Siegfried Hanke, Rainer Vogel (Hg.). „Urbare des Fürstentums Jägerndorf aus der Zeit der Markgrafen von Brandenburg–Ansbach“

Recenzijos / Re iews 271 GRASILDA BLAŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: p ūsų esp. bal ų kalbų onomas ika, senoji bal ų aš ija. SIEGFRIED HANKE, RAINER VOGEL (HG.) URBARE DES FÜRSTENTUMS JÄGERNDORF AUS DER ZEIT DER MARKGRAFEN VON BRANDENBURGANSBACH Be lin: LTI Ve lag D . W. Hop , 2010, 469 S. ISBN 978-3-643-10845-6 RAINER VOGEL FAMILIENVARS IN DER ALTVATERREGION. ENDESHUNG, ENTVELKLUNG IR VARVAS DER PONEMENI IMERS FÜRSTENTUM JÄGERNDORF UND DER DRSCHAFT FREUDENTHAL (EHEMALS ÖSTERREICH-SCHLESIEN) Sch i enhe Philologia Sp achwissenscha liche Fo schungse gebnisse, Bd. 190 ISSN 1435-6570. Hambu g: Ve lag D . Ko ač GmbH, 2014, 698 S. ISBN 978-3-8300-7905-7 Skai y ojui gali kil i klausimas, kodėl ecenzuojamos d i knygos. A sakymas bū ų pap as as. 2010 m. išleis ą knygą U ba e des Fü s en ums Jäge ndo Ši uo ini GRASILDA BLAŽIENĖ 272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII iš Ma kg a ų iš B andenbu goAnsbach (153115351554/78) laiko (lie. Jege ndo o, a Jäge ndo o, kunigaikš ys ės, aldan B andenbu go-Ansbacho ma kg a ams (1531153515548)), kadas ai) sa o iškai a liepia i s a iai papildo įdomaus au o iaus Raine io Fogelio (Raine Vogel) Familius y imas išsamennames in he Al a e egion. Gimimas, ys ymasis i eikšmė asmenų a dų Fü s en um Jäge ndo i F euden hal (ebam Aus ia-Schlesien) (lie. P adedo egiono pa a dės. Jege ndo o kunigaikš ys ės i F oiden alio aldose (kadaise Aus ija-Silezija) asmen a džių susi o ma imas, ys ymasis i eikšmė). Abi knygos sa o me odika p a a čios is o inio a dyno y ėjams, nes Eu opos a dynas, kaip i bal ų a dynas, o ma osi eikiamas kalbų kon ak ų. Kalbamuosiuose da buose ai bu o bend a okiečių i čekų kalbų e d ė, ku ioje gy eno čekai i okiečių naujaku iai. Reikia pab ėž i da ieną esminį aspek ą. Knygose pa eikiama iki šiol nepublikuo a ank aš inė p adžią p o es an izmui. medžiaga, a skleidžian i i okiečių ašy inės kalbos ys ymąsi XVI a. 1522 m. Ma ynas Liu e is iš e ė į okiečių kalbą Naująjį Tes amen ą, o 1534 m. – i- są Bibliją. B andenbu go-Ansbacho ma kg a as p ipažino e o maciją, da usią ank aš iniai šal iniai susiję su Jege ndo o (Jäge ndo ), K no o (če. K no ) a ba B un alo (če. B un ál) is o ija, geog a ija, gy en iečių is o ija, ų kul ū a i , be jokios abejonės, su XVI a. socialiniais i poli iniais žemių gy enimo aspek ais. Recenzijos au o ei y a pasi aikę p ogų susipažin i su i in u ingais Čekijos a chy ais, ku iuose ne isada leng a di b i dėl medžiagos gausumo i is da pasi aikančios aiškios ank aščių sis emos s okos. Kalbamieji dokumen ai bu o saugomi Opa os (T oppau) žemės a chy e, maloniai leidusiame naudo i a chy inę medžiagą spaudai. Tai paliudija nuoši di au o ių padėka a chy o da buo ojams. Skai y i i ansk ibuo i XVI a. ank aščius, pa ašy us adinamuoju Ku en sch i (lie. go ikinis ku sy as), ku iuo p adė a ašy i XVI a. p adžioje, nė a pap as a, no s egzis a o B andenbu go-Ansbacho ma kg a ų kancelia ija, a na o pa y ę aš ininkai, ašę okiečių kalba. Kancelia ija d ausmina aš ininkus. Y a žinomos, pa yzdžiui, Jege ndo o kunigaikščio kancelia ijos aš ininkų pa a dės (Vogel 2014: 149150). Šal inio, pa ašy o okiečių kalba, ansk ibuo a publikacija ned ip asmiškai pa odo d iejų kalbų ( okiečių i čekų) a dyno egzis a imą d auge. Apelia y inė leksika p imena ga siuosius P ūsijos he cogys ės Tu kų mokesčių ap ašus, a ba egis us ( o. Die Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.) U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach Recenzijos Re iews 273 / Tü kens eue im He zog um P ußen 1540), su ašy us Ry p ūsių olian e 911 a1, i pa odo okiečių kalbos egioninius ski umus. Kadas ų paski is bu o ki okia nei Tu kų mokesčių egis ų. Pažymė ina, kad adinamasis,,Tu kų mokes is, ku į bu o nu a a ink i Vo mso (Vo ms) eichs age 1498 m., lie ė uo laiku okiškai kalban į ap a iamąjį Eu opos egioną. Negalima pami š i, kad pa apijų mokesčių są ašus suda inėjo iždininkas, kunigas, du pa apijos a s o ai i aš ininkas (ž . Vogel 2014: 158). Ry ų P ūsijos he cogys ėje ų mokesčių inkimas bu o dekla uo as 1539 m. p adžioje (Diehlmann 1998: 2629). Bū ina pab ėž i, kad abu dokumen ai a skleidžia is o inį kon eks ą, palydimą poli inio, socialinio i kul ū inio ų egionų išsi ys ymo. Skai y i ecenzuojamą knygą iš esmės padeda i in p o esionalus i k uopš us suda y ojų da bas i e ingi p iedai, ku ių esama i Ry ų P ūsiją ap a iančių ank aščių leidimuose. Kodėl ecenzija ašoma, lyginan du šal inius? Todėl, kad no ima akcen uo i ų Eu opos egionų sąsajas, ku ias pa odo ų pačių są okų, eiškinių ap ašymas. Iš esmės bu o kalbama apie mokesčių poli iką. Jei nebū ų bu ę gy en ojų, ai i mokesčių nebū ų eikėję. Daug gy en a paue n, bau n (2010: 87, 21), pawe , paue (Os p . Fol. 911 a XIV 5 39 , 48 ) niuose apie ai išsamiai ašoma. Mokesčiai adinami: Zins ‘činšas (2010: 156 i . .), zins (Os p . Fol. 911 a VI 4 17 ,18 , 18 ), ‘ als ie is ūkininkas’, ku iems eko pag indinė mokesčių naš a. Abiejuose šal i- dins ‘činšas: Simon zu Sudaw ho einenn dins (lie. ‘Simonas iš Sūda os u i 1 činšą mokesčių) (Os p . Fol. 911 a XXX I 3 ). Ap a iamajame šal inyje žodis dins a ojamas i pag indine eikšme ‘ a nyba, pa a na imas, a nys ė: Dienns , die ewe s e e Dienns (lie.iš ‘ ikima nuola inė a nys ė) (2010:13) 13 Mokesčiai bu o mokami g ašiais, guldenais i ki ais piniginiais iene ais, p z.: XV g Zins ( (‘15 g ašių činšas), ma kėmis i šilingais: ienas ge ne : 5 ß. (‘ obelninkas 5 šilingus), 2010: 137); 1 m Linck mohlle iš ienos e bmuhl su ienu ad (‘1 ma kę malūnininkas Linck nuo pa eldė o malūno su ienu a u) (Os p . Fol. 911 a VI 3 18 ). Kalbamajame ank aš yje esama įdomių dalykų apie mokesčius na ū a, pa yzdžiui: Nun olgen Die Zins Ma zihin Pablencke (Ma in Pabunek) XXIIII g Zins XVIII eie Geo gi XXIIII g Zins henne VII Michaelis (‘Daba iš a dy i mokesčiai Ma zihin Pablencke 24 g ašiai mokesčių, 17 kiaušinių Ju ginėms (balandžio 23 d.), 24 g ašiai Os 1 p . Fol. 911 a Ry p ūsių olian as 911 a, saugomas Be lyno slap ajame als ybiniame a chy e P ūsijos kul ū os pa eldas. Hansas Haincas Dylmanas (Hans Heinz Diehlmann) k uopščiai pa engė 3 omus: 1998: Die Tü kens eue im He zog um P ußen 1540. Bd I. Fischhausen Schaaken Neuhausen Labiau. Hambu g: Ve ein ü Familien o schung in Os und Wes p eußen e.V. ; 2006: Tü kens eue he cog um P ußen 1540. Bd. 2. Memel Tilsi . Hambu g: Ve ein ü Familien o schung in Os und Wes p eußen e.V. : 2008: Tü kens eue he cog um P ußen 1540. Bd. 3. Ragni Ins e bu g Geo genbu g Saalau. Ve ein ü Familien o schung in Os und Wes p eußen e.V. GRASILDA BLAŽIENĖ 274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII mokesčių, 7 iš ų Mykolinėms ( ugsėjo 29 d.). Taip pa nu odoma, pa yzdžiui, kiek kiaušinių eikėjo duo i Velykoms: Os e n Eie 18 kiaušinių, 27 kiaušinių (2010: 274, 275). Beje, ap a iamajame ank aš yje y a iek daug žinių apie pa į k aš ą, kad neleng a su ok i, jog okie išsamūs dokumen ai bu o ašomi XVI a., no s, an a e us, ai galima paaiškin i ki os in o macijos s oka, dėl ku ios aš ininkai s engėsi už iksuo i kiek ieną smulkmeną. Ta kim, Die kaip Scha e in ha ein ga enn am do , zins de He scha nieko, be de p a ki chen III P d. (= Pund) Wachs į Os e n (lie. ‘ a kaip da bininkė u i plo elį žemės p ie kaimo, ne u i jokių mokes inių įsipa eigojimų aldžiai, ik pa apijos bažnyčiai 4 s a us (1 s a as = 467,7 g amo) aško Velykoms (2010: 175). Vadinasi, bažnyčiai eikėjo aško, g eičiausiai ž akėms gamin i. Įdomus Ry p ūsių Folian o 91 1a 14 omo 5 sąsiu inio 2 puslapis, ku iame iš a dijami Labgu os i Laukiškos gy en ojų Kalėdoms apmokes inami gy uliai. O jų bū a: zihende phea de ‘da biniai a kliai, ullen ‘kumelai ės, junge inde ‘jau ukai ( e šeliai), scho e ‘a ys, schweyne ‘kiaulės (p. 2 ), s e cke ‘ elyčios (p. 3 ), ind ‘jau is (p. 7 ). čia aip pa minimas i gal ijų amžius: d eyjhe ige ullen ‘ ime ės kumelai ės’, jhe ige kel- be ‘ ienmečiai e šiukai’ (p. 7 , 7 ). Tuose k aš uose mokesčiai bu o mokami i iš omis: Hüne ‘ iš os’, Henne ‘ iš os, dedeklės. Rauch hun, Rauch huhn, Rauch henn, ku ių eikšmė gali bū i į ai iai in ep e uojama: pačių iš ūky a a ba pačių išaugin a iš a, u i bū i a iduodama žem aldžiui d a ininiečių, ai esan i kaimkui, o ne mies iečių p ie olė. Mokesčiai bu o mokami i kiaušiniais, i nupenė omis kiaulėmis (III mas ung schwein). Įdomus pa yzdys: ienas ge ne zins Ig Geo gii Ig Michaelis in, (lie. ‘ ienas obelininkas mokės duoklę: 1 g ašį Ju ginėms, 1 g ašį Mykolinėms i ūky ą iš ą). Ki as a iduoda o ne X Rauch hennen (10 ūky ų iš ų) (2010: 219, 250, 251, 303). Kalban apie mokesčius da galima paminė i i okius XVI a. pi mos pusės gy enimo ak us: Nö: die gebau scha zaigenn an, kad ie iš Tu ckau II ie el i ß elds geb auchenn nnd mėgaissen, iš o kainnen zins gebenn, ada ie III ga b iš o klos e ui e mainen, so man jums okios gue e les, no ėjo jie so il die he scha zins duo i (lie. ‘ūkininkai p aneša, kad Tu ckau gy en ojai naudojasi d iem ke i čiais jų lauko i mėgaujasi uo, nemokėdami už ai mokesčių jokių, ada a iduoda 3 pėdas ienuolynui, jiems kad palik ų okią nuosa ybę, jie už ai no ėjo ponams mokė i mokesčius) (2010: 212). Abiejuose k aš uose bū a i ki ų gy en ojų. Šal iniuose už iksuo a są oka i eiškinys ge ne : 45, 46), ge ne ‘ obelininkas (Os p . Fol. 911 a VI 4 19 ), ku iems solidžią monog a iją Die ländliche Ga ensiedlung im mi elal e lichen P eußen (lie. ‘Kaimiškoji obelninkų ie ė idu am gy enžių P ūsijoje) (2010) Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.) U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach Recenzijos Re iews 275 / 1997 m. pasky ė Ju genas Ma ensas (Jü gen Ma ens)2. Ap a iamojo eikalo Jege ndo o i Opa os (T oppau) kadas uose a ojamų są okų są aše gä ne , gä ne , ge ne apibūdinamas aip pa , kaip i ki ose okiškai kalbančiose šalyse Lenkijoje, LDK i Lie u oje (MLE 2009: 575)3. Kadas uose nusakoma i jų eikla: Vienas yede ge ne y a kal as, D ey ag supjaus y i, p iešingai man su eikia Jam mais o i D inncken (lie. ‘Kiek ienas obelininkas p i alo is dienas šienau i, už ai jam duodama algy i i ge i) (2010: 122). Taip pa neapsiei a be lažininkų, ku ie žemę apdi bda o be da binių gy ulių, p z., Die ueßgaenge bū i kal as, Ihn denn G ossen ga en hind e dem Schloß Layn, Fan , Rueben, Zwi el nd ki aip į je enn kal as. Auch han nd ymmel (?) zu au en, Vnnd man su eikia jums alweg da bey Essen nd D inncken (lie. ‘Lažininkai p i alo didžiajame da že už pilies linus, kanapes, unkelius, s ogūnus i ki ką a ė i, aip pa kanapes au i, i už ai isada duoda algy i i ge i) jiems (2010: 32). Šal inyje išsamiai paaiškinamas lažininkų gy enimas: I em Koki Leu kaime ne pėdų u ė i. Tie u ė ų šios po o a einančios A bai hon, benendlich hol z ellen, k au nde g aben, Hemp au en nd ki aip ande A bei , so ienam ueßgaenge gim , hon (lie. ‘Taip pa kai ku ie žmonės kaime ne u i a klio. Jie p i alo okius da bus nudi b i, ku ie iš a dijami: mišką ki s i, iškas i kopūs us, kanapes au i i šiaip ki us da bus a lik i, ku iuos u i nudi b i lažininkas (2010): 324). Gy enimas yko i daugelis p oduk ų bu o ealizuojami smuklėse. Smuklininkas bu o adinamas k eczme , k e czeme , K ä schme (2010 90, 395) i K e zschmeh , k uge (Os p . Fol. 911 a VI 4 63 ; 30 2 14 ), o smuklė K e schem (2010: 272), k ugk (Os p . Fol 911a 6 XIV 95 96 ). smuklės, en i alus, minimas i in dažnai: bie gamybos: 121), bie (Os p . Fol. 911 a VI 3 27 ) ‘alus, ku is bu o da omas, kai ku ie jo ne u ėjo: <...> ha kein bie ap aš:125), a ba bu o kaipomas kaip ein geb ew ‘gė alas, bizalas, ‘eb euen, eingeb euenn alus ‘sa o gamybos, emde į bie ki ų pada y as alus ( o s a inėmis, ku i bu o galima supil i iki 100 700 li ų alaus) (Os p . Vol. 114 a VI 3). Alaus gamybai bu o eikalingi Hop en ‘apyniai (2010: 221). P ūsiškajame šal inyje aip pa apie juos užsimenama i ašoma: laukden Hop en ‘š ieži apyniai, ge eucken hop en ‘džio in i apyniai (Os p . Fol. 911 a XXX 3 5 , 7 ). Įdomios de alės: I em die Vnde hanen des o s (Do Pü schs) ne u ė ų nė alaus iš jokios he scha išZu innken a ba išZuschencken im is. (lie. ‘Taip pa gy en ie ės (Pü sch) kaimo samdiniai negali iš jokių ponų p iim i alaus, kad baig ų jį ge i a ba pils y i (2010: 254). Alų eikėjo pils y i. Ry ų P ūsijoje 2 Ma ens Jü gen 2010: Kaimyninė ga ensiedlung idu amžių P usijoje. Lünebu g: Ins i u No dos deu sches Kul u we k. 3 MLE 2009: Mažosios Lie u os enciklopedija 4. Rahn Ž ineže is. Vilnius: Mažosios Lie u os ondas, Mokslų i enciklopedijų leidybos ins i u as. GRASILDA BLAŽIENĖ 276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII alus bu o pils omas į s a ines, ku ios bu o adinamos honnen (Os p . Fol. 911 a VI 3 27 ). Kalbamojoje knygoje į s a ines, adinamas hunnen, Vhassen bu o dedamos silkės: ienas Thunnen He ing in he Vhassen (lie. ‘s a inė silkių (2010: 254). Ši iš auka pa ody ų, kad kalbamuoju a eju hunnen ‘s a inė’ bu- s a inėse) usi mažesnė už Vhassen ‘s a inė. Gy ybiškai s a būs kadas ų knygoje i Tu kų mokesčio egis e bu o malūnai, ku ių pa adinimo ašyba XVI a. pi mos pusės dokumen uose labai į ai uoja: dy mühle, muel ‘malūnas. Įdomi są oka ein B e muel lie u iškai bū ų ‘len ų malūnas, . y. ‘len pjū ė, pjaunan i ge as len as ein gue B e h (lie. ‘ge a len a) 45, 253), möhl, mühl (Os p . Fol. 911 a XXII 1 36 , 37 ), mülne , mülne (2010: 45), molle , mohle , mollne , mulle , molne , ol. 911a 4 18 , 26 ; XXX 15 22 6 ) ‘malūnininkas. Gy enusieji XVI a. p adžioje negalėjo išsi e s i be ma o iene ų, ai a sispindi i okio pobūdžio šal iniuose, pa yzdžiui, s o io iene as sche el ‘šepelis, sche el = nuo 30 iki 300 li ų (2010: 135, 396), sche el Os p . Fol. a XXX 911 22 6 ), šepelis = 54 li ai (MLE 2009: 391). Abiejose ap a iamose žemėse bu o sėjama: habe n ‘a ižos (2010: 86, 87, 164, 189; Os p . Fol. 911 a XXX 3 7 ), Ge ss en (2010; 302), ge s en ‘miežiai (Os p . Fol. 911 a XXX 3 7 ), Ko nn, ‘ Ko ng ūdai (2010: 163, 164, 172, 174). Tas žodis neuž iksuo as Ry p ūsių olian o 911 a ecenzijoje minimuose omuose, ku iuos au o ė y a išs udija usi. Pasi aiko są okų, nepažįs amų Ry ų P ūsijai, p z. : Wisen I em he wise, zue suchem u we ck gehe ig, ligen all nacheinande Bis į g ein z de on Liech naw nnd obgemel e he scha ecke n, okios žin megen Je lich į gemeines Ja n bis Inn zwayhunde ude hays e agenn (‘Pie os. Taip pa pie os, ku ios y a okio pali a ko nuosa ybė, isos ply i iki Liech naw sienos i minė ų ponų laukų, okios pie os gali kasme isų naudai duo i iki ‘ ežimas d iejų šim ų ežimų šieno’) (2010: 199, da ž . 352). Ry p ūsių olian e ude y a iš eiškiamas žodžiu Wagen ‘ ežimas, plg. ... on wagenschoß (Os p . Fol. 911a XIV 5 81 ). Gy ulių minima daug: Khu e ‘ka ės, p z: 214), ku ias ganė khu (hi ) ‘piemuo, khwe melke khwe ‘melžiamos ka ės (Os p . Fol. 911 a VI 4 65 ), Ros, Roß ‘ži gas, p eus: 2 22019,), hengchen hengs ‘p P ūsų e žilas (Os p . Fol. 911 a IX 9 12 ), p e d ‘a klys (2010: VI), p e (Os p . 911 a VI 1 1 1 a; Izmid 1 59 ) 220 i p o esijos, 2010: Schmid , 2010: Schmid , 2010: 2 366: Š a kal (2010: 2 366: Š a kaliai) y a ama ė i apie joą, i i hand e kas i ą i ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą . Daug ose žemėse bū a i ž ejų, ische nn. Kalbamajame dokumen e einama į medžioklę: į die Jag ei i, zu yag <...> (2010: 324, 352), o Ry pūsių olian o minimuose omuose ik ieną ka ą paminė as senas medžio ojas Janelle, senas jeghe (lie.Jan ‘elis, senas medžio ojas) (Os p . XIV 911 a 6 4 15 ol ). Abiejuose šal iniuose ski iasi i medaus Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.) U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach Recenzijos Re iews 277 į a dijimas: Von BienBeu en <...> ‘ ieno bi ininko bičių suneš as medus (2010: 332), da p ieš 1 1⁄2 onne medig 1 1⁄2 m (lie. ‘ ai už pusan os s a inės medaus mokama 1 1⁄2 ma kės) (Os p . Fol. 911 a VI 1 1 ). Gy enimas XVI a. pi mojoje pusėje i e i ė. di bo Žmonės žemę, augino ja us, da žo es, gal ijus, gy ulius, iš as. Jie bu o žem aldžiai, adinami kilmingaisiais ( o. edeleu e), als iečiai ūkininkai, obelininkai, lažininkai. Visas jų gy enimas i u as bu o k uopčiausiai su ašy as, šiais laikas pasaky ume su egis uo as, į ašy as į isus są ašus. Rank aš yje minimi i mo alės dalykai, pab ėžian , kad agys ės, žmogžudys ės, padegimai i ki i nusikals ami eiksmai y a į e inami eismo, ku io pakopos, eisėjai, nuosp endžiai aip pa ap ašomi: 26826 (20109). Ap a iamoji knyga e inga ne ik uo, kad išši uoja sudė ingą eks ą, pa odan į išsamią egiono gy enimo pano amą, be i są okų pa eikia są ašą:,,Ve iklis e minų in he U ba en Jäge ndo and T oppau (380409 p.). Taip pa labai e inga o me o okiečių kalbos, jos kon ak ų, k aš o y os pažinimui mies ų i ma kg a ui p iklausiusių kaimų, jų a dų i geog a inės padė ies apž alga, i o dokumen a oikonimų į a dijmo apž alga (410450), Jege ė ų paminė i i li e a ū os są ašą, ndo o (Jäge ndo ) i Opa os (T oppau) aldžiusiųjų są ašas (2010: 451–453). Šal inio leidimą papildo 7 is o iniai žemėlapiai, ku ių pa eikimo kokybė nė a ge a, be gal ai p iklausė nuo ank aš inių žemėlapių būklės (2010: 456–462). ku is suda y as ne pagal abėcėlę, o pagal šal inį minimas eal (2010 463469). Nemenkas ūkumas asmen a džių i ie o a džių odyklių s oka. Dokumen as y a labai e ingas a dyno y ėjams, pi š u p ikišamai pa odan is, kad nė ieno k aš o onimija negali išsi e s i be is o inių oponimų žodynų. Gy enamųjų ie o ių pa adinimų bū a okiškų, čekiškų i lenkiškų, pa yzdžiui, o. B ansdo , če. B an ice, ku is lo yniškuose šal iniuose 1413 1461 adinamas B anczicz, B an icz, ai be jokios abejonės čekiškas ie o a dis, čekiškuose šal iniuose nuo 1433 B an ice, okiškuose šal iniuose 1377 B andisdo , B onsdo (2010: 415, da ž . Hosak, Š amek 1970: 106)4. Kaimas is o ijos šal iniuose anksčiausiai paminė as okišku a du, čekų onomas ų nuomone eikiausiai ak uo inu kaip hib idinis ie o a dis *B aban sdo , ku io an asis dėmuo sie inas su o. Kaimas kaimas (Hosak, Š amek 1970: 106107). Mies o a das F euden hal paminė as XIII a. pi moje pusėje lo yniškuose šal iniuose 1220 de F euden al, okiškuose 1325 V eden hal, čekiškuose 1456 s a os a b un alsky, 1529 na B un ali Hos (2010: 414,ak, Š amek 1970: 116117). 4 Hosák Ladisla , Š ámek Rudol 1970: Mís ní jména na Mo a ě a e Slezsku. I AL. P aha: Academia Naklada els í českoslo enskě akademie ěd P aha. GRASILDA BLAŽIENĖ 278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Recenzuojamoje knygoje ne iksliai nu ody a 1456 m. ie o a džio o ma, ku i da nebu o B un al. Vokiško oikonimo da yba i kilmė aiški, ai dū inys, ku io pi masis dėmuo sie inas su o. džiaugsmas, o an asis su džiaugsmo. Tal ‘slėnis. Če. B un al y a one iškai adap uo a okiško oikonimo o ma. Vie o ės a das u ėjo a spindė i, kad įkū ėjai no ėjo čia as i džiaugsmą i laimę (Hosak, Š amek 1970: 116117). Oikonimas o. Baue wi z, le. Babo ów (Babo o as) paminė as 1303 Bauo o , 1323 Bou owicz (NMP 1996: 51; plg. 2010: 419420). Le. . asmen a dinės kilmės i sie inas su a d. Bawo (= Bawa czyk) (NMP 1996: 51)5. Dokumen e ne isi oponimai į a dijami, eikiausiai už ašinė ojai nežinojo a nesup a o ieno a ki o ik inio a do. bū i, kad ne isi objek ai bu o jau į a dy i, u ėjo sa o a dus, pa yzdžiui, Es seind nu zliche gebi g nnd Welde į šį gue gehe ig <...> (lieps. ‘Y a naudingų kalnų i laukų, p iklausančių šiam d a ui) Gali: 323, Ein S uck wasse on de B anßdo e g ain z bis an de Meischne s u <...> (lieps. ‘Vandens ha as nuo B ansdo o sienos iki e ischne io b as os) 31: 33 Auch es aldoinschen wasse , da in e chen und Aschenn sind , des wasse s ein g ee an an Gun e s g ain zdo ... <...> (lieps. ‘Taip, jis up u i u i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i ). Iš aukoje paminė os žu ys, o pa s upės a upelio a das nepaminė as. Ka ais į a dijami smulkieji objek ai. Tame pačiame dokumen e ašoma apie B ansdo o aldy ojui p iklausančius penkis en- ( eikiausiai kokio Bechin enkinys, gal plg. o. a d. Bech, siejamo su a. bëch, pëch ‘degu as, degu ininkas, kinukus i minimi jų a dai: Ba ons Teich (Ba ono enkinys), Bechin Teich Beche sie inas su o. Pechsammle ‘degu o inkėjas6, da plg. o a ealo okios pa da ybos a d. Blaichin (2014: 271)), Schune zek a ba Schind Teich ( eikiausiai kailialupio, plg. a. schinden ‘di i, lup i odą (Lexe s 1980: 184), enkinys), ku iame eisiamos plėš ūnės lydekos, mo e ys Teich (Mo e ų enkinys) i Ki ch Teich (Bažnyčios enkinys) (2010: 315). Ap ašan ą pa į B onsdo ą minimi upių a dai ienas žu ų anduo, Sidina, genand (‘žu inga upė, adinama Sidina gal ai dab. če. Sezina), ienas S uck wasse , die Opa (‘ andens a pas Opa) (2010: 279), loßlein Ms ina (‘upelė Ms ina) (2010: 270), Ein Wiesen genand Lupnika (‘Pie a, adinama Lupnika) (2010: 269)7. 5 NMP 1996 Nazwy miejcscowe polski. His o ia, Pochodzenia. Zmiany. Pod edakciją Kazimie za Rymu a. AB. K aków: Wydawnic wo Ins y u u Języka Polskiegp PAN. 6 2005: Duden šeimos a das. Kilmė i išsila inimas. Redaguoja Rosa i Volke Kohlheim. Mannheim: Bibliog aphisches Ins i u & F. A. B ockhaus AG,, 115. 7 Recenzijos au o ė dėkoja ga siajam čekų onomas ui Rudol ui Š amekui už pagalbą aiškinan is šal inyje paminė ų upių lokalizaciją. Sieg ied Hanke, Raine Vogel (Hg.) U ba e des Fü s en ums Jäge ndo aus de Zei de Ma kg a en on B andenbu g–Ansbach Recenzijos Re iews 279 / Kaip jau bu o minė a, ank aš is pa ašy as okiečių kalba, y a kele as dokumen ų lo ynų kalba. Ga sus okiečių onomas as i kalbininkas Alb ech as G oi lė (Alb ech G eule) palydėdamas knygą pasakė, kad okie eks ai nė a leng ai skai omi (2010: 45). Su jo eiginiu galima ik iš dalies su ik i, nes ši knyga labai įdomi kalbininkams, is o ikams, geog a ams, biologams, bo anikams i ki ų s ičių specialis ams. Da ka ą no ima pab ėž i, kad labai p i ūko ie o a džių i asmen a džių odyklių, ku ios iš esmės paleng in ų da bą ne ien ik kalbamosios e i o ijos a dyno y ėjams. Solidi Raine io Fogelio monog a ija Familennames in he Al a e egion. Gimimas, ys ymasis i eikšmė asmenų a dų Fü s en um Jäge ndo i F euden hal (ebam Aus ia-Schlesien) (lie. P adedo egiono pa a dės. Jege ndo o kunigaiš ys ės i F oiden alio aldose (kadaise Aus ija-Silezija) asmen a džių susi o ma imas, ys ymasis i eikšmė), išleis a 2014 m. Regensbu go uni e si e e 2013 m. apgin os dise acijos pag indu. Nejaunas au o ius nė a kalbininkas, jis nebu o onomas as. Po ap a iamos knygos išleidimo R. Fogelį galima adin i i onomas u. Jis y a inžinie ius, be nuoseklus da bas, žingeidumas aki aizdžiai pa odo, kad galima k ali ikuo ai pa ašy i išsamiausius eikalus. P adedo (če. P aděd) egionas bu o au o iaus ė ų gim inė. R. Fogelis medžiagą inko iš ank aš inių šal inių: iš jau ap a ų mies iečių i pa aldinių a dus. galėjo pa ašy i sa o a dą, kaip no ėjo, galėjo lais ai disponuo i sa o a du i sa o nuožiū a jį ko eguo i a ba pasikeis i. a. i XVII a. XVI p adžioje kadas ų, Ka olio, Joze o kadas ų i pag indinių pajamų ma ikulų (G und-E - ags-Ma ikel) bei F oiden alio aldančiųjų kadas ų (XV–XVIII a.). No s aš o kul ū a bu o aukš a, nebu o jokių ins ukcijų, kaip eikia ašy i okiški a dai bu o ašomi su lo yniškomis galūnėmis a ba e čiami į lo ynų kalbą. Po P ancūzų e oliucijos adosi als ybinis po eikis su a ky i a dų sis emą (Vogel 2014: 163). Įdomu, kad impe a o iaus Ka olio An ojo ole ancijos poli ika suda ė sąlygas egzis uo i liu e onų, kal inis ų, o odoksų i žydų eligijoms, odėl kadas uose už iksuo a žydų daugų a dų, ku iuos kalbamojoje e i o ijoje R. Fogelis nag inėjo2192) i kons a a o, kad XVI a. negalima da apie d ina į žydų kalbė i į 17 a dijimą. Už iksuo i okie žydų a dai: Mojzis, Mosse, Na hanien, Tabakjüdin, pa odan is i mo e s užsiėmimą, . y. p ekybą abaku, i . . (2010: 184186). Tuos a dus neleng a bu o su ink i, nes T ečiojo Reicho a s o ai specialiai naikino gausius šal inius, ku iuose bu o už iksuo i žydų asmen a džiai, dažnai sla iškos kilmės i in eg uo i į okiečių a dyną (2014: 29). Au o ius įdomiai ap a ia i iamų pa a džių asmen a džių kilmę, mo y acijos ka ego ijų pab ėždamas, kad juos galima suski s y i į penkias g upes, be deja, be eik nepa eikia pa yzdžių (2014: 24), odėl jų ieško a ki uose šal iniuose, nes ka ais sudė inga nus a y i ibą a p p a a dinių i 3 g upių pa a džių: