Daiktavardžio „pagalba“ įnagininko desemantizacija

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, tipologija, valentingumas, semantika. DAIKTAVARDŽIO PAGALBA ĮNAGININKO DESEMANTIZACIJA* Desemantization of the Instrumental of the Noun Pagalba ANOTACIJA Šio straipsnio objektas – daiktavardžio pagalba įnagininkas. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, kalbama apie pagalba įnagininko semantiką ir desemantizacijos požymius. Straipsnyje laikomasi nuomonės, kad pagalba įnagininko vartosena atliepia gyvumo hierarchiją asmuo > daiktas. ESMINIAI ŽODŽIAI: daiktavardžio įnagininkas, desemantizacija. ANNOTATION The object of the article is the instrumental case of the noun pagalba. According to the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language (CCLL), the article addresses the semantics of the instrumental of the noun pagalba and the features of desemantization. The article follows an opinion that the use of the instrumental of the noun pagalba corresponds to the animacy hierarchy person > thing. KEYWORDS: instrumental of the noun, desemantization. * Šio straipsnio tema skaitytas pranešimas XII Tarptautiniame baltistų kongrese Baltų kalbų funkcinių žodžių sekcijoje. Už pastabas ir mintis esu nuoširdžiai dėkinga prof. dr. Danieliui Petit, prof. dr. Norbertui Ostrowskiui ir dr. Artūrui Judženčiui. Jų dėka į pagalbą čia žiūrima plačiau. Širdingai dėkoju ir gerbiamiems anoniminiams recenzentams už jų pasiūlymus, pastabas ir kritiką. Straipsniai / Articles 9 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 1. ĮVADINĖS PASTABOS 1.1. Elektroniniame Lietuvių kalbos žodyne (toliau LKŽe) daiktavardis pagalba apibrėžiamas kaip ‘pagelbėjimas, padėjimas, parama’¹, pavyzdžiui: (1) (Su) tavo pagálba man tai pasisekė KBI45². (2) Daryk su savo galva ir Dievo pagalba KrvP(Jnš). Galūnės -a vedinys pagalba padarytas iš pagelbėti ‘padėti, suteikti kiek pagalbos’, o pastarasis sudarytas su priešdėliu pa- (plg. gelbėti ‘padėti, remti, šelpti’). Palyginkime LKŽe teikiamus pavyzdžius: (3) Vaikai pagelbsti tėvams darbuose rš. (4) Aš tau gelbėsiu dirbti K. (5) Tas liūtas prašė to žmogaus, kad pagelbėtų jį S.Dauk. (6) Ar negali mane gelbėti su pinigais – skolą turiu šiandien užmokėti? Plng. (7) Ir beržo tįsuolės, ir apynių šaknys plaukams gelbsta rš. (8) Prigimtam kūnui ir muilas nieko negelba Sim. (9) Šis perspėjimas mažai gelbsti rš. (10) Gelančias akis šaltinio vandeniu kiek tiek gal pagelbėti M.Valanč. (11) Ligónys, jei tomis vaistėmis nepasigelbėjo, patys save dievams ant apiera degindavos S.Dauk. Nijolė Sližienė Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne (toliau LKVJŽ) (1994: 201) aptaria keturių gelbėti reikšmių valentingumus (junglumus). Pavyzdžiui, (iš→)gelbėti ‘vaduoti, traukti iš bėdos’ LKVJŽ aprašomas kaip trivalentis, kurio sintaksiniai aktantai reiškiami agento [A] vardininku, paciento [P]³ galininku ir prielinksnių nuo, iš su kilmininku konstrukcijomis, atitinkančiomis kontragentą⁴ ¹ Elektroniniame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽe) pagalba – ‘pagelbėjimas, padėjimas’. ² Plg. Friedricho Kuršaičio Deutsch-littauische Phraseologie der Präpositionen (1843) originalą: http://ub-goobi-pr2.ub.uni-greifswald.de/viewer/image/PPN737445068/49/. ³ Pacientas [P] – tai veiksmo poveikio gavėjo arba būsenos turėtojo funkcija (Sližienė 1994: 20; plg. Valeckienė 1998: 35). ⁴ Kontragentas [CA] – prieš agentą veikiančios, jam priešingos jėgos funkcija, būdinga ir gyvoms būtybėms, ir negyviems daiktams bei gamtos ir visuomenės reiškiniams (Sližienė 1994: 21). 10 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija [CA] arba kontentyvą5 [Con], pvz.: Draugai [A] jį [P] išgelbėjo iš policijos nagų (nuo užpuolikų) [CA]; Tik užsimeršimas [A] gelbėja žmogų [P] nuo beprasmiško sielvarto [Con]. Trivalenčio (pa-)gelbėti ‘padėti ką atlikti’ sintaksiniai aktantai reiškiami agento vardininku, beneficiento [B]6 naudininku ir kontentyvo funkciją atitinkančia bendratimi, pvz.: Pagelbėk man [B] rąstą į vežimą įkelti [Con] (plg. sakinius (3), (4)). Čia subjekto vardininku ir objekto naudininku pasakomos gyvos būtybės – žmogus [Hum]. Vartojant trivalentį (pa-)gelbėti reikšme ‘remti, šelpti’, sintaksiniai aktantai pasakomi agento vardininku, paciento galininku arba beneficiento naudininku ir kontentyvo įnagininku, pvz.: Gal tu [A] gali gelbėti mane [P] / man [B] pinigais [Con]? Subjekto vardininkas ir objekto galininkas bei naudininkas žymi žmogų [Hum], o objekto įnagininkas – negyvą daiktą [–Anim] (plg. sakinius (5), (6)). (Pa-)gelbėti ‘būti naudingam savo poveikiu, paveikti’7, pagal LKVJŽ, yra dvivalentis. Jo sintaksiniai aktantai realizuojami subjekto vardininku ir objekto naudininku, kurių pirmasis atitinka (neg yvą) agentą8, o antrasis – pacientą9, pvz.: Šitie vaistai [A₂] galėtų tau [P] pagelbėti; Apynių šaknys [A₂] plaukams [P] gelbsti. Subjekto vardininkas žymi 5 Kontentyvas [Con] – veiksmo ar būsenos turinio funkcija, būdinga įvairiems daiktams bei reiškiniams (Sližienė 1994: 22). 6 Sližienė (1994: 21) beneficientą supranta kaip adresato, gavėjo, turėtojo funkciją, būdingą gyvoms būtybėms, ypač asmenims, kurių naudai ar nenaudai kas vyksta, darosi, yra. Adelė Valeckienė (1998: 35t) mano: „Beneficientas Ben yra turėtojo, adresato (kieno naudai atliekamas, kam skirtas veiksmas) funkcija. Jis dažniausiai pasakomas naudininku [...], bet galimi ir kiti linksniai“. Plg.: Bartels (2005: 105t): „Eine semantisch weniger spezifische Dativ–Rolle, die nicht an Transfer und Possession gebunden ist, wird in der Regel die Rolle Benefaktiv angesetzt (vgl. Klaus kaufte Hans ein Buch. Dieser gab es aber nicht)“. 7 Plg. LKŽe teikiamą gelbėti ‘vaduoti, traukti iš bėdos, saugoti nuo pikto; gydyti’, pvz.: Vienas išdeginimas žaizdos negelba nuo patrakimo Vaižg.; Instinktas tankiai gelbi žmogų V.Kudir.; Žemė gelbti visus nuo vargo A1884,157; Nuodai gelbti rūpūžę nuo priešų J.Jabl.; Gardo benediktai (kardo benediktai, kartieji šventadagiai) gelba aštuonioleka ligų Grg.; Gelbiem nuog pikto pats savo malone KN62. 8 Sližienė (1994: 19) negyvą agentą – [A₂] – apibrėžia kaip veiksmo atlikėjo funkciją, kuri „būdinga negyviems daiktams, stichinėms jėgoms bei kitiems gamtos ir visuomenės reiškiniams, įvairiems įrenginiams, mašinoms, prietaisams, kurie turi tam tikrą energiją ir dėl to gali atlikti ir sukelti, sužadinti veiksmą, bet neturi savo iniciatyvos. [...] Agento₂ funkcija yra nevienalytė. Prireikus ją galima būtų suskaidyti bent į tris poklasius: gamtinę jėgą, priežastį ir veiksmo priemonę. Veiksmo priemonę reiškiantis agentas₂ nuo instrumento funkcijos skiriasi tuo, kad galimas tik tada, kai veiksmas gali būti suvokiamas kaip vykstantis be kieno nors iniciatyvos [kursyvas straipsnio autorės – L. V.-S.]; veiksmo priemonė tada laikoma vieninteliu veiksmo atlikėju – agentu₂, pvz.: padangę raižo lėktuvai. Vis dėlto riba tarp instrumento ir agento₂ yra gana sąlygiška“. 9 Pagal šią pagelbėti reikšmės definiciją ir objekto raišką naudininku, matyt, šis pacientas gali būti suprantamas ir kaip turintis beneficiento (t. y. adresato, gavėjo, kurio naudai kas vyksta) atspalvį, t. y. kaip [Pᴮ]. Straipsniai / Articles 11 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ negyvą daiktą [−Anim], o naudininkas – gyvą ir negyvą daiktą [±Anim] (plg. sakinius (7)–(9))10. Reliacinio daiktavardžio pagalba įnagininkas, kaip matyti sakiniuose (1)–(2), vartojamas su pasakytu arba galimu pasakyti prielinksniu su (su tavo pagalba). Kaip tik apie tokį pagalbą įnagininką bus straipsnyje kalbama. 1.2. Jonas Šukys (1998: 554t; dar plg. t. p.: 229), aptardamas lietuvių kalbos linksnių ir prielinksnių vartoseną, atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinėje lietuvių kalboje yra „didelė klaida vartoti intensyviai prielinksnėjantį įnagininką pagalba. Jis ypač pradėjo plisti sovietmečiu, nusižiūrėjus į rusų kalbos pri pomošči prielinksn išką vartoseną, ir [...] smarkiai stumia tradicinę priemonės ir būdo raišką. [...] Taigi bet kurią konstrukciją su tariamuoju polinksniu pagalba, ar ji reikštų įrankį, mechanizmą [žr. sakinius (12), (13)], ar kokią kitokią priemonę [žr. sakinius (14), (15)], kartais net abstrakčią [žr. sakinius (16), (17)], būtina keisti įnagininku [kursyvas straipsnio autorės – L. V.-S.]. [...] Kai kalbama apie abstraktesnius dalykus, ypač kai pagalba vartojamas su veiksmažodiniais daiktavardžiais, šią nevartotiną konstrukciją geriausia keisti pusdalyviais, padalyviais [žr. sakinį (18)]. [...] Nevartotiną pagalba konstrukciją dažnai galima taisyti ne vienu, o keliais būdais [žr. sakinį (19)]“11. (12) Skaičiuojame kalkuliatoriaus pagalba (= (su) kalkuliatoriais). (Cituojama pagal Šukys 1998: 554) (13) Duomenis išanalizavome kompiuterių pagalba (= kompiuteriais). (Cituojama pagal Šukys 1998: 554) (14) Delfinai „susikalba“ nosies pagalba (= nosimi, nosimis). (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) (15) Liežuvio pagalba (= Liežuviu) chameleonas gaudo vabzdžius. (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) (16) Mintis vienas kitam perteikiame žodžių pagalba (= žodžiais). (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) 10 Plg. LKVJŽ teikiamą padėti ‘pagelbėti’ junglumą (ŠlŽienė 1998: 96). Šiai reikšmei būdingos trys skirtingos sintaksinio valentingumo struktūros, kuriomis realizuojamos skirtingos semantinio valentingumo struktūros, pvz.: a) Algis [A] padėdavo jai [B] išspręsti [Con] algebros lygtis; Tas gėralas [A] padės karvei [B] greičiau pasveikti [Con]; Tavo patarimai [A] mums [B] padėjo; b) Gal galėtum [tu] [A₁] padėti man [B] pinigais (duona) [Con]; c) Kietelių arbata [A₂] padeda galvai [P]; Kai kuriems ligoniams [P] geriausiai padeda miegas [A₂]. 11 Panašią nuomonę šiuo klausimu dar žr.: Šukys in : Miliūnaitė 2003a: 91t; Pupkis in : Miliūnaitė 2003b: 96; plg. Mikulėnienė 1991: 60; Kniūkšta 2000: 181. 12 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija (17) Demokratijos pagalba (= (Su) demokratija, per demokratiją) daug pasiekėme. (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) (18) Psichologijos pagalba (= Pasiremiant / pasirėmus psichologija) galima padėti visiems mokiniams. (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) (19) Šių meninių priemonių pagalba (= Šiomis meninėmis priemonėmis, Naudodamas šias menines priemones) rašytojas sukūrė ryškų paveikslą. (Cituojama pagal Šukys 1998: 555) Ten pat Šukys (1998: 556; plg. Šukys in: Miliūnaitė 2003a: 91; Kniūkšta 2000: 181) teigia, kad „pasakymas su (kieno) pagalba tinka tik tada, kai kalbama ne apie veiksmo atlikimo priemonę, bet apie kieno nors (kokių asmenų) pagalbą, tarpininkavimą. Tačiau kai prielinksnio su nėra, polinksnis pagalba ir kalbant apie asmens (asmenų) tarpininkavimą netinka [kursyvas straipsnio autorės – L. V.-S.]“ (žr. sakinius (20)–(22); dar plg. sakinius (1)–(2)). (20) Garažą pasistačiau su brolio pagalba. (Cituojama pagal Šukys 1998: 556) (21) Tas žinias ryšininkų pagalba (= su ryšininkų pagalba, geriau per ryšininkus) perdavėme savo būriui. (Cituojama pagal Šukys 1998: 556) (22) Nereikia pagalba advokatų (= su advokatų pagalba, geriau su advokatais; padedamiems advokatų) ieškoti įstatymuose spragų. (Cituojama pagal Šukys 1998: 556) Čia aiškėja, kad kalbos vartotojas, norėdamas paisyti normos taisyklių, polinksniškai vartojamą pagalba turėtų keisti įnagininku, prielinksnio su su įnagininku konstrukcija, prielinksnio per su galininku ar dalyvio (plačiąja prasme) konstrukcijomis tais atvejais, kai kalbama apie negyvais ar abstrakčiais daiktais pasakomą priemonę ar būdą¹². Skirtingai nei (kieno) pagalba, konstrukcija su (kieno) pagalba vartoti leidžiama kalbant apie padedantį ar tarpininkaujantį asmenį¹³ (plg. pagalba reikšmės definicija – ‘pagelbėjimas, padėjimas, parama’). Matyti su leistina normos atžvilgiu raiška koreliuojantis gyvas vs. negyvas (arba asmuo vs. daiktas) skirtumas: žmogus [Hum] kaip pagalba komplementas gali būti sakomas konstrukcijoje su prielinksniu su, kalbant apie daiktus plačiąja prasme – [–Anim] ir [Abstr] – su (kieno) pagalba turi būti keičiama kitomis – (suINSTR / perACC / PART – konstrukcijomis. Tais atvejais, kai pagalba su asmenį žyminčiu komplementu (mamos pagalba) vartojama be prielinksnio su, 12 Plg. dar frazeologizmą nakties pagalba ‘nesulaukus ryto, dar naktį’ laikui reikšti, pvz.: Nakties pagalba išvažiavo; Nakties pagalba tėvelis lėks to daktaro (Paulauskas, 2001: 443). 13 Asmuo straipsnyje suprantamas plačiąja prasme, t. y. kaip asmenį suvokiant ir bendrijas, organizacijas ir jų pavadinimus. Straipsniai / Articles 13 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ tai taisoma pagal daiktų analogiją – (suINSTR / perACC / PART. Ar semantiniu požiūriu šios konstrukcijos yra tapačios? Žiūrint į ankstesnių sakinių siūlomus taisymus, matyt, visaip gali būti (žr. toliau). O jei jau semantiškai gali skirtis ir skiriasi, ar dera jas keisti kitomis? Sakiniuose (12)–(19), (21)–(22) vietoj pagalba siūlomos raiškos priemonės taip pat turi (turėti) priemonės (instrumento) (plačiąja prasme)14 ar būdo reikšmę15. Dabartinėje lietuvių kalboje tipiška priemonės raiška – (suINSTR, pvz.: Jonas pjausto duoną peiliu; Sriubą srebiame su šaukštais (plg. sakinius (10)–(11)) (inter alia Ambrazas 2006: 297; Sližienė 1998: 23, 1986: 54; Valiulytė 1991; Paulauskienė 1989: 129; 1994: 128; plg. Šukys 1998: 228t, 497t, 554). Čia, kaip ir sakinyje (12), abi priemonės raiškos gali būti vartojamos pasirinktinai. Sakinyje (17) vietoj pagalba konstrukcijos siūloma vartoti daiktavardžio demokratija įnagininką arba jį su prielinksniu su. Tačiau šiame sakinyje, skirtingai nei (12), vartojamais INS-TR / suINSTR pasakomas būdas, t. y. reiškiama aplinkybė, ne objektas16. Aldona Paulauskienė (1989: 130; dar žr. 1994: 129) teigia: „kad įnagininkas turėtų būdo reikšmę, pirmiausia būtina, kad veiksmažodžio veiksmas nereikalautų atlikimo priemonės. Šią sąlygą patenkina tokie sakiniai, kurių tariniu eina savaiminio veiksmo veiksmažodžiai, o veiksniu – vardininkai, reiškiantys inaktyvius daiktus. [...] Kai tariniu eina aktyvaus veiksmo veiksmažodis, o veikėjas yra asmuo, būdo reikšmę sąlygoja daiktavardžio leksinė reikšmė. Dažniausiai tokią reikšmę turi abstrakčiųjų daiktavardžių įnagininkas“. Jis, pasak Paulauskienės (1989: 138), „negali turėti instrumentinės reikšmės. Pagrindinė įnagininko priemonės reikšmė virsta būdo reikšme“, plg.: Daug pasiekėme demokratija / demokratiškai. Iš sakinio (17) taisymų matyti ir tai, kad būdo aplinkybės reikšmę turi ir prielinksnio per su galininku konstrukcija, kuri, anot Paulauskienės, labai artima būdo prieveiksmiams ir, kaip matyti iš jos teikiamų pavyzdžių: Geruoju negausim mes nieko: mes laimę pasieksim per kovą (plg. kovodami); Kaziukas kukt, kukt – per kelis kuktelėjimus (plg. keliais kuktelėjimais) išgėrė visą stiklinę, gali būti „sinonimai 14 „Instrumentas referenciniu aspektu yra daiktas, kuriuo naudodamasis veikėjas atlieka aktyvų veiksmą, nukreiptą į kitą daiktą (rašo laišką pieštuku), į save patį (prausiasi vandeniu), ar nekryptingą veiksmą (linguoja galva)“ (Valiulytė 1991: 148). Semantiniu požiūriu Sližienė (1986: 54) instrumentą apibrėžia kaip agento naudojamos pagalbinės priemonės funkciją, būdingą negyviems daiktams. Plg.: Ambrazas (2006: 256): „Bet kuris dalykas, padedantis atlikti veiksmą, gali būti suprantamas kaip jo įrankis“. 15 Plg.: „Objekto įnagininkas dažnai yra pirmasis (būtinais) papildinys (pvz.: gėretis menu), o priemonės įnagininkas – visada tik antrasis (nebūtinasis) papildinys (pvz.: Šaukštu jūros neišsemsi). Jis turi ir veiksmo atlikimo būdo atspalvį“ (Šukys 1998: 227). 16 Plg.: „Būdo įnagininkų [...] negalima keisti prielinksnio su konstrukcijomis“ (Šukys 1998: 236). 14 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija su būdo įnagininku ir kitomis aplinkybių raiškos priemonėmis“ (Paulauskienė 1989: 126t; plg. Šukys 1998: 454) (plg. sakinius (16), (18)–(19))17. Sakinyje (20) su (kieno) pagalba veikiausiai taip pat reiškiamas būdas, plg.: Garažą pasistačiau (KAIP? KOKIU BŪDU?) padedamas brolio. Veiksmo būdas, kaip matyti sakinyje (21), (gali būti) pasakomas ir per su galininku konstrukcija, nusakančia kam tarpininkaujant atliekamas veiksmas. Tarpininkas, Šukio (1998: 454) teigimu, „gali būti asmuo (žr. sakinius (23)–(24)), kokia institucija (žr. sakinius (25)) ar net daiktas (žr. sakinius (26)–(27))“. Kodėl tarpininkas gali būti ir asmuo, ir daiktas, o padedantysis – tik asmuo? (23) Pasiuntiniai kalbėjo su manim per vertėją. (Cituojama pagal Šukys 1998: 454) (24) Ponas, žinoma, spirsis, per advokatus gali... (Cituojama pagal Šukys 1998: 454) (25) Lenkų kalba pradėjo skverbtis į mūsų kraštą per bažnyčią. (Cituojama pagal Šukys 1998: 454) (26) Kai kuriomis ligomis galima užsikrėsti per orą. (Cituojama pagal Šukys 1998: 455) (27) Tačiau per laiškus neišgirsi gyvo balso. (Cituojama pagal Šukys 1998: 455) Sakinyje (22) buvo matyti, kad pagalba įnagininkas – advokatų pagalba – keičiamas prielinksnio su konstrukcija, t. y. su advokatų pagalba, ir vietoj pastarosios siūloma geriau vartoti su advokatais. Ar konstrukcijos nereikia su advokatų pagalba ieškoti spragų ir nereikia su advokatais ieškoti spragų yra semantiškai tapačios? Jei taip, vadinasi, čia jomis reiškiamas būdas (KAIP NEREIKIA IEŠKOTI SPRAGŲ?). Bet čia, skirtingai nei sakinyje (20), suPAGALBA ir suINSTR konstrukcijos (turi būti) suprantamos ir kaip turinčios draugės18 17 Kaip teigia Šukys (1998: 454), prielinksnio per konstrukcijos „būdo reikšmė kartais susipynusi su veiksmo priemonės reikšme. Reikia miltus per sietą nusijoti. [...] Kai tikslingiau pabrėžti veiksmo priemonę, ne būdą, geriau vartoti įnagininką. Paskambink man per telefoną (= telefonu)“. 18 Plg.: „Prielinksnio su konstrukcijos neretai reiškia veiksmo atlikimo būdą. Tas būdas paprastai turi draugės atspalvį, nes veiksmą lydi koks reiškinys (a), būsena (b). [...] (a) Keliame tave su meile; (b) Su nepasitikėjimu jis žvelgė į vyrą, artėjantį nuo vieškelio“ (Šukys 1998: 495). „Prielinksnio su konstrukcijos dažniausiai reiškia draugės (buvimo, dalyvavimo kartu) santykius. Veiksmą veikėjas atlieka drauge su kitu, ne tokiu svarbiu veikėju, rečiau veikėjais. [...] Dažniausiai tokie veikėjai yra žmonės (a.), rečiau – ne žmonės (b.). [...] (a) Petriukas su Katriuke išsitraukė bulvių krepžulį ir sėdosi skusti; (b) Ir zuikis su liudininkais grįžo atgal namo. [...] Ji [būdo reikšmė] gana ryški, kai pirmasis veikėjas nepasakytas, o tik numanomas. [...] Bet su draugais pusiau tą pačią skėlė“ (Šukys 1998: 493–494). Straipsniai / Articles 15 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ (komitatyvinę19) reikšmę. Jei sakinyje (22) siūloma tipiška draugės reikšmės su-INSTR konstrukcija (gali būti) pagrečiui vartojama su būdo reikšmės SUPAGALBA, vadinasi, čia jos yra susijusios ir galimai „persikloja“ (an. overlapping) (žr. toliau). Iš to, kas apie pagalbą įnagininką sakyta, matyti, kad jo vartosena susijusi su asmuo vs. daiktas ir objektas vs. aplinkybė skirtumais. Remiantis sakiniais (26)–(27), galima manyti, kad daiktas, suprantamas kaip tarpininkas, taip pat yra (gali būti) pasakomas ir pagalba konstrukcija. Klausimą, ar ją galima vartoti normos požiūriu, palikime nuošalyje. Kaip čia bebūtų, tais atvejais, kai kalbama apie daiktus, pagalba konstrukcijomis reiškiamas (priemonės) objektas ar, panašiai kaip kalbant apie asmenis, (būdo) aplinkybė (žr. toliau). Straipsnyje keliamas klausimas, kodėl kalbant apie asmenis SUPAGALBA konstrukcija galima, o kalbant apie daiktus – ne; ar yra šiai opozicijai pakankamo pagrindo. Atsakyti į šį ir kitus klausimus pasirinkta, remiantis iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau DLKT) rinkta medžiaga, kuri skirstyta pagal žanrus ir gyvumo kriterijų (žr. skirsnį 2.). Toliau kalbama apie pagalbą įnagininko semantiką ir jo desemantizacijos požymius (žr. skirsnį 3) ir visa tai apibendrinama (žr. 4 skirsnį). 2. TIRIAMOJI MEDŽIAGA IR JOS SKIRSTYMO KRITERIJAI Didžiąją DLKT dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos, skirtingų žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės ar administracinės literatūros) kalbos tekstai. Sakytinės kalbos pavyzdžių ten yra akivaizdžiai mažiau. Straipsnyje remiamasi 438 skirtingų žanrų pavyzdžiais, kur vartojamas pagalba įnagininkas. Tokie sakiniai eiliškumo tvarka atrinkti į DLKT paieškos laukelį įrašius žodį pagalba. Aptariamųjų sakinių 58,45 proc. (256 sakiniai) yra su prielinksniu su ir 41,55 proc. (182 sakiniai) – be prielinksnio. Pagal žanrus tai pasiskirsto taip, kaip matyti 1 lentelėje. Atsižvelgiant į tai, kad pagalba įnagininko vartosena grindžiama asmuo vs. daiktas opozicija, turimi sakiniai buvo skirstyti pagal gyvumo kriterijų. Visa tai matyti 2 lentelėje. 19 Plg.: „Komitatyvas – antraeilío agento, paciento ar beneficiento funkciją, pasirodanti greta atitinkamos pagrindinės funkcijos ir sakinyje dažniausiai atitinkanti prielinksninę konstrukciją suInstr, pvz., jis sukiršino brolį su seseria“ (Sližienė 1994: 22). 16 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija 1 LENTELĖ. Pagalba įnagininko vartosena pagal žanrus Žanras | suPAGALBA | PAGALBA | Sakinių skaičius Sakytinė kalba | 1 | 9 | 10 Grožinė literatūra | 80 | 14 | 94 Negrožinė literatūra | 86 | 74 | 160 Publicistika | 79 | 54 | 133 Administracinė literatūra | 10 | 31 | 41 IŠ VISO | 256 (58,45 %) | 182 (41,55 %) | 438 2 LENTELĖ. Pagalba įnagininko vartosena pagal gyvumo kriterijų Žanras | HUM: suPAGALBA, PAGALBA, Sakinių skaičius | – ANIM: suPAGALBA, PAGALBA, Sakinių skaičius | ABSTR: suPAGALBA, PAGALBA, Sakinių skaičius Sakytinė kalba | 1 | 1 | 2 | | 4 | 4 | | 4 | 4 Grožinė | 69 | 3 | 72 | 7 | 7 | 14 | 4 | 4 | 8 Negrožinė | 54 | 8 | 62 | 11 | 23 | 34 | 21 | 43 | 64 Publicistika | 56 | 3 | 59 | 9 | 28 | 37 | 14 | 23 | 37 Administracinė | 9 | 2 | 11 | | 19 | 19 | 1 | 10 | 11 IŠ VISO | 187 (91,7%) | 17 (8,3%) | 206 | 27 (25%) | 81 (75%) | 108 | 40 (32,3%) | 84 (67,7%) | 124 Analizuojant 2 lentelėje teikiamus daugiausia rašytinės kalbos duomenis, akivaizdu, kad kalbos vartotojai normos nesilaiko. Pagalba vartojimui įtakos turi ne tik minėta rusų, bet ir, matyt, kitos kalbos: lenkų20, 20 Plg. len. Istota tej propozycji sprowadzala sie do rozdzielenia nајаtkս narodowego pomiedzy obywa-teli przy pomocy 24 specjalnych bonów prywatizacyjnych. Forтanтem jest sufiks <–vs?>. Za jego pomoca tworzy sie w jezyku rosyjskim derywaty odrzeczownikowe. Lacina zna jednak dwa typy zdan podrzednych wspolczesnej polszczyznie nieznanych, ktorych nie da sie opisac przy pomocy akomodacji wzgledem spójnika, z tej prostej przyczyny, ze spójnika one nie zawieraja (cituojama pagal Hentschel 1998: 176t, 184). Straipsniai / Articles 17 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ vokiečių21, anglų22, prancūzų23 ir pan. Kaip tik dabartinės lenkų kalbos konstrukcijų przy pomocy, za pomocą, z pomocą išsamus nagrinėjimas Gerdo Hentschelio (1998) straipsnyje ir buvo paskata pasidomėti, kas ir kaip daro įtaką pagalba vartojimui lietuvių kalboje. Jau iš pirmo žvilgsnio matyti, kad gyvumo požiūriu kalbos vartotojas linkęs rinktis skirtingus raiškos būdus: su [Hum] vyrauja su-PAGALBA konstrukcija, su [−Anim] ir [Abstr] kur kas dažniau renkamasi PAGALBA įnagininką. Palyginkime DLKT sakinius (28)–(33) ir apie tai pakalbėkime toliau (žr. skirsnį 3). (28) Ironijos strėlė prašvilpė pro pat ausį, bet Klermensas apsimetė kurčiu. – Jai dabar, regis, dvidešimt penkeri? – Tai kas iš to? – Kaip jinai?– Su tavo pagalba – gerai. Ištekėjo, gyvena Romoje. Modeliuotoja.– Ak, vis dėlto! – už tokią žinią būtų galėjęs išbučiuoti japonų karininko kardą. Arba rankinuką. DLKT (29) Už tai jis manęs nekentė. Ir slapta keršydavo! – jis pripildė Helos taurę. – Bet tu atgavai savo žirgą. – Margos pagalba, nors ir netiesioginė. Tekėdama ji gavo kraičio pinigų. Už juos ir nupirkome per tarpininką – kol Brunas dar nespėjo pribaigti. DLKT (30) Šerdama murkiančią Bastetę, sau priminė, kad turi pistoletą. Durys atvertos. Po neilgos depresijos su prozako pagalba Ritos gyvenime prasidėjo maksimalių permainų metas. DLKT 21 Plg. vokiečių kalbos mithilfe, mit Hilfe (Adv. in Verbindung mit „von“) 1. mit Unterstützung: mithilfe / mit Hilfe von bestimmten Leuten; 2 unter Zuhilfenahme, Verwendung: Abgase mithilfe / mit Hilfe von Katalysatoren entgiften (cituojama pagal http://www.duden.de/suchen/dudenonline/mithilfe). Pvz.: Mithilfe des neuen Sicherheitssystems sind weitere Schäden ausgeschlossen. Im Kindergarten werden mithilfe der Erzieher neue Konzepte umgesetzt. Mithilfe professioneller Geräte konnten wir den Parkettboden an einem Wochenende komplett renovieren (cituojama iš http://www.rechtschreibtipps.de /mithilfe.php). 22 Plg. anglų kalbos daiktavardžio help definiciją didžiajame anglų-lietuvių kalbos žodyne (Piesarskas 2007: 425): 1. pagalba; with the help of smb. su kieno pagalba; to open with the help of a knife atpjauti atidaryti peiliu; [...] 3. priemonė. 23 Plg. pranc. à l’aide de „su... pagalba“ vartojimą: Nous avons donc décidé que d’ici 2010, nous identifierons ces secteurs à l'aide de critères objectifs et que d'ici juin 2011, nous évaluerons la situation pour savoir si nous avons un accord international ou même des accords sectoriels internationaux. / Mes nusprendėme, kad iki 2010 m. apibrėšime šiuos sektorius pagal objektyvius kriterijus ir iki 2011 m. birželio įvertinsime padėtį, ar būsime pasirašę tarptautinę sutartį ar net tarptautines sektorių sutartis (cituojama iš http://linguee.com/pranc%C5%ABz%C5%B3-lietuvi%C5%B3/vertimas/%C3%A0+l'aide+de.html). Une étude contrastive pilote révèle que la valeur déontique du verbe français devoir peut être traduite vers le lituanien à l’aide des verbes de nécessité gauti, privalėti, reikėti, tekti, turėti (cituojama iš http://www.kalbotyra.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2014/01/kalbotyra-65_113-1321.pdf, P. 132) 18 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija (31) Viktorija pristūmė aparatą prie vieno iš cilindrų, pažvelgė pro okuliarą ir keleto sraigtų pagalba jį sureguliavo. Tuomet pasitraukė į šalį, kviesdama Kolerį pažiūrėti. Koleris atrodė suglumęs. – Jūs sukaupėte matomus kiekius? DLKT (32) Kanklikėmis vargu ar teks groti. Jaunajai muzikos mokytojai kreivadaintis užtaise vaiką – turbūt kažkaip nedorai, su juodosios magijos pagalba, nes kur matyta, kad moteris, muvinti tokias gražias, pilkšvai žaibuojančias pédkelnes, žavėtųsi tokiu mulkiu!.. DLKT (33) Jei ko nors nenori pamatyti, tai ir nematai, ar ne? – jos balsas vos girdėjosi pro pravažiuojančių mašinų ūžesį. – Hmm... teoriškai įmanoma. Savitaigos pagalba. – Deivis man pasakojo, jog kažkur džiunglėse atrado aborigenų tautelę, kuri niekada nebuvo mačiusi baltojo žmogaus. DLKT 3. SEMANTINIS DIFERENCIJAVIMAS: REIKŠMĖS TIKSLINIMAS IR / AR DESEMANTIZACIJA 3.1. Pagalba valdinys – gyvas daiktas Tais atvejais, kai pagalba komplementu eina gyvą daiktą ([Hum], [+Anim]) pasakantis daiktavardis, dažniausiai vartojamos prielinksnio su konstrukcijos. Palyginus sakiniuose (28), (34)–(42) vartojamas, matyti, kad jomis pasakomos skirtingos reikšmės: sakiniuose (28), (34)–(36) suPAGALBA reiškiamas būdas, sakiniuose (37)–(40) pagrečiui akivaizdi darosi draugės reikšmė, o sakinių (41)–(42) interpretacija, be platesnio konteksto, lieka neaiški, t. y. greta būdo galima ir draugės interpretacija. Sakinį (34) galima perfrazuoti taip: noriu palinkėti, kad tu Dievo padedamas užaugtum sveikas ir doras žmogus. Čia būdo aplinkybė einanti suPAGALBA sietina su daiktavardžio pagalba reikšme ‘pagelbėjimas, padėjimas, parama’. Greta būdo aiški darosi ir draugės reikšmė, pavyzdžiui, sakinyje (37): suPAGALBA pasakomas ne tik veiksmo būdas (KAIP?), bet ir predikatu (veiksmažodžiu) žymimame veiksme kartu su agento subjektu (veiksniu) veikiantis asmuo ar asmenys (KARTU SU KUO?) – koagentas, kurie yra nelygiaverčiai, plg.: Valgomąjį tvarko [KAS?] daugiau pati Eugenija [SU KUO?] su pasamdyta mergaite ir dažniau atvažiuojančia mamyte Rainiene. Hentschelis (1998: 166), nagrinėdamas przy pomocy / za pomocą / z pomocą vartojimą dabartinėje lenkų kalboje, kalba apie skirtingus Straipsniai / Articles 19 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ komitatyvumo – pagrindinio agento subjekto X ir koagento Z (pasakomo gyvą daiktą reiškiančiu daiktavardžiu przy pomocy / z pomocą konstrukcijoje) – laipsnius: vienur į predikatų žymimą veiksmą įtraukiamas tiek subjektas X, tiek koagentas Z (kaip sakiniuose (37)–(40)), kitur – neatmestina tokia (komitatyvinė) interpretacija (kaip sakiniuose (41)–(42)) arba ji yra mažai tikėtina (kaip sakiniuose (34)–(36)). (34) Apie ką mudu dabar šnekėsimės, a? Nežinai?.. O aš va ką noriu tau pasakyti... Noriu palinkėti, kad su Dievo pagalba užaugtum sveikas ir doras žmogus... DLKT (35) Kai triukšmas aprimo, mokytoja nusišypsojo: – Visų pirma, noriu pasveikinti į mokyklą sugrįžusį Rimantą Zuiką. Tikiuosi, jog Rimas su draugų pagalba užkamšys dėl ligos jo žinių bagaže atsiradusias spragas. Na, o dabar pradėsime pamoką... DLKT (36) „Mann reichen an die Gottheit an“ dainuojama Stebuklingojoje fleitoje. Šį himną meilei gieda Pamina ir Papagenas. Operos pabaigoje Pamina su Eroto pagalba patenka kartu su mylimuoju Taminu į išminties šventyklą. DLKT (37) Prižiūri, pataria, o jau verda, virtuvę ir valgomąjį tvarko daugiau pati Eugenija su pasamdytos mergikės ir dažniau atvažiuojančios mamytės Rainienės pagalba. Svečiai kaip ir tie patys; tik vietoj Troškūnų panelės įsitaisė mokytoja Anelė. DLKT (38) Užrakinti varteliai? Kam rūpi užtrenktos durys? Raktas ten (tarp kuoliuko ir laiškų dėžutės), kur jam pridera būti. Tarsi pats iššoka į spyną ir su mano pagalba rakina. Visai nei tuščia, nei nyku viduj. Vėjo ked enamos plaikstosi dieninės užuolaidos, kur ne kur prilipusios prie pūkuotų kaktusų. DLKT (39) Ura!, dar pagrasinę sugrįžti ir kaip reikiant pamokyti, nušliaužė, taip, ne nuvažiavo, o nušliaužė kažkur kareivinių pusėn. Sugrįžęs tėvas su kaimynų pagalba dideliais faneros lakštais bent laikinai – artėjo naktis – užtaisė tą didžiulę spragą. Tą naktį šeima beveik nesumerkė akių. DLKT (40) Baltais dažais nutepiojo, naujus stiklus įstatė, gonkas pataisė, nuo Merkio pusės veranda surentė, aišku, ne vienas, o su Svirskio Algirdo pagalba. Man tik graudu, kad Aldina tik vieną vienintelį kartą buvo iš Druskininkų atvažiavus. DLKT (41) – Aš nebegaliu nuo tavęs slėpti... Noriu, kad žinotum visą teisybę... Tie žmonės Antanu nebepasitikėjo. Po to, kai su jo pagalba policija surengė pasalą... Jie privertė mane iš Antano paimti pinigus ir atvežti į vilą miške... Aš nežinojau, kad Antanas su draugu seka paskui... DLKT 20 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija (42) Mudu apskritai su tamsta dėl nieko nesiderėjome, – Antanas tebebuvo ramus. – Pone Šeputi, aš jus perspėju, jeigu jūs tai darot su savo sesutės pagalba... – Boleslovas kalbėjo tikrai grėsmingai. – Mano sesuo čia niekuo dėta. Pamirškite ją. Ji jums daugiau ne kompanionė, – išdrožė Antanas24. DLKT Sakiniuose (43)–(45) vartojamos (su)PAGALBA, be būdo, turi ir tarpininkavimo reikšmę, kuri paprastai sakoma minėtu per su galininku (plg. sakinius (21), (23)–(25)). Tačiau tarpininkavimo reikšmę implikuojančios (su)PAGALBA, skirtingai nei per konstrukcijos, jos neteigia. Kaip sako Hentschelis (1998: 167), jei kas nors tarpininkauja kitam, vadinasi, jis jam ir padeda25. Jei sutinkam su šia mintimi, reikia pripažinti ir tai, kad reikšmės požiūriu taisytinos PAGALBA konstrukcijos sakiniuose (21), (44)–(45), negali būti keičiamos per su galininku26. Čia aktualu ir kitas skirtumas: sakinyje (45), skirtingai nei, pavyzdžiui, sakinyje (43), daiktavardžio pagalba reikšmė – ‘pagelbėjimas, padėjimas, parama’ – yra blankesnė. Pakeitę vartojamą dvasininkų ar policijos pagalba į prielinksninę su, implikuosime, kad jie, padedami dvasininkų ar policijos, siekė nubausti buvusį sutuoktinį. Tačiau iš minimalaus sakinio konteksto matyti, kad veikiau kalbama apie pasinaudojimą dvasininkais ar policija siekiant savų tikslų. (43) Senovėje garsiuosiuose dvidešimt keturiuose Himalajų kapinynuose meditavę tantriniai jogai naudojo maitvanagius kaip... pašto balandžius ir su jų pagalba (plg. jiems padedant; per juos) perduonėjo vienas kitam slaptus laiškus. Mirusįjį į paskutinę kelionę lydintis lama vizualizuoja maitvanagius kaip dakines. DLKT (44) Nacionalinė futbolo asociacija nubaudė 6 taškų bauda net 12 Jugoslavijos klubų. Tačiau teismų pagalba (plg. teišmams padedant; per teismus) pavyko anuliuoti šią bausmę. Sugrąžintų taškų Belgrado „Partizanui“ pakako tapti čempionais. DLKT 24 Plg. taisytiną vartoseną: Jūs tai žinote. Paaiškėjo, kad mūsų organizmas turi tokį ypatumą, jog galima išvengti tokių gilių medikų įsikišimų. Mano pagalba biochemija atgaivina tokias chemines medžiagas. Organizmas automatiškai, neklausdamas proto, kodėl, pagamina medžiagas prieš susirgimus (DLKT); Turėjo? Kodėl turėjo? Gal „žvaigždė“ nenorėjo? Ir todėl Olafas Leksas ketino iškviesti žirgų psichiatrą, o Markas – policijos pagalba priversti jį dalyvauti olimpiadoje? Tai neatrodė labai tikėtina. – Ar šiandien norėsite pasivažinėti su Čingischanu? (DLKT) 25 „Wenn der einer den anderen vermittelt hat, so hat er diesem auch geholfen“ (Hentschel 1998: 167). 26 „Es geht also um eine einseitige Implikation: za pośrednictwem ist nicht inkompatibel zu przy pomocy, sondern hyponym. [...] Die Sequenz za pośrednictwem ist also semantisch spezifischer, präziser als przy pomocy“ (Hentschel 1998: 167). Straipsniai / Articles 21 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ (45) Šios bylos nepateko į ištuokos bylų srautą, nes jų ieškovai neprašė dvasinio teismo nei skyrybų, nei separacijos. Dvasininkų ar policijos pagalba (plg. ?su dvasininkų ar policijos pagalba; ?dvasininkų ar policijos padedami; pasinaudoję dvasininkais ar policija; per dvasininkus, policiją) jie siekė nubaus­ti faktiškai buvusį savo sutuoktinį, išardy­ti jo naują šeimą ir susigrąžinti jį į ankstesnę (juridiškai teisetą). DLKT Žiūrint į (su)PAGALBA vartoseną, kai pagalba komplementu pasakomi gyvi daiktai, dažnai matyti aiški ir konstrukcijai relevantiška daiktavardžio pagalba leksinė reikšmė. Kartais (su)PAGALBA reiškiamas būdas yra susipynęs (persikloja) su komitatyvine, priemonės, tarpininkavimo ar kitomis reikšmėmis, kurioms tipiškai būdingos kitos raiškos priemonės (suINSTR, INSTR ar perACC), plg.: Jonas dažo sienas su draugu / su draugo pagalba; Jonas perdavė man laišką per Onutę / su Onutės pagalba; jį baudė rimbu / dvasininkų pagalba. Tokia (su)PAGALBA konstrukcijų kompleksinė reikšmė ne visada yra lygiavertė siūlomiems taisymams, t. y. jos yra opozicinės (su)PAGALBA vs. suINSTR ar perACC. Kalbos vartotojas per raišką, matyt, siekia kiek įmanoma tikslesnio turinio (dar žr. toliau). Sakinys (45) duoda pagrindo kalbėti apie asmenų kaip netiesioginių priemonių interpretavimą; čia matyti tiesioginę sąsają su pagalba ‘pagelbėjimas, padėjimas’ darosi kiek kebliau. Apie reikšmės metoniminį perkėlimą dera kalbėti sakinyje (29), kur Margos pagalba vartojama retributyvo27 reikšmei (už su galininku) pasakyti, t. y. gyvas (Marga) suvokiamas kaip negyvas (pinigai28) (Bet tu atgavai savo žirgą. – Margos pagalba (nors ir netiesioginė, t. y. už Margos pinigus). 3.2. Pagalba valdinys – negyvas daiktas Reikšmės skirtumų matyti ir tada, kai pagalba komplementu eina negyvas daiktas ([–Anim], [Abstr]). Sakiniuose (46)–(47) (dar žr. sakinį (30)) pagalba sietina su (pa-)gelbėti reikšme ‘būti naudingam savo poveikiu, paveikti’29 ir tokios konstrukcijos gali būti perfrazuotos, pavyzdžiui, į: česnakai padeda gintis nuo daugelio negalių; česnakų padedami ginamės nuo negalių ar česnakai yra naudingi gintis nuo daugelio negalių. Ar jos turi būti keičiamos siūlomu priemonės 27 „Retributyvas – at(si)lyginimo funkcija, būdinga dažniausiai pinigams, kuriais mokama už ką nors“ (Sližienė 1994: 23). 28 Plg. gelbėti ‘remti, šelpti’ ir sakinį (6) skirsnyje 1. 29 Plg.: „Hier liegt eine metonimische Extension („eine positive Wirkung haben“) der prototypischen Kernbedeutung von „helfen“ vor, die mit einen personalen, „die Hilfeleistung kontrollierenden Agens verbunden ist“ (Hentschel 1998: 175). 22 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija Įnagininku česnakais ginkimės nuo negalių? Jei norime išlaikyti semantinius skirtumus – ne. Tas pats pasakytina ir apie sakinius (48)–(50): čia (su)PAGALBA „tarpina“ ne tik minėtą ‘būti naudingam savo poveikiu’, bet ir priemonės ir / ar tarpininkavimo (plg. sakinius (25)–(27)) reikšmes. Sakinyje (51) vartojama su-PAGALBA taip pat turi savo semantinį pamatą ir nėra lygiareikšmė priemonės įnagininkui, plg., parafrazę švediška technika padės automatizuoti kartografiją. Čia įžvelgtinas ir daiktavardžio pagalba reikšmės perkėlimas, kuris akivaizdus sakiniuose (52)–(54). Semantinis šių konstrukcijų vartojimo pagrindas matyti ir pasyviniuose sakiniuose (55)–(56), kur negyvas daiktas suvokiamas kaip agentas, o ne kaip priemonė. Pavyzdžiui, sakinio (55) aktyvas būtų: Panardintas į baseinėlio vandenį siurblys [A2] padeda grąžinti (grąžina) vandenį į fontaną, sakinio (56) – detektoriai [A2] paverčia spindulių pluoštą skaitmeniniais signalais. Be minėtų semantinių skirtumų tarp (su)INSTR, perACC ir (su)PAGALBA, žiūrint į tokį sakinį kaip (57) (dar plg. sakinį (56)), darosi akivaizdi ir sintaksinės distribucijos įtaka: du funkciškai skirtingi (priemonės, kelio arba subjekto, predikatyvo) įnagininkai vienas su kitu „draugauja“ nenoriai. (46) Česnakas yra naudingas, pigus ir parankiai gaunamas vaistas. Jis toliau tiriamas. O mes, lietuviai, auginkime savo daržę gausybę česnakų ir su pagalba (plg. ?jais) ginkimės nuo daugelio negalių. O kad česnaku nepakviptume, sukramtykime petražolės lapelį ar išgerkime lieso pieno puodelį. DLKT (47) Kraujas – perfluororganinis junginys – kuris labai gerina mikrocirkuliaciją, dujų apykaitą ir pasižymi labai geromis detoksikacinėmis savybėmis. Jo pagalba (plg. ?juo) išgelbėjome daugiau kaip 10 pacientų. Gaila, kad šio vaisto negalime vartoti kiekvienam ligoniui – šis preparatas labai brangus. DLKT (48) Piemenų papasakota veidrodžių istorija… – Aliuzija į sceną iš „Užburtosios“, kur piemuo su veidrodžio pagalba (plg. veidrodžiu, per veidrodį; burdamas veidrodžiu) prisišaukia siaubingą viziją. DLKT (49) Kaip apie tai sužinoti, jeigu ne žiniasklaidos pagalba (plg. per žiniasklaidą; o gal iš žiniasklaidos)? Ar nėra ir taip, kad skurdo paliesti žmonės neįperka spaudos, kuri apie juos rašo? Taip yra. Net ir „Vakaro žinios“ daug kam sunkiai įperkamos. DLKT (50) Sportininkas povandenininkas plaukdamas kvėpuoja per vamzdelį arba su akvalango pagalba (plg. akvalangu, per akvalangą). Pirmieji vamzdeliai per kuriuos žmogus kvėpavo vandenyje, buvo lazdelės iš nendrių arba bambuko. Laikui bėgant vamzdeliai tobulėjo, keitėsi jų forma. DLKT (51) Lietuviškos miškininkystės instrukcija. Jei per porą metų miškininkystės darbai atsistatys, atsiras nauja lietuviška instrukcija, su švediškos technikos Straipsniai / Articles 23 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ pagalba (plg. švediška technika) automatizuosiom kartografiją, ir miškovar-kininkai galės normaliai uždirbti, tai su ramumu „dūšio“ galėsiu užbaigti ir savo karjerą, išeiti ilsėtis. DLKT (52) Atlanto vandenyno, netoli Hateraso kyšulio (Cape Hatteras) Šiaurės Kali-fornijoje, pastatyti radarus, kuriais jis registravo kritulių kiekį. Su palydovo pagalba (plg. palydovu, per palydovą) jis sekė jūros bangavimą. Sąlyginės radaro ir dirbtinio Žemės palydovo parodymų laiką, mokslininkas galėjo pa-tvirtinti savo pastebėjimą. DLKT (53) Perkūnas, kaip metų gyvybės rato dievas, prikelantis žemę ir gyvybę su van-dens ir ugnies pagalba (plg. vandeniu, ugnimi), pats nueina šį ratą, pasi-reikšdamas įvairiu laikotarpiu. Padavimai sako, jog Perkūnų yra keli – pava-sario ir rudens, rytų, vakarų, pietų, šiaurės. DLKT (54) Aš būtinai ateisiu. – Labai malonu. O dėl panelės nesijaudinkit. Mes ja pasi-rūpinsim. Jos būklė sunki, bet, aš tikiuosi, su gamtos ir mūsų, daktarų, pa-galba viskas baigsis laimingai... Kas pasakė, kad niekas neprilygs žvaigž-dėtoms naktims, po kurias braidžioji laukdamas dvidešimties metų aušros. DLKT (55) Iš liūto nasrų čiurkšlė nuteka į šalia esantį vandens baseinėlį, iš kurio panar-dinto vandens siurblio pagalba (plg. per vandens siurblį; vandens siurbliu) vanduo vėl grąžinamas į fontaną. Baseinėlis montuojamas iš pailgų šaligat-vio betoninių plytelių ir išklojamas hidroizoliacine plėvele. DLKT (56) Siauras, besisukantis rentgeno spindulių pluoštas, kuriuo peršviečiamas tiria-mas kūnas, detektorių pagalba (plg. detektorių, detektoriais) paverčiamas skaitmeniniais signalais. Šiuos signalus apdorojus galingu matematiniu apa-ratu gaunamas kūno pjūvio vaizdas. DLKT (57) Ir nedideliu išgąsčiu. Mūsų nuostoliai – irklas ir Irmos batai, srovės nuplėšti nuo kojų ir nunešti nežinia kur. Bandom surasti kitą irklą ir irvių pagalba (plg. virvėmis) stačiomis uolomis nusileidžiame prie ką tik gavusio „Dviejų batų“ vardą nematomo slenksčio. Pasirodo, tai net ne slenkstis, o tikras krio-klys. DLKT Jei sakinyje (57) pateisiname priemonės raišką (suPAGALBA, tada galime to-liau kalbėti ir apie sakinius (58)–(62), kur šios konstrukcijos yra keičiamos prie-monės įnagininku ar naudoti(s), vartoti parafrazėmis. Ar čia (suPAGALBA ir įna-gininkas yra lygiaverikšmiai? Visaip gali būti. Hentschelis ir Thomas Menzelis (2000: 8; dar apie tai žr. Hentschel 1998: 174tt, 182tt), aptardami priemonės raišką dabartinėje rusų kalboje, mano esant tikslinga kalbėti ir skirti laipsnišką tipišką > netipišką priemonės raišką, 24 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija koreliuojančią su Instr > pri. POMOŠČI, s pomošč’ju (plg.: Oni sideli za stolom i eli sup ložkami / ??pri pomošči ložek / pri pomošči strannych, neukljuživch ložek / pri pomoči kryžek ot banok. Autorių nuomone, tais atvejais, kai daiktui priemonės funkcija yra priskiriama, t. y. kai daiktas tam tikrame kontekste suvokiamas kaip priemonė, jis veikiau pasakomas pri pomošči, s pomošč’ju konstrukcijomis, kuriomis kaip tik „fokusuojamas“ daikto instrumentalumas (pvz.: Molodye kitaycy staralis’ est’ sup pri pomošči nepriyvŷčnych dlja nich ložek; Voennoplennye sideli na trave i eli sup pri pomošči kryšek ot banok30 (plg. sakinį (45)). Tipiška priemonė yra negyvas daiktas, kurį agent vyvus veikėjas tiesiogiai naudoja predikatu pasakomame veiksme (pa)veikti kitą daiktą – paciento objektą, pvz.: Jonas dažo sieną dažais. Analizuojant sakinius (58)–(61), atrodo, kad (su) pagalba semantiškai yra ekvivalentiška priemonės įnagininkui. Bet iš sakinio (59) konteksto akivaizdu, kad šios priemonės (kirvuko) panaudojimas yra mažiau tipiškas, t. y. kirvuku kapojamos malkos31. Be to, iš šių sakinių matyti, kad reikšminga yra kalbėti apie raiškos ir gramatinės funkcijos koreliaciją: mažiau tipišką priemonę, sakinyje interpretuojamą (ir) kaip aplinkybę, (gali būti) linkstama žymėti kitaip nei tipiškos priemonės objektą. Kitaip sakant, gramatinės funkcijos koreliuoja su raiška: objektas > aplinkybė resp. Instr > (su)pagalba. Tipiškos priemonės objektas paprastai sakomas įnagininku ar prielinksnio su konstrukcija (sriubą srebiame (su) šaukštais) > pagrečiu priemonės įnagininko vartojama ir (su)pagalba (žr. sakinius (57), (58)) > kai priemonė interpretuojama ir kaip aplinkybė, (su)pagalba darosi labiau būdinga nei įnagininkas (žr. sakinius (59)–(61)) (dar žr. toliau). Sakiniuose (58)–(61) vartojamas pagalba įnagininkas skiriasi nuo anksčiau aptartų sakiniuose (46)–(56) ir kitu atžvilgiu: čia pagalba komplementu einantys negyvi daiktai neturi agentyvaus veiksmo atlikėjo – [A ar A₂] – potencijos, o pats pagalba yra desemantizavęsis. Kaip tik toks pagalba tampa / yra antriniu polinksniu32 (žr. toliau). (58) Frakcija sudarė laikinąją komisiją 1991/1992 m. vykdytos agrarinės reformos padariniams įvertinti. Visus metus kelių institutų darbuotojai kompiuterių 30 „Die präpositionalen Fügung fokussieren die Instrumentalität. Sie sind daher pragmatisch nur dann akzeptabel, wenn die Instrumentalität des betreffenden Instruments im gegebenen Kontext nicht trivial ist“ (Hentschel, Menzel 2000: 8). 31 „Der Grad der typischen Instrumentalität ist dabei primär eine Funktion der lexikalischen Bedeutung des Prädikats der NG mit der semantischen Rolle Instrument“ (Hentschel 1998: 182). 32 „Die Desemantisierung von pomoc [...] im Kontext unbelebter NG ist deutlich. Dies alles weist darauf hin, daß hier die Entwicklung zur sekundären Präposition fortgeschritten ist“ (Hentschel 1998: 175). Straipsniai / Articles 25 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ pagalba (plg. kompiuteriais, dirbdami kompiuteriais) tą žalą [KUO / KAIP?] vertino ir įvertino šešiais šalies biudžetais – 35 milijardų litų. DLKT (59) – O sakykit, kas per smurtas buvo naudojamas? – Jisai buvo mušamas. – Kaip? – Kirvuko pagalba (plg. kirvuku), peilis buvo naudojamas kaip gra-sinimo priemonė. – Atpažintasis užpuolikas, Genadijus Radionovas, gyvena netoliese, tik už kelių šimtų metrų. DLKT (60) Dideli ir labai dideli konteineriai neretai daromi priekabų formos, turi ratus. Belieka juos [KUO / KAIP?] tik specialaus vilkiko pagalba (plg. specialiu vil-kiku) transportuoti, užvežti ar nuvežti nuo vagono platformos ar laivo denio, triumo. Didesniuose konteineriuose talpinami mažesnės talpos konteineriai. (61) Įrodė auksarankis meistras iš Plungės Bernardas Surblys. 72 metų ūkininkas savo sunkvežimį GAZ-52 privertė judėti [KAIP?] restauruoto dujų generato-riaus pagalba (plg. ?restauruotu dujų generatoriumi). Dujas išskiria specia-lioje pusantro metro aukščio cilindro formos 200 litrų talpos krosnyje degan-čios malkos. DLKT Tas pat, kas sakyta apie konkrečius daiktus, būdinga ir abstraktiems daik-tams, einantiems pagalba komplementu. Pavyzdžiui, sakiniuose (62)–(69) (su) PAGALBA konstrukcijos sietinos su minėtomis tiesioginėmis ar perkeltinėmis daiktavardžio pagalba ar veiksmažodžio (pa-)gelbėti reikšmėmis. Semantiškai šios konstrukcijos, panašiai kaip ir su [–Anim], gali implikuoti ir tarpininkavimo (sakiniuose (63), (68)), komitatyvinę (sakinyje (64)), priežasties (pavyzdžiui, sakinyje (67)) ar kitas reikšmes; taigi nėra lygiavertės įnagininkui ar pre-links nio per konstrukcijai33. (62) Pranašystės pildosi, tu jau suki man galvą. – Ne, aš tik sakau taip, kaip yra. – Tu čia būsi garbės belaisvis. Tavo kritiško proto pagalba (plg. ?tavo kritišku protu; tavo kritiško proto, t. y. tavo, padedamas) aš tikrinsiu savo veiksmus. – Žmogus iš prigimties yra laisvas, jis negali būti kito žmogaus belaisviu, net žudomas jis savo dvasia laisvas. DLKT (63) Menininko prigimtis nuostabiai jautri ir turtinga. Jo siela atvira visokiems vėjams. Jis savo kuriamosios vaizduotės pagalba (plg. ?savo kuriama-ja vaizduote, per savo kuriamąją vaizduotę; padedamas savo kuriamosios 33 Plg. Šukio (1998: 555) siūlomą pagalba taisymą įnagininku, pavyzdžiui, sakinyje Turtus jis susikrovė išminties, sumanumo pagalba (= išmintimi, sumanumu; per išmintį, sumanumą). 26 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalbą įnagininko desemantizacija vaizduotės34) gali įeiti į kitų žmonių sielas ir poeto intuicija įspėti jų giliausias paslaptis. DLKT (64) Nebūtina aiškinti būtiną įrodinėjant, jog žmogaus dvasia su savo prigimtinio ratio pagalba iš esmės gali pasiekti pakankamą akivaizdumą realios aukščiausiosios būtybės egzistavimo klausimu, – ji tikrai gali pasirinkti pritarimą. DLKT (65) Sukurdami vadinamąjį graikų etikos racionalizmą, arba įsitikinimą, esą žmogus gali su proto pagalba pasiekti dorybę ir laimę (plg. protu; proto padedamas [t. y. sau padedamas]). Racionalizmas veikia ir ontologijos plotmėje: manoma, esą žmogus gali pasiekti tikrąją būtį su proto veiklos pagalba. DLKT (66) Žemdirbys, laukininkas esąs tarsi gamtos pagalbininkas, o amatininkas (mechanikas, technikas, inžinierius) „pasiima gamtos galias, kad su jų pagalba (plg. *gamtos galiomis; jų padedamas) gamintų siekiamus daiktus“ (2, p. 324). DLKT (67) Nuo šiol niekas negali likti Jam nešališkas ir neutralus, nes kas ne su Juo, tas prieš Jį. Nors žmogus malonės pagalba (plg. malonės padedamas, todėl, kad malonė padeda) nugali netyrąją dvasią, ši vėl nerimsta, spendžia savo pinkles ir stengiasi jį pavergti. Tai žinodamas apaštalas Petras perspėja: „Būkite blaivūs“35. DLKT (68) Kas gi išsiaiškinta? Tapo aišku, kad Kijevo Rusios krikštą reikėtų datuoti 988–990 m. Kijevo kunigaikštis Vladimiras, kuris su krikšto pagalba (plg. per krikštą; krikštydamas; krikštas jam padėjo siekti) siekė įtvirtinti savo viešpatavimą kitose Rusios žemėse, juo suinteresuotas buvo labiau negu Bizantija. DLKT (69) Raimundas Kapujietis manė, jog Angelo pilis buvo atgauta Kotrynos maldos pagalba (plg. aktyvo sakinį: Kotrynos malda [A₂] padėjo atgauti Angelo pilį; todėl, kad Kotryna meldėsi). Mūsų laikais (1962 m.) prie Angelo pilies Kotrynai pastatytas paminklas. Tiltas pereitas Neilgą savo gyvenimą Kotryna baigė Amžinajame Mieste. DLKT 34 Plg. DLKT sakinį: Tuomet pasako: norėčiau palies­ti Babilono griuvėsių nedegtą molio plytas. Tad nepažįstantys Luko prigimties galėtų pagalvoti, kad jis pats, be minčių pagalbos, norėtų tuos akmenis paliesti. Negalėčiau tiksliai pasakyti, ar tokia tariama užmarštimi, ar užsimišimu Lukas atpažįsta savųjų svajonių objektus. 35 Plg. su pagalba vartoseną DLKT sakinyje Tik tuomet, kai ir pavieniai asmenys, ir jų grupės puoselės savyje ir skleIs visuomenėje moralines bei visuomenines dorybes, su būtina Dievo malonės pagalba tapdami tikrai naujais žmonėmis ir naujosios žmonijos kūrėjais. Straipsniai / Articles 27 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Sakiniuose (70)–(74) matyti desemantizuota pagalba vartosena, o sakiniuose (75)–(76) ji, matyt, vartojama (ir) dėl (morfo)sintaksinių priežasčių, t. y. vengiama dviejų funkciškai skirtingų įnagininkų ar daiktavardžio homofonų. (70) Tiesa, Shakespeare’as begančio laiko temą plėtoja jaunystės ir senatvės, gyvenimo ir mirties kontrastų pagalba (plg. kontrastais), o Mačernis, priešingai, savąjį vaizdą tapo pustoniais – melsvuma, švelni, „neradusioj kažko“, „lengviau pulsuoją“, „vėjas dvelkia kvepiančiu sudie“. DLKT (71) Simbolistai stengėsi poetinę temą filosofiškai pagrįsti, siekė garso ir minties harmonijos, teigė, kad yra spalvos klausa, kad garsų pagalba (plg. garsais) galima sukurti tam tikrą spalvų vaizdą (M. K. Čiurlionio kūryba, K. Šimonio paveikslas „Muzikos garsai“). DLKT (72) Todėl diskusija, ar turi valstybė reguliacinių metodų pagalba (plg. reguliaciniais metodais) vienaip ar kitaip įtakoti SVV plėtros procesą, siekiant optimizuoti SVV ekonominę ir socialinę naudą, yra aktuali ir reikšminga. DLKT (73) Nesiūlykite taikyti jokių konkrečių strategijų. Pastaba: žodžių mokymasis definicijų pagalba (plg. definicijomis) nėra viena iš efektyviausių užduočių. Tačiau kartais tenka įsiminti žodžius, pateiktus teksto ar knygos gale. DLKT (74) KOMUNIKACIJA 1. Komunikacijos procesas. Bendraudamas kalbos bei nežodinių signalų pagalba (plg. kalbos bei nežodiniais signalais) žmogus gali perduoti kitiems žinią apie savo mintis ir jausmus. DLKT (75) Naudojamas ne tik rinkos tyrimuose, bet ir moksliniuose tyrimuose (sprendžiant iš publikuojamų straipsnių skaičiaus, kuriuose remiamasi šio metodo pagalba (plg. ?šiuo metodu) surinktais duomenimis). Sociologinis tyrimas vienu metu buvo beveik identifikuojamas su apklausos metodu. DLKT (76) Tam tikru būdu savo jausmus bei išgyvenimus žmogus gali išreikšti ir kitomis priemonėmis, pvz., muzika, tapyba, plastika. Kalbos pagalba (plg. ?kalba; kalbėdamas) žmogus santykiauja su kitais žmonėmis. Čia kalba eina susižinojimo, susisiekimo priemone. DLKT Iš to, kas sakyta, aiškėja, kad pagalba konstrukcijas linkstama vartoti tais atvejais, kai jos sakinyje yra (gali būti interpretuojamos kaip) aplinkybės. Tai patvirtina ir sakiniai (77)–(84), kur šiomis konstrukcijomis pasakoma priežastis plačiąja prasme, t. y. veiksmo reali priežastis, sąlyga, pagrindas, pamatas ir pan. Taigi tiek desemantizuotas, tiek su leksine semantika susijęs daiktavardžio pagalba įnagininkas visų pirma susijęs su aplinkybių raiška. (77) – Pirmąjį knygą su Atviros Lietuvos fondo parama išleidom prieš trejetą metų. Nuo to laiko ir bendradarbiaujame. Šiais metais su jų pagalba (plg. 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalbą įnagininko desemantizacija jų padedami; nes jie padėjo) išleidom 9 knygas. Kartais šis fondas nuperka didžiąją dalį tiražo ir skiria jį mokykloms, kitais atvejais apmoka autorines teises. DLKT (78) Mes laukiame informacijos apie negeroves pakaunės miškuose. Rašykite mums arba skambinkite tel. 265505, 265510, 265503. Tik su Jūsų, mielieji, pagalba (plg. tik Jūsų padedami; jei tik Jūs padėsit) miškininkai operatyviai užkirs kelią miškavagiams, brakonieriams, miškų šiukšlintojams. DLKT (79) Verkė ir kitos moterys. Net Jonas kelias ašaras išvarvino. Atgrojo ir atidainavo tris dienas ir tris naktis bemaž be miego, su vyrų įpiltų stiklinaičių pagalba (plg. nes gėrė) – blaivas tikrai būtų užsikirtęs. Prisimenu kone snaudžiančią Luką, padėjusi galvą ant mano medžio, užsimerkusį ir grojantį, grojantį. DLKT (80) Trumpalaikiai (current) įsipareigojimai taip pat gali būti nustatyti 22.2 lentelės pagalba (plg. iš lentelės, pagal lentelę, jei remsitės 22.2 lentele) ir jie atitinka bendrą sumą, t. y. 33600 Lt. Esanti ilgalaikė skola yra 192000 Lt, o paprastosios akcijos – 128000 Lt. DLKT (81) Mūsų atlikto „F-test“ metodikos pagalba (plg. pagal „F-test“ metodiką) tyrimo rezultatai rodo, kad ji yra tinkama ir turėtų būti plačiai naudojama įvairių profesijų pasirinkimui optimizuoti Lietuvoje. DLKT (82) Svarbus dalykas – kad nepaisant to, ar realus buvo tasai poveikis, filosofų nuomonių pagalba (plg. iš filosofų nuomonių; pagal filosofų nuomones; remiantis filosofų nuomonėmis) mėginama atpažinti ir kvalifikuoti realią žmonių galvoseną. Tiesa, lieka savito aukštosios kultūros ribotumo galimybė. DLKT (83) Buvo naudojamos trijų rūšių skalės: reikšmių rūšiavimo, semantinių diferencialų ir Likerto skalė. Reikšmių rūšiavimo skalių pagalba (plg. remdamasis skalėmis) respondentas vienas reiškinio ar objekto savybes ar jų grupes lygina su kitomis ir jas išdėsto vertinimo prioritetų tvarka. DLKT (84) Kognityvinis komponentas – tai nuomonės, įsitikinimai, kurių mes laikomės tam tikrų žmonių ir dalykų atžvilgiu. Jų pagalba (plg. remdamiesi jais; pagal juos) mes sprendžiame, kas yra teisinga, tikėtina, į ką tai panašu. Afektinis išmatavimas apima malonias arba nemalonias emocijas, susijusias su įsitikinimais. DLKT Pabaigoje trumpam grįžkime prie priemonės raiškos ir palyginkime sakinius (85)–(87) (dar žr. sakinius (31), (58)). Kaip teigia Hentschelis ir Menzelis (2000: 15tt), būtent tokio tipo sakiniuose implicit iškai per propoziciją pasakoma Straipsniai / Articles 29 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ netiesioginė priemonė36 įgyja (turi) savo raiškos priemones – desemantizuotą pagalbą, funkciškai besiskiriančią nuo tiesioginės priemonės raiškos – įnagininko. (85) Prieštarauja. Dėl antrojo punkto reikalaujate kas nors balsuoti? Reikalauja. Gerai, prašau balsuoti. Kadangi čia antrasis punktas, balsuosime mygtukų pagalba (plg. ?mygtukais; paspausdami mygtukus). Kas už tai, kad būtų priimtas antrasis... Dėl pirmojo niekas neprieštaravo. V. LANDSBERGIS. Ar yra prieštaraujančių?37 DLKT (86) „Artimedos“ manikiūrininkė Irma Isevičienė papasakojo, kad naujų, intensyvių spalvų „Tofair“ firmos nagų lako pagalba (plg. lakuojant „Tofair“ firmos nagų laku) galima sukurti įdomius, efektingus derinius. Pavyzdžiui, juodai nulakuotus nagus antrąkart patepti auksu blizgančiu laku. DLKT (87) P vz., Dž. van Lavik-Gudol nurodytas atvejis, kaip Maikas sugebėjo užimti vedlio padėtį tuščių skardinių dėžių pagalba (plg. *tuščiomis skardinėmis dėžėmis; pasinaudojęs tuščiomis skardinėmis dėžėmis); arba kaip pairo elgsenos santykiai, įvedus papildomą beždžionių šėrimą bananais. DLKT 4. APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS 4.1. Daiktavardžio pagalba įnagininko vartosena aiškin tina ir grįstina gyvumo kriterijumi, t. y. asmuo > daiktas. Tai susiję su Michaelio Silversteino (1976) 36 „Während die präpositionalen Fügungen aufgrund ihrer die Instrumentalität fokussierenden Eigenschaft bei usu ell–prototypischen Verb–Patient–Instrument–Konstellationen und direkter Instrumentalität im oben umrissenen Sinne blockiert sind, kann der Instrumental nicht oder nur sehr eingeschränkt verwendet werden, wenn eine indirekte Instrumentalität des Referenten des „instrumentalen“ Substantivs vorliegt bzw. wenn dieser Referent nur in einer impliziten Proposition als direktes fungiert. In der explizierter (übergeordneten) Proposition liegt dementsprechend eine untypische Verb–Patient–(indirektes) Instrument–Konstellation vor“ (Hentschel, Menzel 2000: 19). Plg. rus.: „(i) S pomošč’ju fonarja / *fonarem ja bez truda razyskal dver’ v sklad; (ii) Osveščaja ste nu fonarem, ja bez truda razyskal dver’ v sklad. Das indirekte Instrument in (i) steht sozusagen metonymisch für eine Proposition, in der es selbst als direktes Instrument fungiert, was in den Paraphrasen (ii) deutlich wird. Voraussetzung für indirekte Instrumentalität im obigen Sinne ist die Einbettung des indirekten Instruments in eine implizite Proposition, in der es als direktes Instrument fungiert“ (Hentschel, Menzel 2000: 15, 18). 37 Plg. DLKT sakinį Tai galite atlikti tik vieno klavišo pagalba (= tik vienu klavišu; paspaudę tik vieną klavišą), kur teikiami skliaustuose taisymai, akivaizdu, semantiškai skiriasi. 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija ar Roberto Dixono (1979: 85) (i) gyvumo hierarchija38, kurioje skiriami gyvumo požymiai koreliuoja su (ii) semantinių39, (iii) gramatinių funkcijų ir jų (iv) morfosintaksinio žymėjimo hierarchijomis (Hentschel 1992; plg. Dik 1989: 269t; Givón 1984: 239tt). (i)　 Asmuo > gyvas padaras (neasmұo) > negyvas konkretus daiktas > abstraktus daiktas. (ii)　 A > P > Rec40 > Ben > I > L > T (iii)　 Subjektas (veiksnys) > objektas (papildinys) > suplementas (aplinkybė). (iv)　 Nom > Acc > Dat > Instr > prielinksninės konstrukcijos. Gramatiniai (arba struktūriniai) – vardininko ir galininko – linksniai pasirenkami sintaksiniu ir semantiniu požiūriu iškiliausiems (an. salient) sakinio nariams – agento subjektui ir patiento tiesioginiam objektui – žymėti (Jonas [A] stato namą [P]), kiti linksniai – mažiau iškilioms (gramatinėms ir semantinėms) funkcijoms. Šiame straipsnyje nagrinėtas priemones ir būdo įnagininkas, kuriuo tipiškai pasakomi negyvi (konkretus ar abstraktus) daiktai, koreliuoja su mažiau iškiliomis sakinio branduolio arba sakinio laisvųjų narių – suplementų (vadinamųjų satelitų, t. y. predikato arba sakinio aplinkybių) funkcijomis. Šios hierarchijos atliepia ir nagrinėto pagalba įnagininko vartoseną. Konkrečiau kalbant, negyvi konkretūs daiktai, sakinyje tipiškai pasakomi kaip priemonės objektas, žymimi įnagininku. Pagrečiui priemonės įnagininko vartojamas ir sinsemantinis kilmininko reikalaujantis polinksnis pagalba. Vienais atvejais jis, matyt, konkuruoja su įnagininku kaip laisvasis variantas, kitais – sudaro jam opoziciją. Polinksnis pagalba, vartojamą su konkrečių daiktų pavadinimais, 38 Gyvumo hierarchija vėlesniuose darbuose suskirstyta į (i) asmens (komunikacijos dalyvių), (ii) gyvumo (siaurąja prasme) ir (iii) žinomumo hierarchijas (plg. Croft 1990: 111; 127; Comrie 1989: 128, 185). Alan’as Timberlake’as (1986) pagal gyvumo (siaurąja prasme), apibrėžtumo, skaičiaus, konkretumo ir kitus požymius skiria individualumo (an. individuation) hierarchiją. 39 Kritišką nuomonę semantinių funkcijų hierarchijos skyrimo klausimu žr. Croft (2012: 175tt) ir ten aptariamą literatūrą. 40 „Die morphosyntaktische Markierung der semantischen Rolle Rezipient ist die prototypische Dativfunktion. [...] Ein typischer Rezipient ist eingebunden in eine Transferhandlung. Ein Objekt wechselt den Besitzer, vom Vor–Possessor zum Nach–Possessor. Der Rezipient ist Nach–Possessor nach einer erfolgreichen Transferhandlung. Die Verben des ‘geben / nehmen’–Feldes bilden den Hintergrund für diese prototypische Bestimmung von Rezipiententum: Klaus gab seinem Bruder ein Buch“ (Bartels 2005: 105; plg. Hentschel 2001: 181tt, 196t). Plg.: Valekienė (1998: 36): „Recipientas [Rec] yra ko nors gavėjo, ėmėjo funkcija. Jis dažniausiai pasakomas vardininku. Kaip recipientas paprastai suvokiamas asmuo, pvz.: Vaikas [Rec] gavo dovanų [Con] (plg.: Vaikui [B] davė dovanų [Con]).“ Straipsniai　/　Articles 31 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ (vietoj daugiareikšmio įnagininko) linkstama rinktis mažiau tipiškai arba netiesioginei priemonei pasakyti. Polinksnis pagalba su abstrakčius daiktus pasakančiu valdiniu dažnai vartojamas būdo aplinkybe reikšti. Pagalba konstrukcijų pasirinkimą galima grįsti kalbos ekonomijos ir aiškumo principais: tendenciją kiek įmanoma trumpiau, t. y. redukuotai, ir aiškiai pasakyti tai, kas norėta. Pagal ekonomiškumo ir aiškumo principus sinsemantinis pagalba vartojamas ir vengiant tapačių skirtingos reikšmės formų – įnagininko (panašiai kaip ir vaikas prašė tėtį / tėčio pinigų, pavyzdžiui, sakinyje (57)). Aiškumo principu grindžiamas ir polinksniu pagalba vartojimas pagal jo vietą sakinyje⁴¹: jis, kaip buvo matyti iš pavyzdžių, dažnai eina sakinio aplinkybių (vo. VP-externe) ar žymėtose predikato aplinkybių⁴² (vo. VP-interne) ir priemonės objekto vietose⁴³. Toks pagalba stumia daugiareikšmį įnagininką iš aplinkybių raiškos, taip pat jis kaip turintis mažiau reikšmių, t. y. aiškesnis (an. transparent), darosi dažniau tikėtinas ir priemonės objektui reikšti. Konkrečiau kalbant, kuo labiau negyvas (konkretus ar abstraktus) daiktas (gali būti) suvokiamas kaip aplinkybė, o ne kaip objektas, tuo labiau jį būdinga sakyti aplinkybių raiškos būdais – kalbamuoju atveju sinsemantiniu pagalba, arba, kitaip: INSTR > PAGALBA (rašo laišką [KUO? / *KAIP?] rašikliu / *rašiklio pagalba > transportavo [KUO? / KAIP?] specialiu vilkiku / specialaus vilkiko pagalba > privertė judėti [*KUO? / KAIP?] *restauruotu dujų generatoriumi / restauruoto dujų generatoriaus pagalba). Tai koreliuoja ir su hierarchiniais valdinius > modifikatorius ir objektas > aplinkybė skirtumais (dar plg.: mojavo skarele / *skarelės pagalba > užėmė vedlio padėtį *tuščiomis dėžėmis / tuščių skardinių dėžių pagalba). Gyviesiems priemonės ir aplinkybės funkcija nėra tipiška⁴⁴: polinksnis pagalba su jais mažai tikėtinas. Hierarchiniai skirtumai matyti ir tais atvejais, kai pagalba įnagininkas sietinas su šio daiktavardžio arba veiksmažodžio pagelbėti leksinėmis reikšmėmis (plg.: Jonas namo grįžo su draugo pagalba / su draugu; Jonas išsigydė su prozako pagalba / su prozaku; Nuo ligų ginsimės su česnakų pagalba / ?su česnakais; Savo veiksmus tikrinsiu tavo kritiško proto pagalba / *(su) tavo kritišku protu). Čia 41 Plg. lenkų kalboje: Hentschel 1998: 191. 42 Plačiau apie aplinkybių (modifikatorių) lygmenis žr. Dik (1989: 192t, 206tt; 1997: 225t, 243t). Siūlomą aplinkybių (modifikatorių) skirstymą lietuvių kalboje žr. Holvoet, Pajėdienė (2005), ten pat žr. ir kituose lietuvių gramatikos darbuose pristatomą nuomonių apžvalgą. 43 Apie neutralų ir žymėtą sakinio dalių (netiesioginio papildinio ir aplinkybių) tvarką sakinyje žr. Ambrazas (2006a: 651t). 44 „Diese Typizität [d. h. die der instrumentalen Verwendung] läßt sich wiederum allgemein in zwei Verfügbarkeit, Manipulierbarkeit des potentiellen Instruments durch das Agens, das andere ist die Offensichtlichkeit und Direktheit des Effekts des Instruments auf das Patiens“ (Hentschel, Menzel 2000: 5). 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija daiktavardžio pagalba kilmininko komplementu pasakomas (ne)gyvas daiktas atliepia agento funkciją. Matyti hierarchijų gyvas > negyvas ir SUPAGALBA > PAGALBA koreliacija: prielinksnio su konstrukcijos paprastai vartojamos tada, kai daiktavardžio pagalba įnagininkas valdo gyvų daiktų pavadinimų kilmininką; pagalba įnagininką, be prielinksnio su, dažniau renkamasi su negyvų daiktų pavadinimų kilmininku. Šios konstrukcijos funkciškai yra susijusios su prielinksninėmis per ar su konstrukcijomis, kuriomis reiškiamas tarpininkas ar komitatyvas. Semantiniu požiūriu jos ne visada gali pakeisti viena kitą – yra opozicinės, nors veikiausiai galimi ir neutralizacijos atvejai. Kitaip sakant, kuo labiau pagalba praranda savo konkrečią – pirminę, specifinę ir aiškią – reikšmę ir tampa (yra) semantiškai talpesnis, t. y. susipina kelios reikšmės, tuo labiau jo vartojimas yra semantiškai motyvuotas ir pagrįstas tame kontekste. Sakinyje daiktavardžio pagalba įnagininko konstrukcijomis paprastai reiškiama predikato aplinkybė – būdas: pastarajai interpretacijai dažnai pagrindo duoda ir kontekste vartojamas būdo reikšmės kaip. Jomis yra pasakomos ir kitos – sakinio – aplinkybės (priežastis). Taigi vienais atvejais pagalba įnagininkas vartojamas kaip autosemantinio daiktavardžio forma, kitais – kaip sinsemantinis polinksninis. Tai vaizduoja 1 schema. 4.2. Remiantis šia schema ir Christiano Lehmanno (A; 2002) graduojama gramatikalizacijos46 sąvoka bei jo skiriama kryžmine gramatikalizacijos parametrų klasifikacija (vo. Kreuzklassifikation)47 (3 lentelė), yra pagrindo kalbėti apie tai, kad dabartinėje lietuvių kalboje polinksninis pagalba, matyt, suka gramatikalizacijos keliu. Konkrečiau kalbant, tai, kad galbūt pagalba įnagininkas suka gramatikalizacijos keliu, grindžia kalbamo žodžio reikšmės mažesnis laipsnis (arba semantinės erozijos (vo. semantische Erosion, plg. an. semantic bleaching, attrition), desemantizacijos didesnis laipsnis), dekategorozacija (pagal Heine (2003: 579)), kohezijos, arba sintagminės priklausomybės didesnis laipsnis (vo. Kohäsion bzw. 45 „The initial meaning is richer, more specific, it is also more palpable, more accessible to the imagination („anschaulich“) and, in this sense, more concrete“ (Lehmann 2002: 115). 46 „Grammaticalization is a process leading from lexemes to grammatical formatives. A number of semantic, syntactic and phonological processes interact in the grammaticalization of morphemes ans whole constructions. A sign is grammaticalized to the extent that it is devoid of concrete lexical meaning and takes part in obligatory grammatical rules“ (Lehmann 2002: vii). „Grammaticalization is a process of gradual change, and its product may have different degrees of grammaticality“ (t. p.: 11). 47 Plg.: „Grammaticalization is a vector whose variables are six magnitudes which we have here been calling parameters“ (Lehmann 2002: 145). Straipsniai / Articles 33 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 1 SCHEMA. Pagalba hierarchiniai skirtumai Bindung an andere Zeichen, d. h. Zunahme an syntaktischer Abhängigkeit) (polinksnis pagalba su negyvais daiktais), sintagminio paslankumo mažesnis laipsnis (fiksuota pagalba kaip polinksnio pozicija), struktūrinės apimties kondensacija (vo. Kondensierung (Einschränkung) seines Skopus) (plg. su mano geriausios draugės nuoširdžia pagalba; su Šiaulių universiteto intelektualine pagalba; su efektyvia česnakų pagalba vs. *(su) efektyvia Margos pagalba (plg. (29)); *(su) efektyvia virvių pagalba (plg. (57)); *(su) efektyvia definicijų pagalba (plg. (73)), būtinumo didesnis laipsnis⁴⁸ (vo. Obligatorisierung bzw. Einschränkung der Substitutionsmöglichkeiten) (plg. diskurso nulemtą ir būtiną polinksnio pagalba vartoseną) ir ekstenzija, t. y. vartosena naujuose kontekstuose (pagal Heine (2003: 579)⁴⁹, an. extension). Ekstenzijos pagrindu galima kalbėti apie tai, kad būdo (aplinkybių) raiškos priemonės plečiasi į priemonės (objekto) raišką. 48 „Nothing can become obligatory in a grammar which is not also grammaticalized to a certain degree according to the other parameters“ (Lehmann 2002: 127t). 49 „Thus, to the extent, that extension, decategorization, and erosion are components of a grammaticalization process, they presuppose desemantization“ (Heine 2003: 580). 34 Acta Linguistica Lithuanica LXX XIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija 3 LENTELĖ. Gramatikalizacijos parametrai (pagal Lehmann A; dar žr. 2002: 110, 146) Santykio ašis (vo. Relationenachse) Savarankiškas aspektas (Autonomieaspekt)50 / Paradigminė Sintagminė Reikšmės vertė (Gewicht) Integralumas (Integrität) Struktūrinė apimtis51 (struktureller Skopus) Kohezija (Kohäsion) Paradigma (Paradigmatizität) Susijungimas (Bindung)52 Paslankumas (Variabilität bzw. Beweglichkeit) Paradigminis paslankumas (paradigmatische Variabilität) Sintagminis paslankumas (syntagmatische Variabilität; Stellungsfreiheit)53 4.3. Panagrinėjus realiosios vartosenos atvejus, matyti, kad tam tikrais atvejais veikiausiai galėtų būti plėstina ir tikslintina norma. Daiktavardžio pagalba įnagininkas su gyvus ar negyvus daiktus pasakančiais valdiniais ir prielinksniu su pripažintinas kaip norminis tais atvejais, kai įnagininkas sietinas su šio daiktavardžio arba veiksmažodžio pagelbėti leksinėmis reikšmėmis. Atsižvelgiant į tai, kad daiktavardžio pagalba įnagininko konstrukcijomis paprastai pasakomos būdo aplinkybės, matyt, darosi tikslinga svarstyti ir naujai vertinti polinksnio pagalba vartojimą būdui reikšti. 50 „So far we have three aspects of grammaticalization, namely the decrease in weight and variability and the increase in cohesion“ (Lehmann 2002: 109). „Das Gewicht des Zeichens, d. i. sein Umfang, der es zu Opposition und Kontrast zu anderen Zeichen befähigt. In dem Maße, in dem die Kohäsion eines Zeichens zunimmt, nehmen seine Variabilität und sein Gewicht ab.“ (Lehmann A). 51 „The syntagmatic weight or structural scope of a grammatical means is the structural size of the construction which it helps to form. [...] The structural scope of a sign decreases with increasing grammaticalization“ (Lehmann 2002: 128). 52 „The syntagmatic cohesion or bondedness of a sign is the intimacy with which it is connected with another sign to which it bears a syntagmatic relation“ (Lehmann 2002: 131). 53 „The syntagmatic variability of a sign is the ease with which it can be shifted around in its context. In the case of grammaticalized sign, this concerns mainly its positional mutability with respect to those constituents with which it enters into construction. Syntagmatic variability decreases with increasing grammaticalization“ (Lehmann 2002: 140). Straipsniai / Articles 35 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras (prieiga internete http://donelaitis.vdu.lt). LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (prieiga internete http://www.lkz.lt). DLKŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: elektroninis variantas, vyr. red. Stasys Keinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011 (prieiga internete http://dz.lki.lt). LITERATŪRA Ambrazas Vytautas 2006: Lietuvių kalbos istorinė sintaksė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ambrazas Vytautas, red., 2006a: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Bartels Hauke 2005: Dativ oder Präposition: Zur Markierungsvariation im Kontext adjektivischer Prädikate im Deutschen, Russischen und Polnischen. Oldenburg [= Studia Slavica Oldenburgensia 12]. Comrie Bernd 1989: Language Universals and Linguistic Typology. Syntax and Morphology, 2 edition. Oxford: Basil Blackwell Basil Blackwell. Croft William 1990: Typology and Universals. Cambridge etc.: Cambridge University Press. Croft William 2012: Verbs: Aspect and Causal Structure. Oxford: Oxford University Press. Dik Simon C. 1989: The Theory of Functional Grammar 1. Berlin etc.: Mouton de Gruyter. Dik Simon C. 1997: The Theory of Functional Grammar 1. Berlin etc.: Mouton de Gruyter. Dixon Robert M. W. 1979: Ergativity. – Language 55(1), 59–138. Givón Talmy 1984: Syntax. A functional–typological introduction 1. Amsterdam; Philadelphia: John Benjamins. Heine Bernd 2003: Grammaticalization. – The handbook of historical linguistics, eds. Brian D. Joseph, Richard D. Janda. Oxford: Blackwell, 575–601. 36 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija Hentschel Gerd 1992: Konstanten der Kasusvariation. Zum Nominativ–Instrumental– und Akkusativ–Genitiv–Wechsel im Russischen. Habilitationsschrift. Göttingen (rankraštis). Hentschel Gerd 1998: Sekundäre Präpositionen, primäre Präpositionen, Kasus: przy pomocy, za pomocą, z pomocą und ihre funktionalen Äquivalente. – Funktionswörter im Polnischen, Hrsg. Rainer Grübel, Gerd Hentschel. Oldenburg [= Studia Slavica Oldenburgensia 1], 155–194. Hentschel Gerd 2001: Dative or prepositional marking of noun phrases in the context of Russian adjectival experiencer predicates. – Variierende Markierungen von Nominalgruppen in Sprachen unterschiedlichen Typs, Hrsg. Winfried Boeder, Gerd Hentschel. Oldenburg [= Studia Slavica Oldenburgensia 4], 171–200. Hentschel Gerd, Menzel Thomas 2000: Zum Ausdruck der Instrumentalität im Russischen: Instrumental des Instruments oder präpositionale Fügung. – Slavische Sprachwissenschaft und Interdisziplinarität 6, Hrsg. Gerd Freidhof, Holger Kuße, Franz Schindler. Frankfurt (= Specimina Philologiae Slavicae 129), 89–109 . Holvoet Axel, Pajėdienė Jūratė 2005: Aplinkybės ir jų tipai. – Gramatinių funkcijų tyrimai, red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas (= Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), 93–116. Kniūkšta Pranas, par., 2000: Kanceliarinės kalbos patarimai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Lehmann Christian 2002: Thoughts on grammaticalization. Second, revised edition. Erfurt: Seminar für Sprachwissenschaft der Universität (Arbeitspapiere des Seminars für Sprachwissenschaft der Universität Erfurt). Lehmann Christian A: Grammatikalisierung. – http://www.christian-lehmann.eu-/ling/ling_theo/index.html?http://www.christianlehmann.eu/ling/ling_theo/grammatikalisierung.php Mikulėnienė Danguolė, sud., 1991: Kaip nereikia kalbėti. Vilnius: Mokslas. Miliūnaitė Rita, sud., 2003a: Kalbos patarimai 2: Sintaksė: linksnių vartojimas (S1). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Miliūnaitė Rita, sud., 2003b: Kalbos patarimai 2: Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas (S2). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Paulauskas Jonas, red., 2001: Frazeologijos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Paulauskienė Aldona 1989: Gramatinės lietuvių kalbos vardažodžio kategorijos. Vilnius: Mokslas. Straipsniai / Articles 37 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija: Paskaitos lituanistams. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Piesarskas Bronius 2007: Didysis anglų-lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Alma littera. Silverstein Michael 1976: Hierarchie of features and ergativity. – Grammatical categories in Australian languages, ed. Robert M. W Dixon. Canberra, 112–171. Sližienė Nijolė 1986: Lietuvių kalbos veiksmažodžių valentingumas ir sintaksinė klasifikacija. – Lietuvių kalbotyros klausimai 25, 45–96. Sližienė Nijolė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė Nijolė 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(1). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė Nijolė 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(2). Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Šukys Jonas 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos. Kaunas: Šviesa. Timberlake Alan 1986: Hierarchies in the Genitive of Negation. – Case in Slavic, eds. Richard D. Brecht, James S. Levine. 339–359. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Valiulytė Elena 1991: Iš sintaksinės sinonimikos (galininkas / įnagininkas). – Lietuvių kalbotyros klausimai 29, 148–158. Desemantization of the Instrumental of the Noun Pagalba SUMMARY Based on the material from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language (CCLL), the article addresses the instrumental of the noun pagalba. Its aim is to discuss the semantics of the instrumental of the noun pagalba and its desemantization features.The research shows the correlation of hierarchies animate > inanimate and su PAGALBA > PAGALBA. In cases where the instrumental of the noun pagalba is associated with the lexical meanings of the noun or the verb pagelbėti and the noun expressing an animate thing 38 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija ([Hum], [+Anim]) is used as its complement, the constructions of the preposition su are usually applied. The instrumental case of pagalba without the preposition su is usually used with the complement genitive of names denoting inanimate things ([–Anim], [Abstr]) (cf. Jonas namo grįžo su draugo pagalba / su draugu; Jonas išsigydė su prozako pagalba / su prozaku; Nuo ligų ginamės su česnakų pagalba / ?su česnakais; Savo veiksmus tikrinsiu tavo kritiško proto pagalba / *(su) tavo kritišku protu). There is a tendency to choose a synsemantic postposition pagalba requiring the genitive case, which is used with the names of specific things ([–Anim]), (in place of polysemous instrumental) to denote a less typical or indirect instrument. The postposition pagalba is often used with the governed word denoting abstract things ([Abstr]) to express the adverbial modifier of manner. The more inanimate (concrete or abstract) thing is (may be) perceived as an adverbial modifier rather than an object, the more commonly it is expressed by means of expression of adverbial modifiers – in the case concerned by means of synsemantic pagalba or otherwise: INSTR > PAGALBA (rašo laišką [KUO?/*KAIP?] rašikliu / *rašiklio pagalba > transportavo [KUO? / KAIP?] specialiu vilkiku / specialaus vilkiko pagalba > privertė judėti [*KUO? / KAIP?] *restauruotu dujų generatoriumi / restauruoto dujų generatoriaus pagalba ). It correlates with hierarchical differences governed word > modifier and object > adverbial modifier (cf. mojavo skarele / *skarelės pagalba > užėmė vedlio padėtį *tuščiomis dėžėmis / tuščių skardinių dėžių pagalba). The function of an instrument and an adverbial modifier is not typical of animate things: the postposition pagalba is little likely with them. The choice of constructions with pagalba can be explained by the principles of language economy and clarity: a tendency to express oneself as briefly and clearly as possible, i.e. in a reduced manner. Based on the graded concept of grammaticalization and the cross-classification of grammaticalization parameters (German Kreuzklassifikation) proposed by Christian Lehmann (2002), there is a reason to speak about the postposition pagalba shifting towards grammaticalization in the contemporary Lithuanian language. Įteikta 2016 m. kovo 15 d. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5., LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 39