Dėl pragmatinės lingvistinės vietovardžių analizės (remiantis Marijampolės apskrities vietovardžiais)

166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII DALIA SVIDERSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: onomas ika ( ik inių žodžių da ybos, kilmės, mo y acijos y imai). DĖL PRAGMATINĖS LINGVISTINĖS VIETOVARDŽIŲ ANALIZĖS (REMIANTIS MARIJAMPOLĖS APSKRITIES VIETOVARDŽIAIS)1 On P agma ic Linguis ic Analysis o Place Names (Based on he Place Names o Ma ijampolė Coun y) ANOTACIJA Šis s aipsnis – mokslinė p agma inio ie o a džių y imo įžanga su kele u p adė os analizės ezul a ų. Jame emiamasi LKI Va dyno onduose saugomais unikaliais a pu- ka io Lie u os anke ų oponimijos duomenimis (Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais). Vienos e ninės s i ies ie ų a dų analizė pasi ink u aspek u y a anks esnių ie o a džių y imų įp as ais da ybos i kilmės požiū iais ąsa. S aipsnyje išdės y os pag indinės p agma inės ling is inės ie o a džių analizės eo- inės i me odologinės nuos a os, a skleidžiami lie u ių oponimikoje mažai naudo i y- imo aspek ai. Šioje publikacijoje emiamasi ypač įdomia i e inga iki šiol nepublikuo a „Žemės a dų“ anke ų pas abų skil ies in o macija, leidusia paž elg i į i iamąją oponimi- nę medžiagą pe e ninės s i ies kalbos a o ojų pa y imo p izmę. A lik as y imas apibend in as, pa eik os iš ados i ekomendacijos. ESMINIAI ŽODŽIAI: a puka io laiko a pis, ie o a džiai, p agma inė ling is inė ie- o a džių analizė, emocinė e inamoji kono acija, aizdinė eks- p esinė kono acija, e nokul ū inis kono acinis komponen as, 1 Padėka. S aipsnio au o ė nuoši džiai dėkoja už e ingas pas abas, pa a imus, ge ano iškumą p o . Rū ai Pe auskai ei, p o . Kazimie ui Župe kai i slap iesiems s aipsnio ecenzen ams. S aipsniai / A icles 167 Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais) s e eo ipas, į a dijimo si uacija, komunikacinė in encija, pe loku- cija, ad esan as (į a dy ojas), ad esa as. ANNOTATION The a icle is a scien i ic in oduc ion o he p agma ic esea ch o place names p esen - ing se e al esul s o he analysis in p og ess. I elies on unique da a o oponymy om he ques ionnai es o in e wa Li huania s o ed a he Depa men o Onomas ics in he Ins i u e o he Li huanian Language (place names om Ma ijampolė Coun y). The analy- sis o place names o a single e hnic egion om he selec ed pe spec i e is a con inui y o he p e ious place-name esea ch based on he usual aspec s o wo d- o ma ion and o igin. The a icle p esen s he majo p agma ic heo e ical and me hodological p inciples o he linguis ic analysis o place names; i e eals he esea ch aspec s which ha e sca cely been used in Li huanian oponymy. The p esen publica ion is based on especially in e - es ing and aluable in o ma ion om he commen s sec ion o he “Land Names” ques- ionnai es, which has no been published be o e. I enabled o app oach he oponymic esea ch ma e ial h ough he p ism o expe ience o language use s om a speci ic e hic egion. The esea ch gene aliza ions we e o mula ed; conclusions and ecommenda ions we e p o ided. KEYWORDS: in e wa pe iod, place names, p agma ic linguis ic analysis o pla- ce names, emo ional e alua i e conno a ion, isual exp essi e conno a ion, e hnic-cul u al conno a i e componen , s e eo ype, naming si ua ion, communica i e in en ion, pe locu ion, add es- se (name-gi e ), add essee. 0. ĮVADAS Regioninės oponimikos s udijose, g e a ie ų a dų da ybos, seman ikos i ki ų speci inių ypa ybių, galė ų bū i nus a y a i daugiau bend ųjų ling is i- nių – p agma ikos s ičiai p iski inų dalykų. P agma inis ling is inis požiū is į ie ų a dus išplės ų oponimikos analizės ibas. Taip pa bū ų išsaugo as i kompleksinis keliaaspek is y imų ak ualumas. Be o, šios s udijos pa i in ų a ba paneig ų dekla uojamą am ik ų Lie u os plo ų ie ų a dų sa i umą, ki- oniškumą a bend umus, ku ių galbū galė ų bū i daugiau nei ski umų. Tam p i eik ų į auk i į kalbamųjų y imų s i į i ki ų plo ų oponimiją. Rū a Ma cinke ičienė, ko ge o, pi moji šiandienos lie u ių oponimikos y imų kon eks e a k eipė dėmesį į ai, kad ik inių žodžių eikšmė panaši į DALIA SVIDERSKIENĖ 168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII apelia y ų kono acinę eikšmę <...>, ne iek į pačią eikšmę, kiek į jos už ibį, apiman į į ai ias aizdines, unkcines asociacijas i e inamuosius elemen- us (plg. Ma cinke ičienė 2000: 137–146). Kauno kono aciją mokslininkė y ė lais uoju i k yp iniu asociaciniu ekspe imen u2, aip pa bu o a lik a kon eks- inė pasi ink ojo ie o a džio analizė. Tiek ienu, iek ki u me odu a lik o y- imo duomenys leido kalbininkei da y i iš adą dėl am ik ų sąsajų a p ie os a do a ojimo kon eks o i jo kono acijos bu imo. Šis y imas paska ino i ki- as ling is es – Iloną Side a ičiū ę-Mickienę i Saulę Juzelėnienę – pasinaudo- jus elek onine eks yno analizės p og ama, a ink i Palangos i Nidos mies ų koloka us i juos suski sčius pagal kalbos dalis i i dažnumo požiū iu (Side a- ičiū ė-Mickienė, Juzelėnienė 2005: 70–75). Pas a uoju a eju naujų eo inių įž algų, egis, nea si ado. Kazimie as Župe ka pas ebėjo, kad dalykinių s ilių eks uose ie o a džiai u i ik in o macinę paski į, ki aip y a lais ųjų s ilių eks uose (šnekamojo, meninio, publicis inio) (Župe ka 2009: 263–271). Pi muoju a eju a ojami iesiogine eikšme, ie ų a dai neįgyja kono acijų, an uoju – jų eikiamą pa- g indinį u inį gali nus e i papildomoji in o macija – ie os į aizdis. Moks- lininko eigimu, ie o a džio ak ualizacijoje3 a imai susiję y a du dėmenys: žodis (jo ga sinė sudė is, da yba, seman ika) i uo žodžiu pa adin os ie os į aizdis. Aleksand o Vanago eigimu, „hid onimo seman ikos y inėjimo objek as y a oji speci inė hid onimo eikšmė, ku ią hid onimas u ėjo susida ymo me- u“ (Vanagas 1981: 9), nes „susida ymo me u hid onimai galėjo eikš i, bu o mo y uo i, iksliau – u ėjo labai pla ų i konk e ų seman inį u inį (nes kono- a o, apėmė b uožus, būdingus i isai objek ų ūšiai, i b uožus, ku iuos da u ėjo ik as ienas žymimasis objek as)“ (da ž . en pa , 6–17). Taigi s a - biausia – ką eiškė žodis i imo nomina p op ium me u [čia i ki- u iš e in a mano – D. S.]. Toks požiū is į ieną ie o a džių klasę (hid oni- mus) inka analizuojamiems isų klasių (poklasių) ie o a džiams. Išdės y a ie ų a dų y imo p agma inės ling is ikos aspek u į ai o ė odo, kad galimos kelios kalbamųjų onimų y imų k yp ys, leidžiančios išsiaiškin i: 2 Psicholing is inio ekspe imen o me u žmonės pa eikia pi mus į gal ą a ėjusius žodžius duo am žodžiui-s imului. Iš jų paaiškėja, kokias asociacijas jiems sukelia išgi s as, pama y as i pe skai- y as žodis (da ž . Ma cinke ičienė 2011: 32). 3 Dėl e mino ž . Župe ka 2009: 263. Šios są okos aiškinimas au o iaus pa eikiamas i su p iešin- gu kalbos p iemonių a ojimo būdo paaiškinimu (kas da o kalbamąją są oką ge iau sup an a- mą): au oma izacija – įp as inis a ojimas, o ak ualizacija – a ojimas, pa aukian is dėmesį, su okiamas kaip neįp as as, nepap as as (da ž . Župe ka 2008: 75). Ak ualizacijos są oka, ano mokslininko, a ima eksp esy umo, iš aiškingumo są okoms ( en pa ). S aipsniai / A icles 169 Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais) (1) kaip panaudojamas ie os a das kaip kalbinis ženklas am ik uose p agma- iniuose kon eks uose, (2) asociacinis ie os a do ekspe imen as i (3) socialiai su ok o bei užkoduo o ik inio žodžio eikšmėje p agma inio jos komponen- o paieškos. Mūsų a eju ak uali pas a oji y imų k yp is. Šiuo a eju y imo objek as i y a p agma inis komponen as onimo eikšmėje, o pag indinė y i- mų k yp ies są oka – kono acija. Kono aciją R. Ma cinke ičienė apibūdina kaip leksinės eikšmės dalį, pa- pildančią kai ku ių žodžių deno a inę eikšmę. Ši kono acija ap ėpia iską, kas y a daugiau nei į a dijimas, i pa odo kalbė ojo požiū į į minimą dalyką, o kai kada i bend aujančių žmonių a pusa io san ykius (Ma cinke ičienė 2011: 31). Mokslininkės eigimu, ji būna 1) sis eminė, pas o i, a sispindin i žodynų s aipsniuose, i 2) kon eks inė4. Sis eminę kono aciją, emdamasi Juozo Pikči- lingio ski s ymu, ji ski ia į is ūšis: a) aizdinę eksp esinę, b) unkcinę s ilis- inę i c) emocinę e inamąją. Mūsų a eju, a siž elgus į i iamos medžiagos speci iką, bus kalbama ik apie d i pas o iõs kono acijos ūšis: aizdinę eksp e- sinę i emocinę e inamąją. „Emocinė e inamoji kono acija odo, kaip kalbė ojas e ina žodžiu pa- adinamą dalyką“ ( en pa ). „Emocinis e inimas kaip žodžio eikšmės kom- ponen as, adinamoji kono acinė sema, – ne kalbančiojo iesioginė emocinė eakcija, o sąmoningas p anešimas apie okį emocinį san ykį a ojan kalboje į i in ą, kon encionalizuo ą aiškos būdą. Taigi emocinis eikšmės kompo- nen as iš esmės nesiski ia nuo koncep ualiųjų, adinamųjų deno a inių, eikš- mės semų“ (Guda ičius 2007: 83–84). Ši kono acijos ūšis gali bū i (a) eigiama i (b) neigiama. E alda Jakai ienė ski ia d i eigiamos (maloninė, pa e inė) i is neigiamos (menkinamoji, pajuokiamoji, ulga ioji) kalbamosios kono aci- jos ūšis (Jakai ienė 1988 48–57; 2010: 162). Pãs a osios pažymomis (san um- pomis) nu odomos i žodynuose p ie iena eikšmių bei daugia eikšmių žodžių eikšmių (mūsų a eju malon., menk., lg.). Vaizdinę eksp esinę kono aciją u in is žodis nusako deno a ą aizdu, ke- lia į ai ias asociacijas (Ma cinke ičienė 2011: 30). Šią kono acijos ūšį lemia sub jek y ios asociacijos, ji žodynuose pažymomis (san umpomis) p ie žodžių eikšmių nenu odoma. S aipsnio ikslas – išaiškin i p agma inės p igim ies komponen us ie ų a dų eikšmėse. Siekian šio ikslo, neišleis ina iš akių opoobjek o į a dijimo si uacijos s a ba, ku ioje akcen uo ina ad esan o (mūsų a eju į a dy ojo) in- encija ad esa o a ž ilgiu bei pa ies ad esa o eakcijos. 4 Kon eks inė kono acija nea pažįs ama iš a ski ai paim o žodžio eikšmės, be iš yškėja iš dažnai a nuola žodį supančio eks o, jos y imo būdai susiję su dažniausiais analizuojamojo žodžio junginiais a ba pe psicholing is inį ekspe imen ą (plg. Ma cinke ičienė 2011: 32). DALIA SVIDERSKIENĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Siekian užsib ėž o ikslo, bu o keliami šie užda iniai: 1) i iamoje medžiagoje as i ie ų a dų pa yzdžių, ku ių pama as a) emo- cinio e inimo požymį sa o eikšmėje u in is žodis, b) aizdingasis žodis, c) e nokul ū inį kono acinį komponen ą sa o eikšmėje u in is žodis, i juos ap- a i; 2) a puka io medžiagoje as i am ik omis asociacijomis pa em os eikš- mės ie ų a dų pa yzdžių i juos ap a i. Žinan , kad emocinis e inimas leksiškai eiškiamas imis būdais: pačia žodžio šaknimi kaip nominacijos pag indu, da ybiniais a iksais i pe kel iniu žodžių a ojimu (plg. Guda ičius 2007: 85), enka kons a uo i, kad s aipsnio už ibyje liko ie ų a dai, u in ys deminu y ų / pejo a y ų da ybai būdingas p iesagas. Ti iamoji medžiaga – Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iuje saugomi unikalūs a puka io Lie u os anke ų duomenys, . y. ie o a džių sankaupa lo- kaliniu p incipu pagal bu usias apsk i is. Šių ie o a džių inkimas bu o ini- cijuo as ke i ajame p aėjusio amžiaus dešim me yje Š ie imo minis e ijos Vals ybės a cheologijos komisijos, uo laiku p iklausiusios Kauno Vy au o Di- džiojo muziejui bei Pa a džių i ie o a džių kei imo komisijos. Pagal pa eng- us ie o a džių su ašymo lapus, pa adin us Žemės a dai, p adinių mokyklų moky ojai bei gi ininkai, ku ie, ado audamiesi specialiai pa eng a Kazio Al- minauskio Ins ukcija Lie u os žemės a dynui su ašy i ( oliau – Ins ukcija), ke- le ius me us (daugiausiai 1935–1937 m.) už ašinėjo ie o a džius, o užpildy us lapus g ąžino minė ai komisijai. Anke os išliko i šiuo me u saugomos Va dyno onduose. Iš iso jose už ašy a pe 150 000 iene ų ie ų a dų5. Ty imo pag indu pasi ink i iš gy osios kalbos už ašy i Ma ijampolės apsk i- ies ie o a džiai už iksuo i ylikoje alsčių: Balbie iškio, Gudelių, Igliškėlių, Kal a ijos, Kazlų Rūdos, K osnos, Liuba o, Liud ina o, Ma ijampolės, P ienų, Sasna os, Šila o o i Vei e ių. Kiek ienos alsčiaus gy enamosios ie os ie- o a džiams ski a a ski a anke a. Pagal uome inį adminis acinį suski s ymą ie o a džiai į 640 anke ų su ašy i iš šių alsčių e i o ijai p iklausiusių kai- mų, iensėdžių, d a ų, bažny kaimių, pali a kų i į 17 gi ininkijų anke ų. Iš iso Ma ijampolės apsk i ies anke ose už ašy a pe 5000 iene ų ie o a džių6. 5 Plačiau apie ie o a džių inkimą iš gy osios kalbos XX a. ke i ajame dešim me yje ž . Ma- ciejauskienė 2002: 57; 2002a: 104; 2002b: 3–4; LVŽ I XIV–XV. 6 Šioje s aipsnio ie oje, a siž elgian į slap ojo ecenzen o pas abas dėl ykdomų y imų sa- a ankiškumo i pi mumo nag inėjan bei publikuojan Ma ijampolės apsk i ies Žemės a dų anke ų a puka io medžiagą Lie u os ie o a džių geoin o macinės duomenų bazės ( oliau – bazės; p ieiga pe in e ne ą h p://l gdb.lki.l ) a ž ilgiu, išsamiai paaiškinamos kalbamųjų y imų iš akos, eiga, naujumas, ak ualumas, ski iamoji iba a p jų i duomenų bazėje pa eikiamos in o macijos. S aipsniai / A icles 171 Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais) 2001 m. p adžioje, suda an indi idualius planus uome iniame LKI Va dyno sky iuje, šio s aipsnio au o ei bu o numa y a i pa i in a mokslinės s udijos, o 2004 m. i kaip būsimos dise acijos, ema Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių da ybos i kilmės polinkiai. S a biausiais i įp as ais ik inių žodžių y imo požiū iais (da ybos, kilmės) planuo a analizuo i ieno adminis- acinio iene o ie o a džius, a puka iu už ašy us Žemės a dų anke ose. 2005 m. iš anke ų baigus ink i Ma ijampolės apsk i ies oponiminę medžiagą, pasi odė pi moji publikacija (ž . S ide skienė 2005: 91–118). Su ink os medžiagos pag indu a liekamų y imų ezul a ai bu o skelbiami ecenzuojamuose mokslo leidiniuose i ėliau, . y. 2006–2012 m. Visų a puka iu už ašy ų Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių sa a ankiškai ykdy ų y imų ezul a ai pa- skelb i a ski oje publikacijoje (plačiau ž . S ide skienė 2012: 232–243). Joje p is a y a šio egi- oninio ie o a džių y imo da ybos i kilmės aspek ais pa i is ne ik pa i ino a lik ų da bų ak ualumą, be i iš yškino pie aka inio Lie u os plo o ie o a džių y imų neišbaig umą bei bū inybę juos ęs i. 2013 m. a naujinus dok o an ū os s udijas Vy au o Didžiojo uni e si e e su Klaipėdos uni e si e u, Lie u ių kalbos ins i u u, Šiaulių uni e si e u, minė i da bai Dalios S ide skienės y a ęsiami. Tu ė a oponiminė medžiaga papildy a ie ų a dais, už iksuo ais Ma ijampolės apsk i ies gi ininkijų anke ose. Kiek pakeis a ykdomų y imų k yp is i pako- eguo as mokslinės emos pa adinimas – Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių da yba i mo y a- cija. Taigi, u in omenyje Aleksand o Vanago kel ą min į dėl oponimų y imo nepap as ai glaudžiai susijusiais da ybos, kilmės i seman ikos aspek ais, minė ais d iem požiū iais iki šiol analizuo i Žemės a dų anke ose už ašy i Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiai i oliau i iami, labiau gilinan is į jų seman inę mo y aciją, nei iki šiol o eikala o y imo ema. Visi onimai k ali ikuojami, klasi ikuojami emian is ne ik sa os onomas ikos p ak ika, . y. A. Vanago upių i eže ų a dų seman inės analizės me odologija, be i usų kalbininkų, e noling is ų da bais, bandan inkamai panaudo i kalbinėmis uni e salijomis laikomas eo ines bei p ak ines nuos a- as. Vie o a džių mo y acinė analizė g indžiama opoobjek ų į a dijimo incipų išsky imu (dėl jų ž . S ide skienė 2014: 16–17) i y imu. Toks analizės aspek as egioninės lie u ių oponimikos s udijose y a naujas i pe spek y us.Topoobjek ų į a dijimo p incipų išsky imas i y imas y a s a būs daugeliui kalbos mokslo s ičių, nes su elkia e noling is inę, socioling is inę, psicholing is inę in o maciją kalbos san ykio su ik o e išaiškinimui, a spindi kalbos pasaulė aizdį. 2008–2009 m. daba inių Kal a ijos, Kazlų Rūdos, Ma ijampolės sa i aldybių e i o ijoms p iklausan ys a puka iu Žemės a dų a i inkamose anke ose už ašy i ie o a džiai į auk i į 2007 m. p adė ą ku i in e ne inę bazę. Čia jie bu o g upuojami, klasi ikuojami, ap ašomi nu- ma y ais iek ling is iniais, iek in e ne inei e d ei p i aiky ais i inkamais ki ais aspek ais (plačiau ž . Bilkis 2011: 3–10). Neišleis ina iš akių ai, kad a puka io adminis acinio ie- ne o (apsk i ies) i daba inių minė ų sa i aldybių ibos su ampa iš dalies. Taigi in e ne inę bazę papildė ik dalis šio s aipsnio au o ės iš i os medžiagos (ž . bazės da bams panaudo os mokslinės li e a ū os są ašą: p ieiga pe in e ne ą h p://www.l gdb.lki.l / ie o a dziai/De- aul .aspx?pid=5). Be o, ski iamoji iba a p duomenų bazėje skelbiamos Ma ijampolės apsk i- ies oponimų dalies i sa a ankiškai ykdomų egioninių y imų aki aizdi. Pi muoju a eju bazė y a am ik as oponiminės medžiagos šal inis, pa eikian is kai ku iais aspek ais apdo o ą a puka io anke ų medžiagos dalį, s anda izuo us a ski ų oponimų da ybos, kilmės ap ašus i k . (plačiau ž . Bilkis 2011: 6, 9). Šią medžiagą galima oliau ūšiuo i i i i ūpimu aspek- u. An uoju a eju pi minio šal inio – anke ų – am ik o plo o oponiminė medžiaga šio s aipsnio au o ės ling is iškai isapusiškai sa a ankiškai apdo o a: išanalizuo a da ybos, DALIA SVIDERSKIENĖ 172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Taigi aki aizdu, kad keliamam s aipsnio ikslui įgy endin i panaudo i ie ų a dai suda o ik menką šio duomenų banko dalį. S aipsnyje a ojami sa o kilme miš ūs e minai: iek lie u iški, iek u in- ys g aikiškos kilmės kamienus – ai a i inka lie u ių oponimikoje jau egzis- uojančias adicijas: andén a dis – hid onmas; gy ẽnamosios iẽ os adas – oi- konmas; pélkė os iẽ os adas – helonmas; kálno adas – o onmas, laũko, pe os adas – ag onmas, mško adas – d imonmas; kẽlio, ãko adas – hodonmas. P i eikus šie keičiami sinonimais ie ó a džiai i oponmai. Kaip jau apo įp as a isose lie u ių egioninės oponimijos s udijose (Mic- kienė 2001; Endzely ė 2005; Ba ku ė 2008), žemės dangos a dams: kalnams, laukų, pie ų, miškų, kelių, akų a dams pa adin i a ojamas Pe o Joniko pasiūly as e minas žem a džiai (Jonikas 1990: 563). Jį a ojo lie u ių geog a- as, ašęs i kalbos klausimais, S anislo as Ta ydas (Ta ydas: 1958 5, 46), ki i lie u ių kalbininkai (Sa ukynas 1963: 235; 1971: 168; Razmukai ė 2003: 67), e nologė Auksuolė Čepai ienė (Čepai ienė 2013: 112, 129). P igijusios adicijos laikomasi i šiame s aipsnyje. Ž ilgsnis į ie ų a dus iš p agma ikos pozicijų (nu)lėmė i ki us, papildo- mus, s aipsnio e minus. Bu o pasi ink i įp as i lie u ių kalbininkų (Čepai- ienė 2007; Župe ka 2008; Jakai ienė 2010; Ry i y ė 2011) da buose a ojami e minai: šnekos ak as – kalbos ealizacijos p ocesas, ad esan as (mūsų a eju – į a dy ojas) i ad esa as7, p agma inė kompe encija – gebėjimas sup as i ad e- san o (į a dy ojo) ke inamą pe duo i eikšmę, ilokucija – ieno iš šnekos ak o lygmenų u inio komponen as, ku is pe eikia ad esan o (į a dy ojo) komuni- kacinį ikslą (komunikacinę in enciją), pe lokucija – eiksmo po eikis, a ba kas pasiekiama uo, kas pasaky a. Ta puka io ie o a džių pa eikėjus i už ašinė ojus užma š in nusinešė lai- kas. Taigi, siekian išsiaiškin i onines, e inamąsias i k . ie ų a dus lydin- čias žinias, in o man ų (mūsų a eju i ad esa ų) eakcijas, belieka pasikliau i išlikusia a puka io anke ų „Pas abų“ skil ies in o macija. Be šių komen a ų, kilmės, mo y acijos aspek ais, jau duoda apčiuopiamų ezul a ų. Ji y a in o ma y i kaip isu- ma: paaiškėja a ski ų ie o a džių poklasių da ybos ipų p oduk y umas, iš yškėja jų pana- šumai i ypač ski umai, sužinomi e ninės s i ies opoobjek ų į a dijimo dėsningumai. Gau i egioninės oponimikos y imo ezul a ai y a e ingi onomas ikos mokslui, s a būs engian sin e inį lie u ių oponimikos da bą Lie u os ie o a džių žodyną, eikšmingi i bal is ikai, i in- doeu opeis ikai, jais gali pasinaudo i i ki ų mokslo s ičių y ėjai. Be o, aiškinan is ie o a - džių mo y aciją, p agma inės p igim ies komponen us ie ų a dų eikšmėse, ypač p a e čia iki šiol nepublikuo a i in e ne o iešojoje p ieigoje neskelb a „Pas abų“ i ki ų Žemės a dų anke ų skilčių in o macija (dėl jos plačiau ž . šio s aipsnio 0. Į adą). 7 Ki aip Bi u ės Ry i y ės Ling is inės p agma ikos į ade (2011), ku iame a ojami kalbė ojo i klausy ojo e minai. Dėl pas a ųjų a ojimo da ž . Ingos Hilbig ecenziją (Hilbig 2011). S aipsniai / A icles 173 Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais) apibūdinimų, mo y acinių ap ašų, . y. unikalių, au en iškų duomenų apie an- ke ose už iksuo us ie ų a dus, opoobjek ų ypa umus, pa eikėjo san ykį su jais, oponimų analizė ienu a ki u aspek u (da ybos, mo y acijos)8, p e en- duojan i į ikslumą, išsamumą, p eciziškumą, daugeliu a ejų y a negalima. Be o, s udijuo i kalbamuosius ap ašus eikš ų paž elg i į i iamąją oponiminę medžiagą pe e ninės s i ies kalbos a o ojų pa y imo p izmę. Šią mūsų nuos- a ą pa emia i R. Ma cinke ičienės nuomonė: „Iš iesų ne žodis, o žmogus u i gal oje am ik ą eikšmę – koncep ą, są oką a samp a ą, ku ią gali iš eikš i ienu a ki u žodžiu. Tik indi idui a ojan žodžius kyla asociacijos, a si anda aizdiniai. Todėl eikšmės eikia ieško i ne žodyje a žodyne, be jo a osenos kon eks e, klausian pašneko o i lyginan sa ąjį konk e aus žodžio sup a imą su išgi s o a pe skai y o žodžio ypa umais“ (Ma cinke ičienė 2011: 8). Jelena Be ezo ič (Jeka e inbu gas), ykdydama kompleksinius oponimų y- imus seman ikos, p agma ikos aspek u (Березович 2014: 91), emiasi S e la- nos Tols ajos (Mask a) išdės y omis nuos a omis, ku iomis i inama, kad ne „plikos“ eikšmės iš žodynų išaiškina ie ų a dų seman iką, be ie o a džių ap ašų, komen a ų s udijos a skleidžia ealią ie o a džio a si adimo (susida- ymo) si uaciją9 (ž . Толстая 2008: 13–14). S. Tols aja i anksčiau y a akcen a- usi ie o a džių ap ašų, juos lydinčių komen a ų s a bą (Толстая 2002: 112– 127). Ji eigė: kuo daugiau ie o a dis „apipin as“ pasakojimais, uo daugiau jis pa s y a „pasakan is“. Rusų y ėjų bend a nuomone, ie ų a dų ap ašuo- se komen a ų a ijuojan is pasika ojimas su eikia ak ą ie o a džių eikšmių in e p e acijoms. Taigi y imų objek u ampa i anke ose už iksuo i ap ašai bei komen a ai, pa- dėsian ys išsiaiškin i ad esa o poziciją. Kalbamojoje medžiagoje s a būs išlie- ka i pa eikėjų išsaky i apibūdinimai, kokiais ypa umais pasižymi į a dijamasis opoobjek as, bei p iežasčių, dėl ku ių su eikiamas ie ai a das, nusakymas. Lie u ių e nologė, au osakos, bal ų eligijos i mi ologijos y inė oja Ra- d ilė Racėnai ė, analiza usi, kaip a siminimai apie p aei į į i inami ski in- guose sakmių žan uose i kaip jie są eikauja su k aš o aizdžiu, ėmėsi Aly aus bei T akų apsk ičių Žemės a dų anke ų medžiaga (plačiau ž . Racėnai ė 2013: 107–131). Mūsų y imo kon eks e nea odo be eikšmė jos įž alga, jog ie ų a dų ap ašymų, komen a ų gausa anke ose p iklauso nuo su ašy ojo kilimo 8 Ki ose anke ų skil yse pa eik os in o macijos nauda jau y a ekę įsi ikin i i anksčiau: skilčių „Žemės pa i šiaus ūšis, iš aizda, kokybė“ i „Upių, upelių iš akų bei žiočių ie os i jų apibū- dinimas“ į ašai p a e ė iksliau nus a an i iamų ie o a džių da ybos būdą, jų pama inius žodžius, iden i ikuojan opoobjek us i pan. (ž . S ide skienė 2010: 341–353; 2012: 81–98). 9 Ši si uacija eo iniuose oponimikos da buose da adinama onomas ine. Dėl e mino onomas- inė si uacija ž . TMOI: 220. DALIA SVIDERSKIENĖ 174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII ie os. Ty ėjos pas ebėjimas pa em as anke ų i uliniame puslapyje pa eik os in o macijos duomenimis: kokios apsk i ies, alsčiaus, bažny kaimio, kaimo, d a o ie o a džiai su ašy i anke oje, kokie su ašy ojo duomenys: pa a dė, a das, e slas (moky ojas, -a; gi ininkas), gimimo ie a alsčiaus i apsk i ies ikslumu bei ad esas. Pagal ai i galima sp ęs i, a su ašy ojas sa as, a s e i- mas. Ano y ėjos, s e imam žmogui žinios apie ie as i jų a dus pa eikiamos gausesnės: „aki aizdu, kad okių, ka ais ne pe nelyg gausių opog a inių nuo- odų y a daugiausia, kai mėginama ieną a ki ą k aš o aizdžio ie ą nusaky i s e imam žmogui“ (Racėnai ė 2013: 127). Ši endencija, odos, galioja i mūsų a eju. Ko ge o, okiu būdu siekiama bū i inkamai sup as am, odėl sa a kalbi- nė aiška komen uojama. Be o, kalbamasis dalykas (mūsų a eju opoobjek as) su ašy ojo menkai pažįs amas i ne inkamai jo įsi aizduojamas. Galima many- i, jog odėl i siekiama sužadin i analogiškus (kaip i pa eikėjo) in o macinius, asociacinius a pan. p ocesus su ašy ojo sąmonėje, kad išgi s as ie os a das jam „nelik ų s e imkūniu, nesup a imo igū a, neį ykusiu dialogu“ (Mykolai- y ė 2013: 16). Juk gebėjimas sup as i ki o kalbė ojo ke inamą pe - duo i eikšmę i y a adinama p agma ine kompe encija (plg. Ry- i y ė 2011: 9). Siekian užsib ėž o ikslo i paisan iškel ų užda inių, s aipsnyje i iamajai medžiagai bu o aikomi: 1) da ybinės analizės me odas, 2) komponen inės ana- lizės me odas, 3) ap ašomasis me odas su lyginamojo me odo elemen ais. Ta puka io medžiagos iene ai pi miausiai bu o e inami da ybos aspek- u aikan anden a džių klasei i i A. Vanago suda y ą s uk ū inį-g ama inį analizės me odą (plačiau ž . Vanagas 1970: 21–27), leng ai p i aikomą i ki ų klasių (poklasių) ie o a džiams analizuo i. Šiuo būdu išsiaiškinus ie ų a - dų pama inius žodžius, jų mo ologinį i leksinį s a usą, oliau bu o di bama su Lie u ių kalbos žodynu (an asis elek oninis leidimas (2013); oliau – LKŽe2). Kono aciniai pama inių žodžių ski umai paaiškėjo iš žodyne pa eikiamų pa- žymų (san umpų) i komponen inės šių žodžių eikšmių analizės. Be o, bu o analizuojami a puka io anke ose už iksuo i ie o a džių ap ašymai, pa eikėjų komen a ai, iš ku ių, kaip jau bu o minė a, i paaiškėjo ad esa o eakcijos, duo- menys apie ie as i a dus. Vie o a džiai s aipsnio sky iuose išdės omi abėcėlės a ka. Da ybos o - man ai galūnių, p iesagų ediniuose i ienas sandas nuo ki o dū iniuose a ski- iami b ūkšneliu. Remian is publikuo ais anden a džių šal iniais10, andenų a dai ki čiuojami. Ki čiuojami i ki i pa ikimai anke ose suki čiuo i ie ų a - dai. Jeigu a puka io duomenimis oponimas nesuki čiuo as a ba jo ki čia imas 10 O icialūs spausdin i anden a džių šal iniai: Lie u os TSR upių i eže ų a dynas (1963; oliau – LUEV) i Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas (1981; oliau – LHEŽ). S aipsniai / A icles 181 Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais) ž. Ss: a d. *Ž ai ys a pan., plg. a d. Waliul Zway is 1610 m. (IAK), da plg. lie. ž ai ỹs, - ʻkieno ž ai os akys, kas ž ai akisʼ. 2) Ve inimas dėl kalbėjimo būdo: Mike ón-iškė p . Lb : a d. *Mike onis a pan., plg. lie. mikẽ is ʻkas mikčioja, miksi, užsike a kalbėdamasʼ; Vekč-iškė a . Kl : a d. *Vekčius a pan., plg. lie. ekčió i, -iója, -iójo ʻmikčio iʼ; 3) Ve inimas dėl judėjimo i da bo spa os: Riõgl-iškis upl. M j: a d. *Riog- lys a pan., plg. Valen inum Roglis 1639 m. (IAK), da plg. lie. ioglỹs, - ʻkas ne ik us, ne angus, g iozdas, ke ėplaʼ ( anden a džio eikšmė mo y acijos po- žiū iu – upelis, ekan is pe Riogliui p iklausan į žemės plo ą)28; Tupika ž. B b – g eičiausiai iš p d. Tupikas (LPŽ II 1086), plg. lie. upkas, -ė M j šnek. ʻkas upinėja ie oje, lė ai di ba, lė ada bisʼ; 4) Ve inimas dėl emocijų aiškos: Ve ksn-škės p . Kl : p d. Ve ksnỹs (LPŽ II 1195), plg. lie. e ksnỹs, - ʻkas nuola e kia a g ei p a i ks aʼ. Visų šių žemė a džių pama iniams žodžiams būdinga neigiama kono acija, slypin i apelia y inių asmenų pa adinimų eikšmėse. Įdomus pasi odė i iamoje medžiagoje pas ebė as asmen a dinės kilmės e- dinys Vilkpaul-ynė mš. dalis KzR: a d. *Vilkpaulis a pan., dėl ku io plg. lie. ikas i a d. Paũlius (LPŽ II 410; LVKŽ5 261). Vie a, g eičiausiai, ga o a dą dėl čia gy enusio asmens / miško dalies sa ininko asmen a džio Paũlius. Taigi s a biausias ie os požymis nusakomas šio sudu inio onimo Vilkpaulis an uo- ju sandu -paul-: ‘Pauliaus gy enamoji ie a / Pauliaus aldoma miško dalisʼ. Kadangi anke oje jokių papildomų duomenų, komen a ų nepa eik a, belieka spėjamai many i, kad pi masis dū inio Vilkpaulis dėmuo ilk- pe eikia am i- k ą (g eičiausiai neigiamą) kono aciją. Ti ian Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių mo y aciją, aipogi pas ebė a, kad ne isi ie ų a dai, ku ių pama inis žodis ikas, y a susiję su šiuo gy ū- no pa adinimu iesiogiai, . y. eiškia jo papli imo (gy enimo, bu imo a pan.) ie as, pa yzdžiui, o onimas Vik-a-kalnis kln. Ss. Pu iniškės d a o i kaimo anke ose ašoma, kad ši pakilesnė žemės dangos ie a y a di ose, kalnelis – smėlio. Iš šių ap ašų aiškėja, kad pi masis dū inių sandas u i i e inamąjį eikšmės komponen ą, . y. kono acinę semą ‘ne ik asʼ29. Ve inamąjį eikšmės komponen ą, a odo, u i i ki i i iamojo plo o sudu - iniai ie ų a dai su „gy ūniniais“ pi maisiais sandais, pa yzdžiui, o onimas 28 Galbū nea mes ina i al e na y i hid onimo Riõgliškis kilmės aiškinimo galimybė – jis galė ų bū i kilęs iš lie. iõglin i (-y i), -ina, -ino ‘ne angiai ei i, ilk isʼ, plg. Ku ioglini u, ioglỹ? M j. 29 J. Lubienės eigimu, „ usų kalbos i onimų i mikonimų neigiamas emocinis e inimas ypač aki aizdžiai pe eikiamas bū en ilko pa adinimu, nuodingieji augalai a g ybai adinami „ ilkiniais“ (Lubienė 2012: 111). DALIA SVIDERSKIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII Blus-a-kalnis aukš . Igl: lie. blusà30; hodonimai Ku ap-kelis (< *Ku apk-kelis) kl. Gdl: lie. ku apkà; Rupuž-kelis kl. KzR: lie. upùžė. Ap a iamaisiais a ejais kono acinė sema – ‘menkasʼ. Be o, kaip odo šie nominaciniai iene ai, isi gy i pada ai (blusa, ku apka, upūžė) y a maži, galbū dėl o bū en jų pa adi- nimai pa a o i į a dijimo p ocese no in nusaky i mažesnes negu įp as a o- poobjek ų (aukš umos i kelių) apim is. Taigi pas ebė ajai daliai ie ų a dų dū inių būdinga neigiama kono acija, susijusi, ko ge o, su apib ėžiančiais dū inių sandais einančių gy ūnų pa adini- mų seman ika. A. Guda ičiaus eigimu, „gy ūnai kalboje pap as ai e inami neigiamai“ (Guda ičius 2007: 87)31. 2. VIETŲ VARDAI, PADARYTI IŠ VAIZDINGŲ- JŲ ŽODŽIŲ Iš aiškingą g upelę suda o ie o a džiai, pada y i iš eiksmažodžių. Balos a das Ma m-ỹnė M j sie inas su eiksmažodžiu ma m i, mama, -jo, pa- a o u šalu ine pe kel ine eikšme ‘ble bė i, plepsė i ( e dan ); sma kiai i iʼ, plg. Mama puodas – da p adės bėg i s iuba B [pag indinė eikšmė ‘su ga su g imz i, skęs iʼ]. Kalno a das Ùžki sč-iai Lb – sie inas su lie. užkis i, ùžke a, užki o p k. ‘ke an už e s i, užda y i; užs o iʼ, plg. Ne pap as a akimi galima bu o ma y i p iešakyje milžiniškus kalnus, ku ie užke a kelią (iš aš ų) [pag indinė eikšmė ‘a ski i dalį nuo isumosʼ]. Tokio ipo nominacija, ikė ina, siekiama pa eik i ad esa o aizduo ę, suke- lian am ik ų su ga su (Ma mỹnė) i aizdu (Ùžki sčiai) susijusių asociacijų. Ti iamoje medžiagoje bu o a k eip as dėmesys i į žemė a džius, ku ių da- ybos pama as – iš ik ukai, sie ini su kono uo ais eiksmažodžiais. Pie os a das Šnkš -a-pie ė KzR – sie inas su lie. šnkš ‘čekš , čiaukš (nupjo imui, nuki imui žymė i)ʼ, plg. Aš ik šnikš i nupjo iau šniū ą V . Tokį žemė a džio da ybos pama o pasi inkimą pa emia i šie ling is inės geog a i- jos duomenys, paaiškinan ys, kokio pločio y a šniū as (lie. šni as ‘ilgas siau- as žemės sklypas, ėžisʼ), kad ienu užsimojimu jį galima nupjau i / nuki s i: Šni as – kap ik akėčia galima pe ei i ( oks siau as) B 32. Iš ik ukas šnkš su- 30 Dėl jo da ybos i kilmės aiškinimo da ž . LVŽ I 523. 31 Lie u ių i onimų i mikonimų mo y acijos y imai (G i ėnienė 2006; 2010: 163–181; 2013; Lubienė 2012: 99–122; 2013: 52–70) šį pas ebėjimą pa emia. 32 E nologės A. Čepai ienės eigimu, žemės plo as bu o skaičiuojamas lys ėmis, užuoganomis ( ienu ka u užimamu a i lauko ba u), agomis (10–12 cm pločio), akėčiomis (apie 1 m) (ž . S aipsniai / A icles 183 Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais) sijęs su kono uo u eiksmažodžiu šnkš elė i, -ėja, -ėjo ‘s aiga nupjau i <...>ʼ. Tai- gi eiksmo sukel as įspūdis kalboje a ku iamas iš ik uku šnkš . Kalno a das Zig-lius P n – sie inas su iš ik uku zg, ku iuo, LKŽe2 duo- menimis, apibūdinamos aplinkybės, kokiomis yks a eiksmas – ka ojan nu- sakomas 1. ėjimas, bėgimas mažais žingsneliais, 2. abala imas, š y a imas33. Susiejus kalbamąjį iš ik uką su bend akamieniu eiksmažodžiu zigaluo i, -uoja, -a o ‘laks y i, zagaliuo iʼ, plg. Ku daba ep engiesi zigaluo ? V , aiškėja, kad šia- me plo e g eičiausiai ak ualizuo a pag indinė iš ik uko eikšmė ka ojan nusa- komam ėjimui, bėgimui mažais žingsneliais žymė i. Taigi opoobjek o į a di- jimo p ocese (galbū dėl kalno s a umo) da ybos pama u pasi ink as iš ik ukas zg, ma y , ke inan pab ėž i, pa yškin i juo nusakomą eiksmą – bėgimą ma- žais žingsneliais. 3. VIETŲ VARDAI, PADARYTI IŠ ETNOKULTŪRINĮ KONOTACINĮ KOMPONENTĄ SAVO REIKŠMĖJE TURINČIŲ ŽODŽIŲ „Kai ku ie mokslininkai nu odo e imologinę bei e nokul ū inę eikšmes (a eikšmės dalis), ku ios ienų laikomos dalykinės eikšmės, ki ų – kono acinės eikšmės dalimis. P z., e nokul ū inę eikšmę u i ik ie žodžiai (leksemos), ku ie pa adina speci ines ealijas“ (Lubienė 2009: 21). P i a ian pas a ajai nuo- monei (e nokul ū inė eikšmė y a kono acinės eikšmės dalis34) i ž elgian iš Čepai ienė 2013: 298). Da plg. lie. akčios ‘labai siau a žemės juos aʼ: Rėžis – d ejos akčios Rm (ilius acinis sakinys iš ki o plo o). 33 Ilius acinis sakinys su šiuo iš ik uku žodyne už ašy as iš ki o plo o: Tabaluoja kaip mazgas zg, zg, zg Ds. 34 Įdomus i besisiejan is su e nokul ū ine eikšme, a ba su kono acine eikšmės dalimi, y a Vig- man o Bu kaus, y usio li e a ū os opog a iją, su as as i ap ašy as, kaip jis pa s eigia (šiam eiginiui nep i a i neįmanoma), „labai in iguojan is“ Pa icko Chu os y imo agmen as: „jis Hen io Da ido Tho eau knygos Voldenas, a ba gy enimas miške (1854), ku ios sudedamoji dalis y a Voldeno planas, analizei, jos aiškinimui g e a įp as os li e a ū inės analizės pasi elkė ma i- ninkys ę: i kaip mokslą, i kaip p ak iką. Sekdamas Tho eau (jo knyga, už ašais, dokumen ais), pa s ma a o Voldeną, jo apylinkes, pa aleliai Voldeno, a ba gy enimo miške s udijoms, s udija o šių ie ų planus, opog a inius žemėlapius. S a biausios apibend inamosios Chu os y imo iš- ados: kiek ienas konk e us gam os, gam inės ie o ės ak as simbolizuoja sie- los ak ą, adinasi, kuo įdėmiau s udijuosi gam ą(šiuo a eju – pe ma ininkys ę), uo ge iau sup asi sa e, ad Voldeno i jo apylinkių ma a imo da bai Tho eau bu ę d asinis užsiėmimas, pasaulio sup a imo būdas, ku į jis „iš ašė“ ga siąja sa o knyga“ DALIA SVIDERSKIENĖ 184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII šių dienų pozicijos, kai mode nybė i indus ializacija išs umia iš gy enimo am ik us speci inius au os gy ensenos eiškinius, skelb i ap a iamosios e- ma ikos publikaciją nepaminėjus kele o a puka iu iš gy osios kalbos už ašy ų ie ų a dų su išlikusiais beek i alenčiais žodžiais35, pa adinančiais minė as speci ines au os ealijas36, ku ių nė a ki ų au ų kul ū oje, bū ų neleis ina. Šią g upelę suda o (a) is o inės p aei ies ealijų pa adinimai: mažažemių sklypininkų pa adinimas (išlikęs oikonime) Dažininkai ( . Dažinykai) bk. (Daukšių) dalis Pd n: lie. dažininkas ‘mažažemis, sklypininkasʼ (da ž . LVŽ II 143–144), (b) ma o pa adinimas (išlikęs ag onime) P eñ ai a . Ss: lie. p eñ- as ‘seno ės ilgio ma as (maždaug 4,5 m); plo o ma as (maždaug 18,66 m2)ʼ, plg. Pi kau ma gą i de ynis p en ùs žemės K . Da ienas ma o pa adinimas má gas ‘žemės ma asʼ, gausiau išlikęs i iamojo plo o ie o a džiuose Má gai kln. Igl, Lb ; Ma g-ẽliai p . B b; Ma g-ẽlis kln. Ld n, Ss; 2 p . KzR; Kal-ia-ma gis kln. KzR; Ps -a-ma gis kln. KzR, čia, kaip au iniu sa i umu pasižyminčios leksikos ep ezen an as, gali bū i minė- inas ik iš dalies. Ma gas – žodis kilęs iš okiečių kalbos mo gen – y as, ap- skaičiuojamas plo u, ku į galima sua i nuo pus yčių iki pie ų (Čepai ienė 2013: 297). Vokiškas ma gas mažesnis už mūsiškį. Lie u iškas ma gas – 0,71 ha; se- nasis ka ūnos (Lenkijos) ma gas lygus 0,59 ha (da ž . Ma inkėnas 2011) 37. „Ma e ialusis daik ų pasaulis u i eikšmingą, jo a ką lemiančią ypa ybę. Jis y a p opo cingas. Čia ienas daik as, į ankis, akandas a baldas de a su ki u, elpa ki ame a į alpina ki ą“ (Čepai ienė 2013: 295). Šiam e nologės eiginiui nep ieš a auja ie os a das T aina p . P n, pada y as, ikė ina, iš lie. anas ‘ ežimo dalis – p ie užpakalinio ske splaučio p i i in as d išakas lo elis, į (Bu kus 2011: 59). Šią ci a ą papildo i kalbininkės Gied ės Čepai ienės pas ebėjimas, pa em- as Jokūbo Minke ičiaus min imi: „ au a san ykiauja su sa o gam a psichologiškai, es e iškai i e iškai“, o au os do o ė išplaukian i iš jos na ū os i kul ū os simbiozės (ci . iš Čepai ienė 2007: 256). 35 Dėl šio e mino ž . Guda ičius 2007: 89; 2009: 93–96. Reginos K ašy ės eigimu, au iniu sa i- umu pasižyminčiai leksikai į a dy i į ai ių šalių kalbininkai a oja e minus lakūna, egioni- nė geog a inė leksika, kul ū iniai skoliniai, beek i alen ė leksika. Lie u ių kalbo y oje inkamiausiu laiky inas e minas beek i alen ė leksika, kalbininkės nuomone, y a sąlygiškas (plačiau ž . K a- šy ė 2009: 56–67). 36 Dėl są okos ealija a ojimo plačiau ž . Maks y y ė 2012: 50–56. 37 Ling is inės geog a ijos duomenys i iamajame plo e paliudijo i ki ą, apie me ologiją seno ės Lie u oje ašiusio Vinco Ma inkėno (ž . Ma inkėnas 2011) paminė ą, ma o pa adinimą ka is, ká is ‘ oks saikas bi iems daik ams seikė iʼ: Ka į miežių ga au Kl ; Jis du ka čiùs k iečių užsime- a G š; Jam ka is ugių neš i ik juokai Gdl; Ka į bul ių pasodyk AlksnV; Seniau žmonės ja us mie- uoda o kačiais Šn. Deja, Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių in en o ius pas a ojo, išlikusio i iamojo plo o oponimijoje, nepaliudijo. S aipsniai / A icles 185 Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais) ku į įleidžiamas pe auk is; pe auk is ka u su lo eliuʼ. Šiauliškių k. Žemės a dų anke oje ašoma: idu y pie os šakojasi. Nu ody a p iežas is, dėl ku ios deno a as bu o pa adin as bū en okiu a du, y a aiški i sup an ama: pie os kon igū acija į a dy ojui p iminė d išakį lo elį su įleidžiamu pe aukčiu, ku- ie „de a pagal o mas a ma menis. De a a pusa yje isa žmogaus ku iama i suku a aplinka kaip sis ema, ku ios pag indinis a skai os iene as y a jis pa s – žmogus“ ( en pa )38. 4. ASOCIACINIAI IR STEREOTIPINIO VERTI- NIMO REIKŠMĖS VIETŲ VARDAI J. Be ezo ič eigimu, p ie kono acijų šlyja asociacinis oponimų onas. Ypa- ingas eks aling is inis kalbamojo komponen o s a usas sąlygo as uo, kad šis ne u i ling is inės e i ikacijos. Jis gali bū i eksplikuo as mo y acijos ak uose, be ne pačios nominacijos (plg. Березович 2001: 8). Kaip pa yzdį y ėja pa ei- kia ie ų a dus Темник (ež.), Тёмной (upl.), Бездённое (ež.), Бездонный ( .), pada y us iš apelia y ų темный ( amsus) i бездонный (bedugnis), lydimus pa- eikėjų komen a ų „ amsus eže as, en pik osios jėgos edžioja žmones, po o juos paskandina“; „ en kapinės i upelis oks niū us, baisi ie a“; „ en nė a dug- no; žmonės kalba, kad en elniai pasi odo“; „jame senoliai maudy is d audė; baisi ie a, ji be dugno“. Tokio pobūdžio eakcijų pas o umas i pasika ojimas liudija ai, kad a i inkamos p asmės gali įgy i kalbinių kono acijų s a usą (da ž . en pa ). Regis, ai, kas pasaky a, siejasi i su Rena os Gžego čyko os s e eo ipo sam- p a a. Ji s e eo ipu laiko nusis o ėjusias eikšmės kono acijas, su a i inkamu ik o ės eiškiniu susijusias asociacijas, į i in as kalboje azeologizmais i ki ais sąlygiškai s abiliais junginiais. Aloyzas Guda ičius, a gumen uodamas sa o eiginį, kad ling is ikoje s e eo ipo są oka ka ais sup an ama labai plačiai, i pa eikia pas a ąjį kalbininkės s e eo ipo samp a os pa yzdį (ž . Guda ičius 2007: 156). Mūsų a eju, ko ge o, ikslesnė i labiau besisiejan i su s aipsnio ema y a ši žodžio s e eo pas eikšmė: ‘ isuomenės sąmonėje unkcionuojan- is supap as in as, schema izuo as, emociškai nuspal in as kokio no s objek o aizdinysʼ (TŽŽ: 704). Ją pa emia i pa yzdys iš a puka io anke ų medžiagos: Pe keliškių k. anke oje už ašy as du pyno a das Šeldekšnýnas ki aip Vélnia ais is 38 Ki a e us, galbū ag onimas galė ų bū i sie inas su lie. anas eikšme ‘medžio gabalas, iš ku- io skeliamos skalos, skalmedisʼ; dėl seman ikos da plg. Klỹnai d ., 2 p . B b: lie. klỹnas ‘ i- kampio pa idalo žemės plo as <...>ʼ (Va ų k. „Žemės a dų“ anke oje ašoma: išsidalin i smaili sklypeliai laukų). DALIA SVIDERSKIENĖ 186 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII (Šeldekšnýnas ‖ Véln-ia- ais is d p. V ), objek o apibūdinimo skil yje ašoma neišdžiūs amas du pynas. Pi masis a das eiškia šeldekšnių p iaugusią ie ą, ki- as – sie inas su apelia y u élnias. An asis žemė a dis e inamas p i aikan am ik ą nesikeičian į s anda inį požiū į ku elniai, en sunkumai i nesėkmės, nek eipian dėmesio į indi idualią ie os a do eikšmę ‘šeldekšnių p iaugu- si ie aʼ (lie. šeldẽkšnis ‘šal ekšnių šeimos k ūmas a medis (F angula)ʼ). Taigi ie o a džiu Šeldekšnýnas pa odomas gana s e eo ipiškas, emociškai nuspal in- as ie os, ku i apibūdinama kaip neišdžiūs ama, įsi aizda imas i neigiamas e inimas. „E ninių s e eo ipų y imas y a ak ualus, nes su e ninėmis g upėmis sie- jami s e eo ipai u i į akos žmonių elgesiui, a spindi konk ečiai bend ijai bū- dingą pasaulio su okimą i nuos a as dėl ki ų žmonių“ (Papau ėly ė, Župe ka 2010: 185). Ki u a eju leksiškai neu alus lauko a das Ab om-ỹnė l. M j u i g e iminę ly į Žyd-ỹnė. P iesagos -ynė ediniai, pada y i iš asmen a džių, i- iamame plo e žymi žmonių gy enamąsias a gy en as ie as (plg. Amb azas 2000: 55). Taigi Ab omỹnė: a d. Ab õmas (LPŽ I 60; LVKŽ5 39) mo y acijos požiū iu – ‘Ab omo gy enamoji ie aʼ. Gy ojoje kalboje a ojamo ki o žemė- a džio Žydỹnė: lie. žỹdas, -ė eikšmė – ‘žydų au ybės žmogaus gy enamoji ie aʼ – papildo, pa ikslina pi mojo ie o a džio eikšmę (‘Ab omo, ku is y a žydų au ybės žmogus, gy enamoji ie aʼ)39 i , ma y , pa odo į a dy ojo požiū į į ki ą, ki okį (ki os au os, ki os kalbos, ki okių pap očių) žmogų, gy enan į / gy enusį šioje ie oje. Į jį žiū ima kaip į „s e imą“, nepalankiai (plg. Papau ė- ly ė, Župe ka 2010: 199)40. 5. REZULTATŲ APTARIMAS (A), IŠVADOS (B), REKOMENDACIJOS (C) A. S aipsnyje pa eik a Ma ijampolės apsk i ies anke ose XX a. ke i ajame dešim me yje iš gy osios kalbos už ašy os medžiagos dalis, susijusi su ieno a ki o kaimo aplinka, gy en ojais, leido da ka ą41 pas ebė i, kad išlikusios anke- os, jų au en iški duomenys, y a a ski as s a bus a puka io palikimo iene as. 39 1923 m. isuo inio gy en ojų su ašymo duomenimis, Ma ijampolės apsk i yje gy eno 6,42 % žydų. Ki ų apsk i ies gy en ojų au inė sudė is bu o okia: lie u ių – 87,92 %, okiečių – 3,42 %, lenkų – 1,31 %, usų – 0,33 %, da ki ų – 0,60 %. Plačiau dėl i iamojo plo o demog a inių duomenų ž . Subačius 2009: 228. 40 Da plg. kalbininkės Gied ės Čepai ienės pas ebėjimą „ski ingos au os ski ingai ak uoja „sa ą“ i „s e imą“ (Čepai ienė 2007: 257). 41 Plg. S ide skienė 2012a: 240. S aipsniai / A icles 187 Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais) Ty imas a skleidė am ik ą šio Lie u os plo o žodžių ondo dalį, išlikusią ie o a džiuose: ne ik eksp esy ią, pa em ą emocijų aiška, be i ulga ią, menkinamąją. S aipsnyje bu o p isimin  i kai ku ie a puka iu už ašy i ie o a džiai, ku ių pama iniai žodžiai (dažininkas, p eñ as) d auge su išnykusiomis ealijo- mis bei jas lydinčiomis kul ū inėmis kono acijomis, jau pasi aukę iš ak y io- sios a osenos. Žodžiai mud ùs, skais ùs, apibūdinan ys žmogų (gy ą pada ą), y a po os i- iamojo plo o ie o a džių nominacijos pama as. Tai nep ieš a auja eiginiui, kad emocinis komponen as eikia žinių apie ad esan o (į a dy ojo) san ykį su pa adinamu objek u. Tačiau neišleis ina iš akių i ai, kad su okdamas am i- k us žemės dangos pa i šiaus objek us kaip ju iminius, ad esan as (į a dy ojas) ma o a si daugiau, negu y a iš ik ųjų42. S aipsnyje ap a i keli žemė a džiai, pada y i iš p a a dinės kilmės asmen- a džių. Čia p agma iniu aspek u i bu o e inami bū en šie asmen a džiai (žemė a džių pama iniai žodžiai). Daugelis iš jų pada y i pagal am ik ą eiks- mažodinę ypa ybę – eiksmą, eiklos pobūdį (Rioglỹs, Šlùbis, Tupikas i k .) a būseną (Ve ksnỹs) iš eiksmažodžių, ku ių eikšmė ʻp as ai, neaiškiai kalbė iʼ (miks i, eks i), ʻlė ai, šlubuojan , ne angiai, judė iʼ ( iõglin i, šlubúo i, upin- i). Neigiamas e inimas čia pa em as pajuoka (Kušlỹs, Vekčius, Ž ai ỹs i k .) i menkinimu (S o kojis). Pas a ųjų e inimo a spal ių iesioginė aiška galėjo a si as i esan amilia iam bend a imo būdui, bend aujan bui inėje aplinkoje. Iš šių asmen a džių įmanoma sp ęs i i apie bend uomenės a s o ų a pusa io san ykius. Lygia e čiais jie, ko ge o, nelaiky ini – pajuoka i menkinimas, egis, susiję su „s o inčiais laip eliu žemiau“. Analizuo i pa yzdžiai aip pa pa odė, kad i iamojo plo o a s o ai niekina lė ada bius. Šis pas ebėjimas siejasi su is o iko Pe o Kalniaus pas ebėjimu: ki ų egionų lie u iai, isuo inai p ipažindami Su alkijos gy en ojų pe dė ą šykš- umą, ka u mano, jog ai y a i gana eigiamas jų b uožas, ekonomiškumas ge ąja p asme, kad šis b uožas nulemia su alkiečių acionalesnį ūkininka imą, didesnį a kingumą i da bš umą (plačiau ž . Kalnius 2002: 23–52). Taigi i- iamosios e ninės s i ies i ki ų Lie u os plo ų a s o ų nuomonės, susijusios su da bš umu, su ampa. Nesklandus bend uomenės na ių kalbėjimas „sa ų“ ne ik nelieka nepa- s ebė as, be i neį e in as – aki aizdu, neigiamai. „Ga siakalbiai, lė akalbiai, kalba aupi, iesi, ne s ačiokiška“ – apie su alkiečių (zana ykų) kalbą i kal- bėseną ašo kalbininkas K. Župe ka, aiškinęsis, į kokias a minės kalbėsenos 42 Emo y ais gali bū i apibūdinamos i subjek y iai su okiamos konk ečios aplinkybės (dėl šio eiginio ž . Jakai ienė 2010: 163). DALIA SVIDERSKIENĖ 188 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII ap aiškas k eipia dėmesį nekalbininkai i kokiais me akalbiniais komen a ais a minė šneka y a apibūdinama neling is iniuose eks uose (plačiau ž . Župe - ka 2006: 178–191). Iš o, kas pasaky a, galima sp ęs i, kad pačių i iamojo plo o gy en ojų i ki ų e ninių s ičių a s o ų e inimai, susiję su „ga siakalbiais“ i „lė akalbiais“, su ampa ik iš dalies. Ta puka io medžiagos masy e pas ebė a seman iškai susijusių helonimų po- a Šiknãbalė i Uodeglė y a inkamas pa yzdys i ian ie o a džius p agma i- niu aspek u. P agma ika i ia san ykius a p komunikacijos p iemonių i jų a - o ojų. P agma ika i y a ai, kaip seman iką su okia klausy ojas (plg. Župe ka 2008: 42). Taigi į a dy ojas a liko am ik ą kalbinį eiksmą, ku į sup an amu būdu „pe da ė“ bend uomenei. Neišleis ina iš akių i ki a galimybė: galbū kal- boje ne as a al e na y ios inkamos aiškos p iemonės ie ai pa adin i ienu a du, odėl in o macija pe eikiama d iejų a dų de iniu. Pas ebė a, kad dalis ie ų a dų gy ojoje kalboje a ijuoja (Ab omỹnė ‖ Žy- dỹnė, Pauliùko kálnas ‖ T iedakalnis, Šeldekšnýnas ‖ Vélnia ais is), okiu būdu i- sapusiškiau iš eikšdami iek deno a inį, iek kono acinį sa o seman ikos u inį. Asociaciniai ie ų a dai (Ab omỹnė ‖ Žydỹnė, Šeldekšnýnas ‖ Vélnia ais- is) neapibūdina deno a o, nes pada omi iš koegzis uojančio leksiškai neu a- laus ie o a žio pagal jo seman inį panašumą. Taigi šis ie os a das apibūdina ne opoobjek ą, be ki ą ie os a dą pagal jo sukeliamas asociacijas, pa em as s e eo ipiniu mąs ymu. Jeigu ienu iš a ian iškai a ojamų a dų iš eiškia- mas san ykis y a a p deno a o ypa ybių i šio a do, ai ki u, asociaciniu a du, iš eiškiamas san ykis y a a p jo i minė o koegzis uojančio leksiškai neu a- laus ie os a do. Asociacinis a das y a a si žaismas ki u jo a du. Jeigu aso- ciacinio ie o a džio pama as y a koks no s objek o (šiuo a eju ais o) a das (Vélnia ais is : élnias, as as), ai ki u a du į a din ai ie ai (Šeldekšnýnas : šel- dẽkšnis) a si p ime amos o objek o ypa ybės, ku iomis iš ik ųjų ši nepasižymi. Iš y imo iš yškėjo subjek y iai emociškai i kul ū iškai s a bių (sa i)iden- i ikacijos pa idalų kon ū ai. Analizuo i a ejai pa odė, kad šiame plo e pasi- eiškia isiems lie u iams būdingas polinkis į pap as ai neigiamą emocinį e - inimą43. Galbū ai iš dalies lėmė i iamos medžiagos speci ika – ie o a džiai už ašy i iš gy osios kalbos. Šiai p ielaidai, a odo, nep ieš a auja i R. Ma cin- ke ičienės pas ebėjimas, kad „s ip us neigiamo e inimo i šnekamosios s ilis- inės kono acijos yšys <...>“ (Ma cinke ičienė 2011: 31). B. Ap a us ezul a us, galima da y i iš adas. Ve balinį po eikį da o ie ų a dai, ku iais apeliuojama į ad esa ą. Tam ik ų leksemų pasi inkimas – a a do pama as y a emo y as, a eksp esy as – ai i 43 Dėl šio eiginio ž . Guda ičius 2009: 99. S aipsniai / A icles 189 Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais) nulemia opoobjek o į a dijimo in enciją. Kaip žinoma, emo y ai eikia ad e- sa o jausmus, eksp esy ai – aizduo ę. Ad esa o eakcijos iš eiškiamos iesio- giai i pa eikiamos e inančių komen a ų o ma, okiu būdu leidžiančių sp ęs i apie pe lokucinį ie o a džio e ek ą. Sa o deno a iniu pama u emo y inė leksika y a si uacinė, kadangi emoci- jos glaudžiai susiję su jas pa i iančiu subjek u i jas sukeliančiu objek u. Taigi i ie ų a dai, ku ių da ybos pama as y a emo y as, laiky ini si uaciniais. Si uaciniai y a i iš eksp esy ų pada y i ie ų a dai, ypač ada, kai si uacija aikoma ki o ipo si uacijai, su pi mąja susijusiai panašumo i (a ) ki ais yšiais (Ma mỹnė, Ùžki sčiai). Tam ik ų s ilis inių igū ų unkciją i iamojo plo o „k aš o aizdžio eks uo- se“ a lieka ne ik ie ų a dai Ple a, Šnkš apie ė, Ziglius, be i an opomo i- zuo i ie o a džiai Mùd ė, Pupučiai, Skas ė bei ki i. Tokiu būdu ealizuojami į ai ūs ilokuciniai ad esan o (į a dy ojo) sumanymai. An opomo inis opoobjek ų į a dijimas ad esa o a ž ilgiu neiš engia ik- o ės a spindėjimo de o macijų, odėl negali bū i pakankamai in o ma y us. Siekian , kad ad esa ui bū ų leng iau a pažįs ami opoobjek ai, ie oj pla- esnės eikšmės ieno ie os a do gali bū i pasi ink  konk e esnės eikšmės du a dai, sus ip inan ys iek aiškumą, iek aizdingumą (seman iškai susijusių helonimų po a Šiknãbalė i Uodeglė). Ty ime pasi elk a ie ų a dų g upė, ku ios iene uose už iksuo i p a a di- niai asmen a džiai, a skleidė e ninės s i ies a s o ams būdingą požiū į į ben- d uomenės na ių būdo, išo ės, elgesio b uožus. Va ijuojančios žemė a džių ly ys pa odė, kad jų koegzis a imas gy ojoje kalboje leidžia i iamojo plo o bend uomenei ge iau su ok i ie o a džių eikš- mes, lydimas emocinio, s e eo ipinio e inimo, bei dalin is šiomis kompe en- cijomis a pusa yje. Iš ie o a džių galima sp ęs i i apie s e eo ipus, palaikomus e ninės s i ies a s o ų, nes šie y a pag įsčiausi. P agma inės ling is inės Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių analizės e- zul a ai pa odė, kad onimo ( ie o a džio) su eikimas galė ų bū i k ali ikuo- jamas kaip kalbinis eiksmas, apibūdinan is į a dy oją. Šis pa enka op imalią kalbinę p iemonę, ikslingai ją nuk eipia ad esa ui, ke indamas jį e ek y iausiai pa eik i į a dijimo si uacijoje. Tokiu būdu a siskleidžia į a dy ojo pasaulėjau a i pasaulėžiū a, . y. jo, kaip am ik os e ninės s i ies a s o o, ku iam s a bu ai, ką jis da o – į a dija ie as. Tik uome jos ampa pažįs amos, apgy endin os, su apa in os su konk ečia au ine bend ija i kul ū a. DALIA SVIDERSKIENĖ 190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII C. A ei yje y ėjo dėmesio lauk ų i ki os p agma inės požymių s i ys. Pa- yzdžiui, galimà neigiama mo y acijos požymio eikšmė „mo e iškas“44 (dėl jo usų kalboje ž . ППК: 118). Čia neišleis ina iš akių, kad „leksinis onas u i au- inę speci iką“, „ski ingose kalbose ek i alen iški žodžiai gali kel i ski ingas asociacijas“ (Guda ičius 2009: 101). Specialaus dėmesio laukia i ie ų a dai, pada y i iš lie. gùdas (pa yz- džiui, Gud-ã-pie ė p . Kl ; Gùd-a- ais is p . Gdl i k .). Kadangi gùdas nė a i- k asis e nonimas, geog a iškai jis nė a susijęs su ku ia no s e i o ija, au a (plg. Ka aliūnas 1999: 44), aigi, emian is ie o a džių ap ašais anke ose, kiek ienu konk ečiu a eju ek ų aiškin is, kada lie. gùdas a ojamas eikšme ‘bal a usis (ka ais lenkas a usas)ʼ, kada pi masis dū inių sandas u i i e inamąjį eikš- mės komponen ą. A ei yje (1) mo op agma iniu aspek u u ė ų bū i į e in i i ie ų a dai, u in ys deminu y ų / pejo a y ų da ybai būdingas p iesagas; (2) kaip ie ų a dų koegzis a imas šnekos ak uose p iklauso nuo kalbinės si uacijos – o icia- liosios i bui inės (ypač oikonimų klasėje); (3) ak uali bū ų p agma inė ie ų a dų analizė, pa em a kelių nominacinių si uacijų, p iklausančių ski ingiems sinch oniniams pjū iams, p iešpas a ymu. Pas a osios analizės ezul a ai iš da- lies padė ų nus a y i besikeičiančios „onomas inės mados“ požymius (šiuolai- kiškumą, kai ą i pan.). Taigi Ma ijampolės apsk i ies ie o a džių in en o izacija p agma iniu as- pek u p adė a. S aipsnyje išdės y i pas ebėjimai y a bū ina p ielaida išsames- niems oponimijos y imams iš ap a os pe spek y os, nes keliamam s aipsnio ikslui įgy endin i panaudo i ie ų a dai suda ė ik menką u imo duomenų banko dalį. Ki ų Lie u os plo ų ie o a džių analizės į aukimas į p agma ikos y imus ženkliai išplės ų lie u ių oponimikos aki ačius i leis ų nag inė i ie- o a džių p agma inę p oblema iką pla esniu mas u – ki ų šalių panašaus po- būdžio y imų kon eks e. 44 Pa yzdžiui, Bób-a-kalnis mš. dalis M j i k . S aipsniai / A icles 197 Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais) Улльман С. 1970: Семантические универсалии. P ieiga pe in e ne ą: h p://www. philology. u/linguis ics1/ullman-70.h m [žiū ė a 2014-08-01]. Федотова Т. В. 2008: Специфика метафорических топонимов в аспекте восприятия мира человеком. Вестник ВГУ, серия: Лингвистика и межкультурная коммуникация 2, 48–51. On P agma ic Linguis ic Analysis o Place Names (Based on he Place Names o Ma ijampolė Coun y) SUMMARY In addi ion o wo d- o ma ion, seman ics and o he speci ic cha ac e is ics o place names in he s udies o egional oponymy, o he gene al linguis ic – p agma ic sphe e ela ed aspec s could be aken in o conside a ion as well. A p agma ic linguis ic app oach owa ds place names would expand he bounda ies o oponymic analysis. I would also p ese e complex mul i-aspec esea ch ele ance. The di e si y o esea ch o place names om he pe spec i e o p agma ic linguis ics p esen ed in he a icle shows ha he e is a possibili y o se e al di ec ions o esea ch o he onyms unde analysis. In his case, a ele an esea ch ield is he sea ch o a p ag- ma ic componen in he meaning o a socially pe cei ed and encoded p ope name. In he p esen esea ch he esea ch objec is a p agma ic componen in he meaning o he onym, wi h conno a ion as he p incipal concep o he esea ch ield. In o de o single ou he componen s o p agma ic na u e in he meanings o place names, he impo ance o he si ua ion o naming a oponym objec should be aken in o conside a ion by highligh ing he in en ion o he add esse (in ou case – he name-gi e ) in espec o he add essee as well as he eac ions o he add essee him / he sel . The esea ch ma e ial is unique da a o oponymy om he ques ionnai es o in e wa Li huania which a e s o ed in he Onomas ics Depa men o he Ins i u e o he Li h- uanian Language. Whe eas a p agma ic linguis ic analysis o place names om a single e hnic egion is a con inui y o he p e ious esea ch o place names om Ma ijampolė Coun y eco ded du ing he in e wa pe iod in e ms o wo d- o ma ion and o igin, he place names om he same coun y, eco ded om he ac ual language usage, ha e also been selec ed as he basis o his esea ch. In pu suance o he goal, he ollowing objec- i es we e aised: 1) o ind examples o places names in he esea ch ma e ial wi h a) an emo i e wo d, b) an exp essi e wo d, c) a wo d wi h an e hnic-cul u al conno a i e com- ponen in i s meaning as he base wo d and o discuss hem; 2) o iden i y he examples DALIA SVIDERSKIENĖ 198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII o place names o he meaning based on ce ain associa ions in he in e wa ma e ial and o discuss hem. Bea ing in mind ha an emo ional e alua ion is lexically exp essed in h ee ways, i.e. he oo o he wo d as he basis o nomina ion, de i a ional a ixes and he igu a i e use o wo ds, i should be no ed ha he places names wi h he su ixes cha ac e is ic o he o ma ion o diminu i es / pejo a i es emained ou side he ocus o a en ion. The desc ip ions and commen s eco ded in he ques ionnai es, which help o iden i y he add essee’s posi ion, ha e also been selec ed as he esea ch objec . In he ma e ial un- de analysis he add essee’s posi ion does no only e eal in he desc ip ions exp essed by in o ma ion p o ide s on he peculia i ies o he oponym objec being named bu also in he desc ip ion o he condi ions unde which he place is gi en i s name. To achie e he goal and objec i es, he a icle applied he ollowing me hods o he esea ch ma e ial: 1) wo d- o ma ion analysis me hod; 2) componen ial analysis me hod; 3) desc ip i e me hod wi h compa a i e me hod elemen s. The uni s o in e wa ma e ial we e i s e alua ed om he pe spec i e o wo d- o ma- ion by applying a s uc u al-g amma ical analysis me hod de eloped by A. Vanagas o he analysis o he names o wa e bodies which can also be easily applied o he analysis o he place names o o he classes (sub-classes). A e iden i ying he base wo ds o place names and hei mo phological and lexical s a us on he basis o his me hod, he esea ch u he ocused on he “Dic iona y o he Li huanian Language” (2013). The conno a i e di e ences o base wo ds became clea om he abb e ia ions p o ided in he dic iona y and a componen ial analysis o he meanings o hese wo ds. Wha is mo e, he desc ip- ions o place names eco ded in in e wa ques ionnai es and he commen s o in o ma ion p o ide s we e analysed; as men ioned be o e, hey e ealed he add essee’s eac ions. In his way, he oponymic ma e ial unde analysis was e alua ed h ough he p ism o expe- ience o he language use s om a speci ic e hnic egion. The esea ch e ealed a ce ain pa o he und o wo ds om he speci ic Li huanian egion su i ing in place names: no only exp essi e, based on he exp ession on emo ions, bu also ulga and pejo a i e. The a icle also ecalls ce ain place names eco ded in he in e wa pe iod wi h he base wo ds (dažininkas, p eñ as) al eady wi hd awn om ac i e usage oge he wi h de- unc ealia and he accompanying cul u al conno a ions. The place names appealing o he add essee make a e bal impac . The choice o ce - ain lexical p ope ies – whe he he base wo d is an emo i e o exp essi e wo d – de e - mines he in en ion o naming a oponym objec . As i is well known, emo i e wo ds ap- peal o he add essee’s eelings, while exp essi e wo ds a ec his / he imagina ion. The add essee’s eac ions a e exp essed di ec ly and p o ided in he o m o e alua i e com- men s, hus enabling o decide on he pe locu iona y e ec o he place name. Emo i e lexis is si ua ional by i s deno a i e base because emo ions a e igh ly linked wi h he subjec expe iencing hem and he objec a ousing hem. Hence, place names wi h an emo i e wo d as hei base wo d should also be conside ed si ua ional. S aipsniai / A icles 199 Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais) Wha is mo e, he place names o med om exp essi e wo ds a e also si ua ional, es- pecially in cases when he si ua ion is applied o he si ua ion o a di e en ype, which is ela ed o he o me by simila i y and / o o he ela ions (Ma mỹnė, Ùžki sčiai). The unc ion o ce ain s ylis ic igu es in he “landscape ex s” o he egion unde discussion is no only pe o med by place names Ple a, Šnkš apie ė, Ziglius bu also by an h opomo phized place names Mùd ė, Pupučiai, Skas ė and o he s. In his way, a ious illocu iona y in en ions o he add esse ( he name-gi e ) a e ealised. An h opomo phic naming o oponym objec s om he pe spec i e o he add essee does no escape he de o ma ions o he e lec ion o eali y; hus, i canno be su icien ly in o ma i e. To make oponym objec s mo e easily ecognizable o he add essee, wo names o a mo e speci ic meaning can be selec ed ins ead o one place name o a b oade meaning in o de o s eng hen bo h cla i y and pic u esqueness (a pai o seman ically ela ed helo- nyms Šiknãbalė and Uodeglė). A g oup o place names wi h nick-name ela ed pe sonal names eco ded in i s uni s used in he esea ch e ealed an app oach cha ac e is ic o he ep esen a i es o he e h- nic egion owa ds he ai s o pe sonal manne s, ex e io looks and beha iou o ce ain communi y membe s. The a ying o ms o place names (Ab omỹnė ‖ Žydỹnė, Pauliùko kálnas ‖ T iedakalnis, Šeldekšnýnas ‖ Vélnia ais is, e c.) showed ha hei co-exis ence in he ac ual language us- age enables he communi y o he a ea unde analysis o be e unde s and he meanings o place names accompanied by an emo ional and s e eo ypical e alua ion and o sha e hese compe ences among hemsel es. In addi ion o he abo e, place names enable us o decide abou s e eo ypes suppo ed by he ep esen a i es o he e hic egion because hey a e mos alid. The obse a ions p esen ed in he a icle a e a necessa y p econdi ion o mo e ho - ough oponymic esea ch om he pe spec i e unde discussion because he place names used o achie e he goal aised in he a icle accoun o a small sha e o he a ailable da- abank only. The inclusion o he analysis o place names om o he Li huanian egions in p agma ic esea ch would subs an ially expand he ho izons o Li huanian oponymy and enable he analysis o place-name ela ed p agma ic p oblems on a b oade scale – in he con ex o simila esea ch o o he coun ies. Į eik a 2015 m. spalio 19 d. DALIA SVIDERSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a dalia_s ide [email protected] , dalias ide [email protected]