Vietovardžiai su „sāt-“ „Latvijos vietovardžių žodyne“ („Latvijas vietvārdu vārdnīca“)

Articoli Articles 73 / ANTA TRUMP Università della Lettonia Direzioni delle ricerche scientifiche: onomastica, storica lessicografia, semantica. VIETOVARDŽIAI SU SĀTLATVIJAS VIETOVARŽI VODYNE (LATVIJAS VIETVĀRDU VĀRDNĪCA)1 Place-names with the Component sātin the Dictionary of Latvian Toponyms ANOTATIA Articolo destinato vietovardžių con sātLatvijos vietovardžių žodyne (Latvijas vietvārdu vārdnīcā) analisi. All'inizio viene fornito trumpas dizionario descritto, descriviti più importanti le sue fonti. Beveik per centesmetį rutuliojosi kalbininkų discussione su attualmente nonvartojamo dialettizmo sāts sāta sāte, che teišlikęs Latvijos vietovardžiuose, etimologiją, semantiką ir vartoseną /. La maggior parte dei partecipanti alla discussione tuttavia nepritaria del professorio Jānio Endzelīno ipotesi per causa sāts finougriškos origine. Poiché locovarzii con sātpaplitę Kuržemėje, nel territorio kuršių substrato, più probabile, che sia una vecchia parola di origine kuršių. Articolonyje vengono esaminati in Latvijos vietovardžių žodyno S1 tomą inclusi dialektizmai su sāt-, la loro semantica nonché mapėlapiu illustruojamo areala di diffusione. Daroma conclusione che i locovardžių con sātkiekis Latvijos vardyne tendęs mažėti, specialmente mikrotoponimų grupėje. Matyt, il linguaggio latvians tarminis bendrinis verodis sāts sāta sāte anteriormente era più diffulitęs, successivamente la sua area siaurėjęs vakarų kryptimi, lasciando pėdsakų oikonimuose /. ESMINIAI VODŽIAI: dictionynas dei vietovardžių, mikrotoponimai, oikonimai, kuršizmai, dialektizmų nykimas. 1 Articolo preparato secondo Stati programma di ricerche Letonics: history of Latvia, languages, culture and values progetto Studies of the Latvian language in the context of 21st century science. ANTA TRUMP 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXII ANNOTATION The article is looking at some of the Latvian place-names included in the Dictionary of Latvian Toponyms (Latvijas vietvārdu vārdnīca), namely those containing the component sāt-. It begins with a brief description of the dictionary and its sources. The now-obsolete dialectal word sāts sāta sāte (‘house, home) and its etymology, semantics and usage in Latvian place-names have been discussed for almost a century. / The linguist Jānis Endzelīns proposed a hypothesis that this word might have Finno-Ugric origin, while several other linguists did not agree with this opinion. Since toponyms with the element sātare mostly observed in Kurzeme and, more precisely, in the territory formerly inhabited by the Baltic tribe of Curonians, it is believed that this lexeme has Curonian origin. The article proceeds with the analysis of the words containing the element sātand included in the volume S1 (which is still in progress) of the “Dictionary of Latvian Toponyms”. Their semantics and area of distribution are shown (illustrated in the map). It is concluded that this particular group of place-names tends to diminish, especially as regards microtoponyms. The dialectal word sāts sāta sāte has formerly been more widespread, but the area has shrunk, leaving some traces of the respective word in oikonyms in the western part of the territory. KEYWORDS: dictionary of toponyms, microtoponyms, oikonyms, Curonian, disappearance of regional words. Latvijos vietovardžių žodynas (Latvijas vietvārdu vārdnīca) è molteiatomi leidinys, protęsiantis Jānio Endzelīno dviejų tomų žodyną Latvijos TSR vietovardžiai (Latvijas PSR vietvārdi) (I parte 1 tomas AJ, 1956) e I parte 2 tomas KO, 1961). Dopo lunga interruzione XXI a. inizio, 2003 m., finalmente apparì il primo Latvijas vietovardžių žodyno tomas, comprendente parole, cominciandočius P PaaglisPiķu, che pratessuė ancora due lettere P tomai 2006 m. PilaciPracapole bei 2010 m. PracirikaPuožu, anche anche 2013 m. è uscito uno delle lettere R tomas. Attualmente viene preparato il primo raid S tomas SabačiSēža, che è previsto pubblicare 2017 m. LU Latvian Language Institute preparato […]Latvia localovardžių žodžio costituisce la base di diverse fonti, di cui la più importante attualmente digitalizzata circa 1 milioneà cartelli contenenti Latvijos vietovardžių kartoteka (LVK), sussidanti da vietovardžių, cominciėtų zarašinėti ekspedicijose nuo XX a. penktojo decenniio; archyvinė materiale, ad esempio, Vidžemės 1638 m. arklų revizijos (vok. Hakenrevision) dati (VAR) e 1826 m. dvarų revizijos dati, conservati latvistico statistico storico archyve; anche fonti di varie pubblicazioni, inclusi seniau leistus dizionari (di cui menėtini, ad esempio, J. Endzelīno dueitomi Latvijos vietų vardai (Latvijas vietu vārdi, 1922; 1925), Jurio Plāķio Articoli Articles 75 / Vietovardžiai su sāt- „Latvijos vietovardžių žodyne“ (Latvijas vietvārdu vārdnīca) due parti Latvijos vietu vārdi un latviešu pavārdi, 1936; 1939), Valdžio Jurio Zepo Latgalos vietcenovardžiai (The Plaames of Latgola, 1984)). Mentrati e più recenti dictionario dei locovardi complementanti fonti da relativamente recentemente leiste locovardaggi e raccolti, ad esempio, Rutas Avotiņos lavoro Staburago valsčius. Vietovardžiai, geografija, kultūros paveldas (Staburaga pagasts. Vietvārdi, geografija, kultūras mantojums, 2007), anche milžiniška Latvijos valstybinės geografinės erdvės agentūros (Latvijas Ģeotelpiskās informācijas aģentūra) vietovardžių duomenų bazė (LĢIA 2011)2. Quindi sia la cartoteca dei locovardzii lettoni, sia già usciti Latvijos vietovardžių žodyno tomai, sia già preparati, ma neišleisti vietovardžių žodyno manraščiai sono ricingo Latvijos vietovardžių aruodas, divęs neišsenkamu šaltiniu tiriant latvių toponimiją. Lavorando al più recente, ancora neišėjęsimo Latvijos vietovardžių žodino tomo SabačiSēža-, attenzione patraukė abbastanza grande, occupando più di sette manoscritti pagini del dizionario articolo Sāt. La sua base costituisce non qualche alcun conosciuto a tutti apeliativo della lingua latvians, ma nei nostri tempi cessato di ustojamo e anche tarmėse cessato conoscita parola con le sue morfologiche varianti sāts sāta sāte ‘sodyba, sodybvietė /. Paaiškėjo, che questa parola, la sua semantica, etimologia e interconnessioni con Lettonia locovardžiais già quasi centesimo è stato tapę kalbininkų diskusijų oggetto. Quindi questa parte dell'articolo sarà dedicata menzionata discussione a discutere. Anksčiau esististavęs comprinis verodis sāts sāta sāte, costituente moltealtà Latvijas locovardžių base, più era jo kilmės tyrėjų nuomonės skiriasi. Straipsnį apie Kuržemės vietovardžių su sātarealą jau 1926 m. paskelbė latvių kalbininkas J. Plāķis. Jame vietovardžių diffulitęs Kuržemės regione /. A causa ricercatore affermò che sāts è un'origine baltiška, etimologicamente legata con la. sāts, sātīgs, lie. sotis, sotumas, sotus, sen. indų sātu ‘prieglauda, luogo essigelbėti, pasislėpti, vis dėlto vietų varduose jis, berods, reiškiąs kažką kita (Plāķis 1926: 318). J. Plāķio opinione, pradinė significato della parola statava ‘atvira, sole appiestiesta luogo miške, da cui in seguito issirutuliojo nuova più significato ‘dirbistato campo, midury fuorioco costruiti namai (Plāķis 1926: 319320). J. Plāķis nel suo articolo menziona anche il fatto che i locovordi con il inizial del parola *sātįtraukti e in Augusto Bielensteino lavoro Die Grenzen des lettischen Volkstammes und der lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert, richiamando attenzione al fatto che shis parola era familiare e al di fuori dell'attuale Kuržemės ribų (Plāķis 1926: 319): alcuni locovardžių esama e da attuale Lituania sah Lampten, Dorf im Kirchspiel Preussisch-Kretingen (Bielenstein 1892: 2 Per Latvijos vietovardžių žodyną vedi in dettaglio. Balode 2009. ANTA TRUMP 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXII 24 Lampsaten [A. Plāķio erroneamente indicata: Lamsaten] (Bielenstein 1892: 278), Narssatay [A. Plāķio erroneamente indicata: Nassatag], Gesinde (Bielenstein 1892: 389); uno di questi esempi Satagont (Bielenstein 1892: 275 [A. Plāķio erroneamente indicato: 175]) come castes o piliakalnio e kiligundos, o senoviškos administracinės apygardos, il nome A. Bylenšteinas mini come Suomijoje esantį vietovardį (Bielenstein 1892: 275). Diskusioni pratessè e altokios opinioni riguardo parola significato e origine laikėsi J. Endzelīnas, che Kārlio Mīlenbaho Latvių kalbos žodyne (Latviešu valodas vārdnīca, 19231932) tra qualche altri sāts homonimų come quarto e turintį significato ‘eine Baustelle, alte Gesindestellen (statybė, kiemas, casaviet) fornisce. Įspino che e J. Endzelīnas forniscono riferimà in A. Bielensteino lavoro, verità, in altra Die Holzbauten und Holzgeräte der Letten [...], menzionando, che Vakarų Kuržemėje sāts, sāta reiškiąs ‘Zaun, Bauerhof (tvora, sodyba). J. Endzelīnas è il primo, sebbene e non senza dubbi, sollevato ipotesi, che sāts è di finougriškos origine, più precisamente, s'apprendito dal lyvių lingua e correlato con estų sāt ‘eingezäunter Platz; Rödung (aptverta luogo, kirtimas) (Mīlenbahs III 809). Nesigilindando nell apeliativų sāte, sāts etimologiją, sul significato di questa parola e ankstesnę vartoseną nattojo Stendės valsčiaus vietovardžiuose nel suo 1939 m. articolo Vietų vardų gyvastis (Vietu vārdu mūžs, 1939) è scritęs e llobbinista Kārlis Draviņis. Egli insemina che per marus ismirusių e pražuvusių casa campius vadina satais o satėmis (par sãtiem (vai sãtēm)), [...] ecc., Peķsãte, Pũcsãte, Mežitsãts, Sãti, Vcsãte, Kneĩjsãts u. c. (Draviņš 1939: 413). L'autore riconosce che materiale al momento di iscrizione XX a. quattrodieccinale Stendėje apeliatyvo sāts, sāte già nebegalėję spiegare, il suo significato schnektoje scomparso. Egli questo fenomeno spiegò nel fatto che i vecchi satai (sāti), in altre parole, sodybvietesse appartenute campi, passėjus marui e case diventanteni noninhabitati, apaugdavě arzei, arbusti, anche tankiu boschu, e lo stesso verdo rimastiès. Oblėžtina, che ora la parola sāts nella consapevolezza delle persone è collegata con il vecchie sodybviečių concepvoka, tuttavia non vertęs diretto loro markerikliu (Draviņš 1939: 413). il fatto che siuos parole sia vartoję e come locovardžius, descrivendo luoghi in cui prima della piaga o prima Nord war fossevi valstiečių sodybų, all'inizio XX a. È riguardo è kalbėjęs e A. Bielensteins (Bīlenšteins 2001: 133). Altro un sostenitore dell'ipotesi dell'origine della parola finougriškaja è estų latvista Karlas Abenas, che nel suo 1957 m. articolo Skoliniai iš estų ir lybių kalbų latvių kalboje (Aizguvumi no igauņu un lībiešu valodas valodā) conferma J. Endzelīno opinione, laikydamas s ‘nam latų, sena sodātsybvietė patikimu estiško žodžio saat (Aben: 1957 203) E m. 1957 isėjuso in studio su separati latvians lingua parole etimologijas latvians parbininkas Ernestas Blesė abejoja latvių sāts finougriška kilme. Mokslininkas indica il linguista finomių Eino Niemineno scrituta lettera: Est. sāt è tarmybė, usata solo Saremo isolaje bei Muhu isolaje, anche Pernu apylinkėse. Questa parola non può essere ereditato, piuttosto egli si è prestato dal lettvių lingua. Inoltre, E. Blesė dubejo'a, se lyvius parlando la parola *sāt apskritai mai sia Articoli Articles / 77 Vietovardžiai su sāt- „Latvijos vietovardžių žodyne“ (Latvijas vietvārdu vārdnīca) statous. (Blese 1957: 104). A causa di ciò il kalbinista ritiene che latvių sāts sia di kuršiškos latviškos origini e fa presunzione, che sia cogniniškas anovės prūsų abitamosios pavadinimui Satheken bei pievos pavadinimui Satho (Blese 1957, Tuttavia, sebbene e susilaicandosi dai suoi concreti 180 commenti, J. Endzelīno nepritaria nuomone vivendo all'estero il kalbinista V. J. Zepas, 1962 m. ha pubblicato The Placen of Latgames A of East Latvian Toponyms (The English Dictionary of East Latvian 103, 109). Toponyms) (Zeps 1962:). Įtikinamesnių finougriškajai parola ha argomenti che oppostiujantys hipotezei argomentazioni di estoni kalbinikas Lembitas Vaba, che, nel suo libro descrivendo in estų kalbą da latvių kalbos patekusius skolinius, precisamente atvirkščiai fa presunidą dėl saat latviškos kilmės (Vaba 1997: 196197). E Silvijai Raģei nell'articolo su J. Endzelīno etimologizuotuoti prestini delle lingue finie baltiche in lingue latviste era soresso domanda: se la parola sāts fosse un skolinys da lybių kalbos, con quale parola di questa lingua sarebbe relativo? argi ne ar s t ‘Scheiterhaufen (skaisčiai raudonas), che Ketunenas considera latv. sārts skoliniu? (Raģe 2003: 315). Sotto sāts significato e origine nei suoi articoli, pubblicati in vari vari periodi di vita, opinione è dichiarusa latvių onomastė Valija Dambė. 1970 m. rusų kalba scritta in un articolo sui termini geografici Latvijos TSR toponimijoje kalbininkė riconosce che molte questioni di locovardžių base costituente apeliativ sāts anuo tempo, XX a. ottocento anni inizialmente, non è più conosciuto neppure tarmėse, nonostante autorė riconosce che funzionausiai questo era un termine, che indicava abitamo il luogo miške, cui abitanti verranno landdirbiste. Lo stesso V. Dambė zinnomina e su J. Endzelīno ipoteza sulla origine della parola finougriška, tuttavia la respingendo e facendola presunzione, che possibili connessioni con latvių sēt ‘sėti e sēta ‘sodyba dimostrado indoeuropietišką parola kilmę (Dambe 2012b: 198). Savoia volta quasi dopo qualcheilica anni, 1986-aisiais, pubblicotame nell'articolo Kalbų sąlytis Šiaurės Kuržemės vietovardžiuose (Valodu saskareļkur vietzemesvārdos) V. Dambė nuomonė Ziemė significa già prudentemente, riconoscendo che la parola sāts etimologija e kilmė nevisiškai aiškios, non tuttavia del tutto paneigdama J. Endzelīno. Contrariamente rispetto al suo 1970 m. articolo 1986 m. V. Dambė riconosce che su parola sēta Kuržemės sāts completamente nescuijęs, così negaigdama la propria propria precedentemente esplicitata opinione per causa neabejotinai indoeuropietiškos origine della parola. In questo articolo l'autore fornisce anche locovardžių su sãt diffondimo mappedį, basandosi al momento distautato materiale manoscritto del dizionario locovardžių lettoni e, by the way, locovardžius ANTA TRUMP 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXII suddivisendo per kamienus e bagni, e non per segnalazione oggetto o significati (Dambe 2012a: 268). Indirettamente, descrivendo latvians lingua parolaì pilsēta e pilsāts kilmę, parolaì sāta savajame „Latvių kalbos etimologijos žodyne“ (Latviešu etimoloģijas vārdnīca) avviserà e Konstantīnas Karulis. Kalbininkas ritiene che anteriormente Kuržemėje paplitusios forme pilsāts base costitu pils + sāts, in altre parole, ‘pilies campi, luogo frontešais pilį o su ją. Patì parola sāts, basandosi del suo diffusa arealu, K. Karulis tutta fondatamentei tempo kuršių linguaggio parola, e su J. Endzelīno hypothzę per finougriškos parola sāts di origine nė niežsimena. K. Karulis, incidentemente, menziona e XIII a. kuršių storiche terre Klaipėda apylinkėse nome Pilsaten (Karulis II 5051). Infine, rientrando ai scrittiamo Latvijas vietovardžių žodyne presentičių vietovardžių su sāt-, possiamo constatare che esista delle loro abbondanza e varietàirovės tanto come più vecchie nomenklatūros parole, pvz. : Bērznieku sāta pieva Varmėje (Endzelīns II 106; Plāķis 1939: 167; nebefiksuots 1962), Brūžu sāta laukas Turlavoje (Endzelīns II: 105; Plāķis 1936: 165; nebefiksuots 1972), sia come pamatinių žodžių, pvz. : Sãta kalns collnas Aprikiuose (1958), Sãtu muiža dvaras Grenčiuose (Endzelīns II 134). Išanalizavos 286 casi vartosena si vede che il verbo sāts che costituisce la base dei luoghiovardi più spesso appaiono nei nomi dei pascoli (~ 23%), esempio. : Bundžu sāta pieva Varmėje (Endzelīns 1925: 106; Plāķis 1936: 167; nebefiksuots 1962), Sāt pieva Jūrkalnėje (Plāķis 1936: 52; nebefiksuots 1969), Sātiņi pieva Purmsatuose (Endzelīns 1925: 20; Plāķis 1936: 53; Sãtiņi 1955); anche anche nelle denominazioni delle case, delle fatture (~ 19,93%), ecc. : Sāta Juôrši sodyba Kraukliuose (1970), Čĩmsâti namas Gudeniekuose (1973); denominazioni dei campi (~ 15,38%), ecc. : Brūžu sāta laukas Turlavoje (Endzelīns 1925: 105; Plāķis 1936: 165; nebefiksuato 1972), Sãtiņlauks laukas Alsungoje (1970); boschiche denominazioni (~ 11,53%), ecc. : Buñdžu sãta boscas Rankiuose (Plāķis 1936: 143), Jâtniêksãte boscas Zlėkose (1963), Jahtnik ahte (Plāķis 1936: 296); nelle denominazioni di montagna (~ 4,54%), ecc. : Sãta kalns kalns Aprikiuose (1958); dvarų pavadinimuose (~ 4,19%), pvz. : Vamsãta dvaras Nykracėje (Endzelīns 1925: 10); denominazioni di ganyceli (~ 3,15%), ecc. : Buciņu sãta ganykla Rudbaržuose, presso senosios vaistinės (1966), Kalêjsāts ganykla Matkulėje (Endzelīns 1925: 116; Plāķis 1936: 205; 1962); valsčių, kaimų, altri nomi di luoghi di abitazione (~ 3,15%), ecc. : Sãtiņu pagasts valsčius (1953), Siêksâtes pagasts valsčius (Endzelīns 1925: 21). Solo paskirai casi sātsudaro pelkių, valsčių, griovų, nonvenamų luoghi, klonių, pervalkų, tvenkinių, malūnų, kelių, kaimų e altri oggetti denomininamenti base. Keletui in due due Western Kuržemės valsci in duolės bei Sakos prefixato dei locovardžių con sātJ. Plāķis categorica appartenomezza indicò parola con sāta Articoli Articles 79 / Vietovardžiai su sāt- „Latvijos vietovardžių žodyne“ (Latvijas vietvārdu vārdnīca) (Plāķis 1936). Matyt, in questi valsci ancora tempo di iscrizione dei locovardzii, XX a. primi decenni. sāta era conosciuto e vivoje colboje usato comuneinis parola, non solo locovardjius sustingusi forma. A causa di to statisticamente isolata un altro gruppo sodybviečių (sāta) nomiimi (~ 5,24%), ecc. : Pẽtesãt duolėje (Plāķis 1936: 265), Duhņu ahta sodybvietė Sakoje (Plāķis 1936: 58). 1 PAV. Vietovardžių su sātpaplitimas secondo Latvijos vietovardžių žodyno materiale ANTA TRUMP 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Nagrinando i locovardi con sāt semantiką Latvijos vietovardžių žodyne si vede che esista due grandi gruppi: primoji didesnioji è gruppo microtoponimų: pasvų, laukų, ganyklų, monnų bei miškų pavadinimai; seconda grande gruppoè costituita oikonimai in questo caso principalmente case (sodybų), anche dvarų, valsčių bei kaimų denominazioni. Quindi sembra che questo materiale piuttosto confermi già J. Plāķio escomitato mentì, che le parole generrinie (apeliatyvai) sāts, sāta, sāte in origine reiškę ‘pievą, lauką (possibile cosa, esciente miške), solo dopo questo iniziare usare e chiamare i campi che ci sono, successivamente paplito e case (sod), dvarų e più grandi luoghi di abitazione, ad esempio, in villaggi e valsci. Qual dove, per esempio, Stendėje, la parola sāts preso usare e agli anziani case e su loro esistienti campi ed altri luoghi innominare. Palyginando diversi periodi di materiale nel kartoteko dei locovardzii lettiji nonché Latvijos vietovardžių žodyno manuscrittio, drittina conclusione che locovardžių su sātkiekis latvių toponimijoje mažėja. Molti dei nomi di case, pascoli, campi e ganyklų, surašytų XX a. inizi delle raccolizioni, proėjus metài età o viešu pavārdi pubblicuotų 158 locvardžių su sāttik 70 (o ~ 44%) visiškai dingusi pati realija, arba vietiniai gyventojai nebežino jos pavadinimo. Svarbu pažymėti, kad iš 1936 m. J. Plāķio knygoje Latvijas vietu vārdi un latzaffissata successivamente, principalmente XX a. settima decenniie, in un caccia scrittoio. Poiché da quel tempo passò già approssimativamente semisemita anni, molto plausibile, che fino adesso queste parole, specialmente mikrotoponimenti, nykimas, avvenuto ulteriormente. Intrigante, che tra i locovardi, i quali, informantù opinione, precedentemente esististavano, ma ora delle non ci sono, dominano nomi di case nonché dvar. Accesso, che questo decinse storica situazione, i palazzi dopo Il Secondo guerra mondiale tornati scuole o altre istituzioni pubbliche, e sodybos a causa vari dramatici avvenimenti storici nyko sia per la guerra, sia po guerra, sia e successivi tempi. Tra locpovardžių, su cui informanta non è sentėję completamente, dominano pasvų bei campi nomi. Questa circostanza conferma già l'anno 1939 K. Draviņo osservato locovardžių con sāttendenzione: [...] esama minaccia dimentišti quei nomi di luoghi, cui chiamare oggetti oppure isminkę, oppure gerokai cambiate [...], oppure comunicando molto raramente minimi, oppure anche parallele gavę nuovo nome, che spumia il vecchio in šešėlį (Draviņš 1939: 411). È vero, ai microtoponimim in generale caratteristica tendenza keistis, e loro numero a diminuire. Sulla base del dizionario dei locovardi lettoni, si vede che nella orientale parte dell'area parlativo dėmenų con sātdaugiausia esista case bei dvarų, e non pasvų, campi namesimimuose o altre mikrotoponimuose. Eccezione costituisce 2011 m. du greta зафиксировать названия одной pelkės Zvardėje: Sātu purvs и Sātu liekna (LĢIA 2011). Questo davvero permette di supporre che la diffusione del veroio parola all'inizio galėjęs essere maggiore, successivamente arealas siaurėjęs verso occidentali, lasciando pėdsakų oikonimuose. Articoli Articles 81 / Vietovardžiai su sāt- „Latvijos vietovardžių žodyne“ (Latvijas vietvārdu vārdnīca) Sia studi precedenti (J. Plāķio, V. Dambės e kt.), sia il più recente materiale del dizionario dei locovardi della Lettonia conferma che i locovardi con sātpaplitę Kuržemėje, in tutto il territorio del substrato kuršių (žr. fig. 1), e singoli locovardi lontani da questa regione anzi sono di diversa origine e hanno un altro significato (Dambe 2012a: 269). Questo tuttavia ancora una volta permette di respingere J. Endzelīno prelaidą per causa della parola sāts lybiškos o estiškos origine. Questi dubbi sono ancora più accentuati da alcuni luoghiovardi lituani, ad esempio, Sõtupis upė Žarėnuose (Telšių raj.) e Sòtai pieva Kvėdarnoje, che il Lithuanian onomasta Aleksandras Vanagas, sebbene con cautela, nondimeno associa con latviškai nomi di pascoli Sāta, Sāts, Valta-sātu, upeovard Pũc-sãte, 1981 mišti, nonché altri luoghiovard con s- (Vanagas: 310). Come noto, menėtieji lietuviški locovardžiai cadono in storico kuršių arealą. Be to, sāts kuršišką kilmę patvirtinančių vietovardžių sąrašą papildo ir į A. Bylenšteino darbą Die Grenzen des lettischen Volksstammes und der lettischen Sprache [...] includere esempi: Lapsahten, Dorf im Kirchspiel Preussisch-Kretingen (Bielenstein 1892: 248), Lampsaten (litt. Làpsatē); cf bei Спрогисъ, l. c. Lomosakati, villaggio въ Гондынг. v. (Bielenstein 1892: 279), e K. Karulio menzionatois percepietintas su Klaipėdą exusia Pilsoto (Pilsaten) nome della terra. Risoluzioni 1. Vietovardžių con sātkiekis Latvijos toponimijoje, specialmente mikrotoponimijoje, ha tendenza diminuėti. 2. Sāts sāta sāte finougriška origine dubbiootina, questo probabilmente antico indoeuropietiškas verdo, avente reliktų mikrotoponimuose e oikon kadaise kuršių abitati nei territori Latvijoje nonché un po' in Lituania. / 3. Latvians lingua tarminio parola del sāts sāta sāte diffusione precedentemente galėjęs essere più ampio, però successivamente arealas siaurėjęs vakarų kryptimi, nykimo zonee lasikdamas pėdsakų oikonimuose /. LITERATŪRA 1962 [ar altri indicati anni] materiale delle spedizioni di raccolta toponimi avvenuti in quei anni. Aben Karl 1957: Eesti ja liivi laene läti sõnavaras. Emakeele seltsi aastaraamat 3. Tallin: Eesti Riiklik kirjastus. Avotiņa Ruta 2007: Staburaga pagasts. Vietvārdi, geografia, cultur mantojums. Rīga: Ģeotelpiskās Latvijas informācijas aģentūra.