Senasis lietuvių tikėjimas ir stabmeldystė

252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII ZIGMAS ZINKEVIČIUS Akademikas eme i as Mokslinių y imų k yp ys: bal is ika, lie u ių kalbos is o ija, dialek ologija, onomas ika. SENASIS LIETUVIŲ TIKĖJIMAS IR STABMELDYSTĖ Lie u iai seno ėje nebu o s abmeldžiai, okie kaip g aikai i omėnai, ku ie s a ėsi i ga bino s abus, pa yzdžiui, Apolono, A odi ės i ki us. Bal ai i- k ų a panašių s abų ne u ėjo. Jie bu o ne s abmeldžiai, o gam meldžiai. Ga - bino gam os jėgas, meldėsi š en ose gi ai ėse (alkos – „aukos“ kal ose, alkakal- niuose). Tu ėjo š en us andens elkinius (upes, eže us i pan.) i ki us š en us gam os objek us, ku iuos ga bino, Jie bu o iš seniausių laikų pa eldėję pi mykš į mono eis inį ikėjimą. Jų aukščiausioji die ybė dei as bu o su okiama kaip dangaus pe soni ikacija. Apie ai galima sp ęs i kad i iš paskolin o inams žodžio ai as (su ie oj bal ų ska - džiojo p iebalsio d, plg. dei as), eiškiančio ‘dangus’. Poli eizmo elemen ai bal ų ikėjime a si ado ėliau. Be ki a ko, ai bu o su- siję i su polinkiu senąjį dei ą ‘die ą’ adin i am ik ais epi e ais ( okiais kaip isagalįsis), ku ie a ski ose kalbose bu o ski ingai a iami i daba suda o įspū- dį, lyg jie bū ų ski ingi die ai. P ie iso o da p isidėjo ga binamų gam os objek ų ne ienodi pa adinimai į ai iose bal ų kalbose, ėliau y ėjų palaiky i a ski omis die ybėmis. Ne iks- lus jų ašymas šal iniuose (už ašę asmenys nemokėjo lie u ių kalbos) ik didi- no painia ą i klaidino anks esnius, klaidina i daba inius y ėjus. Mokslinėje li e a ū oje įsi i ino klaidingas anks y ojo bal ų ikėjimo, kaip poli eis inio, sup a imas. Tai an as mi as šalia seno ės lie u ių laikymo s abmeldžiais. Į eik a 2015 m. gegužės 18 d. ZIGMAS ZINKEVIČIUS Jus iniškių 41-24, LT-05127 Vilnius, Lie u a y [email protected]