Daiktavardžio „pagalba“ įnagininko desemantizacija

Straipsniai / Articles 9 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, tipologija, valentingumas, semantika. DAIKTAVARDŽIO PAGALBA ĮNAGININKO DESEMANTIZACIJA∗ Desemantization of the Instrumental of the Noun Pagalba ANOTACIJA Šio straipsnio objektas – daiktavardžio pagalba įnagininkas. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, kalbama apie pagalba įnagininko semantiką ir desemantizacijos požymius. Straipsnyje laikomasi nuomonės, kad pagalba įnagininko vartosena atliepia gyvumo hierarchiją asmuo > daiktas. ESMINIAI ŽODŽIAI: daiktavardžio įnagininkas, desemantizacija. ANNOTATION The object of the article is the instrumental case of the noun pagalba. According to the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language (CCLL), the article addresses the semantics of the instrumental of the noun pagalba and the features of desemantization. The article follows an opinion that the use of the instrumental of the noun pagalba corresponds to the animacy hierarchy person > thing. KEY WORDS: instrumental of the noun, desemantization. ∗ Šio straipsnio tema skaitytas pranešimas XII Tarptautinio baltistų kongreso Baltų kalbų funkcinių žodžių sekcijoje. Už pastabas ir mintis esu nuoširdžiai dėkinga prof. dr. Danieliui Petit, prof. dr. Norbertui Ostrowskiui ir dr. Artūrui Judženčiui. Jų dėka į pagalba čia žiūrima plačiau. Širdingai dėkoju ir gerbiamiems anoniminiams recenzentams už jų pasiūlymus, pastabas ir kritiką. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 10 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV 1. ĮVADINĖS PASTABOS 1.1. Elektroniniame Lietuvių kalbos žodyne (toliau LKŽe) daiktavardis pagalba apibrėžiamas kaip ‘pagelbėjimas, padėjimas, parama’1, pavyzdžiui: (1) (Su) tavo pagá lba man tai pasisekė KBI452. (2) Daryk su savo galva ir Dievo pagalba KrvP(Jnš). Galūnės -a vedinys pagalba padarytas iš pagelbėti ‘padėti, suteikti kiek pagalbos’, o pastarasis sudarytas su priešdėliu pa- (plg. gelbėti ‘padėti, remti, šelpti’). Palyginkime LKŽe teikiamus pavyzdžius: (3) Vaikai pagelbsti tėvams darbuose rš. (4) Aš tau gé lbėsiu dirbti K. (5) Tas liūtas prašė to žmogaus, kad pagelbėtų jį S.Dauk. (6) Ar negali mane gelbėti su piningais – skolą turiu šiandien užmokėti? Plng. (7) Ir beržo tįsuolės, ir apynių šaknys plaukams gelbsta rš. (8) Prigimtam kūnui ir muilas nieko negelba Sim. (9) Šis perspėjimas mažai gelbsti rš. (10) Gelančias akis šaltinio vandeniu kiek tiek gal pagelbėti M.Valanč. (11) Ligonys, jei tomis vaistėmis nepasigelbėjo, patys save dievams ant apiera degindavos S.Dauk. Nijolė Sližienė Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne (toliau LKVJŽ) (1994: 201) aptaria keturių gelbėti reikšmių valentingumus (junglumus). Pavyzdžiui, (iš-)gelbėti ‘vaduoti, traukti iš bėdos’ LKVJŽ aprašomas kaip trivalentis, kurio sintaksiniai aktantai reiškiami agento [A] vardininku, patiento [P]3 galininku ir prielinksnių nuo, iš su kilmininku konstrukcijomis, atitinkančiomis kontragentą4 1 Elektroniniame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽe) pagalba – ‘pagelbėjimas, padėjimas’. 2 Plg. Friedricho Kuršaičio Deutsch-littauische Phraseologie der Präpositionen (1843) originalą: http://ub-goobi-pr2.ub.uni-greifswald.de/viewer/image/PPN737445068/49/. 3 Patientas [P] – tai veiksmo poveikio gavėjo arba būsenos turėtojo funkcija (Sližienė 1994: 20; plg. Valeckienė 1998: 35). 4 Kontragentas [CA] – prieš agentą veikiančios, jam priešingos jėgos funkcija, būdinga ir gyvoms būtybėms, ir negyviems daiktams bei gamtos ir visuomenės reiškiniams (Sližienė 1994: 21). Straipsniai / Articles 11 Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija [CA] arba kontentyvą5 [Con], pvz.: Draugai [A] jį [P] išgelbėjo iš policijos nagų (nuo užpuolikų) [CA]; Tik užsimiršimas [A] gelbėja žmogų [P] nuo beprasmiško sielvarto [Con]. Trivalenčio (pa-)gelbėti ‘padėti ką atlikti’ sintaksiniai aktantai reiškiami agento vardininku, beneficiento [B]6 naudininku ir kontentyvo funkciją atitinkančia bendratimi, pvz.: Pagelbėk man [B] rąstą į vežimą įkelti [Con] (plg. sakinius (3), (4)). Čia subjekto vardininku ir objekto naudininku pasakomos gyvos būtybės – žmogus [Hum]. Vartojant trivalentį (pa-)gelbėti reikšme ‘remti, šelpti’, sintaksiniai aktantai pasakomi agento vardininku, patiento galininku arba beneficiento naudininku ir kontentyvo įnagininku, pvz.: Gal tu [A] gali gelbėti mane [P] / man [B] pinigais [Con]? Subjekto vardininkas ir objekto galininkas bei naudininkas žymi žmogų [Hum], o objekto įnagininkas – negyvą daiktą [–Anim] (plg. sakinius (5), (6)). (Pa-)gelbėti ‘būti naudingam savo poveikiu, paveikti’7‘, pagal LKVJŽ, yra dvivalentis. Jo sintaksiniai aktantai realizuojami subjekto vardininku ir objekto naudininku, kurių pirmasis atitinka (negyvą) agentą8, o antrasis – patientą9, pvz.: Šitie vaistai [A2] galėtų tau [P] pagelbėti; Apynių šaknys [A2] plaukams [P] gelbsti. Subjekto vardininkas žymi 5 Kontentyvas [Con] – veiksmo ar būsenos turinio funkcija, būdinga įvairiems daiktams bei reiškiniams (Sližienė 1994: 22). 6 Sližienė (1994: 21) beneficientą supranta kaip adresato, gavėjo, turėtojo funkciją, būdingą gyvoms būtybėms, ypač asmenims, kurių naudai ar nenaudai kas vyksta, darosi, yra. Adelė Valeckienė (1998: 35t) mano: „Beneficientas Ben yra turėtojo, adresato (kieno naudai atliekamas, kam skirtas veiksmas) funkcija. Jis dažniausiai pasakomas naudininku […], bet galimi ir kiti linksniai“. Plg.: Bartels (2005: 105t): „Eine semantisch weniger spezifische Dativ–Rolle, die nicht an Transfer und Possession gebunden ist, wird in der Regel die Rolle Benefaktiv angesetzt (vgl. Klaus kaufte Hans ein Buch. Dieser gab es aber nicht)“. 7 Plg. LKŽe teikiamą gelbėti ‘vaduoti, traukti iš bėdos, saugoti nuo pikto; gydyti’, pvz.: Vienas išdeginimas žaizdos negelba nuo patrakimo Vaižg.; Instinktas tankiai gelbi žmogų V.Kudir.; Žemė gelbti visus nuo vargo A1884,157; Nuodai gelbti rupūžę nuo priešų J.Jabl.; Gardo benediktai (kardo benediktai, kartieji šventadagiai) gelba aštuonioleka ligų Grg.; Gelbiem nuog pikto pats savo malone KN62. 8 Sližienė (1994: 19) negyvą agentą – [A2] – apibrėžia kaip veiksmo atlikėjo funkciją, kuri „būdinga negyviems daiktams, stichinėms jėgoms bei kitiems gamtos ir visuomenės reiškiniams, įvairiems įrenginiams, mašinoms, prietaisams, kurie turi tam tikrą energiją ir dėl to gali atlikti ir sukelti, sužadinti veiksmą, bet neturi savo iniciatyvos. […] Agento2 funkcija yra nevienalytė. Prireikus ją galima būtų suskaidyti bent į tris poklasius: gamtinę jėgą, priežastį ir veiksmo priemonę. Veiksmo priemonę reiškiantis agentas2 nuo instrumento funkcijos skiriasi tuo, kad galimas tik tada, kai veiksmas gali būti suvokiamas kaip vykstantis be kieno nors iniciatyvos [kursyvas straipsnio autorės – L. V.-S.]; veiksmo priemonė tada laikoma vieninteliu veiksmo atlikėju – agentu2, pvz.: padangę raižo lėktuvai. Vis dėlto riba tarp instrumento ir agento2 yra gana sąlygiška“. 9 Pagal šią pagelbėti reikšmės definiciją ir objekto raišką naudininku, matyt, šis patientas gali būti suprantamas ir kaip turintis beneficiento (t. y. adresato, gavėjo, kurio naudai kas vyksta) atspalvį, t. y. kaip [PB]. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 12 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV negyvą daiktą [–Anim], o naudininkas – gyvą ir negyvą daiktą [±Anim] (plg. sakinius (7)–(9))10. Reliacinio daiktavardžio pagalba įnagininkas, kaip matyti sakiniuose (1)–(2), vartojamas su pasakytu arba galimu pasakyti prielinksniu su (su tavo pagalba). Kaip tik apie tokį pagalba įnagininką bus straipsnyje kalbama. 1.2. Jonas Šukys (1998: 554t; dar plg. t. p.: 229), aptardamas lietuvių kalbos linksnių ir prielinksnių vartoseną, atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinėje lietuvių kalboje yra „didelė klaida vartoti intensyviai prielinksnėjantį įnagininką pagalba. Jis ypač pradėjo plisti sovietmečiu, nusižiūrėjus į rusų kalbos pri pomošči prielinksnišką vartoseną, ir […] smarkiai stumia tradicinę priemonės ir būdo raišką. […] Taigi bet kurią konstrukciją su tariamuoju polinksniu pagalba, ar ji reikštų įrankį, mechanizmą [žr. sakinius (12), (13)], ar kokią kitokią priemonę [žr. sakinius (14), (15)], kartais net abstrakčią [žr. sakinius (16), (17)], būtina keisti įnagininku [kursyvas straipsnio autorės – L. V.-S.]. […] Kai kalbama apie abstraktesnius dalykus, ypač kai pagalba vartojamas su veiksmažodiniais daiktavardžiais, šią nevartotiną konstrukciją geriausia keisti pusdalyviais, padalyviais [žr. sakinį (18)]. […] Nevartotiną pagalba konstrukciją dažnai galima taisyti ne vienu, o keliais būdais [žr. sakinį (19)]“11. (12) Skaičiuojame kalkuliatoriaus pagalba (= (su) kalkuliatoriais). (Cituojama pagal Šukys 1998: 554) (13) Duomenis išanalizavome kompiuterių pagalba (= kompiuteriais). (Cituojama pagal Šukys 1998: 554) (14) Delfinai „susikalba“ nosies pagalba (= nosimi, nosimis). (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) (15) Liežuvio pagalba (= Liežuviu) chameleonas gaudo vabzdžius. (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) (16) Mintis vienas kitam perteikiame žodžių pagalba (= žodžiais). (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) 10 Plg. LKVJŽ teikiamą padėti ‘pagelbėti’ junglumą (Sližienė 1998: 96). Šiai reikšmei būdingos trys skirtingos sintaksinio valentingumo struktūros, kuriomis realizuojamos skirtingos semantinio valentingumo struktūros, pvz.: a) Algis [A] padėdavo jai [B] išspręsti [Con] algebros lygtis; Tas gėralas [A] padės karvei [B] greičiau pasveikti [Con]; Tavo patarimai [A] mums [B] padėjo; b) Gal galėtum [tu] [A1] padėti man [B] pinigais (duona) [Con]; c) Kietelių arbata [A2] padeda galvai [P]; Kai kuriems ligoniams [P] geriausiai padeda miegas [A2]. 11 Panašią nuomonę šiuo klausimu dar žr.: Šukys in: Miliūnaitė 2003a: 91t; Pupkis in: Miliūnaitė 2003b: 96; plg. Mikulėnienė 1991: 60; Kniūkšta 2000: 181. Straipsniai / Articles 13 Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija (17) Demokratijos pagalba (= (Su) demokratija, per demokratiją) daug pasiekėme. (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) (18) Psichologijos pagalba (= Pasiremiant / pasirėmus psichologija) galima padėti visiems mokiniams. (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) (19) Šių meninių priemonių pagalba (= Šiomis meninėmis priemonėmis, Naudodamas šias menines priemones) rašytojas sukūrė ryškų paveikslą. (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) Ten pat Šukys (1998: 556; plg. Šukys in: Miliūnaitė 2003a: 91; Kniūkšta 2000: 181) teigia, kad „pasakymas su (kieno) pagalba tinka tik tada, kai kalbama ne apie veiksmo atlikimo priemonę, bet apie kieno nors (kokių asmenų) pagalbą, tarpininkavimą. Tačiau kai prielinksnio su nėra, polinksnis pagalba ir kalbant apie asmens (asmenų) tarpininkavimą netinka [kursyvas straipsnio autorės – L. V.-S.]“ (žr. sakinius (20)–(22); dar plg. sakinius (1)–(2)). (20) Garažą pasistačiau su brolio pagalba. (Cituojama pagal Šukys 1998: 556) (21) Tas žinias ryšininkų pagalba (= su ryšininkų pagalba, geriau per ryšininkus) perdavėme savo būriui. (Cituojama pagal Šukys 1998: 556) (22) Nereikia pagalba advokatų (= su advokatų pagalba, geriau su advokatais; padedamiems advokatų) ieškoti įstatymuose spragų. (Cituojama pagal Šukys 1998: 556) Čia aiškėja, kad kalbos vartotojas, norėdamas paisyti normos taisyklių, polinksniškai vartojamą pagalba turėtų keisti įnagininku, prielinksnio su su įnagininku konstrukcija, prielinksnio per su galininku ar dalyvio (plačiąja prasme) konstrukcijomis tais atvejais, kai kalbama apie negyvais ar abstrakčiais daiktais pasakomą priemonę ar būdą12. Skirtingai nei (kieno) pagalba, konstrukcija su (kieno) pagalba vartoti leidžiamà kalbant apie padedantį ar tarpininkaujantį asmenį13 (plg. pagalba reikšmės definiciją – ‘pagelbėjimas, padėjimas, parama’). Matyti su leistina normos atžvilgiu raiška koreliuojantis gyvas vs. negyvas (arba asmuo vs. daiktas) skirtumas: žmogus [Hum] kaip pagalba komplementas gali būti sakomas konstrukcijoje su prielinksniu su, kalbant apie daiktus plačiąja prasme – [–Anim] ir [Abstr] – su (kieno) pagalba turi būti keičiama kitomis – (su)Instr / perAcc / PArt – konstrukcijomis. Tais atvejais, kai pagalba su asmenį žyminčiu komplementu (mamos pagalba) vartojama be prielinksnio su, 12 Plg. dar frazeologizmą nakties pagalba ‘nesulaukus ryto, dar naktį’ laikui reikšti, pvz.: Nakties pagalba išvažiavo; Nakties pagalba tėvelis lėks to daktaro (Paulauskas, 2001: 443). 13 Asmuo straipsnyje suprantamas plačiąja prasme, t. y. kaip asmenį suvokiant ir bendrijas, organizacijas ir jų pavadinimus. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 14 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV tai taisoma pagal daiktų analogiją – (su)Instr / perAcc / PArt. Ar semantiniu požiūriu šios konstrukcijos yra tapačios? Žiūrint į ankstesnių sakinių siūlomus taisymus, matyt, visaip gali būti (žr. toliau). O jei jau semantiškai gali skirtis ir skiriasi, ar dera jas keisti kitomis? Sakiniuose (12)–(19), (21)–(22) vietoj pagalba siūlomos raiškos priemonės taip pat turi (turėti) priemonės (instrumento) (plačiąja prasme)14 ar būdo reikšmę15. Dabartinėje lietuvių kalboje tipiška priemonės raiška – (su)Instr, pvz.: Jonas pjausto duoną peiliu; Sriubą srebiame su šaukštais (plg. sakinius (10)–(11)) (inter alia Ambrazas 2006: 297; Sližienė 1998: 23, 1986: 54; Valiulytė 1991; Paulauskienė 1989: 129; 1994: 128; plg. Šukys 1998: 228t, 497t, 554). Čia, kaip ir sakinyje (12), abi priemonės raiškos gali būti vartojamos pasirinktinai. Sakinyje (17) vietoj pagalba konstrukcijos siūloma vartoti daiktavardžio demokratija įnagininką arba jį su prielinksniu su. Tačiau šiame sakinyje, skirtingai nei (12), vartojamais Instr / suInstr pasakomas būdas, t. y. reiškiama aplinkybė, ne objektas16. Aldona Paulauskienė (1989: 130; dar žr. 1994: 129) teigia: „kad įnagininkas turėtų būdo reikšmę, pirmiausia būtina, kad veiksmažodžio veiksmas nereikalautų atlikimo priemonės. Šią sąlygą patenkina tokie sakiniai, kurių tariniu eina savaiminio veiksmo veiksmažodžiai, o veiksniu – vardininkai, reiškiantys inaktyvius daiktus. […] Kai tariniu eina aktyvaus veiksmo veiksmažodis, o veikėjas yra asmuo, būdo reikšmę sąlygoja daiktavardžio leksinė reikšmė. Dažniausiai tokią reikšmę turi abstrakčiųjų daiktavardžių įnagininkas“. Jis, pasak Paulauskienės (1989: 138), „negali turėti instrumentinės reikšmės. Pagrindinė įnagininko priemonės reikšmė virsta būdo reikšme“, plg.: Daug pasiekėme demokratija / demokratiškai. Iš sakinio (17) taisymų matyti ir tai, kad būdo aplinkybės reikšmę turi ir prielinksnio per su galininku konstrukcija, kuri, anot Paulauskienės, labai artima būdo prieveiksmiams ir, kaip matyti iš jos teikiamų pavyzdžių: Geruoju negausim mes nieko: mes laimę pasieksim per kovą (plg. kovodami); Kaziukas kukt, kukt – per kelis kuktelėjimus (plg. keliais kuktelėjimais) išgėrė visą stiklinę, gali būti „sinonimai 14 „Instrumentas referenciniu aspektu yra daiktas, kuriuo naudodamasis veikėjas atlieka aktyvų veiksmą, nukreiptą į kitą daiktą (rašo laišką pieštuku), į save patį (prausiasi vandeniu), ar nekryptingą veiksmą (linguoja galva)“ (Valiulytė 1991: 148). Semantiniu požiūriu Sližienė (1986: 54) instrumentą apibrėžia kaip agento naudojamos pagalbinės priemonės funkciją, būdingą negyviems daiktams. Plg.: Ambrazas (2006: 256): „Bet kuris dalykas, padedantis atlikti veiksmą, gali būti suprantamas kaip jo įrankis“. 15 Plg.: „Objekto įnagininkas dažnai yra pirmasis (būtinais) papildinys (pvz.: gėrėtis menu), o priemonės įnagininkas – visada tik antrasis (nebūtinasis) papildinys (pvz.: Šaukštu jūros neišsemsi). Jis turi ir veiksmo atlikimo būdo atspalvį“ (Šukys 1998: 227). 16 Plg.: „Būdo įnagininkų […] negalima keisti prielinksnio su konstrukcijomis“ (Šukys 1998: 236). Straipsniai / Articles 15 Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija su būdo įnagininku ir kitomis aplinkybių raiškos priemonėmis“ (Paulauskienė 1989: 126t; plg. Šukys 1998: 454) (plg. sakinius (16), (18)–(19))17. Sakinyje (20) su (kieno) pagalba veikiausiai taip pat reiškiamas būdas, plg.: Garažą pasistačiau (KAIp? KOKIU BūDU?) padedamas brolio. Veiksmo būdas, kaip matyti sakinyje (21), (gali būti) pasakomas ir per su galininku konstrukcija, nusakančia kam tarpininkaujant atliekamas veiksmas. Tarpininkas, Šukio (1998: 454) teigimu, „gali būti asmuo (žr. sakinius (23)–(24)), kokia institucija (žr. sakinius (25)) ar net daiktas (žr. sakinius (26)–(27))“. Kodėl tarpininkas gali būti ir asmuo, ir daiktas, o padedantysis – tik asmuo? (23) Pasiuntiniai kalbėjo su manim per vertėją. (Cituojama pagal Šukys 1998: 454) (24) Ponas, žinoma, spirsis, per advokatus gali… (Cituojama pagal Šukys 1998: 454) (25) Lenkų kalba pradėjo skverbtis į mūsų kraštą per bažnyčią. (Cituojama pagal Šukys 1998: 454) (26) Kai kuriomis ligomis galima užsikrėsti per orą. (Cituojama pagal Šukys 1998: 455) (27) Tačiau per laiškus neišgirsi gyvo balso. (Cituojama pagal Šukys 1998: 455) Sakinyje (22) buvo matyti, kad pagalba įnagininkas – advokatų pagalba – keičiamas prielinksnio su konstrukcija, t. y. su advokatų pagalba, ir vietoj pastarosios siūloma geriau vartoti su advokatais. Ar konstrukcijos nereikia su advokatų pagalba ieškoti spragų ir nereikia su advokatais ieškoti spragų yra semantiškai tapačios? Jei taip, vadinasi, čia jomis reiškiamas būdas (KAIp NEREIKIA IEšKOTI SpRAGų?). Bet čia, skirtingai nei sakinyje (20), suPAgAlbA ir suInstr konstrukcijos (turi būti) suprantamos ir kaip turinčios draugės18 17 Kaip teigia Šukys (1998: 454), prielinksnio per konstrukcijos „būdo reikšmė kartais susipynusi su veiksmo priemonės reikšme. Reikia miltus per sietą nusijoti. […] Kai tikslingiau pabrėžti veiksmo priemonę, ne būdą, geriau vartoti įnagininką. Paskambink man per telefoną (– telefonu)“. 18 Plg.: „Prielinksnio su konstrukcijos neretai reiškia veiksmo atlikimo būdą. Tas būdas paprastai turi draugės atspalvį, nes veiksmą lydi koks reiškinys (a), būsena (b). […] (a) Kėlėme tave su meile; (b) Su nepasitikėjimu jis žvelgė į vyrą, artėjantį nuo vieškelio“ (Šukys 1998: 495). „Prielinksnio su konstrukcijos dažniausiai reiškia draugės (buvimo, dalyvavimo kartu) santykius. Veiksmą veikėjas atlieka drauge su kitu, ne tokiu svarbiu veikėju, rečiau veikėjais. […] Dažniausiai tokie veikėjai yra žmonės (a.), rečiau – ne žmonės (b.) […] (a) Petriukas su Katriuke išsitraukė bulvių krežulį ir sėdosi skusti; (b) Ir zuikis su liudininkais grįžo atgal namo. […] Ji [būdo reikšmė] gana ryški, kai pirmasis veikėjas nepasakytas, o tik numanomas. […] Bet su draugais pusiau tą pačią skėlė“ (Šukys 1998: 493–494). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 16 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV (komitatyvinę19) reikšmę. Jei sakinyje (22) siūloma tipiška draugės reikšmės suInstr konstrukcija (gali būti) pagrečiui vartojama su būdo reikšmės suPAgAlbA, vadinasi, čia jos yra susijusios ir galimai „persikloja“ (an. overlapping) (žr. toliau). Iš to, kas apie pagalba įnagininką sakyta, matyti, kad jo vartosena susijusi su asmuo vs. daiktas ir objektas vs. aplinkybė skirtumais. Remiantis sakiniais (26)–(27), galima manyti, kad daiktas, suprantamas kaip tarpininkas, taip pat yra (gali būti) pasakomas ir pagalba konstrukcija. Klausimą, ar ją galima vartoti normos požiūriu, palikime nuošalyje. Kaip čia bebūtų, tais atvejais, kai kalbama apie daiktus, pagalba konstrukcijomis reiškiamas (priemonės) objektas ar, panašiai kaip kalbant apie asmenis, (būdo) aplinkybė (žr. toliau). Straipsnyje keliamas klausimas, kodėl kalbant apie asmenis suPAgAlbA konstrukcija galimà, o kalbant apie daiktus – ne; ar yra šiai opozicijai pakankamo pagrindo. Atsakyti į šį ir kitus klausimus pasirinkta, remiantis iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau DLKT) rinkta medžiaga, kuri skirstyta pagal žanrus ir gyvumo kriterijų (žr. skirsnį 2.). Toliau kalbama apie pagalba įnagininko semantiką ir jo desemantizacijos požymius (žr. skirsnį 3) ir visa tai apibendrinama (žr. 4 skirsnį). 2. TIRIAMOJI MEDŽIAGA IR JOS SKIRSTYMO KRITERIJAI Didžiąją DLKT dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos, skirtingų žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės ar administracinės literatūros) kalbos tekstai. Sakytinės kalbos pavyzdžių ten yra akivaizdžiai mažiau. Straipsnyje remiamasi 438 skirtingų žanrų pavyzdžiais, kur vartojamas pagalba įnagininkas. Tokie sakiniai eiliškumo tvarka atrinkti į DLKT paieškos laukelį įrašius žodį pagalba. Aptariamųjų sakinių 58,45 proc. (256 sakiniai) yra su prielinksniu su ir 41,55 proc. (182 sakiniai) – be prielinksnio. Pagal žanrus tai pasiskirsto taip, kaip matyti 1 lentelėje. Atsižvelgiant į tai, kad pagalba įnagininko vartosena grindžiama asmuo vs. daiktas opozicija, turimi sakiniai buvo skirstyti pagal gyvumo kriterijų. Visa tai matyti 2 lentelėje. 19 Plg.: „Komitatyvas – antraeilio agento, patiento ar beneficiento funkcija, pasirodanti greta atitinkamos pagrindinės funkcijos ir sakinyje dažniausiai atitinkanti prielinksninę konstrukciją suInstr, pvz., jis sukiršino brolį su seseria“ (Sližienė 1994: 22). Straipsniai / Articles 17 Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija 1 LENTELĖ. Pagalba įnagininko vartosena pagal žanrus Žanras suPAgAlbA PAgAlbA Sakinių skaičius Sakytinė kalba 1 9 10 Grožinė literatūra 80 14 94 Negrožinė literatūra 86 74 160 Publicistika 79 54 133 Administracinė literatūra 10 31 41 IŠ VISO 256 (58,45 %) 182 (41,55 %) 438 2 LENTELĖ. Pagalba įnagininko vartosena pagal gyvumo kriterijų Žanras HUM Sakinių skaičius – ANIM Sakinių skaičius ABSTR Sakinių skaičius suPAgAlbA PAgAlbA suPAgAlbA PAgAlbA suPAgAlbA PAgAlbA Sakytinė kalba 1 1 2 4 4 4 4 Grožinė 69 372 7 7 14 4 4 8 Negrožinė 54 862 11 23 34 21 43 64 Publicistika 56 359 928 37 14 23 37 Administracinė 9 2 11 19 19 110 11 IŠ VISO 187 (91,7%) 17 (8,3%)206 27 (25%) 81 (75%) 108 40 (32,3%) 84 (67,7%) 124 Analizuojant 2 lentelėje teikiamus daugiausia rašytinės kalbos duomenis, akivaizdu, kad kalbos vartotojai normos nesilaiko. Pagalba vartojimui įtakos turi ne tik minėta rusų, bet ir, matyt, kitos kalbos: lenkų20, 20 Plg. len. Istota tej propozycji sprowadzala sie do rozdzielenia rnajatku narodowego porniedzy obywateli przy pomocy 24 specjalnych bonöw prywatyzacyjnych. Formantem jest sufiks <–ysz>. Za jego pomocą tworzy sie w jezyku rosyjskim derywaty odrzeczownikowe. Lacina zna jednak dwa typy zdan podrzednych wspolczesnej polszczyznie nieznanych, ktorych nie da sie opisac przy pomocy akomodacji wzgledem spöjnika, z tej prostej przyczyny, ze spöjnika one nie zawieraia (cituojama pagal Hentschel 1998: 176t, 184). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 24 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV pagalba (plg. švediška technika) automatizuosim kartografiją, ir miškotvarkininkai galės normaliai uždirbti, tai su ramumu „dūšioj“ galėsiu užbaigti ir savo karjerą, išeiti ilsėtis. DLKT (52) Atlanto vandenyno, netoli Hateraso kyšulio (Cape Hatteras) Šiaurės Kalifornijoje, pastatyti radarus, kuriais jis registravo kritulių kiekį. Su palydovo pagalba (plg. palydovu, per palydovą) jis sekė jūros bangavimą. Sulyginęs radaro ir dirbtinio Žemės palydovo parodymų laiką, mokslininkas galėjo patvirtinti savo pastebėjimą. DLKT (53) Perkūnas, kaip metų gyvybės rato dievas, prikeliantis žemę ir gyvybę su vandens ir ugnies pagalba (plg. vandeniu, ugnimi), pats nueina šį ratą, pasireikšdamas įvairiu laikotarpiu. Padavimai sako, jog Perkūnų yra keli – pavasario ir rudens, rytų, vakarų, pietų, šiaurės. DLKT (54) Aš būtinai ateisiu. – Labai malonu. O dėl panelės nesijaudinkit. Mes ja pasirūpinsim. Jos būklė sunki, bet, aš tikiuosi, su gamtos ir mūsų, daktarų, pagalba, viskas baigsis laimingai… Kas pasakė, kad niekas neprilygs žvaigždėtoms naktims, po kurias braidžioji laukdamas dvidešimties metų aušros. DLKT (55) Iš liūto nasrų čiurkšlė nuteka į šalia esantį vandens baseinėlį, iš kurio panardinto vandens siurblio pagalba (plg. per vandens siurblį; vandens siurbliu) vanduo vėl grąžinamas į fontaną. Baseinėlis montuojamas iš pailgų šaligatvio betoninių plytelių ir išklojamas hidroizoliacine plėvele. DLKT (56) Siauras, besisukantis rentgeno spindulių pluoštas, kuriuo peršviečiamas tiriamas kūnas, detektorių pagalba (plg. detektorių, detektoriais) paverčiamas skaitmeniniais signalais. Šiuos signalus apdorojus galingu matematiniu aparatu gaunamas kūno pjūvio vaizdas. DLKT (57) Ir nedideliu išgąsčiu. Mūsų nuostoliai – irklas ir Irmos batai, srovės nuplėšti nuo kojų ir nunešti nežinia kur. Bandom surasti kitą irklą ir virvių pagalba (plg. virvėmis) stačiomis uolomis nusileidžiame prie ką tik gavusio „Dviejų batų“ vardą nematomo slenksčio. Pasirodo, tai net ne slenkstis, o tikras krioklys. DLKT Jei sakinyje (57) pateisiname priemonės raišką (su)PAgAlbA, tada galime toliau kalbėti ir apie sakinius (58)–(62), kur šios konstrukcijos yra keičiamos priemonės įnagininku ar naudoti(s), vartoti parafrazėmis. Ar čia (su)PAgAlbA ir įnagininkas yra lygiareikšmiai? Visaip gali būti. Hentschelis ir Thomas Menzelis (2000: 8; dar apie tai žr. Hentschel 1998: 174tt, 182tt), aptardami priemonės raišką dabartinėje rusų kalboje, mano esant tikslinga kalbėti ir skirti laipsnišką tipišką > netipišką priemonės raišką, Straipsniai / Articles 25 Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija koreliuojančią su Instr > pri pomošči, s pomošč’ju (plg.: Oni sideli za stolom i eli sup ložkami / ??pri pomošči ložek / pri pomošči strannych, neukljužich ložek / pri pomoči kryžek ot banok). Autorių nuomone, tais atvejais, kai daiktui priemonės funkcija yra priskiriama, t. y. kai daiktas tam tikrame kontekste suvokiamas kaip priemonė, jis veikiau pasakomas pri pomošči, s pomošč’ju konstrukcijomis, kuriomis kaip tik „fokusuojamas“ daikto instrumentalumas (pvz.: Molodye kitaycy staralis’ est’ sup pri pomošči neprivyčnych dlja nich ložek; Voennoplennye sideli na trave i eli sup pri pomošči kryšek ot banok)30 (plg. sakinį (45)). Tipiška priemonė yra negyvas daiktas, kurį agentyvus veikėjas tiesiogiai naudoja predikatu pasakomame veiksme (pa)veikti kitą daiktą – patiento objektą, pvz.: Jonas dažo sieną dažais. Analizuojant sakinius (58)–(61), atrodo, kad (su) PAgAlbA semantiškai yra ekvivalentiška priemonės įnagininkui. Bet iš sakinio (59) konteksto akivaizdu, kad šios priemonės (kirvuko) panaudojimas yra mažiau tipiškas, t. y. kirvuku kapojamos malkos31. Be to, iš šių sakinių matyti, kad reikšminga yra kalbėti apie raiškos ir gramatinės funkcijos koreliaciją: mažiau tipišką priemonę, sakinyje interpretuojamą (ir) kaip aplinkybę, (gali būti) linkstama žymėti kitaip nei tipiškos priemonės objektą. Kitaip sakant, gramatinės funkcijos koreliuoja su raiška: objektas > aplinkybė resp. Instr > (su)PAgAlbA. Tipiškos priemonės objektas paprastai sakomas įnagininku ar prielinksnio su konstrukcija (sriubą srebiame (su) šaukštais) > pagrečiui priemonės įnagininko vartojama ir (su)PAgAlbA (žr. sakinius (57), (58)) > kai priemonė interpretuojama ir kaip aplinkybė, (su)PAgAlbA darosi labiau būdinga nei įnagininkas (žr. sakinius (59)–(61)) (dar žr. toliau). Sakiniuose (58)–(61) vartojamas pagalba įnagininkas skiriasi nuo anksčiau aptartų sakiniuose (46)–(56) ir kitu atžvilgiu: čia pagalba komplementu einantys negyvi daiktai neturi agentyvaus veiksmo atlikėjo – [A ar A2] – potencijos, o pats pagalba yra desemantizavęsis. Kaip tik toks pagalba tampa / yra antriniu polinksniu32 (žr. toliau). (58) Frakcija sudarė laikinąją komisiją 1991/1992 m. vykdytos agrarinės reformos padariniams įvertinti. Visus metus kelių institutų darbuotojai kompiuterių 30 „Die präpositionalen Fügung fokussieren die Instrumentalität. Sie sind daher pragmatisch nur dann akzeptabel, wenn die Instrumentalität des betreffenden Instruments im gegebenen Kontext nicht trivial ist“ (Hentschel, Menzel 2000: 8). 31 „Der Grad der typischen Instrumentalität ist dabei primär eine Funktion der lexikalischen Bedeutung des Prädikats der NG mit der semantischen Rolle Instrument“ (Hentschel 1998: 182). 32 „Die Desemantisierung von pomoc […] im Kontext unbelebter NG ist deutlich. Dies alles weist darauf hin, daß hier die Entwicklung zur sekundären Präposition fortgeschritten ist“ (Hentschel 1998: 175). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 26 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV pagalba (plg. kompiuteriais, dirbdami kompiuteriais) tą žalą [KUO / KAIp?] vertino ir įvertino šešiais šalies biudžetais – 35 milijardų litų. DLKT (59) – O sakykit, kas per smurtas buvo naudojamas? – Jisai buvo mušamas. – Kaip? – Kirvuko pagalba (plg. kirvuku), peilis buvo naudojamas kaip grasinimo priemonė. – Atpažintasis užpuolikas, Genadijus Radionovas, gyvena netoliese, tik už kelių šimtų metrų. DLKT (60) Dideli ir labai dideli konteineriai neretai daromi priekabų formos, turi ratus. Belieka juos [KUO / KAIp?] tik specialaus vilkiko pagalba (plg. specialiu vilkiku) transportuoti, užvežti ar nuvežti nuo vagono platformos ar laivo denio, triumo. Didesniuose konteineriuose talpinami mažesnės talpos konteineriai. (61) Įrodė auksarankis meistras iš Plungės Bernardas Surblys. 72 metų ūkininkas savo sunkvežimį GAZ-52 privertė judėti [KAIp?] restauruoto dujų generatoriaus pagalba (plg. ?restauruotu dujų generatoriumi). Dujas išskiria specialioje pusantro metro aukščio cilindro formos 200 litrų talpos krosnyje degančios malkos. DLKT Tas pat, kas sakyta apie konkrečius daiktus, būdinga ir abstraktiems daiktams, einantiems pagalba komplementu. Pavyzdžiui, sakiniuose (62)–(69) (su) PAgAlbA konstrukcijos sietinos su minėtomis tiesioginėmis ar perkeltinėmis daiktavardžio pagalba ar veiksmažodžio (pa-)gelbėti reikšmėmis. Semantiškai šios konstrukcijos, panašiai kaip ir su [–Anim], gali implikuoti ir tarpininkavimo (sakiniuose (63), (68)), komitatyvinę (sakinyje (64)), priežasties (pavyzdžiui, sakinyje (67)) ar kitas reikšmes; taigi nėra lygiareikšmės įnagininkui ar prielinksnio per konstrukcijai33. (62) Pranašystės pildosi, tu jau suki man galvą. – Ne, aš tik sakau taip, kaip yra. – Tu čia būsi garbės belaisvis. Tavo kritiško proto pagalba (plg. ?tavo kritišku protu; tavo kritiško proto, t. y. tavo, padedamas) aš tikrinsiu savo veiksmus. – Žmogus iš prigimties yra laisvas, jis negali būti kito žmogaus belaisviu, net žudomas jis savo dvasia laisvas. DLKT (63) Menininko prigimtis nuostabiai jautri ir turtinga. Jo siela atvira visokiems vėjams. Jis savo kuriamosios vaizduotės pagalba (plg. ?savo kuriamąja vaizduote, per savo kuriamąją vaizduotę; padedamas savo kuriamosios 33 Plg. Šukio (1998: 555) siūlomą pagalba taisymą įnagininku, pavyzdžiui, sakinyje Turtus jis susikrovė išminties, sumanumo pagalba (= išmintimi, sumanumu; per išmintį, sumanumą). Straipsniai / Articles 27 Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija vaizduotės34) gali įeiti į kitų žmonių sielas ir poeto intuicija įspėti jų giliausias paslaptis. DLKT (64) Nebūtina aušinti burną įrodinėjant, jog žmogaus dvasia su savo prigimtinio ratio pagalba iš esmės gali pasiekti pakankamą akivaizdumą realios aukščiausiosios būtybės egzistavimo klausimu, – ji tikrai gali pasirinkti pritarimą. DLKT (65) Sukurdami vadinamąjį graikų etikos racionalizmą, arba įsitikinimą, esą žmogus gali su proto pagalba pasiekti dorybę ir laimę (plg. protu; proto padedamas [t. y. sau padėdamas]). Racionalizmas veikia ir ontologijos plotmėje: manoma, esą žmogus gali pasiekti tikrąją būtį su proto veiklos pagalba. DLKT (66) Žemdirbys, laukininkas esąs tarsi gamtos pagalbininkas, o amatininkas (mechanikas, technikas, inžinierius) „pasiima gamtos galias, kad su jų pagalba (plg. *gamtos galiomis; jų padedamas) gamintų siekiamus daiktus“ (2, p. 324). DLKT (67) Nuo šiol niekas negali likti Jam nešališkas ir neutralus, nes kas ne su Juo, tas prieš Jį. Nors žmogus malonės pagalba (plg. malonės padedamas, todėl, kad malonė padeda) nugali netyrąją dvasią, ši vėl nerimsta, spendžia savo pinkles ir stengiasi jį pavergti. Tai žinodamas apaštalas Petras perspėja: „Būkite blaivūs“35. DLKT (68) Kas gi išsiaiškinta? Tapo aišku, kad Kijevo Rusios krikštą reikėtų datuoti 988–990 m. Kijevo kunigaikštis Vladimiras, kuris su krikšto pagalba (plg. per krikštą; krikštydamas; krikštas jam padėjo siekti) siekė įtvirtinti savo viešpatavimą kitose Rusios žemėse, juo suinteresuotas buvo labiau negu Bizantija. DLKT (69) Raimundas Kapujietis manė, jog Angelo pilis buvo atgauta Kotrynos maldos pagalba (plg. aktyvo sakinį: Kotrynos malda [A2] padėjo atgauti Angelo pilį; todėl, kad Kotryna meldėsi). Mūsų laikais (1962 m.) prie Angelo pilies Kotrynai pastatytas paminklas. Tiltas pereitas Neilgą savo gyvenimą Kotryna baigė Amžinajame Mieste. DLKT 34 Plg. DLKT sakinį: Tuomet pasako: norėčiau paliesti Babilono griuvėsių nedegto molio plytas. Tad nepažįstantys Luko prigimties galėtų pagalvoti, kad jis pats, be minčių pagalbos, norėtų tuos akmenis paliesti. Negalėčiau tiksliai pasakyti, ar tokia tariama užmarštimi, ar užsimiršimu Lukas atpažįsta savųjų svajonių objektus. 35 Plg. su pagalba vartoseną DLKT sakinyje Tik tuomet, kai ir pavieniai asmenys, ir jų grupės puoselės savyje ir skleis visuomenėje moralines bei visuomenines dorybes, su būtina Dievo malonės pagalba tapdami tikrai naujais žmonėmis ir naujosios žmonijos kūrėjais. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Sakiniuose (70)–(74) matyti desemantizuota pagalba vartosena, o sakiniuose (75)–(76) ji, matyt, vartojama (ir) dėl (morfo)sintaksinių priežasčių, t. y. vengiama dviejų funkciškai skirtingų įnagininkų ar daiktavardžio homoformų. (70) Tiesa, Shakespeare’as bėgančio laiko temą plėtoja jaunystės ir senatvės, gyvenimo ir mirties kontrastų pagalba (plg. kontrastais), o Mačernis, priešingai, savąjį vaizdą tapo pustoniais – melsvuma, švelni, „neradusioj kažko“, „lengviau pulsuoja“, „vėjas dvelkia kvepiančiu sudie“. DLKT (71) Simbolistai stengėsi poetinę temą filosofiškai pagrįsti, siekė garso ir minties harmonijos, teigė, kad yra spalvos klausa, kad garsų pagalba (plg. garsais) galima sukurti tam tikrą spalvų vaizdą (M. K. Čiurlionio kūryba, K. Šimonio paveikslas „Muzikos garsai“). DLKT (72) Todėl diskusija, ar turi valstybė reguliacinių metodų pagalba (plg. reguliaciniais metodais) vienaip ar kitaip įtakoti SVV plėtros procesą, siekiant optimizuoti SVV ekonominę ir socialinę naudą, yra aktuali ir reikšminga. DLKT (73) Nesiūlykite taikyti jokių konkrečių strategijų. Pastaba: žodžių mokymasis definicijų pagalba (plg. definicijomis) nėra viena iš efektyviausių užduočių. Tačiau kartais tenka įsiminti žodžius, pateiktus teksto ar knygos gale. DLKT (74) KOMUNIKACIJA 1. Komunikacijos procesas. Bendraudamas kalbos bei nežodinių signalų pagalba (plg. kalbos bei nežodiniais signalais) žmogus gali perduoti kitiems žinią apie savo mintis ir jausmus. DLKT (75) Naudojamas ne tik rinkos tyrimuose, bet ir moksliniuose tyrimuose (sprendžiant iš publikuojamų straipsnių skaičiaus, kuriuose remiamasi šio metodo pagalba (plg. ?šiuo metodu) surinktais duomenimis). Sociologinis tyrimas vienu metu buvo beveik identifikuojamas su apklausos metodu. DLKT (76) Tam tikru būdu savo jausmus bei išgyvenimus žmogus gali išreikšti ir kitomis priemonėmis, pvz., muzika, tapyba, plastika. Kalbos pagalba (plg. ?kalba; kalbėdamas) žmogus santykiauja su kitais žmonėmis. Čia kalba eina susižinojimo, susisiekimo priemone. DLKT Iš to, kas sakyta, aiškėja, kad pagalba konstrukcijas linkstama vartoti tais atvejais, kai jos sakinyje yra (gali būti interpretuojamos kaip) aplinkybės. Tai patvirtina ir sakiniai (77)–(84), kur šiomis konstrukcijomis pasakoma priežastis plačiąja prasme, t. y. veiksmo reali priežastis, sąlyga, pagrindas, pamatas ir pan. Taigi tiek desemantizuotas, tiek su leksine semantika susijęs daiktavardžio pagalba įnagininkas visų pirma susijęs su aplinkybių raiška. (77) – Pirmąją knygą su Atviros Lietuvos fondo parama išleidom prieš trejetą metų. Nuo to laiko ir bendradarbiaujame. Šiais metais su jų pagalba (plg. Straipsniai / Articles 29 Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija jų padedami; nes jie padėjo) išleidom 9 knygas. Kartais šis fondas nuperka didžiąją dalį tiražo ir skiria jį mokykloms, kitais atvejais apmoka autorines teises. DLKT (78) Mes laukiame informacijos apie negeroves pakaunės miškuose. Rašykite mums arba skambinkite tel. 265505, 265510, 265503. Tik su Jūsų, mielieji, pagalba (plg. tik Jūsų padedami; jei tik Jūs padėsit) miškininkai operatyviai užkirs kelią miškavagiams, brakonieriams, miškų šiukšlintojams. DLKT (79) Verkė ir kitos moterys. Net Jonas kelias ašaras išvarvino. Atgrojo ir atidainavo tris dienas ir tris naktis bemaž be miego, su vyrų įpiltų stiklinaičių pagalba (plg. nes gėrė) – blaivas tikrai būtų užsikirtęs. Prisimenu kone snaudžiantį Luką, padėjusį galvą ant mano medžio, užsimerkusį ir grojantį, grojantį. DLKT (80) Trumpalaikiai (current) įsipareigojimai taip pat gali būti nustatyti 22.2 lentelės pagalba (plg. iš lentelės, pagal lentelę, jei remsitės 22.2 lentele) ir jie atitinka bendrą sumą, t. y. 33600 Lt. Esanti ilgalaikė skola yra 192000 Lt, o paprastosios akcijos – 128000 Lt. DLKT (81) Mūsų atlikto „F-test“ metodikos pagalba (plg. pagal „F-test“ metodiką) tyrimo rezultatai rodo, kad ji yra tinkama ir turėtų būti plačiai naudojama įvairių profesijų pasirinkimui optimizuoti Lietuvoje. DLKT (82) Svarbus dalykas – kad nepaisant to, ar realus buvo tasai poveikis, filosofų nuomonių pagalba (plg. iš filosofų nuomonių; pagal filosofų nuomones; remiantis filosofų nuomonėmis) mėginama atpažinti ir kvalifikuoti realią žmonių galvoseną. Tiesa, lieka savito aukštosios kultūros ribotumo galimybė. DLKT (83) Buvo naudojamos trijų rūšių skalės: reikšmių rūšiavimo, semantinių diferencialų ir Likerto skalė. Reikšmių rūšiavimo skalių pagalba (plg. remdamasis skalėmis) respondentas vienas reiškinio ar objekto savybes ar jų grupes lygina su kitomis ir jas išdėsto vertinimo prioritetų tvarka. DLKT (84) Kognityvinis komponentas – tai nuomonės, įsitikinimai, kurių mes laikomės tam tikrų žmonių ir dalykų atžvilgiu. Jų pagalba (plg. remdamiesi jais; pagal juos) mes sprendžiame, kas yra teisinga, tikėtina, į ką tai panašu. Afektinis išmatavimas apima malonias arba nemalonias emocijas, susijusias su įsitikinimais. DLKT Pabaigoje trumpam grįžkime prie priemonės raiškos ir palyginkime sakinius (85)–(87) (dar žr. sakinius (31), (58)). Kaip teigia Hentschelis ir Menzelis (2000: 15tt), būtent tokio tipo sakiniuose implicitiškai per propoziciją pasakoma LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV netiesioginė priemonė36 įgyja (turi) savo raiškos priemones – desemantizuotą pagalba, funkciškai besiskiriantį nuo tiesioginės priemonės raiškos – įnagininko. (85) Prieštarauja. Dėl antrojo punkto reikalaujate kas nors balsuoti? Reikalauja. Gerai, prašau balsuoti. Kadangi čia antrasis punktas, balsuosime mygtukų pagalba (plg. ?mygtukais; paspausdami mygtukus). Kas už tai, kad būtų priimtas antrasis… Dėl pirmojo niekas neprieštaravo. V. LANDSBERGIS. Ar yra prieštaraujančių?37 DLKT (86) „Artimedos“ manikiūrininkė Irma Isevičienė papasakojo, kad naujų, intensyvių spalvų „Tofair“ firmos nagų lako pagalba (plg. lakuojant „Tofair“ firmos nagų laku) galima sukurti įdomius, efektingus derinius. Pavyzdžiui, juodai nulakuotus nagus antrąkart patepti auksu blizgančiu laku. DLKT (87) Pvz., Dž. van Lavik-Gudol nurodytas atvejis, kaip Maikas sugebėjo užimti vedlio padėtį tuščių skardinių dėžių pagalba (plg. *tuščiomis skardinėmis dėžėmis; pasinaudojęs tuščiomis skardinėmis dėžėmis); arba kaip pairo elgsenos santykiai, įvedus papildomą beždžionių šėrimą bananais. DLKT 4. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS 4.1. Daiktavardžio pagalba įnagininko vartosena aiškintina ir grįstina gyvumo kriterijumi, t. y. asmuo > daiktas. Tai susiję su Michaelio Silversteino (1976) 36 „Während die präpositionalen Fügungen aufgrund ihrer die Instrumentalität fokussierenden Eigenschaft bei usuellel–prototypischen Verb–Patient–Instrument–Konstellationen und direkter Instrumentalität im oben umrissenen Sinne blockiert sind, kann der Instrumental nicht oder nur sehr eingeschränkt verwendet werden, wenn eine indirekte Instrumentalität des Referenten des „instrumentalen“ Substantivs vorliegt bzw. wenn dieser Referent nur in einer impliziten Proposition als direktes fungiert. In der explizierter (übergeordneten) Proposition liegt dementsprechend eine untypische Verb–Patient–(indirektes) Instrument–Konstellation vor“ (Hentschel, Menzel 2000: 19). Plg. rus.: „(i) S pomošč’ju fonarja / *fonarem ja bez truda razyskal dver’ v sklad; (ii) Osveščaja stenu fonarem, ja bez truda razyskal dver’ v sklad. Das indirekte Instrument in (i) steht sozusagen metonymisch für eine Proposition, in der es selbst als direktes Instrument fungiert, was in den Paraphrasen (ii) deutlich wird. Voraussetzung für indirekte Instrumentalität im obigen Sinne ist die Einbettung des indirekten Instruments in eine implizite Proposition, in der es als direktes Instrument fungiert“ (Hentschel, Menzel 2000: 15, 18). 37 Plg. DLKT sakinį Tai galite atlikti tik vieno klavišo pagalba (= tik vienu klavišu; paspaudę tik vieną klavišą), kur teikiami skliaustuose taisymai, akivaizdu, semantiškai skiriasi. Straipsniai / Articles 31 Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija ar Roberto Dixono (1979: 85) (i) gyvumo hierarchija38, kurioje skiriami gyvumo požymiai koreliuoja su (ii) semantinių39, (iii) gramatinių funkcijų ir jų (iv) morfosintaksinio žymėjimo hierarchijomis (Hentschel 1992; plg. Dik 1989: 269t; Givón 1984: 239tt). (i) ASMUO > GYVAS pADARAS (neasmuo) > NEGYVAS KONKRETUS DAIKTAS > ABSTRAKTUS DAIKTAS. (ii) A > P > REC40 > BEN > I > L > T (iii) SUBJEKTAS (veiksnys) > OBJEKTAS (papildinys) > SUpLEMENTAS (aplinkybė). (iv) NOM > ACC > DAT > INSTR > pRIELINKSNINėS KONSTRUKCIJOS. Gramatiniai (arba struktūriniai) – vardininko ir galininko – linksniai pasirenkami sintaksiniu ir semantiniu požiūriu iškiliausiems (an. salient) sakinio nariams – agento subjektui ir patiento tiesioginiam objektui – žymėti (Jonas [A] stato namą [P]), kiti linksniai – mažiau iškilioms (gramatinėms ir semantinėms) funkcijoms. Šiame straipsnyje nagrinėtas priemonės ir būdo įnagininkas, kuriuo tipiškai pasakomi negyvi (konkretūs ar abstraktūs) daiktai, koreliuoja su mažiau iškiliomis sakinio branduolio arba sakinio laisvųjų narių – suplementų (vadinamųjų satelitų, t. y. predikato arba sakinio aplinkybių) funkcijomis. Šios hierarchijos atliepia ir nagrinėto pagalba įnagininko vartoseną. Konkrečiau kalbant, negyvi konkretūs daiktai, sakinyje tipiškai pasakomi kaip priemonės objektas, žymimi įnagininku. Pagrečiui priemonės įnagininko vartojamas ir sinsemantinis kilmininko reikalaujantis polinksnis pagalba. Vienais atvejais jis, matyt, konkuruoja su įnagininku kaip laisvasis variantas, kitais – sudaro jam opoziciją. Polinksnį pagalba, vartojamą su konkrečių daiktų pavadinimais, 38 Gyvumo hierarchija vėlesniuose darbuose suskirstyta į (i) asmens (komunikacijos dalyvių), (ii) gyvumo (siaurąja prasme) ir (iii) žinomumo hierarchijas (plg. Croft 1990: 111; 127; Comrie 1989: 128, 185). Alanas Timberlake’as (1986) pagal gyvumo (siaurąja prasme), apibrėžtumo, skaičiaus, konkretumo ir kitus požymius skiria individualumo (an. individuation) hierarchiją. 39 Kritišką nuomonę semantinių funkcijų hierarchijos skyrimo klausimu žr. Croft (2012: 175tt) ir ten aptariamą literatūrą. 40 „Die morphosyntaktische Markierung der semantischen Rolle Rezipient ist die prototypische Dativfunktion. […] Ein typischer Rezipient ist eingebunden in eine Transferhandlung. Ein Objekt wechselt den Besitzer, vom Vor–Possessor zum Nach–Possessor. Der Rezipient ist Nach–Possessor nach einer erfolgreichen Transferhandlung. Die Verben des ‘geben / nehmen’– Feldes bilden den Hintergrund für diese prototypische Bestimmung von Rezipiententum: Klaus gab seinem Bruder ein Buch“ (Bartels 2005: 105; plg. Hentschel 2001: 181tt, 196t). Plg.: Valeckienė (1998: 36): „Recipientas [Rec] yra ko nors gavėjo, ėmėjo funkcija. Jis dažniausiai pasakomas vardininku. Kaip recipientas paprastai suvokiamas asmuo, pvz.: Vaikas [Rec] gavo dovanų [Con] (plg.: Vaikui [B] davė dovanų [Con]).“ LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV (vietoj daugiareikšmio įnagininko) linkstama rinktis mažiau tipiškai arba netiesioginei priemonei pasakyti. Polinksnis pagalba su abstrakčius daiktus pasakančiu valdiniu dažnai vartojamas būdo aplinkybę reikšti. Pagalba konstrukcijų pasirinkimą galima grįsti kalbos ekonomijos ir aiškumo principais: tendenciją kiek įmanoma trumpiau, t. y. redukuotai, ir aiškiai pasakyti tai, kas norėta. Pagal ekonomiškumo ir aiškumo principus sinsemantinis pagalba vartojamas ir vengiant tapačių skirtingos reikšmės formų – įnagininko (panašiai kaip ir vaikas prašė tėtį / tėčio pinigų, pavyzdžiui, sakinyje (57)). Aiškumo principu grindžiamas ir polinksnio pagalba vartojimas pagal jo vietą sakinyje41: jis, kaip buvo matyti iš pavyzdžių, dažnai eina sakinio aplinkybių (vo. VP-externe) ar žymėtose predikato aplinkybių42 (vo. VP-interne) ir priemonės objekto vietose43. Toks pagalba stumia daugiareikšmį įnagininką iš aplinkybių raiškos, taip pat jis kaip turintis mažiau reikšmių, t. y. aiškesnis (an. transparent), darosi dažniau tikėtinas ir priemonės objektui reikšti. Konkrečiau kalbant, kuo labiau negyvas (konkretus ar abstraktus) daiktas (gali būti) suvokiamas kaip aplinkybė, o ne kaip objektas, tuo labiau jį būdinga sakyti aplinkybių raiškos būdais – kalbamuoju atveju sinsemantiniu pagalba, arba, kitaip: Instr > PAgAlbA (rašo laišką [KUO? / *KAIp?] rašikliu / *rašiklio pagalba > transportavo [KUO? / KAIp?] specialiu vilkiku / specialaus vilkiko pagalba > privertė judėti [*KUO? / KAIp?] *restauruotu dujų generatoriumi / restauruoto dujų generatoriaus pagalba). Tai koreliuoja ir su hierarchiniais valdinys > modifikatorius ir objektas > aplinkybė skirtumais (dar plg.: mojavo skarele / *skarelės pagalba > užėmė vedlio padėtį *tuščiomis dėžėmis / tuščių skardinių dėžių pagalba). Gyviesiems priemonės ir aplinkybės funkcija nėra tipiška44: polinksnis pagalba su jais mažai tikėtinas. Hierarchiniai skirtumai matyti ir tais atvejais, kai pagalba įnagininkas sietinas su šio daiktavardžio arba veiksmažodžio pagelbėti leksinėmis reikšmėmis (plg.: Jonas namo grįžo su draugo pagalba / su draugu; Jonas išsigydė su prozako pagalba / su prozaku; Nuo ligų ginsimės su česnakų pagalba / ?su česnakais; Savo veiksmus tikrinsiu tavo kritiško proto pagalba / *(su) tavo kritišku protu). Čia 41 Plg. lenkų kalboje: Hentschel 1998: 191. 42 Plačiau apie aplinkybių (modifikatorių) lygmenis žr. Dik (1989: 192t, 206tt; 1997: 225t, 243t). Siūlomą aplinkybių (modifikatorių) skirstymą lietuvių kalboje žr. Holvoet, Pajėdienė (2005), ten pat žr. ir kituose lietuvių gramatikos darbuose pristatomą nuomonių apžvalgą. 43 Apie neutralią ir žymėtą sakinio dalių (netiesioginio papildinio ir aplinkybių) tvarką sakinyje žr. Ambrazas (2006a: 651t). 44 „Diese Typizität [d. h. die der instrumentalen Verwendung] läßt sich wiederum allgemein in zwei Verfügbarkeit, Manipulierbarkeit des potentiellen Instruments durch das Agens, das andere ist die Offensichtlichkeir und Direktheit des Effekts des Instruments auf das Patiens“ (Hentschel, Menzel 2000: 5). Straipsniai / Articles 33 Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija daiktavardžio pagalba kilmininko komplementu pasakomas (ne)gyvas daiktas atliepia agento funkciją. Matyti hierarchijų gyvas > negyvas ir suPAgAlbA > PAgAlbA koreliacija: prielinksnio su konstrukcijos paprastai vartojamos tada, kai daiktavardžio pagalba įnagininkas valdo gyvų daiktų pavadinimų kilmininką; pagalba įnagininką, be prielinksnio su, dažniau renkamasi su negyvų daiktų pavadinimų kilmininku. Šios konstrukcijos funkciškai yra susijusios su prielinksninėmis per ar su konstrukcijomis, kuriomis reiškiamas tarpininkas ar komitatyvas. Semantiniu požiūriu jos ne visada gali pakeisti viena kitą – yra opozicinės, nors veikiausiai galimi ir neutralizacijos atvejai. Kitaip sakant, kuo labiau pagalba praranda savo konkrečią – pirminę, specifinę ir aiškią – reikšmę45 ir tampa (yra) semantiškai talpesnis, t. y. susipina kelios reikšmės, tuo labiau jo vartojimas yra semantiškai motyvuotas ir pagrįstas tame kontekste. Sakinyje daiktavardžio pagalba įnagininko konstrukcijomis paprastai reiškiama predikato aplinkybė – būdas: pastarajai interpretacijai dažnai pagrindo duoda ir kontekste vartojamas būdo reikšmės kaip. Jomis yra pasakomos ir kitos – sakinio – aplinkybės (priežastis). Taigi vienais atvejais pagalba įnagininkas vartojamas kaip autosemantinio daiktavardžio forma, kitais – kaip sinsemantinis polinksnis. Tai vaizduoja 1 schema. 4.2. Remiantis šia schema ir Christiano Lehmanno (A; 2002) graduojama gramatikalizacijos46 sąvoka bei jo skiriama kryžmine gramatikalizacijos parametrų klasifikacija (vo. Kreuzklassifikation)47 (3 lentelė), yra pagrindo kalbėti apie tai, kad dabartinėje lietuvių kalboje polinksnis pagalba, matyt, suka gramatikalizacijos keliu. Konkrečiau kalbant, tai, kad galbūt pagalba įnagininkas suka gramatikalizacijos keliu, grindžia kalbamo žodžio reikšmės mažesnis laipsnis (arba semantinės erozijos (vo. semantische Erosion, plg. an. semantic bleaching, attrition), desemantizacijos didesnis laipsnis), dekategorizacija (pagal Heine (2003: 579)), kohezijos, arba sintagminės priklausomybės didesnis laipsnis (vo. Kohäsion bzw. 45 „The initial meaning is richer, more specific, it is also more palpable, more accessible to the imagination („anschaulich“) and, in this sense, more concrete“ (Lehmann 2002: 115). 46 „Grammaticalization is a process leading from lexemes to grammatical formatives. A number of semantic, syntactic and phonological processes interact in the grammaticalization of morphemes ans whole constructions. A sign is grammaticalized to the extent that it is devoid of concret lexical meaning and takes part in obligatory grammatical rules“ (Lehmann 2002: vii). „Grammaticalization is a process of gradual change, and its product may have different degrees of grammaticality“ (t. p.: 11). 47 Plg.: „Grammaticalization is a vector whose variables are six magnitudes which we have here been calling parameters“ (Lehmann 2002: 145).