Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis
Full text
Straipsniai / Articles 143 AGNĖ ČEPAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: geolingvistika, dialektologija, sociolingvistika, sakytinės lietuvių kalbos ypatybės. KIEKYBINIS DIFERENCINIŲ TARMINIŲ POŽYMIŲ TYRIMAS: RYTŲ AUKŠTAIČIŲ PANEVĖŽIŠKIŲ IR ŠIRVINTIŠKIŲ ATVEJIS Quantitative Research of Differential Dialectal Features: Case of Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos ANOTACIJA Straipsnyje pirmą kartą pasitelkiami kiekybiniai dialektometrijos metodai lietuvių tarmėms nagrinėti. Kiekybiškai įvertinus skiriamąsias rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių patarmių ypatybes, siekiama nustatyti tiriamųjų Lietuvių kalbos atlaso (LKA) punktų – Stubriškio (171), Šil (338), Kavársko (340), Taujnų (374), Vdiškių (375 a), Déltuvos (409), Jakùtiškių (446), Pabáisko (475), Mančiušnų (500), Čiõbiškio (520) – tarminę priklausomybę. Tiriamoji medžiaga – 12 val. panevėžiškių ir širvintiškių garso įrašų. Iš jų išrinktos skiriamosios tarminės ypatybės analizuojamos dialektometrijos metodų pagrindu sukurta kompiuterine programa Gabmap, skirta kalbiniam (ir geografiniam) variantiškumui tirti. Fonetinių žodžių transkripcijų pagrindu ja apskaičiuojamas Levenšteino atstumas tarp LKA punktų, atliekami statistiniai skaičiavimai ir nustatomi diferenciniai tarminiai panevėžiškių ir širvintiškių požymiai. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad tradicinių panevėžiškių ir širvintiškių tarminiai požymiai sutampa kalbiniu ir kalbiniu-geografiniu požiūriais. Statistiškai vienodos tarminės ypatybės dažniau vartojamos ne tos pačios patarmės LKA punktuose, o atskirų tiriamųjų patarmių gyvenamosiose vietovėse. Išryškėję galimi skiriamieji klasterizuotų tiriamųjų LKA punktų požymiai yra bendri abiem patarmėms ir statistiškai grindžia panevėžiškių ir širvintiškių panašumą.
AGNĖ ČEPAITIENĖ 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV ESMINIAI ŽODŽIAI: rytų aukštaičiai panevėžiškiai, rytų aukštaičiai širvintiškiai, diferenciniai tarminiai požymiai, dialektometrija. ANNOTATION The article presents the first-time use of the quantitative methods of dialectometry to analyse Lithuanian dialects. After quantifying the differential features of the Eastern Aukštaitians of Panevėžỹs and Šrvintos subdialects, it aims to identify the dialectal dependence of the points of Lithuanian Language Atlas (LLA) under analysis – Stubriškis (171), Šila (338), Kavárskas (340), Taujnai (374), Vdiškiai (375 a), Déltuva (409), Jakùtiškiai (446), Pabáiskas (475), Mančiušnai (500), Čiõbiškis (520). The research material consists of 12 hours of audio recordings of the Eastern Aukštaitians of Panevėžỹs and Šrvintos. The selected differential dialectal features are analysed by the web application Gabmap based on dialectometry methods. It is designed for the research of linguistic (and geographical) variability. On the basis of phonetic transcriptions of words, the Levenshtein distance is calculated between LLA points, the statistical computations are performed and the differential dialectal features of the Eastern Aukštaitians of Panevėžỹs and Šrvintos are determined. The results suggest that dialectal features of the traditional Eastern Aukštaitians of Panevėžỹs and Šrvintos coincide from the linguistic and linguistic-geographical points of view. Statistically equal dialectal features are frequently used not in the same LLA points of subdialects but in the localities inhabited by the speakers of separate subdialects under analysis. The potential differential features of clustered LLA points under analysis are common to both subdialects and statistically justify the similarity of the Eastern Aukštaitians of Panevėžỹs and Šrvintos. KEYWORDS: Eastern Aukštaitians of Panevėžỹs, Eastern Aukštaitians of Šrvintos, differential dialectal features, dialectometry. 1. ĮVADAS Dėl rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių santykio nuolat diskutuojama: nesutariama dėl jų skyrimo pagrindo, patarmių ribų, Lietuvių kalbos atlaso (LKA)1 Kavársko ir Vdiškių punktų priklausymo panevėžiškiams, 1 LKA 1977; 1982; 1991.
Straipsniai / Articles 145 Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis širvintiškiams ar anykštėnams (plg. panevėžiškių ir širvintiškių ribas pagal skirtingais laikotarpiais atliktus tyrimus 1 ir 2 pav.)2. 1 PAV. Širvintiškiams priskiriami tiriamieji LKA punktai pagal Aliūkaitė ir kt. 2014: 1833 2 Žr. Urbanavičiūtė-Markevičienė 1994: 85–87; Markevičienė, Markevičius 1995: 69–72; Zinkevičius 1997: 237–241; Markevičienė 1999: 18–20; Markevičius 2002: 101–105; Markevičienė ir kt. 2009: 11–56. Markevičienė ir kt. 2009 žr. ir apie iki šiol atliktus širvintiškių tyrimus, o panevėžiškių tyrimų literatūros sąrašą žr. Pukevičiūtė 2014: 175–195. 3 Remiamasi LKA 1977: žemėlapis Nr. 1.
AGNĖ ČEPAITIENĖ 146 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV 2 PAV. Širvintiškiams priskiriami tiriamieji LKA punktai pagal Markevičienė ir kt. 2009: 24
Straipsniai / Articles 147 Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis Šiame straipsnyje, pirmą kartą pasitelkus dialektometrijos4 metodus lietuvių tarmėms tirti5, nagrinėjama 12 val. garso įrašų6, XX a. pab.–XXI a. pr. surinktų iš 10 LKA punktų: 6 panevėžiškių (Stubriškis (171), Šila (338), Kavárskas (340), Taujnai (374), Kunigškiai (409)7, Jakùtiškiai (446)), 1 anykštėnų (V- diškiai (375 a)) ir 3 širvintiškių (Pabáiskas (475), Mančiušnai (500), Čiõbiškis (520)) (žr. 3 pav.). Straipsnio tikslas – kiekybiškai įvertinus skiriamąsias panevėžiškių ir širvintiškių patarmių ypatybes, nustatyti tiriamųjų LKA punktų tarminę priklausomybę. Taip bus patikrintas ir LKA Kavársko ir Vdiškių punktų panašumas į panevėžiškių ar širvintiškių vietoves. Objektas – skiriamieji tarminiai panevėžiškių ir širvintiškių požymiai. Panevėžiškiai laikomi didžiausia ir stipriausia rytų aukštaičių patarme, todėl tikėtina, kad ji gali daryti įtaką ir širvintiškiams – silpnėjančiai mažiausiai rytų aukštaičių patarmei. Šią hipotezę grindžia gana menkas patarmių skirtumas – širvintiškius nuo (pietinių) panevėžiškių skiria nevienodas trumpųjų a, e, i, u galūnėje tarimas: širvintiškiai išlaiko jų kokybę, o panevėžiškiai šiuos garsus suplaka į vieną (υ po kietojo priebalsio, ι po minkštojo) (Girdenis, Zinkevičius 1966: 139–147; Zinkevičius 1966: 15; Zinkevičius 1994: 56)8. Be šios, tikslui pasiekti nagrinėjamos dar 7 panevėžiškių ir širvintiškių tarminės ypatybės (žr. 1 lent.). 4 Dialektometrija – geolingvistikos kryptis, kurios tikslas skaičiuoti, vaizduoti ir analizuoti bendrus tarminius panašumus ar skirtumus kaip geografinės erdvės ypatybių funkciją (Szmrecsanyi 2011: 45). 5 Dialektometrijos metodais remiamasi šiuolaikiniuose užsienio mokslininkų tyrimuose: kiekybiškai nagrinėti anglų (Shackleton 2007: 30–102), olandų (Spruit ir kt. 2009: 1624–1642), norvegų (Heeringa ir kt. 2009: 167–183), švedų (Leinonen, 2010, 2011: 75–95) šveicarų (Scherrer 2012: 63–71), kinų (Stanford 2012: 247–278), bulgarų (Prokić, Cysouw 2013: 147–168), nyderlandų, belgų (Heeringa, Hinskens 2014: 26–52; 452–453) ir kt. kalbų variantai. 6 Registracijos Nr. CD 1204 RAS 31, CD 484 RAS 26, CD 456 RAS 10, CD 958 RAP 69, kitiems registracijos numeriai dar nesuteikti. Garso įrašai saugomi Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve. 7 XXI a. pr. tarmių tyrimais nustatyta, kad LKA Kunigškių punktas yra sunykęs, todėl perkeltas į Déltuvą. Straipsnyje toliau LKA 409 punktas vadinamas Déltuva. 8 Būta siūlymų širvintiškių ir panevėžiškių patarmių skyrimo pagrindu laikyti kitas tarmines ypatybes, pavyzdžiui, nekirčiuotų kamieno o vertimą a (Markevičius 2002: 103).
AGNĖ ČEPAITIENĖ 148 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV 3 PAV. Tiriamieji LKA punktai (LKA 1977: žemėlapis Nr. 1) 1 LENTELĖ. Tiriamosios panevėžiškių ir širvintiškių tarminės ypatybės9 Tarminės ypatybės Fiksuoti žodžiai Kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimas Buvo, didelis, mano, savo, turi, viskas Nekirčiuotų ilgųjų balsių trumpinimas Gyvena Trumpųjų kirčiuotų galūnės a, e, i, u suplakimas / nesuplakimas Yra, nėra, sunku, žmogus Nekirčiuotų galūnės o vertimas a, o; ė vertimas trumpuoju eMano, nieko, sako, savo, turėjo Neaiškiai tariamas pirmasis kirčiuotų tvirtagalių ai, au dėmuo Buvau, gerai, kaip, labai, nežinau, taip Kirčio atitraukimas Buvau, gerai, yra, nežinau, nėra, sunku, žmogus Galūnių redukcija Didelis, gyvena, yra, metų, nėra, vienas, viskas, žmogus, žmonių Nekirčiuotų kamieno o vertimas aŽmogus, žmonių 9 LKTCH 2004: 160–164, 173–183.
Straipsniai / Articles 149 Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis Tiriamoji medžiaga tvarkyta keliais etapais: 1) klausantis tarminių garso įrašų, fiksuoti pavieniai žodžiai (iš viso 26), kuriuose atsispindi tiriamosios panevėžiškių ir širvintiškių patarmių ypatybės; 2) užfiksuoti žodžiai sutranskribuoti tarptautinės abėcėlės transkripcija (an. International Phonetic Alphabet (IPA)) (žr. 4 ir 5 pav.); 3) duomenys suvesti į MS Excel programą ir išsaugoti unikodu (an. Unicode) (sukurtas tekstinis dokumentas); 4) medžiaga apdorota kompiuterine programa Gabmap10; 5) naudojantis kompiuterinėmis programomis RuG/L0411 ir Google Earth12, sukurtas tiriamųjų vietovių žemėlapis, kuris taip pat apdorotas kompiuterine programa Gabmap (žr. 1 žemėl. ir 6 pav.). Interpretuojant gautus rezultatus, į sociolingvistinę pateikėjų informaciją neatsižvelgiama. 4 PAV. IPA balsių klasifikacija (Kasparaitis 2013: 4) Kompiuterine programa Gabmap skirtingais skaičiavimo įrankiais atliekamų dialektometrinių analizių pagrindą sudaro kalbiniai skirtumai (atstumai) tarp tiriamų vietovių porų. Jie įvertinami apskaičiuojant vietovių kintamųjų (t. y. žodžių, kuriuose atsispindi tarminės ypatybės) skirtumų vidurkį. Dažniausiai analizuojamos fonetinės transkripcijos – apskaičiuojamas Levenšteino atstumas (an. Levenshtein distance)13 (Leinonen ir kt. 2015: 6)14. Atskiri šiame tyrime naudoti kompiuterinės programos Gabmap tarminių požymių matavimo įrankiai ir skirtumų skaičiavimo bei interpretavimo principai trumpai apibūdinami kiekviename kito skyriaus poskyryje. 10 Pagrindinis kūrėjas – Çağrı Çöltekin. Kompiuterinė programa Gabmap. Prieiga internetu: https://www.gabmap.nl.; Nerbonne ir kt. 2011: 65–89; Leinonen ir kt. 2015: 1–21. 11 Kompiuterinė programa RuG/L04. Prieiga internetu: http://www.let.rug.nl/~kleiweg/L04/. 12 Kompiuterinė programa Google Earth. Prieiga internetu: https://www.google.com/earth/. 13 Apie Levenšteino atstumo algoritmą žr. Kessler B. 1995: 60–66; Nerbonne ir kt. 1996: 185–202; Nerbonne ir kt. 1999: 5–15; Heeringa 2004: 121–124 ir kt. 14 Dar gali būti nagrinėjami skaitiniai (balsių formančių dažnių vektoriai) ir kategoriniai (leksiniai ar sintaksiniai) duomenys (Leinonen ir kt. 2015: 6).
AGNĖ ČEPAITIENĖ 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV 1 ŽEMĖLAPIS. Tiriamųjų LKA punktų žemėlapis, sukurtas kompiuterine programa Gabmap15 15 Čia ir kituose žemėlapiuose RAA reiškia rytų aukštaičiai anykštėnai, RAP – rytų aukštaičiai panevėžiškiai, RAŠ – rytų aukštaičiai širvintiškiai. 6 PAV. Fragmentas iš tiriamųjų LKA punktų žemėlapio 5 PAV. IPA priebalsių klasifikacija (Kasparaitis 2013: 5)
Straipsniai / Articles 151 Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis 2. DIFERENCINIŲ TARMINIŲ POŽYMIŲ ANALIZĖ 2.1. Statistinis atliktų skaičiavimų patikimumas Atliktų skaičiavimų patikimumas statistiškai įvertintas kompiuterine programa Gabmap apskaičiavus Kronbacho alfą (an. Cronbach‘s alpha)16. Ja įvertinamas ne duomenų patikimumo koeficientas, kaip yra įprasta, bet visų duomenų skirtingų matavimų patikimumo koeficientas. Jis priklauso nuo duomenų kokybės, nuo metodo, kuris naudojamas skaičiavimams, kokybės ir nuo tiriamųjų skaičiaus. Koeficiento reikšmės gali didėti nuo 0 iki 1: kuo reikšmė arčiau vieneto, tuo labiau tiriamieji tarpusavyje susiję17. Pageidautina, kad Kronbacho alfa koeficientas būtų lygus bent jau 0,5. Šis dydis gali nežymiai varijuoti priklausomai nuo tyrimo tikslų ir tiriamosios medžiagos: kuo tiriamųjų skaičius didesnis, tuo didesnis ir koeficientas (Vaitkevičius, Saudargienė 2010: 98). Kompiuterine programa Gabmap apskaičiuota, kad skirtingų tiriamosios medžiagos matavimų patikimumo koeficientas neatitinka nustatytos rekomenduotinos normos – jis lygus 0,04. Daroma prielaida, kad mažą koeficientą galimai lėmė nedidelis tiriamųjų vienetų kiekis (26 tiriamieji žodžiai, pavartoti 10 gyvenamųjų vietovių), todėl gautas dydis nebūtinai rodo menką duomenų matavimo patikimumą. Kitu – vietos nenuoseklumo (an. Local Incoherence) – statistiniu matu skaičiuojami skirtumai tarp vienetų (tiriamų gyvenamųjų vietovių), atsižvelgiant į geografinį atstumą tarp jų. Optimalus dydis yra 0. Kompiuterine programa Gabmap apskaičiuota, kad tiriamosios medžiagos vietos nenuoseklumo matas yra kiek didesnis už 0 – lygus 0,42. Tai taip pat galėjo lemti mažas tiriamųjų vietovių skaičius, o ir ne visos jos yra išsidėsčiusios vienos prie kitų (labiausiai nutolusi vietovė – Stubriškis). Nors tiriamosios medžiagos kiekis yra nedidelis, o LKA punktai išsidėstę nevientisame plote, kompiuterine programa atlikti skaičiavimai bus patikimi šio straipsnio hipotezei patikrinti. 16 Apie Kronbacho alfa koeficientą plačiau žr. Pukėnas 2009: 24–28. 17 Šio tyrimo atveju – kuo reikšmė arčiau vieneto, tuo labiau skirtingi duomenų matavimai yra suderinti ir susiję.
AGNĖ ČEPAITIENĖ 158 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV 5 ŽEMĖLAPIS. Erdviniai ir kalbiniai Mančiušnų ryšiai su kitais LKA punktais 14 PAV. Erdviniai ir kalbiniai Mančiušnų ryšiai su kitais LKA punktais 13 PAV. Fragmentas iš erdvinių ir kalbinių Mančiušnų ryšių su kitais LKA punktais žemėlapio
Straipsniai / Articles 159 Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis 6 ŽEMĖLAPIS. Erdviniai ir kalbiniai Čiõbiškio ryšiai su kitais LKA punktais 16 PAV. Erdviniai ir kalbiniai Čiõbiškio ryšiai su kitais LKA punktais 15 PAV. Fragmentas iš erdvinių ir kalbinių Čiõbiškio ryšių su kitais LKA punktais žemėlapio
AGNĖ ČEPAITIENĖ 160 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Nepaisant didžiausio iš tiriamųjų vietovių skiriančio geografinio atstumo, Čiõbiškis yra labai panašus į (šiaurės) panevėžiškių plote esantį Stubriškį (0,56), o labiausiai skiriasi nuo kiek arčiau esančių Šil (0,89). Taip pat gana didelis Čiõbiškio panašumas yra į LKA Vdiškių (0,58) ir Kavársko (0,6) punktus, kuriuos stipresni erdviniai ir kalbiniai ryšiai sieja su panevėžiškių plote esančiomis vietovėmis. Remiantis rezultatais, preliminariai galima teigti, kad Čiõbiškyje gyvenančių žmonių kalboje dominuoja daugiau panevėžiškių, o ne širvintiškių tarminių ypatybių. Taigi atskaitos taškų žemėlapiai ir grafikai neišryškina atskirų panevėžiškių ir širvintiškių zonų; priešingai – pagal geografinio atstumo ir tarmiškumo santykį beveik visos tiriamosios širvintiškių gyvenamosios vietovės yra panašiausios į panevėžiškių LKA punktus. Vis dėlto, remiantis tik Levenšteino atstumu, negalima nustatyti, kuris skirtumas – geografinis ar kalbinis – yra didesnis tarp tiriamųjų vietovių. Tai leidžia padaryti kiti kompiuterinės programos Gabmap skirtumų matavimo įrankiai. 2.4. Fonologiniai LKA punktų skirtumai Fonologiniai skirtumai analizuojami skirtumų žemėlapiais. Jais nustatoma, ar pagal bendruosius fonologinius skirtumus ryšiai tarp tam tikrų dviejų kaimyninių vietovių yra stiprūs. Kuo tamsesnė LKA punktus siejanti linija, tuo vietovės yra panašesnės. 7 žemėlapyje ir 17 pav. matyti, kad stipriausi ryšiai jungia Taujnus ir Kavárską, panašiai stiprūs – Jakùtiškius ir Pabáiską bei Jakùtiškius ir Mančiuš- nus. Tai rodo, kad šiose kaimyninėse vietovėse vartojamos tarminės ypatybės yra panašiausios. Šie rezultatai sutampa su aptartais Levenšteino atstumo duomenimis (žr. 2 lent.). Taigi, užtikrintai galima tvirtinti, kad skiriamosios tarminės ypatybės vienodai dažnos gali būti ne tik vienos patarmės vietovėse, bet ir atskiruose panevėžiškių ir širvintiškių LKA punktuose. Vertinant rezultatus, matyti, kad ne visada netoliese esantys tos pačios patarmės LKA punktai fonologiniu požiūriu yra panašiausi. Tai rodo panevėžiškiams priklausančių Šil ir Kavársko, Šil ir Jakùtiškių bei širvintiškiams priklausančių Pabáisko ir Čiõbiškio atvejai. Šias vietoves skiria ir didelis Levenšteino atstumas. Silpniausi ryšiai jungia LKA Stubriškio ir Šil punktus – tarp jų yra daug fonologinių skirtumų. Tokius rezultatus galima paaiškinti priklausymu skirtingiems rytų aukštaičiams panevėžiškiams – Stubriškis priklauso šiauriniams, o Šila – pietiniams.
Straipsniai / Articles 161 Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis 7 ŽEMĖLAPIS. Kaimyninių LKA punktų ryšiai pagal fonologinius skirtumus Taigi skirtumų žemėlapio, paremto fonologiniais skirtumais tarp kaimyninių LKA punktų, analizė patvirtino apskaičiuoto Levenšteino atstumo rezultatus – panevėžiškių ir širvintiškių LKA punktų tarminį panašumą. Šios tendencijos ryškėja medžiagą nagrinėjant ir kitais kompiuterinės programos Gabmap įrankiais. 2.5. Klasterinė LKA punktų analizė pagal tarminių požymių panašumą21 Kompiuterine programa Gabmap atliekama klasterizacija yra alternatyva tradicinėje dialektologijoje taikomoms izoglosų technikoms. Tačiau klasterizuojant objektus, nustatomos ribos, atitinkančios ne tam tikrą atskirą izoglosą, o bendruosius atskiras grupes sudarančių vietovių tarminius skirtumus (Nerbonne ir kt. 2011: 80). Klasterizacijos algoritmu duomenys grupuojami taip, kad tarminiai skirtumai iš tiriamųjų vietovių sudaryto klasterio viduje būtų kuo mažesni, o tarp klasterių – kuo didesni (Leinonen ir kt. 2015: 11). 21 Apie tarminiuose tyrimuose taikytą klasterinę analizę, atliktą kita – SPSS Statistics – kompiuterine programa, žr. Pukevičiūtė 2015: 175–195. 17 PAV. Fragmentas iš kaimyninių LKA punktų ryšių pagal fonologinius skirtumus žemėlapio
AGNĖ ČEPAITIENĖ 162 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Svorinio vidurkio (an. Weighted Average) ir wardo (an. Ward‘s Method) hierarchinės klasterinės analizės metodais išnagrinėti duomenys leidžia patikrinti, kaip tiriamosios vietovės grupuojasi pagal tarminių požymių vartojimo jose panašumą. Analizuojant medžiagą svorinio vidurkio metodu, visi klasteriai laikomi tokios pačios reikšmės (svorio), nepaisant objektų skaičiaus kiekviename klasteryje. O medžiagą nagrinėjant wardo metodu, kiekviename analizės žingsnyje imamos atskiros klasterių poros ir apskaičiuojamas kintamųjų nuokrypių nuo jungtinio klasterio centro kvadratų suma. Tai atliekama su kiekviena klasterių pora ir pabaigoje jungiami tie klasteriai, kuriuos sujungus nuokrypių suma yra mažiausia. Abiem metodais apskaičiuoti duomenys gali nesutapti, nes skirtumai matuojami skirtingais principais (Prokić 2008: 156, Leinonen ir kt. 2015: 11)22. Nustatytų panašių objektų grupavimasis pateikiamas žemėlapiuose ir dendrogramose. Nustatytas klasterių skaičius yra 2 (tiriama dviejų patarmių medžiaga). Svorinio vidurkio metodu atliktos klasterinės analizės žemėlapyje išskirtos dvi panašių objektų grupės – Stubriškis ir Čiõbiškis sudaro vieną, o likusios vietovės – kitą (žr. 8 žemėl. ir 18 pav.). Vadinasi, diferenciniai tarminiai požymiai panevėžiškių ir širvintiškių LKA punktuose, nepaisant jų geografinio išsidėstymo, gali būti labai panašūs. 8 ŽEMĖLAPIS. Tiriamųjų LKA punktų grupavimasis pagal tarminių požymių panašumą. Svorinio vidurkio metodas23 22 Plačiau apie svorinio vidurkio ir wardo klasterinės analizės metodus žr. Prokić 2008: 153–172. 23 Klasterinės analizės žemėlapiuose ir dendrogramose tamsesne spalva žymima pirmoji panašių objektų grupė, šviesesne – antroji. 18 PAV. Fragmentas iš tiriamųjų LKA punktų grupavimosi pagal tarminių požymių panašumą (pagal svorinio vidurkio metodą) žemėlapio
Straipsniai / Articles 163 Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis Dendrograma vaizdžiai parodoma, kokia seka klasteriai buvo jungiami (žr. 19 pav.). Matyti, kad 2 klasteryje pagal tarminių ypatybių panašumą pirmuoju žingsniu buvo sujungti Taujnai ir Kavárskas, antruoju – Mančiušnai ir Jakùtiškiai ir t. t. Kuo anksčiau jungiami LKA punktai, tuo vietovės tarminiu požiūriu yra panašesnės. 19 PAV. Klasterių jungimo dendrograma. Svorinio vidurkio metodas Gautais duomenimis patvirtinama, kad atskiroms patarmėms priklausančios tiriamosios vietovės gali būti panašesnės labiau nei tos pačios patarmės LKA punktai. Pritaikius wardo metodą vietovėms grupuoti, rezultatai pasikeitė – pagal panašių tarminių ypatybių vartoseną vieną klasterį sudaro Čiõbiškis, Déltuva, Stubriškis, Šila ir Vdiškiai, kitą – likusios vietovės (žr. 9 žemėl. ir 20 pav.). Tačiau išlieka ta pati tendencija – širvintiškiai ir panevėžiškiai pagal tarminių ypatybių panašumą grupuojasi kartu. Lyginant klasterinės analizės, atliktos taikant skirtingus metodus, rezultatus, matyti, kad kitoks vietovių grupavimo principas lėmė Šil, Déltuvos ir Vdiškių persigrupavimą. Tačiau kaip ir svorinio vidurkio metodu atliktų skaičiavimų, taip ir wardo metodu atliktos klasterinės analizės dendrograma grindžiama, kad panašios ar vienodos tarminės ypatybės yra vartojamos ir panevėžiškių, ir širvintiškių plotuose: panašiausi yra LKA Vdiškių ir Šil, Stubriškio ir Déltuvos punktai (1 klasteryje) bei Taujnų ir Kavársko, Jakùtiškių ir Mančiušnų gyvenamosios vietovės (2 klasteryje) – grupuojant tiriamuosius, jos sujungtos pirmaisiais žingsniais (žr. 21 pav.). Taigi dviem metodais atlikta hierarchinė klasterinė analizė rodo, kad tarminės ypatybės ir panevėžiškių, ir širvintiškių LKA punktuose yra labai panašios ar netgi vienodos, nedidelis pavienių žodžių tarimo skirtumas yra galimai per menkas pagrindas šioms patarmėms skirti. Siekiant pagrįsti gautus duomenis, būtina klasterinės analizės rezultatus patvirtinti ir kitais statistikos metodais, t. y. patikrinti, kaip tiriamieji objektai pasiskirsto daugiamatėje skalėje (Nerbonne ir kt. 2011: 81).
AGNĖ ČEPAITIENĖ 164 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV 9 ŽEMĖLAPIS. Tiriamųjų LKA punktų grupavimasis pagal tarminių požymių panašumą. Wardo metodas 21 PAV. Klasterių jungimo dendrograma. Wardo metodas 2.6. LKA punktų vieta daugiamatėje skalėje Daugiamate skale nagrinėjama, kokiu mastu tarmės formuoja kontinuumą. Kalbiniu požiūriu panašiausios vietovės plokštumoje išsidėsto arčiau viena kitos, skirtingos – toliau. Diagrama padeda identifikuoti nevietinius gyventojus, atpažinti tarmių grupes. Ji taip pat rodo, kokios struktūros yra klasterinės 20 PAV. Fragmentas iš tiriamųjų LKA punktų grupavimosi pagal tarminių požymių panašumą (pagal wardo metodą) žemėlapis
Straipsniai / Articles 165 Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis analizės metu nustatytos iš tarminiu požiūriu panašių LKA punktų sudarytos grupės (Leinonen ir kt. 2015: 11). Rezultatai įvertinami statistiškai Rando indeksu (an. Rand index) (žymimu raide r) nuo 0 iki 1: 0 rodo, kad du iš tiriamųjų vienetų sudaryti klasteriai neatitinka nei viena tarmine ypatybe, o 1 – kad tiriamieji klasteriai yra visiškai vienodi (Prokić 2008: 161–163)24. Gauti duomenys atitinka wardo metodu atlikta klasterine analize nustatytų panašių objektų grupių išsidėstymą: tarminiu požiūriu artimiausios vietovės yra Šila ir Vdiškiai (nors jie nutolę nuo plokštumos, tačiau juos sieja nedidelis Levenšteino atstumas (0,39)), priklausantys 1 klasteriui, ir Taujnai, Jakùtiškiai, Mančiušnai (Levenšteino atstumas tarp šių vietovių taip pat yra vienas iš mažiausių), priklausantys 2 klasteriui (žr. 22 pav.). 22 PAV. LKA punktų pasiskirstymas daugiamatėje skalėje pagal tarminių ypatybių panašumus 24 Ten pat plačiau žr. Rando indekso skaičiavimo formules.
AGNĖ ČEPAITIENĖ 166 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Į apibrėžtas zonas nepateko ir iš tiriamųjų vietovių labiausiai išsiskiria skirtingoms patarmėms priklausantys LKA Stubriškio, Déltuvos, Pabáisko, Čiõbiškio ir Kavársko punktai. Galbūt tai būtų galima paaiškinti gana dideliu Levenšteino atstumu tarp šių ir kitų aptariamų vietovių. Kompiuterine programa Gabmap apskaičiuota, kad r = 0,82, vadinasi, nustatytose iš LKA punktų sudarytose panašių objektų grupėse vartojamos tarminės ypatybės skiriasi neženkliai. Taigi daugiamatė skalė statistiškai grindžia klasterinės analizės rezultatus ir dar labiau išryškina panevėžiškių ir širvintiškių tarminių ypatybių panašumus. 2.7. Diferenciniai tarminiai LKA punktų požymiai Kompiuterinės programos Gabmap įrankiais nustatomi diferenciniai tarminiai požymiai, kurie reprezentuoja tarminį plotą. Duomenys pateikiami keturiose lentelėse: nurodomi skiriamieji tarminiai požymiai svorinio vidurkio metodu atlikta klasterine analize nustatytose dviejose iš LKA punktų sudarytose grupėse ir wardo metodu atlikta klasterine analize nustatytuose kituose dviejuose klasteriuose. Stulpelyje Klasterių skirtumas (an. Between score) pateikiami skirtumai tarp pasirinkto klasterio ir kitos grupės. Kuo aukštesnis balas, tuo ryškesnį skiriamąjį požymį (an. item) LKA punktai, sudarantys pasirinktą klasterį, turi. Stupelyje Variacija klasteryje (an. Within score) pateikiama informacija, kiek tam tikras požymis varijuoja pasirinktame klasteryje. Kuo žemesnis variacijos balas, tuo skiriamasis požymis yra reprezentatyvesnis. Bendrasis balas (an. Score) rodo bendrą skirtumą tarp šių abiejų balų (an. Between–Within score) (Leinonen ir kt. 2015: 14). Iš svorinio vidurkio metodu atliktos klasterinės analizės rezultatų matyti, kad pirmąjį klasterį sudarančių LKA Stubriškio ir Čiõbiškio punktų ryškiausias skiriamasis požymis yra trumpųjų kirčiuotų balsių ilginimas (šias vietoves diferencijuoja žodžio jis, iš dalies – didelis vartosena) (žr. 3 lent.). Bendrasis šios diferencinės ypatybės balas yra aukštas (daugiau nei 2), pagal ją Stubriškis ir Čiõbiškis ženkliai skiriasi nuo kitų tiriamųjų vietovių (kiek daugiau nei 1). Variacija klasteryje yra neigiama, vadinasi, diferencinis tarminis požymis yra reprezentatyvus. Tą pačią ypatybę arba galūnės redukciją atspindinčio žodžio didelis vartojimo skirtumas tarp klasterių yra mažesnis už žodžio jis vartoseną. Tačiau šio žodžio tarimas Stubriškyje ir Čiõbiškyje mažiau varijuoja nei žodžio jis, o bendrasis abiejų rodiklių balas yra aukštas. Todėl galima tvirtinti, kad žodžio didelis vartosena grindžia faktą, jog trumpojo kirčiuoto balsio ilginimas arba galūnės redukcija yra reprezentatyvūs tarminiai požymiai, skiriantys LKA Stubriškio ir Čiõbiškio punktus nuo kitų.
Straipsniai / Articles 167 Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis 3 LENTELĖ. Diferenciniai tarminiai 1 klasterio (Stubriškis, Čiõbiškis) požymiai. Svorinio vidurkio metodas Bendrasis balas Variacija klasteryje Klasterių skirtumas Žodis / diferencinis tarminis požymis 2.065730 -0.734482 1.331248 Jis 0.991031 -1.057100 -0.066069 Didelis ………… -1.485962 1.699261 0.213300 Nėra Šio klasterio visiškai nereprezentuoja panevėžiškių ir širvintiškių patarmių skyrimo pagrindu laikomas nevienodas trumpųjų kirčiuotų galūnės a tarimas (tai rodo žodžio nėra vartosena). Nors aukštas variacijos klasteryje balas reiškia, kad panevėžiškių Stubriškio ir širvintiškių Čiõbiškio LKA punktuose žodžio nėra tarimas labai varijuoja (o tai rodytų, kad trumpieji kirčiuotų galūnės a šiuose LKA punktuose tariami nevienodai ir pagal šį tarminį požymį LKA punktai (ir patarmės) skiriasi), tačiau bendrasis balas ir šio žodžio tarimo skirtumas klasteriuose yra labai žemi (atitinkamai apie -1,5 ir apie 0,2). Vadinasi, ši tarminė ypatybė yra nereprezentatyvi – trumpieji kirčiuoti galūnės a beveik vienodai tariami ir panevėžiškių, ir širvintiškių vietovėse. Trumpųjų kirčiuotų balsių ilginimas identifikuoja ir kitų tiriamųjų LKA punktų, sudarančių kitą klasterį, plotą (tai rodo žodžių jis, iš dalies – turi vartosena) (žr. 4 lentelę). Klasterių skirtumo, variacijos klasteryje ir bendrasis balas visiškai sutampa su pirmosios grupės žodžio jis skiriamųjų rodiklių balais. Vadinasi, ir vienoje, ir kitoje panašių objektų grupėje, nepaisant LKA punktų priklausymo skirtingoms patarmėms, kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimas yra sutampantis diferencinis tarminis požymis. Todėl vietovės pagal šią tarminę ypatybę nesiskiria. 4 LENTELĖ. Diferenciniai tarminiai 2 klasterio (Šila, Taujnai, Déltuva, Jakùtiškiai, Kavárskas, Vdiškiai, Pabáiskas, Mančiušnai) požymiai. Svorinio vidurkio metodas Bendrasis balas Variacija klasteryje Klasterių skirtumas Žodis / diferencinis tarminis požymis 2.065730 -0.734482 1.331248 Jis 0.516433 -0.218049 0.298383 Turi ………… -0.495996 0.202406 -0.293589 Labai
AGNĖ ČEPAITIENĖ 174 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV of inarticulate first stressed / unstressed component; retraction of accent; reduction of endings. They are analysed by the web application Gabmap based on dialectometry methods. It is designed for the research of linguistic (and geographical) variability. On the basis of phonetic transcriptions of words, the Levenshtein distance is calculated between LLA points, the statistical computations are performed and the differential dialectal features of the Eastern Aukštaitians of Panevėžỹs and Šrvintos are determined. The results suggest that the dialectal features of the traditional Eastern Aukštaitians of Panevėžỹs and Šrvintos coincide from the linguistic and linguistic-geographical points of view. The closest locations by the Levenshtein distance measure are Taujnai and Kavárskas (0,15), Jakùtiškiai and Pabáiskas (0,23), Taujnai and Mančiušnai (0,31), Jakùtiškiai and Mančiušnai (0,31). All areas under analysis are linked by significant phonological similarities. Statistically equal dialectal features are frequently used not in the same LLA points of subdialects but in the localities inhabited by the speakers of separate subdialects under analysis. The potential differential features of clustered LLA points under analysis found in the study are common to both subdialects and statistically justify the similarity of the Eastern Aukštaitians of Panevėžỹs and Šrvintos. Įteikta 2015 m. lapkričio 19 d. AGNĖ ČEPAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]