Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne

DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Vilniaus universitetas Mokslinių tyrimų kryptis: onomastika. NAUJI DVIKAMIENIAI ASMENVARDŽIAI 1991–2010 M. LIETUVOS VARDYNE New Compound Proper Names of the Period 1991–2010 in the Lithuanian Onomasticon ANOTACIJA Pristatant naujus dvikamienius asmenvardžius, duotus LR piliečiams, gimusiems 1991–2010 m., aptariamas vienas lietuvių vardyno atnaujinimo būdas pastaraisiais dešimtmečiais. Tiriant nustatyta, kad sudarant dvikamienius vardus su įprastais kamienais jungiami nauji dėmenys, atsiradę iš apeliatyvų (ar apeliatyvinės kilmės vardų), dvikamienių asmenvardžių trumpinių ar svetimkilmų vardų, kurie yra dažniausi pamatai. Jie rodo, kad susidarant vardo kamienui jo pamatinio žodžio reikšmė nėra svarbi. Taip pat pasitaikė ir iš dviejų naujų kamienų sudarytų vardų, kurie patvirtino asmenvardžių su vienu nauju kamienu kūrimo polinkius. Iš tirtų vardų išaiškėjo, kad pagrindinė priežastis susidaryti naujam vardų dėmeniui yra jį turinčio asmenvardžio žinomumas ar dažnumas, tai paremė ir įprastų kamienų atranka į naujus vardus. Dažniausias kamienų pamatas yra pirmasis skiemuo ir pirmas antrojo skiemens priebalsis, kas rodo, kad žodžio daliai tampant kamienu svarbiausia jo reikšminė dalis – pradžia, paprastai peržengianti skiemens ribą. ESMINIAI ŽODŽIAI: asmenvardis, naujasis dvikamienis vardas, apeliatyvas, trumpinys, svetimos kilmės vardas. ANNOTATION By presenting new compound personal names given to Lithuanian citizens born in the period 1991–2010, the article discusses one of the ways used to update the Lithuanian stock of proper names in the recent decades. The study revealed that compound proper names are created by combining commonplace stems with new components which mostly originate from appellatives (or names of appellative origin), hypocoristic compound personal names or foreign names which are the most common base words. They show that the 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne meaning of the base word is not important in the formation of the stem of a proper name. There are also proper names composed of two new stems, which testify the tendency to create personal names with a single new stem. The proper names under analysis make it clear that the main reason behind the creation of a new name component is the popularity or frequency of the personal name which has it; it was also supported by the selection of traditional stems for the creation of new proper names. The most common base of stems is the first syllable and the first consonant of the second syllable, which shows that as the part of the word is turning into a stem, the beginning, being its most important meaningful part, usually surpasses the limits of the syllable. KEYWORDS: Personal name, new compound proper name, appellative, hypocoristic, foreign origin name. 1. 1. ĮVADAS Asmenvardžių tyrimai rodo, kad nuo 1991 m. intensyviai atnaujinamas Lietuvos vardynas (Maciejauskienė 1998; Sinkevičiūtė 2011; Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014). Kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje vyksta pokyčių: kuriami nauji vardai, iš kitų kalbų perimami svetimos kilmės asmenvardžiai ir jų variantai, perdirbami įprasti vardai, pastaraisiais metais duodami daugiau nei anksčiau Lietuvos vaikams (Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014). Kita dalis naujų vardų yra reti individualios kūrybos rezultatai, todėl norint nustatyti, kaip ir kodėl jie sukurti, reikia ieškoti jų kūrėjų, kas vis dėlto yra sunkiai įgyvendinama. Vieni tokių sukurtų vardų yra nauji dvikamieniai asmenvardžiai, kurių dėmenimis tapo skirtingos kilmės leksemos (Maciejauskienė 1998; Sinkevičiūtė 2011). Nors Vitalija Maciejauskienė (1998: 39–40) dėl hibridinės darybos vardus, padarytus sujungus savos ir svetimos kilmės dėmenis, vertina neigiamai, bet juos išskyrusi komentuoja dėmenų, kuriais tapo svetimos kilmės vardų trumpiniai, jų dalys, kilmę. Taip patvirtinama, kad paskutinį XX a. dešimtmetį Lietuvoje esama naujų dvikamienių vardų, kurių inventorius nėra baigtinis. Iš 2007–2010 m. pradėtų vaikams duoti naujų vardų matyti, kad dvikamieniai asmenvardžiai sudaromi ne tik suduriant įprastus kamienus su svetimos kilmės vardų dalimis, jų trumpiniais, bet naujais dėmenimis tampa apeliatyvai, jų kilmės vardų pradžios, pabaigos dalys (Sinkevičiūtė 2011: 219–220). Taigi naujų dvikamienių asmenvardžių kūrimas ne tik yra nuolatinio pastarųjų metų vardyno atnaujinimo dalis, bet akivaizdus ir proceso visuotinumas: naujais vardų dėmenimis nuolat tampa apeliatyvinė ir tikrinė leksika. Iš naujų 2007–2010 m. dvikamienių vardų galima pastebėti, kad jų dėmenimis dažnai tampa Straipsniai / Articles 83 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ populiarių Lietuvoje ar keliuose skirtinguose asmenvardžiuose pasikartojančios vardų dalys. Tuo remiantis siekta identifikuoti pirmais dviem nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmečiais pradėtus vartoti naujus dvikamienius vardus ir aptarti jų dėmenis. Įgyvendinant šį tikslą norėta: pagal onomastikos literatūrą išryškinti, kaip kurti nauji lietuvių dvikamieniai vardai ankstesniais amžiais, išskirti dvikamienių vardų grupes pagal jų naujus kamienus ir nusakyti jų raidos dėsningumus bei nustatyti, kaip ir kokie įprasti kamienai vartojami naujuose dvikamieniuose varduose. Skirstant asmenvardžius naudotasi Kazio Kuzavinio ir Bronio Savukyno Lietuvių vardų kilmės žodynu (2003, toliau – LVKŽ), Aleksandro Vanago Lietuvių pavardžių žodynu (1985–1989, toliau – LPŽ) ir tikrintas Zigmo Zinkevičiaus (2008: 73–169) dvikamienių vardų kamienų sąvadas. Vardas į tyrimą trauktas tada, kai jo nefiksavo šie šaltiniai, ir bent vieno jo dėmens nebuvo LVKŽ, LPŽ dvikamieniuose onimuose ar Z. Zinkevičiaus kamienų sąvade. Tokie asmenvardžiai laikyti naujaisiais dvikamieniais vardais. Taip pat svetainėje www.vardai.vlkk.lt tikrinta, ar išskirtas naujo kamieno derinys su įprastu nesudarė ankstesnių metų vardo, taigi asmenvardis aptariamas tik nustačius, jog pirmą kartą juo pavadinta 1991–2010 m. Kamienai, kurie yra LVKŽ, LPŽ minimumuose dvikamieniuose onimuose, vadinami įprastais, kaip ir iš jų sudaryti dvikamieniai vardai, nes yra savos kilmės ir jau funkcionuoja lietuvių vardyne. Su įprastais dėmenimis naujus vardus sudarę iki šiol šaltiniuose nefiksuoti kamienai sąlygiškai vadinami naujais, nes jų galėjo pasitaikyti ir dvikamieniuose varduose, duotuose anksčiau nei 1991 m. Prie naujų dėmenų neskirti iškreipti kamienų variantai, nes jie nėra autentiški, bet susidarę dėl terminų ypatybių, atsiradę dėl rašybos riktų. Identifikuojant naujus dėmenis susidurta su problema dėl kamienų senumo, nes kai kurie naujais laikomi dėmenys sutapo su Z. Zinkevičiaus sąvado kamienais, tyrėjo laikomais įprastais. Todėl kai atrodė, kad minėtame sąvade kamienas išskirtas nemotyvuotai – dažniausiai dėl manomos kitokios tuos kamienus turinčių asmenvardžių kilmės (Sinkevičiūtė 2010: 147–148), buvo teiktas kitas vardų kilmės aiškinimas, o kamienas laikytas nauju. Asmenvardžiai į grupes dalijami pagal naujus kamienus ir skiriami abu jų dėmenys. Prie įprastu laikomo kamieno teikiamas jį turintis dvikamienis onimas iš LVKŽ, LPŽ ar Z. Zinkevičiaus sąvado. Naujų dėmenų kilmė aiškinama nurodant jų pamatinius apelatyvus ar LVKŽ fiksuotus vardus. Tais atvejais, kai naujo dėmens kilmės nebuvo galima pagrįsti LVKŽ asmenvardžiais, teikti vardai ir iš kitų šaltinių, juos nurodant tekste. Tam pačiam kamienui pasikartojus kituose asmenvardžiuose pateikiama nuoroda su rodykle vardo, kuris pirmą kartą minimas jo grupėje, siekiant išryškinti pasikartojančius kamienus. Nauji 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne vardai sukirčiuoti remiantis struktūriškai panašių lietuvių asmenvardžių kirčiavimo polinkiais, atskirais atvejais teikti kirčiavimo variantai. Tyrimo medžiaga 2006 m. gauta iš Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Registras) tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir pildyta vėlesnių metų vardais. Kelianarius įvardijimus traktuojant kaip atskirus, peržiūrėta daugiau nei 23 tūkstančiai vardų, iš kurių kaip atskiri vienetai atrinkta 100 tiriamųjų asmenvardžių – 1991–2010 m. gimusiems LR piliečiams duoti nauji dvikamieniai vardai. Pristatant vardus po naujo vienanario asmenvardžio, teikiamo iš Registro, rašomas skaičius, kuris rodo, kiek vardų duota vaikams tiriamuoju laiku. Sudėtinių įvardijimų nariai taip pat teikti kaip vienanariai vardai. Visa tiriamųjų ir pamatinių vardų statistika matoma svetainėje www.vardai.vlkk.lt. 2. NAUJI ANKSTESNIŲ AMŽIŲ LIETUVIŲ DVIKAMIENIAI ASMENVARDŽIAI Onomastikos literatūroje teigiama, kad daugelis lietuvių dvikamienių vardų siekia baltų bendrystės laikus, o jų senumą remia asmenvardžių, jų kamienų atitikmenys kitų baltų tautų antroponimijoje (Zinkevičius 1977: 228; 2008: 71–72). Be šių asmenvardžių, yra ir naujus savos kilmės kamienus turinčių dvikamienių vardų, kurių dėmenys atsirado perdarius egzistuojančius kamienus ar naujais dėmenimis tapus apeliatyvams (Zinkevičius 2008: 181–190). Taigi lietuvių asmenvardžiai nesiskiria nuo kitų tautų vardų – panašių pokyčių vykdavo ir kitų kalbų varduose; pridurtina, kad naujais vardų kamienais kitose kalbose tapdavo ir jų trumpiniai (plg. Bach 1952: 131; Superanskaja 1988: 8). Remdamasis lietuvių pavardėmis Z. Zinkevičius (2005: 46–47; 2008: 484–486) nustatė, kad Lietuvoje yra svetimkilmius kamienus turinčių dvikamienių asmenvardžių, kurie atsirado krikščioniškiems vardams ėmus brautis į senąją savos kilmės kamienų sistemą. Taigi dvikamienių vardų kamienų atnaujinimas svetimos kilmės elementais yra senas reiškinys, vykęs dar prieš pradedant rastis lietuvių pavardėms. V. Maciejauskienės (1973: 177–179) atlikta istorinių onimų analizė patvirtino, kad ir formuojantis pavardėms Lietuvoje radosi naujų dūrinių su krikščioniškų vardų, jų trumpinių ir apeliatyvų kilmės kamienais bei asmenvardžių, turinčių abu krikštavardinius dėmenis. Šių vardų kamienais tapdavo įvairūs svetimkil­miai asmenvardžiai, o dūriniai, kurių kamienai – krikštavardžiai, dažni ir vokiečių vardyne (Maciejauskienė 1973: 177–178, su literatūra). Tai remia visuotinai žinomą faktą, kad naujų dėmenų įtraukimas į vardus yra Straipsniai / Articles 85 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ universalus reiškinys, būdingas ir kitoms kalboms, akivaizdžiai vykęs formuojantis Lietuvos pavardėms. Taigi naujų sudėtinių vardų kūrimas, pastebimas XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios vaikų vardyne, yra ankstesniais amžiais vykusio dvikamienių asmenvardžių atnaujinimo tąsa. Naujai sukurti asmenvardžiai yra sudurtiniai vardai, kuriais plečiamas vardynas. Atrodo, kad nauji vardai buvo kurti visą XX a., bet kol kas jų negalima pristatyti dėl ištirtumo stokos. 3. NAUJI APELIATYVINĖS KILMĖS KAMIENŲ ASMENVARDŽIAI Vieni naujųjų vardų yra asmenvardžiai su apeliatyvinės kilmės dėmenis, kurių pamatas – lietuvių kalbos apeliatyvai, taip pat lietuviški apeliatyvinės kilmės vardai ar šių žodžių pradžios. Kadangi apeliatyvinės kilmės vardų pamatas yra ta pati bendrinė leksika, tai juos turintys vardai teikti kartu, nes paprastai sunku atskirti, kas yra naujojo dėmens pamatas – apeliatyvas ar apeliatyvinės kilmės vardas. Skiriant dėmenis tikrinta, ar nauju laikomas kamienas sutampa su apeliatyviniu pamatu, o kitoje jį turinčio vardo dalyje fiksuotas įprastas kamienas. Kai su apeliatyviniu pamatu sutapęs kamienas nuo įprasto dėmens skyrėsi vienu ar dviem garsais, jis laikytas nauju, nes manyta, kad priežastis keisti įprastą kamieną – jo panašumas į apeliatyvą ar jo kilmės vardą. Kai kuriuos apeliatyvinius kamienus naujų dėmenų sąraše mini Z. Zinkevičius (2008: 181–190). Šių dėmenų asmenvardžiai į tyrimą traukti tada, kai apeliatyvinio kamieno derinys su įprastu nesikartojo šio Z. Zinkevičiaus sąrašo varduose. Taigi 1991–2010 m. vaikų vardyne rasti šie nauji dvikamieniai asmenvardžiai su apeliatyvinės kilmės kamienais: Aūkšvaidė 1: auks- (< auksas, Aūkšė) ir vaid- (plg. Dóvaidė), Aušmantė 1: aus- (< aūsti, Austėja)¹ ir mant- (plg. Daũmantė), Aušvydė 1: aus- (žr. Aušmantė†)² ir vyd- (plg. Ar̃vydė), Diẽvilas 1: die- < diev- (< diẽvas) ir vil- (plg. Dóvilas), 1 Zigmas Zinkevičius (2008: 75) skiria kamieną aus-, remdamasis avd. Aušmanas, kuris greičiausiai nėra lietuvių dvikamienis vardas, kaip jis mano, bet iš vokiečių kalbos skolintas asmenvardis, fiksuotas lietuvių pavardėje, dėl jo struktūros ir formos panašumo į kitus vokiškos kilmės asmenvardžius (LPŽ I 140). Todėl dėmuo aus- nelaikytas įprastu asmenvardžių kamienu. 2 Šio vardo kamienas aus- gali būti iškreiptas iš auš-, plg. Aušvydė. 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne Dóveidė 1: do- (plg. Dóvilė) ir veid- (< véidas3, Dóuildas 2: do- (plg. Dómantas) ir vild- (< vildėti ‘vilsti’, vìldyti ‘vėsinti, aušin-ti’, vildúoti ‘linguoti, kibildúoti‘; taip pat angl. wild- ‘laukinis’)⁴, Džiaugsmìnà 1: džiaugs- < džiaugsm- (< džiaũgsmas) ir min- (plg. Eidminà), Džiãvaldas 1: džia- (< džiãžas)⁵ ir vald- (plg. Dóvaldas), Džìgimantas 1: džig- (< džìgitas) ir mant- (plg. Daũmantas)⁶, Gaũtvidas 1: gaut- (< gáuti)⁷ ir vid- (plg. Vidmantas)⁸, Giedvilė 1: gied- (< giẽdras, Giẽdrė, taip pat giedóti)⁹ ir vil- (plg. Dóvilė), Jausmilė 1: jaus- (< jaũsti) ir mil- (plg. Dómilė), Jausminà 1: jaus- (žr. Jausmilė↑) ir min- (žr. Džiaugsmìnà↑), Jūmantė 1: jū- (< jūra, Jūratė) ir mant- (žr. Aũsmantė↑), Jūrmantė 1: jur- < jūr- (< jūra, Jūratė)¹⁰ ir mant- (žr. Aũsmantė↑), Litvidas 1: lit- (< litas) ir vid- (žr. Gaũtvidas↑), Lokimantas 1: lok- (< lokỹs) ir mant- (žr. Džìgimantas↑), Ráivildas 1: rai- (plg. pv. Ráivydas) ir vild- (žr. Dóvildas↑), Rãsivildas 2: ras- (plg. (?) avd. Rãstautas, žr. Zinkevičius 2008: 129) ir vild- (žr. Dóvildas↑), Rùtautė 1: ru- < rū- < rūt- (< rūta, Rùtā) ir taut- (plg. Gytautė), Rùtvydas 1: rut- < rūt- (< rūta, Rùtā, taip pat Rūtėnis) ir vyd- (plg. Arvydas), 3 Z. Zinkevičiaus (2008: 158) išskirtas kamienas veid- nelaikytas įprastu, nes tyrėjo pateikti asmenvardžiai su veid- greičiausiai perimti iš vokiečių ir vėliau perdirbti (Sinkevičiūtė 2014: 164). Dėl to avd. Dóveidė panašumas su lie. véidas nėra antrinis. Šio vardo kamienas veid- gali būti iškreiptas ir iš vaid-, plg. Dóvaidė. 4 Šio vardo kamienas vild- gali būti iškreiptas iš vilt-, plg. Dóviltas. 5 Dėmuo džia- galėjo būti perimtas ir iš R. Banionio filmo Vaikai iš Amerikos viešbučio, sukurto 1990 m. ir rodyto Lietuvos atgimimo laikau, pagrindinio herojaus pravardės Džãgeris. 6 Šį vardą gal galima aiškinti kaip eufemizacijos rezultatą, kai /ž/ pakeistas /dž/, plg. v. Žìgimantas, dėl anglakalbėse šalyse dažno v. Džeisonas įtakos. Vis dėlto tokia pozicija abejotina, nes Džeisonas yra retas Lietuvos vardas, o „perdirbtasis“ v. Žìgimantas yra visuotinai vartojamo ir populiaraus v. Žygimantas rìktas bei gerokai retesnis vardas v. Žygimantas atžvilgiu. 7 Antrojo dėmens pozicijoje Z. Zinkevičiaus (2008: 90) išskirtas gaut- nelaikytas įprastu kamienu, nes yra grafinis kamieno gaud- variantas (Sinkevičiūtė 2013: 121–123). Šio vardo kamienas gaut- gali būti iškreiptas ir iš gaud-, plg. Gaũdvydas. 8 Nors LVKŽ nėra dvikamienių vardų su antruoju kamienu vid-, bet greičiausiai vid- ir vyd- kaitaliojasi ir antrajame kamiene, kaip ir pirmajame kamiene. 9 Z. Zinkevičiaus (2008: 93) išskirtas kamienas gied- nelaikytas įprastu, nes yra grafinis ged- variantas (Sinkevičiūtė 2009: 348–349), nors tyrėjas ir spėja, kad gied- galėjo atsirasi iš ged- dėl lenkų kalbos įtakos. Šio vardo kamienas gied- gali būti iškreiptas ir iš ged-, plg. Gėdvilė. 10 Kamieną jur- patikimiau kildinti iš jūr-, o ne sieti su trumpiniu Jūras, dėl vardo Jūratė populiarumo. Straipsniai / Articles 87 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Teismantas 1: teis- (< teisùs, Teisùtis) ir mant- (žr. Džigimantas↑), Ugmilė 1: ug- (< ugnìs, Ùgnė) ir mil- (žr. Jausmilė↑), Váitvildas 1: vait- (plg. Váitkantas) ir vild- (žr. Dóvildas↑), Žaismintà 1: žais- (< žaisti) ir mint- (plg. Armintà)11. Dalis apeliatyvinių kamienų varduose fiksuoti po kartą, tačiau kiti buvo ir kelių skirtingų vardų dėmenys, ir sudarė pasikartojančius derinius su įprastais kamienais. Tokie kamienai yra aus-, jaus-, ras-, rut- ir vild-. Dėl jų pasikartojimo manytina, kad šie dėmenys jau tampa nuolatinėmis naujų vardų dalimis. Dažniausiai apeliatyviniai dėmenys yra pirmieji kamienai, taigi nauji šios grupės vardai dažniau pradedami apeliatyviniais kamienais. Visi apeliatyviniai kamienai atsirado iš žodžių pradžios. Įprasčiausias pamatas – pirmasis skiemuo, kuris yra atvirasis (žr. Aùsmantė, Aùsuvydė, Diẽvilas, Dóveidė, Džigimantas, Gaũtvidas, Giedùilė, Jausmilė, Jausmindà, Jùrmantė, Litvidas, Lokimantas, Rùtautė, Rùtydas, Teismantas, Ugmilė, Žaismintà) ar uždarasis (žr. Aùksvaidė, Dóvildas, Džiaugsmindà, Ráivildas, Rãs vildas, Váitvildas), ir antrojo skiemens pirmas priebalsis. Tai rodo, kad kuriant apeliatyvinius kamienus reikšminė dalis peržengia pirmąjį skiemenį ir nepriklauso nuo skiemens uždarumo. Atvejai, kai kamienas yra žodžio pradžia, nesutapusi su reikšmine pamato dalimi – šaknimi (žr. Džiãvaldas, Džigimantas, Giedùilė, Ugmilė), skatina manyti, kad apeliatyvams tampant kamienais svarbiausia yra pirmojo skiemens inicialė ir medialė. Pasitaikė atvejų, kai prie naujo pirmojo apeliatyvinio kamieno buvo pridėtas toks įprastas antrasis kamienas, kurio pradžia sutapo su pirmojo kamieno finalės paskutiniu priebalsiu (plg. Diẽvilas, Džiaugsmindà, Rùtautė). Taigi sudarant naujus vardus įprasti antrieji kamienai kartais renkami ir pagal jų pradžios priebalsį. Apeliatyvinės kilmės asmenvardžiai, su kurių pradžia sutapo naujieji kamienai, yra plačiai vartojami, tai vardai – Aùksė, Austėja, Giẽdrė, Jūratė, Rūtà, Ùgnė. Tai rodo, kad atsirandant naujiems kamienams svarbus juos turinčių vardų populiarumas. Iš apeliatyvinių dėmenų matyti, kad dažniau jų pamatu tampa su emocijomis (džiaugs-, jaus-), gyvūnais ir augalais (lok-, ru-, rut-), gamtos objektais, reiškiniais (jū-, jur-, ug-) ar žmogaus atliekamais veiksmais (aus-, gaut-, žais-) 11 Galima spėti, kad šis Lietuvoje gimusios lietuvės vardas galėjo atsirasti asociatyviai perdirbus dažną užsienio šalių vardą Jasmine (DFN 173, taip pat dar žr. 23 išnašą), kurio atitikmenys LR piliečių vardyne yra Džasminà, Jasminà, Žasminà. Ir kt. Tačiau dėl to, kad minėtus v. Jasmine atitikmenis LR piliečių vardyne sieja bendras bruožas – dalis jų yra nelietuvių (dažnai romų) ar nenurodytos tautybės vaikų asmenvardžiai, tokios minties atsisakyta, nes paprastai duodant Lietuvoje gimusiems lietuviams vardus tokių asociacijų vengiama. Dėl šios priežasties v. Žaismintà nesietas ir su Rusijos popdainininkės Žasmin sceniniu slapyvardžiu. 88 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne susijusi leksika. Kiti kamienai yra įvairios semantikos, kas atspindi individualias vardų kūrimo aplinkybes. 4. NAUJI TRUMPINIŲ KILMĖS KAMIENŲ ASMENVARDŽIAI Naujais dėmenimis tampa ir trumpiniai, kilę iš įprastus kamienus turinčių lietuvių dvikamienių vardų. Šios kilmės kamienus galima išskirti, kai naujas dėmuo nesutampa su kamieno riba: jo pamatas yra pirmasis kamienas ir antrojo pradžia, taip pat kamieno pradžios (inicialė ir medialė) arba jo pabaigos (medialė ir finalė) dalis. Tirtų asmenvardžių trumpinių kilmės dėmenų pamatas yra pirmasis kamienas ir antrojo pradžia, o kito pamato kamienų 1991–2010 m. vardyne nepasitaikė. Daugelis minėto pamato asmenvardžių yra lietuvių vardai ir pavardės. Dėl to pristatant šios grupės asmenvardžius ir aptariant dėmenų kilmę iš LVKŽ pirma teikiamas trumpinys ir toliau – jo pamatas – dvikamienis vardas. Taigi 1991–2010 m. vaikų vardyne rasti šie nauji dvikamieniai asmenvardžiai su trumpinių kilmės kamienais: Armingas 1: ar- (plg. Arvydas) ir ming- (< Mingas, M ingaudas)¹², Eikvilė 1: eik- (< Eikė, Eikantė) ir vil- (plg. Dovilė), Ermindas 2: er- (plg. pvd. Ervydas)¹³ ir mind- (< Mindas, Mindaugas), Geitvilė 1: geit- (< Geitė, Geitautė) ir vil- (žr. Eikvilė↑), Jóvaigė 1: jo- (plg. Jómantė) ir vaig- (< Vaigė, Vaigailė), Kęstgailė 1: kęst- (< Kęstė, Kęstautė, taip pat Kęstūtis, Kęstas) ir gail- (plg. Jógailė), Kęstminė 1: kęst- < kęst- (žr. Kęstgailė↑) ir min- (plg. Eidminą), Mindvidas (1): mind- (žr. Ermindas↑) ir vid- (plg. Vidmantas)¹⁴, Minduydė 1: mind- (žr. Ermindas↑) ir vyd- (plg. Arvydė), Va imindas 1: vai- (plg. Vaigaudas) ir mind- (žr. Ermindas↑). Trumpinių kilmės kamienus turintys dvikamieniai asmenvardžiai yra reti, greičiausiai dėl to trumpiniai kaip atskiras pamatas anksčiau ir nebuvo skirtas. ¹² Kamienas ming- gali būti siejamas su v. Domingas (ypač dėl pozicinio sutapimo su jo baigmeniu), bet šis vardas lietuvių vardyne yra retas, pradėtas vartoti nuo XX a. pabaigos, arba su pvd. Mingas, žinoma dėl NBA sėkmingai rungtyniavusio kino krepšininko Jao Mingo pavardės. ¹³ Nors Z. Zinkevičius (2008: 86) kamieną er- laiko savarankišku, tačiau dėl pozicijos jį patikimiau laikyti kamieno ar- variantu (LPŽ I 581). Taip pat kamienas er- galėjo atsirasti ir iš v. Ernėstas, Ėrvinas pradžios. ¹⁴ Dėl kamieno vid- žr. 8 išnašą. Straipsniai / Articles 89 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Aptartų vardų trumpinių kilmės dėmenys kiek dažniau yra pirmojo kamieno pozicijoje, taigi jais daugiau linkstama pradėti naujus dvikamienius vardus. Dėmenys kęst–, mind– kartojosi varduose, kas rodo, kad jie tampa nuolatiniais asmenvardžių dėmenimis. Į naujus vardus dėmenys kęst–, mind– greičiausiai plito dėl avd. Kęstūtis, Mindaugas populiarumo. Taigi naujiems vardams su trumpinių kilmės kamienais susidaryti ir plisti įtakos turi tuos kamienus turinčių vardų vartojamumas. Visi nauji trumpinių kilmės kamienai atsirado iš dvikamienių vardų pradžios ir viršijo pamatinių dvikamienių vardų pirmojo skiemens (ir kamieno) ribą. Taigi susidarant trumpinių kilmės kamienams svarbus yra garsų derinys iki kito skiemens balsinės dalies. 5. NAUJI SVETIMKILMIŲ VARDŲ KAMIENŲ ASMENVARDŽIAI Dar kiti nauji vardai turi kamienus, atsiradusius iš svetimos kilmės asmenvardžių. Šių kamienų pamatas – svetimos kilmės vardai, jų trumpiniai ar šių žodžių pradžios. Pasitaikė ir asmenvardžių, turinčių dėmenis, kuriais tapo svetimos kilmės vardų baigmenys. Aiškinant iš vardų pradžios atsiradusių dėmenų kilmę nurodomi jų pamatiniai žodžiai – oficialieji vardai ir jų trumpiniai. Svetimkilm iams kamienams sutapus su LVKŽ teikiamais Lietuvoje paplitusiais trumpiniais, tapusiais savarankiškais vardais, jų oficialieji vardai neteikti, jei jie buvo reti. Prie naujų dėmenų nurodyti tik oficialieji vardai tada, kai manyta, kad jų trumpiniai nėra paplitę ar struktūriškai neatitinka naujojo kamieno. Aiškinant iš vardų pabaigos atsiradusių dėmenų kilmę nurodomi minėtą baigmenį turintys svetimos kilmės vardai. Kai dėmenį galima sieti ir su svetimos kilmės vardo baigmeniu, ir su tokį patį dėmenį turinčio svetimos kilmės asmenvardžio pradžia ar jo trumpiniu, teikti abu pamatai. Taigi 1991–2010 m. vaikų vardyne rasti šie nauji dvikamieniai asmenvardžiai su svetimos kilmės vardų kamienais: Adimantė 1: ad– (< Adà, Adėlė) ir mant– (plg. Daūmantė), Agmilė 2: ag– (< Ágnė, taip pat Agà, Ágė) ir mil– (plg. Dómilė), 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne Aimándas 2: ai- (plg. Aigùstė) ir -mandas (< Amándas, Armándas) ar mand- (< Mándas, Armándas)¹⁵, Akmìlė 3: ak- (< Akvilė)¹⁶ ir mil- (žr. Agmilė↑), Almándė 1: al- (plg. Algìnà) ir mand- (< Mánda, Amánda)¹⁷, Brigimantas 1: brig- (< Brigė, Brigità) ir mant- (plg. Daùmantas), Deĩminas 1: dein- (< Deĩnas (GVL 112)) ir min- (plg. Ar̃minas), Džèivydà 1: džèi- (< Džèidė (GVL 228), Džèinė (GVL 228)) ir vyd- (plg. Ar̃vydė), Èdmantė 3 (1): ed- (< Edà, Edità, taip pat Èdas, Èdmundas, Èdvardas) ar ed- < edm- (< Èdmundas) ir mant- (žr. Adìmantė↑), Edmintà 1: ed- ar edm- (žr. Èdmantė↑) ir mint- (plg. Armintà), Egvìlija 1: eg- (< Ègė, Egìdija) ir vil- (plg. Dóvilė), Eilándas 1: ei- (plg. Eĩmantas) ir -landas (< Erlándas, Rolándas), Eisùità 2: eis- (plg. Eismìnà) ir -vita (< Jovità, Rosvità) ar vit- (< Vità)¹⁸, Eitlándas 1: eit- (plg. Eĩtminas) ir -landas (žr. Eilándas↑), Elìnantas 1 (1): el- (< Èlas, Èlis, Elìgijus) ir mant- (žr. Brigimantas↑), Èlmantė 1: el- (< Elà, Èlė, Elenà, Elvyrà)¹⁹ ir mant- (žr. Adìmantė↑), Ìgmantas 1: ig- (< Ìgnas, Ìgnius) ir mant- (žr. Brigimantas↑), Ìngvidė 1: ing- (< Ìnga, taip pat Ingridà, Ingebòrga) ir vid- (plg. Vìdmantė)²⁰, Ìnvidas 1: in- (< Ìnas, Ìngvaras, Inocẽntas, taip pat Inà, Ìnga, Inesà) ir vid- (plg. Vìdmantas)²¹, 15 Z. Zinkevičius (2008: 111) skiria įprastą kamieną mand-, bet įvertinti jo pagrįstumą trūksta duomenų. Dėl svetimos kilmės vardų su mand- populiarumo Lietuvoje manytina, kad su jais sietinas ir naujųjų vardų dėmuo. 16 Šį vardą gal galima laikyti priesagos -ilė vediniu, kilusiu iš v. Åkme su pamatu akm- (?). Atrodo, kad viena priežasčių duoti vardą su akm- galėjo būti dažna UAB „ACME Film“, kuri yra viena didžiausių filmų platintojų Baltijos šalyse, reklama, rodoma per šių filmų demonstracijas. Kita spėtina priežastis – gal asociatyvus vardo ryšys su lie. akmuõ (?). Taip pat Akmìlė galėtų būti perdirbtas ir tiesiogiai iš Akvìlė dėl eufemizacijos. 17 Dėl mand- kilmės žr. 15 išnašą. Šiam vardui atsirasti įtakos galėjo turėti ir angl. almond ‘riešutas’. 18 Z. Zinkevičius (2008: 164) skiria įprastą kamieną vit-, bet atrodo, kad jį turintys tyrėjo minimi vardai yra skirtingos kilmės: vieni kilo iš pavardžių, kurios skolintos iš vokiečių kalbos (LPŽ II 1242), kiti yra dvikamienių asmenvardžių su vyd- ar vid- grafiniai variantai (Sinkevičiūtė, Račickaja 2014: 314), o trečių vardų patikimumui įvertinti trūksta duomenų, nors atrodo, kad daugelyje nereikia skirti dėmens vit-, o matyti priesagą -it, užrašytą -yt dėl tarminių ypatybių, grafinio perteikimo. Kadangi svetimkilmiai vardai su baigmeniu -vita dažni Lietuvoje, tai šis jų baigmuo galėjo išplisti ir į naujus vardus. Garsinis panašumas su vit- turinčiomis lietuvių pavardėmis taip pat galėjo paskatinti susidaryti naujus dvikamienius vardus su vit-. 19 Šio vardo kamienas el- gali būti iškreiptas iš al-, plg. Àlmantė. 20 Dėl kamieno vid- žr. 8 išnašą. 21 Dėl kamieno vid- žr. 8 išnašą. Straipsniai / Articles 91 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Josuvìtė 1: jos- (plg. Jóštautė) ir -vita ar vit- (žr. Eisvità↑), Jusminà 1: jus- (< Jùstė, Justinà)²² ir min- (žr. Eidminà), Jùstautė 1: jus- < just- (< Jùstė, Justinà)²³ ir taut- (plg. Gýtautė), Krìsmantas 2: kris- (< Kristijōnas, Kristupas, Kristis, taip pat Krìsas (GVL 254)) ir mant- (žr. Brìgimantas↑), Kristmantas 1: krist- (< Kristijōnas, Kristupas, Kristis) ir mant- (žr. Brìgimantas↑), Kristautas 1: kris- < krist- (žr. Kristmantas↑) ir taut- (plg. Výtautas), Lāvìltė 1: la- (< Latója (GVL 259), Latišà (GVL 259))²⁴ ir vilt- (plg. Dóvilte), Leodángas 1: leo- (< Lèò (GVL 263), Lė̀onas) ir dang- (plg. Aũdangas), Mãtautas 1: ma- < mat- (< Mãtas) ir taut- (žr. Kristautas↑), Mãtuydas 1: mat- (< Mãtas) ir vyd- (plg. Ãrūydas), Mingrìdas 1: min- (plg. Mìntautas) ir -gridas (< Ingrìdas, Sigrìdas), Minrėntas 1: min- (žr. Mingrìdas↑) ir -rentas (< Florėntas, Laurėntas), Nėd̀mantė 1: ned- (< Nė̀das (GVL 311), Nedà)²⁵ ir mant- (žr. Adìmantė↑), Neilìmantas 1: neil- (< Neìlas (GVL 311)) ir mant- (žr. Brìgimantas↑), Neimándas 1: nei- (plg. Neĩmantas) ir -mandas (žr. Aimándas↑), Òmantas 1: o- (< Òškaras, Òsvaldas) ir mant- (žr. Brìgimantas↑), 22 Kamieną jus- galima laikyti ir savos kilmės dėmeniu, sietinu su lie. jùsti. Pagrindiniu pasirinktas svetimos kilmės pamatas dėl v. Jùstė, Justinà populiarumo; dar yra ir v. Jùstautė (žr.) su asimiliuota kamieno just- finale. 23 Galima skirti ir kamieną jus-, siejamą su v. Jùstė, Justinà, taip pat ir su lie. jùsti. Pasirinkta skirti just- dėl kamieno antrojo dėmens sutapimo su antrojo kamieno iniciale. Kita vertus, v. Jusminà, galbūt ir Jausminà (žr.), galėtų būti aiškinami kaip asociatyviai sukurti ar perartyti asmenvardžiai pagal dažną užsienio šalių vardą Jasmine (plg. jo variantus Jasmin, Yasmin, DFN 173; dar žr. 11 išnašą), nes šie vardai duoti Jungtinėje Karalystėje gimusioms mergaitėms. Vis dėlto pasirinkta dėmenis jus-, jaus- nuosekliai sieti su apeliatyvais, nes šie dėmenys kartojasi kituose naujaisiais dvikamieniais laikomuose varduose, kas ir parodo jų savarankiškumą. 24 Kel­ta mintis, kad dėmuo la- galėjo atsirasti dėl v. Lāvija įtakos, kuris 2005–2008 m. buvo žinomas dėl žurnalistės Lavijos Šurnaitės veiklos (Sinkevičiūtė 2011: 219). Žiniasklaidos minimas Lāvijos vardas galėjo turėti įtakos kuriant v. Lāvìltė, bet pridurtina, kad pradžios dėmuo la- yra dažnas sudarant naujus vardus ir kitose kalbose (GVL 259), dėl to v. Lāvìltė galėjo atsirasti ir veikiant užsienio vardų madoms. Z. Zinkevičiaus (2008: 105) išskirtas kamienas la- neatrodo patikimas, nes jo minimi asmenvardžiai, rekonstruoti iš pavardžių, nėra dvikamieniai vardai: vieni jų skolinti iš kitų kalbų, kiti – atsiradę iš apeliatyvų, o treti yra kitų lietuvių asmenvardžių variantai (LPŽ II 9–40). 25 Prie svetimos kilmės kamienų priskirtas ned-, nes Lietuvoje vartojamas v. Nėdas, iš kurio greičiausiai padarytas ir moters v. Nedà, išplito dėl anglų kalboje susidariusio ir daugelyje kalbų vartojamo trumpinio Nėdas (dėl kilmės žr. GVL 311). LVKŽ 248 aiškinimas, kad Nedà (v. Nėdas iš viso nėra) yra Nedėjòs trumpinys neįtikina, nes Nedėjà yra nevartojamas vardas (svetainės vardai.vlkk.lt duomenimis, neduotas nei vienai mergaitei), todėl manytina, kad neišplito ir jo trumpinys. 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne Raigridas 1: rai- (plg. pvd. Ráivydas) ir -gridas (žr. Mingrìdas↑), Raksùilė 1: raks- < roks- (< Ròkšė (GVL 356), Roksanà (GVL 356)) ir vil- (žr. Egùlija↑), Ramùita 1: ram- (plg. Ramùyda) ir -vita ar vit- (žr. Eisùita↑), Rèdminas 1: red- (< Rėdas) ir min- (žr. Deĩnminas↑), Rèdyydas 1: red- (žr. Rèdminas↑) ir vyd- (žr. Mãtyydas↑), Redvilė 1: red- (< Redà) ir vil- (žr. Egùlija↑), Rìdmantė 1: rid- (< Ridà, taip pat Rìdas) ir mant- (žr. Adìmantė↑), Rikvidà 1: rik- (< Rikárda, taip pat Rìkas, Rikárdas) ir vid- (žr. Ìngvidė↑), Rìsmantė 1: ris- (< Risà (GVL 344), taip pat Rìsas (GVL 344)) ir mant- (žr. Adìmantė↑), Rìtmantas 1: rit- (< Rità)²⁶ ir mant- (žr. Brigìmantas↑), Sáivydas 1: sai- (< Sáimonas)²⁷ ir vyd- (žr. Mãtyydas↑), Sangridas 1: san- (plg. Sángirdas) ir -gridas (žr. Mingrìdas↑), Simantà 1: si- < sim- (< Simà, Simonà)²⁸ ir mant- (žr. Adìmantė↑), Simintà 2: si- < sim- (žr. Simantà↑) ir mint- (plg. Armintà), Titvydas 1: tit- (< Tìtas) ir vyd- (žr. Mãtyydas↑), Tòmantė 1: to- < tom- (< Tomà, taip pat Tòmas) ir mant- (žr. Adìmantė↑), Tùmantas 1: tu- < tum- (< Tùmas)²⁹ ir mant- (žr. Brigìmantas↑), Visáldas 1: vis- (plg. V ìsmantas) ir -aldas (< Romuáldas, Renáldas) ar ald- (< Áldas, Romuáldas)³⁰, Vytárdas (ar Výtardas) 1: vyt- (< Výtas, Výtautas) ir -ardas (< Eduárdas, Leonárdas ar Èdvardas, Rìcardas)³¹, Vìtgardas 1: vit- (< Vìtas) ir gard- (plg. Aĩgardas). ²⁶ Kamienas rit- gali būti ir apeliatyvinės kilmės — perdirbtas iš lie. rytàs, v. Rýtis. Pasirinkta svetima rit- kilmė aiškinama v. Rità populiarumu. ²⁷ Sáimonas yra adaptuota lietuvių kalboje angliška v. Sìmonas forma. Remdamasis avd. Saĩmantas Z. Zinkevičius (2008: 131) skiria kamieną sai-, bet dėl duomenų stokos šio asmenvardžio nepavyko identifikuoti; jeigu jis yra naujas vardas, tai spėtina, kad taip pat galėjo atsirasti perdirbus v. Sáimonas. ²⁸ Šio vardo kamienas si- gali būti laikomas iškreiptu iš sy-, plg. Sýmantė. ²⁹ Nors Z. Zinkevičius (2008: 152) ir skiria kamieną tum-, tačiau prie šio kamieno teikiamas asmenvardis yra kilęs iš pavardės, kurios pamatas, atrodo, yra apeliatyvas (LPŽ II 1082) ir todėl nelaikytinas įprastu. ³⁰ Kamieną ald- galima sieti ir su lie. Áldas, plg. Aldõnas, bet dėl ald- pozicijos antrajame naujojo vardo kamiene atrodo įtikinamesnės sąsajos su svetimos kilmės asmenvardžiais. ³¹ Ryšys su antrųjų kamienų gard-, vard- dalimi -ard- (plg. Eĩgardas, Gẽdvardas) atrodo abejotinas, nes šių kamienų lietuvių asmenvardžiai yra daug retesni nei svetimos kilmės vardai (žr. www.vardai.vlkk.lt). Straipsniai / Articles 93 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Svetimos kilmės kamienus turintys nauji dvikamieniai asmenvardžiai yra dažniausi iš visų vardų. Tai rodo, kad kuriant naujus vardus kamienų reikšmė nėra svarbi. Kadangi nauji dėmenys sieti su visuotinai žinomais svetimos kilmės vardais, tai viena priežasčių naujam dėmeniui atsirasti yra juo pavadinto asmens žinomumas. Varduose kartojosi svetimos kilmės dėmenys ag-, ak-, ed-, el-, kris-, krist-, mat-, red- ir sim-, dėl ko manytina, kad jie tampa nuolatiniais naujų asmenvardžių dėmenimis. Daugiausia svetimos kilmės dėmenų yra pirmieji naujų vardų kamienai (42 iš 55). Taigi šios grupės vardai naujais svetimkilmi ais dėmenimis dažniausiai pradedami. Daugelis pirmųjų kamienų atsirado iš svetimos kilmės vardų pirmojo atvirojo (žr. Adà, Brigità, Deĩnas, Edità, Egìdija, Èlas, Ìnas, Mãtas, Nèdas, Neĩlas, Rèdas, Redà, Ridà, Rikárda, Risà, Rità, Simà, Tìtas, Tòma, Tùmas, Vìtas) ar uždar ojo (žr. Ĩnga, Ròksė) skiemens ir antrojo skiemens pirmojo priebalsio. Atrodo, kad tokią kamienų struktūrą lėmė pamatas: dažniausiai antrasis pamatinio vardo skiemuo turi vienanarę inicialę. Tačiau šis pamatas būdingas ir tada, kai antrojo skiemens inicialė yra dvinarė (žr. Ãgnė, Akvilė, Ĩgnas, Jùstė, Kristijõnas). Taigi svetimos kilmės vardui tampant kamienu, dažniausiai jo pamatu tampa pirmasis skiemuo ir kito skiemens pirmasis priebalsis, nepriklausomai nuo antrojo skiemens struktūros ir pirmojo skiemens atvirumo. Pirmieji kamienai just- ir krist- taip pat patvirtina šį teiginį, nes vardų Jùstautė, Kristautas (išskyrus Kristmantas) pirmojo kamieno paskutinis finalės priebalsis asimiliuotas antrojo skiemens pirmojo priebalsio. Kita vertus, antrasis įprastas v. Jùstautė, Kristautas kamienas galėjo būti ir derintas prie pirmojo kamieno inicialės priebalsio. Dar kitų pirmųjų kamienų pamatas yra atvirasis pirmasis (plg. džei-, la-, o-, sai-) arba du pirmieji (plg. leo-) svetimos kilmės vardų skiemenys. Tai rodo, kad į naują asmenvardį perimant pamato dalį svarbiausia dalis yra jo pirmojo skiemens inicialė ir medialė. Retesni dėmenys, esantys antrojo kamieno pozicijoje, kilę iš vardų baigmenų. Dėl kartojimosi įvairiuose varduose ir kelių su tais pačiais įprastais kamienais dėmenų derinių manytina, kad nuolatinėmis vardų dalimis tampa baigmenys -gridas, -landas, -mandas ir -vita32. Kiti pabaigos dėmenys -aldas, -rentas reti, bet iš jų matyti, kad nauji dėmenys paprastai atsiranda dėl kelių juos turinčių asmenvardžių žinomumo (žr. Floreñtas, Laureĩtas ir Romuáldas, Renáldas). Taigi antrojo dvikamienių vardų dėmens pozicijoje vyksta pokyčių – čia taip pat yra naujų dėmenų, kurių dažniausi – svetimos kilmės vardų baigmenys. 32 Greičiausiai čia priskirtinas ir v. Almándė. 94 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne 6. DVIJŲ NAUJŲ KAMIENŲ DVIKAMIENIAI ASMENVARDŽIAI Lietuvos vaikų vardyne rasta ir asmenvardžių, sudarytų iš dviejų naujų kamienų. Abu dėmenys yra atsiradę iš apeliatyvų, trumpinių ar svetimos kilmės vardų ir kaip kamienai nefiksuoti LVKŽ, LPŽ dvikamieniuose onimuose ar Z. Zinkevičiaus (2008: 73–169) įprastų kamienų sąvade bei iki 1990 m. (imtinai) nesudarė tokio kamienų derinio viename varde. Taigi 1991–2010 m. vaikų vardyne rasti šie dvikamieniai asmenvardžiai, sudaryti iš dviejų naujų kamienų: Egvitas 1: eg- (< Ėgis, Egidijus) ir -vitas (< Jovitas) ar vit- (< Vitas), Deisvinà 1: deis- (< (?) Deižė (GVL 110)) ir -vina (< Malvinà, Alvinà)33, Gaivándas 1: gaiv- (< gaivùs, taip pat Gaivỹs, Gaĩvilas) ir -andas (< Armándas, Rolándas), Jolovìtà 1: jol- (< Jòlė, Jolánta, Jolità) ir -vita (< Jovità, Rosovità) ar vit- (< Vitá)34, Jorėstas 5: jor- (< Jõris) ir -estas (< Ernėstas, Orėstas), Jormándas 1: jor- (žr. Jorėstas↑) ir -mandas (< Amándas, Armándas) ar mand- (< Mándas, Armándas)35, Jùstvitas 1: just- (< Jùstas, Justìnas) ir -vitas ar vit- (žr. Egvitas↑), Jusuvità 1: jus- (< Jùstė, Justinà)36 ir -vita ar vit- (žr. Jolovità↑), Regvitas 2: reg- (< Rėgis, Regimantas) ir -vitas ar vit- (žr. Egvitas↑), Sõdautas 1: sod- (< sõdas) ir -autas (< Gýtautas, Výtautas)37. Šių vardų pirmieji kamienai yra apeliatyviniai (gaiv-, jor-, sod-) ir svetimų vardų kilmės (eg-, deis-, jol-, jus-, just-, reg-). Dažnesni pastarieji dėmenys patvirtina, kad naujus vardus dažniausiai linkstama pradėti svetimkilmiais dėmenimis. Dėmenys eg-, jor-, jus- ir just- kartojosi šiuose ir vieną naują kamieną turinčiuose varduose, kas rodo, kad jie taip pat tampa nuolatiniais naujų vardų dėmenimis. 33 Dėmuo vin- gali būti laikomas ir lietuvių dvikamienių vardų kamienu (plg. Eisvinà, Eivinà), tačiau sąsajos su svetimos kilmės vardais yra įtikinamesnės, nes šie vardai dažnesni lietuvių vardyne. 34 Dėl kamieno vit- žr. 18 išnašą. 35 Dėl kamieno mand- žr. 15 išnašą. 36 Dėl kamieno jus- žr. 22 išnašą. 37 LVKŽ autoriai dėmenį -autas v. Gedáutas, Výtautas vadina priesaga, greičiausiai remdamiesi Pranu Skardžiumi (1996: 365), nors naujuose lietuvių varduose dėmuo -autas galėjo kilti iš dažno antrojo dvikamienių vardų kamieno taut- dalies, interpretuotos kaip baigmens. Straipsniai / Articles 95 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Išskyrus just-, visi kamienai atsirado iš pirmojo skiemens ir antrojo skiemens pirmojo priebalsio. Tai patvirtino jau išsakytą mintį, kad naujų dėmeniu tampanti vardo pradžia paprastai apima pirmąjį skiemenį ir kito pradžią. Antrasis šios grupės vardų dėmuo dažniausiai yra kilęs iš svetimos kilmės vardų baigmenų (žr. -andas, -estas, -mandas, -vina, -vita, -vitas) bei pasitaikė savos kilmės dvikamienių vardų baigmuo (žr. -autas). Dėl kartojimosi dėmenys -estas, -mandas, -vita ir -vitas laikytini nuolatinėmis naujų vardų dalimis, kas remia taip pat ankstesnę mintį, kad į antrojo kamieno poziciją dažniausiai plinta svetimkilmiai baigmenys. 7. ĮPRASTŲ KAMIENŲ VARTOJIMO NAUJUOSE DVIKAMIENIUOSE VARDUOSE POLINKIAI Kuriant vardus su naujais kamienais tradiciškesnė išlieka asmenvardžio pabaiga, nes įprasti kamienai dažniausiai yra antrieji dėmenys. Jie yra trinarės ar ketur­n arės struktūros, tačiau įprastai tik su antraisiais trinarais kamienais sudaromi vardai su visų trijų grupių naujais dėmenimis. Tai rodo įprastų trinarių kamienų universalumą. Dažniausiai varduose pasikartojo antrasis kamienas mant-, dominuojantis kitų kamienų atžvilgiu vyrų ir moterų varduose (atitinkamai 12 ir 11 skirtingų asmenvardžių). Toks mant- paplitimas aiškintinas jį turinčių dvikamienių vardų Eimantas, Deimantė, Dōrmantas, Žygimantas dažnumu aptariamuoju laiku³⁸ ir trumpinio Mantas populiarumu, kuris yra antrasis lietuvių asmenvardis pagal dažnumą 1991–2010 m.³⁹. Taigi ir įprastiems kamienams tampant naujų vardų sudedamosiomis dalimis yra svarbus jų dažnumas pamatiniuose varduose. Kiti antrieji kamienai retesni: su vyd- sudaryta 8, su vil- – 7, su min- ir vid- – po 6, su mil- ir taut- – po 4, su mint- – 3 nauji atskiri dvikamieniai vardai. Su kamienais vil- ir min- dažniau sudaroma moterų, su vyd- ir vid- – kiek daugiau vyrų vardų, o kamienai mil- ir mint- būdingi tik moterų vardams. Spėtina, kad toks kamienų paplitimas varduose taip pat priklauso nuo šiuos kamienus turinčių dvikamienių vyrų ir moterų vardų dažnumo. Įprastų pirmųjų vardų kamienų yra mažiau ir naujuose asmenvardžiuose jie dažnai nesikartoja: skirtinguose varduose po du kartus yra kamienai al-, do-, 38 Vienanariai šio kamieno vardai yra 1991–2010 m. dažniausių vardų šimtuke (Eimantu pavadinta 3357, Dōmantu – 2961, Žygimantu – 2205 berniukai, Deimante – 4773 mergaitės). 39 Šiuo vienanariu vardu pavadinta daugiau nei 10 100 berniukų. 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne min- ir rai-, o kiti – po vieną kartą. Tai greičiausiai aiškintina tuo, kad šie pirmieji kamienai ne taip dažnai kaip antrieji kartojasi ir įprastuose dvikamieniuose varduose. Pirmieji įprasti vardų kamienai gali būti dvinarės, trinarės ir keturnarės struktūros, kurių pastarieji yra reti. Iš dažnesnių dvinarų ir trinarų kamienų matyti, kad antrieji priebalsiais prasidedantys nauji dėmenys jungiami ir prie atvirųjų, ir prie uždarųjų pirmųjų kamienų; taigi įprastam kamienui pereinant į naujus vardus svarbu išlaikyti jo vientisumą. 8. APIBENDRINIMAS 1991–2010 m. Lietuvos vaikų vardai rodo iš istorinių asmenvardžių pastebėtą naujų dėmenų invaziją į lietuvių dvikamienius vardus, ir šių naujų vardų kūrimas laikytinas ankstesnių amžių dvikamienių vardų atnaujinimo tąsa. Nauji dėmenys dažniausiai yra svetimos kilmės vardai, rečiau – apeliatyvai ar dvikamienių asmenvardžių trumpiniai. Toks svetimkilmų pamatų dažnumas rodo, kad kuriant vardus jo dėmenų reikšmė nėra svarbi. Dalis dėmenų kartojosi skirtinguose varduose ir po kelis kartus buvo jungti su tais pačiais įprastais kamienais. Dėl to manoma, kad šie dėmenys tapo nuolatinėmis naujų dvikamienių vardų dalimis. Šie kamienai yra apeliatyviniai (aus-, jaus-, jor-, ras-, rut-, vild-), trumpinių kilmės (kėst-, mind-) ir svetimkilmiai (ag-, ak-, ed-, eg-, el-, jus-, just-, kris-, krist-, mat-, red-, sim- bei -estas, -gridas, -landas, -mandas, -vita(s)). Iš jų matyti, kad pagrindinė sąlyga naujam kamienui susidaryti yra jį turinčių asmenvardžių žinomumas, išskyrus jaus-, vild-, atrodo, plitusius dėl apeliatyvų semantikos. Nauji dėmenys dažniau yra pirmieji dvikamienių vardų kamienai. Įprasčiausias jų pamatas yra atvirasis ar uždarasis pirmasis skiemuo ir pirmas antrojo skiemens priebalsis. Taigi naujais vardų pradžios dėmenimis paprastai tampa tos pamatų dalys, kurios peržengia pirmąjį skiemenį, o naujo dėmens struktūra nepriklauso nuo pamatinio žodžio pirmojo skiemens uždarumo. Atviri pirmieji nauji kamienai rodo, kad į dvikamienį asmenvardį perimant pamato pradžią svarbiausia jo dalis yra pirmojo skiemens inicialė ir medialė. Retesni nauji antrieji dėmenys dvejopi: kilę iš žodžių pradžios ar kitų vardų baigmenų. Iš žodžių pradžių atsiradę antrieji dėmenys paprastai yra to paties pamato, kaip ir pirmieji. Iš kitų vardų baigmenų kilę dėmenys užima tik antrojo dėmens pozicijas ir jais dažniausiai tampa svetimos kilmės vardų baigmenys. Vis dėlto tokiu pamatu tapusi dvikamienio vardo dalis -autas patvirtino, kad atsirandant naujam dėmeniui svarbus jį turinčių asmenvardžių žinomumas, o vardų kilmė ir jų pamatų reikšmė nėra svarbi. Straipsniai / Articles 97 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Kuriant asmenvardžius įprasti kamienai, dažniau esantys antraisiais dėmenimis, kartais derinti prie naujų pirmųjų dėmenų: matyti iš naujo pirmojo dėmens finalės, sutampančios su įprasto dėmens iniciale. Įprasti antrieji kamienai yra trinarai ir keturnarai, bet daugiausia vardų, kurių nauji kamienai yra visų aptartų kilmės grupių, sudaroma su trinarais kamienais, kas parodo jų universalumą. Dėl mant- populiarumo naujuose varduose manytina, kad ir įprastų dėmenų dažnumas naujuose varduose priklauso nuo jų pamato – dvikamienių vardų – populiarumo. Įprastų pirmųjų kamienų pasitaikė mažiau ir naujuose varduose jie nesikartojo taip dažnai kaip antrieji kamienai. Tai rodo, kad ir dvikamieniuose varduose, iš kurių perimti, jie nėra dažni. LITERATŪRA Bach Adolf 1952: Die deutschen Personennamen I(1). Heidelberg: Quelle & Meyer. DFN – Hanks Patrick, Hodges Flavia 1995: A Dictionary of First Names. Oxford, New York: Oxford University Press. GVL – Kohlheim Rosa, Kohlheim Volker 2007: Das große Vornamenlexikon. Mannheim, Leipzig, Wien, Zürich: Dudenverlag. LPŽ: Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LVKŽ – Kuzavinis Kazys, Savukynas Bronys 2003: Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Maciejauskienė Vitalija 1973: Naujosios dvikamienės lietuvių pavardės su asmenvardinių sandu. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija, 1(42), 177–181. Maciejauskienė Vitalija 1998: Lietuvių vardyno raidos polinkiai. – Kalbos kultūra 71, 33–42. Piliečių vardų sąvadas. Prieiga internete: www.vardai.vlkk.lt (žiūrėta 2015 04 20). Sinkevičiūtė Daiva 2009: Pastabos dėl žemaičių trumpinių kilmės pavardžių, kilusių iš avd. Gedrimas. – Baltistica 44(2), 347–353. Sinkevičiūtė Daiva 2010: (rec.) Zigmas Zinkevičius, Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: LKI leidykla, 2008. – Baltistica 45(1), 145–151. Sinkevičiūtė Daiva 2011: Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai. – Kalbos kultūra 84, 214–229. Sinkevičiūtė Daiva 2013: Dėl nesutrumpėjusių dvikamienių asmenvardžių kamieno gaud- variantų lietuvių kalboje. – Baltistica 48(1), 119–128. 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne Sinkevičiūtė Daiva 2014: Dvikamienių vardų su kamienu vaid- bruožai lietuvių kalboje. – Baltistica 48(1), 163–175. Sinkevičiūtė Daiva, Griniūtė Vaida 2014: Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. – Bendrinė kalba 87, 1–17. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/index.php?skiltis=naujausias (žiūrėta 2015 04 20). Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014: Lietuvių dvikamienių vardų kilmes asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąraše. – Archivum Lithuanicum 16, 295–322. Skardžius Pranas 1996: Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Superanskaja 1988: Суперанская Александра Васильевна, К проблеме типологии антропонимических основ. – Ономастика. Типология. Стратиграфия. Москва: Наука, 44–52. Zinkevičius Zigmas 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 2005: Krikščionybės ištakos Lietuvoje: Rytų krikščionybė vardyno duomenimis. Vilnius: Katalikų akademija. Zinkevičiaus Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. New Compound Proper Names of the Period 1991–2010 in the Lithuanian Onomasticon SUMMARY The names given to children during the period 1991–2010 make it clear that new compound proper names are being constantly created in Lithuania. Most new members are of foreign origin, whereas those originating from appellatives or from hypocoristic names are rarer. This fact shows that the main factor at work is the popularity of a given name rather than the meaning of lexemes. The stems aus-, jaus-, jor-, ras-, rut-, vild- (of appellative origin), kest-, mind- (of hypocoristic origin), ag-, ak-, ed-, eg-, el-, jus-, just-, kris-, krist-, mat-, red-, sim- bei -estas, -gridas, -landas, -mandas, -vita(s) (of foreign origin) have become stable members of the Lithuanian stock of proper names. New members usually occur as the first member of compound names which implies that a higher number of compound names begin with new components. The most common base of the new first components Straipsniai / Articles 99 DAIVA SINKEVIČIŪTĖ is the first syllable and the first consonant of the second syllable, which shows that in the creation of new components its meaningful part surpasses the limits of the syllable. As the second member we have two possibilities: the beginning or the end of a proper name. In this case new members also originated as a consequence of the popularity of a given proper name. Traditional components are usually found as the second member of compound names. They can consist of either three or four phonemes, but compound names whose first member belongs to any of the above mentioned three possible origins are found only with second members consisting of three phonemes. The high frequency of the member mant- shows that the success of traditional components is also dependent on the popularity of a given compound proper name. Įteikta 2015 m. liepos 15 d. DAIVA SINKEVIČIŪTĖ Baltistikos katedra, Vilniaus universitetas Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius, Lietuva [email protected] 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII