Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška šiaurės rytų aukštaičių vilniškių patarmėje

Straipsniai / Articles 153 DAIVA KARDELYTĖ-GRINEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, tarmių morfologija ir semantika, kognityvinė semantika LOKATYVINIŲ INESYVO IR ILIATYVO KONSTRUKCIJŲ SEMANTINĖ RAIŠKA ŠIAURĖS RYTŲ AUKŠTAIČIŲ VILNIŠKIŲ PATARMĖJE Semantic Expression of Locative Inessive and Illative Constructions in the Northeastern Aukštaitian Subdialect of Vilnius ANOTACIJA Straipsnyje remiantis kognityvinės semantikos metodais analizuojama šiaurės rytų aukštaičių vilniškių patarmės lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška. Tiriamosios konstrukcijos semantiniu aspektu aptariamos išskiriant jomis įvardijamas pažintines fizinę, įvykių, socialinę ir būsenos erdves. Jų raiška aktualizuojama per prototipinius, neprototipinius ir pereiginius vartosenos atvejus. Apibendrinant įvertinamas lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinės raiškos santykis. ESMINIAI ŽODŽIAI: rytų aukštaičiai vilniškiai, lokatyvinė inesyvo konstrukcija, lokatyvinė iliatyvo konstrukcija, pažintinė erdvė, prototipinė vartosena, neprototipinė vartosena. ANNOTATION Based on the methods of cognitive semantics, the article analyses the semantic expression of locative inessive and illative constructions in the Northeastern Aukštaitian Subdialect of Vilnius. The constructions in question are discussed in terms of semantics by distinguishing the cognitive physical, event, social and state spaces denoted by them. Their expression is actualized through prototypical, non-prototypical and transitional cases of DAIVA KARDELYTĖ-GRINEVIČIENĖ 154 Acta Linguistica Lithuanica LXXII usage. The article ends with the evaluation of the ratio of semantic expression of locative inessive and illative constructions. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian subdialect of Vilnius, locative inessive construction, locative illative construction, cognitive space, prototypical usage, non-prototypical usage. 1. ĮVADINĖS PASTABOS Pastaraisiais dešimtmečiais lietuvių kalbos tarmių tyrimai sparčiai juda į priekį: nuolat daugėja šnektų fonetikos, fonologijos, morfologijos aprašų, tarminių tekstų ir žodynų. Gausi ir nesunkiai prieinama tarmių medžiaga leidžia tyrėjams atidžiau panagrinėti kalbinius reiškinius, kurie iki šiol likdavo tyrimų periferijoje. Prie menkiau tirtų priskirtini ir lietuvių kalbos tarmėse vartojami vietininkai – inesyvo ir iliatyvo linksniai. Iki šiol analizuoti istoriniai postpozicinių vietininkų susidarymo motyvai ir jų funkcionavimas (Zinkevičius 1966: 200–203; 1980: 253–263; 1982: 21–38; 2006: 96; 145–146). Dialektologinėje literatūroje minima inesyvo ir iliatyvo formų neutralizacija (Zinkevičius 1966: 200–202; LKA III: 50–55; 76; LKTCH: 82). Remdamasis struktūriniais ir natūraliosios morfologijos metodais tokios neutralizacijos motyvus bei susidarymo sąlygas yra nagrinėjęs Albertas Rosinas (1995: 74–75; 2005: 251–252). Jo iškeltų prielaidų pagrindu pasirodė pavienių įžvalgų dėl inesyvo ir iliatyvo santykių pietų aukštaičių (Leskauskaitė 2012: 81–90) ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose (Kardelytė-Grinevičienė 2009: 557–566; 2014). Esama vieno kito darbo, skirto tarmių vietininkų fonetikai (Bacevičiūtė, Rinkauskienė 2007: 4–11; 2008: 229–237; 2009: 71–88) ir semantikai (Petkelytė 2010; Ragaišienė 2012; Kardelytė-Grinevičienė 2014). 1.1. Tyrimo medžiaga, tikslas ir uždaviniai Spausdintos rytų aukštaičių vilniškių patarmės medžiagos nėra daug. Iš pavienių punktų užrašytų nedidelės apimties transkribuotų tekstų pateikiama Aukštaičių tarmių tekstuose (Markevičienė 1999: 110–162), LKTCH (111– 122), mokykloms skirtoje knygoje Rytų aukštaičiai vilniškiai (Kardelis, Kardelytė-Grinevičienė 2010), Jolitos Urbanavičienės monografijoje (2010: 324–352). Straipsniai / Articles 155 Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška šiaurės rytų aukštaičių vilniškių patarmėje Išsiskiria Mielagėnų apylinkių tekstai (Kardelis 2006), kur tarminiai tekstai yra iš konkretaus arealo. Šiam straipsniui medžiaga rinkta iš didžiausio iki šiol publikuoto vilniškių patarmės šaltinio – knygos Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai (Kardelis, Kardelytė-Grinevičienė, Navickaitė, Strungytė 2006; toliau – ŠRAV)1. Joje pateikiama transkribuotų tekstų iš 17 šiaurės vilniškių ploto gyvenamųjų vietovių: Bėči- nų, Bėčiõnių, Didžiãsalio, Garbnų, Dndų, Vaišninų, Žydẽlių (Palšės parapija), Sẽnojo Dugėlškio, Kininų, Kjiškės, Prisiegnės, Smilgniškės, Šiūlnų, Vingrių (Daugėlškio parapija), Rimšnų, Navkų (Vdiškių parapija). Knygoje publikuojamas 21 tradicinių patarmės atstovų, gimusių iki 1940 m., papasakotas tekstas. Nagrinėjant tarminiuose tekstuose užfiksuotas inesyvo ir iliatyvo formas paaiškėjo, jog šios glaudžiai siejasi su pasakyme vartojamais veiksmažodžiais. Neretai būtent veiksmažodis, o ne vietininko linksnis lemia erdvinės scenos semantiką (ypač vietininkų neutralizacijos ir konkuruojančios vartosenos atvejais). Todėl analizuojant vietos raišką linksniais tiriamos ne tik inesyvo ir iliatyvo formos, bet bent jau minimali lokalizaciją žyminti konstrukcija, vadinama lokatyvine inesyvo arba lokatyvine iliatyvo konstrukcija. Tai kalbinis vienetas, susidedantis iš vietą žyminčio linksnio ir jį papildančių, patikslinančių ir erdvinės scenos projekciją kalboje formuojančių komponentų (plačiau žr. Kardelytė-Grinevičienė 2014: 22–24). Išnagrinėjus ŠRAV tekstus, rastos 309 lokatyvinės inesyvo ir 271 lokatyvinė iliatyvo konstrukcija (žr. 1 pav). 1 PAV. Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų kiekybinis santykis Šiaurės rytų aukštaičių vilniškių tekstuose ŠRAV tekstuose rastų lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška šiame straipsnyje aprašoma remiantis kognityvinės semantikos metodais – kategorizacijos ir prototipų teorijų. Analizės tikslas – sudaryti modelį, 1 Knyga išleista su kompaktine plokštele. DAIVA KARDELYTĖ-GRINEVIČIENĖ 156 Acta Linguistica Lithuanica LXXII parodantį, kokiomis priemonėmis realizuojama semantinė tiriamųjų konstrukcijų raiška. Tyrimo uždaviniai: • išnagrinėti baigtinę šiaurės rytų aukštaičių vilniškių tekstų imtį ir remiantis kognityvinės semantikos metodais rastas lokatyvines konstrukcijas suskirstyti į semantiškai motyvuotas pažintines erdves; • sudaryti lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų pažintinių erdvių modelį; • apskaičiuoti ir įvertinti lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinės raiškos santykį. 1.2. Teorinės prielaidos Analizuojant lokatyvinėmis inesyvo ir iliatyvo konstrukcijomis įvardijamas erdvines scenas šiame straipsnyje laikomasi nuostatos, jog kalboje egzistuoja idealizuota realios fizinės erdvės reprezentacija – mentalinis erdvės modelis (an. mental model of space). Tai yra žmogaus vaizduotėje esantis realių arba hipotetinių situacijų modelis, terpė tarp konceptualizacijos ir mąstymo. Iš fizinio pasaulio reikšmė perkeliama į abstraktų (Frawley 1992: 205tt). Kiekvienas mentalinis erdvės modelis turi savo vidinę struktūrą. Lokalizaciją žyminčių linksnių semantinė erdvė susideda iš skirtingų pažintinių erdvių (an. cognitive domain). Pažintine erdve vadinamas semantinius vienetus charakterizuojantis kontekstas (Lakoff 2004: 19tt; Langacker 1991: 3). Kognityviniais metodais paremtai semantinei analizei kontekstas yra itin svarbus. Kalbiniai vienetai negali būti interpretuojami neatsižvelgus į enciklopedinę semantiką (an. encyclopedic semantics), kuriai kontekstuose atstovauja enciklopedinės žinios (an. encyclopedic information) – ekstralingvistinių žinių dalis, realizuojama per lingvistinius vienetus (Evans 2007: 72). Kontekstas ir enciklopedinės žinios yra labai svarbios aprašant ir tiriant erdvines scenas. Šie faktoriai apibrėžia tos pačios leksemos vartoseną skirtingose konstrukcijose ar pasakymuose ir lemia tiriamojo vieneto semantinę raišką. Pažintines erdves siejantys santykiai gali būti įvairaus sudėtingumo. Kognityvinė semantika suteikia kalbos tyrėjui galimybę detalizuoti semantinį aprašą tiek, kiek jis tuo metu turi ar gali gauti žinių apie aprašomą kalbinį reiškinį. Kiekviena pažintinė inesyvo ir iliatyvo erdvė apima konkrečių panašiais semantiniais požymiais pasižyminčių situacijų, kuriose šie linksniai vartojami, pluoštus. Tiriamąsias konstrukcijas skirstant į pažintines erdves, remiamasi prototipinės, neprototipinės ir pereiginės vartosenos kriterijais. Kognityvinės semantikos Straipsniai / Articles 157 Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška šiaurės rytų aukštaičių vilniškių patarmėje atstovai laikosi požiūrio, kad kalbos kategoriją sudaro jos reikšmių visuma, tačiau reikšmės nėra lygiavertės. Jas analizuojant vadovaujamasi prototipų teorijos (an. prototipe theory) principais, pagal kuriuos visos kategorijos turi vidines struktūras, susidedančias iš centro ir periferijos2. Prototipas yra geriausias, aiškiausias pavyzdys, kategorijos narių etalonas, pagal jį galima atpažinti visą kategoriją (Lakoff 2004: 62–71; 375; Langacker 1987: 159). Ne taip nuosekliai ir aiškiai aktualizuojamos reikšms moduliacijos, kartais pasirodančios tik ypatinguose kontekstuose, laikomos neprototipinėmis. Pažintines erdves įvardijančiuose prototipiniuose ir neprototipiniuose vartosenos pavyzdžiuose neretai persipina kelios pažintinės erdvės ir taip sudaro pažintinių erdvių pereigas. Tirtoje medžiagoje lokatyvinėmis inesyvo ir iliatyvo konstrukcijomis įvardijamos erdvinės scenos. Jas apibūdina asimetrinis santykis tarp dviejų šių scenų dalyvių – trajektoriaus ir orientyro. Tai yra pagrindiniai, labiau pastebimi, arba iškiliausi, erdvinės scenos dalyviai. Trajektorius nurodo bet kokio pobūdžio judėjimą arba veiksmą (fizinį ar abstraktų), yra tinkamas tiek statiniams, tiek dinaminiams santykiams įvardyti. Orientyras nurodo tai, į kur juda arba kur yra lokalizuojamas trajektorius (Langacker 1987: 217–220)3. Kaip jau minėta, kalboje projektuojama idealizuota erdvės reprezentacija. Erdviniai trajektoriaus ir orientyro santykiai, kaip ir žmogaus mąstymo procesai, neretai yra metaforiški arba metonimiški. Todėl kognityvinės krypties atstovai semantinės analizės objektu laiko konceptualiąją metaforą (an. conceptual metaphor) ir konceptualiąją metonimiją (an. conceptual metonimy). Jos atskleidžia žmogaus mąstymo struktūras, iš bendrosios žmogaus patirties kylančio mąstymo fenomeno kalbinius atspindžius, realizuoja ir paaiškina mąstymo proceso įprasminimą kalba (Lakoff, Johnson 2007: 27tt; 63tt). 2. PAŽINTINIŲ ERDVIŲ ANALIZĖ ŠRAV tekstuose rastų lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška realizuojama per keturias abiem tiriamosioms konstrukcijoms bendras pažintines erdves: itin gausiai reprezentuojamą fizinę (277 lokatyvinės 2 Prototipų teorijos pradžia siejama su Eleonoros Rosch (1978: 27–48) ir kitų kognityvinės psichologijos atstovų darbais. E. Rosch prototipo sąvoką įtvirtino tyrinėdama estetines žmogaus suvokimo kategorijas – spalvų suvokimą. 3 Orientyro charakteristiką papildo dimensiniai talpyklų požymiai. Atsižvelgus į juos, lokatyvinės inesyvo ir iliatyvo konstrukcijos gali įvardyti trijų, dviejų, vieno ir nulinių matmenų orientyrus, arba talpyklas (Langacker 1987: 150–151; 248; Kardelytė-Grinevičienė 2014: 27–29). DAIVA KARDELYTĖ-GRINEVIČIENĖ 158 Acta Linguistica Lithuanica LXXII inesyvo ir 234 iliatyvo konstrukcijos) ir mažiau produktyvias įvykių (17 lokatyvinių inesyvo ir 25 iliatyvo konstrukcijos), socialinę (8 lokatyvinės inesyvo ir 12 iliatyvo konstrukcijų) ir būsenos (7 lokatyvinės inesyvo ir 4 iliatyvo konstrukcijos) (žr. 2 pav.). 2 PAV. Lokatyvinėmis inesyvo ir iliatyvo konstrukcijomis įvardijamų pažintinių erdvių kiekybinis santykis Šiaurės rytų aukštaičių vilniškių tekstuose Toliau straipsnyje lokatyvinėmis inesyvo ir iliatyvo konstrukcijomis įvardijamos pažintinės erdvės aptariamos išsamiau. 2.1. Pažintinė fizinė erdvė Prototipiškai lokatyvinėmis inesyvo ir iliatyvo konstrukcijomis įvardijamas trajektoriaus buvimas ar judėjimas erdvėje suvokiamas kaip jo ir fizinės talpyklos, arba orientyro, santykis. Fizinės erdvės talpykla turi įvairiais topologiniais požymiais pasižymintį fizinį regioną, kur yra arba į kurį juda trajektorius (plg. Frawley 1992: 254–255). Prototipiniais fizinės erdvės pavyzdžiais, realizuojamais lokatyvinėmis inesyvo konstrukcijomis, galima laikyti erdvines scenas, kur orientyras yra tam tikroje trimatėje fizinėje talpykloje (žr. 3 pav.). Prototipine lokatyvinių iliatyvo konstrukcijų vartosena galima laikyti jomis įvardijamas erdvines scenas, kur trajektorius pats juda arba yra kieno nors talpinamas į tam tikrą trimatę tūrinę talpyklą. Iliatyvu žymima viena dinaminės schemos PRADINIS TAŠKAS–KELIAS–GALINIS TAŠKAS dalių – GALINIS TAŠKAS (plg. Langacker 2008: 32; žr. 4 pav.). Straipsniai / Articles 159 Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška šiaurės rytų aukštaičių vilniškių patarmėje 3 PAV. Prototipinė lokatyvinių inesyvo konstrukcijų fizinėje erdvėje schema4 4 PAV. Prototipinė lokatyvinių iliatyvo konstrukcijų fizinėje erdvėje schema5 Kadangi nagrinėtoje šiaurės rytų aukštaičių vilniškių medžiagoje gausu pažintinę fizinę erdvę įvardijančių lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų, jos skirstomos į smulkesnius semantinius tipus. Jų skyrimo pagrindas yra talpyklų paskirtis arba pobūdis. Išskirtini trys dominuojantys semantiniai tipai: lokalizacija patalpose, talpose ir geografiniuose bei landšafto regionuose. Rasta ir pavienių, prie šių semantinių tipų nepriskiriamų atvejų6. 2.1.1. Nemenkas pluoštas pavyzdžių su lokatyvinėmis inesyvo ir iliatyvo konstrukcijomis analizuotuose šiaurės rytų aukštaičių vilniškių tekstuose įvardija lokalizaciją patalpose. Iš viso rastos 46 lokatyvinės inesyvo ir 55 lokatyvinės iliatyvo konstrukcijos. Lokalizacija patalpose yra viena iš prototipinių fizinės erdvės realizacijų kalboje, nurodančių, jog trajektorius yra arba juda į tam tikrą uždarą trimatę patalpą. Analizuotoje šiaurės rytų aukštaičių vilniškių medžiagoje lokalizacija patalpose prototipiškai įvardijama lokatyvinėmis konstrukcijomis su leksemų pirkia, 4 TR – trajektorius, OR – orientyras. 5 SP – stebėtojo pozicija. 6 Detalesnį pažintinės fizinės erdvės skirstymą pagal semantinius tipus žr. Kardelytė-Grinevičienė 2014: 35–94. DAIVA KARDELYTĖ-GRINEVIČIENĖ 160 Acta Linguistica Lithuanica LXXII pirtis, kluonas, krautuvė, ligoninė vietininkais7, pavyzdžiui: (1) tai vat vienoj pirkioj8 šeštadienį, sekmadienį, tada kitoj ten pirkioj jaunimo daug9 [susirenka] (ŠRAV 53); (2) nueinu pirkion ir sakau, mama, mano avelių nėra, aš bijau eit ieškot (ŠRAV 56); (3) iššukuoja ir linus išmina gi pirty; (4) ir išsikuli gi naudą10 tą jau kaip, susiveži kluonuosan (ŠRAV 193); (5) dabar viską nueis krautuvėj nusipirksi (ŠRAV 52); (6) kunigas paėmė už rankos ją, na ir ligoninė va šitaip, ir nuvedė ją ligoninėn (ŠRAV 161). Neprototipiniai lokalizacijos patalpose įvardijimo atvejai analizuotoje medžiagoje realizuojami kaip metoniminė raiška: (7) viena palydėjo lig skerdyklos vartų Vilniuj, Santarišky, ir rauda (ŠRAV 180). Neprototipinę tiriamųjų konstrukcijų vartoseną aktualizuoja ir konkuruojanti lokatyvų vartosena. Šia sąvoka apibūdinamas kalbinis reiškinys, kai paraleliai vartojamos dvi skirtingos tą patį kalbinį reiškinį įvardijančios raiškos priemonės ir nė viena jų nėra akivaizdžiai vyraujanti (plg. Fónagy 1957: 100– 123; 1967: 100–123; plačiau žr. Kardelytė-Grinevičienė 2014: 104–119). Analizuota šiaurės rytų aukštaičių vilniškių medžiaga rodo, kad neprototipinė vartosena realizuojama inesyvo ir iliatyvo formoms konkuruojant junginiuose: • įvardis (IL)11 + daiktavardis (IN), pavyzdžiui: (8) bet ten privešta prie rusų visokių žmonių tan name, daug jau privešta, žinai, visokių gyventojų (ŠRAV 147); (9) na gi vienam name gi tenai jau vienan name gi sueinam va šitaip jaunimas gi tenai ir šokam (ŠRAV 152); • įvardis (IL) + daiktavardis (IL) + būsenos veiksmažodis, pavyzdžiui, (10) ir namai gražūs, ir viskas ten buvo, tai tuosan namuosan ir apsigyveno su savo šeima (ŠRAV 59); 7 Čia ir toliau nurodoma, kiek kartų analizuotoje medžiagoje pavartoti konkrečių leksemų inesyvo ir iliatyvo linksniai, užfiksuoti lokatyvinėse konstrukcijose. Lokalizaciją patalpose įvardijančios leksemos tirtuose tekstuose vartotos tokiu dažnumu: pirkioj – 5, pirty – 5, tvartan – 4, pirkion – 3, pirtin – 3, kluone – 3, kluonan – 3, malūnan – 3, bažnyčion – 3, name – 3, bažnyčioj – 2, gamyklon – 2, kalėjime – 2, kalėjiman – 2, priemenėj – 2, virtuvėj – 2, reanimacijoj – 2; po vieną rasta: bankan, ceche, forte, fortan, gamykloj, getan, kalvėj, klebonijoj, kluban, kontoroje, krautuvėj, krautuvėsu, ligoninėj, ligoninėn, namuose, naman, namuosan, nuovadoj, nuovadan, operacinėn, policijon, raštinėj, redakcijon, salėn, Santariškėse, sklepan, tvarte, tvartuosan. 8 Pateikiamuose pavyzdžiuose lokatyvinės inesyvo ir iliatyvo konstrukcijos yra pabrauktos. 9 Patogumo dėlei tarminiai pavyzdžiai pateikiami perrašyti bendrinės kalbos rašmenimis, o ne transkribuoti. 10 Javus. 11 Trumpinys IN žymi inesyvą, o IL – iliatyvą. Straipsniai / Articles 161 Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška šiaurės rytų aukštaičių vilniškių patarmėje • įvardis (IL) + daiktavardis (IN) + metonimija, pavyzdžiui: (11) mane atvežė šitan Devintan fortan; tai šitan Devintam forte aš neilgai sėdėjau, pora kokį mėnesėlių (ŠRAV 57). Semantinį talpų potipį įvardijančios lokatyvinės inesyvo ir iliatyvo konstrukcijos žymi ir pažintinių erdvių pereigą. Ji itin ryški kontekstuose, pasakojančiuose apie mokyklą12. Erdvinės nuorodos mokykloj ir mokyklon šiaurės rytų aukštaičių vilniškių tekstuose įvardija ir pastatą ar patalpas, kur vykdoma švietėjiška bei mokomoji veikla, ir tam tikrą laiko tarpą vykstantį mokymosi procesą. Todėl lokatyvinėmis inesyvo ir iliatyvo konstrukcijomis su leksema mokykla realizuojama pažintinių fizinės, įvykių ir laiko erdvių pereiga, pavyzdžiui: (12) na va ir mokyklon nuėjo gi šita jau, kiek ten gi mokės aš jau gi nežinau, žinot (ŠRAV 79); (13) ten mokykla buvo ir ten vietoj, mokykloj šitoj, ten vietoj gyvendavom, virdavom, naktuidavom13 (ŠRAV 65). Pažintinių erdvių pereigą rodo ir lokatyvinės konstrukcijos su leksemomis dvare, dvaran. Erdvinės scenos su šiomis leksemomis žymi tiek lokalizaciją jomis įvardijamuose pastatuose, tiek ir buvimą tam tikroje socialinėje santvarkoje, todėl jose persipina pažintinės fizinė ir socialinė erdvės, pavyzdžiui: (14) na tai dabar Dorokovas šitas pamatė, medis ten dvare išdžiūvęs [yra] (ŠRAV 202); (15) paskui va jau į galą jau tai būdavo jau užsidarydavo vartus, kad dvaran jau šitie parapijiečiai nevaikščiotų (ŠRAV 203). 2.1.2. Fizinės erdvės talpykloms priskirtini įvairaus dydžio ir tūrio trimačiai objektai, kuriuos apibendrintai galima pavadinti talpomis. Prototipiškai tokios talpos analizuotoje medžiagoje yra visiškai uždaros, bet turi vieną mobilią ribą-sieną (dėžė, pečius, buteliukas, katilas, vagonas ir kt.14). Trajektoriai taip pat lokalizuojami talpose, neturinčiose kurios nors vienos (ar kelių) fizinės ribos-sienos (bliūduosan, duobėj, duonakepėn, grioviuosan, kašikan, lineikoj15, piestoj, puodelin, pastaunykan16, spaviednyčion, skavardon17, vežiman). Tokioms 12 Analizuotuose tekstuose su leksema mokykla rasta net 16 lokatyvinių iliatyvo ir 4 inesyvo konstrukcijos. Šios leksemos vietininkų dažnumą lemia tai, kad kone kiekvienas pateikėjas pasakoja apie mokyklos laikus ir mokymosi sąlygas. Vystant pasakojimą leksemos mokykla vietininkai dažnai kartojami, kartais net kiekviename sakinyje, todėl lokatyvinių konstrukcijų su šia leksema gausu. 13 Nakvodavome. 14 Šių leksemų vietininkų kiekis tirtoje medžiagoje: pečiun – 8, buteliuke – 3, katilan – 3, šuliny – 2, vagone – 2, rašalinėj – 1, vagonuosan – 1, aviliukan – 1, dėžėn – 1, laivan – 1. 15 Lengvame, gražiame vežime. 16 Aptvertan plotan, skirtan gyvuliams pasiganyti. 17 Keptuvėn. DAIVA KARDELYTĖ-GRINEVIČIENĖ 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXII (ŠRAV 170); (64) sako, kaip prabudai, ažrozo47 verkti, kap aš dabar Dešimtojon nueisiu; verkiau; o aš neatmenu; o aš su visu protu verkiau, kap aš Dešimtojon, o Dešimtoji an rytojaus buvo, per mus atlaidai Dešimtoji Paringy (ŠRAV 182). 63 pavyzdyje būdvardžiu ankstyvoji įvardijamos ankstų Kalėdų arba Velykų rytą vykstančios pirmosios pamaldos, 64 – metonimiškai vartojama skaitvardžio forma dešimtoji „10-tą sekmadienį po šv. Velykų švenčiami Kristaus širdies atlaidai“. 2.3. Pažintinės socialinės erdvės skyrimo kriterijus yra orientyrui priskirtinas gyvumo požymis. Orientyras įvardijamas leksema, žyminčia žmonių bendruomenę, kolektyvą, susivienijimą (Kuznetsov 2012: 99–102). Šiai pažintinei erdvei nėra būdingi dimensiniai požymiai. Analizuotuose tekstuose rasta lokatyvinių konstrukcijų su leksemomis: šeima, talka, atlaidai, veselia, vestuvės, svotai, šliūbas, laidotuvės, partizanai48. Iš viso užfiksuota 8 lokatyvinės inesyvo ir 12 lokatyvinių iliatyvo konstrukcijų, pavyzdžiui: (65) didelėj šeimoj gyvenau (ŠRAV 57); (66) pardavinė turguos kokiuos (ŠRAV 75); (67) kokis dalykas išeidavo, ir talką daro, ir talkon eina, aš pas tave nuėjau, tu pas mane ateisi (ŠRAV 69); (68) jau ar možna49 čia pas jus svotuosan važiuot (ŠRAV 171). Analizuotuose tekstuose socialinis aspektas dažnai siejasi su kitomis pažintinėmis erdvėmis. Tokia pažintinių erdvių pereiga aktualizuojama skirtinguose kontekstuose vartojant leksemą namai. Lokatyvinės konstrukcijos su ja gali žymėti tiek lokalizaciją fizinėje talpykloje (žr. 6–7 p.), tiek ir buvimą socialinio vieneto – šeimos – sudėtyje, pavyzdžiui: (69) tai dar bent nurodo, kuri graži mergiotė jau namuose [yra], tai šita graži, tai per plyšį išsitrauks, o šitai tai dar atsitiešys50 ir pasogos (ŠRAV 171). Šiame pavyzdyje aktualizuojama pažintinių socialinės ir fizinės erdvių pereiga. Nereti kontekstai, kur socialinė erdvė persipina su įvykių ir laiko erdvėmis, pavyzdžiui: (70) atlaiduosan jau būdavo, o bernai, tai atlaiduosan, tai gi dabar kai va jau atlaidai va būva jau šitai Palūšėj Laurynas51, va jau greit bus, tai būdavo gi visų kaimų bernai gi, tai visi an dviračių važiuoja gi jau šitai atlaiduosan (ŠRAV 82). 47 Iš karto. 48 Šių leksemų vietininkų dažnumas analizuotame tekste: atlaiduosan – 4, partizanuos – 3, vestuvėsan – 3, šeimoj – 2, talkon – 2. Po vieną užfiksuota: laidotuvėse, svotuosan, šliūban, talkosu, veselioj, veselion. 49 Galima. 50 Atsidžiaugs; prisisotins. 51 Šv. Lauryno atlaidai. Straipsniai / Articles 169 Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška šiaurės rytų aukštaičių vilniškių patarmėje 2.4. Pažintinei socialinei erdvei labai artima yra būsenos erdvė. Socialinei erdvei būdingas gyvumo požymis, t. y. orientyras turi būti išreikštas leksemomis, žyminčiomis žmonių kolektyvą, o būsenos erdvei svarbiausias yra būsenos pasikeitimo aspektas (Kuznetsov 2012: 103). Talpyklų matmenys šioje pažintinėje erdvėje realiai neegzistuoja, tačiau reiškiant trajektoriaus ir orientyro santykius naudojami panašūs struktūriniai modeliai, kaip ir aprašant fizinę erdvę – į kokią nors būseną ar būklę patenkama, joje būnama (plg. fizinę erdvę: įeiti į kambarį; būti kambaryje). Taigi pažintinės būsenos erdvės projekcija kalboje yra paremta konceptualiąja metafora. Analizuotoje šiaurės rytų aukštaičių vilniškių medžiagoje būsenos erdvę prototipiškai įvardija lokatyvinės inesyvo ir iliatyvo konstrukcijos su leksemomis: burliokystėj52, pliene53, išpažintin, belaisvėn, smertin54. Iš viso rastos 7 lokatyvinės inesyvo ir 4 iliatyvo konstrukcijos, pavyzdžiui: (71) na tai atsiveža pinigų prikrutėję55 burliokystėj, tai tada dienąnakt per jį [geria] (ŠRAV 162); (72) už durų stovėjo šitas Jurgis ir davė peiliu, ir smertin ir papjovė (ŠRAV 90). Būsenos erdvei būdinga ir pažintinių erdvių pereiga: (72) o kaip jau pliene buvo trejus metus brolis (ŠRAV 55); (73) anas pateko lenkam belaisvėn (ŠRAV 79) – buvimas nelaisvėje siejasi ne tik su būsenos pasikeitimo (iš laisvo žmogaus į belaisvį), bet ir su fizine (fizinė buvimo nelaisvėje vieta), laiko (nelaisvėje būnama tam tikrą laiko tarpą) erdvėmis. Pažintinių būsenos ir laiko erdvių sąsają aiškiausiai iliustruoja lokatyvinė konstrukcija su skaitvardžiu, pavyzdžiui, (75) Čičelio va uošvė dar ana ir dabar yra gyva, ana jau šimte boba (ŠRAV 196)56. Visų aptartųjų pažintinių erdvių – fizinės, įvykių, socialinės ir būsenos – pereigą apibendrintai galima pavaizduoti pažintinių erdvių modeliu (žr. 5 pav.). Punktyrinės linijos žymi lokatyvinėmis inesyvo ir iliatyvo konstrukcijomis įvardijamų pažintinių erdvių pereigos zonas. Šis modelis rodo, jog tiriamosiomis konstrukcijomis įvardijamos pažintinės erdvės analizuotoje šiaurės rytų aukštaičių vilniškių medžiagoje glaudžiai siejasi. Semantinei lokatyvinių konstrukcijų raiškai būdingi ne tik erdvės, bet ir laiko požymiai. 52 Darbuose Rusijoje. 53 Nelaisvėje. 54 Mirtin. 55 Užsidirbę. 56 Prie pažintinės būsenos erdvės priskirtinos lokatyvinės konstrukcijos su metaforiškai vartojamomis leksemomis atminime (o vilkų mano atminime buvo (ŠRAV 98)) ir atminty (tik atminty turėdavau, jau ką paskaičiau, kas cekava, to neužmiršiu (ŠRAV 177)). Jos žymi lokalizaciją ne dabar esančiose, o praeityje egzistavusiose erdvinėse scenose. DAIVA KARDELYTĖ-GRINEVIČIENĖ 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXII 5 PAV. Šiaurės rytų aukštaičių vilniškių tekstuose užfiksuotų lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų pažintinių erdvių modelis 3. IŠVADOS 1. Analizuotuose Šiaurės rytų aukštaičių vilniškių tekstuose lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinės raiškos modelis realizuojamas per keturias pažintines erdves: fizinę, įvykių, socialinę ir būsenos. 2. Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška produktyviausiai aktualizuojama įvardijant lokalizaciją pažintinėje fizinėje erdvėje. Įvykių, socialinė ir būsenos erdvės tiriamosiomis konstrukcijomis įvardijamos rečiau. Lokatyvinės inesyvo konstrukcijos nežymiai dominuoja įvardijant gryną lokalinę reikšmę turinčią pažintinę fizinę erdvę, o lokatyvinės iliatyvo konstrukcijos – abstraktesnes įvykių ir socialinę erdves. 3. Šiaurinės rytų aukštaičių vilniškių patarmės tekstų analizė rodo, jog lokatyvinėmis inesyvo ir iliatyvo konstrukcijomis įvardijamos pažintinės erdvės nėra izoliuotos vienos nuo kitų, t. y. semantinės raiškos modelis atskleidžia pažintinių erdvių pereigą. Tiriamosiomis konstrukcijomis įvardijamai lokalizacijai fizinėje erdvėje būdingi ne tik semantiniai vietos žymikliai. Fizinė trajektoriaus buvimo vieta siejasi su tam tikromis jo būdo ypatybėmis ir labai dažnai – su laiko aspektu. Pereiga itin išryškėja, kai lokatyvinėse konstrukcijose vartojamos poliseminės leksemos. Straipsniai / Articles 171 Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška šiaurės rytų aukštaičių vilniškių patarmėje 4. Galima daryti prielaidą, kad lokatyvinių inesyvo ar iliatyvo konstrukcijų (taip pat ir konkrečių jose vartojamų leksemų) semantinę raišką (ir dažnumą) lemia kognityvinis pateikėjo potencialas. Erdvines scenas įvardijančių raiškos priemonių pasirinkimas priklauso nuo pateikėjo vystomos temos, pasakojant vartojamų veiksmažodžių dinamiškumo ar statiškumo požymių. Todėl iš tam tikrų tekstų kiekų nėra tikslu spręsti, kad vienos ar kitos leksemos lokatyvai vartojami retai arba apskritai nevartojami. Jei pasakojimas nereikalauja, sakykime, iliatyvo (kalbama apie statinius veiksmus ar procesus), šio linksnio tokiame kontekste nebus, tačiau tai nereiškia, jog jis nevartojamas apskritai. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2007: Dėl rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo galūnių priegaidžių (Eksperimentinis tyrimas). – Žmogus ir žodis: Didaktinė lingvistika 9(1), 4–11. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2008: Rytų aukštaičių uteniškių inesyvo ir iliatyvo priegaidės: audicinis tyrimas. – Baltistica 43(2), 229–237. Bacevičiūtė Rima, Rinkauskienė Regina 2009: Audicinis eksperimentas dialektologijoje: privalumai ir trūkumai (rytų aukštaičių uteniškių vietininkų priegaidžių tyrimas). – Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika / The sound and aspects of its research: metodology and practice, 71–88. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Evans Vyvyan 2007: A Glossary of Cognitive Linguistics. Edinburgh: Edinburgh University Press Ltd. Fónagy Ivan 1957: Über den Verlauf des Lautwandels. – Acta Linguistica Academiae Scientiarum Hungaricae 6, 173–278. Fónagy Ivan 1967: Variation und Lautwandel. Ansätze zu einer dynamischen Phonetik. – Phonologie der Gegenwart. Wiener slavistisches Jahrbuch, Ergänzungsband 6, 100–123. Frawley William 1992: Linguistic Semantics. New Jersey: Lawrence Erlbaum Associatesm Inc. Kardelis Vytautas 2006: Mielagėnų apylinkių tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kardelis Vytautas, Kardelytė-Grinevičienė Daiva 2010: Rytų aukštaičiai vilniškiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kardelytė–Grinevičienė Daiva 2009: Dėl inesyvo ir iliatyvo santykių rytų aukštaičių vilniškių šnektos. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2, 557–566. DAIVA KARDELYTĖ-GRINEVIČIENĖ 172 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Kardelytė–Grinevičienė Daiva 2014: Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantika ir santykiai rytų aukštaičių vilniškių patarmėje. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Kövecses Zoltan 2002: Metaphor: A Practical Introduction. New York: Oksford University Press. Kuznetsov N. – Кузнецов Николай 2012: Пространственная семантика местных падежей коми языка (когнитивный анализ). Tartu: Unoversity of Tartu Press. Lakoff G. – Лакофф Дж. 2004: Женщины, огонь и опасные предметы. Москва: Языки славянкой культуры. Lakoff G., Johnson M. – Лакофф Дж., Джонсон М. 2007: Метафоры, которыми мы живем. Москва: URSS. Langacker Ronald W. 1987: Foundations of Cognitive Grammar. Vol. 1: Theoretical Prerequisites. Stanford: Stanford University Press. Langacker Ronald W. 1991: Cognitive linguistics research: Concept, Image, and Symbol. The Cognitive Basis of Grammar. New York-Berlin: Ratzlow-Druck. Langacker Ronald W. 2008: Cognitive Grammar: A Basic Introduction. Oxford: Oxford University Press. Leskauskaitė Asta 2012: Daiktavardžių gramatinių kategorijų vartojimo dažnumas pietinėse pietų aukštaičių šnektose. – Naujausi kalbų ir kultūrų tyrimai. Vilnius: Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacija, 81–90. LKA III – Morkūnas Kazys 1991: Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija. Vilnius: Mokslas. LKTCH – Leskauskaitė Asta, Bacevičiūtė Rima, Ivanauskienė Audra, Trumpa Edmundas 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas, redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: www.lkz.lt. Markevičienė Žaneta 1999: Aukštaičių tarmių tekstai 1. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Petkelytė Justina 2010: Vietos raiška šiaurės rytų aukštaičių vilniškių patarmėje (iliatyvo, prielinksnių in, un semantika ir santykiai). Magistro darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas. Straipsniai / Articles 173 Lokatyvinių inesyvo ir iliatyvo konstrukcijų semantinė raiška šiaurės rytų aukštaičių vilniškių patarmėje Ragaišienė Vilija 2012: Vietininkų ir prielinksnių konstrukcijų semantika ir santykiai rašytiniame 1977 m. Tverečiaus šnektos šaltinyje. Pranešimas moksliniame seminare „Tarmių leksikos ir fonetikos pokyčiai“. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Rosch Eleonora 1978: Principles of Categorization. – Cognition and Categorization, 27–48. Rosinas Albertas 1995: Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Rosinas Albertas 2005: Dar dėl adesyvo kilmės aiškinimo. – Baltistica 40(2), 177–181. ŠRAV – Kardelis Vytautas, Kardelytė-Grinevičienė Daiva, Navickaitė Agnė, Strungytė Inga 2006: Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Urbanavičienė Jolita 2010: Svirkų šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Vainik Ene 1995: Eesti keelee väliskohakäänete semantika. Talinas. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1982: Lietuvių kabos postpoziciniai vietininkai. – Baltistica 18(1), 21–38. Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Semantic Expression of Locative Inessive and Illative Constructions in the Northeastern Aukštaitian Subdialect of Vilnius SUMMARY Based on the methods of cognitive semantics categorization and prototype theory, the article describes the locative inessive and illative constructions in the Northeastern Aukštaitian Subdialect of Vilnius. The aim of the analysis is to create a model showing the means used to realize the semantic expression of the constructions in question. The examples are divided into semantically-grounded cognitive spaces. The description of the latter is based on the actualization of prototypical, non-prototypical and transitional cases of usage realized by locative constructions. DAIVA KARDELYTĖ-GRINEVIČIENĖ 174 Acta Linguistica Lithuanica LXXII The study shows that in the material under analysis both locative inessive and illative constructions are used to denote four cognitive spaces: especially commonly represented physical space, less active event, social and state spaces. Realized in certain contexts, they are not isolated from one another; they interact and create transitional zones. The analysis of the texts also entails an assumption that the semantic expression of locative inessive or illative constructions (as well as specific lexemes used in them) is determined by the cognitive potential of the speaker. Įteikta 2014 m. spalio 26 d. DAIVA KARDELYTĖ-GRINEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]