas, turtas’ < v. v. a. zins ‘duoklė’ ← V. lo. census ‘[kelio] mokestis; pralaimėjusios [karą] pusės mokestis, kontribucija; metinis mokestis ir kt.’ [SW I 412; SPW IV 336–338; SSt I 425; GS 25–26; Brückner 1985: 82; Фасмер IV 363–364; MLex 336; Niermeyer 1976: 167–168; dar žr. Palionis 1967: 282; Walczak 1995: 92; Филичева 2003: 141]) grẽčnas, -à 4 (adj.) ‘geras, doras, gražus, šaunus; didokas, gerokas’: Būrs nor grẽčną grūdą sulaukti K. Donel (VD 267 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 86]) ← (v.) le. (dial.) grzeczny ‘tinkamas, geras, puikus, nuostabus; protingas, išmintingas; gražus; grakštus; ramus ir kt.’ (SW I 933; SPW VIII 214; Karłowicz II 140; dar žr. Zinkevičius 1990: 280; Drotvinas 2012: 73; ALEW) lė́bauti, -auja, -avo (verb. intr.) ‘puotauti, ūžauti, nuolat kelti vaišes, puotas’: Nepnieteliau, tu lėbaudams ir vis smaguriaudams lauką su tvoroms ir namą visą suėdei K. Donel (PL 465–466 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 124]) ↔ (v.) le. labować ‘džiūgauti; būti patenkintam; linksmintis’ (< v. v. a. / v. laben ‘palaikyti ką kuo; įtikti, nuraminti; linksminti ir kt.’ ← V. lo. lavare ‘apvalyti’ [SW II 671; SPW XII 2; Brückner 1985: 288; Kluge 2002: 551; Blaise 1994: 527; MLex 120]) nuõpertas, -à 3ᵇ (adj.) ‘klastingas, nelabas, nedoras’ Tie tyčioms ko tykot ar pagrie bt atsibastė. Krizas koliojo nuõpertą porą (Slunkių su Pelėda) matydams K. Donel (RG 234 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 147]) ↔ v. le. (dial.) naparty ‘atkaklus, įkyrus, užsispyręs’ (SW III 115; SPW XVI 46; Karłowicz III 249–250; dar žr. ALEW) pakamõrė 2 (sm.) ‘dvaro prievaizdas’: Selmui taip besirau kant, štai pakamõrė suriko K. Donel (VD 543 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 157]) ↔ s. le. podkomorze ‘žemėtvarkininkas, sprendžiantis žemės priklausomybės ginčus; aukščiausio Lenkijos dvariškio titulas ir kt.’ (SW IV 364; SPW XXV 443–444) – partityvinis vertinys (su le. *ř → /ž/ frikატizacija)¹² ¹² Le. *ř frikატizacija resp. virtimas ř /ž/ ar /š/ prasidėjo XIII a., tačiau kietasis ř tartas iki XVII a. (Rozwadowski I 192; Walczak 1995: 69–70, 76, 95, 107, 120; Ананьева 1994: 128; Strutyński 2002: 69). Vadinasi, į lietuvių kalbą šis skolinys pateko iš vakarų slavų kalbinio arealo iki XVII a. (plačiau žr. Креждис 2014). 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai paliauóti, –ója, –ójo (verb. tr.) ‘g l a z ū r u o t i’: Bet Enskys, jo klapčius, daug paliaóutų kragų... sugabeno K. Donel (RG 721 [Kabelka 1964: 158]) ← (s. / v.) le. polewać ‘padengti sluoksniu, užtepti; glazūruoti ir kt.’ (SW IV 530; SPW XXVI 445–446; Boryś 2005: 460) péržegnoti (verb. tr.) ‘p a l a i m i n t i’: ... o aš, jus mylėdams ir péržegnodams, būsu ir pasiliksu K. Donel (L 1 [Kabelka 1964: 175]) ↔ (s. / v.) le. przeżegnać ‘daryti ranka kryžiaus ženklą; laiminti’ (SW V 253; SPW XXXII 491; ЭСБМ III 199; dar žr. Zinkevičius 1988: 137) → ɘ s. blr. пережегнатися ‘persižegnoti’ (ГСБМ XXIV 145) – partityvinis vertinys (dėl kilmės žr. žegnoti) šaltyšius 2 (sm.) ‘k a i m o s e n i ū n a s’: Pons taipo, kaip būrs, šaltyšių niekina seną K. Donel (RG 519 [LKŽė; dar žr. Kabelka 1964: 223]) ← s. le. szoltys(z) (s. le. [dial.] szaltys) ([v.] le. szoltys) ‘žemiausio rango kaimo valdininkas, atsakingas už kelis gyvenamuosius punktus; viršaitis ir kt.’ (< v. v. a. schultheize ‘kaimo seniūnas’ [SW VI 266; Linde V 558; SSt VIII 333–334; Karłowicz V 188–189; Kluge 2002: 828; dar žr. Zinkevičius 1990: 63; Walczak 1991: 95; Kabasińskaitė 1998: 19–20; Połomski 2010: 7]) → ɘ s. blr. шолтыс, шолтис ‘kaimo seniūnas’ (Булыха 1980: 25) výskupas (sm.) ‘k r i k š č i o n i ų d v a s i n i n k a s, t u r i n t i s a u k š č i a u s i u s š v e n t i m u s’: Štai tuo pro vartus reidytą parvežė porą, ant kurios švents vyskupas pas diėvstalį šventą vinčiuodams kaip reik žegnonę buvo padėjęs K. Donel (RG 132 [Kabelka 1964: 28, 260]) ← le. dial. (DLd [Kujawy]) wiskup ‘vyskupas’ (< [s.] č. biskup ‘vyskupas’ ← s. v. a. biscop ‘t. p.’ ← lo. episcopus ‘t. p.’ ← gr. [vėlyv.] ἐπίσκοπος ‘aukščiausias krikščionių bažnyčios klero atstovas, vyskupas; prižiūrėtojas ir kt.’ [SW VII 629; Karłowicz VI 131; Sławski I 34; Machek 1968: 54; Rejzek 2001: 80; Pleskalová 2009: 17, 34; ЭСБМ I 353; Аникин I 308, III 205; Lampe 1961: 532–534; Wackernagel 1878: 36; Köbler 1993: 282; Seebold 2008: 173; Schützeichel 2012: 51; dar žr. Sabaliauskas 1966: 83; Palionis 1967: 273; Zinkevičius 1987: 138; Petit 2010: 82; dar žr. Walczak 1995: 53; Титаренко 2002: 161 // Skardžius IV 351; Kabasińskaitė 1998: 20; Buß 2008: 147; plg. Kardelis 2003: 105) 1.1.1. Monogeninių polonizmų morfofonetiniai alternantai, antriniai vediniai adpeñtai 2 (sm. pl.) ‘(bažn.) k e t u r i ų s a v a i č i ų l a i k a s p r i e š K a l ė d a s’: O adpeñtai su Kalėdomis jau prisiartin K. Donel (RG 894 [LKŽė; Kabelka 1964: 49]) – žr. advėntai (su sporadine struktūrinio elemento -v- > -p- kaita) atpeñtai 2 (sm. pl.) ‘(bažn.) k e t u r i ų s a v a i č i ų l a i k a s p r i e š K a l ė d a s’: Atpeñtai nor poryt pasibaigti K. Donel (ŽR 16 [LKŽė; Kabelka 1964: 49]) – žr. adpeñtai (su sporadine struktūrinio elemento -v- > -p- kaita bei -d- > -t- devokalizacija [dar žr. Kabelka 1964: 49]) Straipsniai / Articles 29 ROLANDAS KREGŽDYS adveṅtai 2 (sm. pl.) ‘(bažn.) k e t u r i ų s a v a i č i ų l a i k a s p r i e š K a l ė d a s’ Lkš: Pirmoji adveṅtų nedėldienė K; Adveṅtų giesmės Gs ← le. (dial. [ŽV-Md]) adventy ‘4-ių savaičių pasninko laikotarpis, minint Jėzaus Kristaus gimimo laiką; atvykimas, atėjimas’ (← [s. / v.] le. aduent ‘4-ių savaičių pasninko laikotarpis, minint Jėzaus Kristaus gimimo laiką; atvykimas, atėjimas’ ↔ s. č. advent ‘t. p.’ ← V. lo. adventus ‘advento pasninkas; atvykimas ir kt.’ [SW I 10; SPW I 87; SSt I 21; SGP I¹ 39; Machek 1968: 34; Rejzek 2001: 45; Niermeyer 1976: 24; dar žr. Адомавичюте 1980: 9; Zinkevičius 1987: 138; Kregždys 2014: 407]) česnìs 4 (sf.) ‘v a i š ė s’: Nugi dabar, naš tas vargų visas nusikratę, jau pasilinksmyn-kim bensyk česnỹj susikbietę K. Donel (RG 372 [LKŽe; Kabelka 1964: 66]) – žr. čestnis (su struktūrinio elemento -t- absorbicija [dar žr. Zinkevičius 1990: 280]) čestnis (sf.) 1. ‘g a r b ė, p a g a r b a’ N; 2. ‘vaišės’ Q 378, C II 5: Čestnį kelti N; Pritai-sai čestnį Bt. Luk 14.13 ↔ le. dial. (SLd [Katowice]) češć ‘garbė, pagarba, pripažinimas, gerbimas; puota, pokylis, skanėstai ir kt.’ (SGP V¹ 121; plg. Būga III 771; Zinkevičius 1990: 280)¹³ – su sonanto -n- metateze, t. y. lie. *če-n-stis → če-st-n-is svìklas 2 (sm.) ‘(bot.) r a u d o n a s i s b u r o k a s (Beta vulgaris)’: Sekite... ropių, pastarnokų, sviklų beigi rapukų K. Donel (PL 656 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 28, 221]) – žr. sviklà sviklà 2 (sf.) ‘(bot.) r a u d o n a s i s b u r o k a s (Beta vulgaris)’ NdŽ, P, N, KŽ – žr. čvikla čvikla (sf.) ‘b u r o k a s; r a u d o n a s i s b u r o k ė l i s’: czwikla PrD 136.25 (Skardžius IV 117) ← (s. / v.) le. ćwikła ‘burokas; virtų burokų garnyras’ (< č. cvikla ‘burokas’ ← gr. σεῦτλον ‘valgomasis burokas’ [SW I 419; SPW IV 396; LS 1382, 1546–1547; plg. Фасмер III 571; Machek 1968: 91]) delmõnas 2 (sm.) ‘p i n i g i n ė’: O pinigėli delmonė kytriai pakavoji? K. Donel (PL 595 [Kabelka 1964: 71; dar žr. Kr ištopaitienė 2004: 255]) dalmõnas 2 (sm.) ‘k i š e n ė’ Q 444, Lex 49, K, Pgg, Šk: Kiša duona, pyragą į dalmõną, eidamas į mokslinyčią | ∧ Tuokart esi didis ponas, kad pinigų pilns dalmonas Sim ← le. (dial.) dolman , (v.) le. dolman ‘trumpas husaro apsiaustėlis; moters apsiaustėlis’ (< vengr. dolmány ‘apsiaustas’ ← turk. dolama ‘turkų sultonato laikų pėstininko raudona skraistė; apsiaustas’ [SW I 499; SPW V 298; SGP VI¹ 42; Brückner 1985: 92; Wołosz 1989: 248–249; Géza 1991: 52; Фасмер I 525–526; Юсипова 2005: 147; dar žr. Zinkevičius 1990: 280; Urbutis 2009: 426]) → ǝ s. br. даламань, до-ломань ‘trumpas vyriškas apsiaustas su rankovėmis’ (ГСБМ VIII 263–264; Булыка ¹³ Z. Zinkevičiaus (ibid.), besiremiančio K. Būgos (ibid.) aiškinimu, teiginys, neva lie. čestnis / česnìs yra gudizmai resp. vestini iš blr. чецубь / чэцьубь ‘garbė, pagarba; vaišės ir kt.’ (Носовичъ 1984: 698; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 346), mažai tikėtinas, mat jo autoriai nepaaiškina sonanto -n- genezės bei nemini lenkų dialektinių pavyzdžių. 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai 1980: 113), r. долома́нь ‘kavalerijos kario (husaro) skraistė; ilgas apsiaustas, susags-tomas sagomis’ (Даль I 463) iškādininkas, -ė 1 (smob.) ‘kas daro nuostolį; žaladarys’: Jūs, iškādininkai, jūs, vagys, jūs, piktadėjai, ar nesibijotes žmonėms iškadą daryti? K. Donel (Pš 26–27 [LKŽe; Kabelka 1964: 94]) – žr. iškadninkas, -ė (dar žr. Zinkevičius 1988: 39) iškadnīkas, -ė 2 ], iškādnykas 1 (smob.) ‘kas nuostolius daro’ Ds: Kiškis didis iškādnykas Er; Tokio iškādnyko nei į vidų nesileisk Vl; Aš tau parodysiu, tu iškādnyke! Vv; Nuog iškādnykų mus gelbėk Mž 59; iškādōrius14 2 (sm.) ‘t. p.’ [K], N, BS 87 ↔ v. le. zaszkodca ‘tas, kuris kenkia arba trukdo’ (SW VIII 298; Linde VI 789) – partityvinis vertinys (dėl kilmės žr. iškadà) jóm arkas 1 (sm.) ‘preky metis’: Valkata Slunkius jóm arke man iš papykio kone visą nupešė kiaušę K. Donel (VD 428 [LKŽe; Kabelka 1964: 100–101]) – žr. jór-markas (su pirmojo pasikartojančio -r- absorbcija [dar žr. Jancza 1984: 117]) jóm arkininkas 1 (sm.) ‘kas būna jomarke’: Rudikis jóm arkininks K. Donel (Rj antraštėje [LKŽe; Kabelka 1964: 101]) ⇦ jóm arkas jórmarkas 1 (sm.) K, R 214 1. ‘preky metis’: Ir aš pasigundžiau į jormarką eit MŽ; Po jormarko PrL XVII 3 (LKŽe); 2. ‘turgus’: gen. sing. Iormarko3v II₃ (Aleknavičie-nė 2012: 121, 243, 413, 515) ← s. le. jormark ‘mugė, turgus; sambūdis, sąmyšis; turgaus mokestis’ (↔ [s. / v.] le. jarmark, le. dial. [DLd (Kujawy, Poznań, Kalisz), MLd (Rudawa), Psd (LĮs)] jarmarek ‘mugė, turgus; sambūdis, sąmyšis; turgaus mokestis’ < v. v. a. jārmarket / s. v. a. jārmarkāt, jārmercat ‘mugė; kasmetinis turgus’ / v. Jahrmarkt ‘mugė, preky-metis, didelis turgus’ [SSt III 116; SW II 136; SPW IX 262–264; Karłowicz II 234; Sławski I 502; Siatkowski 2004: 7, 40–41; Фасмер IV 561; Köbler 1993: 1199; Schützeichel 2012: 169; dar žr. Palionis 1967: 276; Адомавичюте 1982: 43; Zinkevičius 1988: 131; Walczak 1995: 92; Połomski 2010: 7; Markus-Narvila 2011: 176]) mãckas 4 (adj.) ‘visai mažas, mažytis’: Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ar su karšlige dar tikt mažką pasuka biedžių K. Donel (VD 89 [LKŽe; Kabelka 1964: 128]) – žr. mãč itkas, -à (su struktūrinių elementų -it- absorbcija, t. y. mac-it-kas → mac-kas) mãčitkas, -à3b (adj.) ‘visai mažas, mažytis’: Jūs bùlbàs rāvit, tas macitkàs Dv (DvŽ I 376) ↔ le. dial. maciutki ‘labai mažas; mažytis, mažulėlis’ (SW II 840, 857) šaltyšiáuti, -iauja, -iãvo (verb. intr.) ‘būti šaltyšiumi’: Rods, tarė Pričkus, taip ir man daugsyk pasidarė, kad aš šaltyšiaudams šen ir ten jodinėjau K. Donel (RG 486 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 28, 223]) ⇦ šaltyšius (dėl kilmės žr. 1.1. poskyrį [s. v. šaltyšius]) 14 Dar plg. le. dial. szkodur ‘kenkiantis gyvūnas; pavojingas tekis’ (SW VI 623; Karłowicz V 301). Straipsniai / Articles 31 ROLANDAS KREGŽDYS šėtra 1 (sf.) ‘p a l a p i n ė’: Ta liepsna... ne tiktai mūsų būriškas sudegina šėtras K. Donel (ŽR 239 [Kabelka 1964: 224]) – žr. šatrà (su šaknies -a- > -ė- kaita, matyt, dėl kontaminacijos su le. dial. s-iá-ter ‘pašiūrė’ [Karłowicz V 286; dar žr. Kardelis 2003: 86]) šatrà 4 (sf.) Š, NdŽ, 2 ‘p a l a p i n ė’ NdŽ, M, Rtr, KŽ: Kada šatrosu gyvensit, būsit kaip šviesumas sparnų karvelio Mž 289 ← (v.) le. szatra ‘žabų pastogė gyvuliams kalnų ganyklose; palapinė; čigonų taboras’ (< tot. čadpa ‘uždanga’ ↔ с̌амып ‘palapinė’ ← pers. chādar ‘palapinė; uždanga; šydas, vualis ir kt.’ [SW VI 574–575; Linde V 516; Фасмер IV 413; Dawletschin, Tezcan 1989: 130, 289; Steingass 1963: 383–384; dar žr. Kardelis 2003: 86]), ‖ ≠ blr. шаўер ‘palapinė’ (ТСБМ V² 361; PBC III 742), r. шапёр ‘t. p’ (Даль IV 624) viñčiavoti, -oja, -ojo (verb. tr.) ‘t u o k t i’: Parvėžė porą, ant kurios švents vyskupas pas dievstalį šventą viñčiavodams, kaip reik, žegnonę buvo padėjęs K. Donel (RG 133 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 258]) – žr. veñčiavoti, venčiavóti veñčiavoti, -oja, -ojo (verb. tr.) KB II 195, K II 233, K, BzF27, NdŽ, KŽ, Sg, KIp, venčiavóti, -ója, -ójo ‘t u o k t i’ BzF 21, FrnW, NdŽ, Q 527, R, MŽ, N, M. Valanč: Tur būti venčiavoti Vln 27; Nesa ji yra vyro venčiavuota motė BB 1Moz. 20.3; Jone, bau nori turėti Margretą už savo venčiavotąją moterį Vln 49 ir kt. (End, KIpD 2, NdŽ, Akm, LKK XXI 201 [Lz], N 148, VoL 100) ↔ le. dial. (ŽV-Md) wieńcować ‘tuokti’ (Karłowicz VI 114) ≠ (v.) le. wieńcować, le. wieńczować ‘vainikuoti, karūnuoti’ (SW VII 582; Linde VI 214), ‖ ≠ s. r. вѣнчавати ‘vainikuoti; karūnuoti’, вѣнчевати ‘vainikuoti; apdovanoti; šlovinti, garbinti; pabaigti’ (СРЯВ II 76, 78) 1.2. Neapibrėžtieji polonizmai blùznyti, -ija, -ijo (verb. tr., intr.) ‘p i k t ž o d ž i a u t i, k e i k t i’: Dievą blùznydams taip baisiai šaukti pagavo K. Donel (PL 215 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 63]) ← (s. / v.) le. bluznić (bluznić) ‘piktžodžiauti; nusikalbėti; tempti laiką’ (SW I 170; SPW II 191–192; SSt I 105; dar žr. Zinkevičius 1988: 132; Kardelis 2003: 107; Kazak 2011: 79) → s. blr. блюзнути, блузнути ‘piktžodžiauti’ (ГСБМ II 77–78; Булыка 1980: 182), blr. dial. блю́зьніц ‘t. p.’ (Бялькевіч 1970: 89) ≠ blr. блюзні́ць, блю́зніць ‘niekus kalbėti; pliaukšti; kalbėti miegant’ (ТСБМ I 390; ЭСБМ I 364; Аникин III 274; Гілевіч 2005: 19) budavõnė 2 (sf.) ‘t r o b e s y s, t r o b a’: Vyrs tuojauš žagarų budavõnei (lizdui) parnešė glėbį K. Donel (PL 57 [LKŽe; Kabelka 1964: 64]) ← (s. / v.) le. budowanie ‘statymas; statymo būdas, struktūra; pastatas’ (← [s. / v.] le. buda ‘lentų, šieno, molio pašiūrė; laikina palapinė prekiauti turgavietėje; vežimo stoginė dalis ir kt.’ ↔ s. č. búda / č. bouda ‘iš lentų sukaltas namelis ir kt.’ < ? >¹⁵ v. v. a. 15 Dėl šio žodžio statuso nesutariama (žr. Machek ibd.): vieni teigia, kad jis yra skolinys iš germanų kalbų (Фасмер ibd; Rejzek ibd.), o kiti – priešingai, priskiria v. v. a. buode slavizmams (Филичева ibd.). 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai buode / v. Bude ‘palapinę’ [SW I 226, 227; SPW II 193–195, 488–489; SSt I 174; ЭСБМ I 399; Фасмер I 230; Machek 1968: 61–62; Rejzek 2001: 87; Kluge 2002: 158; MLex 28; Филичева 2003: 201; dar žr. Palionis 1967: 277; Kardelis 2003: 107; Urbutis 2009: 423, 425; ALEW]) → s. blr. budovane, būdovane, būdovanie, būdoanne ‘statymas; statinys; sutvirtinimas; statybinės medžiagos’ (ГСБМ II 234–235), blr. будаванне ‘statymas; statinys, pastatas’ (Байкоў, Некрашэвіч 1993: 49) cimbõlai 2 (sm., pl.) ‘s e n o v i n i s, p a n a š u s į k a n k l e s s t y g i n i s m u z i - k o s i n s t r u m e n t a s’: Plyckius cimbõlus, o Kubas čiirškino smuiką K. Donel (RG 220 [Kabelka 1964: 66]) ← (s. / v.) le. (dial.) cymbal (le. cembał) ‘t o k s s t y g i n i s m u z i k o s i n s t r u m e n t a s; l a i k r o d ž i o v a l a n d ų g a r s i n i s p r a n e š i m a s; s k a m b u t i s i r k t.’ (< le. cymbalum ‘t. p.’ ← gr. κύμβαλον ‘mušamasis muzikinis instrumentas’ [SW I 360; SPW III 719; SGP IV³ 592–593; Фасмер IV 306; dar žr. Palionis 1967: 284; Zinkevičius 1988: 132]) → blr. (dial.) цымба́лы ‘į lyrą panašus muzikos instrumentas; judėjų naudojamas muzikos instrumentas; storos lūpos; sėdmenys’ (Носовичъ 1984: 691–692; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 340; СБГП V 370), g. цымба́лы ‘toks muzikos instrumentas; vari- nės lėkštelės’ (Даль IV 575) ≠ s. blr. цимбаль ‘(laikrodžio) skambutis’ (СЛw) čestavójimas 1 (sm.) ‘v a i š i n i m a s’: Rasi gana bus už čestavójimą tavo K. Donel (Lg 51 [Kabelka 1964: 66]) ↔ s. / v. le. czestowanie ‘vaišinimas; (pa)gerbimas’ (SW I 390; SPW IV 150) → blr. честованнэ ‘vaišės’ (Носовичъ 1984: 698) čestavóti, -ója, -ójo (verb. tr.) ‘v a i š i n t i, m y l ė t i’: Būrs čestavóts jau proto viso netenka K. Donel (RG 731 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 66]) ← s. / v. le. czestować ‘vaišinti; (pa)gerbti’ (SW I 390; SPW IV 149) → blr. честова́ць ‘vaišinti; (prk.) barti, mušti’ (Носовичъ 1984: 698) glóda (sf. ind.) 1. ‘n e b u v i m a s, s t o k a’: Taipgi dabar kisieliaus jau ir šiupinio glóda K. Donel (VD 593); 2. ‘p r a p u l t i s, g a l a s ( b a d a s)’: Eikš, šiaury baisus... bausk, prispausk su šalčiais juos (vilkus), kad glóda jų būtų! K. Donel (ŽR 77 [LKŽe; Kabelka 1964: 29, 85]) ↔ (s. / v.) le. głód ‘skrandžio tuštumas, alkis; troškulys; troškimas, noras; maisto trūkumas; stoka’ (SW I 849; SPW VII 375–381) → blr. dial. глод ‘badas’ (СБГП I 461) gvõltas 2 (sm.) ‘p r i e v a r t a, p r i e s p a u d a’: Vogt, klastuot, išplėšt ir su gvõltu pasisavint K. Donel (RG 873 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 88]) ← (s. / v.) le. (dial.) gwałt ‘prievarta; galia, spaudimas; pagalba; triukšmas, klyksmas; pagalbos šauksmas, kvietimas; kebli, sunki padėtis; visuomenės prievolė’ (< jđš. gvald16 resp. גוואלד ‘prievarta; (pagalbos) šauksmas’ / ← v. v. a. ge-walt / v. Gewalt ‘jėga, galia; prievarta’ [SW I 945; SPW VIII 243–253; SSt II 523; Karłowicz II 149; 16 Jidiš kalbos finaliniai skardieji priebalsiai ב, ד, ג, ז, ו, װ neduslinami (išskyrus itin retas išimtis [plačiau žr. Weinreich 1992: 19–20]). Straipsniai / Articles 33 ROLANDAS KREGŽDYS Sławski I 382; Sokólska 1999: 145; Галай 2011: 361; Фасмер I 398; ЭСБМ III 74; Lötzsch 1992: 84; سالاتаш 2011: 99; MLex 70; dar žr. ALEW; Walczak 1995: 92, 142]) → s. blr. гвалт, гвалты ‘prievarta; neteisėtas užpuolimas; priespauda; prievartavimas (moters); bada už prievartą; triukšmas, šauksmas (pagalbos); visuomenės prievolė ir kt.’ (ГСБМ XV 39–42; Булыка 1972: 148, 1980: 41), blr. (dial.) гвалт(ь) ‘prievarta, priespauda; klyksmas, šauksmas’ (Носовичъ 1984: 111; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 80; СБГП I 438; CC I 107; dar žr. Прыгодзіч, Прыгодзіч 2011: 148), blr. dial. гвалт ‘pagalbos šauksmas’ (ТС I 198), r. dial. гвалтъ ‘prievarta; klyksmas, šauksmas; nerimas; triukšmas; užpuolimas, plėšimas’ (Даль I 346) gvõltyti, -ija, -ijo (verb. tr.) ‘d a r y t i p r i e v a r t ą; n i e k i n t i; n e u ž l a i k y t i, n e g e r b t i’: Ir didei mane gvõltija, kad aš paskutinį ir vienturtį veršį jiems mėšinėt pažadėčiau K. Donel (VD 387 [LKŽe; Kabelka 1964: 88]) ← (s. / v.) le. gwałcić ‘išprievartauti, nusižengti’ (SW I 945; SPW VIII 241–243) → s. blr. гвалтumu, гвалтumu ‘(iš)prievartauti; pažeisti teises’ (ГСБМ XV 34), blr. гвалццъ ‘išprievartauti; priversti’ (Носовичъ 1984: 111; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 80) – dėl kilmės žr. gvõltas iškadà 2 (sf.) ‘n u o s t o l i s, ž a l a’: Daug naudos ir daug iškādų gal padaryti K. Donel (ŽR 212 [Kabelka 1964: 94]) ↔ v. le. zaszkoda ‘kenkimas; tai, kas kenkia; žala’ (< v. v. a. schade / s. v. a. scado, skado ‘žala, nuostolis’ [SW VIII 298; Linde VI 789; Brückner 1985: 549; Фасмер IV 449; Wackernagel 1878: 249; Köbler 1993: 1739; Seebold 2008: 735; Schützeichel 2012: 284; dar žr. Zinkevičius II 272]) → s. blr. зашкода ‘žala, pakenkimas’ (ГСБМ XI 277) – partityvinis vertinys (dar žr. Zinkevičius 1988: 38, 130) kó botas 1 (sm.) ‘b e r a n k o v i s, š i l t a s m o t e r i š k a s d r a b u ž i s; l i e m e n ė’: O kad kartais kóbotą mes tavo pamatom, tai tu mums nei žvirblis būriškas pasirodai (apie lakštingalą) K. Donel (PL 113 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 115]) ← (s. / v.) le. kabat ‘vyrų ir moterų viršutinis drabužis, palaidinis; tramdomieji marškiniai; marškiniai, kuriais buvo rengiami nuteistieji sudeginti ant laužo; kariškio palaidinė ir kt.’ (< I. [s.] č. kabát ‘trumpas apsiaustas iki juosmens; toks kario drabužis; švarkas’ ← bulg. кабад, кабам ‘senovinis moterų drabužis; apsiaustas be rankovių ir kt.’ ← gr. [vėlyv.] καβάδιον ‘vyriškas drabužis’ ← n. pers. qabāh ‘viršutinis drabužis, apsiaustas’; II. vengr. kabát ‘apsiaustas; švarkas; striukė; trumpas viršutinis moterų švarkelis’; III. V. lo. cal[p]pa ‘apsiaustas su gobtuvu’, V. lo. capatus ‘apsivilkęs apsiaustą’ [SW II 193; SPW X 2–3; SSt III 215; Sławski II 9; БЕР II 119; Wołosz 1991–1992: 5–6; Niermeyer 1976: 129; ЭСБМ IV 9; Machek 1968: 233; Bělič, Kamiš, Kučera 1978: 91; Du Cange I 525; Steingass 1963: 951; Géza 1991: 144; plg. Фасмер II 150]) → s. blr. кабать, кобать ‘trumpas vyrų ir moterų palaidinis be rankovių’ (ГСБМ XIV 213; Булыка 1980: 112), blr. (dial.) каба́м(ъ) ‘prasčiokių korsetas, prie kurio prisiuvamas sijonas; palaidinis’ (Носовичъ 1984: 226; ТС II 176), (s.) r. (dial.) каба́ть ‘užsieniečių viršutinis drabužis; caro viršutinis drabužis, plačiomis rankovėmis; ilgi, platūs darbo marškiniai, valstiečių vilkimi ant viršutinių drabužių; striukė’ (Даль II 70; СРЯБ VII 8) 34 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai karbãčius 2 (sm.) ‘t o k s b o t a g a s, b i z ū n a s’: Juk mane... kaip narą tuo karbãčiais būtų nupliekę K. Donel (Pp 135 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 107]) ← v. le. (dial.) karbacz, (v.) le. korbacz ‘botagas, rimbas ir kt.’ (< vengr. korbács ‘t. p.’ ← turk. kırbaç ‘botagas, rimbas’ [SW II 260, 472; Linde II 960; Karłowicz II 431; Sławski II 474; Булыка 1980: 104; Фасмер II 195; Wołosz 1989: 270; Géza 1991: 171; Юсипова 2005: 340]) → s. blr. карбач ‘botagas, rimbas’ (ГСБМ XIV 283; Булыка ibd.), r. карбач ‘botagas’ (Даль II 91) klãpas 2 (sm.) ‘b e r n i o k a s; b e r n a s’¹⁷: O Enskys mergas su klãpais ragina šokti K. Donel (Pp 68 [Kabelka 1964: 114]) ← (s. / v.) le. (dial.) chłop ‘(laisvasis) valstietis, bežemis valstietis, trobelninkas; (ne-turtingas) ūkininkas; samdomas ūkio darbininkas (bernas); vyras; prasčiokas; ne-praustaburnis, storžievis; žmogus ir kt.’ (SW I 283; SPW III 240–242; SSt I 237; SGP III³ 560–569; Sławski I 68–69; ECYM VI 182–183; LEW 210; dar žr. ЭССЯ VIII 62–64; Фасмер IV 257; Palionis 1967: 282; Трубачев 2006: 167; Леонтьева 2014: 334–335) → blr. хлоп ‘bernas (ūkio darbininkas)’ (Носовичъ 1984: 679), r. dial. хлапъ ‘vaikinas, berniūkštis; nevedęs vyras; pameistrys’ (Даль IV 551) klãpčius 2 (sm.) ‘t a r n a s, b e r n i u k a s, p a s i u n t i n y s’: Bet Enskys, jo klãpčius, daug paliavotų kragų, o moliavotų stuopų dar daugiau sugabeno K. Donel (RG 721 [LKŽe; Kabelka 1964: 114]) ← (s. / v.) le. chłopiec ‘berniukas; jaunuolis; tarnas paauglys; pameistrys; besimokantis amato vaikinas; sūnus ir kt.’ (SW I 284; SPW III 244–245; Brückner 1985: 180; Фасмер IV 245; dar žr. Arumaa 1933: 82; LKA I 121, 125; Zinkevičius 1978: 150) → blr. (dial.) хло́нец(ъ) ‘berniukas, palikuonis; vaikinas; tarnaujantis berniukas’ (Носовичъ 1984: 679; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 335; СБПП V 310; TC V 243), r. хло́нец ‘berniukas, vaikinas; nevedęs vyras; pagalbinis darbininkas’ (Даль IV 551) kùkarka 1 (sf.) ‘v i r ė j a’ O jo kùkarka, senoji boba, pabūgo K. Donel (Pp 79 [Kabelka 1964: 119]) ← (s. / v.) le. (dial.) kucharka ‘virėja; tarnaitė; metalinė viryklė’ (SW II 617; SPW XI 528–529; Karłowicz II 508) → s. blr. кухарка ‘virėja’ (ГСБМ XVI 253–254), blr. куха́рка ‘t. p.’ (ТСБМ II 765; РБС I 703), r. куха́рка ‘virėja, talkininkė’ (Даль II 228; Фасмер II 436) – dėl kilmės žr. kùkorius kùkorius 1 (sm.) ‘v i r ė j a s’: Kùkoriai valgius naujus jau buvo sutaisę K. Donel (RG 294 [Kabelka 1964: 25, 119]) ← (s. / v.) le. kucharz ‘virėjas; šokis, šokamas su vestuvių patiekalus gaminusia virėja’ (< [s.] č. kuchař ‘t. p.’ ← v. v. a. kuchenære ‘virėjas’ ← v. v. a. kuoche / s. v. a. kuohho ‘pyragas; kepinys’ [SW II 617; SPW XI 529; SSt III 459; Sławski III 304; Фасмер II 436; Machek 1968: 305; Kluge 2002: 543; Köbler 1993: 1286; Seebold 2008: 488; Schützeichel 2012: 186; dar žr. Zinkevičius 1988: 130]) → s. blr. кухаръ, кухарь ‘virėjas’ (ГСБМ XVI 254; Булыка 1980: 89), blr. (dial.) ку́хар(ъ) ‘t. p.’ 17 J. Palionis (1967: 282) įvardija sememą ‘valstietis’, kuri LKŽe kažkodėl nenurodoma. Straipsniai / Articles 35 ROLANDAS KREGŽDYS (Носовичъ 1984: 262; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 155; ЭСБМ V 175; ТС II 255), r. dial. kúхарь ‘t. p.’ (Даль II 228) kulkà 2 (sf.) ‘m a ž a s k ū g i o f o r m o s š v i n o g a b a l ė l i s, į t a i s y t a s į t ū t e l ę s u s p r o g s t a m a m e d ž i a g a i r š a u n a m a s i š š a u t u v o i r k t.’: Ar dykai jis jums kulkàs bei paraką davė K. Donel (ŽR 105 [Kabelka 1964: 26, 120]) ← (s. / v.) le. kulka ‘kulka; rutulėlis; vartaliojimas; akies obuolys ir kt.’ (< v. v. a. kûle ‘rutulys; kulka’ [SW II 627; SPW XI 545; Фасмер II 413; ЭСБМ V 157; MLex 118; dar žr. Palionis 1967: 278; Zinkevičius 1988: 136; Kabašinskaitė 1998: 76]) → s. blr. кулька, кулка ‘kulkelė’ (ГСБМ XVI 216), blr. ку́лька ‘kulkelė; rutuliukas’ (Носовичъ 1984: 259) lenciūgas 2 (sm.) ‘g r a n d i n ė’: Todėl su lenciūgais jį drūtai surakino K. Donel (ŽR 326 [Kabelka 1964: 125]) ← le. dial. łańcug (s. / v. le. łancuch, [v.] le. łańcuch, le. dial. [DLd, Kšbd] lencuch, leńcuch ‘metalinė grandinė; pančiai, grandinės; eilė, vora ir kt.’ (< v. v. a. *lannzug ← v.v.a lanne ‘grandinė’ + v. v. a. zuc, zug ‘traukimas, tempimas’ [SW II 794; SPW XII 467–470; SSt IV 96; Karlowicz III 64; Brückner 1985: 306; ЭСБМ V 227; Фасмер II 458; MLex 121, 339; dar žr. Атомавичюте 1982: 47; Zinkevičius 1988: 135; ALEW; Mikulėnienė 2004: 78]) → s. blr. ланцугъ, ланцугь (ланухъ, ланухъ) ‘metalinė grandinė; pančiai, grandinės’ (ГСБМ XVI 290, 291–292; Булыка 1980: 101), blr. (dial.) лану́г, ланцу́г (ланух, ланцу́к) ‘metalinė grandinė’ (Носовичъ 1984: 264; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 156; СБГП II 617; Шатэрнік 1929: 145; dar žr. Барысюк 2011: 123), r. dial. ла́нугъ ‘grandinė, grandinėlė’ (Даль II 236)¹⁸ macnùs 4 (adj.) ‘g a l i n g a s, s t i p r u s, d r ū t a s’: Taip nešvankiai su macnum pyvu susipyko K. Donel (RG 734 [LKŽe; Kabelka 1964: 129]) ← (s. / v.) le. mocny, mocen ‘pilnas jėgų, stiprus, tvirtas, galingas; smarkus ir kt.’ (SW II 1022–1023; SPW XIV 523–536; dar žr. Zinkevičius 1988: 130) → blr. (dial.) мо́чны(ў) ‘stiprus, galingas’ (Носовичъ 1984: 292; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 172; ЭСБМ VII 75; ТС III 95)¹⁹ maskòlius 2 (sm.) ‘r u s a s’: Ar nedaboja, kad visi taip elgiasi būrai? Šveds, maskòlius, lenks ir žyds kitaip nepadaro K. Donel (ŽR 170 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 131]) ← (v.) le. moskal ‘Maskvos gyventojas; Maskvos caro kariuomenės karys; toks pyragas (iš avižinių dribsnių); tešlos gumulėlis; daug valgantis žmogus, rajūnas; tokia žuvis’ (SW II 1046–1047; SPW XV 34; ЭСБМ VI 246; Фасмер II 659) → blr. москва́ль / маска́ль ‘maskvietis, rusas; rusų kariuomenės kareivis’ (Носовичъ 1984: 290; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 167; ЭСБМ VI 245–246), r. моска́ль ‘maskvietis, rusas; kareivis’ (Даль II 349) ¹⁸ Z. Zinkevičius (1988: 135) lie. lenciūgas ‘grandinė’ priskiria rytų slavų kalbų skolinių grupei. ¹⁹ S. lie. mãčnas, -à 4 (adj.) ‘galingas, stiprus, drūtas’: Aš esmi… mãčnas, kerštaujas Mž 20; mãčnai (adv.): Idant… neabejotų, bet mãčnai tikėtų Vln 28 (LKŽe) dėl struktūrinio elemento -č-, matyt, priskirtinas rusizmams, plg. s. r. мощный ‘stiprus, tvirtas; galingas’ (СРЯВ IX 283–284) ≠ s. blr. мощный ‘pilnateisis; teisėtas’ (ГСБМ XVIII 193). 36 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai mieščiónis 1 (sm.) ‘kas mieste gyvena, miestietis’: Miesčiónys be vargų mieste šokinėją K. Donel (PL 248 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 134]) ← (s. / v.) le. mieszczanin ‘miesto gyventojas, miestelėnas; pilietis’ (~ s. č. měščěnin ‘t. p.’ [SW II 964; SPW XIV 91–95; SSt IV 237; Bělič, Kamiš, Kučera 1978: 134; dar žr. Zinkevičius 1988: 131–132; Шанский II¹⁰ 187]) → s. blr. мещанин, мещанинъ ‘miestietis; gyventojas, pilietis; bajorų luomo atstovas’ (ГСБМ XVIII 33–34; Булыка 1980: 26), blr. мещані́н ‘nuolatinis miesto gyventojas, miestelėnas; pilietis’ (Байкоў, Некрашэвіч 1993: 169; ЭСБМ VII 30–31), s. r. мъщанинъ ‘žemo luomo miestietis (ppr. amatininkas), mokantis mokesčius; miestietis; prekybininkas’ (СРЯВ IX 143–144), r. мщанинъ ‘žemo luomo miestietis, kuriam taikoma karinė prievolė; amatininkas, nepriklausantis pirklių gildijai’ (Даль II 373; Фасмер II 616) mišià 4 (sf.) ‘svarbiosios krikščionių pamaldos’: Jūs apjakėliai, mišiõn sudriske bei škaroti nukaksit. K. Donel (VD 592 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 135]) ← (s. / v.) le. (dial.) msza, (pl.) msz(e) ‘mišios; muzika, grojama per šias apeigas’ (< s. č. mše ‘mišios’ ← v. v. a. messe, misse / s. v. a. missa ‘mišios; mugė [rengiama po mišių]’ ← V. lo. / lo. missa ‘mišios; šventosios apeigos; šv. Rašto skaitymas ir kt.’ [SW II 1063; SPW XV 156–160; SSt V 239; Karłowicz III 195; Būga I 347; ЭСБМ VII 110; Фасмер III 22; Machek 1968: 382; Rejzek 2001: 395; Wackernagel 1878: 199; Köbler 1993: 1459; Seebold 2008: 591; Schützeichel 2012: 225; Niermeyer 1976: 693–694; dar žr. Zinkevičius 1987: 138; Walczak 1995: 53]) → s. blr. мша (имша) ‘katalikų mišios’ (ГСБМ XIV 104; XVIII 242; Булыка 1972: 211, 1980: 183), blr. dial. мша́ ‘mišios’ (Цыхун 1993: 89), r. мша ‘katalikų mišios’ (Даль II 364)²⁰ ≠ blr. dial. імша́²¹ ‘t. p.’ (СБГП II 344) molïavóti, -ója, -ójo (verb. tr.): O moliavóty stuopų dar daugiaus sugabeno K. Donel (RG 722 [Kabelka 1964: 136]) ← (s. / v.) le. malować ‘dažyti; piešti; puošti ir kt.’ (< v. v. a. mâlen / s. v. a. mâlên ‘piešti, tapyti; dažyti’ / v. malen ‘piešti, tapyti; dažyti [ir veidą]; puošti’ [SW II 859; SPW XIII 58–60; SSt IV 146; Wackernagel 1876: 191; Köbler 1993: 1402; Schützeichel 2012: 213]) → s. blr. малевати, маловати, малиовати ‘piešti, tapyti; aprašyti, išaiškinti’ (ГСБМ XVII 234–235; Булыка 1980: 166), blr. мале́ваць / маляваць ‘piešti, dažyti; aprašyti; aptarti’ (Носовичъ 1984: 278; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 165; ЭСБМ VI 206), s. r. малевати, молевати ‘piešti, tapyti’ (СРЯВ IX 243), r. малева́ть ‘t. p.’ (Даль II 292) moliõrius 2 (sm.) ‘tapytojas’: Kad aš tai pamatau, tuojaus man giltinė rodos, kaip ją mõlioriaus ranka moliavodama rašo K. Donel (RG 539 [LKŽe; Kabelka 1964: 136]) ← (s. / v.) le. (dial.) malarz (le. dial. [SLd (Górny Śląsk)] malarz) ‘dažytojas; tapytojas’ (< v. v. a. mâlære ‘tapytojas; dažytojas’ [SW II 856; SPW XIII 54–55, 56; SSt IV 20 B. Kabašinskaitė (2013: 68) šį skolinį interpretuoja kaip monogeninį polonizmą, nors iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad taip nėra. 21 Lie. dial. imšà 4 (sf.) ‘mišios’ (ZtŽ 235; ZŠT I 54, II 409) dėl morfologinės struktūros priskirtinas gudizmams. Straipsniai / Articles 37 ROLANDAS KREGŽDYS 146; Karłowicz III 102; Фасмер II 565; ЭСБМ VI 207; MLex 133]) → s. blr. малярь, маляръ (малеръ, молеръ) ‘tapytojas’ (ГСБМ XVII 251–252; Булыка 1980: 160), blr. маля́р ‘dažytojas; tapytojas’ (Байкоў, Некрашэвіч 1993: 165; ЭСБМ ibd.), s. r. моляръ ‘tapytojas’ (СРЯВ IX 257), r. маля́рь ‘dažytojas’ (Даль II 296) nõbažnas, -a 1 (adj.) ‘p a m a l d u s’: Aš, rankas savo būriškas kaip reik susiėmęs, poniškų bei nõbažnų vis poterį laukiu K. Donel (RG 300 [LKŽe; Kabelka 1964: 143–144]) ← (s. / v.) le. nabożny ‘pamaldus, dievotas; sukeliantis pamaldumą ir pan.’ (< č. na bože ‘Dievui, Viešpačiui’ [SW III 12; SPW XV 379–383; ЭСБМ VII 166; ЭССРЯ I 552; dar žr. Palionis 1967: 273; Zinkevičius 1988: 133; Kabašinskaitė 1998: 18; ALEW]) → s. blr. набожный ‘religingas, pamaldus’ (ГСБМ XVIII 291–292), blr. набо́жный ‘pamaldus, religingas, tikintis’ (Носович 1984: 298; ЭСБМ VII 166), s. r. набожный ‘pamaldus, dievotas, nuoširdžiai tikintis’ (СРЯВ X 20), r. набожный ‘t. p.’ (Даль II 380) padõnas 2 (sm.) ‘p a v a l d i n y s, t a r n a s, n e l a i s v a s, p r i k l a u s o m a s ž m o-g u s, b a u d ž i a u n i n k a s’: <...> ponpal aikis, rodos, juokiasi būrui bei savo pusgyvį padõną laiko per šunį K. Donel (Pp 129 [Kabelka 1964: 155]) ← (s. / v.) le. poddany ‘pavaldinys; bernas (ūkio darbininkas), baudžiauninkas’ (< [ver-tinys] V. lo. subditus ‘pavaldinys; vasalas’ < V. lo. subditus ‘pavaldus; priklausomas’ ← lo. subditus ‘pavergtas; pavaldus’ [SW IV 346; SPW XXV 394–399; SSt VI 236; Niermeyer 1976: 996; ЭСБМ VIII 104; ЭССРЯ II 147; dar žr. Palionis 1967: 282; Kregždys 2014: 411]) → s. blr. подданный ‘pavaldinys’ (Булыка 1980: 21), blr. (dial.) пода́бный / пада́бны ‘baudžiauninkas; pavaldinys’ (Носович 1984: 440; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 208; Шатэрнік 1929: 188; Расторгуев 1973: 184), blr. dial. пада́бный ‘t. p.’ (Бялькевіч 1970: 304), (s.) r. подданный ‘pavaldinys’ (СРЯВ XV 248; Даль III 170; dar žr. Гарбуль 2009ᵃ: 528) pasileicavóti (verb. refl.) ‘p a s i a u k o t i’: O jūsu mylistai, kad švęsit rudenį riebų, daug linksm ybių velydams, pasileicavóju K. Donel (VD 710 [LKŽe; dar žr. Kabe l-ka 1964: 166]) ↔ (s. / v.) le. polecać ‘pristatant ką pagirti, rekomenduoti; patikėti, pavesti rūpintis, įpareigoti’ (SW IV 527; SPW XXVI 430–431; dar žr. Kazak 2011: 79; ALEW [žr. s. v. liecavóti]) → s. blr. полецати, полицати ‘patikėti (kam ką), atiduoti, perduoti; nurodyti; rekomenduoti’ (ГСБМ XXVI 136; Булыка 1972: 251) pažyčyti (verb. tr.) ‘d u o t i k a m į s k o l ą, g r ą ž i n t i n a i’: „Duok“; tarė, „kek-še, duok tuoj aus pažyčytą skolą“ K. Donel (Šd 21 [Kabelka 1964: 172]) ← (s. / v.) le. pożyczyć ‘skolinti, paskolinti; siųsti linkėjimus ir kt.’ (SW IV 930; SPW XXIX 433–435; dar žr. Markus-Narvila 2011: 180, 291) → s. blr. пожичити, пожычьити ‘paskolinti; skolintis’ (ГСБМ XXV 391–392; Булыка 1972: 249), blr. dial. пажычьць ‘t. p.’ (СБГП III 328) ≠ blr. (dial.) пазьічьць ‘t. p.’ (ТСБМ III 604; СБГП III 334; ЭСБМ VIII 119), blr. dial. позьічьць ‘paskolinti, duoti skolon; pavogti, pačiup ti’ (ТС IV 126), s. r. позычити ‘paskolinti’ (Срезневский II 1093), r. dial. позычить ‘skolinti(s)’ (Даль III 233; СРНГ XXVIII 342) 38 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai pōnas 2 (sm.) ‘privilegijuoto luomo žmogus; turtingas žmogus, dvarininkas, savininkas; šeimininkas; kas nedirba fizinio darbo, valdininkas’: Juk žinai, kad dviem negali paslužyti pōnam K. Donel (PŠ 45 [Kabelka 1964: 180]) ← (s. / v.) le. pan ‘valdovas, karalius; Dievas; maitintojas; turtingas žmogus ir kt.’ (SW IV 30–31; SPW XXIII 76–139; SSt VI 17; ЭССРЯ II 107; dar žr. Palionis 1967: 282; Адомавичюте 1982: 43, 46; Zinkevičius 1987: 139; Walczak 1995: 68, 73; Титаренко 2010: 177–178) → s. blr. панъ ‘valdovas, karalius; aristokratas; ponas, žemvaldys, Dievas; vyras ir kt.’ (ГСБМ XXIII 439–442; Булыка 1972: 235, 1980: 21), blr. (dial.) пан(ь) ‘turto valdytojas; žemvaldys; ponas, bajoras; kilmingas žmogus; namų šeimininkas; ūkininkas’ (Носовичъ 1984: 392; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 220; СБГП III 386; ТС IV 11; ЭСБМ VIII 146), s. r. панъ ‘Lietuvos ir Lenkijos valstybės didikas; bajoras, dvarininkas; emigrantas iš Lenkijos ar Lietuvos’ (СРЯВ XIV 143) ponavóti, -ója, -ójo (verb. tr., intr.) ‘būti ponu, valdyti’: Ponai žemės šios be jo negal ponavóti K. Donel (ŽR 470 [LKŽe]) ← (s. / v.) le. panować ‘valdyti, vadovauti; turėti nuosavybės teisę ir kt.’ (SW IV 39; GS 126; SPW XXIII 175–182; SSt VI 30; dar žr. Palionis 1967: 282) → s. blr. пановаць, пановать ‘valdyti, vadovauti; būti valdovu; dalyvauti; dominuoti; disponuoti’ (ГСБМ XXIII 431–432; Булыка 1972: 235, 1980: 34), blr. панова́ць / панава́ць ‘poniškai gyventi, ponauti; valdyti’ (Носовичъ 1984: 391; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 220; ЭСБМ VIII 146), r. пано́вать ‘ponauti; gyventi kaip bajoras’ (Даль III 16) porà 3, 4 (sf.) 1. ‘vyras ir moteris kaip sutuoktiniai, mylimieji ir pan.’: Uošvis su svečiais visais pasveikina pōrą K. Donel (Pp 38 [dar žr. Krištopaitienė 2005: 295]); 2. ‘paukščių, gyvulių patinas ir patelė’: Vieversiai, porõms lakstydami, žaidė K. Donel (VD 62 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 181]) ← (s. / v.) le. para ‘du vienodi dalykai, pora; žmonių pora; lyginis skaičius; keletas, nedaug ir kt.’ (< v. v. a. pâr, par ‘lygus, vienodas; pora’ ← lo. par [adj.] ‘lygus, vienodas; atitinkantis; porinis’, [sub.] ‘pora, du’ [SW IV 50–51; SPW XXIII 246–247; SSt VI 37; Brückner 1985: 395; Būga I: 109; LEW 639; Фасмер III 203; ЭСБМ VIII 160; MLex 157]) → s. blr. пара ‘pora’ (Булыка 1980: 154), blr. па́ра ‘t. p.’ (ТСБМ IV 35), s. r. пара ‘t. p.’ (СРЯВ XIV 150), r. па́ра ‘t. p.’ (Даль III 17) pōteriai 1 (sm.) ‘(bažn.) atmintinai kalbamos tam tikros maldos’: Pōterių, kaip krikščionims reik, skaityt užsimišro K. Donel (RG 185 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 181]) ← le. dial. Pater (noster) (v. le. Pater noster) ‘malda „Tėve mūsų“’ (SPW XXIII 313; Karłowicz IV 56–57) ≠ (s. / v.) le. pacierz22 ‘Tėve mūsų (malda); malda, meldimasis; 22 Nina Borowska (1957: 332), matyt, remdamasi lenkų leksemos afrikatos -c- ir baltarusių dantinio -t- diferenciacija, teigia, kad lie. pōteriai pasiskolintas iš senosios gudų kalbos (dar žr. Адомавичюте 1980: 9). Dėl tos pačios priežasties lie. dial. pōterka 1 (sf.) ‘atskiras karolių rutuliukas’: Raikštelis nutrūko, ir pabiro pōterkos LŠ; Paimk siūlą, verk poterą prie poterko s Lp; Jau kap skūpi, pōterkėlė (toks maloninis Straipsniai / Articles 39 ROLANDAS KREGŽDYS rožinio karoliukas; rožinis; stuburas ir kt.’ (< s. č. páter ‘Tėve mūsų [malda]; rožinis’ ← V. lo. paternoster ‘rožinis’ [SW IV 5; SPW XXIII 7–9; SSt VI 3; Kuzinowski 1974: 100; Brückner 1985: 390; ЭСБМ VIII 244; Machek 1968: 437–438; Rejzek 2001: 453; Bělič, Kamiš, Kučera 1978: 296; Blaise 1994: 661; plg. Zinkevičius 1987: 139]) → s. blr. паперъ (наперъ) ‘malda’ (ГСБМ XXIV 55; Булыка 1980: 180) ≠ blr. (dial.) па́пер(ъ), (pl.) на́перы (на́піръ) ‘malda; Tėve mūsų (malda); rožinis’ (Носовичъ 1984: 395; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 228; СБГП III 468; ЭСБМ ibd.) pročià 2 (sf.) ‘d a r b a s, t r i ū s a s’: Ir už pročią jums menkai dėkavos išlėkę K. Donel (PL 345 [Kabelka 1964: 188]) ← (s. / v.) le. praca ‘žmogaus veikla, darbas; pastangos; nuovargis; darbo rezultatas ir kt.’ (< s. č. práce ‘darbas, veikla; veikalas’ [SW IV 965; SPW XXX 1–20; SSt VII 20; ЭСБМ X 18; Machek 1968: 477–478]) → s. blr. праца ‘žmogaus veikla, darbas; rū-pestis; darbo rezultatas’ (ГСБМ XXVII 484–485; Булыка 1972: 257, 1980: 95), blr. (dial.) пра́ца ‘t. p.’ (Носовичъ 1984: 493; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 249; СБГП IV 104; ТС IV 215; ЭСБМ X 18–19), r. dial. пра́ца ‘darbas, veikla’ (Даль III 382) pùlokas 1 (sm.) ‘p i s t o l e t a s’: Bet ir Duraką pùloks perplyšdams pagadino K. Donel (ŽR 310 [LKŽe; Kabelka 1964: 190]) ← (v.) le. pułhak, półhak ‘toks ginklas’ (< [partityvinis vertinys] v. Halbhaken ‘pusiau + ginklas’ [SW IV 943, V 432; SPW XXXIV 436; ЭСБМ X 212; dar žr. Palionis 1967: 278; Адамовичюте 1982: 43, 46]) → s. blr. пулгакъ (полгакъ) ‘vidutinio dydžio šautuvas’ (ГСБМ XXVI 115, XXIX 344–345; Булыка 1980: 70), blr. пулга́к ‘t. p.’ (ЭСБМ ibd.) pūstélninkas 1 (sm.) ‘r i j i k a s, g i r t u o k l i s’: Jūs pūstélninkai! Ar tam dievs savo gėrybes mums kasdien ir taip dosniai dovanoja, kad mes jas tikt vis kaip kiaulės ėsdami rytum? K. Donel (RG 433 [LKŽe; Kabelka 1964: 191]) ↔ (s. / v.) le. pustelnik ‘žmogus, gyvenantis atokioje, kitų negyvenamoje vietoje; vienišius, eremitas’ (SW V 438; SPW XXXIV 471) → s. blr. пустельникъ, пустэльникъ ‘vienišius, atsiskyrėlis’ (ГСБМ XXIX 356; Булыка 1980: 175), blr. (dial.) пустэ́льнік ‘t. p.’ (Байкоў, Некрашэвіч 1993: 263; СБГП IV 193; ЭСБМ X 241) rodà 2 (sf.), róda 1 ‘p a t a r i m a s’: Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat K. Donel¹ (LKŽe)²³ ← (s. / v.) le. rada ‘patarimas; taryba; maslahat; protas; pasitarimų vieta; rotušė; patarėjas’ (< v. v. a. rât ‘patarimas, pasitarimas; taryba’ / v. Rat ‘t. p.’ [SW V 461–462; kreipinasis), negali! Lz (LKŽe) ir lie. póterkos 1 (sf., pl.) ‘karoliai’ A1, Smn, Brt: Ant kaklo kelios eilios póterkų Ds; Aš tau pirksiu poterkėles NS 83; Žyčytos poterkaitės Drsk (LKŽe; dar žr. ZtŽ 505), matyt, priskirtini gudizmas, t. y. vestini iš s. blr. намєрку ‘karoliukai’ (ГСБМ XXIV 42), blr. (dial.) на́меркі, намэркі (на́ерки, на́еркі, на́міркы / на́ерка) ‘(gintaro ar stiklo) karoliai’ (Носовичъ 1984: 395; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 228; ТСБМ IV 133; СБГП III 467; ЭСБМ VIII 222, 244), suponuotų le. paciorka, (pl.) pacierki ‘rožinio karoliukas; rožinis; rožinio karoliukai’ (SW IV 5), mat lenkų kalboje nėra užfiksuoti darybiniai alternantai su dantiniu –t-. 23 Ši leksema į J. Kabelkos parengtą K. Donelaičio žodžių sąvadą nėra įtraukta (žr. Kabelka 1964: 197). 40 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai SPW XXXV 25–60; SSt VII 420; GS 166; MLex 164; ЭСБМ XI 24; dar žr. LEW 741; Zinkevičius 1988: 133]) → s. blr. pada ‘magistrato taryba, sprendžianti miesto valdymo, teisminių ginčų klausimus; patarimas’ (CLW; Булыка 1980: 189), blr. (dial.) ра́да ‘patarimas; priemonė’ (Носовичъ 1984: 544; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 267; СБГП IV 238), s. r. pada ‘patarimas; Lenkijos karaliaus patariamoji didikų taryba; taryba; kolegialus sprendimas; karaliaus patarėjas’ (СРЯВ XXI 120–121), r. па́да ‘patarimas; taryba’ (Даль IV 9) rokùndas 1 (sm.) ‘a p y s k a i t a, a t s i s k a i t y m a s’: Tu, išpūteli pilvots... Tikt dabok, kas bus, kad stipdams rasi rokuñdą K. Donel (Ag 26 [Kabelka 1964: 198]) ↔ (s. / v.) le. rachunek ‘skaičiavimas; sąskaita; aritmetika; finansinė ataskaita ir kt.’ (< v. v. a. rech[e]nunge ‘sąskaita’ [SW V 458–459; SPW XXXV 6–7; SSt VII 418; Siatkowski 2004: 43; Фасмер III 450; ЭСБМ XI 154; MLex 164; dar žr. Walczak 1995: 80, 142; Kabasińskaitė 1998: 11]) → s. blr. рахунокъ, рахункъ, рохунокъ ‘skaičiavimas’ (ГСБМ XXX 34), blr. (dial.) раху́нокъ / раху́нак ‘dokumentas; skaičiavimas, apskaita; tvarka; ataskaita’ (Носовичъ 1984: 561; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 278; СБГП IV 293) ≠ s. r. рахунка, рахунка ‘skaičiavimas, sąskaita’ (СРЯВ XXII 119) ≠ r. dial. раху́нок ‘tvarka’ (СРНГ XXXIV 346) skárbas 3 (sm.) ‘p i n i g a i, l o b i s’: Amtsrots, tris žakus naujų skarbų pamatydams, vėl atsigavo ir sunkiai dūsauti paliovė K. Donel (ŽR 436 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 204]) ← (s. / v.) le. skarb ‘lobis; turtas; (valstybės) iždas’ (< v. v. a. schērf / s. v. a. skerf, skerpƒ, scerf ‘[smulki] moneta; lepta – smulki Graikijos moneta’ ← s. v. a. scarbôn, skarbôn ‘raižyti; smulkinti’ ↔ *‘išraižytas monetos paviršius’ [SW VI 131; ISJP 18; SSt VIII 216–217; Фасмер III 633; ЭСБМ XII 118; Kluge 2002: 799; Wackernagel 1878: 253; Köbler 1993: 1749, 1762; Schützeichel 2012: 288; dar žr. Zinkevičius 1988: 130]) → s. blr. скарбъ ‘pinigai; vertingi daiktai; valstybės iždas; turtas; vertybių sandėlis’ (ГСБМ XXXI 301–303; Булыка 1972: 299, 1980: 81), blr. (dial.) скарб(ъ) ‘(valstybės) iždas; turtas; lobis; brangenybės’ (Носовичъ 1984: 581; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 288; СБГП IV 440), (s.) r. (dial.) скарбъ ‘mantą; kilnojamasis turtas; namų apyvokos daiktai; (dial.) (valstybės) iždas’ (Даль IV 193; СРЯВ XXIV 177–178) skrynė 4 (sf.) ‘t a m t i k r a m e d i n ė, s u a n t v o ž u i r k o j e l ė m i s, o r n a - m e n t u o t a d ė ž ė k a m n o r s (ppr. drabužiams, kraičiui) l a i k y t i’: Kas iš to, kad Diksas nuogs pas kupiną skrynę, klūpodams ir ūis vaitodams, garbina skarbus K. Donel (VD 24 [LKŽe; Kabelka 1964: 206]) ← (s. / v.) le. skrzynia ‘užvožiama dėžė; skrynia ir kt.’ (< s. č. skříňe ‘spinta; dėžė’ ← v. v. a. schrīn / s. v. a. scrīni, skrīni ‘dėžė; spinta’ ← lo. scrinium ‘apvalaina dėžė saugoti knygoms, dokumentams’ [SW VI 190–191; SSt VIII 261–262; Linde V 273; Буга II 487; Фасмер III 657; ЭСБМ XII 156–157; Machek 1968: 550; Rejzek 2001: 578; Bělič, Kamiš, Kučera 1978: 503; Wackernagel 1878: 258; Köbler 1993: 1787; Seebold 2008: 757; Schützeichel 2012: 293; dar žr. Palionis 1967: 275; Zinkevičius 1987: 140; Филичева 2003: 137]) → s. blr. скрыня, скрыня ‘dėžė; Straipsniai / Articles 41 ROLANDAS KREGŽDYS stač kampio formos talpykla; slėptuvė; karstas’ (ГСБМ XXXI 388–389), blr. (dial.) скрыпня ‘didelė dėžė; skiaurė (dėžė su skylutėmis gyvoms žuvims laikyti); dėžė miltams, grūdams laikyti; ėdžios’ (Носовичъ 1984: 588; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 291; СБГП IV 464; Сцяцко 1972: 102–103; dar žr. Прыгодзіч, Прыгодзіч 2011: 148), s. r. скрыпна ‘kaustyta dėžė, skrynia; dėžė su dangčiu’ (СРЯВ XXV 31; dar žr. Гарбуль 2009: 405–406), r. скрыня ‘dėžė, užvožiama dėželė’ (Даль IV 209) skūrā 4, 2 (sf.) ‘tik nulupta ar ir išdirbta gyvulio oda, kailis’: O ir kiaulių bei ožkų taip daug mėsinėjau, kad jau vos žinojau, kur skūras pakabyti K. Donel (VD 382 [LKŽe; Kabelka 1964: 206]) ← (s. / v.) le. skóra ‘žmogaus ir gyvūno oda; užpakalis; išdirbta oda; medžio žievė ir kt.’ (SW VI 169–170; SSt VIII 250–251; Linde V 261–262; dar žr. Mikulėnienė 2004: 78) → s. blr. скупа ‘oda; išdirbta gyvūno oda; gyvenimas’ (ГСБМ XXXI 396), blr. (dial.) ску́па ‘žmogaus oda; išdirbta gyvūno oda’ (Носовичъ 1984: 589; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 292; СБГП IV 471–472; ТС V 52; ЭСБМ XII 167) ≠ r. шку́ра ‘neišdirbta žvėries oda su kailiu; medžio žievė; netikusi moteriškė ir kt.’ (Даль IV 638–639; Фасмер IV 451) šmõtas 2 (sm.) ‘atskira kokio daikto dalis, gabalas’: Ratas ant ašies braškėdamas sukasi sunkiai irgi, žemes bjaurias išplėšdams, teškina šmõtais K. Donel (RG 17 [LKŽe; Kabelka 1964: 227]) ← (v.) le. szmat ([v.] le. szmata) ‘gabalas; skiautė; daug ir kt.’ (< v. v. a. snat[t]e ‘juostelė; randas’ / v. dial. [švabų] Schnatte ‘medžio, mėsos įpjova’ / v. Schnat ‘riba, linija, ruožas’ [SW VIII 638; Linde V 554; Фасмер IV 458–459; LEW 1015; dar žr. Zinkevičius 1990: 35; Kardelis 2003: 89]) → s. blr. шматъ ‘gabalas; mėsos gabalas’ (СЛш; Булыка 1980: 186), blr. (dial.) шмат(ь) ‘gabalas; didelis kiekis; didelės apimties, daug’ (Носовичъ 1984: 714; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 350; СБГП V 486–487), r. шматъ ‘gabalas; atraiža; dalis; nuotolis ir kt.’ (Даль IV 640) šoblė 4 (sf.) ‘kardas, kalavijas’: Rodės man, kad visas sviets, kovot susibėges, kardus ir šoblės į margas sunėšė pievas K. Donel (VD 439 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 227]) ← (s. / v.) le. szabła ‘riestų ašmenų kardas ir kt.’ (< vengr. szablya ‘lenktas kardas’ [SW VI 549; SSt VIII 526–527; Linde V 500; Фасмер III: 541; Wołosz 1989: 301–302; Géza 1991: 278; Tóth 2007: 130; dar žr. Palionis 1967: 278; Zinkevičius 1988: 129]) → s. blr. шабля ‘kardas’ (Булыка 1980: 70), blr. (dial.) шабля ‘kardas; špaga’ (Носовичъ 1984: 703; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 346; СБГП V 450) trõpytis, -ija, -ijo (verb. refl. impers.) ‘atsitikti, pasitaikyti’: Andai trõpijos, kad aš, į baudžiavą jodams, kaip šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių K. Donel (RG 501 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 241]) ← (s. / v.) le. trafić ‘pataikyti į taikinį; pulti, paliesti; sutikti, rasti; atsirasti tinkamu metu; pasirinkti; įtikti; sugebėti; aiškiai išdėstyti, paaiškinti ir kt.’ (< v. v. a. treffen ‘pataikyti’ [SW VII 91–92; SSt IX 179; Linde V 644–645; Фасмер IV 94; ЭСБМ XIII 350]) → s. blr. трафи́ти ‘pataikyti, pasiekti; sutikti’ (Булыка 1972: 324, 1980: 42 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai 189) ≠ s. blr. mpanumu ‘kankinti; sunaikinti; išbandyti; (už)pulti’ (ГСБМ XXXIII 420–422), blr. (dial.) mpánulь / mpániub, mpáfьub ‘pataikyti į taikinį; rasti, sutikti; atspėti; suspėti, įveikti; galėti ir kt.’ (Носовичъ 1984: 638; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 314; СБГП V 117; ТС V 151; ЭСБМ XIII 349–350), r. mpáfьutb, mpánutb ‘pataikyti į taikinį’ (Даль IV 426; Фасмер ibd.) vožyti, -ija, -ijo (verb. tr.) ‘b r a n g i n t i, v e r t i n t i’: Tu neliūbiji pyragų neigi ragaišių irgi nevožiji gardžiausio gėrimo ponų K. Donel (PL 135 [LKŽe; Kabelka 1964: 262]) ← (s. / v.) le. ważyć ‘sverti svarstyklėmis; sverti; nuspręsti; rizikuoti; vertinti; mojuoti; ketinti; nekėsti; rizikuoti; pasiekti lygį, vertę ir kt.’ (← [s. / v.] le. [dial.] waga ‘svarstyklės; pastatas, kuriame sveriama; svėrimas; trauka; gyvūnų takas; svarmuo; pasvertas kiekis; svoris; svarba, svarbumas; pagarba; svirtis; lynas, virvė; pakabinami svammenys; branktas; audimo staklių svarmenys ir kt.’ < v. v. a. wâge / s. v. a. wâga / v. Wage ‘svarstyklės; svarmuo; svoris’ [SW VII 442–443, 476–477; Linde VI 125–126, 150–151; SSt X 34–35, 52–54; Karłowicz VI 64; Brückner 1985: 598–599; Фасмер I 263; ЭСБМ II 12; Wackernagel 1878: 368; Köbler 1993: 2185; Schützeichel 2012: 367; dar žr. Zinkevičius 1988: 131, 134; plg. Шанский²⁴ I³ 4; Судник 1975: 142]) → s. blr. важити, важити ‘sverti; kainuoti; sverti svarstyklėmis; (į)vertinti, tausoti; svarstyti; turėti vertę; ketinti’ (ГСБМ II 291–294; Булыка 1980: 184), blr. (dial.) ва́жыць / ва́жыць ‘sverti svarstyklėmis; rizikuoti; drįsti, ketinti; vertinti; turėti omen‘yje’ (Носовичъ 1984: 42; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 55; СБГП I 268; ЭСБМ II 23), r. dial. важить ‘sverti; (pa)kabinti’ (Даль I 159) zalnierius 2 (sm.) ‘k a r e i v i s’: Ir kaip koks zalnierius, krygei nosį palikęs... į baudžiavą slenka K. Donel (Pp 180 [Kabelka 1964: 262]) ← le. dial. (DLd [Kujawy]) żołnier, żołnierz ‘kareivis’ (← s. le. [dial.] żołnierz / [v. le. żołnierz] ‘kareivis; kariuomenė’ < č. žoldnéř ‘t. p.’ ← v. v. a. soldenäere, soldner / v. Söldner ‘samdomas kareivis’ ← it. soldato ‘karys’ [Karłowicz VI 447; SW VIII 717; SSt XI 590; ISJP 69; Kudzinowski 1974: 101; Machek 1968: 730; Kluge 2002: 855; dar žr. Palionis 1967: 279; Адамавичюте 1982: 43, 46; Zinkevičius 1988: 131; Walczak 1995: 80; Rejzek 2001: 751; plg. Жирмунский 1948: 106]) → s. blr. золнеръ ‘karys’ (Булыка 1980: 61) žegnōnė 2 (sf.) 1. ‘p a l a i m i n i m a s’: Bet... stalą su tokiom žegnōnėms pekliškoms įžegnojęs, duoną nutveria riekt K. Donel (VD 122); 2. ‘(prk.) D i e v o m a l o n e g a u t i d a r b o v a i s i a i’: O iš mėšlo smirdinčio žegnōnė pareina K. Donel (VD 277 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 264]) ← (s. / v.) le. żegnanie ‘kryžiaus ženklo imitavimas, laiminimas; pašventimas ir kt.’ (SW VIII 703; SSt XI 580; Linde VI 883) → blr. жегна́нне ‘laiminimas; atsišveikinimas’ (Носовичъ 1984: 154) – dėl kilmės žr. žegnóti 24 Kai kurie slavistai teigia, kad tai yra bendraslaviškasis skolinys iš s. v. a. wâga (plačiau žr. Преображенский I 61–62; Шанский ibd.; ЭССРЯ I 92). Straipsniai / Articles 43 ROLANDAS KREGŽDYS žegnóti, -ója, -ójo (verb. tr.) ‘laiminti (ppr. kryžiaus ženklu)’: Vislabus niekai, ką veiksim argi pradėsim, kad žegnó janti rankelė tavo negelbės K. Donel (ŽR 672 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 264]) ← (s. / v.) le. zegnać (się) ‘daryti ranka kryžiaus ženklą; laiminti; pašvęsti; (evangelikų) sutvirtinti; užkalbėti (ligą, nužiūrėjimą); atsisveikinti, pavesti Dievo valiai ir kt.’ (< č. žehnati ‘laiminti; reikšti padėką’ ← v. v. a. ségenen / v. segnen ‘laiminti, daryti ranka kryžiaus ženklą; apdovanoti’ ← V. lo. signare ‘ką peržegnoti, laiminti; persižegnoti; krikštyti; sutvirtinti ir kt.’ [SW VIII 703; SSt XI 579–580; Linde VI 882; Brückner 1985: 664; ЭСБМ III 199; Machek 1968: 724; Niermeyer 1976: 970; MLex 189; dar žr. Palionis 1967: 274; Судник 1975: 84, 170; Zinkevičius 1987: 138; Walczak 1995: 54; PEŽ IV 106; Филичева 2003: 141; plg. Kardelis 2003: 66]) → s. blr. жегнати, жегнати / жегнатися, жегнатися ‘atsisveikinti, išlydėti; krikštyti’ (ГСБМ IX 282; Булыка 1980: 182), blr. жегнаў (жагнаў) ‘laiminti; daryti ranka kryžiaus ženklą’ (Носовичъ 1984: 154; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 100; ЭСБМ III 199) žýčyti, -ija, -ijo (verb. intr., tr.) ‘duoti kam į skolą, skolinti’: Taip avelė... tokį matydama guoltą ir neturėdama jau ant viso svieto pagalbos iš bėdos miežius nežýčytus žada atduoti K. Donel (Šd 25–27 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 265]) ← (s. / v.) le. życzyć ‘linkėti gera, džiaugtis kito sėkme; palenkti savo pusėn, verbuoti; patarti, duoti patarimą; leisti, sutikti; paskolinti, leisti naudotis’ (SW VIII 730–731; SSt XI 604; Linde VI 1064–1065; dar žr. Walczak 1991: 72; Kardelis 2003: 106; Kazak 2011: 80) → s. blr. жичити, жычити, жычити, жычьити ‘trokšti, linkėti’ (ГСБМ X 39; Булыка 1972: 114, 1980: 133), blr. жичыць ‘linkėti’ (Носовичъ 1984: 156), r. dial. жичить ‘skolintis’ (СРНГ IX 201) ≠ s. blr. зичити, зычити ‘trokšti, linkėti’ (ГСБМ XIII 271–272), blr. (dial.) зычыць / зьічьць ‘linkėti; patarti’ (Носовичъ 1984: 222; ЭСБМ III 353; ТС II 170), r. dial. зычить ‘linkėti’ (Даль I 697) 1.2.1. Neapibrėžtųjų polonizmų morfofonetiniai alternantai, antriniai vediniai čiepelis (sm. dem.) ‘jaunas įskie pytas medelis’: Ogi namej čiepeliùs gražius išdýkusios lupat K. Donel (Vp 29 [Kabelka 1964: 67]) ⇦ čiepas čiepas 4, 2 (sm.) Plv 1. ‘šakelė, atauga, kuria skiepijamas kitas augalas, skiepas, įskiepis’ SD 361, R 276, K: Čia prastas čiepas, neprigis Pbs; Sprausmės, arba čiepai, tur būti viduriais nekiaurais, sveiki S. Dauk; 2. ‘jaunas įskie pytas medelis, skiepas’ R 327: Pernai pasodintas čiepas gerai auga Plv; Šią žiemą visi čiepai nušalo Pgr; Kiškis per žiemą visus čiepus nugraužė Grž ir kt. (LB 66, RD 73, BB Ps 128.3); 3. ‘(ppr. pl.) skiepas, vakcina’: Raupliniai čiepai rš; Mane čiepijo, tik čiepai neprigijo Kp; 4. ‘skie pijimo žymė kūne’: Jau štai to čiepo nė nežymu Plv; Kokie dideli čiepai! Slnt; 5. ‘lenktinio peilio geležtės įpiova’: Peilio čiepas pailgas Jrb – žr. ščiepas (dar žr. Roszko 2009: 76) 44 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai ščėpas 4 (sm.) Ndž, Švnč, ErnW 1. ‘šakelė, atauga, kuria skiepijamas ki-tas augalas, skiepas, įskiepis’ Sut, MP 93: Paėmiau ščiepų iš grūšios Ign; (prk.): Kalti esme... įskelt jon (sielon) ščiepelįs visokiu gamtų šventųjų DP 96; 2. ‘jaunas įskie-pytas medelis, skiepas’: Nusipirkau ščiepų OZ 55 /\ Kai ščėpas jaunas buvau Aps; Tavo vaikeli kaip alyuos ščiepeliai (atžalėlės) Mž 386 ← (s. / v.) le. szczep ‘poskiepis; paskiepytas medelis ir kt.’ (SW VI 581; SSt VIII 538–539; Linde V 521; dar žr. ALEW [s. v. čiepas]), ‖ ≠ blr. (dial.) ишчэпа ‘poskiepis’ (Байкоў, Некрашэвіч 1993: 353; Сцяшковіч 1983: 568) ≠ r. щепа ‘medžio skala, gabalėlis’ (Даль IV 655; plg. Фасмер IV 502–503) dabóti, -ója, -ójo (verb. tr.) ‘saugoti, prižiūrėti’: Ar ant vaikpalaikių, kaip tėvui reik, nedabóji K. Donel (ŽR 299 [LKŽe; Kabelka 1964: 67]) dabótis, -ója, -ójo (verb. refl.) 1. ‘saugotis’: Taigi dabokis su ponu pasipūtusiu šūtyt K. Donel (ŽR 409); 2. ‘rūpintis, stengtis’: Iš mažų dienų dabójaus viežlybai elgtis K. Donel (Pš 30 [LKŽe; Kabelka 1964: 67]) – žr. dbóti (su epenteziniu resp. neetimologiniu -a- [dėl šio fonetinio fenomeno žr. Zinkevičius 1966: 135–136; dar žr. Адомавичюте 1982: 47; Zinkevičius 1988: 38, 130; Zinkevičius II 272]) bóti, bója, bójo (verb. intr.) ‘pais yti, kreipti dėmesį’: Ale nebók, gaidau, neverk, permier nusimydams K. Donel (PL 529 [LKŽe; Kabelka 1964: 63]) – žr. dbóti (su inicialinio d- afereze) dbóti, -ója, -ójo (verb. tr., intr.) ‘stebėti (ką), žiūrėti (ko)’: Kursai dboja ant šauksmo paukščio Ch 5Moz 18.10; Ai nedbok nieko, mano seserėlė JR 165; Nedboju nė kalbužėlių, kad į širdį bernelis JV 276 ← (s. / v.) le. dbać ‘rūpintis; kreipti dėmesį ir kt.’ (SW I 431; GS 28; SPW IV 561–565; SSt II 44; ЭСБМ III 129–130; Urbutis 2009: 423) → s. blr. дбати ‘rūpintis; galvoti apie ką; atkreipti dėmesį, pastebėti’ (ГСБМ VII 271–272; Булыка 1980: 197), blr. (dial.) дбаць ‘rūpintis; galvoti, kreipti dėmesį’ (Носовичъ 1984: 127; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 92; TC II 9), r. dial. дбать ‘rūпintis; kauпti, rinkti’ (Даль I 416)25 kaštuótis, -úoja, -ãvo (verb. refl.) ‘darytis išlaid as’: Todėl tėvai jos... tytveik daug dėl to kaštāvos irgi stelia vos K. Donel (RG 142 [LKŽe; Kabelka 1964: 108]) – žr. kaštavóti kaštúodintis (-ytis), -inasi, -inosi (verb. refl.) ‘darytis išlaidas, kaštuotis’: Kiti taip daug nenorėjo kaštūodytis K. Donel (LKŽe)26 – žr. kaštavóti kaštavóti, -ója, -ójo (verb. intr.) ‘kaštuoti, atsieiti’ [K]: Ar tau daug čebatai kaštavojo? Ds (LKŽe; dar žr. ZtŽ 278; ZŠT I 353) 25 Kai kurie slavistai rekonstruoja prasl. *дбати ‘rūpintis’ (Фасмер I 486 [O. Trubačiovo intarpas]; ЭССЯ V 172–173), t. y. traktuoja išvardytas rytų slavų leksemas kaip paveldėtas, o ne kaip skolinius iš vakarų slavų kalbinio arealo. 26 Ši leksema į J. Kabelkos parengtą K. Donelaičio žodžių sąvadą nėra įtraukta (žr. Kabelka 1964: 197). Straipsniai / Articles 45 ROLANDAS KREGŽDYS ← (s. / v.) le. kosztować ‘kainuoti; turėti išlaidų, kaštuoti’ (← [s. / v.] le. [dial.] koszt ‘išlaidos, lėšos; kaina, vertė’ < č. kość ‘t. p.’ ← v. v. a. kost[e] ‘išlaidos, lėšos’ [SW II 495–496; SPW XVI 14–16, 17; SSt III 357; Karlowicz II 446; Sławski II 545–546; Siatkowski 2004: 16; Polomски 2010: 7; plg. Kluge 2002: 531; Фасмер II 361; ЭСБМ V 107; LEW 228; MLex 113; dar žr. Palionis 1967: 276; Адомавичюте 1982: 43; Zinkevičius 1988: 136]) → s. blr. коштовати ‘kaštuoti’ (ГСБМ XVI 72), blr. (dial.) коштова́ць ‘išmeginti; kaštuoti’ (Носович 1984: 250; TC II 231), s. r. коштовати ‘kainuoti, atseiti’ (СРЯВ VII 396–397), r. dial. коштова́ть ‘kainuoti; būti vertinamam; tikti ir kt.’ (Даль II 183) krõmininkas 1 (sm.) ‘pirklys, pardavėjas’: Rudikis... tarp krõmininkų ir kupčių greitai nulindo K. Donel (Rj 6 [LKŽe; Kabelka 1964: 118]) – žr. krõmininkas krõmininkas (krõmnykas), -ė 1 (smob.) 1. ‘pirklys, pardavėjas’: Kromnykams... pabučiais ir pakiemiais landinėti užsakyta (uždrausta) turėtų būti BzBk II 119; 2. ‘(prk.) kuprius’: Mes ir kuprius kromnykais vadinam Ds; 3. ‘(prk.) tekis’: Kieno gi čia toks krõmnykas atbėga? Ds ← (v.) le. kramnik ‘smulkių prekių prekeivis; keliaujantis pirklys’ (← [s. / v.] le. kram ‘prekybos kioskelis; nedidelė parduotuvė; amatininkų dirbtuvės; prekės ir kt.’ < v. v. a. krâm ‘prekė, smulkmė ir kt.’ / s. v. a. krâm ‘prekybos vieta turguje ir kt.’ // v. Kram ‘smulkios prekės; atliekos; reikalai ir kt.’ [SW II 526, 527; SPW XI 121–122, 124; SSt III 375; Kluge 2002: 534; Wackernagel 1878: 165; Köbler 1993: 1264; Schützeichel 2012: 182; dar žr. Kabelka 1964: 25, 118; Palionis 1967: 276; Адомавичюте 1979: 99–100, 1982: 43; Walczak 1995: 142]) → s. blr. крамникъ ‘pirklys, pardavėjas’ (ГСБМ XVI 89–90), blr. (dial.) кра́мникъ ‘pardavėjas; parduotuvės savininkas’ (Носович 1984: 251; СБГП II 514) kùknė 2 (sf.) ‘virtuvė’: Todėl tuo drąsa lindau į atvirą kùknę K. Donel (Pp 114 [Kabelka 1964: 26, 119]) – žr. kùchnė kùchnė 2 (sf.) ‘virtuvė’ ZtŽ 322; ŽŠT I: 254; kuchnià 2 ‘t. p.’: Eik in kucknią, rasi užminkytos duonos ir valgyk ps. Rimašiai (DvŽ I: 316; dar žr. ZtŽ 322; ŽŠT II: 446); ← (s. / v.) le. kuchnia ‘krosnis maistui gaminti; viryklė; patalpa, kurioje gaminamas maistas; patiekalų gamybos būdas ir kt.’ (< s. č. kuchyně ‘virtuvė’ ← s. v. a. kuhhinna ‘maisto gaminimo vieta; virtuvė; užeiga’ ← lo. coquina ‘virtuvė; kulinarija’ [SW II 618; SPW XI 531–532; SSt III 459; Фасмер II 436; ЭССРЯ I 454–455; Machek 1968: 305; Wackernagel 1878: 168; Köbler 1993: 1278; Seebold 2008: 482; dar žr. Palionis 1967: 277; Walczak 1995: 92; Siatkowski 2004: 14; Филичева 2003: 136]) → s. blr. кухня ‘patalpa, kurioje gaminamas maistas; maisto atsargos’ (ГСБМ XVI 256–257; Булыка 1980: 97), blr. (dial.) ку́хня ‘virtuvė; viryklė’ (ТСБМ II 764; СБГП II 592; ЭСБМ V 175), s. r. кухня ‘patalpa, skirta maisto gamybai; virtuvės indai’ (СРЯВ VIII 150), r. ку́хня ‘virtuvė’ (Даль II 228) nabãšininkas 1 (sm.) ‘velionis (apie mirusį žmogų)’: Ale nabãšininks amtsrots taip nedarydavo būrui K. Donel (VD 177 [Kabelka 1964: 137]) – žr. na-bãštininkas (su absorbuotu -ti-) 46 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai nabāščikas, -ė 1 (smob.) ‘v e l i o n i s ( a p i e m i r u s į ž m o g ų) – žr. nebāščikas nebāštikas, -ė 1 (smob.) 1. ‘n u m i r ė l i s’; 2. ‘v e l i o n i s ( a p i e m i r u s į ž m o g ų)’ – žr. nebāščikas, -ė (su struktūrinio elemento -č- deafr变ikacija) nabāštikas, -ė 1 (smob.) 1. ‘n u m i r ė l i s’; 2. ‘v e l i o n i s ( a p i e m i r u s į ž m o g ų)’ – žr. nebāštikas, -ė (su pirmojo sando -e- > -a- kaita dėl regresyvinės asimiliacijos, t. y. n-e-b-a-štikas → n-a-b-a-štikas) nabāštininkas, -ė 1 (smob.) 1. ‘n u m i r ė l i s’; 2. ‘v e l i o n i s ( a p i e m i r u s į ž m o- g ų)’ – žr. nabāštikas nabāštininkas, -ė 1 (smob.) ‘n u m i r ė l i s’ – žr. nabāštininkas, -ė nebāščikas, -ė 1 (smob.) ‘v e l i o n i s, a m ž i n a t i l s i s ( k a l b a n t a p i e m i r u s į ž m o g ų)’: Kāp numirė žmogus, vėža nebāščikų Micaičiai (DvŽ II 9; dar žr. ZtŽ 427; ZŠT II 445) ← (s. / v.) le. nieboszczyk ‘velionis; griетininis sūris, užkasamas žemėn, kad įgautų tam tikrą skonį’ (SW III 260; SPW XVII 147; Brückner 1985: 33) → s. blr. небож-чыкъ, небожчыкъ, небожчыкъ, небожущикъ, небожущыкъ, небозчикъ, небосчикъ, небощикъ, небощыкъ ‘velionis, negyvėlis’ (ГСБМ XIX 391), blr. (dial.) нябожчык, нябо́йчык, небо́чык (blr. dial. нібо́чык) ‘numirėlis; vargeta’ (Байкоў, Некрашэвіч 1993: 196; СБГП III 242–243; ЭСБМ VIII 58) ponātis (sm.) ‘p o n a i t i s’: Ogi dabar jau kaip ponātis skiauturę rodai K. Donel (PL 268 [Kabelka 1964: 180]) – žr. ponāitis (su dvibalsio ai monoftongizacija [apie ją plačiau žr. Zinkevičius 1966: 91, 2006: 187; dar žr. Kregždys 2012: 41]) ponāitis 1 (sm.) 1. ‘j a u n a s, n e v e d ę s p o n a s; p o n o s ū n u s; b a j o r a i t i s’ R, N, I: Tuos pakajuos už stalo sėdi viena pana, o jau tų ponaičių – baisi daugybė BsP IV 47; Vieną kartą jis ėjo per mišką ir sutiko ponaitį LTR (Bsg); Tik kaip matai atsirado ties juo gražiai apsitaisęs ponaičiukas ir eina drauge su juo S I 366 ir kt. (Šts, JD 27, JV 50, 444, 916, Gmž, BsO 215, Krž, Grk, Jrg, Lkš, Škn, LTR (Brž), Dv, Ad, Ml, Pnd, Dglš); 2. ‘Viešpats’²⁷: Garbink ponaitį, žmonelių gelbėtoją Mž 208; 3. ‘d y k ū n a s, l e n g v a- d u o n i s, i š l e p ė l i s’ Grž (LKŽe; dar žr. DvŽ II 121; ZtŽ 502) ↔ s. / v. le. panic, (v.) le. panicz ‘skaistus jaunikaitis, skaistuolis; pono sūnus; bajoraitis; nevedęs jaunas ponas; dabita, dykaduonis; nevedęs vyriškis’ (SW IV 35; SPW XXIII 153) → s. blr. паничъ, пануцъ ‘jaunas ponas; jaunikis’ (ГСБМ XXIII 425), blr. панічъ / паніч ‘pono sūnus; kilmingas jaunuolis; tvarkingai, švariai apsirengęs jaunuolis; ponaitis’ (Носовичъ 1984: 391; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 221) pōniškas, -a 1 (adj.) ‘p r i k l a u s a n t i s p o n a m s’: Pōniški vaikai, su buriškais susisėdę, kartais broliškai purvus krapštydami, žiopso K. Donel (PL 309 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 181]) ⇦ pōnskas, -à pañskas, -à 4 (adj.) ‘p o n i š k a s, i š l e p ė s’: Kad tu labai jau pañskas pasidaręs – niekai iš tavę! Mžš; Ar tu mokėsi jį priimt – jis labai pañskas! Brt; Pañskas daiktas (sakoma apie ²⁷ Dominykas Urbas (1996: 294) nurodo sememą ‘jaunas ponas’, o ne reikšmę ‘Viešpats’. Straipsniai / Articles 47 R O L A N D A S K R E G Ž D Y S išlepusi žmogų), bet ko jam nepaduosi Mžš; põnskas, -à 4 (adj.) ‘p o n i š k a s, p o n ų’ Pagaujenai (DvŽ II 122; dar žr. ZtŽ 503; ŽŠT I 235, II 352) ← (s. / v.) le. pański ‘pono, karaliaus, monarcho; Dievo, Kristaus, Viešpaties; aristo-kratiškas, puikus, nuostabus ir kt.’ (SW IV 42; SPW XXIII 190–213) → s. blr. панский, паньский ‘valdovo, karaliaus; pono ir kt.’ (ГСБМ XXIII 432–434), blr. па́нскі(ŭ) ‘pono, poniškas’ (Носович 1984: 392; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 221; ЭСБМ VIII 146), s. r. панский ‘ponų; Maskvoje gyvenančių išeivių iš Lenkijos, Lietuvos ir kt. vakarų šalių’ (СРЯВ XIV 145), r. панской ‘t. p.’ (Даль III 16) rokúoti, -úoja, -ávo (verb.) 1. (intr.) ‘a r i t m e t i š k a i s p r ę s t i, s k a i č i u o t i’: Taigi nešūtykim, kad ponai skiauturę rodo ir, velnių vardus kasdien rokúodami, keikia K. Donel (ŽR 514 [Kabelka 1964: 198]); 2. (tr.) ‘p r i s k i r t i’: Proto netur, dėl to nereik jam (šuniui) grieką rokúoti K. Donel (Rj 36 [LKŽe; dar žr. Kabelka ibd.]) – žr. rakavoti rakavoti, -oja, -ojo (verb. tr.) ‘s k a i č i u o t i’ SD¹ 153; rokavóti, -ója, -ójo 1. ‘a r i t-m e t i š k a i s p r ę s t i, s k a i č i u o t i’ Ds; 2. (refl.) ‘a t s i s k a i t y t i’: O kad išėjo ilgas metas, sugrįžo viešpats ano tarno ir rokavojos su jais Ch 125.19; Kaip tu rokavójies su savo siela (sąžine)? DK 68 (dar žr. DvŽ II 194) ← (s. / v.) le. rachować ‘skaičiuoti, (ap)mąstyti; tikėtis; pasitikėti ir kt.’ (< v. v. a. rechen, rechnen ‘skaičiuoti’ / v. rechnen ‘[su]skaičiuoti’ / [SW V 457–458; SPW XXXV 4–5; SSt VII 418; Brückner 1985: 451; Połomski 2010: 14; Фасмер III 450; ЭСБМ XI 151; MLex 164; dar žr. Kazak 2011: 81]) → s. blr. раховати, раховать, роховати ‘skaičiuoti; apgalvoti, atkreipti dėmesį’ (ГСБМ XXX 32; Булыка 1980: 81), blr. (dial.) раховаýb / рахаваýb ‘(su)skaičiuoti; turėti omenyje’ (Носович 1984: 561; Байкоў, Некрашэвіч 1993: 278; СБГП IV 293; TC IV 287), r. dial. ра́хова́ть ‘skaičiuoti, matuoti; aptarti, apgalvoti’ (Даль IV 86; СРНГ XXXIV 345) ≠ blr. dial. рахова́цца ‘turėti omeny, apmąstyti’ (TC ibd.) 1.3. Alternatyvieji polonizmai kùsinti, -ina, -ino (verb. tr.) ‘g u n d y t i, s k a t i n t i, į k a l b i n ė t i’: Slunkius... Pelėdpalaiki ant mūšio kùsino rengti K. Donel (Pp 206 [LKŽe; dar žr. Kabelka 1964: 122]) ↔ (s. / v.) le. kusić ‘ragauti; mėginti; gundyti; trukdyti’ (< s. sl. ИСКѪСИТИ ‘išmėginti; gundyti; įvertinti’ ← prasl. *kusiti ‘ragauti; liestis’ ← go. kausjan Luk 14.19 ‘tikrinti, išmėginti; ragauti’ [SW II 649; SPW XI 589–591; Sławski III 429–430; Фасмер II 431–432; ECУM III 160; ССЯ I 796–797; Uhlenbeck 1900: 94, 95; Lehmann 1986: 219; dar žr. ЭССЯ XIII 135; Kardelis 2003: 107), ‖ s. blr. кусити ‘gundyti; išmėginti’ (ГСБМ XVI 246) ≠ s. r. кусити ‘liestis; ragauti’ (СРЯВ VIII 144 [germanizmai]). 48 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X X I Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai 2. APIBENDRINIMAS K. Donelaičio veikaluose pavartotos lenkybės skirtinos į monogeninių (11), neapibrėžtųjų (47) ir alternatyviųjų (1) polonizmų grupes. Struktūriškai šie skoliniai skirtini į morfologiškai (α) grynuosius (ālasas, blūznyti, bòstras, budavōnė, cimbōlai, čestavōti, čỹžė; grẽčnas, –à; gvõltas, gvõltyti, karbãčius, klãpas, klãpčius, kób­otas, kūkarka, kūkorius, kulkà, lenciūgas, macnùs, maskōlius, miesčionis, mišìa, moliavōti, moliōrius; nõbažnas, –a; padõnas, paliavōti, pažỹčyti, põnas, ponavōti, porà / póra, procià, pùlokas, rodà / róda, skárbas, skrynė, skūrà, šaltyšius, šmõtas, šoblė, trõpyti, vỹskupas, võžyti, zalniẽrius, žegnonė, žegnóti, žỹčyti) ir (β) hibridinius (čestavójimas, glóda, kùšinti, lėbauti; nuõpertas, –à; pasilie cavōti, pōteriai, pūstėlninkas, rokùndas) bei (γ) darbyinius semantinius pamorfeminius (arba partityvinius) vertinius (iškadà, pakamõrė, péržegnoti). Morfofonetinių alternantų ir antrinių vedinių priskaičiuoti 24 (adpẽntai, atpẽntai, bóti, česnis, čiepėlis, dabóti, dabótis, delmõnas; iškādininkas, –ė; jóm arkas, jóm arkininkas, kaštúodintis, kaštúotis, krõmininkas, kūknė, mąčkas, nabãšnikas; ponãtis; põniškas, –a; rokúoti, svìklas, šaltyšiáuti, šėtra, viñčiavoti). Pagal vartojimo paplitimą ir tendencijas jie suponuoja dvi pagrindines grupes: 1) nenorminės leksikos – dialektizmų, vartojamų tik tarminiuose lietuvių kalbos plotuose, bei archaizmų / istorizmų, minimų senuosiuose ir vėlesniojo laikotarpio lietuvių raštuose (adpẽntai, ālasas, atpẽntai, blūznyti, bòstras, bóti, budavōnė, česnis, čestavójimas, čestavōti, čiepėlis, čỹžė; dabóti, dabótis, delmõnas, glóda; grẽčnas, –à; gvõltas, gvõltyti; iškādininkas, –ė; jóm arkas, jóm arkininkas, karbãčius, kaštúodintis, kaštúotis, klãpas, klãpčius, kób­otas, krõmininkas, kūkarka, kūknė, kūkorius, kùšinti, lenciūgas, lėbauti, mąčkas, macnùs, maskōlius, mišìa, moliavōti, moliōrius; nabãšnikas, nõbažnas, –a; nuõpertas, –à; padõnas, pakamõrė, paliavōti, pasilie cavōti, pažỹčyti, ponãtis, ponavōti, procià, pùlokas, pūstėlninkas, rodà / róda, rokùndas, rokúoti, skárbas, skūrà, svìklas, šaltyšius, šaltyšiáuti, šėtra, šmõtas, šoblė, trõpyti, viñčiavoti, võžyti, zalniẽrius, žegnonė, žỹčyti); 2) bendrinės kalbos žodžių (cimbōlai, kulkà, miesčionis, péržegnoti, põnas; põniškas, –a; porà / póra, pōteriai, skrynė, vỹskupas, žegnóti). 3. IŠVADOS 1. Pagal leksinių alternantų (α) pirminį skolinimosi šaltinį (arealiniu aspektu), (β) fonetinių / morfologinių / semantinių leksemų variantų atitikimą (remiantis α moduliacija) ir slaviškųjų pirminių (nebūtinai indigenių) lyčių vartoseną vakarų ir antrinių rytų slavų kalbose (remiantis α, β faktoriais), K. Donelaičio veikalų polonizmai skirtini į 3 grupes: I. m o n o g e n i n i ų (nesuponuojančių lenkybių atitikmenų ir / ar skolinių rytų slavų kalbose); II. n e a p i b r ė ž t ų j ų ([α faktoriaus aspektu] lenkų kalbos skolinių, vartojamų ir / ar vartotų įvairaus laikotarpio rytų Straipsniai / Articles 49 ROLANDAS KREGŽDYS slavų kalbose); III. a l t e r n a t y v i ų j ų (III.1. indigenių praslavų prokalbės refleksijų, vartojamų lenkų ir kurioje nors vienoje rytų slavų [gudų ar rusų (remiantis arealiniu aspektu)] kalbose; III.2. leksinių ne slaviškos kilmės variantų poros, kai vakarų ir rytų slavų kalbų leksemos, galėjusios suponuoti lietuvių kalbos lenkybę, yra kildinamos iš skirtingų prolyčių; III.3. semipolonizmų). 2. K. Donelaičio veikaluose vartojama: a) 11 monogeninių lenkybių ir 12 jų morfofonetinių alternantų bei antrinių vedinių; b) 47 neapibrėžtieji polonizmai ir 12 jų morfofonetinių alternantų bei antrinių vedinių; c) 1 alternatyvusis lenkų kilmės leksinis skolinys. 3. K. Donelaičio veikalų polonizmų sąvado utilitarinė vertė argumentuotina etninės leksemų identifikacijos eksplikacija, kurios esminis rezultatas – skolinių iš lenkų ir gudų kalbų bei germanizmų segregacija ir kodifikavimas. K. DONELAIČIO VEIKALŲ PAVADINIMŲ TRUMPINIAI Ag – „Aužuols gyrpelnys“ (pasakėčia) L 1 – pirmas (išlikęs) K. Donelaičio laiškas (parašytas lietuvių kalba) Lg – „Lapės ir gandro česnis“ (pasakėčia) PL – „Pavasario linksmybės“ (poemos Metai dalis) Pp – „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą“ (ankstyvasis poemos Metai fragmentas) Pš – „Pasaka apie šūdvabalį“ (pasakėčia) RG – „Rudens gėrybės“ (poemos Metai dalis) Rj – „Rudikis jomarkininks“ (pasakėčia) Šd – „Šuo didgalvis“ (pasakėčia) VD – „Vasaros darbai“ (poemos Metai dalis) Vp – „Vilks provininks“ (pasakėčia) ŽR – „Žiemos rūpesčiai“ (poemos Metai dalis) KALBŲ TRUMPINIAI blr. – baltarusių (resp. gudų kalbõs) žodis bulg. – bulgarų (kalbõs) žodis č. – čekų (kalbõs) žodis dial. – tarminis žodis (dialektizmas) DLd – Didžiosios Lenkijos (le. wielkopolski) dialektas (Vakarų Lenkija) go. – gotų (mirusios rytų germanų kalbõs) žodis gr. – graikų (senojo laikotarpio kalbõs) žodis it. – italų (kalbõs) žodis jdš. – jidiš (vokiečių aukštaičių tarmės [bavarų-austrų šnektų pagrindu], senojo ir viduriniojo laikotarpių hebrajų veldinių bei Vidurio ir Rytų Europos kalbų leksinio superstrato hibridinės kalbos) žodis (leksemos transkribuotos, re- 50 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai miantis Yidisher Visnshaftlekher Institut [YIVO], transliteruotos pagal lenkų jidiš perteikimo [PN–74/N–01212] sistemas) Kšbd – kašubų dialektinė zona le. – lenkų (naujojo laikotarpio [nuo XIX a.] kalbõs) žodis lie. – lietuvių (kalbõs) žodis lo. – lotynų (kalbõs) žodis MLd – Mažosios Lenkijos (le. małopolski) dialektas (Pietų Lenkija) n. – naujojo laikotarpio (kalbõs) žodis (tik junginyje su kalbos trumpiniu) pers. – persų (kalbõs) žodis pras. – slavų prokalbės (rekonstruotoji) lytis Psd – Lenkijos pasienio dialektai (le. polszczyzna kresowa [Lietuva, Latvija, Baltarusija, Ukraina]) r. – rusų (kalbõs) žodis s. – senojo laikotarpio (kalbõs) žodis (tik junginyje su kalbos trumpiniu) s. sl. – senosios slavų (kalbõs) žodis SLd – Silezijos (le. śląski) dialektas (Pietvakarių Lenkija) s. le. – senojo laikotarpio lenkų (kalbõs [XII a. 2-oji pusė – XV a.]) žodis s. v. a. – senosios vokiečių aukštaičių (kalbõs [VIII–XI a. (iki 1050 m.)]) žodis tot. – totorių (kalbõs) žodis turk. – turkų (kalbõs) žodis ukr. – ukrainiečių (kalbõs) žodis v. – naujosios vokiečių (aukštaičių kalbõs [nuo 1650 m.]) žodis vengr. – vengrų (kalbõs) žodis v. le. – viduriniojo laikotarpio (XVI–XVIII a.) lenkų (kalbõs) žodis V. lo. – viduramžių lotynų (kalbõs) žodis v. v. a. – viduriniosios vokiečių aukštaičių (kalbõs [nuo 1050 m. iki 1350 m.]) žodis ŽV-Md – Žemutinės Vyslos-Mazovijos (le. mazowiecki) dialektas (Centrinė Lenkija) Vietovardžių, gramatinius ir kt. trumpinius žr. LKŽe (interneto prieiga: www.lkz.lt). GRAFINIAI TRUMPINIAI ← – pirminio skolinimosi šaltinio žymuo ↔ – partitytyvinio (resp. dalinio, t.y. tik kai kurių žodžio dalių) skolinimosi šaltinio žymuo → – antrinio skolinimosi (slavų kalbų, pvz., iš lenkų į gudų kalbą; iš germanų į lenkų ir pan.) žymuo ⇦ – antrinio skolinimosi (mišriųjų darinių) šaltinio žymuo ≠ – semantinės kontradikcijos (reikšminio neatitikimo [lietuvių kalbos leksemų aspektu]) žymuo ∥ – alternatyvaus pirminio skolinimosi žymuo ≯ – fonetinės ar morfologinės struktūros neatitikimo (lietuvių kalbos leksemų aspektu) žymuo (...) – leksemų alternantai, besiskiriantys fonetine ar morfologine struktūra Straipsniai / Articles 51 ROLANDAS KREGŽDYS LITERATŪRA ALEW – Altlitauisches etymologisches Wörterbuch. Projektleitung: Prof. Dr. Wolfgang Hock, Mitarbeiter: Dr. Rainer Fecht, PD Dr. Anna Helene Feulner, PD Dr. Eugen Hill, PD Dr. Christiane Schiller, PD Dr. Dagmar S. Wodtko, Fördereinrichtung: DFG, 2007–2013 (http://www2.hu-berlin.de/indogermanistik/alew.php). Aleknavičienė Ona 2012: Jokūbo Brodovskio patarlių, priežodžių ir mįslių rinkinys Litauische Sprichwörter und Rätsel. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas (knygos maketas). Arumaa Peeter 1933: Untersuchungen zur Geschichte der litauischen Personalpronomina. Tartu: K. Mattiesens Buchdruckerei ant.-ges. Barszczewska Nina, Jankowiak Mirosław 2012: Dialektologia białoruska. Warszawa: Instytut Slawistyki Polskiej Akademii Nauk. Bėlič Jaromír, Kamiš Adolf, Kučera Karel 1978: Malý staročeský slovník. Praha: Státní pedagogické nakladatelství. Blaise Albert 1994: Dictionnaire Latin-Français des auteurs du Moyen-Age. Lexicon Latinitatis Medii Aevi. Tvrnholti: Typographi Brepols editores pontificii. Boryś Wiesław 2005: Słownik etymologiczny języka polskiego. Kraków: Wydawnictwo Literackie. Borowska Nina 1957: Wpływy słowiańskie na litewską terminologię kościelną, na podstawie Dictionarium Szyrwida. – Studia z filologii polskiej i słowiańskiej 2. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 320–365. Brückner Alexander 1877: Litu-Slavische Studien 1. Teil: die slavischen Fremdwörter im Litauischen. Weimar: Hermann Böhlau. Brückner Alexander 1985: Słownik etymologiczny języka polskiego. Warszawa: Wiedza Powszechna. Būga I–III – Būga Kazimieras. Rinktiniai raštai 1–3, sud. Zigmas Zinkevičius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958–1961. Bukevičiūtė Elvyra 1993: Keletas pastabų apie K. Donelaičio raštų frazeologiją. – Darbai apie Kristijoną Donelaitį. Sud. L. Gineitis, A. Samulionis. Vilnius: Vaga, 113–118. Bušs Ojārs 2008: No ģermānismiem līdz superlatīvam. Rīga: LU aģentūra LU Latviešu valodas institūts. Chodynicki Kazimierz 1914: Próby zaprowadzenia chrześcijaństwa na Litwie przed 1386 rokiem. – Przegląd Historyczny 18, 215–318. Citavičiūtė Liucija 2003: (rec.) Leonas Gineitis (par.). Iš vokiškųjų raštų apie Kristijoną Donelaitį, 2002. – Archivum Lithuanicum 5, 325–336. 52 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai Čekmonas Valerijus 2001: Russian varieties in the southeastern Baltic area. Urban Russian of the 19th century. – The Circum-Baltic Languages: Typology and Contact. Edited by Östen Dahl and Maria Koptjevskaja-Tamm. Amsterdam & Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 81–99. Dawletschin Tamurbek, Dawletschin Irma, Tezcan Semih 1989: Tatarisch-Deutsches Wörterbuch. Wiesbaden: Otto Harrassowitz. Dejna Karol 1973: Dialekty polskie. Wrocław & Gdańsk: Zakład Narodowy im. Ossolińskich. Drotvinas Vincentas 2012: Frydricho Kuršaičio žodyno „Littauisch–deutsches Wörterbuch“ (Halle a. S., 1883) leksikografinio metodo bruožai. – Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai, sud. Grasilda Blažienė, Nadežda Morozova, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacija, 59–86. Du Cange I–II – Carolus de Fresne, Dominus du Cange (Charles du Fresne, sieur du Cange // Du Cange) Glossarium ad Scriptores Mediæ & Infimæ Græcitatis, in quo Græca Vocabula Novatæ Significationis, aut usus rarioris, Barbara, Exotica, Ecclesiastica, Liturgica, Tæctica, Nomica, Jatrica, Botanica, Chymica explicantur, eorum Notiones & Originationes reteguntur... 1–2. Lugduni: Apud Anissonios, Joan. Posuel, & Claud. Rigaud, 1688. Durkin Philip 2014: Borrowed Words. A History of Loanwords in English. Oxford: Oxford University Press. DvŽ I–II – Dieveniškių šnektos žodynas 1–2. Autoriai: Laima Grumadienė, Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas, Aloyzas Vidugiris. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005–2010. Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa. Géza Bárczi 1991: Magyar szófejtő szótár. Budapest: Trezor Kiadó. GS – Glosariusz staropolski: dydaktyczny słownik etymologiczny, red. Wanda Decyk-Zięba, Stanisław Dubisz. Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, 2008. ISJP – Indeks a tergo do słownika języka Jana Chryzostoma Paska. Zespół redakcyjny: Stanisław T Urbańczyk, Jan Basara, Kazimierz Rymut. Wrocław & Gdańsk: Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1976. Kabašinskaitė Birutė 1998: Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Kabašinskaitė Birutė 2013: Etimologija: istorijos ir teorijos bruožai lietuvių kalbos kontekste. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kabelka Jonas 1964: Kristijono Donelaičio raštų leksika. Vilnius: Mintis. Straipsniai / Articles 53 ROLANDAS KREGŽDYS Kardelis Vytautas 2003: Rytų aukštaičių šnektų slavizmų fonologijos bruožai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Karłowicz I–VI – Karłowicz Jan. Słownik gwar polskich 1–6. Kraków: Drukarnia C. K. Uniwersytetu Jagiellońskiego, 1900–1911. Kazak Anželika 2011: XVI–XVII a. LDK tekstų veiksmažodinių hibridų problema. – Perspectives of Baltic Philology II. Poznań: Rys, 71–84. Kluge Friedrich 2002: Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache, 24 Aufl. Bearb. von Elmar Seebold. Berlin & New York: Walter de Gruyter. Köbler Gerhard 1993: Wörterbuch des althochdeutschen Sprachschatzes. Paderborn: F. Schöningh. Kregždys Rolandas 2012: Charakterystyka słownika polonizmów w języku litewskim. – LingVaria 14(2). Kraków: Księgarnia Akademicka, 125–146. Kregždys Rolandas 2012ₐ: Baltų mitologemų etimologijos žodynas I: Kristburgo sutartis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Kregždys Rolandas 2014: Lietuvių kalbos polonizmų-lotynizmų atribucijos ypatumai. – Funkcjonowanie języków i literatur na Litwie. Litewsko-polskie związki naukowe i kulturowe. Monografia zbiorowa, red. Mirosław Dawlewicz, Irena Fedorowicz, Algis Kalėda. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 407–421. Kregždys Rolandas 2014ₐ: Leksiniai skoliniai – tautų kultūrinės interferencijos refleksija: lietuvių kalbos polonizmai-semitizmai. – Baltu filoloģija 22(2 [2013]), 55–93. Krištopaitienė Daiva 2004: Kristijono Donelaičio raštų leksika ir jos redagavimas. – Senoji Lietuvos literatūra, 18 knyga. Vilnius: LLTI, 252–264. Krištopaitienė Daiva 2005: Kristijono Donelaičio raštų rengimo ir redagavimo principai: ankstesnieji ir 1977 bei 1994 metų leidimai. – Archivum Lithuanicum 7, 287–302. Krištopaitienė Daiva 2007: Kristijonas Donelaitis ir brošiūra apie separacijos naudą (1769): kalbos analizė. – Archivum Lithuanicum 9, 215–234. Kudzinowski Czesław 1974: Rzeczowniki o osnowie na -ęu/ąu- w Postylli Daukszy. – Studia indoeuropejskie, red. Jerzy Kuryłowicz. Kraków: Zakład Narodowy im. Ossolińskich; Wydawnictwo PAN, 97–102. Lampe Geoffrey W. H. 1961: A Patristic Greek Lexicon. Oxford: Clarendon Press. Lebedys Jurgis 1972: Lituanistikos baruose II. Recenzijos, paskaitos, sumanymai, par. Juozas Girdzijauskas. Vilnius: Vaga. Lehmann Winfred P. 1986: A Gothic etymological Dictionary. Based on the third edition of Vergleichendes Wörterbuch der Gotischen Sprache by Sigmund Feist. Leiden: E. J. Brill. LEW – Fraenkel Ernst. Litauisches etymologisches Wörterbuch 1–2. Heidelberg: Vandenhoeck & Ruprecht, 1962–1965. 54 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai Liedke Marzena 2004: Od prawosławia do katolicyzmu. Ruscy możni i szlachta Wielkiego Księstwa Litewskiego wobec wyznań reformacyjnych. Białystok: Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku. Linde I–VI – Linde M. Samuil Bogumił. Słownik języka polskiego 1–6. Warszawa: w Drukarni Xięży Piiarów, 1807–1814. LKA I–III – Lietuvių kalbos atlasas 1–3. Vilnius: Mokslas, 1977–1991. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, par. Kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002. Antrasis elektroninis leidimas, redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. Lötzsch Ronald 1992: Duden Jiddisches Wörterbuch (2., durchgesehene Auflage). Mannheim & Zürich: Dudenverlag. Łowmiański Henryk 1957: Uwagi o wpływach słowiańskich na litewską terminologię kościelną. – Studia z filologii polskiej i słowiańskiej 2. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 366–372. LS – Liddell Henry George, Scott Robert. A Greek-English lexicon. New York & Cincinnati: American Book Company, 1882 (eighth edition). Machek Václav 1968: Etymologický slovník jazyka českého. 2. vydání. Praha: Československá akademie věd. Markus-Narvila Liene 2011: Rucavas izloksnes vārdnīca: leksikogrāfiskais un leksiskais aspekts. Promocijas darbs filoloģijas doktora grāda iegūšanai valodniecības nozares latviešu diahroniskās valodniecības apakšnozarē. Liepāja: Liepājas Universitāte. Miklosich Franz von 1977: Lexicon palaeoslovenico-graeco-latinum. Darmstadt: Scientia Verlag Aalen. Mikulėnienė Danguolė 2004: Skolinių atranka ir vertinimas „Kalbos patarimuose.“ – Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 77–89. MLex – Matthias Lexers Mittelhochdeutsches Taschenwörterbuch. 37 Auflage. Leizig: S. Hirzel Verlag, 1986. Moszyńska Danuta 1975: Morfologia zapożyczeń łacińskich i greckich w staropolszczyźnie. Wrocław & Gdańsk: Zakład Narodowy im. Ossolińskich. Niemeyer Jan Frederik 1976: Mediae Latinitatis lexicon minus. Leiden: E. J. Brill. Norvilaitė Ilona 2004: Polonizmai XVI–XVII amžių poterių tekstuose. – Lituanistica 57(1), 36–42. Pakerys Antanas 1982: Lietuvių bendrinės kalbos prozodija. Vilnius: Mokslas. Straipsniai / Articles 55 ROLANDAS KREGŽDYS P a k e r y s A n t a n a s 1991: Tarptautinių žodžių kirčiavimas. Kaunas: Šviesa. P a l i o n i s J o n a s 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a. Vilnius: Mintis. P a l i o n i s J o n a s 1987: Dėl lietuvių literatūrinės kalbos kilmės „interdialektinės“ koncepcijos. – Baltistica 23(2), 184–192. P e t i t D a n i e l 2010: Untersuchungen zu den baltischen Sprachen. Leiden & Boston: Brill. PEŽ I–IV – M a ž i u l i s V y t a u t a s. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1–4. Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 2, 3), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 4), 1988–1997. P l e s k a l o v á J a n a 2009: Stará čeština pro nefilology. Brno: Masarykova univerzita. P o ł o m s k i T o m a s z 2010: Rola zapożyczeń z języka niemieckiego w procesie kształtowania się polszczyzny na przestrzeni wieków. – XV Sesja naukowa „Język i czas“. Nowy Sącz, 1–15 (priega internetu: http://www.zse.nowysacz.pl/old/publics/sprache_und_zeit.pdf). R e j z e k J i ř í 2001: Český etymologický slovník. Praha: Leda. R o s z k o D a n u t a 2009: Zapożyczenia leksykalne w litewskiej gwarze puńskiej. – Acta Baltico Slavica 33, 75–90. Rozwadowski I–III – R o z w a d o w s k i J a n M i c h a ł. Wybór pism 1–3. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1959, 1961. S a b a l i a u s k a s A l g i r d a s 1966: Lietuvių kalbos leksikos raida. Lietuvių kalbotyros klausimai 8. Vilnius, 5–141. S c h ü t z e i c h e l R u d o l f 2012: Althochdeutsches Wörterbuch (7., durchgesehene und verbesserte Auflage). Berlin &Boston: Walter de Gruyter GmbH & Co. KG. S e e b o l d E l m a r 2008: Chronologisches Wörterbuch des deutschen Wortschatzes 2 (Der Wortschatz des 9. Jahrhunderts). Berlin & New York: Walter de Gruyter. SGP I–VIII(1–26)... – Słownik gwar polskich 1–8, red. Mieczysław Karaś, Jerzy Reichan, Stanisław Urbańczyk, Joanna Okoniowa, Barbara Grabka. Wrocław & Gdańsk: Zakład narodowy imienia Ossolińskich; Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1979–1991 (I1–III3); Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN, 1992–2013 (IV1–VIII3)... S i a t k o w s k i J a n u s z 2004: Studia nad wpływami obcymi w ogólnosłowiańskim atlasie językowym. Warszawa: ISZiP. Skardžius I–VII – S k a r d ž i u s P r a n a s. Rinktiniai raštai 1–7, par. Albertas Rosinas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996–2013. Sławski I–V – S ł a w s k i F r a n c i s z e k. Słownik etymologiczny języka polskiego 1–5 (1. A–J; 2. K–Kot; 3. Kotar–Kysz; 4. La–Łapucha; 5. Łasia–Łżywy). Kraków: Towarzystwo Miłośników Języka Polskiego, 1952–1982. 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai Smułkowa Elżbieta 1988: O polsko-białoruskich związkach językowych w aspekcie czasowym i terytorialnym. – Studia polsko-litewsko-białoruskie. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 220–258. Smułkowa Elżbieta 2002: Białoruś i pogranica: studia o języku i społeczeństwie. Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego. Sokólska Urszula 1999: Siedemnastowieczna polszczyzna kresów północno-wschodnich (słowotwórstwo, słownictwo, frazeologia). Białystok: Trans Humana. SPW I–XXXVI... – Słownik polszczyzny XVI wieku 1–36. Wrocław & Kraków: Wydawnictwo Polskiej Akademii nauk, 1966–2012... SSt I–XI – Słownik staropolski 1–11, red. Stanisław Urbańczyk (t. 1, A–Ć, Warszawa 1953–1955; t. 2, D–H, Wrocław–Kraków–Warszawa 1956–1959; t. 3, I–K, Wrocław–Kraków–Warszawa 1960–1962; t. 4, L–M, Wrocław–Warszawa–Kraków 1963–1965; t. 5, N–Ó, Wrocław–Warszawa–Kraków 1965–1969; t. 6, P–Pożżenie, Wrocław–Warszawa–Gdańsk 1970–1973; t. 7, Póć–Rozproszyć, Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk 1973–1977; t. 8, Rozpróchnieć–Szyszki, Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk–Łódź: 1977–1981; t. 9, Ściadły–Używowanie, Wrocław–Warszawa–Kraków–Gdańsk–Łódź 1982–1987; t. 10, W–Wżgim, Kraków 1988–1993; t. 11, Z–Ż, Kraków 1995–2002). Zakład narodowy imienia Ossolińskich; Wydawnictwo Polskiej Akademii nauk. Steingass Francis Joseph 1963: A comprehensive Persian-English Dictionary. London: Routledge & Kegan Paul Limited. Stoskeliūnas Jonas 1990: Donelaičio „Metų“ stilius. – Kristijonas Donelaitis literatūros moksle ir kritikoje, sud. Kostas Doveika. Vilnius: Vaga, 353–378. Strutyński Janusz 2002: Elementy gramatyki historycznej języka polskiego. Kraków: Tomasz Strutyński. Subačius Giedrius 2012: Lietuvių kalbos balsių abėcėlės tvarka ir netvarka: istorija ir nūdiena. – Archivum Lithuanicum 14, 155–190. SW I–VIII – Karłowicz Jan, Kryński Adam A., Niedźwiedzki Władysław (red.). Słownik języka polskiego 1–8. Warszawa: W drukarni E. Lubowskiego (1–2), W drukarni „Gazety Handlowej“ (3–6), W drukarni „Współczesnej“ (7), Wydawnictwo kasy pomocy dla osób pracujących na polu naukowym imienia J. Mianowskiego (8), 1898–1923. Tóth Alfréd 2007: Etymological Dictionary of Hungarian. The Hague: Mikes International. Uhlenbeck Christianus Cornelius 1900: Kurzgefasstes etymologisches Wörterbuch der Gotischen Sprache. Amsterdam: Johannes Müller. Urbutis Vincas 2009: Baltų etimologijos etiudai 2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Ušinskienė Viktorija 2014: Komunikacja prawna Wielkiego Księstwa Litewskiego w świetle nowego projektu naukowego Biblioteki Uniwersytetu Wileńskiego. – Funkcjono- Straipsniai / Articles 57 ROLANDAS KREGŽDYS wanie języków i literatur na Litwie. Litewsko-polskie związki naukowe i kulturowe. Monografia zbiorowa, red. Mirosław Dawlewicz, Irena Fedorowicz, Algis Kalėda. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 42–53. Wackernagel Wilhelm 1878: Altdeutsches Handwörterbuch. Basel: Schweighauserische Verlags-Buchhandlung (Hugo Richter). Walczak Bogdan 1991: Słownik wileński na tle dzisiejszej polskiej leksykografii. Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM. Walczak Bogdan 1995: Zarys dziejów języka polskiego. Poznań: Kantor Wydawniczy SAWW. Weinreich Uriel 1992: College Yiddish. New York: Yivo Institute for Jewish Research. Wołosz Robert 1989: Wyrazy węgierskie w języku polskim. – Studia Slavica Hungarica 35 (3–4), 215–317. Wołosz Robert 1991–1992: Wyrazy węgierskie w języku polskim II. – Studia Slavica Hungarica 37, 3–27. Zemlevičiūtė Palmira 2007: Terminologinė medicinos leksika lietuviškuose 1738–1831 metų Prūsijos valdžios įsakuose. – Archivum Lithuanicum 9, 121–182. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1978: Mintys pasirodžius Lietuvos kalbos atlasui I. – Baltistica 14(2), 147–151. Zinkevičius Zigmas 1987: Lietuvių kalbos istorija II. Iki pirmųjų raštų. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1988: Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1990: Lietuvių kalbos istorija IV. Lietuvių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1993: K. Donelaičio raštų kalba istorinės gramatikos ir dialektologijos požiūriu. – Darbai apie Kristijoną Donelaitį, sud. Leonas Gineitis, Algis Samulionis. Vilnius: Vaga, 104–108. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zinkevičius I–IV – Zinkevičius Zigmas. Rinktiniai straipsniai 1–4. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2002–2004. ZŠT I–II – Zietelos šnektos tekstai 1–2, sud. Aloyzas Vidugiris, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005–2010. ZtŽ – Vidugiris Aloyzas. Zietelos šnektos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai Адамавичюте Ирена Эльжбета 1980: К проблеме взаимоотношения литовских белорусизмов и полонизмов. – Slavia Orientalis 29(1–2), 7–12. Адамавичюте Ирена Эльжбета 1982: Этапы польско-литовского лексического взаимодействия. – Acta Baltico-Slavica 14, 41–48. Ананиева Наталия Евгеньевна 1994: История и диалектология польского языка: Учебник. Москва: Изд-во МГУ. Аникин I–VI... – Аникин Александр Евгеньевич. Русский этимологический словарь 1–6. Москва: Рукописные памятники Древней Руси, 2007–2012... Байкоў Мікалай Я., Некрашэвіч Сцяпан М. 1993: Беларуска-расійскі слоўнік. Факсімільнае выданне. Мінск: Народная асвета. Барысюк У. У. 2011. Германізмы ў “Заўслед” (слоўніку гаворкі вёскі Белы Мох Мсціслаўскага раёна). – Беларускае слова: дыялектнае запазычанае. Матэрыялы навуковых чытанняў, прысвечаных памяці дацэнта Еўдакіі Суцяпанаўны Мяцельскай, пад агульнай рэдакцыяй М. Р. Прыгодзіча. Мінск: «Права і эканоміка», 101–126. БЕР I–VII – Български етимологичен речник 1–7..., ред. Владимир И. Георгиев (Иван Василев Дуриданов). София: Издательство на Българската академия на науките, 1971 ([т. 1] а – з), 1979 ([т. 2] и – крепя), 1986 ([т. 3] крес – минго), Академично Издателство „Проф. Марин Дринов“, 1995 ([т. 4] минго – падам), 1999 ([т. 5] падёж – пъска), 2002 ([т. 6] пъскам – словарь), 2010 ([т. 7] слово – терясвам)... Булыка Аляксандр Мікалаевіч 1972: Даўнія запазычанні беларускай мовы. Мінск: Навука і тэхніка. Булыка Аляксандр Мікалаевіч 1980: Лексічныя запазычанні ў беларускай мове XIV–XVIII стст. Мінск: Навука і тэхніка. Бялькевіч Іван Кандратавіч 1970: Краёвы слоўнік Усходняй Магілёўшчыны. Мінск: Навука і тэхніка. Галай Ольга Максимовна 2011: Элементы яўрэйскага культурнага ўплыву ў беларускай мове. – Белорусско-еврейский диалог в контексте мировой культуры. Материалы I Международной научной конференции (Минск, 28–30 апреля 2008 г.). Ред. Г. В. Синило. Минск: БГУ, 360–362. Гарбуль Людмила Павловна 2009: Семантические полонизмы в русском приказном языке первой половины XVII века. Вильнюс: Издательство Вильнюсского университета. Гарбуль Людмила Павловна 2009: Семантические полонизмы в русском приказном языке первой половины XVII века. Докторская диссертация. Вильнюс: Вильнюсский университет. Гілевіч Ніна 2005: Дыялектны слоўнік. Мінск: Беллітфонд. Straipsniai / Articles 59 ROLANDAS KREGŽDYS ГСБМ I–XXXIII... – Гістарычны слоўнік беларускай мовы 1–33. Мінск: Навука і тэхніка; Беларуская навука, 1982–2013... Даль I–IV – Даль Владимир. Толковый словарь живого великорусского языка 1–4. Москва: Русский язык, 1989–1991. ЕСУМ I–VI... – Етимологічний словник української мови 1–6, отв. ред. Олександр Савич Мельничук. Київ: Наукова думка, 1982–2012... Жирмунский Виктор Максимович 1948: История немецкого языка. Москва: Издательство литературы на иностранных языках. Коряков Юрий Борисович 2002: Языковая ситуация в Белоруссии и типология языковых ситуаций. Диссертация на соискание ученой степени кандидата филологических наук. Москва: Московский Государственный Университет им. М. В. Ломоносова. Крегждис Роландас 2014: Методика и критерии идентификации полонизмов литовского языка. – LingVaria 18(2). Kraków: Księgarnia Akademicka, 195–217. Лавриненко А. 2006: О некоторых полонизмах и их восточнославянских соответствиях в деловой письменности южной и юго-западной Руси XIV–XV веков. – Studia wschodniosłowiańskie 6. Białystok, 209–226. Леонтьева Татьяна Валерьевна 2014: «Чей хлап с утра ходил по улице?»: к истории рус. диал. хлап. – Acta Linguistica Petropolitana 10(1), 334–343. Носовичъ Иван И. 1984: Словарь бѣлорусскаго нарѣчія (Specimina philologiae Slavicae). München: Verlag Otto Sagner. Преображенский I–III: Преображенский Александр Григорьевич. Этимологический словарь русского языка 1–3. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Совко, 1910–1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3). Прыгодзіч Алена Аляксандраўна, Прыгодзіч Мікалай Рыгоравіч 2011: Да пытання аб храналогіі даследаванняў іншамоўных запазычанняў у беларускай мове. – Беларускае слова: дыялектнае запазычанае. Матэрыялы навуковых чытанняў, прысвечаных памяці дацэнта Еўдакіі Сцяпанаўны Мяцельскай. Пад агульнай рэдакцыяй М. Р. Прыгодзіча. Мінск: «Права і эканоміка», 146–149. Расторгуев Павел Андреевич 1973: Словарь народных говоров Западной Брянщины (материалы для истории словарного состава говоров). Минск: Наука и техника. РБС I–III – Русka-беларускі слоўнік 1–3, рэд. Якуб Колас, Кандрат Крапива, Пятро Глебка. Мінск: Беларуская энцыклапедыя, 2002. СБТТ I–V – Слоўнік беларускіх гаворак Паўночна-Заходняй Беларусі і яе пагранічча 1–5. Мінск: Навука і тэхніка, 1979–1986. 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai СЛw – Старабеларускі лексікон: Падручны перакладны слоўнік. Укладальнікі: Прыгодзіч Мікалай, Ціванова Галіна. Менск: Беларускае выдавецтва Таварыства «Хата», 1997 (http://slounik.org/starbiel/). Срезневский I–III – С р е з н е в с к и й И з м а и л И в а н о в и ч. Материалы для словаря древне-русскаго языка по письменнымъ памятникамъ 1–3. СанктПетербургъ: Типография Императорской Академии Наукъ, 1893–1912. СРНГ I–XLIII... – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград (Санкт Петербург): Наука, 1965–2010... СРЯВ I–XXIX... – Словарь русского языка XI–XVII вв. 1–29... Москва: Наука, 1975–2008, Азбуковник, 2011... СС I–... – Слоўнік Сенненшчыны 1 (а – к), рэд. В. М. Курцова, Л. П. Кунцэвіч. Мінск: Беларуская навука, 2013... ССЯ I–IV – Словарь старославянского языка 1–4. Санкт Петербург: Издательство Санкт-Петербургского университета, 2006. С у д н и к Т а м а р а М. 1975: Диалекты литовско-славянского пограничья. Очерки фонологических систем. Москва: Наука. СУМ I–XI – Словник української мови 1–11. Київ: Наукова думка, 1970–1980. С ц я ц к о П а в а л У. 1972: Народная лексіка і словаўтварэнне. Мінск: Навука і тэхніка. С ц я ш к о в і ч Т а т ь я н а Ф. 1983: Слоўнік Гродзенскай вобласці. Мінск: Навука і тэхніка. Т и т а р е н к о В а л е н т и н а М. 2002: Запозичена лексика у грамотах Київського міського магістрату XVI – XVII ст. – Волинь-Житомирщина. Історико-філологічний збірник з регіональних питань № 9. Житомир: Житомирський державний університет імені Івана Франка, 157–161. Т и т а р е н к о В а л е н т и н а М. 2010: Мовна диференціація суспільства в XVI – XVII ст. (На матеріалі північноукраїнських пам’яток). – Волинь-Житомирщина. Історико-філологічний збірник з регіональних проблем № 22(I). Житомир: Житомирський державний університет імені Івана Франка, 171–179. Т р у б а ч е в О л е г Н и к о л а е в и ч 2006: История славянских терминов родства и некоторых древнейших терминов общественного строя. Москва: КомКнига. ТС I–V – Тураўскі слоўнік 1–5, рэд. Аляксандр Антонавіч Крывіцкі. Мінск: Навука і тэхніка, 1982–1987. ТСБМ I–V1–2 – Тлумачальны слоўнік беларускай мовы 1–5, рэд. Кондрат Кондратович Атраховіч (Кондрат Крапіва). Мінск: БелСЭ, 1977–1984. Фасмер I–IV – Ф а с м е р М а к с. Этимологический словарь русского языка 1–4. Москва: Прогресс, 1986–1987. Straipsniai / Articles 61 ROLANDAS KREGŽDYS Филичева Нинель Ильинична 2003: История немецкого языка. Москва: Издательский центр «Академия». Цыхун Павел А. 1993: Скарбы народнай мовы (з лексічнай спадчыны насельнікаў Гродзенскага раёну). Гродна: Гродзенскі дзяржаўны ўніверсітэт імя Янкі Купалы. Шанский I–II – Шанский Николай Максимович. Этимологический словарь русского языка 1(1–5)–2(6–8) (9–10 ред. А. Ф. Журавлёв). Москва: Издательство Московского университета, 1963–1982; 1999–2007... Шатэрнік Мікола 1929: Краёвы слоўнік Чэрвеншчыны. Менск: Выданьне Беларускае акадэміі навук. Шевельов Юрій 2002: Історична фонологія української мови. Харків: Акта. ЭСБМ I–XIII... – Этымалагічны слоўнік беларускай мовы 1–13, рэд. В. У. Мартынаў ([ппо 2004 м.] Г. А. Цыхун). Мінск: Акадэмія навук БССР (Беларусі), 1978 ([т. 1] а – бячэйка), 1980 ([т. 2] в – вяшчэль), 1985 ([т. 3] г – ішчэ), 1988 ([т. 4] к – каята), 1989 ([т. 5] каяць – ліпянка), 1990 ([т. 6] ліра – маячыць), 1991 ([т. 7] мгла – нема-расць), Навука і тэхніка, 1993 ([т. 8] немарачь – пяць), Беларуская навука, 2004 ([т. 9] пе-пе-пе – праснак), 2005 ([т. 10] прасніца – пяць), 2006 ([т. 11] раб – саян), 2008 ([т. 12] с – стэсам), 2010 ([т. 13] су – трапкач)... ЭССРЯ I–II – Этимологический словарь современного русского языка. Составитель Александр Константинович Шапошников. Москва: Издательство «Флинта», Издательство «Наука», 2010. ЭССЯ I–XXXVIII... – Этимологический словарь славянских языков 1–38. Отв. ред. Олег Николаевич Трубачёв ([ппо 2007 м.] Анатолий Фёдорович Журавлев). Москва: Наука, 1974–2012... Юсипова Роза Ризовна 2005: Турецко-русский словарь, ред. Т. Е. Рыбальченко. Москва: Русский язык, Медиа. מאַסקסאָן. גרוס ייִדיש־רוסיש ווערטערבוך. 2011. אַלכּסנדר סאַלראַטאַן. 62 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Kristijono Donelaičio veikalų skolintinė leksika: polonizmai Lexical borrowings in the works by Kristijonas Donelaitis: Polonisms SUMMARY The article presents methodology and criteria of identification of the Polonisms in the poetic works and the 1st letter written in Lithuanian by Kristijonas Donelaitis. The article deals with the etymology and developmental peculiarities of the 59 Polonisms and 24 morpho-phonetic alternatives and secondary derivatives. Due to the analysis suggested here the following conclusions are proposed: 1. In accordance with the principles of (α) establishment of the primary source of variants of the Lithuanian loanwords (by virtue of areal attribution), (β) their phonetic / morphological / semantic identity (agreeably to modulation α), and also the usage peculiarities of primary forms (unessentially of the inherited layer) on the West Slavic ground and their secondary variants in the East Slavic languages (being based on the influence of factors α and β), Polonisms of the works by K. Donelaitis might be distributed into 3 groups: I. monogenic (i.e., not submitted in lexis of the East Slavic languages [by means of the factor α]); II. indeterminate (because of presence of variants of the loanwords from Polish in the East Slavic lexis [under the factor α] of the different period of time); III. alternative (III.1. the forms of the inherited layer specific to Polish and one of the East Slavic languages [in relation to the factor α]; III.2. doublet lexical variants of the foreign origin, derived from the different primary source; III.3. Semipolonisms). 2. The usage of the following Polonisms are identified in the works by K. Donelaitis: a) 11 monogenic lexical borrowings and 12 morpho-phonetic alternatives and secondary derivatives; b) 47 indeterminate lexical borrowings and 12 morpho-phonetic alternatives and secondary derivatives; c) 1 alternative loanword. 3. Lexis of the Polonisms of the works by K. Donelaitis is valuable for its clarification and evaluation features facing with the problem of segregation and codification of the Polonisms, White-Russianisms and Germanisms. Įteikta 2014 m. spalio 7 d. ROLANDAS KREGŽDYS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 63