Simas Karaliūnas. „Baltų etnonimai“

S aipsniai / A icles 297 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Le di ezioni di ice che scien i iche: bal is ica, geoling is ica, azionemazodio s o ia. SIMAS KARALIŪNAS BALT ETNONIMAI Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015, 620 p. ISBN 978-609-411-150-1 Klasikinės bal ų genčių i au ų a dų e imologijos, spesso sie os con hid onimija1, XX a. II me à sono om i a i amen e e i ica i. Uno chiiskissimo onomas ikono bal iškojo e izo ių amos bal is a Simas Ka aliūnas2, qualche decenni d umsčian is e nonimų p oblema iką. Monog a ijoje bal ų e nonimai discussi in mol o ampio s o ico compa a i amaje con es o. Mol i anni nepp as ai minuopščiai s udia a ema ica, amilia e Li uania e mondiale comuni à scien i ica da appo i con e enze, a icoli3, opus magnum Bal ų p aei is is o iniuose šal iniuose4, qui esmin1 Kazimie as Būga, Janis Endzelynas, An anas Salys, Je zy Nalepa, Kazimie as Kuza inis, Jonas Kabelka, Sa ysukynas, Vilius Pė e ai is, Zigmas Zinke ičius e al i. 2 Ci ca monog a ia sc i a ispe iamam au o e a condizione anco a i en e. Vi e egli nella memo ia della comuni à linguis ica mondiale e oggi. 3 Ka aliūnas S. A causa del p ūsų e nonimo signi ica o e o igine. Bal is ica, 13(2), 1977, 372373; Ka aliūnas S. Aisčiai e il lo o nome (K i iška ling is inių y imų apž alga). Mokslas i Lie u a, 1991, n . 2(3), 412; Ka aliūnas S. Li huanian a do kilmė. Lie u ių kalbo y os klausimai 35, 1995, 5599; Каралюнас С. Из пpoблемamіки фopmipoвaния бальтийских и славянских этнонимов. Sla is ika Vilnensis [= Kalbo y a 47(2)], 1998, 728; Каралюнас С. Этнонимы в т. н. польско-ятвяжском словарике. Poλυτροπον. Клетию 70- Владимира Николаевича Топорова, Mocквa, 1998, 154156; Ka aliūnas S. E nonimo gudai kilmė. Da bal ų-ge manų e bal ų-sla ų p aei y kon ak ų. Da bai i dienos 10(19), 1999, 754; Ka aliūnas S. E nonimai e i o io La ijas. In e nazionale cong esso bal is i Bal ų kalbos amžių Kai oje. P anešimų ezės. Rīga, 2000, 125129; Ka aliūnas S. Pe denominazione Aisma ės kilmės i da ybos. Lessicog a ia e lessicologia p oblemi. An ano Salio l100esimi anni e sa i di nasci a. Kon e encijos p anešimų ezės, Vilnius, 2002, 78; Ka aliūnas S. Daina a. Il nome signi ica o, s o ia e o igm. – Bal is ica 41(1), 2006, 103117. 4 Ka aliūnas S. Bal ų p aei is is o iniuose šal iniuose 1, 2. Vilnius: Edi ice dell'Is i u o della lingua Li uani, 2004, 2005. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV gai s iluppa a e appildy a nuo i s udi. Nel capi olo 14-o consis en emen e iene p esen a a e nonimų is o iog a ija, a ealinė a ian ų dis ibu ion, c i ica di u e le e imologijų sgua da e engono p esen a e nuo e o iginalios e nonimų o igine hypo hzės. Nel p imo capi olo engono esamina i da i sui p imi e nonimi bal isi lemajo Geog a ijoje (II a., Γαλίνδαι καὶ Σουδινοί, paminėjimus keliuose s a biausiuose is o iniuose šal iniuose: Klaudijaus P o- Βοροσκοι), danesi Hambu go Hambu go della chiesa (XIIII a., Chu land, Cho i, Semland, Sembi el P uzzi), nelle on i scandina e (XIXIV a., Sæimgali, I u, Kland, Sámland, E mland, Li land), nelle c oniche danesi (XII a., P ussia, Vi o ia, P ussia, Samland, Semlandia, Sembi, Semiglia), nel c onico Pasaulio a., Pe a, Cu ia, Lazio, Lazio, Wi hinland, Zambia), nelle desc izioni delle e e (XIII, P ussia, Gala ia, Vi o ia, Lazio, Duisbu g, Ju land, Lazio, Lazio). Nel secondo capi olo iene p esen a a galindų p oblema ica. Vokiečių O dino documen i e al e geog a iche nonché s o iche on i, qualche ol a e a cheologia da i localizza a lo o abi a a e i o io e a i della s o ia, esamina e a do a ian i iksazioni e lo o a idimi à, connessioni con an oponimais, oponimais e apelia i , occiden ali e ionali galindų elazioni. Ri iu ando esis en i e imologie come insu icien emen e onda e, S. Ka aliūnas p opone una nuo a ipo esi. Si suppone galindų e nonimo o me di *Galindā *Gelindā, *Galendā *Gelendā o *Galandā *Gelandā, *Gilandā ecchia signi icazione ‘ olimõs apylinkės, a kampaus del paese abi an i come indeloma in e a, da cui è appa sa signi icazione del paese ‘ olima apylinkė, a kampus k aš as /. Ques a oponima mo i azione si basa su compa a i o s o ico dello s esso adice delle lingue bal ì, g eci e sla e dei idu i (sk andžio, ža nų) il nome, esplicikuojančiu sememos ‘pil as, sk andis; įsčios, ‘ idu iai; in es inos e ‘dili luogo, dubuma, ‘giluma, gelmė, ‘dugnas (indo, ma i e k .), ‘zemė, suola, g un as; onda , base... seman ina iliazione. Sūdu iami dedica o e zo capi olo della monog a ia. K uopščiai is y inėjęs on i isc izioni, sūdu ių nome e lexus P ūsijos i Lie u os oikonimuose, ap a ęs possibili sūdu ių e imologijas, au o ius no amen e o nisce nuo a hipo ezę o igine dello e nonimo, icos uendo bal ų adj. *sdas ‘ a pus, ešlus, de lus; g osso, a alus (apie y ą, aiką, me gai ę); kie as, suk us, ankus (apie d obę, siūlus, a audus) (g e a lie . sd as sūd ùs) come eiksmažodžio sdy i ‘be i d uskos, a e sū ų, konse uo i d uska... edinį e da lui kildina e nonimą bei k aš a a dį Sūda a e Sūdu a. Seman ologica ipologica ali mo i azioni pa allela au o ius emia al i popoli e nonimų kilme Sibi o au õs encų, nencų giminaičių pasakymu modi poggoi нгэва ‘mano giminė s o a ( ai è gausi, skai linga), s. u k subs ų. ü k ‘genčių sąjunga g e a adj. ü k ‘s ip us, o e, po en e; gausus. Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai Recensioni Re iews 299 / Da aggiudando Pe o Dusbu giečio menzione ebbe sūdu ių žemių a dų Pokima, Kymeno e Ki sno ia in e p e azioni di o igine. Ke o ajame capi olo a aa o jo ingių e nonimas. Con nenuils amu a mas lo o agas. Jo ingių e nonimo kaklumu au o ius in en o izuoja isas jo ingių a do e imologijas, pa odyda- connessione con upė a džiais Ja a, Jõ upis, Jo ijà, Jo ùlė espe ando, esą e nonimas e hid onimai indipenden emen e pasidi si da quella s essa azionemažodinės šaknies *ā- ‘ yk i, ažiu i, jo i. Basa andosi Kazimie o Būgo hypo hese sulla jo ingių nome pa en ali à con apelia i i us. ятвá, твo ‘digelis žu ų bū ys, bulg. o ‘ o a, i inė, umulas, se b.-c oa . j o ‘bū ys, pulkas (žu ų, paukščių); banda, kaimenė (a ių, gal ijų a klių), slo n. já o, j a ‘digel nuo ian i o olendan i delle s esse specie i us daik ų (žu ų, paukščių...) bū ys, pulkas, S. Ka aliūnas icos uisce jo . *jā ā ‘ka iai, ka ių bū ys, u i apelia i inius daik a a džius kildindamas dalla s essa eiksmažodinės šaknie come e hid onimus. Mokslininko a e ma, nelle lingue bal he da *ā- ‘ yk i, iaggia e, jo i pasida y i i e u kamienų a dažodžiai *jā ii *jā u eikšmėmis ‘bū ys, banda (mudan i gy ų daik ų) e ‘ka iai ai eliai, ai ųjų ka iuomenė. Jo ingių kalboje u kamieno o ma *jā uga usi kuopinį o man ą *-ā (< ide. *-aH), e da u kamienės o ma exęs pasida y as *j -ingas ‘jo ai appa enan is. Daina a e daina ių o igine dei nomi iene p esen a a penk ajame capi olo. Au o ius p opone nesie i s o ici on i ixsazioni con Li uania oikonimais Daina a, Dainiai e co isponden i hid onimais, u imais bal ų a eale. Sulla base dei de ami li uani dien ‘ u ėsian i, esian i, laukian i (apie kumelę) e dien ‘ inks an i, apidamen e a si esian i (apie kumelę) a osena e seman ica nonché ko espondenzioni nelle lingue indoi anėnų il kalbinis a suponuoja bal ų šaknį *di-ni dien icos uisce daik a a d lie žius. *diena, *ė ‘ka ė, besi emiančius pi mine, e imologine signi ica o ‘ku i žindo, che è žindan i. Quindi il nome dei abi an i *dainia (apie ‘daina iai’ jis sieja su bal ų *dinē, *dḗinā, *dḗinē subs . em. ‘ka ė, ku i e - šiuojasi; jauna, melžiama ka ė’, *dḗinī adj. em. ‘ u ėsian i, esian i, laukian i kumelę). P iesaginės ly ys Daina à, Dainu à galėjusios į o mi i kuopinę gen ies isumo signi ica o. Seman inė e nonimo *dainiai mo y acija om subs . *dinē ‘ka ė si spiega nel signi ica o ‘ka ėms p iklausan ys, su ka associa edėmis, i. i. piemenys, ke džiai. Seiš ajame e se imo capi olo p ossiuma jo ingių ema ica discussiami eliqua i della lingua, issa i nei a mėse e a dyne del Sud Li uania, Bal a usija, pa icola men e id onimijoje. Sulla base s o ica documen azione e a cheologia si en a localizza e jo ingià abi a a e i o io e o ni e nuo e Polesės, sla ų e nonimų eлыняне, древляне, d ego iči, Pollexiani o igine ipozze, analizza i i nomi in ak dei kai iųjų P ipe ės, che mos ano e i o i dalla Nemuno a no d nella liga P ipe ės e le sue kai iųjų in akų pie uose bal iškumą dai più an ichi. Rinno a o DALIA PAKALNIŠKIENĖ 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV bal ų i sla ų san ykių p oblema ika5: sla ų e noso ch onologijos, p o ė ynės, mig acijų klausimai, beje, ge okai disonuojan ys wi h newe a cheologų y inėjimais6. Aš un asis capi olo della monog a ia dedica o p ūsų e nonimo e p ūsų zemių a dų p oblema ikai. P ūsiškoji ema ika esa amen e iniziaama leksemos p ūsas iksacijomis anciosie dic ionini lie u ians e la ių, al e sc i ue e a mėse, au osakoje. Esplicua a in de aglio e nonimo signi ica i i aida (nuo senosios bal ų gen ies ino Ry p ūsių okiečio o kon esinės p iklausomybės app esen o o) e o malioji s u u a. Dopo de aglia a on i s o iche analisi è a a conclusione, che p ūsai u ėję esse e sociale p es igio g uppo, i ingų specie, soldai ca i elli, ela i i con ca alli nonché il lo o alle amen o, d esa im, ma non con qual alcuna a eaimi, zema. Ipo ezè sos enu a ge manų, sla ų lingue issuojamimi šaknies p usleksemimi, che hanno il signi ica o ‘p ūsas; ca klys, ca allgas, e žilas. C i icamen e alu a o u e le in e p e azioni di o igine e nonimo p ūsų (ne e p eceden i sa ąją7), S. Ka aliūnas is yškina con e nonimo siejami a dažodžių icos ui oamo ondamen ale eiksmažodžio *p us- ‘šlėk i, ėkš i, pu kš i; p unkš i (apie ca lius) seman iką, pa icola men e sąsają con acqua e siim, i indimen o s. ind. p uṣṇó i ‘jis šlaks o, pu škia, lašina, d ėkina, se b.-k oa . p skām, p ska i ‘ ykš i, lie . p aũs i (-ia, -ė) ‘ andeniu puli e, mazgo i, lau i ( eidą); mazgo i (manca, piedi, es a, u o il co po), nuo a e; lau i, skalb i (skalbinius, indus) e . . Basandosi sulle ipologiche pa allele ge manų, indoi anėnų, ana olų e in al e lingue indoeu opees, scienzia o e o nisce una nuo a e imologia: p ūsų e nonimo pi minė signi icazione po ėjusi esse e ‘d ėkinan ys, pu škian ys, sėklas liejan ys (semina emi en es), cioè è ‘ i ai. Toliau nuo a in e p e a in e p e a a Pe o Dusbu giecius c onicane elenca e p ūsų giemi dei nomi o igine. S e ima di o igine conside a i Kulmui e Liuba ui o ni e bal iškos e imologije. Tu a ia liuba o collegamen o con lie . liub i ina idabili à, ma ques o eiksmazodis LKŽ paludi o unico saginiu, is abili o dal uninelle esecu i o o ma del empo, e con lui collega o liūby i conside a o sla izmu8. S. Ka aliūno i iene, p ūsiškų žemių a dų mo y aciją dažniausiai lėmė occupėmisa dei esiden i, a i i à (Liuba as, Va mė, No anga, Semba, Nad u a, Ba a, Skal a), ečiau isiog a inės, opog a inės peculia i à (Kulmas, Pamedė, Pagudė). In Ki ui on i iene menziona a e a Sasna, espingendo anden a dinę e zuikinę kilmę, Ž . išsamią i ak ualumo nep a andančią publikaciju: Ka aliūnas S. Alcuni p oblemi di elazioni più an iche delle lingue bal ų i sla ų. Li uanici pa lo y os domande 10, 1968, 7100. 6 Ad esempio, Eugenijus Jo aiša sla ų na imen o da azia V a. (Jo aiša E. 5 Aisčiai. Kilmė. Vilnius: Edukologija, 2012, 4455). 7 Ka aliūnas S. Pe il p ūsų e nonimo signi ica o e o igine. Bal is ica 13(2), 1977, 372373. 8 F aenkel E. Li auisches E ymologisches Wö e buch 1. Heidelbe g: Win e ; Gö ingen: Vandenhoec & Rup ech , 1962, 378. Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai Re iews di Recensioni 301 ancheogi aiškinama nuo a icos ui a leksema p . *sasnā ‘medgio b azdas /; pušis collega a con sl. *sosna ‘pušis. S o ionali on i menziona Vi landą S. Ka aliūnas collega con i ingų come socialine g uppo nome, cui kildina da * ī ā (a ī a- ‘ ijimas, gynimas, a ymas shalin, lauk...) e p eesaggi -ing-: i ingai ‘ y ai p iklausan ys, y os y ai. Il nome Li uano e lie u ių e nonimas no an ajame capi olo si spegne à p i ii ando ice che dello s o ico A ū o Dubonio su leičius e le lo o unzioni sociali nonché s o ici on i menziona e a i su ikė inus Lie u os aldo o a nybinius žmones. P ecisamen e ques a p o essione-socialina ca ego ia po ėjusi da il nome ai Li uani come e nosu. Zigmo Zinke ičiaus a gumen ù pe di e enza di p iegaidži, neleidgiančio sie i le į e Le u ą, Ka aliūnas espinge come ne eikšmingą esą ques o egola delle adici della lingua li uanea del sis ema ocalismo apo onia e in onacinė, nonliudando ques i nomi conside a si comuni asacni. Anco a si usu uiscono s u u ali analogi a ian i, plg. enas, ič- enas e ič- enelis, šekš as e šekš is, p emenę e p emenę, melas e melas e pan. Lie . *le is au o iaus kildinamas dal ide. šaknies *lei - ‘ei i, yk i, iaggia e; lydė i (kaip i go . ga-leian ‘(is) yk i, (is)ei i, s. skand. lða ‘(p a)ei i, (is) yk i; scompa k i, scompa i, p apul i, s. ang. (e)līðan ‘(iš)ei i, (iš) yk i, (iš)keliau i; plauk i, s. saksų lī han, līðan ‘ei i, yk i, s. yzų lī ha ‘(pa)kęs i, neno iai pe me , s. ok. al o. ga-līdan ‘(isch)keliau i e così ia.). Fo ma lie . *le -(i)ai in una delle a messe li uane i usi lečiai ‘ aldo o a nybiniai žmonės, ži gų šė ikai, in al e *ličiai ‘lie u iai. A ski ose lie u ių a mėse con quan i ybine šaknies balsių kai a susida ę *lēi (i)ai > *léi (i)ai, da cui, addėjus p iesagą -u -, kilęs lie . Li uà come nome del u o (plg. be na à ‘jaunų y ų, be nų bū ys, b ola à, b olia à ‘b olija, a elli e i lo o igli). Dešim ojoje pa e discussa iene la ians e la galių e nonimų p oblema ica, di ijama in e pa i s o ici on i di ixsazioni e paliudy ų o m di in e p e azioni, e nonimų o igmė e apelia i o la a bal iškumo gius i icazione. Mokslininkas ade isce al VII In e nazionale cong esso bal is i Rygoje p opos e e la ians e nonimo o igine hypo hzės9, sos enu e apelia y ais la. ‘la ažemės ėžis; campoas, e a, la e ‘di os, a imo, pa e del campo. Nome la u ā ‘la iai, *la ā ‘la iai e imologicamen e eiškęs ‘zemės žmonės. Sono o ni e ipologiche dello s esso a ealo pa alleles: es ų ma ah as ‘sa o e e pe sone (die Leu e (unse es) Landes), ziemgaliai (zemgaļi), žemaičiai (zemaiši). Vienuolik asis capi olo iniziaa o sedi locazioni, e ninės appa enoma iche, da i delle on i s o iche. Locojino adizionale e nonimo kildinimo da co isponden i anden a dži iene o ni a nuo a hypo hzė o igine, siejan i P olemajo Σάλοι con apelia i i lie . salà ‘kaimas, la . sala ‘ as pa , au o iaus manymu, 9 VII 1995. S a p au iskais bal is u kong ess g. 13.15. giugno. Re e ā u ēzes, Rīga, 1995, 4749. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 302 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV galėjusi bū i kuopinė daugiskai a *sala ‘kaimas kaip neskaidoma isuma’, ė- liau nome as e i o di chiama e i suoi abi an i. Minė i apelia y i si i e iscono con il lie . salà ‘so o u e le pa i dell'acqua ci conda a supe icie di e a e ma; pakilesnis, sausas e a plo elis liūne, ais e..., lo . solum ‘zemė, di ožemis; (kamba io) asla, pa ys; (piedi) pada; ondamen o; ondo; apačia, s. ok. al o. sal masc. ‘bu as; abi azione, bu einė; salė, s. sl. selo ‘di a, campo; pascolo; kaimas, abi an i e ė, us. seló ‘kaimas, bažny kaimis; appa amen o, alls os, bu einė; abi azione, sodžius; campo, la o ama e a, e a sklypas e . ., de i usiais da eiksmažodinės ide. šaknies *sel- ‘ i en i, esse e. Negli id onismi e oponimia le ini, li uani e Ku šo (Sèlnieki, Sèļi, Sli is, Sļu muiža, Slki, Slis, Sēles, Sļi, Sļa pu s, Slieši, Sèliškas, Sèlieši, Sēļi, Sleši, Slieši, Slaiši, Slas, Sēlupēki, Sliškis, Sėliupės, Slė, Sliškės) Sūnas Ka ali non ede il i o e non balimo, ma icos uisce lappella o di Ssēli; *ssala. spilliamo, kal a pelkėje; bosco, gi ios e a; pelkė, liūnas e pan., quan i ybine šaknies balsių kai a susijusį con lie . *selā, *selo-, *selā- ‘kaimas, s. sl. selo ‘di a, campo; pascolo; illaggio, esidenza. Del suo pa e e, is o iche on i dei sèli e nonimas lo . Selones, ok. Sêlen e la ių oikonimas Sēlpils può i e i si sia bal iškąja p oly e *sl(i)ai, che con appa enimen o eiškiančia p e saga *-(i)ag eičiausiai è scie es a da *slā esp. *sl(i)ā sala; spilliamo, kal a pelkėje; pelkė, liūnas e pan., an o e bal ų *slā nom. neu . plu ‘ illi come indi isibile in e o. Sėlių p oblema ica inisceama umpuccio sky eliu su sèlių linguaggio esiduanas, šiaip già conosciu o da al i y inamen i. Dodiciesima pa e della monog a ia g ildena ziemgalių e nonimo kilmę. Lo sclsionis a i iene che ziemgalių k aš o nome e imologico co ispondenza po ìs esse e Raseinių apylinkių oikonimas Žemýgala, aigi ziemgalių k aš o nome compos o da pa ole lie . žmė, la . zeme e gãlas, la . gals ‘s i is, k aš as ziemgaliai ‘zemės pe sone. Lingua nella consape olezza dei consuma o i a causa di simile suonazione su apus alle pa ole lie . žmė, la . zeme e lie . ziemia ‘šiau ė, la . ziemeļi ‘šiau ė, gen ies e k aš o ziemgalių il nome può esse e pe in e p e a o come ‘žiemiuose, šiau ėje esan is. Come ipologiche pa allele o ni i e nonimai zema is, *la u ā, *la ā e * ala ā, galėję o ma si secondo lo s esso seman inio modelį da comuni pa ole žmė, *la (a )ā, * ala ā, žyminčių žemę (di ą, lauką). Ghana de aglia amen e discussi ziemgalių lingua e leksai a mėse, a dyne: anap iksė, au osilabinių junginių su n des ino, bl. š, ž, minkš ųjų k, g ęsiniai i . . blema ika. E nonimas lega o con apellia i o *ku ša-, T ylik ajame sky iuje p is a oma pasku inio bal ų e nonimo – ku šių – p o- plg. lie . kušas ‘ ąšas (Haken). Ipo e ico ondamen o della pa ola kušas signi icazioni ‘pleiš as, kablys, ‘kuolas, baslys; s ulpas kildina e da azione mazzodina a adice signi ica o ‘skel i; skil i, aigi kušas ‘kas a skilę, a skel a, ‘kas a sišakoję. Tal signi ica o possa esse la base pe nasce e signi ica i alle ‘žmonių bū ys, kuopa, ‘giminė, pade mė, Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai Recensioni Re iews 303 / (žmonių) ka a, ‘gen is. Dal bal iškojo *Ku šā ‘ku šių gen is come nedaloma isuma ( icons ui a da ali iksazioni come Ku sa Dunika, liaudies dainos; amniekų Kuo sa ‘ku šių k aš as (Ku land)) galėję bū i pasida y i nomi dei esiden i lie . kušiai, ku šai, la . ku si. La nuo a e imologia (pe ) abbas anza illus a a ipologiche semasiologiche pa allelle delle lingue indoeu opee e inne, esplicikuojanziali signi ica i i ‘pleiš as, kablys, ‘kuolas, baslys; s ulpas e ‘žmonių bū ys, kuopa, ‘giminė, pade mė, (žmonių) ka a, ‘gen is iliazione. Inol e, peculia men e si collegano Jono Kazlausko e Makso Fasme io ipo zè, a e mando che lie . kušas ‘ ąšas e sl. * къchъ (< ide. *kso-) ‘lenk as, sulinkęs, k ei as (> ‘kai ias, kai us) sono comuni accnii pa ole. Nuo e e imologizza e due nomina di e e ku sce Ceklis e Vannenia. T umpu is qua o icen esimo sky el des ina o bal ų icinom li i. E nonimai e k aš a a džiai ly . lī ə, lībə, es . lii i, lii lane ‘ly iai, suom. lii i, Lii inmaa ‘Ly ių k aš as, lii iläinen ‘ly iai si collegami con apelia y ais es . lii , suom. lii a ‘sandlis; dumblas, pu as e k ., e imologiniame suomių kalbos žodyje laikomų bal izmais10, plg. la . glī e ‘žalios glei ės an andens, mul ė, dumblas; colo e a (ME I 628) e lie . gly as (be ki čio) ‘glei ės? (LKŽ III 428). P iebalsių junginys gl a causa ono ak inių inų kalbų aisyklių pakeis as l. Šiam sky eliui p i ik ų i Ku šių sky iuje minima ki a e imologija, ly ių e nonimą siejan i con apelia y ais la. l is (lī e, lī ens) ‘ elkamas e e, b adinys pesceio in sekliame acqua (ein S ossne z); ikampis bučius, a ža (eine d eieckige Ga n euse); ke u kampis inklas (ME II 491), sl is ‘ aip pa (Rauna ME II 937), lie . nu-lei i, su-lei i (-le i, -jo) ‘nusilpnė i, sumenkė i, su iž i (<7), *‘sulink i, susilenk i) (LKŽ VII 29 (-) izlái ė i (-ėja, -ėjo) ‘išd aiky i, iš a i (apiugius); изgul i, извисти, из-lai ó i (-ója, -ójo) ‘da y i ingius (Biegungen machen) (LKŽ VII 74), us. dial. ливый ‘nuolaidus, nuožulnus, nuo akus, s. sl. lě ъ ‘kai ias, kai us, lo . lae us ‘kai ias, kai ysis (i ‘k ei as, lenk as, nulinkęs žemyn), g . λαιός ‘kai ias, kai ysis. Au o ius i iene, che es . l ‘ī inklas galįs esse e skolinys da la ians lingua (kaip e lie . dial. ly as ‘kelių b adinių (ne o es, i inamų p ie ka ies) junginys sekliame andenyje ž ejo i (LKŽ VII 631)), apęs pama u lyb. lī , līb, es . lii i e A. B eidako icos ui e delle aka ų inų gen ies no d eas e n La ijoje a dui lei i as is. Apibend indosi la p op ia me odologia e p a ica di e imologizazione delle e nonimų bal iche, S. Ka aliūnas appa eemia il amosa sociologo ancūzų Pie eo dieu’o kul ū inio kapi alizmo eo ija, leidžiančia paaiškin i unkcinius i s uk- Bou ū inius e nonimų san ykius: Pi mykš ės pa ia chalinės bend uomenės aldomas kapi alas bu ęs jų žemė, žemė mo ina, žemė mai in oja, quale di e se comuni à bal ų adono a i nomi. Tokių bend uomenių habi ą 10 Suomen sanojen alkupe ä. E ymologinen sanaki ja 2. Helsinki, 1995, 75, 76. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV o ma a la lo o con olla a e a e la sua pobūdis. Tą habi ę plė ė e app o ondino p op ie à comuni à gen ine, come anche appo i in amiglia e con al e amiglie, cul u a ( eligija) e lingua, come mezzo ecip oco di comunicazioni e susižino, la quale ges domą ziemię o pa imoniją signi ican e pa ola in mol i casi di da ęs e nome delle gen es. Tu a ia oli g ažu non u e le monog a iazione discusse bal ų e nonimai i le ono ques o modello. Akademinė Lie u os bend uomenė lungi sen ė esaamaus bal iškųjų e nonimų są ado po eikį. In oduzioni dei Bal ù lingu e guidao y os manuėli suminė e e nonimų o igine ipo esè, a icoli e no izie disses a e ezzie non può o ni e isuminio ideo, non pe me e alu a e singole e imologiej di a idabili à. S. Ka aliūno monog a ia p ecisa accu a amen e accoglie e e e i ica e u e y inėjimai. L'abbondanza di bibliog a ia e on i es imonia la comple ezza e p o ondi à dello s udio. Mol o a enzione spendendo alla icos uzione in e na e pas igliando ampi s o ico compa a i o con es o, ipologia, lo scienzia o e p opone nuo e co aggiose e imologie, espingančias dominan e modello di o igine delle e nonimų anden a dische: <...> u imais, non esis e nessun singolo e nonimo bal ų, che osse da i hid oniminės o igine. Scienza e ampia socie à olia acce a e o espinge e nuo e e imologie. Ques a monog a ia neabejo inai di enà habi u della socie à, eiksiančiu il nos o campo cul u ale. pe ques o ogliò since e ing aziamen i al ispe a o au o e Simui Ka aliūnui. Į eik a m. 2016 se emb e 30 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda [email protected]