Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos

Straipsniai / Articles 115 LOÏC BOIZOU Vytauto Didžiojo universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: kompiuterinė lingvistika, lyginamoji lingvistika, tekstynų lingvistika. JOLANTA KOVALEVSKAITĖ Vytauto Didžiojo universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: tekstynų lingvistika, frazeologija, leksikologija ir leksikografija. ERIKA RIMKUTĖ Vytauto Didžiojo universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: tekstynų lingvistika, kompiuterinė lingvistika, automatinė morfologinė ir sintaksinė analizė, kalbos kultūra, morfemika, pastovieji junginiai. LIETUVIŲ KALBOS DVIŽODŽIŲ PASTOVIŲJŲ JUNGINIŲ GRAMATINĖS KATEGORIJOS Grammatical Categories of Lithuanian Two-word Multi-word Expressions ANOTACIJA Šiame straipsnyje analizuojami dvižodžiai pastovieji junginiai, kurie pateikti dviem ir daugiau formų Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyne. Aptariami šių junginių, laikytinų tipiškomis kolokacijomis, gramatinių formų vartosenos ypatumai. Tyrimo tikslas – išsamiai išanalizuoti dvižodžių junginių gramatines kategorijas, didžiausią dėmesį skiriant linksniams; aprašyti, kaip koreliuoja linksniai ir jais išreiškiami sintaksiniai ryšiai. Straipsnyje pateikta statistinių duomenų apie veiksmažodžių ir vardažodžių gramatinių kategorijų pasiskirstymą, jie palyginti su gramatinių formų vartosena rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos tekstynuose. ESMINIAI ŽODŽIAI: lietuvių kalba, pastovieji junginiai, gramatinės kategorijos, Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodynas. 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ ANNOTATION This study focuses on two-word MWEs expressed by several grammatical forms in the Dictionary of Lithuanian Nominal Phrases. We analyse the distribution of grammatical categories in the two-word MWEs, which are mainly understood as typical collocations. The study aims to provide a detailed documentation of the usage of grammatical categories, with a specific emphasis on the case category, in order to show the correlations between each case and a particular syntactic function. The paper contributes to the description of grammatical features of Lithuanian MWEs by providing the quantitative distribution data of verbal and nominal categories, which are then contrasted with the usage of the same categories in written and spoken Lithuanian corpora. KEYWORDS: Lithuanian language, multi-word expressions, grammatical categories, Dictionary of Lithuanian Nominal Phrases. 1. ĮVADAS Lietuvių kalbos pastovieji junginiai (toliau PJ) tirti nemažai: apsiribojus tik tais tyrimais, kuriuose analizuojama įvairaus tipo PJ sandara, gramatika, būtų galima paminėti Justinos Bagdonaitės (2010), Agnės Bielinskienės (2010), Giedrės Jarašiūnaitės (2004), Jolantos Kovalevskaitės ir Erikos Rimkutės (2010), Rūtos Marcinkevičienės ir Ginarės Grigonytės (2005) ir kt. darbus. Šiuo straipsniu tęsiamas ciklas apie Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno (toliau LKDFŽ arba žodynas1) vardažodinių dvižodžių pastoviųjų junginių gramatiką: šio darbo autoriai yra aptarę sunkumus, su kuriais susidurta norint automatiškai nustatyti LKDFŽ pateikiamų pastoviųjų junginių antraštines formas (Boizou ir kt. 2015a), aprašę LKDFŽ dvižodžių PJ morfologines ir sintaksines ypatybes (Boizou ir kt. 2015b), yra analizuota LKDFŽ viena forma pateiktų dvižodžių PJ gramatika ir semantika (Rimkutė ir kt. 2015). Šiame straipsnyje analizuojami dvižodžiai junginiai, kurie LKDFŽ pateikti dviem ir daugiau formų, nepapildyti ir nesutrumpinti, iš viso 19 816 junginių. Tarp jų daugiausia junginių iš dviejų daiktavardžių (pvz.: dauguma gyventojų, daugumos gyventojų; aukso amžiumi, aukso amžius, aukso amžių; Baltijos 1 LKDFŽ yra pirmasis lietuvių kalbos PJ žodynas, sudarytas tekstyno pagrindu. Jį sudaro dažnai kartu vartojami prasmingi ir gramatiškai taisyklingi junginiai bei frazės, kuriose yra bent vienas daiktavardis (plačiau apie LKDFŽ ir jo sudarymo principus žr. Marcinkevičienė 2010; Rimkutė ir kt. 2012; Boizou ir kt. 2015b). Straipsniai / Articles 117 Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos kelias, Baltijos kelią, Baltijos kelyje), taip pat junginiuose, sudarytuose iš būdvardžio ir daiktavardžio (rimta problema, rimtų problemų; gryni pinigai, grynieji pinigai), veiksmažodžio ir daiktavardžio (atveria kelią, atvėrė kelią; priimant sprendimą, priims sprendimą). Ankstesniame tyrime (Boizou ir kt. 2015b) šie dvižodžiai junginiai, remiantis Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (1996), suklasifikuoti į tokias grupes: 1) tarpusavio sąsajos ryšio: a) objektinius (sudaro 0,08 proc. visų junginių), b) subjektinius (0,33 proc.); 2) sujungiamuosius (0,16 proc.); 3) prijungiamojo ryšio: a) objektinius (3,42 proc.), b) subjektinius (0,16 proc.), c) aplinkybinius (0,30 proc.) ir d) požymio (95,55 proc.)2. Šiame tyrime didžiausias dėmesys skiriamas LKDFŽ dvižodžiuose junginiuose (juos galima laikyti tipiškomis kolokacijomis) išryškėjusiems gramatinių formų vartosenos ypatumams. Straipsnyje pateikta statistinių duomenų apie visų veiksmažodžių ir vardažodžių gramatinių kategorijų pasiskirstymą, parodyta, kaip tam tikra gramatinė kategorija vartojama sintaksiniams ryšiams sudaryti. Didžiausias dėmesys skirtas linksniams; aptarta, kaip koreliuoja linksniai ir jais reiškiami sintaksiniai ryšiai. LKDFŽ pateiktų dvižodžių PJ kalbos dalių ir linksnių pasiskirstymas palygintas su sakytinės ir rašytinės kalbos duomenimis remiantis šių dviejų kalbos atmainų tekstynais, o kitų gramatinių kategorijų – su rašytine kalba, nes nerasta duomenų apie visų gramatinių kategorijų pasiskirstymą sakytinėje kalboje. Rašytinei kalbai reprezentuoti pasirinktas 1 mln. žodžių morfologiškai anotuotas lietuvių kalbos tekstynas (žr. Rimkutė 2006, toliau vadinama tekstynu), sakytinei kalbai – Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas (Dabašinskienė 2009). Tikimasi, kad PJ gramatinių kategorijų pasiskirstymo palyginimas rašytinėje bei sakytinėje kalboje padės nustatyti, kas būdinga iš PJ sudarytai sustabarėjusiai kalbai (an. formulaic language, žr. Wray 2002); kiek sustabarėjusioje kalboje atsispindi lietuvių kalbos gramatiniai dėsningumai, kokių skirtumų ir panašumų galima pastebėti. 2. KALBOS DALIŲ IR GRAMATINIŲ KATEGORIJŲ PASISKIRSTYMAS 1 lentelėje aiškiai matyti, kad tarp analizuotų dvižodžių PJ iš LKDFŽ vyrauja daiktavardžiai – tokias kalbos dalių proporcijas lemia tai, kad į žodyną 2 Kiti autoriai, pavyzdžiui, Vitas Labutis (1998), laikosi kiek kitokios klasifikacijos: šiame darbe prijungiamojo ryšio požymio junginius atitinka V. Labučio atributiniai junginiai, o tarpusavio sąsajos ryšio objektinius – predikatyvų (Labutis 1998: 90–94). 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ įtraukti tik tie junginiai, kuriuose yra bent vienas daiktavardis (bet jis nebūtinai yra pagrindinis junginio dėmuo)3. Taigi analizuojant dvižodžius PJ nebuvo galima tikėtis kitokių rezultatų ir jie visai nepanašūs į rašytinės bei sakytinės kalbos duomenis – rašytinės kalbos tekstyne daiktavardžiai sudaro apie 39 proc. (Rimkutė 2006: 27), sakytinės kalbos tekstyne – 16,2 proc. (Dabašinskienė 2009: 9). Dėl didelio daiktavardžių skaičiaus tarp analizuotų PJ gausu ir būdvardžių (nes jie derinami su daiktavardžiais) – jų yra du kartus daugiau nei tekstynuose (rašytinės kalbos tekstyne 7,33 proc., sakytinės kalbos tekstyne – 2,8 proc.). Kitų kalbos dalių pasiskirstymas taip pat neatitinka rašytinės ir sakytinės kalbos duomenų, plg. veiksmažodžių – 20,5 / 22,84 proc., skaitvardžių – 0,96 / 1,9 proc., įvardžių – 8,7 / 16,9 proc. Iš pagrindinių kalbos dalių gana smarkiai skiriasi veiksmažodžių skaičius, nes tyrimo medžiagoje labai nedaug veiksmažodinių junginių. Nors, kaip nustatyta straipsnyje (Boizou ir kt. 2015b: 121), modelis veiksmažodis + daiktavardis sudaro 9,99 proc., bet pagal dažnumą jis vis tiek labai atitrūkęs nuo dviejų dažniausių modelių – daiktavardis + daiktavardis (49,07 proc.) ir būdvardis + daiktavardis (32,2 proc.). 1 LENTELĖ. Kalbos dalių pasiskirstymas Kalbos dalis Sk. Proc. Daiktavardžiai 29559 74,55 Būdvardžiai 6388 16,11 Veiksmažodžiai 2061 5,20 Skaitvardžiai 738 1,86 Įvardžiai 640 1,61 Nekaitomosios kalbos dalys 31 0,08 Trumpiniai 234 0,59 Iš viso 39651 100,00 Iš nekaitomųjų kalbos dalių dvižodžiuose PJ rasta tik prieveiksmių, prielinksnių ir dalelyčių. Prieveiksmių, kaip ir būdvardžių, PJ greičiausiai būtų 3 Ankstesniame tyrime (Boizou ir kt. 2015b: 123) nustatyta, kad pagal pagrindinį dėmenį junginiai pasiskirsto taip: daiktavardiniai – 96,4 proc., veiksmažodiniai – 3,59 proc., būdvardiniai – 0,02 proc. 4 Pirmieji skaitmenys rodo, kiek tam tikros kalbos dalies rasta rašytinės kalbos tekstyne, o po pasvirojo brūkšnio pateikti skaitmenys – kiek pavartota sakytinės kalbos tekstyne. Straipsniai / Articles 119 Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos galima tikėtis daugiau, jeigu tyrimo medžiagoje būtų buvę prieveiksmis + būdvardis, prieveiksmis + veiksmažodis modelio junginių. Prielinksniai ir dalelytės daugiausia vartojamos samplaikiniuose ar neaiškius sintaksinius ryšius sudarančiuose junginiuose (jie šiame straipsnyje išsamiau neaptarti). Prielinksniai, prieveiksmiai ir dalelytės dvižodžiuose PJ sudaro 0,08 proc., rašytinės kalbos tekstyne – daugiau nei 13 proc.; dar didesnę dalį – 26,4 proc. – sudaro sakytinės kalbos tekstyne. Dvižodžiuose PJ labai nedaug nekaitomųjų kalbos dalių, nes tai lemia kalbos dalių jungimosi polinkiai: prasminguose dvižodžiuose junginiuose, kuriuose vienas dėmuo daiktavardis, kitas dėmuo dažniausiai gali būti tik vardažodis arba veiksmažodis. Tekstyne beveik 2 proc. sudaro prie kalbos dalių priskirti trumpiniai (santrumpos ir sutrumpinimai), analizuotuose junginiuose jų tik 0,59 proc., vis dėlto šie leksikos vienetai užima gana nemažą dalį tarp kitų kalbos dalių. Tai galima paaiškinti tuo, kad įvairius sintaksinius ryšius sudarančiuose junginiuose galima rasti trumpinių, pvz.: ŽIV nešiotojų, ES šalys, narystė NATO, B limfocitai, C grupė. Jie dažniausiai vartoti kaip pažyminiai. Paanalizavus, kokia kalbos dalių įvairovė išryškėja skirtinguose sintaksiniuose ryšiuose (taip pat žr. Boizou ir kt. 2015b), galima daryti tokius apibendrinimus: tik daiktavardžiai pavartoti sujungiamojo ryšio junginiuose, tik daiktavardžiai ir veiksmažodžiai – tarpusavio sąsajos subjektiniuose ir objektiniuose, taip pat prijungiamojo ryšio subjektiniuose junginiuose. Didesnė kalbos dalių įvairovė pastebėta tarp prijungiamojo ryšio aplinkybinių junginių: juose be daiktavardžių ir veiksmažodžių dar rasta prieveiksmių ir trumpinių; prijungiamojo ryšio objektiniuose junginiuose daugiausia daiktavardžių ir veiksmažodžių, bet pavartota ir būdvardžių, skaitvardžių bei įvardžių. Visos 1 lentelėje pateiktos kalbos dalys (išskyrus nekaitomąsias) rastos prijungiamojo ryšio požymio junginiuose, šio tipo junginiuose dominuoja daiktavardžiai. Tai, kad analizuotų dvižodžių PJ kalbos dalių pasiskirstymas neatitinka rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos vartosenos dėsningumų, lemia gana skirtingus gramatinių kategorijų pasiskirstymo rezultatus (lyginant su tekstynų duomenimis). Vis dėlto kai kuriais atvejais (ypač linksnių) matyti labai panaši vartosena (plačiau žr. 2.1 ir 2.2 poskyrius). 2.1. Veiksmažodžių formos 2.1.1. Asmenuojamųjų ir neasmenuojamųjų formų pasiskirstymas Į analizuotus dvižodžius junginius įeina 379 asmenuojamosios formos ir 280 neasmenuojamųjų. Atkreipiame dėmesį, kad prie neasmenuojamų 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ veiksmažodžių neįskaičiuoti dalyviai: dažniausiai dalyviai vartojami kaip derinamieji žodžiai, todėl jie priskaičiuoti prie būdvardžių.5 Iš neasmenuojamų formų daugiausia rasta bendračių (žr. 2 lentelę), rečiausiai vartojami pusdalyviai. Palyginus su rašytinės kalbos tekstynu, matyti panaši vartosena: tekstyne bendratys vartojamos dažniausiai (jei neskaičiuojami dalyviai) ir sudaro 76,73 proc., antri pagal dažnumą padalyviai – sudaro 14,61 proc., treti – pusdalyviai – 8,56 proc. Daug didesnį padalyvių procentą tarp analizuotų žodyno junginių nei tekstyne galima paaiškinti tuo, kad ši gramatinė forma vartojama įvairiuose junginiuose: prijungiamojo ryšio subjektiniuose, objektiniuose, aplinkybiniuose. Galima daryti prielaidą, kad retesnė pusdalyvių vartosena nulemta to, kad LKDFŽ vienas dėmuo turi būti daiktavardis (nes toks taikytas PJ atrankos principas), taigi pateko tik tie pusdalyviai, kurie dažniausiai valdo daiktavardžius (pvz.: gulėdamas lovoje, turėdami tikslą, duodamas interviu), bet nepateko tie, kurie prisijungia prieveiksmius – o tokie junginiai lietuvių kalboje gana dažni (pvz.: greitai bėgdamas, sunkiai nešdami). 2 LENTELĖ. Neasmenuojamųjų formų pasiskirstymas Forma Sk. Proc. bendratys 196 70,0 padalyviai 71 25,4 pusdalyviai 13 4,6 Iš viso 280 100,0 Daugiausia bendračių (189) pavartota prijungiamojo ryšio objektiniuose junginiuose, pvz.: gauti pinigų, prisiimti įsipareigojimus. Šio tipo junginiuose dažniausiai pavartoti ir padalyviai (38 atvejai), pvz.: baigus studijas, padarius nusikaltimą. Tik keliomis formomis rečiau (rasti 32 atvejai) padalyviai vartojami prijungiamojo ryšio subjektiniuose junginiuose, pvz.: laikui bėgant, įvykus avarijai. Pusdalyviai taip pat dažnesni objektiniuose junginiuose, pvz.: duodamas interviu, turėdami tikslą. Apie tai, su kokiais linksniais vartojamos veiksmažodžių formos, žr. 2.2.1 poskyrį. Toliau aprariamos asmenuojamosios formos ir pateikiama statistinių duomenų apie veiksmažodžiams būdingų gramatinių kategorijų pasiskirstymą. 5 Suprantama, kad dalyviai gali būti pavartoti ne tik kaip derinamieji pažyminiai, bet ir kaip valdantieji žodžiai, pvz.: ištiktas šoko, sukandęs dantis. Tokius dalyvius priskirti prie būdvardžių nėra tikslu, bet tokios vartosenos atvejų gana nedaug, todėl rezultatams neturi didelės įtakos. Straipsniai / Articles 121 Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos 2.1.2. Laiko kategorija 3 lentelėje pateikti tik asmenuojamųjų formų laikai, padalyvių ir dalyvių laikai čia neįskaičiuoti. Šiuos duomenis galima palyginti su morfologiškai anotuoto tekstyno duomenimis (žr. Rimkutė 2006: 35). Išryškėja vienas svarbus skirtumas: tarp analizuotų dvižodžių PJ iš LKDFŽ dominuoja būtasis kartinis laikas (beveik 53 proc.), o minėtame tekstyne panašią procentinę dalį (52,5 proc.) sudaro esamasis laikas. Antri pagal dažnumą laikai pasiskirsto taip: dvižodžiuose PJ – esamasis (40,85 proc.), tekstyne – būtasis kartinis (37,8 proc.). Būsimasis laikas daug retesnis: dvižodžiuose PJ 6,2 proc., tekstyne – 7,9 proc. Pats rečiausias – būtasis dažninis laikas, jis tekstyne sudaro 2,7 proc., o dvižodžiuose PJ – mažiau nei procentą. 3 LENTELĖ. Laikų pasiskirstymas Laikas Sk. Proc. būtasis kartinis 190 51,9 esamasis 153 41,8 būsimasis 22 6,0 būtasis dažninis 1 0,3 Iš viso 366 100,0 2.1.3. Nuosakos kategorija LKDFŽ pavartotų dvižodžių PJ veiksmažodžių formų nuosakų (žr. 4 lentelę) pasiskirstymas atitinka dabartinės rašytinės lietuvių kalbos dėsningumus – daugiau nei 96 proc. sudaro tiesioginės nuosakos formos (plg. morfologiškai anotuotame tekstyne sudaro 91,5 proc. (Rimkutė 2006: 35). Daugiausia (290) šios nuosakos formų rasta prijungiamojo ryšio objektiniuose junginiuose, pvz.: turėjo įtakos, šventė Eucharistiją. 63 tiesioginės nuosakos formos pavartotos tarpusavio sąsajos subjektiniuose junginiuose: atėjo metas, skambėjo muzika. Tiek tariamosios, tiek liepiamosios nuosakos formos pavartotos prijungiamojo ryšio objektiniuose, aplinkybiniuose (pvz.: sudarytų sąlygas, atidėkite rytdienai) ir tarpusavio sąsajos subjektiniuose bei objektiniuose junginiuose (pvz.: atsirastų galimybė, būk žmogus). 122 Acta Linguistica Lithuanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ 4 LENTELĖ. Nuosakų pasiskirstymas Nuosaka Sk. Proc. tiesioginė 366 96,6 liepiamoji 71,8 tariamoji 61,6 Iš viso 379 100,0 2.1.4. Skaičiaus ir asmens kategorijos Kaip minėta anksčiau (taip pat žr. 4 lentelę), daugiausia tiesioginės nuosakos formų rasta prijungiamojo ryšio objektiniuose junginiuose, taigi čia daugiausia rasta ir asmenų formų. 5 lentelėje akivaizdžiai matyti, kad vyrauja trečiasis asmuo – ši tendencija būdinga ir morfologiškai anotuotame tekstyne, čia trečiasis asmuo sudaro 81,3 proc. (Rimkutė 2006: 35). 286 trečiojo asmens atvejai rasti prijungiamojo ryšio objektiniuose junginiuose, pvz.: plauna indus, purto galvą. 62 atvejai nustatyti tarpusavio sąsajos subjektiniuose junginiuose, pvz.: pasitaikė proga, konferencija vyks. 11 trečiojo asmens formų rasta prijungiamojo ryšio aplinkybiniuose junginiuose, pvz.: dalyvaus rinkimuose, laikė rankose. 5 LENTELĖ. Skaičiaus ir asmens pasiskirstymas Skaičius ir asmuo Sk. Proc. 3 asm. 359 94,7 vns. 1 asm. 8 2,1 dgs. 1 asm. 51,3 dgs. 2 asm. 51,3 vns. 2 asm. 2 0,5 Iš viso 379 100,0 7 vienaskaitos pirmojo asmens atvejai rasti prijungiamojo ryšio objektiniuose junginiuose, pvz.: turėjau progos, skaičiau paskaitą. Vienaskaitos antrasis asmuo vartojamas rečiausiai, abu atvejai rasti tarpusavio sąsajos objektiniuose junginiuose: būk vyras, būk žmogus. Daugiskaitos pirmasis asmuo dažnesnis prijungiamojo ryšio objektiniuose junginiuose, pvz.: turime galimybę, atkreipiame dėmesį. Visi daugiskaitos antrojo asmens pavartojimo atvejai rasti prijungiamuosiuose objektiniuose junginiuose, pvz.: paspauskite mygtuką, nepraleiskite Straipsniai / Articles 123 Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos progos. Kaip matyti iš pavyzdžių, tarp vienaskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens dominuoja liepiamosios nuosakos formos. Sangrąžinių ir nesangrąžinių formų pasiskirstymas LKDFŽ dvižodžiuose PJ atitinka bendrus rašytinės kalbos dėsningumus: žodyne sangrąžinės formos sudaro 10,6 proc., tekstyne – 12,3 proc.; nesangrąžinių formų tiek žodyne, tiek tekstyne daugiausia – atitinkamai 89,4 ir 87,7 proc.6 Apibendrinant 2.1.1 poskyryje pateiktus duomenis, galima teigti, kad veiksmažodžių gramatinių formų vartosena iš esmės atitinka lietuvių kalbos vartosenos dėsningumus. Vis dėlto iš nuosakų ir asmenų kategorijų apžvalgos matyti, kad tas narys, kuris dominuoja, dažniausiai užima didesnę dalį nei tekstyne dažniausiai vartojamos formos (pavyzdžiui, PJ būtasis kartinis laikas). Galima daryti prielaidą, kad šiuos rezultatus lemia tai, jog analizuoti pastovieji junginiai, arba yra pernelyg mažas gramatinių formų skaičius, kad išryškėtų aiškesnė vartosena. 2.2. Vardažodžių formos 2.2.1. Linksnio kategorija Toliau aprašyta, kaip pasiskirsto kiekvieno linksnio vartosena, atsižvelgiant į tai, kokį išreiškia sintaksinį ryšį. Skaičiuojant linksnius neatsižvelgta į kalbos dalį, į giminę, skaičių ir kitus gramatinius požymius (pavyzdžiui, ar daiktavardis yra tikrinis, ar bendrinis, sangrąžinis ar nesangrąžinis; ar dalyvis yra įvardžiuotinis, ar neįvardžiuotinis; ar pavartotas nelyginamojo, ar aukštesniojo laipsnio būdvardis ir pan.). Pirmiausia pateikiame bendrą LKDFŽ dvižodžių keliaformių ir vienaformių PJ linksnių ir rašytinės kalbos tekstyne pavartotų žodžių linksnių dažnumo lentelę. Nors šiame straipsnyje analizuojami keliomis kaitybinėmis formomis pavartoti dvižodžiai PJ, bet, aptariant linksnių pasiskirstymą, norisi atkreipti dėmesį ir į viena forma pavartotus dvižodžius junginius7. Palyginti keliaformių ir vienaformių PJ linksnius įdomu dėl to, kad keliaformių PJ linksnių vartosena, 6 Skaičiuotos visos veiksmažodžių formos, taip pat ir veiksmažodiniai daiktavardžiai. 7 Vienaformiais laikomi tokie PJ, kurie LKDFŽ užfiksuoti viena kaitybine forma (plačiau žr. Rimkutė ir kt. 2015). Dalis vienaformių iš tikrųjų yra visiškai sustabarėję ir kaip PJ vartojami viena forma (dėmesio centre, konkurso keliu); tokių PJ vienas dėmuo (dažniausiai antrasis) yra sustabarėjęs ir tai lemia viso junginio stabilumą. Dalis vienaformių yra tokie, kurie tik LKDFŽ užfiksuoti viena (paprastai dažniausia) forma, nors vartosenoje gali būti kaitomi, pvz.: skristi lėktuvu, atrankos rungtynių, Šventajame Rašte. 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ atstovauti valstybei, keletui dienų, projektui finansuoti. Jei naudininkas vartojamas kairėje, tai dažniausiai bus kiekį reiškiantys junginiai, kurių pirmasis dėmuo yra vardažodis (kaip pavyzdyje keletui dienų). Prijungiamojo ryšio subjektiniuose junginiuose naudininkas įprastesnis dešinėje, pvz.: atėjus pavasariui, lyjant lietui. Tokie junginiai, kaip vaikui augant, saulei šviečiant, kaip galima spręsti iš negausių duomenų, nėra lietuvių kalbai įprastos struktūros subjektiniams santykiams išreikšti. Rasti tik šeši atvejai, kai naudininku išreikšti aplinkybiniai junginiai: maždaug pusei, narystei ES / NATO, atidėkite rytdienai, tad negalima daryti išsamesnių apibendrinimų apie naudininko vartoseną šio tipo junginiuose. Tiek pat naudininko rasta ir sujungiamuosiuose junginiuose, pvz.: broliams, seserims; merui, valdybai. 2.2.1.4. Galininkas Kaip jau ne kartą minėta, dėl to, kad tarp dvižodžių PJ dominuoja prijungiamojo ryšio požymio raiškos junginiai, pati dažniausia galininko vartosena būtent šio tipo junginiuose (žr. 10 lentelę), pvz.: nemažas sumas, Lietuvos visuomenę. Tai, kad dviem trečdaliais atvejų galininkas eina dešinėje, paaiškintina tuo, jog vyrauja junginiai su nederinamaisiais pažyminiais, vadinasi, gali būti kaitomas tik antrasis dėmuo, pvz.: Lietuvos visuomenę / visuomenės / visuomenei / visuomenė. 10 LENTELĖ. Galininko pasiskirstymas Eil. nr. Sintaksinis ryšys Kairė, sk. Kairė, proc. Dešinė, sk. Dešinė, proc. Iš viso Dalis tarp visų junginių, proc. 1Prijungiamasis: požymis 1880 35,3 3442 64,7 5322 14,3 2Prijungiamasis: objektas 39 9,1 390 90,9 429 53,3 3Sujungiamasis 550,0 550,0 10 13,5 4Prijungiamasis: aplinkybės 333,3 666,7 911,4 Iš viso 1927 3843 5770 Palyginus visų linksnių vartoseną (žr. 13 lentelę), matyti, kad galininkas – tipiškiausias linksnis prijungiamojo ryšio objektiniams junginiams išreikšti (sudaro 53,3 proc. visų šio ryšio PJ). Būtina paminėti, kad daugiau nei 90 proc. Straipsniai / Articles 131 Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos atvejų galininkas eina dešinėje, nes dažniausi šio tipo junginiai yra veiksmažodis + daiktavardis struktūros, pvz.: užkirsti kelią, turėjo progą. Kairėje galininkas vartojamas, jei pirmuoju dėmeniu eina kiekį reiškiantis vardažodis, pvz.: šimtą metų, tūkstantį litų. Tiesa, rasti keli ne visai tipiški junginiai, kuriuose galininkas pavartotas kairėje: poveikį aplinkai (nes valdo daiktavardis), problemą spręsti (nes inversinė žodžių tvarka). Prijungiamojo ryšio aplinkybinių junginių rasti tik 9, o sujungiamojo ryšio – 10 pavyzdžių, šiuos junginius iliustruoja tokie pavyzdžiai: sąskaitas bankuose, vakar rytą (aplinkybiniai) ir langus, duris; rankas, kojas (sujungiamieji). 2.2.1.5. Įnagininkas Dauguma prijungiamojo ryšio požymio raiškos junginių yra kaitomi, todėl jie pavartoti ir įnagininko forma, pvz.: teikiamais malonumais, Lenkijos karaliumi. Minėta, kad vyrauja junginiai su nederinamuoju pažyminiu, todėl įnagininkas dvigubai dažniau būna dešinėje, o ne kairėje (žr. 11 lentelę). Iš pateiktų apibendrintų visų linksnių duomenų (žr. 13 lentelę) matyti, kad įnagininkas (išskyrus šauksmininką) – rečiausias linksnis požymio raiškos junginiams išreikšti, nes šis linksnis sudaro tik 4,5 proc. 11 LENTELĖ. Įnagininko pasiskirstymas Eil. nr. Sintaksinis ryšys Kairė, sk. Kairė, proc. Dešinė, sk. Dešinė, proc. Iš viso Dalis tarp visų junginių, proc. 1Prijungiamasis: požymis 628 37,2 1060 62,8 1688 4,5 2Prijungiamasis: objektas 310,7 25 89,3 28 3,5 3Prijungiamasis: aplinkybės 133,3 266,7 33,8 Iš viso 632 1087 1719 Dėl retos įnagininko vartosenos rasti tik 28 šio linksnio atvejai prijungiamojo ryšio objektiniuose junginiuose. Dažniausia tokių junginių struktūra – veiksmažodis + daiktavardis, pvz.: pripažinti kaltais, gūžtelėjo pečiais. Rasti keli pavyzdžiai, kai įnagininko reikalauja veiksmažodiniai daiktavardžiai, pvz.: buvimą savimi, pasitikėjimas savimi. Kairėje įnagininkas vartojamas tik tada, kai eina kiekį reiškiančiuose junginiuose, pvz.: šimtu procentų. Paminėtina, kad tarp prijungiamojo ryšio aplinkybinių junginių su įnagininku rastos dvi laiką reiškiančios samplaikos: mėnesių mėnesiais, metų metais. 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ Dar vienas junginys, kuriame įnagininkas pavartotas kairėje, yra ambasadoriumi Lietuvoje. 2.2.1.6. Vietininkas Klasifikuojant duomenis Boizou ir kt. 2015b aprašytam tyrimui, kilo daug klausimų, kur priskirti junginius su vietininku – tokių neaiškumų sukėlė tai, kad analizuoti dvižodžiai junginiai. Jei būtų analizuoti trižodžiai junginiai, turbūt prie daugelio jų būtų pavartoti veiksmažodžiai, iš kurių reikšmių būtų galima tiksliau nustatyti junginio tipą. Klasifikuojant dvižodžius junginius su vietininku, kaip matyti 12 lentelėje, didžioji jų dalis priskirta prijungiamojo ryšio požymio raiškos junginiams, pvz.: grožio konkursuose, viršutinėje dalyje, universalinėje parduotuvėje. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai vietą reiškiantys junginiai. Taip ir būtų, jei šalia būtų pavartoti veiksmažodžiai, pvz.: dalyvauti grožio konkursuose, pirkti universalinėje parduotuvėje. Kita vertus, šie junginiai yra autonomiški, laikytini tipiškomis kolokacijomis, todėl traktuoti kaip požymį reiškiančių junginių kaitybinės formos. Taigi visos požymį reiškiančių junginių formos (neatsižvelgiant į linksnį) priskirtos minėtam junginių tipui, pvz.: trečia vieta, trečioje vietoje, trečioji vieta, trečiojoje vietoje, trečios vietos, trečiosios vietos, trečią vietą, trečiąją vietą, trečiąsias vietas. Dėl šios priežasties ir junginiai su vietininku pateko tarp prijungiamojo ryšio požymio raiškos junginių. Kaip matyti iš anksčiau pateiktų pavyzdžių, vietininkas yra vartojamas ir junginiuose su derinamaisiais, ir su nederinamaisiais pažyminiais, šis linksnis dažniau eina dešinėje. 12 LENTELĖ. Vietininko pasiskirstymas Eil. nr. Sintaksinis ryšys Kairė, sk. Kairė, proc. Dešinė, sk. Dešinė, proc. Iš viso Dalis tarp visų junginių, proc. 1Prijungiamasis: požymis 716 28,6 1786 71,4 2502 6,7 2Prijungiamasis: aplinkybės 25,0 38 95,0 40 50,6 3Sujungiamasis 250,0 250,0 45,4 4Prijungiamasis: objektas 3100,0 00,0 30,4 Iš viso 723 1826 2549 Kaip ir buvo galima tikėtis, vietininkas dažniausiai iš visų linksnių vartotas prijungiamojo ryšio aplinkybiniuose junginiuose – sudaro 50,6 proc. (žr. Straipsniai / Articles 133 Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos 12 ir 13 lenteles). Beveik visais atvejais vietininkas eina dešinėje, jis gali būti valdomas tiek veiksmažodžių, tiek daiktavardžių, pvz.: gulėdamas lovoje, sąskaitas bankuose, pakimba ore, paliko ramybėje, turėdama galvoje. Kairėje eina tik dviejose vieno junginio formose: projekte numatoma / numatyta. Tarp analizuotų dvižodžių PJ su vietininku rasti keturi sujungiamojo ryšio pavyzdžiai: Vilniuje, Kaune; Latvijoje, Estijoje. Kaip matyti iš pavyzdžių, visais atvejais reiškiama konkreti vieta. Rasti tik trys prijungiamojo ryšio objektiniai junginiai su vietininku: daugelyje valstybių, daugelyje šalių, laiške romiečiams. Kaip rašyta anksčiau, nors šiuos junginius būtų galima laikyti vietos aplinkybės raiška, bet atsižvelgiant į viso junginio (o ne vienos kurios nors jo kaitybinės formos) reikšmę, tokie junginiai priskirti objektiniams. 2.2.1.7. Kiti linksniai Kadangi šauksmininkas – vienas rečiausiai vartojamų lietuvių kalbos linksnių (plg. rašytinės kalbos tekstyne sudaro 0,48 proc., sakytinės kalbos tekstyne dgs. šauksmininkas sudaro 0,3 proc., o vns. šauksmininkas – 3,3 proc., todėl nestebina ir tai, kad LKDFŽ iš viso rasti tik 49 šio linksnio pavartojimo atvejai. Visi jie rasti prijungiamojo ryšio požymio raiškos junginiuose, pvz.: gerbiamasis pirmininke, mielas skaitytojau, viešpatie dieve, mieli kolegos. 24 šauksmininko atvejai pavartoti kairėje, o 25 – dešinėje pusėje, vadinasi, beveik visais atvejais šauksmininkas vartojamas junginiuose su derinamaisiais pažyminiais. Rasti trys iliatyvo atvejai (jie atskirti nuo vietininko) taip pat prijungiamojo ryšio požymio raiškos junginiuose, pvz.: savivaldybės nuosavybėn, valstybės nuosavybėn. 2.2.1.8. Linksnių vartosenos apibendrinimas Apibendrinus linksnių (išskyrus šauksmininką ir iliatyvą) vartosenos rezultatus, 13 lentelėje matyti, kurie linksniai dominuoja tam tikro tipo junginiuose. Kaip minėta anksčiau, dėl to, kad tarp dvižodžių LKDFŽ junginių vyrauja prijungiamojo ryšio požymio raiškos junginiai, statistiniai duomenys apie linksnių vartoseną yra nulemti šio tipo junginių vartosenos, vis dėlto galima daryti išvadas apie linksnių vartoseną ir kitų, nei požymio raiškos, tipų junginiams išreikšti. 13 lentelėje matyti, kad tik vardininkas LKDFŽ dvižodžiuose PJ vartotas tarpusavio sąsajos tiek subjektiniams, tiek objektiniams junginiams išreikšti. Tai galima paaiškinti tuo, kad šių tipų junginiai, remiantis DLKG klasifikacija, dažniausiai sudaromi tik su vardininku. Prijungiamojo ryšio subjektinius junginius sudaro tik naudininkas. Remiantis LKDFŽ dvižodžių PJ duomenimis, galima teigti, kad tipiškiausia 134 Acta Linguistica Lithuanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ prijungiamųjų subjektinių junginių struktūra yra padalyvis + daiktavardžio naudininkas. Jei nesilaikytume tradicinės DLKG pateiktos klasifikacijos, tai tarpusavio sąsajos subjektinius ir objektinius, taip pat prijungiamuosius subjektinius junginius galėtume klasifikuoti kartu, ir taip geriau išryškėtų linksniai, kuriais nusakomi subjektiniai santykiai: vardininkas ir naudininkas (su padalyviais). Šiuos tris junginių tipus vienija ir tai, kad juos sudaro tik daiktavardžiai ir veiksmažodžiai. Aiškiausi yra prijungiamojo ryšio junginiai (išskyrus subjektinius), juose geriausiai matyti linksnių pasiskirstymas. Objektiniuose, aplinkybiniuose ir požymio junginiuose išryškėja vienas dominuojantis linksnis (sudarantis daugiau nei pusę visos vartosenos, atitinkamai galininkas, vietininkas ir kilmininkas). Prijungiamojo ryšio objektiniuose junginiuose dominuoja galininkas – sudaro daugiau negu 53 proc. Antras pagal dažnumą – kilmininkas (28,8 proc.), trečias – naudininkas (7,5 proc.). Kaip minėta anksčiau, kiek nustebino vardininko vartosena objektiniuose junginiuose (čia vardininkas sudaro 6,6 proc.), bet tai paaiškintina tuo, kad pavartoti kiekį reiškiantys junginiai. Jei būtų nesilaikoma tradicinės gramatikos požiūrio ir kiekį reiškiantys junginiai būtų klasifikuojami kaip aplinkybiniai, tada būtų aiškesnis ir nuoseklesnis objektinių junginių linksnių pasiskirstymas. Daugiau nei pusė prijungiamojo ryšio aplinkybinių junginių sudaryta su vietininku, antras pagal dažnumą eina kilmininkas (15,2 proc.), toliau rikiuojasi vardininkas ir galininkas (abu linksniai sudaro po 11,4 proc.). Kiek stebina vardininko vartosena aplinkybiniams junginiams sudaryti, bet turbūt dėl mažo junginių skaičiaus (iš viso rasti tik 77 aplinkybiniai junginiai) neatsiskleidžia linksnių vartosenos dėsningumai šio tipo junginiuose. Aplinkybiniams junginiams dar būdinga ypatybė, kad vienas dėmuo (dažniausiai kairysis) yra kaitomas (keičiasi linksnis arba laikas, skaičius ir asmuo), o kitas dėmuo (tai dažniausiai vietininkas, kartais prieveiksmis) nesikeičia, pvz.: atstovybės / atstovybė Lietuvoje; dalyvavo / dalyvauti / dalyvaus rinkimuose; vakar ryte / rytą; maždaug pusė / pusę. Kitų tipų junginiuose pavartotiems žodžiams būdingas didesnis kaitomumas. Prijungiamojo ryšio požymio raiškos junginiuose pavartoti visi linksniai, nes šio tipo junginių rasta daugiausia (sudaro daugiau nei 95 proc. visų junginių), tad čia galima įžvelgti linksnių vartosenos dėsningumus. Jie patvirtina (ir beveik atkartoja) 6 lentelėje pateiktus duomenis apie dvižodžių keliaformių PJ linksnių pasiskirstymą ir pagal dažnumą linksniai išsirikiuoja taip: kilmininkas – 50,4 proc., vardininkas – 18,7 proc., galininkas – 14,3 proc., vietininkas – 6,7 proc., naudininkas – 5,3 proc. ir įnagininkas – 4,5 proc. Straipsniai / Articles 135 Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos Kaip ne kartą sakyta, kilmininko dominavimą šiuose ir kituose junginiuose lemia tai, kad LKDFŽ dvižodžiai junginiai dažniausiai sudaryti su nederinamaisiais pažyminiais. Kitų linksnių dažnumas patvirtina ankstesniuose tyrimuose aprašytą sakytinės ir rašytinės lietuvių kalbos linksnių dažnumą. Sujungiamąjį ryšį gali išreikšti visi linksniai, tiesa, šio tipo junginiuose nepavartotas įnagininkas, bet tai nereiškia, kad įnagininkui tokia vartosena negalima. Tiesiog dėl retos įnagininko vartosenos į LKDFŽ nepateko sujungiamojo ryšio dvižodžiai junginiai su šiuo linksniu. Kadangi sujungiamiesiems junginiams nebūdinga specifinė gramatinių formų raiška, čia galima kalbėti tik apie bendruosius linksnių dažnumo dėsningumus (jie labiau atspindi linksnių vartoseną tekstyne, o ne žodyne). Šiuos dėsningumus patvirtina ir 13 lentelėje pateikti duomenys: dažniausias vardininkas, kilmininkas (beveik po 38 proc.) ir galininkas (daugiau nei 13 proc.). 2.2.2. Kitos vardažodžių kategorijos Šiame poskyryje aptartos giminės, skaičiaus, laipsnio ir apibrėžtumo kategorijos. Skaičiuojant minėtas kategorijas kartais įtrauktos ir kai kurios veiksmažodžių formos. Kaip jau minėta, didžiausią dalį analizuojamų dvižodžių PJ sudaro tie, kurie priskirti prijungiamojo ryšio požymio raiškos junginiams, todėl šio tipo junginiai iš esmės ir nulemia toliau aptarsimų gramatinių kategorijų pasiskirstymą. 2.2.2.1. Giminės kategorija Skaičiuojant vardažodžių giminės kategoriją įtraukti ir dalyvių bei pusdalyvių duomenys, nes šios formos analizuotuose dvižodžiuose PJ dažniausiai vartotos kaip derinamieji žodžiai. LKDFŽ dvižodžių junginių giminių pasiskirstymas matyti 14 lentelėje. 14 LENTELĖ. Giminės formų pasiskirstymas Giminė Sk. Proc. vyriškoji 21039 54,58 moteriškoji 17500 45,4 bevardė 6 0,02 Iš viso 38545 100,00 Vyriškosios giminės formų dažnumas beveik nesiskiria nuo tekstyno duomenų – čia sudaro 57,2 proc., gerokai skiriasi moteriškosios ir bevardės giminių vartosena – tekstyne jos sudaro atitinkamai 36,6 ir 2,6 proc. (Rimkutė 136 Acta Linguistica Lithuanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ 13 LENTELĖ. Apibendrintas linksnių pasiskirstymas (pilku fonu pažymėtas vienintelis arba dažniausiai tam tikrą sintaksinį ryšį sudarantis linksnis) Eil. nr. Sintaksinis ryšys / linksnis V., sk. V., proc. K., sk. K., proc. N., sk. N., proc. G., sk. G., proc. Įn., sk. Įn., proc. Vt., sk. Vt., proc. Iš viso, sk. 1 Tarpusavio sąsaja: subjektas 64 100,0 00,0 00,0 00,0 00,0 00,0 64 2Tarpusavio sąsaja: objektas 34 100,0 00,0 00,0 00,0 00,0 00,0 34 3Prijungiamasis: subjektas 00,0 00,0 32 100,0 00,0 00,0 00,0 32 4Prijungiamasis: objektas 53 6,6 232 28,8 60 7,5 429 53,3 28 3,5 3 0,4 805 5Prijungiamasis: aplinkybės 911,4 12 15,2 67,6 911,4 33,8 40 50,6 79 6Prijungiamasis: požymis 6982 18,7 18802 50,4 1986 5,3 5322 14,3 1688 4,5 2502 6,7 37282 7Sujungiamasis 28 37,8 28 37,8 45,4 10 13,5 00,0 45,4 74 Iš viso 7170 19074 2088 5770 1719 2549 38370 Straipsniai / Articles 137 Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos 2006: 31–32). Šiuos rezultatus lėmė tai, kad tekstyne prie giminės kategorijos įtrauktos ir tos įvardžių bei skaitvardžių formos, kurioms nebūdinga giminės kategorija (pvz.: kas, mano, aš, dešimt, penkiolika, dvejetas11) – šios formos sudaro 3,6 proc. Vis dėlto galima teigti, kad dvižodžių PJ giminių pasiskirstymas atitinka rašytinės kalbos šių formų vartosenos dėsningumus. 2.2.2.2. Skaičiaus kategorija Skaičiuojant vienaskaitos ir daugiskaitos formas, neįtrauktos veiksmažodžių asmenuojamųjų formų skaičiaus formos, nes jos aptartos kartu su asmens kategorija (žr. 5 lentelę), o įskaičiuotos dalyvių ir pusdalyvių formos. LKDFŽ dvižodžių keliaformių PJ du trečdalius sudaro vienaskaitos formos, žr. 15 lentelę. 15 LENTELĖ. Skaičiaus formų pasiskirstymas Skaičius Sk. Proc. vienaskaita 25650 66,95 daugiskaita 12665 33,05 Iš viso 38315 100,00 15 lentelėje pateikti skaičiai beveik identiški rašytinės kalbos tekstyno duomenims: šiame šaltinyje vienaskaita sudaro 67,27 proc., o daugiskaita 32,73 proc. (Rimkutė 2006: 32). Kalbant apie daugiskaitą, svarbu pabrėžti, kad dalis PJ vartojami būtent tik daugiskaitos forma, plg. Jungtinės Tautos, mirties aplinkybės, meteorologinės sąlygos (Boizou ir kt. 2015a: 46). Tekstyne rasta ir dviskaitos formų, kai kuriems vardažodžiams nebūdingos skaičiaus formos (pvz.: dešimt, dvylika, keliolika – jos tekstyne išskirtos į atskirą grupę), todėl negalima visiškai tiksliai lyginti analizuotų dvižodžių PJ ir tekstyno duomenų. Vis dėlto suskaičiavus tekstyne rastų daiktavardžių, būdvardžių, įvardžių, skaitvardžių, dalyvių ir pusdalyvių tik vienaskaitos ir daugiskaitos formas, matyti, kad beveik visiškai sutampa dvižodžių PJ ir tekstyno skaičiaus kategorijos duomenys. 2.2.2.3. Laipsnio kategorija Dalis PJ vartojami kuria nors viena laipsnio forma (pvz.: Aukščiausiasis Teismas), dalis – gali būti vartojami keliomis laipsnio formomis (pvz.: įvairūs būdai, įvairiausi būdai) (Boizou ir kt. 2015a: 47). Analizuotų dvižodžių PJ laipsnio 11 Dėl šių ir kitų formų giminių (taip pat ir kitų gramatinių kategorijų) yra įvairių nuomonių (plg. Paulauskienė 1994; Judžentis 2012). Remtasi lietuvių kalbos morfologinio anotatoriaus pateiktais duomenimis (žr. http://tekstynas.vdu.lt/). 138 Acta Linguistica Lithuanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ formos atitinka rašytinės kalbos šios kategorijos vartosenos dėsningumus – vyrauja nelyginamojo laipsnio formos, žr. 16 lentelę. 16 LENTELĖ. Laipsnio formų pasiskirstymas Laipsnis Sk. Proc. nelyginamasis 6300 95,93 aukščiausiasis 135 2,06 aukštesnysis 132 2,01 Iš viso 6567 100,00 Vis dėlto gana stipriai skiriasi laipsnio formų procentinė išraiška tarp analizuotų LKDFŽ junginių ir tekstyne pavartotų formų: nelyginamasis laipsnis tekstyne sudaro 87,5 proc., tarp dvižodžių PJ beveik vienodą dalį sudaro aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formos, o tekstyne išryškėja didesnis skirtumas – aukštesnysis laipsnis sudaro 8 proc., o aukščiausiasis – 4,5 proc. (Rimkutė 2006: 36). 2.2.2.4. Apibrėžtumo kategorija Kaip ir buvo galima numanyti, tarp analizuotų junginių neįvardžiuotinių formų yra daugiausia, žr. 17 lentelę. 17 LENTELĖ. Įvardžiuotinių ir neįvardžiuotinių formų pasiskirstymas Formos Sk. Proc. neįvardžiuotinės 6714 81,9 įvardžiuotinės 1480 18,1 Iš viso 8194 100,0 Palyginus su rašytinės kalbos tekstyno duomenimis (Rimkutė 2006: 33), matyti, kad vartosenos dėsningumai tokie patys, bet procentinė išraiška gana skirtinga: tekstyne neįvardžiuotinės formos sudaro 93,6 proc., o įvardžiuotinės – 6,4 proc. Šiuos skirtumus gali lemti tai, kad, kaip minėta poskyrio pradžioje, giminės, skaičiaus, laipsnio, apibrėžtumo kategorijas iš esmės lemia prijungiamojo ryšio požymio raiškos junginių gramatinės kategorijos, taip pat tai, kad tarp dvižodžių PJ labai dažnas morfologinės struktūros modelis būdvardis + daiktavardis ir retesnis modelis skaitvardis + daiktavardis (Boizou ir kt. 2015b: 121). Tiek būdvardžiai, tiek kelintiniai skaitvardžiai gali būti įvardžiuotiniai ir tai galima laikyti priežastimi, dėl ko tarp analizuotų dvižodžių PJ gana daug Straipsniai / Articles 139 Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos įvardžiuotinių formų. Didesnį įvardžiuotinių formų dažnumą lemia ir tai, kad tarp LKDFŽ pateiktų dvižodžių PJ nemažai yra terminų, pareigybių įvardijimų, institucijų pavadinimų, kurie paprastai būna įvardžiuotiniai, pvz.: gyvenamasis namas, lengvoji atletika, pirmojo vicemero, Raudonasis Kryžius. Apibendrinus 2.2.2 poskyryje aptartas gramatines kategorijas, matyti, kad šiame straipsnyje analizuotiems dvižodžiams PJ būdingas panašus gramatinių formų pasiskirstymas kaip ir rašytinės kalbos tekstyne. Vis dėlto kai kurių kategorijų procentinė išraiška skyrėsi, nes tekstyne rasta įvairesnių formų (pavyzdžiui, dviskaitos, neturinčių skaičiaus, giminės kategorijų ir pan.), o tarp analizuotų dvižodžių PJ tokių formų įvairovė daug mažesnė arba tokių formų visai nerasta. Be to, kai kurių formų skirtumus lemia PJ ypatybės (terminai, institucijų pavadinimai ir pan.). 3. IŠVADOS 1. LKDFŽ pateiktuose ir šiame straipsnyje analizuotuose dvižodžiuose PJ dominuoja daiktavardžiai (74,55 proc.), antri pagal dažnumą būdvardžiai (16,11 proc.), treti – veiksmažodžiai (5,2 proc.). Kalbos dalių pasiskirstymas neatitinka rašytinės ir sakytinės kalbos dėsningumų. Skirtingą vartoseną nulėmė žodyno sudarymo principas (kiekviename junginyje būtinai turi būti vienas daiktavardis) ir tai, jog analizuoti dvižodžiai pastovieji junginiai, tad juose negali būti didelės kalbos dalių įvairovės. 2. Analizuotuose junginiuose daugiau pavartota asmenuojamųjų veiksmažodžių formų; iš neasmenuojamųjų dominuoja bendratys (70 proc.). Daugiau negu pusę visų asmenuojamųjų formų laikų sudaro būtasis kartinis laikas, o esamasis sudaro apie 42 proc. Didžiąją nuosakos kategorijos dalį užima tiesioginė nuosaka (96,6 proc.); vyrauja trečiasis asmuo (94,7 proc.). Analizuotų junginių veiksmažodžių gramatinių formų vartosena daug nesiskiria nuo rašytinės kalbos tekstyno duomenų, nors dominuojantis atitinkamos kategorijos narys sudaro kiek didesnę dalį nei tekstyne (tai galioja ir vardažodžių gramatinėms kategorijoms). 3. Dažniau ir rečiau vartojamų linksnių vartosena patvirtina ankstesniuose tyrimuose aprašytus sakytinės ir rašytinės lietuvių kalbos linksnių dažnumo dėsningumus. Dažniausiai analizuotuose PJ vartojami šie linksniai: kilmininkas (49,64 proc.), vardininkas (18,66 proc.), galininkas (15,02 proc.). Kilmininko dominavimą lemia tai, kad LKDFŽ dvižodžiai junginiai dažniausiai sudaryti su nederinamaisiais pažyminiais, išreikštais kilmininku. Vienaformiuose dvižodžiuose PJ išryškėja daug dažnesnė (nei