Rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžio linksniavimo tipai ir jų kitimo tendencijos

Straipsniai / Articles 205 RASA KURKAUSKIENĖ Lietuvos edukologijos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, morfologija. RYTŲ AUKŠTAIČIŲ ŠIAURINIŲ PANEVĖŽIŠKIŲ DAIKTAVARDŽIO LINKSNIAVIMO TIPAI IR JŲ KITIMO TENDENCIJOS Noun Declension Types in the Eastern Aukštaitian Subdialect of Northern Panevėžiškiai and the Tendencies of Their Change ANOTACIJA Rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžio linksniavimo sistema tirta labai menkai. Apskritai, iki šiol nėra paskelbta šios patarmės išsamių morfologijos tyrimų. Analizuojant bei aprašant rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių kamienų tarpusavio sąveiką, jos tipus ir veikimo sąlygas, remiamasi natūraliosios morfologijos tyrimo metodais. Straipsnyje daiktavardžiai analizuoti sinchroniniu metodu, kurį 1977 m. pateikė Aleksas Girdenis ir Albertas Rosinas. Taikant maksimumų metodą, atliktas šiaurinių panevėžiškių patarmės hierarchinis fleksinių klasių grupavimas, nustatyti daiktavardžių linksniavimo tipai. ESMINIAI ŽODŽIAI: šiauriniai panevėžiškiai, natūralioji morfologija, daiktavardžių kamienai, kamienų hierarchija. ANNOTATION The noun declension system of the Eastern Aukštaitian Subdialect of Northern Panevėžiškiai has not been thoroughly studied. Generally speaking, there are no comprehensive studies addressing the morphology of this subdialect. RASA KURKAUSKIENĖ 206 Acta Linguistica Lithuanica LXXV The analysis and description of the interaction of stems in the Eastern Aukštaitian Subdialect of Northern Panevėžiškiai, its types and conditions resort to the Natural Morphology research methods. Nouns are analysed using the synchronic method first proposed by Girdenis and Rosinas in 1977. The hierarchical clustering of inflectional classes of the Northern Panevėžiškiai Subdialect was performed and noun declension types were determined using the maximum method. KEYWORDS: Northern Panevėžiškiai Subdialect, Natural Morphology, noun stems, stem hierarchy. ĮVADAS Lietuvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema lingvistų laikoma pačia archajiškiausia iš visų dabartinių gyvų indoeuropiečių kalbų, teigia Zigmas Zinkevičius (1980: 185). Pirmą kartą daiktavardžių linksniavimas aprašytas 1653-aisiais metais pirmojoje spausdintoje lietuvių kalbos gramatikoje Gramma tica Litvanica. Tuomet Danielius Kleinas daiktavardžius suskirstė į penkis linksniavimo tipus (pagal daiktavardžių vienaskaitos vardininko, kilmininko ir naudininko galūnes) (Kruopas (red.): 1957). Gerokai vėliau, 1922 m., penkias linksniuotes Lietuvių kalbos gramatikoje išskyrė ir Jonas Jablonskis. Kitaip negu D. Kleinas, svarbiausiu rodikliu J. Jablonskis laikė vienaskaitos vardininko linksnį. J. Jablonskio sudarytą lietuvių kalbos daiktavardžio linksniuočių sistemą randame ir 1965 metais išleistoje Lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvydas, red.: 1965). Joje pateikiami išsamesni linksniuočių aprašymai, akcentuojama ne tik vienaskaitos vardininko, bet ir vienaskaitos kilmininko galūnių reikšmė linksniuotei nustatyti. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (2005: 68–81) aprašomos penkios linksniuotės: (i)a, (i)u, (i)o, ė ir i. Kiekvienos linksniuotės linksniavimo paradigmos skiriamos pagal atskirų linksnių formų ypatybes. Ši klasifikacija yra ne tik detalesnė už D. Kleino sudarytą linksniuočių sistemą, bet ir paprastesnė: norint nustatyti linksniuotę, užtenka vieno daugiskaitos naudininko linksnio. Kalbininkai Aleksas Girdenis ir Albertas Rosinas pateikia visai kitokią, natūraliosios morfologijos metodais1 tirtą, linksniavimo tipų klasifikaciją. Jų nuo1 Šis metodas kilo ir ypač išplito Vokietijoje ir Austrijoje XX a. 8-to dešimtmečio pradžioje. Kalbamoji kryptis ir struktūrines tendencijas kalbose apskritai, ir specifinius pakitimų procesus skirtingose kalbose aiškina iš dalies universaliais natūralumo principais. Straipsniai / Articles 207 Rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžio linksniavimo tipai ir jų kitimo tendencijos mone (Girdenis, Rosinas 1977: 338), tradicinė, arba sąlyginė, daiktavardžių linksniavimo tvarka yra nemotyvuota ir neleidžia atskleisti skirtingų kamienų sąveikos, natūralios linksniavimo tipų klasifikacijos. Be to, tiriant daiktavardžius tradiciniu būdu, neatsižvelgiama į jų giminės, formų panašumą. Taigi remiantis A. Girdenio ir A. Rosino moksline idėja, šiame tyrime kiekviena daiktavardžių kaitybos klasė bus gretinama su visomis kitomis kaitybos klasėmis, aiškinamasi, koks yra sutampančių linksnių galūnių skaičius, skaičiuojamas linksnių vartojimo dažnis. Artimą natūraliosios morfologijos teorijai daiktavardžio linksniavimo sistemą sudarė Adelė Valeckienė (1998). Jos pateiktoje klasifikacijoje atsižvelgiama į paradigmų tarpusavio panašumus. Kalbininkės teigimu, kai kurių skirtingų kamienų daiktavardžiai turi panašias galūnių sistemas, o kartais atvirkščiai – to paties kamieno daiktavardžiai skiriasi kuriomis nors galūnėmis (1998: 319). Apskritai darbų, skirtų panevėžiškių patarmei, yra nemažai (Kačiuškienė 2000, 2006; Garšva 1982, 2000; Ručinskaitė 1984 ir kt.), daug apibendrinamosios medžiagos pateikta Z. Zinkevičiaus darbuose (1966, 1975). Vis dėlto reikia pasakyti, kad beveik visi kalbininkai daugiausia domėjosi panevėžiškių patarmės fonetika, morfologijai skirtas vos vienas kitas darbas (Šliavas 1974, Vidugiris 1964). Taigi ir natūraliosios morfologijos teorija paremtų rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių patarmės daiktavardžio linksniavimo sistemos tyrimų dar nėra paskelbta2. Šiame straipsnyje, remiantis natūraliosios morfologijos teorinėmis nuostatomis, bus aprašoma minėtos patarmės daiktavardžio kaitybos klasių sistema, pateikta kamienų klasifikacija. Ji bus sudaroma atsižvelgiant ne tik į galūnes, bet ir į akcentinius bei morfonologinius kitimus tapačiose morfemose. Nuo įprastos (tradicinės) klasifikacijos ši skirsis tuo, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas fleksijų panašumams paradigmose, bus bandoma išryškinti daiktavardžio kaitybos įvairovę. 2 Natūraliosios morfologijos metodus, tirdamas bendrinės lietuvių kalbos, kai kurių žemaičių tarmės šnektų (Tirkšli ir Šáukėnų), latvių bendrinės kalbos ir tarmių daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchiją, naudojo A. Rosinas ir A. Girdenis (Girdenis, Rosinas 1977; Rosinas 1994, 2005: 47–51, 76–83). Taip pat Aurimas Markevičius, tyrinėdamas šiaurinius širvintiškius (Markevičius A. Šiaurinių širvintiškių daiktavardžio linksniavimas ir jo istorija. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008; Markevičius A. Šiaurinių širvintiškių daiktavardžio linksniavimas ir jo istorija. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009), taip pat Aušra Kaikarytė tirdama Joniškio šnektą (Kaikarytė A. Joniškio šnektos daiktavardžio linksniavimo sistema. Daktaro disertacija. Vilnius, 2010) bei Vitalija Karaciejūtė tirdama pietų aukštaičius (Karaciejūtė V. Varėnos šnektos daiktavardžio linksniavimo sistema. Daktaro disertacija. Vilnius, 2013). Dar žr. Savickienė, Kazlauskienė, Kamandulytė 2004: 81 ir ten minimą literatūrą; apie pačią teoriją: Wurzel 1984. RASA KURKAUSKIENĖ 208 Acta Linguistica Lithuanica LXXV TYRIMAS Tyrime keliami keli uždaviniai: 1) ištirti šiaurinių panevėžiškių patarmės daiktavardžių linksniavimo tipus ir jų hierarchiją; 2) parodyti, kad tiriamojoje patarmėje egzistuoja ne tik sąlyginė, bet ir natūrali daiktavardžių linksniavimo tvarka; 3) pateikti rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžių kamienų kaitos tendencijas. Empirinė medžiaga. Didžioji dalis garsinės tyrimo medžiagos surinkta straipsnio autorės (25 val.), kita dalis paimta iš Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyvo (6 val.). Darbe tyrinėjami šie šiaurinių panevėžiškių punktai: Jonišklio, Jùrgėnų, Pùmpėnų, Pãsvalio, Salõčių, Geidžinų, Gailiónių. Tyrimo medžiagą sudaro apie šimtas transkribuotų tarminių tekstų puslapių. Iš jų buvo išrinkti visi daiktavardžiai (iš viso 4961), kurie suskirstyti ir suskaičiuoti pagal kamienus (ā kamieno daiktavardžių rasta 832, ā kamieno – 197 , a kamieno – 1891, u kamieno – 92, a2 kamieno – 799 ,if kamieno – 46, im kamieno – 17, Cm kamieno – 59, Cf kamieno – 25, ē kamieno – 903), giminę, skaičių, linksnį ir kirčiavimo tipus (baritoninį ir oksitoninį). Nustatant linksniavimo tipus, remtasi šiais kriterijais ir sąlygomis: 1. Daiktavardžių kamienų skirtumus lemia fonologija, o ne fonetika. Pavyzdžiui, šiaurinių panevėžiškių daiktavardžių š.k „šakai“ ir duõbẹ „duobei“ galūnės balsiai laikomi tos pačios fonemos poziciniais variantais (dar plg. širvintiškių žõ·lы. „žolę“ ir .ki. „akį“). 2. Daiktavardžių balsiniai kamienai nustatyti remiantis daugiskaitos naudininko, priebalsiniai – daugiskaitos kilmininko linksniu. 3. Šiauriniams panevėžiškiams būdinga itin stipri galūnės balsių redukcija, be to, veikia visuotinio kirčio atitraukimo dėsnis (t. y. atitraukiama ne tik iš trumpos, bet ir iš ilgos tvirtagalės galūnės ne tik į ilgąjį, bet ir į trumpąjį skiemenį, pvz.: žm·nъ „žmona“, dinъs „dienas“, ràsъ „rasa“, kàte „katė“). Dėl šios priežasties oksitoninio ir baritoninio kirčiavimo paradigmos suvienodėja, atsiranda daug sinkretinių linksnių. Taigi šiame darbe nustatant kamienus bus remiamasi baritoninio kirčiavimo daiktavardžiais3. Oksitoninio kirčiavimo 3 Plg.: Rytų aukštaičių šiaurinių širvintiškių ir pietų aukštaičių Varėnos šnektos linksniavimo kamienai nustatyti remiantis tik oksitoninio kirčiavimo daiktavardžiais. Šiaurinių širvintiškių kirčiuotos galūnės išlaikytos geriau negu nekirčiuotos. Be to, širvintiškiai nekirčiuotus ilguosius balsius trumpina iki trumpųjų ir veikia sąlyginis kirčio atitraukimas (Markevičius 2006: 436). Varėnos šnektoje oksitoninio kirčiavimo daiktavardžiai pasirinkti dėl gerai atstovaujamos daiktavardžių paradigmos (Karaciejūtė 2011: 315). Pietų aukštaičiai galūnes išlaiko gerai, žodžiai daugeliu atvejų kirčiuojami kaip bendrinėje kalboje. Kartais gali skirtis kirčio vieta ar priegaidė, nes žodžiai priklauso kitoms kirčiuotėms ir yra susidarę nauji kirčiavimo modeliai, pvz.: pl·tas „plytàs“, stɔ·gùs „stógus“ ir kt. (LKTCh 2004: 81). Straipsniai / Articles 209 Rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžio linksniavimo tipai ir jų kitimo tendencijos daiktavardžių pavyzdžiai pateikti tik palyginimui, t. y. kad būtų matyti abiejų kirčiavimo tipų panašumai. Rasti skirtumai pateikti pirmoje lentelėje. 1 LENTELĖ. Baritoninio ir oksitoninio kirčiavimo skirtumai šiaurinių panevėžiškių patarmėje45 Vienaskaita Daugiskaita Baritoninis kirčiavimas oksitoninis kirčiavimas Baritoninis kirčiavimas oksitoninis kirčiavimas ā kamienas N. pevọm šakó·m Vt. pevọ šakõ· Vt. pevọs šakõ·ь ā kamienas Vt. sá.ujọ daõ· Vt. sá.ujọs daõ· ē kamienas Vt. .pẹ dọb· Vt. .pẹ dọb u kamienas Vt. tọ.ь4 daŋg. if kamienas N. á.ntẹm / .ntẹm5av.m Įn. (sọ)‿á.ntẹm / (sọ)‿.ntẹm (sọ)‿av.m Matyti, kad pagal kirčiavimo tipą nesutampa keturių kamienų (ā, ā, ē ir u) vienaskaitos ir daugiskaitos vietininko linksnių formos (u kamieno tik vienaskaitos); dviejų kamienų (ā ir if) daugiskaitos naudininko linksnių formos ir tik vienas skirtumas rastas tarp if kamieno daiktavardžių (nesutampa daugiskaitos įnagininko formos). Svarbu paminėti, kad im, Cm ir Cf kamienų daiktavardžiai šiaurinių panevėžiškių patarmėje yra tik oksitoninio kirčiavimo (vàь, àkmọ, dktẹ). Šių kamienų baritoninio kirčiavimo daiktavardžių nėra. Vienintelis Cm kamieno žodis m·nọ 4 Daiktavardis turgus čia formaliai priskirtas prie u kamieno, tačiau tik vienaskaitos kilmininko linksnis turi išlaikęs šio kamieno galūnę, plg.: tọ.gọs „turgaus“ ir v·ra „vyro“. Visi kiti linksniai perėję į a kamieną. 5 Daiktavardis antis šiaurinių panevėžiškių šnektoje priskirtas if kamieno tipui, tačiau akivaizdus šio kamieno mišimas su ē kamienu (plg.: vns. kilm. á.ntẹ / .ntẹ „anties“ ir b.tẹs „bitės“; vns. naud. á.ntẹ / .ntẹ „ančiai“ ir b.tẹ „bitei“; dgs. naud. á.ntẹm / .ntẹm „antim“ ir b.tẹm „bitėm“; dgs. įn. (sọ)‿á.ntẹm / (sọ)‿.ntẹm „su antim“ ir (sọ)‿b.tẹm „su bitėm“). Čia murmamasis priešakinės eilės balsis kai kuriais atvejais gali atliepti tiek ē, tiek ir if kamieno galūnę. RASA KURKAUSKIENĖ 210 Acta Linguistica Lithuanica LXXV „mėnuo“ tik vienaskaitos vardininko linksnyje išlaikė šio kamieno formą. Visi kiti linksniai perėję į a2 kamieną. Tačiau vėl dėl galūnės balsių redukcijos ir visuotinio kirčio atitraukimo oksitoninio kirčiavimo daiktavardžiai panevėžiškių kirčiuojami šaknyje (vàь „vagis“, (sọ)‿vàь „su vagimi“, akmènu „akmenų“, àь „avis“, (sọ)‿àь „su avimi“ ir t. t.), todėl jais tyrime taip pat buvo remtasi. 4. Jei šiaurinių panevėžiškių daiktavardžiai turi dvi ar kelias paralelines linksnių formas (pavyzdžiui, d.kterẹ ir d.kteȓь „dukteriai“), kamieno atstovu laikoma dažnesnė forma. Wolfgango Ulricho Wurzelio teigimu, tokiais atvejais, kai žodis iš karto gali būti linksniuojamas ne pagal vieną tipą, susidaro papildomosios (komplementinės) fleksinės klasės (Wurzel 1984: 127). Tokių papildomų fleksinių klasių tirtoje patarmėje nerasta. Išanalizavus empirinę medžiagą pastebėta, kad šiaurinių panevėžiškių patarmėje nėra u ir a1 kamieno daiktavardžių. Jie linksniuojami pagal a2 kamieną, plg. k.ь „kelias“, bró·ь „brolis“, spiь „spiečis“ (spiečius), á.mь „amžis“ (amžius). Išlikę šie daiktavardžių kamienai: a kamienas (kαim·nъs „kaimynas“, vα.kъs „vaikas“, prõ·tъs „protas“, r.tъs „ratas“, a2 kamienas (kó·lọь „kolūkis“, tẹvь „tėvelis“, pav.saȓь „pavasaris“, á.rkǝь „arklys“), ā kamienas (mèškъ „meška“, muk·kәlъ „mokykla“, gavъ „galva“, ló·vъ „lova“), ā kamienas (bažn·ь „bažnyčia“, gr∙ь „gryčia“, põ·ь „ponia“, klebon. „klebonija“, bur· „būrėja“), ē kamienas (pardut.ve „parduotuvė“, *maž.pe „Mažupė“, jåun·ste „jaunystė“, stik l.ne „stiklinė“), im kamienas (vàь „vagis“), if kamienas (nàkь „naktis“, kl·ь „klėtis“, .ždọь „užduotis“), u kamienas (àlъs „alus“, žm·gъs „žmogus“, s·nъs „sūnus“, litъs „lietus“), Cm kamienas (rdọ „ruduo“, m∙nọ „mėnuo“), Cf kamienas (ssọ „sesuo“, dkte „duktė“). Toliau pateikiamos visų kamienų daiktavardžių linksniavimo paradigmos (atskirai baritoninio ir – palyginimui – oksitoninio kirčiavimo). 2 LENTELĖ. Baritoninio kirčiavimo daiktavardžių linksniavimo paradigmos a kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. v·rъsv·r K. v·ra v·ru N. v·rъv·ram G. v·rọ v·rъs Įn. v·rъv·rs Vt. s·ь / tep‿sõ·a sõ·dọs / tep‿sõ·du Š. v·r! v·r! Straipsniai / Articles 211 Rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžio linksniavimo tipai ir jų kitimo tendencijos ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. pevъpevọs K. pevọs pevu N. pev pevọm G. pevọ pevъs Įn. (sọ)‿ pevъ(sọ)‿pevọm Vt. pevọ / tep‿pevọs pevọs / tep‿ pevu Š. *lá.imъ!*lá.imọs! ē kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. b.te K. b.tẹs N. b.tẹ G. b.tẹ Įn. (sọ)‿b. ь Vt. .pẹ / tep‿.pẹs Š. b. ь! if kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. á.nь / .nь á.nь / .nь K. á.ntẹ / .ntẹ á.u / .u N. á.ntẹ / .ntẹ á.ntẹm / .ntẹm G. á.nь / .nьá.nь / .nь Įn. (sọ)‿á.nь / (sọ)‿.nь(sọ)‿á.ntẹm / (sọ)‿.ntẹm Vt. – – Š. á.ntẹ / .ntẹ! á.nь / .nь! a2 kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. bró·ьbró·lẹ K. bró·lẹ bró·u N. bró·ьbró·lem G. bró·ьbró·ьs Įn. (sọ)‿bró·ь(sọ)‿bró·lẹs Vt. –– Š. bró·ọ! bró·lẹ! RASA KURKAUSKIENĖ 212 Acta Linguistica Lithuanica LXXV ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. sá.ujьsá.ujọs K. sá.ujọs sá.uju N. sá.ujẹ sá.ujọm G. sá.ujọ sá.ujь Įn. (sọ)‿sá.ujь(sọ)‿sá.ujọm Vt. sá.ujọ / tep sá.ujọs sá.ujọs / tep‿sá.uju Š. –– u kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. tọ.gъstọ.g K. tọ.gọs tọ.gu N. tọ.gъtọ.gam G. tọ.gọ tọ.gъs Įn. (sọ)‿tọ.gъ(sọ)‿tọ.gs Vt. tọ.ь / tep‿tọ.ga/an‿tọ.gọs tọ.gọ / tep‿tọ.gu Š. –– 3 LENTELĖ. Oksitoninio kirčiavimo daiktavardžių linksniavimo paradigmos6789 a kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. vẹ.kъs / ọ.kъs6vẹk / ọk K. vẹ.ka / ọ.ka vẹku / ọku N. vẹ.kъọkam G. vẹ.kọ / ọ.kọ vẹkъs / ọkъs Įn. (sọ)‿vẹkъ / ọkъ(sọ)‿ọks / vẹks Vt.7kiь / tep‿kima8kimọs / tep‿kimu Š. ọ.k9!ọ.k! 6 Šiauriniai panevėžiškiai lygiagrečiai vartoja abi formas. Antroji (ọ.kъs) labiau paplitusi senosios kartos atstovų kalboje. 7 Į linksnių sistemą neįtrauktas iliatyvo linksnis. Empirinėje medžiagoje tokių pasitaikė tik 9, pvz.: (į) pl·tinẹ pr․jẹme ọ‿kolk.zan nepr.jime ‖ (Jonišklis); tená. vь remó․ntan α.nъ bú·dava‿gi ‖ (Jonišklis); križ.ьs bú·dava prikab.ntъs kl.sẹs galañ ‖ (Geidžinai); kiek‿mú.m prakaŋk.na | miška b.vam išv.ji ‖ (Jùrgėnai). Tyrimui jie svarių rezultatų neteikia. Iliatyvas buvo pavartotas atsitiktinai senosios kartos atstovų. 8 Skaičiuojant sutampančių linksnių galūnes remtasi pirmąja, įprasta (o ne prielinksninè) vietininko forma. 9 Šiaurinių panevėžiškių plote įsigalėjusi šauksmininko forma su -ai, kuri iš vartosenos baigia išstumti senesnę formą (plg.: vns. š. ọ.k „vilkai“, o ne vike). Straipsniai / Articles 213 Rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžio linksniavimo tipai ir jų kitimo tendencijos 10 a2 kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. á.kəь aklẹ K. á.rklẹ aku N. á.rkəьaklẹm G. á.rkəьá.rkəь Įn. (sọ)‿ á.rkəь(sọ)‿aklẹs Vt. uk. / tep‿ú·ẹ ú·ọs Š. á.rọ10!aklẹ! ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. šàkъš.kọs K. šàkọs šàku N. š.k šakó·m G. š.kọ šàkъs Įn. (sọ)‿šàkъ(sọ)‿šàkọm Vt. šakõ· / tep‿šàkọs šakõ·ь / tep‿šàku Š. m.mъ!m.mos! ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. dàьdãọs K. dàọs dàu N. d.lẹ dọm G. d.lẹ dàь Įn. (sọ)‿dàь(sọ)‿dọm Vt. daõ· daõ·ь Š. *d.ь!dọs! 10 Bendrinėje kalboje įprasta a2 kamieno šauksmininko galūnė yra -y (oksitonų) arba -i (baritonų), pvz.: arkly, ožy, broli. Šiaurinių panevėžiškių patarmėje vietoj a2 kamieno vartojamas u kamieno šauksmininkas su galūne -au (á.rọ „arkliau“, bró·ọ „broliau“, k.ọ „kiškiau“). RASA KURKAUSKIENĖ 220 Acta Linguistica Lithuanica LXXV ir mišriojo (aks, vags, akmuõ, dukt). 1 paveiksle matyti ryški moteriškojo linksniavimo tipo ā ir ā kamienų paralelė, jų panašumo indeksas yra 11,3. Vyriškojo linksniavimo a ir u kamienai taip pat sudaro atskirą šaką, jų panašumo indeksas šiek tiek mažesnis – 8,1. Kaip jau buvo minėta, a2 kamienas turi panašų santykį tiek su vyriškojo, tiek su mišriojo linksniavimo tipo daiktavardžiais, todėl tarsi užima tarpinę poziciją (plg. a2 ir a kamienų panašumo indeksas yra 7,3; a2 ir im panašumo indeksas – 7,5). Akivaizdus mišriojo linksniavimo tipo kamienų artimumas (if ir im kamienų panašumo indeksas yra net 11,4; im ir Cm kamienų panašumo indeksas – 9,2; if ir Cf kamienų panašumo indeksas – 8,6). SVARBIAUSIOS IŠVADOS 1. Natūrali šiaurinių panevėžiškių patarmės daiktavardžių linksniavimo tipų pagal panašumą išsidėstymo tvarka yra tokia: ā, ā, a, u, a2, if, im, Cm, Cf, ē. 2. Šiaurinių panevėžiškių daiktavardžių linksniavimo kamienai susiskirstę į tris grupes: vyriškojo (a ir u kamieno daiktavardžiai), moteriškojo (ā ir ā kamienų daiktavardžiai) ir mišriojo (im, if, Cm, Cf). Iš visų išsiskiria ē kamienas, kuris šliejasi labiau prie vyriškojo ir mišriojo linksniavimo daiktavardžių nei prie moteriškojo linksniavimo kamienų. 3. Visiems tiriamosios patarmės daiktavardžio linksniavimo tipams – moteriškajam, vyriškajam ir mišriajam – būdingas laipsniškas suartėjimas. 3.1. Aukštą panašumo indeksą turi ir yra artimi mišriojo linksniavimo daiktavardžių if ir im kamienai, moteriškojo linksniavimo daiktavardžių ā ir ā kamienai, vyriškojo linksniavimo daiktavardžių a ir u kamienai. 3.2. Šiaurinių panevėžiškių moteriškojo linksniavimo daiktavardžių kamienai skyla į dvi grupes: ē kamieno daiktavardžiai turi daugiau bendrų galūnių su vyriškojo bei mišriojo linksniavimo kamienais, o ā ir ā kamienai apskritai yra gerokai nutolę nuo visų kitų kamienų. 3.3. Kitaip negu kitose tirtose patarmėse, šiaurinių panevėžiškių a2 kamienas atsiduria viduryje tarp vyriškojo ir mišriojo linksniavimo tipų. a2 kamienas ir su vyriškojo, ir su mišriojo linksniavimo daiktavardžiais yra susijęs beveik vienodai (plg.: a2 ir a kamieno panašumo indeksas yra 7,3; a2 ir u kamieno panašumo indeksas – 6,2; a2 ir im panašumo indeksas yra 7,5; a2 ir Cm panašumo indeksas – 7,3). 4. Šiaurinių panevėžiškių linksniavimo tipų hierarchinio grupavimo „medis“, palyginti su Tirkšli (Girdenis, Rosinas: 1977), šiaurinių širvintiškių (Markevičius: 2006), bendrinės kalbos (Girdenis, Rosinas: 1977), Varėnõs (Karaciejūtė 2011) linksniavimo tipų hierarchinio grupavimo „medžiais“, Straipsniai / Articles 221 Rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžio linksniavimo tipai ir jų kitimo tendencijos yra šiek tiek žemesnis. Gana nemaži linksniavimo tipų panašumo indeksai rodo ryškų šiaurinių panevėžiškių daiktavardžių paradigmų tarpusavio suartėjimą. LITERATŪRA DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Garšva Kazimieras 1982a: Joniškėlio apylinkės šnektos tekstai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Garšva Kazimieras 1982b: Svarbesnės šiaurės vakarų panevėžiškių fonologijos ypatybės. – Baltistica 18(1), 65–75. Garšva Kazimieras 2000: Šiaurės vakarų panevėžiškių „murmamieji balsiai“. – Lietuvių kalbotyros klausimai 43, 165–175. Girdenis Aleksas, Rosinas A lbertas 1977: Lietuvių kalbos daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija ir pagrindinės jos kitimo tendencijos (bendrinės kalbos ir žemaičių tarmės duomenimis). – Baltistica 13(2), 338–348. Kačiuškienė Genovaitė 2000: Nekirčiuotų i/u ir e/o vartojimas Joniškėlio ir Pakruojo apylinkių rišliuose tekstuose. – Baltu filoloģija 9, 25–31. Kačiuškienė Genovaitė 2006: Šiaurės panevėžiškių tarmės fonologijos bruožai. Mokslinė monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kaikarytė Aušra 2010: Joniškio šnektos daiktavardžio linksniavimo sistema. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Karaciejūtė Vitalija 2011: Varėnos šnektos daiktavardžių fleksinės klasės ir jų hierarchija. – Lituanistica 57, 3(85), 314–324. Kruopas Jonas (red.) 1957: Pirmoji lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis). Vilnius: Mintis, 1965. LKTCh – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. RASA KURKAUSKIENĖ 222 Acta Linguistica Lithuanica LXXV Markevičius Aurimas 2006: Šiaurinių širvintiškių daiktavardžio kamienai ir jų hierarchija. – Baltistica 41(3), 435–450. Rosinas Albertas 2005: Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema: sinchronija ir diachronija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Rosinas Albertas 1994: Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija. – Lietuvių kalbotyros klausimai 24, 112–117. Ručinskaitė I. 1984: „Murmamųjų” balsių kokybinė opozicija šiaurės panevėžiškių tarmėje. – Kalbotyra 35(1), 72–76. Šliavas Juozas 1974: Žeimelio–Lauksodžio šnektos įvardžiuotinių būdvardžių ypatybės. – Baltistica 10(1), 91–92. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vidugiris Aloyzas 1964: Veikiamųjų dalyvių formos Karsakiškio tarmėje. – Lietuvių kalbos morfologinė sandara ir jos raida (Lietuvių kalbotyros klausimai 7), 187–192. Wurzel Wolfgang Ullrich 1984: Flexionsmorphologie und Natürlichkeit (Studia Grammatica 21). Berlin. Zinkevičius Zigmas 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1. Vilnius: Mokslas Noun Declension Types in the Eastern Aukštaitian Subdialect of Northern Panevėžiškiai and the Tendencies of Their Change SUMMARY The nouns of the Eastern Aukštaitian Subdialect of Northern Panevėžiškiai were analysed using the synchronic method first proposed by Girdenis and Rosinas in 1977. Each noun declension class was juxtaposed to all other declension classes; the number of coinciding case endings was examined; the frequency of the usage of cases was calculated. The research made the following findings: 1. The natural order of the noun declension types of the Northern Panevėžiškiai Subdialect by similarity is as follows: ā, ā, a, u, a2, if, im, Cm, Cf, ē. Straipsniai / Articles 223 Rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžio linksniavimo tipai ir jų kitimo tendencijos 2. The noun declension stems in the Northern Panevėžiškiai Subdialect fall into three groups: masculine (a and u stem nouns), feminine (ā and ā stem nouns) and mixed (im, if, Cm, Cf); ē stem which is more approximate to the nouns of masculine and mixed declension rather than feminine declension stems stands out from other stems. 3. Gradual approximation is characteristic of all declensional types of nouns in the subdialect under analysis – feminine, masculine and mixed. 3.1. Stems if and im of mixed declension nouns, stems ā and ā of feminine declension nouns, stems a and u of masculine declension nouns are closely linked and show a high similarity index. 3.2. Stems of feminine declension nouns of the Northern Panevėžiškiai Subdialect fall into two groups: ē stem nouns share more endings with the stems of masculine and mixed declension, whereas ā and ā stems are generally more remote to all other stems. 3.3. In contrast to other subdialects analysed before, the stem a2 of the Northern Panevėžiškiai Subdialect falls in between masculine and mixed types of declension. The linkage between the stem a2 and masculine and mixed declension nouns is nearly identical (cf.: a2 and a stem similarity index stands at 7.3; a2 and u stem similarity index is 6.2; a2 and im similarity index is 7.5; a2 and Cm similarity index is 7.3). 4. Compared to the dendrograms of hierarchical clustering of declension types of Tirkšliai (Girdenis, Rosinas: 1977), Northern Širvintiškiai (Markevičius: 2006), stan dard language (Girdenis, Rosinas: 1977), Varėna (Karaciejūtė 2011), the dendrogram of the hierarchical clustering of declension types of the Northern Panevėžiškiai Subdialect is slightly lower. Rather high declension type similarity indices show evident approximation of noun paradigms in the Northern Panevėžiškiai Subdialect. Įteikta 2016 m. balandžio 17 d. RASA KURKAUSKIENĖ Lietuvos edukologijos universitetas Taraso Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lietuva [email protected]