„Milošas“ ar / ir „Milãšius“?

Įž algos / Insigh s 257 JONAS PALIONIS Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių ašomosios kalbos is o ija, bend osios kalbos kul ū a, senųjų lie u ių aš ų publika imas i y imas, onomas ika. MÌLOŠAS AR / IR MILÊIUS? Nepe seniausiai minėjome žymaus iš Lie u os kilusio poe o, eseis o, e ėjo, Nobelio p emijos lau ea o Česlo o Milašiaus (Milošo) 100-ąsias gimimo me ines. Lie u os adijuje, ele izijoje, pe iodinėje spaudoje jo pa a dė daba pap as ai a ojama o ma Mlošas. Ši okia šiek iek sulie u in a o ma ji anda- ma aip pa 2011 m. išleis oje Vik o ijos Daujo y ės i Mindaugo K ie kausko knygoje Lie u iškieji Česlo o Milošo kon eks ai. Tačiau p ieška io nep iklausomo- je Lie u oje šis įžymus ašy ojas i kul ū os eikėjas ka ais bu o adinamas i Milãšiumi. I ai ne a si ik inis dalykas i ne kalbininkų pas angomis ši aip su- lie u in a jo pa a dė. Kaip ma y i iš Lie u ių pa a džių žodyno ( oliau – LPŽ) (LPŽ II 237), o ma Milãšius labai papli usi žemaičių i y ų aukš aičių a mėse (žodyne iš iso už iksuo i ne 44 a ejai!). Tai duoda pag indo many i, kad ši pa a dė gali bū i lie u iškos kilmės i susijusi su lie u išku žodžiu mlas ‘s o as ilnonis namų da bo audeklas’, u inčiu i pe kel inę eikšmę ‘ne angus žmo- gus, inginys’ (LKŽ VIII 184–185). Tokią p ielaidą em ų ypač pas a oji pe - kel inė eikšmė, iksuo a Ga lia os, Geis a ų, Paja onio, Vi balio apylinkėse, . y. aka ų aukš aičių šnek ose (LKŽ VIII 184–185), ypač jeigu bū ų a si adusi senaisiais laikais. Su pa a de Milãšius, be abejonės, y a susijusios i pa a dės Milãšas, Mlašis, Mila-Milašáuskas, Milašáuskas, Milašẽ ičius i k . Iš šios pa a dės kilę kaimų pa- adinimai: Milãšiai (Ignalinos .), Milašáičiai (Raseinių .), Milãšinė (Vilniaus .), Milašškės (Molė ų .), Milašškiai (Jona os .), Milašinai (Kėdainių i Ukme - gės .), Milãšius (Ignalinos .) (Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s y- mo žinynas II 185). Ši oks pla us da inių su kamienu Miloš- diapazonas aip pa leidžia many i pa a dę Milãšius galėjus bū i lie u iškos kilmės. P o . Zigmas Zinke ičius sa o eikale Lie u ių asmen a džiai (Zinke ičius 2008: 289–290) i - gi linkęs įž elg i lie u išką šios pa a dės kilmę, no s de aliau kilmės p oblemos jis nena plioja: enkinasi jos įsp audimu į a s a y ą bu usių sudu inių žodžių JONAS PALIONIS 258 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII a iamą pi mąjį dėmenį Milas i siejimu pa-mil- i (Zinke ičius 2008: 116)1. LPŽ pa a dė Milãšius siejama su lenkų Milosz i bal a usių Miloш (LPŽ II 237). Toks siejimas y a i is o iškai, i ling is iškai pa ikimas. Tačiau lenkiškasis jos a i i- kmuo nė a dažnas senuosiuose lenkų aš o paminkluose. Vi oldo Tašickio eda- guo ame senųjų asmen a džių žodyne, apimančiame okius žodžius, iksuo us aš uose iki 1500 m., pa eik a ik 10 a ejų su o momis Milosz, Milos, Mylos (pas a osios d i y a lo ynizuo os) (Słownik [...] III 514–515). I įdomu ai, kad a p jų ienas y a iš Lie u os: Len upio (Lyn hup) bažnyčios mokesčių mokė- ojo ( ibu o i) asmen a dis Milosh, pas ebė as Vilniaus ka ed os bei diecezijos diploma iniame 1461 m. kodekse: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis necno dioeceseos Vilnensis2. Be abejonės, šiame kodekse minima Ry ų Lie u oje bu usi Leñ upio mies e- lio, daba p iklausančio Bal a usijai, o nuo 1385 ligi 1795 m. p iklausiusio Lie- u os Didžiajai Kunigaikš ys ei, bažnyčia (mies elis y a 12 km į pie yčius nuo Š enčionių, p ie Len upio upelio). Manoma, kad čia medinė bažnyčia, pas a y- a Vilniaus ai ados And iaus Daugi daičio 1495 m., egzis a o ligi 1700 m. i ėliau a naujin a, apusi mū ine3. Kodekse išlaiky a a minė mies elio pa adi- nimo o ma (su yn < en). Kodekse minima o ma, žinoma, nieko nesako apie pa a dės Milãšius kilmę. Ji odo ik seną šio asmen a džio bu imą Lie u os e i o ijoje. Tačiau pla i jo papli imo geog a ija, išlikusi ligi mūsų laikų, i jo galima sąsaja su lie u iškojo žodžio milas pe kel ine eikšme ‘ne angus žmogus, inginys’ emia jo lie u iš- kos kilmės hipo ezę. Nesileidžian į isų galimų Milãšiaus pa a dės kilmės hipo ezių komen a- imą i paliekan ai e imologijos specialis ams, oliau ūpi g įž i p ie šios pa- a dės daba inės a osenos p oblemos. P ieška io nep iklausomoje Lie u oje, kaip i daba , Oska o Milašiaus (1877–1939) pa a dės o ma bu o a ojama lie u iška, no s šis p ancūziškai ašęs lie u ių poe as i Lie u os diploma as bu o kilęs iš bu usios Mogilio o gube nijos. Tačiau Česlo o Milašiaus (1911– 2004), gimusio Še ẽniuose (daba iniame Kėdainių ajone) i ašiusio lenkiškai, 1 Au o ius okį dėmenį anda ne sep yniasdešim yje pa a džių, a p jų i ne ieną abejo iną (pa- yzdžiui, Milina ičius, Mile ičius, Miliauskas, Mile skis i k ., ku iose gali slypė i pama inis as- men a dis Milis a Milius). 2 Šis pa yzdys V. Tašickio žodyne pa eik as iš J. Fijaleko i V. Semko ičiaus pa eng o i 1938– 1948 m. K oku oje išspausdin o leidinio: Codex diploma icus ecclesiae ca hed alis dioceseas Vilnen- sis, Kodex dyploma yczny ka ed y i diecezji wilenskiej. I. 1387–1507. Wyd. J. Fijałek i W. Semkowi- cz. Wydawnic wo Komisji Hys o yczney Pok. Akademii Umieję ności. K aków 1938–1948 (Vln 240). 3 Plačiau ž .: LE IV 445; VLE XI 799; Республика Беларусъ IV 574. Mlošas a / i Milãšius? Įž algos / Insigh s 259 pa a dės o ma p ieška inėje nep iklausomoje Lie u oje a o a ne ienodai: 1939 m. Naujojoje Romu oje spausdin uose jo e imuose į lie u ių kalbą: i Mi- losz-Milašius, i Milosz (Milašius) (Naujoji Romu a 33–34, p. 610; 45, p. 801). Po- ka inėje ame ikie iškoje Lie u ių enciklopedijoje pa eik a o ma Miłosz (LE XVIII 478)4. Pas a oji dažniausiai pasi aiko aip pa a ku os nep iklausomos Lie u os aš uose (pa yzdžiui, Tomo Venclo os s aipsniuose apie Česlo ą5, V. Daujo- y ės i M. K ie kausko knygoje Lie u iškieji Česlo o Milošo kon eks ai, išleis oje 2011 m.). Kyla klausimas, kodėl ieno lie u ių au os kul ū ai nusipelnio žmogaus iden iškos kilmės pa a dė ašoma ienokia, lie u iška o ma, o ki o, aip pa daug nuopelnų u inčio Lie u ai – nelie u iška o ma? Gal čia u ėjo į akos ų d iejų, giminys ės san ykiais nesusijusių, asmenybių nusis a ymas au ybės a ž ilgiu? Tačiau iš T. Venclo os, asmeniškai bend a usio su žymiuoju ašy o- ju Česlo u, s aipsnių apie jo pažiū as bei aidmenį lie u ių kul ū os is o ijoje nema y i, kad jis bū ų p ieš a a ęs bū i laikomas lie u iu, juo labiau jo pa a - dės lie u iška o ma a ojimui. Be o, pa s Česlo as y a ašęs, kad „Lenkiškai kalban is lie u is – sąmonės ipas, LDK e i o ijoje susiklos ęs is o iškai, išpli- ęs i e ninėse lie u ių žemėse (Milosz 2003: 58). A p ie šio ipo Česlo as nė a p isky ęs i sa ęs? Man odos, ai isiškai aki aizdu. Todėl engimas a o i jo pa a dės lie u iška o ma y a isiškai nepama uo as i ne gi keis okas, nelogiš- kas. I Oska ą, i Česlo ą de ė ų adin i lie u iškai Milašiais, o ne ski ingomis pa a džių o momis, kaip da oma ne ik mūsų li e a ū os is o ikų aš uose, be ne i minė ose enciklopedijose. P idu ina da , kad apie Česlo o Milašiaus gy enimą ašy uose da buose nu odoma ne ienoda jo gim inės pa adinimo o ma. Ame ikie iškoje Lie u ių enciklopedijoje ašoma, kad jis gimęs Ša einiuose (p. 478), o T. Venclo os kny- goje Vilniaus a dai (Venclo a 2006: 298) – Še einiuose, ne oli Kėdainių. Ta- čiau nei Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinyne, nei Vie o a - džių žodyne o mos Še einiai nė a. Žinyne ė a ik Še ẽniai (II 302), o šiame žodyne – d ejopa: Še ẽniai i Ša eniai, . y. a ian inės o mos. An aš ine čia pa eik a pi moji (an oji – lauž iniuose skliaus uose), odėl ji i laiky ina no - mine. D ejopas os pačios pa a dės ašymas bei a ojimas ling is iškai y a nepa eisinamas. 4 Į šią u bū nusižiū ė a i Visuo inės lie u ių enciklopedijos edak o ių, ž . VLE XV 144. 5 Veidas 35 i ki u . JONAS PALIONIS 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII LITERATŪRA Daujo y ė Vik o ija, K ie kauskas Mindaugas 2011: Lie u iškieji Česlo o Mi- lošo kon eks ai. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as. LE IV; XVIII – Lie u ių enciklopedija 4; 18. Bos on, 1959; 1985. Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2. Vilnius, 1976. LKŽ VIII – Lie u ių kalbos žodynas 8. Vilnius, 1970. LPŽ I–II – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Milosz Czeslaw 2003: Iš yka į D idešim me į. Vilnius: Pas i ęs pasaulis. Naujoji Romu a. 1939, N . 33–34; 45. Słownik s a opolskich nazw osobowych 3, ed. Wi old Taszycki. W ocaw, 1973. Veidas. 2004, N . 35. Venclo a Tomas 2006: Vilniaus a dai. Vilnius: R. Paknio leidykla. Vie o a džių žodynas 2002. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. VLE I–XXV – Visuo inė lie u ių enciklopedija 1–25. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2015. Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Республика Беларусъ 4. Минск, 2007. Į eik a 2015 m. bi želio 5 d. JONAS PALIONIS Juozo Tumo-Vaižgan o g. 9-27, LT-01108 Vilnius, Lie u a