„Dėka“ dabartinėje lietuvių kalboje

Straipsniai / Articles 89 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, tipologija, valentingumas, semantika. DĖKA DABARTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE Dėka in Contemporary Lithuanian Language ANOTACIJA Šio straipsnio objektas – daiktavardiškai ir prielinksniškai vartojamas dėka. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, kalbama apie dėka ir jo konstrukcijų su kilmininku leksinę sudėtį ir semantiką. Dėka komplementu eina konkretūs ir abstraktūs daiktavardžiai ar juos pavaduojantys įvardžiai. Be priežasties, prielinksnio dėka konstrukcijomis pasakomos ir kitos grynos arba sinkretinės aplinkybių ar objekto reikšmės. Atsižvelgiant į vartosenos polinkius, yra pagrindo dėka konstrukcijas vertinti naujai; plėsti, tikslinti kalbos normą. Esminiai žodžiai: daiktavardis dėka, prielinksnis dėka, dėka konstrukcijų reikšmės, kalbos normos aspektas. ANNOTATION The object of the article is the use of dėka as a noun or a preposition. With reference to the material from The Corpus of Contemporary Lithuanian language (CCLL), the article addresses dėka and the lexical composition and semantics of its constructions with the genitive case. Concrete and abstract nouns or pronouns substituting for them are used as the complement of dėka. In addition to the causal meaning, the constructions with the preposition dėka also express other pure or syncretic meanings of adverbial modifiers or object. Taking into account the usage tendencies, there are grounds to re-evaluate dėka constructions in a new light; to expand and revise the linguistic norm. KEYWORDS: noun dėka, preposition dėka, meanings of dėka constructions, aspect of linguistic norm. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXV 1. DĖKA DEFINICIJA ŽODYNUOSE Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe)1 dėka teikiamas kaip moteriškosios giminės daiktavardis, vartojamas dviem reikšmėmis: (1) ‘padėka2, dėkojimas’ (žr. 1 sakinį) ir (2) ‘malonė’3 (paprastai vartojamas polinksniu priežasčiai žymėti) (žr. 2–3 sakinius). Panašiai dėka aprašomas ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽe). Čia daiktavardžio dėka (1) reikšmė siejama su padėka ‘dėkingumo reiškimas, padėkojimas’. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BŽe) daiktavardžio dėka nėra. Teikiamà dėka kaip polinksnio4, kuris „vartojamas reiškiant palankaus veiksmo ar palankios būsenos priežastį“, definicija5. Remdamiesi BŽe, galėtume matyti, kad dabartinėje kalboje dėka vartojamas tik kaip monosemantiškas polinksnis. Ar iš tikro? Atsakyti į šį ir kitus klausimus straipsnyje pasirinkta pagal Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau DLKT), sudaryto Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centre, medžiagą (plačiau žr. 4 skyrių). (1) Palikčiau nors dėkos žodžius P.Vaič. (2) Ne tavo dėk taip atsitiko Š. (3) Turiu, bet ne iš tavo dėks Gs. Dėka yra veiksmažodžio (pa-)dėkoti ‘(pa-)reikšti padėką, pasakyti dėkui’ abstraktas, sudarytas su galūne -a (pvz.: Aš tau dėkoju už laišką / už pagalbą / kad padėjai; plg.: Tau mano širdinga (pa)dėka už laišką ir pagalbą). Veiksmažodis dėkoti „žymi santykį tarp subjekto ir adresato, išreikšto naudininku. Prielinksninė konstrukcija žymi šio santykio pagrindą“ (Ambrazas, red., 2006: 1 Antrasis Lietuvių kalbos žodyno 2 tomo (C–F) leidimas išėjo 1969 metais Vilniuje. Jo vyr. redaktorius – Jonas Kruopas. 2 Pagal LKŽe, padėka ‘dėkingumo jausmo už padarytą gerą (išskirta mano. – L. V.-S.) parodymas, padėkojimas’, pvz.: Į ponios padėką jis nieko neatsako I.Simon. 3 Plg. LKŽe teikiamą malonė reikšmės ‘gerumas, geraširdiškumas; rodomas palankumas’ (pvz.: Tada [pervargę] paleidome irklus ir atsidavėme bangų malonei (nesipriešinome joms) J.Balč.; Labai linksmi važiuojat, tik nežinot, kokioj malonėj užlaikys (gerai ar prastai priims, laikys) Ukm.) atspalvį – ‘gra lemianti aplinkybė, laimė, gerai’, pvz.: Da malónė, kad ana (karvė) nespira Dov.; Tai visa malónė, kad aš tą pašiūrę pastačiau Skr.“. Pagal DLKŽe, daiktavardis malonė vartojamas reikšmėmis: (1) ‘geraširdiškumas, gailestingas elgesys; rodomas palankumas’ ir (2) ‘iš palankumo suteikta dovana, geradarybė’. 4 Plg. vo. prielinksnį dank, vartojamą su kilmininku ir naudininku, reikšme ‘aufgrund, infolge, durch’, t. y. ‘pagrindu, pasekme, per’, pvz.: „dank einem Zufall / eines Zufalls wurde die Tat entdeckt; er gewann das Rennen dank seiner großen Erfahrungen; (ironisch) dank seiner Unpünktlichkeit erreichten wir den Zug nicht mehr. Im 19. Jahrhundert entstanden aus der Wendung »Dank sei […]«“ (cituojama pagal http://www.duden.de/rechtschreibung-/dank). 5 Dėka taip pat apibrėžia ir Elena Valiulytė Lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvydas, red., 1971: 590). Straipsniai / Articles 91 Dėka dabartinėje lietuvių kalboje 598) – motyvą6, kuris, dera sutikti su Elena Valiulyte (Ulvydas, red., 1971: 646–647), „pinte susipynęs su priežastimi“7. 2. PRIELINKSNIS8 DĖKA GRAMATIKOS DARBUOSE E. Valiulytė, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (Ambrazas, red., 2006: 441) aptardama prielinksnius, teigia, kad antriniu prielinksniu9 dėka reiškiamas „teigiamo veiksmo, būsenos ar minties pagrindas, priežastis“ (išskirta mano. – L. V.-S.). Kiek toliau, nagrinėdama priežasties reikšmės veiksmažodinius junginius, ji rašo, kad „daiktavardžio kilmininkas joje [konstrukcijoje su dėka] reiškia asmenį ar jo teigiamą požymį (išskirta mano. – L. V.-S.)“ (Ambrazas, red., 2006: 546; panašią nuomonę dar žr. Valiulytė 1986: 140; 1998: 396), pvz.: (4) Ligonis pasveiko gydytojų dėka. (cituojama pagal Ambrazas, red., 2006: 546) (5) Ryžto dėka nugalimas blogis. (cituojama pagal Ambrazas, red., 2006: 546) (6) Jis tiek daug pasiekė gabumų dėka. (cituojama pagal Ambrazas, red., 2006: 441) 6 Valentingumo teorijos požiūriu už su galininku atitinka motyvavimo – motyvo [M] funkciją, kuri būdinga daiktams, reiškiniams, kurie suvokiami kaip veiksmo ar būsenos pamatas (Sližienė 1994: 22). 7 E. Valiulytė rašo: „prielinksnis už su galininku vartojamas […] nusakant atpildą, su kuriuo dažnai pinte susipynusi priežastis […], pvz.: Ir už jį, už rasos lašą dėkoju nepažįstamam kariui, už vasaros naktų tylą, gerų darbų troškulį“. […] Prielinksnis už semantiškai suartėja su prielinksniu dėl tada, kai jie vartojami, reiškiant priežasties santykius“ (Ulvydas, red., 1971: 646–647). 8 Straipsnyje terminas prielinksnis vartojamas plačiąja prasme. Atsižvelgiama ir į tai, kad kilmininkinis dėka vartojamas ir kaip prielinksnis, ir kaip polinksnis. Kalbos kultūros požiūriu dėka kaip prielinksnio vartojimas vertinamas kaip šalutinis (dalinis) normos variantas (Šukys in Miliūnaitė, sud., 2003: 34). „Prielinksniai neturi savarankiškos leksinės reikšmės. Jų reikšmė atsiskleidžia tik žodžių junginiuose, kuriuose jie vartojami. Tas pats prielinksnis skirtingomis leksinėmis-sintaksinėmis aplinkybėmis gali būti vartojamas kitokiems santykiams reikšti, plg. žodžių junginius: išbėgti iš miško (erdvės santykių reikšmė), išbėgti iš ryto (laiko santykių reikšmė), išbėgti iš baimės (priežasties santykių reikšmė)“ (Valiulytė in Ulvydas, red., 1971: 577). Plg.: „Prielinksnis – tarnybinė kalbos dalis, kuriai priklausantys žodžiai junginyje su daiktavardžių ar jų funkcijas einančių žodžių netiesioginiais linksniais reiškia įvairius sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžių junginio ar sakinio žodžiais. Savarankiško sintaksinio vaidmens neatlieka, nekaitoma“ (Gaivenis, Keinys 1990: 158–159). 9 „Antriniais (naujybiniais) vadinami prielinksniai, kurie gali būti susieti su kitų kalbos dalių žodžiais, daugiausiai su prieveiksmiais“ (Valiulytė in Ambrazas, red., 2006: 438). Plg.: „Naujybiniais vadinami tokie prielinksniai, kurie yra išlaikę aiškius etimologinius ryšius su tais savarankiškais žodžiais, iš kurių jie kilę“ (Valiulytė in Ulvydas, red., 1971: 580). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXV Jonas Šukys (1998: 545) mano, kad vienareikšmis – savotišką priežastį reiškiantis10 – dėka „su kilmininku rodo geros veiksmo baigties ar veikėjui palankios būsenos priežastį, tiksliau – asmenį, kurio pastangomis, rūpinimusi, nuopelnu palanki veiksmo baigtis ar būsena atsiranda (išskirta mano. – L. V.-S.), pvz.: Draugo dėka išsigelbėjau“11. Jis teigia, kad „palankios būsenos sukėlėjas, priežastis yra asmuo“, ir siūlo (t. p.: 546; plg. Šukys in Miliūnaitė, sud., 2003: 35) saikingiau vartoti tokius sakinius, „kur dėka konstrukcijoje būsenos sukėlėjas yra koks reiškinys ar daiktas“: tokių „dėka konstrukcijų geriau nevartoti, […] nes dėkojama paprastai tik asmeniui12 (išskirta mano. – L. V.-S.)13“ (plg. toliau). Atsižvelgdamas į tai, kad dėka konstrukcijos, kai veiksmą ar būseną sukelia ne asmuo, o koks daiktas ir reiškinys, kalboje „palyginti dažnos“, J. Šukys (t. p.: 547) mano, kad griežtai taisyti jas netikslinga, pvz.: Gal dar kokio stebuklo dėka išplauks ir mūsų Julius; Tik gramatikos dėka galime kalba reikšti mintis. Tai, kad prielinksnio „dėka vartojimo sfera vis labiau plečiama“ ir jis sakomas „ir su kitokiais, paprastai abstrakčiais daiktavardžiais“, anksčiau savo darbuose pastebėjusi yra ir E. Valiulytė (1986: 141; 1998: 397), pvz.: Rankraštis laimingo atsitiktinumo dėka nepražuvo; Tritomės gramatikos išlyginimai, patikslinimai daromi kaip tik tų monografijų dėka. Ji (Valiulytė 1986: 141) sako: „nors šie pasakymai yra gerokai nutolę nuo atraminių minimo konstrukcijos vartojimo atvejų [t. y. tų, kai konstrukcijos sudaromos su daiktavardžiais, žyminčiais asmenis], tačiau bendra tai, kad ir jie padeda išreikšti pozityvios, teigiamos informacijos pagrindą, ir todėl gali būti pateisinami“. J. Šukys (1998: 547) nuogąstaudamas, „kad tokios dėka konstrukcijos neišstumtų gyvesnių ir savesnių raiškos būdų“, sako, kad „dažniau pirmenybę reikėtų teikti priemonės įnagininkui (čia verta net taisyti) [panašią jo nuomonę žr. Miliūnaitė, sud., 2003: 35] [žr. 7–8 sakinius], būdo įnagininkui [žr. 9–10 10 Panašią nuomonę dar žr. Girdenienė (2005: 96). 11 Plg. Šukio nuomonę jo 1978 metų knygoje Prielinksnių vartojimas (1978: 129): „Vien priežastį žymi polinksnis dėka. Jis rodo geros veiksmo baigties ar veikėjui palankios būsenos priežastį. Pvz.: Didvyriško […] darbo dėka pirmasis penkmetis buvo įvykdytas pirma laiko.“ 12 Plg. Vito Labučio (1998: 294) nuomonę: „Polinksniu dėka pasakoma tokia priežastis, kuri susijusi su dėkojimu – taigi ji tinka tuomet, kai asmuo ką nors daro tariniu pasakytojo požymio naudai“. 13 Kalbos normos požiūriu J. Šukys (Miliūnaitė, sud., 2003: 35) ko dėka, kai priežastį sukelia koks reiškinys arba daiktas, o ne asmuo, vertina kaip vengtiną (vngt.). Tai „rodo, kad vertinamasis reiškinys nėra įteisintas kaip bendrinės kalbos norma: jis vengtinas kaip jau nenorminis ir neturintis perspektyvos arba dar nenorminis, nepakankamai ištirtas ir pan.“ (Miliūnaitė, sud., 2003: 9). Plg. Kniūkšta, par., 2000: 75: „dėka – nevartoti veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti: Didelių pastangų dėka (Didelėmis pastangomis; Labai stengdamiesi) darbą baigėme laiku“. Straipsniai / Articles 93 Dėka dabartinėje lietuvių kalboje sakinius] [skirtingą jo nuomonę žr. Miliūnaitė, sud., 2003: 3514], priežasties įnagininkui [žr. 11–12 sakinius], priežastį nusakančiai prielinksnio dėl konstrukcijai [žr. 13–14 sakinius], būdo prieveiksmiui ar priežastį nusakančiai prielinksnio per konstrukcijai [žr. 15–16 sakinius], neasmenuojamosioms veiksmažodžio formoms […] [žr. 17–18 sakinius], o kai nė vieno šių raiškos būdų parinkti negalima, kartais tikslinga pertvarkyti sakinį [žr. 19–21 sakinius]“. (7) Žmogus visus darbus atlikdavo raumenų dėka (– raumenimis). (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (8) Ar įmanoma paveikti elgesį vaistų ir hormonų dėka (– vaistais ir hormonais). (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (9) Gražios išvaizdos ir liekno stoto dėka (plg. Gražia išvaizda ir lieknu stotu) jis sužavėjo visus. (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (10) Savarankiško darbo dėka (plg. Savarankišku darbu, dirbdami savarankiškai) ir silpnesni mokiniai gali iškopti į pirmūnus. (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (11) Pastatai buvo išgelbėti tik didelių pastangų dėka (plg. didelėmis pastangomis, per dideles pastangas). (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (12) Jo rūpesčio dėka (– rūpesčiu / rūpinimusi) įsteigta mokykla. (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (13) Ilgo kaklo ir kojų dėka (Dėl ilgo kaklo ir kojų; Turėdama ilgą kaklą ir kojas), žirafa yra pats aukščiausias žinduolis. (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (14) Šių priemonių dėka (plg. Dėl šių priemonių; Ėmusis/kai imtasi šių priemonių) avarijų skaičius sumažėjo. (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (15) Atsitiktinumo dėka (plg. Atsitiktinai, per atsitiktinumą) likau nesužeistas. (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (16) Pažinčių dėka (plg. Per pažintis) įsitaisė į šiltą vietą. (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (17) Naujovių dėka (plg. Pritaikę naujoves) jau gavome pelno. (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (18) Bendradarbiavimo dėka (plg. Bendradarbiaudami) įveikėme daug sunkumų. (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (19) Sniegas laikėsi šaltuko dėka (plg. Sniegą (pa)laikė šaltukas). (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (20) Pasaulis nušvito jūsų grožio dėka (plg. nuo jūsų grožio; Pasaulį nušvietė jūsų grožis). (cituojama pagal Šukys 1998: 547) (21) Jis pasveiko gero gydymo dėka (plg. Pasveikti jam padėjo geras gydymas). (cituojama pagal Šukys 1998: 547) 14 Normos požiūriu J. Šukys (Miliūnaitė, sud., 2003; 35) ko dėka būdui reikšti (panašiai kaip ir priemonei) vertina kaip neteiktiną (ntk.). Tai „rodo, kad vertinamasis reiškinys yra kalbos klaida ir bendrinei kalbai neteiktinas (nevartotinas)“ (Miliūnaitė, sud., 2003: 9). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 94 Acta Linguistica Lithuanica LXXV Iš to, kas trumpai sakyta, matyti, kad prielinksnio dėka su kilmininku konstrukcija pasakoma teigiamai vertinamo veiksmo ar palankios būsenos priežastis; dėka priklausomasis dėmuo paprastai reiškia asmenį. Abejojama, ar dėka tinkamas vartoti su negyvus (konkrečiais ir abstrakčiais) daiktus žyminčiais žodžiais. Iš siūlomų taisymų galime manyti, kad prielinksnis dėka „konkuruoja“ su priemonės, būdo, priežasties įnagininku ar kitomis priežastį reiškiančiomis konstrukcijomis. 3. APIBENDRINTA (ABSTRAKTI) PRIEŽASTIS: TEIGIAMA vs. NEIGIAMA (DĖKA vs. PER) Semantiniu požiūriu prielinksniui dėka opoziciją sudaro priežasties per, kuris „vartojamas reiškiant nepageidaujamo, neigiamo ar negalimo veiksmo priežastį15“ (Valiulytė in Ulvydas, red., 1971: 631; Valiulytė in Ambrazas, red., 2006: 451; Valiulytė 1998: 397). Priežastį reiškiantį prielinksnį per su galininku „visais atvejais gali pakeisti dėl16+kilm17“ (Valiulytė in Ambrazas, red., 2006: 545). Prielinksnio per valdomu „galininko linksniu eina abstraktūs neigiamos reikšmės daiktavardžiai (pametė per neatsargumą, skubėjimą, apsirikimą), rečiau konkretūs neutralios reikšmės daiktavardžiai (išskirta mano. – L. V.-S.) (nukentėjo per draugus)“ (Valiulytė in Ambrazas, red., 2006: 546; dar žr. Valiulytė 1986: 138t; 1998: 399; plg. Šukys 1998: 457). Pvz.: (22) Šitaip atsitiko per nesusipratimą. (cituojama pagal Šukys 1998: 457) (23) Per dvarininko saldumą ji užmiršo, kad buvo pasižadėjusi, kol gyva – ten kojos nekelti. (cituojama pagal Šukys 1998: 457) (24) Per muses čia neužmigsi. (cituojama pagal Šukys 1998: 457) (25) Per tą žvarbią gailią rasą ar ugnelė neužgeso? (cituojama pagal Šukys 1998: 457) (26) Per ją man nebėr ten gyvenimo. (cituojama pagal Šukys 1998: 457) 15 Plg. tarmėse vartojamą už su kilmininku, „reiškiant trukdančią priežastį, kliūtį“ (Valiulytė in Ulvydas, red., 1971: 646). 16 „Prielinksniai dėl, dėlei vartojami reiškiant veiksmo (taip pat būsenos, veiksminės ypatybės) priežastį“ (Valiulytė in Ulvydas, red., 1971: 590), tikslą, nuolaidą, minties ar kalbos objektą, stiprinant kito žodžio reikšmę, pvz.: Dėl gerumo jis geras (gerumo jis geras) (Valiulytė in Ambrazas, red., 2006: 441). 17 Plg.: „Priežastį reiškiantis prielinksnis per neretai gali būti keičiamas prielinksniu dėl. […] Bet prielinksnis per neigiamą vertinimą pabrėžia labiau“ (Šukys 1998: 457). Straipsniai / Articles 95 Dėka dabartinėje lietuvių kalboje J. Šukys (1998: 457) taip pat pastebi, kad „tik labai retai per konstrukcija reiškia neutraliai ar net teigiamai vertinamo veiksmo priežastį, bet čia dažniausiai yra ir būdo reikšmės atspalvis“ (plg., pavyzdžiui, 15–16 sakinius ir siūlomus jų taisymus, kur dėka konstrukcija taip pat turi būdo atspalvį), plg.: (27) Vienas iš audringiausių vandenynų per atsitiktinumą gavo Ramiojo vandenyno vardą. (cituojama pagal Šukys 1998: 457) (28) Per stebuklą išsigelbėjau. (cituojama pagal Šukys 1998: 457) (29) Per tave atgyja visas senas namas. (cituojama pagal Šukys 1998: 457) Skirtingai nei 27–29 sakiniuose su per, priežasties dėka nevartotinas, t. y. vertinamas kaip kalbos klaida, kai kalbama apie blogą baigtį arba nepalankią būseną, kai pasakomas neigiamos informacijos pagrindas (priežastis) (Šukys in Miliūnaitė, sud., 2003: 34; dar žr. Valiulytė 1998: 397). Tai, kaip sako E. Valiulytė (1986: 141), „nesiderina su paties žodžio dėka reikšme“. Bet jei dėka, remiantis BŽe, vartojamas kaip polinksnis (vadinasi, yra desemantizavęsis), ar būtinai turi derėti (žr. toliau)? Palyginkime: (30) Tavo dėka (= Per tave) esu nelaiminga. (cituojama pagal Miliūnaitė, sud., 2003: 35) (31) Rūkymo dėka (= Rūkydami) jaunuoliai gadina sau sveikatą. (cituojama pagal Miliūnaitė, sud., 2003: 35) Prielinksnių per, dėka priežasties konstrukcijos gali būti sinonimiškos dėl konstrukcijoms, kuriomis reiškiama apibendrinta priežastis, t. y. minčių, išvadų loginis pagrindas (Valiulytė 1986: 139; 1998: 399). Priežasties dėl vartosena priklausomojo daiktavardžio atžvilgiu yra (beveik) neribota: su juo sudaromos konstrukcijos su abstrakčiais ir konkrečiais, žyminčiais asmenis ar daiktus, daiktavardžiais (Valiulytė 1998: 386; plg. 1986: 136). Semantiniu požiūriu dėl konstrukcijos aprėpia (visiškai ar iš dalies) siauresnes, specializuotas reikšmes turinčias dėka ir per konstrukcijas, t. y. tas, kuriomis pasakoma teigiamos resp. neigiamos pasekmės priežastis (Valiulytė 1998: 376) (plg. 32–35 sakinius). Kaip sako Valiulytė (1998: 403–404; plg. Valiulytė 1986: 150–151), dėl konstrukcijos turi apibendrintą priežasties reikšmę, „semantiškai [jos] santykiauja su visų kitų priežasties prielinksnių konstrukcijomis, tik nevienodu mastu. […] Konstrukcijų perGal ir Kilmdėka semantinės apimtys yra beveik visiškai įtrauktos į konstrukcijų dėl semantinį lauką, o kitų konstrukcijų – tik iš dalies. Kitais žodžiais tariant, konstrukcijoms dėlKilm yra sinonimiškos konstrukcijos perGal, Kilmdėka.“ (32) Anė turėjo išeiti į žmones, ir tai tik dėl brolienės (/per brolienę). (cituojama pagal Valiulytė 1998: 400) LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXV (33) Tai tu, Algiuk, dėl tų sielių (/per sielius) ir į mokyklą pavėlavai? (cituojama pagal Valiulytė 1998: 400) (34) O dabar per jūsų šykštumą (/dėl jūsų šykštumo) kąsnio neturiu. (cituojama pagal Valiulytė 1998: 400) (35) Šio ryžto dėka (plg. dėl ryžto) blogis nugalimas, įsiviešpatauja gėris ir tiesa. (cituojama pagal Valiulytė 1998: 396) E. Valiulytė (1998: 338; plg. 1986: 150–151) skiria apibendrintos priežasties raiškos formų semantinę (hierarchiškai organizuotą opozicijų) sistemą, kur žemesnės pakopos opozicijos įeina į aukštesnės pakopos opozicijas; ji matyti 1 schemoje. Apibendrinta (abstrakti) priežastis Nežymėta Modalinė dėlKilm Teigiama Neigiama Motyvas Kilmdėka perGal užGal 1 SCHEMA. Apibendrintos priežasties sistema Kiekviena apibendrintos priežasties semantinė grupė turi savo tipišką raišką. Iš pavyzdžių buvo matyti, kad kartais tą pačią reikšmę galima pasakyti sinonimiškai, t. y. ribos tarp atskirų apibendrintos priežasties semantinių grupių raiškos būdų gali persikloti. Tada tai pačiai reikšmei pasakyti pagrečiui (gali būti) vartojamos kelios morfosintaksinės raiškos: Instr / dėka (plg. 11–12 sakinius); dėl / dėka (plg. 13–14, 35 sakinius); per / dėka (žr. 15–16, 27–29 sakinius), per / dėl (plg. 32–34 sakinius). Gyvumo atžvilgiu minėtų priežasties prielinksnių priklausomasis dėmuo, žymimas kilmininku arba galininku, pasakomas taip: dėlGen: gyvas (asmuo / gyvūnas) > negyvas (konkretus / abstraktus) daiktas; perAcc: gyvas (asmuo / gyvūnas) > negyvas (konkretus / abstraktus) daiktas; Gendėka: gyvas (asmuo / gyvūnas) > ?negyvas (konkretus / abstraktus) daiktas. Atsižvelgiant į tai, kad BŽe dėka apibrėžiamas kaip polinksnis (plačiąja prasme prielinksnis18), ir į 36–39 sakinius, kur dėkojame ir dėkingi esame ir 18 Žr. 8 išnašą. Straipsniai / Articles 97 Dėka dabartinėje lietuvių kalboje negyviems (konkretiems ir abstraktiems) daiktams, yra pagrindo plėsti ir priežasties dėka priklausomojo dėmens leistiną vartojimą – neriboti „dėkojimo asmeniui“ pagrindu19. (36) Aš laukiau progos susitikti su jumis visą ligšiolinį sąmoningą gyvenimą ir galiausiai man šypsos laimė. Už tai dėkoju atsitiktinumui, per kurį, kaip žinote iš marksisto Kazlėko paskaitų, pasireiškia būtinybė, arba lemtis. DLKT (37) Taigi nuobodulys tampa mano kūrybiškumo varikliu. Būtent už tai aš ir esu dėkinga savo nuoboduliui. DLKT (38) Grįždama į pirtį, Saliomija kaskart balsiai dėkoja girios paukščiams, medžiams, girios dvasiai. XXII Kūčių vakare Saliomija įbeda mažos eglutės kamiengalį į žemių puodą, prie šakų prisega keletą žvakių. DLKT (39) Tvirtina, kad „Peru“ yra kilęs iš žodžio „Pirua“. Kečujų kalba tai reiškia „didelę kukurūzo burbuolę“. Kiti mano, kad už savo vardą Peru turi būti dėkinga nedideliam Viru upeliui šalies šiaurėje. Savaip teisūs ir vieni, ir kiti. Peru save laiko kukurūzų tėvyne, nes kaip tik iš čia kukurūzai buvo atvežti. DLKT Be jau minėtų, šiame straipsnyje ieškoma atsakymo ir į kitus klausimus. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad per konstrukcijos, be joms tipiškos neigiamos priežasties reikšmės, tinkamos vartoti ir teigiamos ar neutralios pasekmės priežasčiai pasakyti, kodėl taisomos dėka, kai jomis pasakoma neigiamai ar neutraliai vertinamo veiksmo ar nepalankios būsenos priežastis. Matyt, remiantis tuo pačiu dėka leksinės semantikos pagrindu: paprastai dėkojame tik už gerą (žr. 1 išnašą). Iš pavyzdžio: Aš nuėjau, o čia pareigūnas, išgirdęs ko noriu, labai nustebo ir papasakojo apie situaciją, kas jau daugelį metų vyksta Lietuvoje, patarė kuo greičiau eiti į banką. Čia paaiškėjo, kad sąskaita ištuštinta. Tai yra didelė gyvenimo pamoka, už kurią esu labai dėkinga šiems džentelmenams20, matyti, kad pagrindą dėkoti turime ir dėkingi būname (galime būti) ir už neigiamo veiksmo ar nepalankios būsenos padarinius. Žiūrint į siūlomus 7–15 sakinių taisymus, darosi aišku ir tai, kad vartosenoje dėka nėra monosemantiškas. Ar / kurios kitos dėka konstrukcijų reikšmės (gali būti) pateisinamos? Pavyzdžiui, Vidas Valskys (2013: 175), patyrinėjęs dabartinę dėka vartoseną, teigia, kad „būdo (sykiu ir priemonės) ir priežasties reikšmės neretai susipynusios, pvz.: J. Loewo pokšto dėka (kaip? kodėl?) išgarsėjęs berniukas tapo interneto sensacija; […] Šios membranos dėka kremas neturi tiesioginio sąlyčio su išorine aplinka (nepatenka įvairūs mikroorganizmai liečiant rankomis)“, ir normos požiūriu siūlo vengti (bet nelaikyti nenorminiu) dėka reiškiant priežastį, kurią sukelia negyvas (konkretus, abstraktus) 19 Dar plg. išnašą 7. 20 Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/m-a-pavilioniene-prabilo-kaip-ja-apgavosukciai-dekoju-siems-dzentelmenams.d?id=70512580. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXV Tremtinys gali sekti, kur yra jo žmonės. Reikia kaip nors jų atsikratyti. Gal tasai kvanktelėjęs suopis galėtų nulakdinti juos kur į kaimo glūdumą? DLKT (70) Užstalėje, jusdamas kaip širdį maloniai šildo vokelis su honoraru, o gomurį – vėl atrastas šiame pasaulyje lengvas raudonas vynas. Tikriausiai to vyno dėka (kodėl? kaip?) jis ūmai aptiko, kad lietuvių rašytojas iš esmės visąlaik buvo šunelis, trokštantis tarnauti. DLKT (71) – Nepaisant to, jis pasirengęs tučtuojau suteikti tau nemenką kreditą, – Hela stebėjo jo reakciją. – Tai reiškia, kad Margos testamento dėka (kodėl? kaip? plg. testamento pagrindu) atgausi žemes ir dar galėsi papildomai investuoti. Panorėjęs galėsi neblogai prasikurti. Kurtas atrodė susimąstęs. – Jam reikia pinigų. DLKT (72) Pavyzdžiui, elnio ragų atšakos parodo šio gyvulio amžių, o iš lapų formos ir spalvos galima spręsti apie jo toksines ir gydomąsias savybes. Tokių ženklų dėka (kodėl? kaip?) gamtą lengviau pažinti. Nėra kalno, žvaigždės, sutvėrimo, kuris galėtų nuslėpti nuo žmogaus savo žymenis, parodančius jų „slaptingą esmę“. DLKT (73) Tai – nuostabu. Tokie puikūs rezultatai pasiekti efektyvaus gydymo ir puikios slaugos, nuoširdaus namiškių ir apylinkės gydytojos rūpesčio ligoniu dėka (kodėl? kaip?). Dabar jo sveikatos būklę seka hematologai, nes liga – lėtinė, reikalaujanti nuolatinės priežiūros. Svarbiausia, kad žmogus jaučiasi gerai. DLKT (74) „Vandenis“, priklausantis UAB „Grožis“, savavališkai veždamas keleivius ir pažeisdamas laivybos taisykles nuskendo prie Ventės rago. Tik atsitiktinumo dėka (kodėl? kaip? plg. atsitiktinai; per atsitiktinumą; dėl atsitiktinumo) išvengta žmonių aukų. DLKT (75) Nes tauta nesportuoja, nevertina kūno kultūros, todėl pakyla tik mažos žvaigždelės. Pavieniai žmonės eina pirmyn tik didelio noro ir talento dėka (kodėl? kokiomis sąlygomis?)… O skaudina sportininkų etikos stoka. Kalbu ir apie aprangą, ir apie elgesį, skambant valstybės himnui ir pagerbiant varžovus. DLKT (76) Reikia pasakyti ačiū tiems žmonėms, kurie dirbo prie tokio įstatymo. Todėl, kad medicinoj būna, kad didelių pastangų, sakysim, chirurgų arba akušerių dėka (kodėl? kaip? kokiomis sąlygomis?) galima išsaugoti gyvybę. Kartais ta gyvybė egzistuoja ilgai kaip gyvybė, kaip gyvastis, kartais ji būna be kojų, tada yra invalidas. DLKT (77) Tačiau dabar ji vaikščioja vilkėdama ypač trumpais sijonukais ir avėdama penkių colių aukščio bateliais. 5 vieta (120 cm). Šiais laikais ilgų kojų dėka (kodėl? kaip? kokiomis sąlygomis?) galima padaryti ne tik puikią karjerą, bet ir užkariauti princo širdį. Tai pavyko padaryti mažai žinomai norvegų manekenei Evai SASUM. DLKT (78) Vadovavimo dideliems kolektyvams arba moksliniams tyrimams patirtis. Ypatingi sugebėjimai, įgyti ilgalaikės profesinės veiklos dėka (kodėl? kada? plg. per ilgalaikę profesinę veiklą) unikaliems darbams atlikti. DLKT (79) T. y. žaislai tapti tų daiktų simboliais. Tam visiškai nesvarbu žaislo panašumas su tuo daiktu, kurį jis reiškia, o svarbu jo funkcija, galimybė jo [žaislo] dėka (kuo?; plg. Straipsniai / Articles 105 Dėka dabartinėje lietuvių kalboje žaislu) atlikti pavaizduojantį gestą. Tik taip, Vygotskio nuomone, ir galima paaiškinti vaikų simbolinį žaidimą. Skudurų ryšulėlis ar medinis pagaliukas. DLKT (80) * Remiamasi teorijomis, kurios galėtų paaiškinti tyrimo duomenis; * tyrimo duomenų pateikimas ir analizė; * rezultatai bei jų dėka (kaip? plg. jų pagrindu; pagal juos; remiantis jais) formuluojama teorija; * įvertinimas, diskusijos apie rezultatus; * iš mokslinės problemos išplaukiančios išvados. DLKT (81) Susitarimai, pasiekti 1 punkte nurodytos procedūros dėka (kaip? plg. nurodytos procedūros pagrindu; pagal nuradytą procedūrą), turi būti ratifikuoti ar patvirtinti pagal Valstybėse, šios Sutarties Šalyse, galiojančią tvarką. DLKT (82) Metodologija, susijusi su tyrimo metodais ir technika. Šiame darbe edukologinių tyrimų metodologiją aiškiname kaip tam tikrą pažinimo teoriją, kurios [tam tikros pažinimo teorijos] dėka (kaip? plg. kurios pagrindu) atskleidžiame mokslinio mąstymo būdą ir principus. Kitaip sakant – tai būdų ir taisyklių visuma, padedanti gerai atlikti tam tikrą darbą. DLKT (83) Tikėjimas – tai asmeninis Dievo pažinimas, kuris neįmanomas kitaip, o tik patyrimo dėka (kaip? plg. per patyrimą). DLKT (84) Rinkdamas įkalčius, jis susiduria su daugeliu nekaltų įtariamųjų, tikrina įvairias versijas, kol pagaliau loginių išvadų arba intuicijos dėka (kaip?) atskleidžia tikrąjį nusikaltėlį. Kaip ir „didžiojoje literatūroje“, detektyviniame romane tyrinėjama įvykių potekstė. DLKT (85) 1905 m. revoliucijos metu vėl, kaip ir XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, tvirtinama, kad aukštosios mokyklos įsteigimo Vilniuje dėka (kokiomis sąlygomis?) čia susitelktų nemažos lietuviško jaunimo pajėgos, ir tai pagausintų lietuviškos inteligentijos gretas, nes tie, kurie mokslus išeina svetur, dažnai… DLKT (86) Taigi ir nesustabdė veržlaus purvo ir bjaurasties srauto, tačiau padarė viską, ką galėjo. Jo pastangų dėka (plg. nors jis stengėsi / padarė viską, ką galėjo) Žemė netapo kiek gerėlesnė, o dabar metas pasitarnauti gimtosios Pažadėtosios planetos labui. Klienas atidžiai klausėsi piloto ir Makendriko pokalbio (dar plg., pavyzdžiui, sakinį (45))21. 86 sakinyje, kalbant apie nepalankią būseną (netapo gerėlesnė) vartojama nuolaidos dėka konstrukcija yra opozicinė 87 sakinyje galimam vartoti priežasties per (ar dėl) su galininku. 88 sakinyje sinonimiškomis per ir dėka pasakoma teigiamai vertinamo veiksmo priežastis (dar plg. 27–29 sakinius). Pagal šią per analogiją, vartotojas, matyt, dėka priežasčiai žymėti renkasi 89–94 sakinius, kur predikatu pasakomas veiksmas arba būsena yra vertinami neutraliai arba neigiamai. 21 Šis sakinys su teigiamu predikatu yra iš DLKT: Taigi ir nesustabdė veržlaus purvo ir bjaurasties srauto, tačiau padarė viską, ką galėjo. Jo pastangų dėka (kodėl?) Žemė tapo kiek gerėlesnė, o dabar metas pasitarnauti gimtosios Pažadėtosios planetos labui. Klienas atidžiai klausėsi piloto ir Makendriko pokalbio. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXV Pavyzdžiui, 93 sakinyje vartojama jo [Hunto] dėka konstrukcija pasakoma neigiamai vertinamo veiksmo baigties (išnyko kelios samanų rūšys) priežastis; čia, pagal normą, priežasties dėka turėtų būti keičiama per su galininku. Tačiau turimas kontekstas šią dėka konstrukciją leidžia interpretuoti, jei ne kaip teigiamos, tai mažų mažiausiai kaip neutralios veiksmo baigties priežastį (plg. nors Hunto dėka išnyko kelios samanų rūšys, bet / tačiau dabar Leno Elliso kolekcija yra viena gausiausių pasaulyje). Tuo pačiu neutraliai vertinamu priežasties padariniu gali būti grindžiama ir dėka vartosena 94 sakinyje. Kitaip sakant, kaip kartais per su galininku yra pasakoma neutraliai ir teigiamai vertinamo veiksmo arba palankios būsenos priežastis, taip dėka konstrukcija – neutraliai ar neigiamai vertinamo priežastis. Dvejopai dėka konstrukcijos gali būti suprantamos 95–96 sakiniuose: tai, ar dėka su kilmininku pasakoma teigiamai ar neigiamai vertinamo veiksmo arba (ne)palankios būsenos priežastis, priklauso nuo to, kieno atžvilgiu yra vertinama. Galima manyti, kad tais retais atvejais, kai veiksmas arba būsena gali būti vertinami neutraliai, apibendrintos priežasties raiška persikloja, t. y. vartojamos prielinksnių dėka ir per konstrukcijos. (87) Per jo pastangas (plg. dėl jo pastangų; jo pastangomis; per jį) Žemė netapo kiek gerėlesnė. (88) Todėl tapau oro pilių statytoju! – Reikalauji, kad pabusčiau, tačiau iš tikro pats miegi atmerktomis akimis ir per stebuklą, tai yra, mano dėka apeini visus spąstus ir duobes, – suktai džiaugėsi Magas. – Žinok, laimė ne amžina, per sekundę gali apvirsti dangoraižis. DLKT (89) Kitaip sakant, visiškai aišku, kad tiktai dviejų „berniukų“, jeigu taip galima sakyti – pono G. Vagnoriaus ir pono R. Survilos dėka (plg. per poną G. Vagnorių ir poną R. Survilą) visa sistema kaime buvo paleista sunaikinti niekuo jos nepakeičiant. DLKT (90) Tau žinoti nereikia. Tik ne šiame etape. – Aišku. – Aleksas padėjo peilį su šakute. Iš tikrųjų tai nieko ir nevalgė. – Mano dėdė buvo šnipas. Jūsų dėka (plg. per jus) nebegyvas. Aš per daug išsiaiškinau, tai jūs mane užmigdėt ir atgabenot šičia. Beje, o kur aš? – Čia yra vienas iš mūsų mokymo centrų, – paaiškino. DLKT (91) Ponas Ž. Juršėnas ir visa LDDP išsigando, nes nori kuo ilgiau išsilaikyti prie valdžios „lovio“ ir nė vienu žodžiu neužsimena, kad jų dėka (plg. per juos) Lietuva baigiama sugriauti. Kazimieras Uoka pabrėžia, kad visi dori lietuviai turi reikalauti priešlaikinių Seimo rinkimų. DLKT (92) Jo eilė šią šaradą man įminti? Tada pamatysim, ar buvau teisus, nukenksmindamas švilpynę. Kodėl pritilot? – Galvoju, Valentinai… Galvoju, kaip tavo dėka (plg. per tave) būčiau apsijuokus tąsyk prieš garbingą kompaniją. Ačiū mamai. Ji išgelbėjo tragedinės artistės prestižą… DLKT (93) Taiklia pavarde George’as Huntas Britanijoje taip uoliai „medžiojo“ samanas, kad jo dėka (plg. per jį), ko gero, išnyko kelios jų rūšys. Bet kaip tik tokių pastangų dėka Straipsniai / Articles 107 Dėka dabartinėje lietuvių kalboje dabar Leno Elliso kolekcija yra viena gausiausių pasaulyje. Visi 780 000 jos pavyzdžių įspausti į didelius storo popieriaus lapus. DLKT (94) O ką jau sakyti apie liaudies dainas! Simaniškių kaimo ženklai. Mano tėvukas Jonas Černa (beje, aš tapau Čarna Rozalimo klebono dėka (plg. per Rozalimo kleboną), krikšto knygoje įrašiusio mane kiek pakeista pavarde) buvo ne tik visame kaime, bet ir gerokai toliau pagarsėjęs dainininkas. Daina mane lydėjo. DLKT (95) Rasti nenuginčijamų mirtimi baudžiamų nusikaltimų įrodymų visuomet būdavo sunku, o nesąžiningų advokatų dėka (plg. per nesąžiningus advokatus) kaltieji dažnai likdavo nenubausti – pirmiausia apie tai mąstant Einsliui ateidavo į galvą O. Dž. Simpsono byla. DLKT (96) Jis įdėmiai klausėsi kontrolieriaus, tai turbūt suprato, kad šitos problemos labai seniai buvo keltos ir kai kurių mūsų frakcijos gerbiamųjų ponų dėka (plg. per kai kuriuos mūsų frakcijos gerbiamuosius ponus) šis klausimas buvo nesprendžiamas. Mūsų komitetas anksčiau už šiuos nusikaltimus, aš nebijau to žodžio, siūlė iš pareigų pašalinti buvusį urbanistikos… DLKT Iš to, kas ligšiol sakyta, aiškėja, kad priklausomojo dėmens atžvilgiu priežasties dėka vartosena leksiškai nėra ribota: šio prielinksnio konstrukcijos vartojamos tiek su gyvus (asmenis, gyvūnus), tiek su negyvus (konkrečius, abstrakčius) daiktus žyminčiais daiktavardžiais ar juos nurodančiais įvardžiais (panašiai kaip ir su priežasties per ar dėl). Tais atvejais, kai dėka kilmininko valdiniu eina vienas konkretus daiktavardis (mamos dėka; autopiloto dėka), prielinksninė konstrukcija nevisada keistina priežasties dėl konstrukcija; pastaroji gali suponuoti tikslo reikšmę. Pati tokios leksinės sudėties dėka konstrukcijos priežasties reikšmė paaiškėja netiesiogiai iš platesnio konteksto arba atsiskleidžia žodžių junginyje (plg., pavyzdžiui, 56–57, 63 sakinius). Priežasties reikšmė tiesiogiai darosi aiški iš pačios dėka konstrukcijos, kai su dėka eina abstraktūs daiktavardžiai (mamos triūso dėka; atsitiktinumo dėka; plg. dėl mamos triūso; dėl atsitiktinumo) arba konkrečius (gyvus, negyvus) daiktus reiškiantys daiktavardžiai turi savo priklausomų žodžių (gero kaimyno dėka; jūsų duoto rakto dėka; apsukriosios Hrasės dėka; plg. kaimyno gerumo dėka; Hrasės apsukrumo dėka). Pastarosios dėka konstrukcijos dažnai sinonimiškos apibendrintos priežasties dėl konstrukcijoms. Kitaip sakant, remdamiesi E. Valiulytės (1998: 362–371) prielinksnio nuo konstrukcijų tiesioginės ir netiesioginės priežasties skirtimi, apie tokią galime kalbėti ir apibendrintos priežasties dėka atveju. Be savo tipiškos – priežasties – reikšmės, dėka konstrukcijai būdingos ir kitos – nepriežasties – reikšmės. Vienos jų yra sinkretiškos, kitos – grynos. Toliau galime kalbėti apie prielinksnio dėka konstrukcijomis reiškiamus modifikatorius. Simonas Dikas Funkcinėje gramatikoje (1989; 1997) skiria keturis su predikatu susijusių modifikatorių (arba, S. Diko terminais, satelitų (an. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXV satellites)) lygmenis. Į branduolinę (an. nuclear) sakinio predikaciją neįeinantys modifikatoriai sudaro apvalkalo (an. core) arba išplėstinę (an. extended) predikaciją (t. y. nepriklauso predikatui ir jo argumentams). Pirmojo lygmens modifikatoriai yra prototipiški (būdo, priemonės, kokybės ir pan.) su pačiu predikatu susiję modifikatoriai (vo. VP-interne Adjunkte), kurie modifikuoja arba specifikuoja pagrindiniu predikatu reiškiamą įvykį, arba, S. Diko (1989: 192– 193; 1997: 225–226) terminais kalbant, branduolinės predikacijos (an. nuclear predication) dalykų padėtį (an. states of affairs (SoA)), pvz.: Onutė piešia gražiai. Šie modifikatoriai įeina į predikato neigimo aprėptį. Pavyzdžiui, 82 sakinio teigiamą predikatą pakeitę neigiamu, matysime, kad neigiamas yra predikatas (atskleidžiame) ir būdo dėka (plg. Pažinimo teorijos dėka (kaip?) neatskleidžiame mokslinio mąstymo būdo ir principų, t. y. tai atskleidžiame kitokiu būdu; panašiai kaip Onutė nepiešia gražiai, t. y. Onutė piešia taip, kaip jai pavyksta). Antrojo lygmens modifikatoriai skiriami sakinio lygmeniu (vo. VP-externe Adjunkte); jais reiškiama dalykų padėtis vietos, laiko, rezultato, tikslo, priežasties ir pan. atžvilgiu (Dik 1989: 206–208; 1997: 243–244), pvz.: Jonas vakar vakare susitiko su Onute Katedros aikštėje. Tokios sakinio lygmens aplinkybės yra už predikato neigimo aprėpties ribų. Antrojo lygmens predikato modifikatoriams – aplinkybėms – priskirtinos priežasties dėka konstrukcijos. Perfrazavus teigiamus sakinius su priežasties dėka į neigiamus, neigiamas predikatas, bet ne dėka konstrukcija. Priežasties dėka išlaiko savo reikšmę (plg. 56 sakinio parafrazę Galbūt tik druskos dėka (t. y. per druską) jis motinos nepragyveno aštuonerius metus) arba, kaip jau užsiminta, tampa nuolaidos. Neigimo aprėpties testas gali padėti ir tais dėka vartosenos atvejais, kai šio prielinksnio konstrukcijos reikšmė (gali būti) suprantama kaip sinkretinė. Pavyzdžiui, 75 sakinyje teigiamą predikatą (pavyko) pakeitę neigiamu (nepavyko), matysime, kad dėka konstrukcija pasakoma nuolaida, plg.: Šiaip ar taip, būtent šitų samprotavimų dėka man nepavyko nusiraminti. Tai leistų kalbėti apie teigiamame 75 sakinyje vartojamo dėka ryškesnę priežasties nei būdo reikšmę (panašiai ir 76–78 sakiniuose). Arba, tarkim, 67 sakinyje teigiamą predikatą (yra pažįstama) pakeitę neigiamu (nėra pažįstama) ir sakinį perfrazavę į: Kretos kultūra nėra pažįstama anglų archeologo A. Evanso (1851-1941) tyrinėjimo darbų ir kruopštaus jų aprašymo dėka, matysime, kad čia neigiama ir dėka konstrukcija; vadinasi, dėka veikiau pasakoma ne priežastis, bet šaltinis – pirmo lygmens modifikatorius22. 22 Trečiojo ir ketvirtojo lygmens modifikatoriai straipsnyje atskirai neaptariami. Trumpai pasakytina tai, kad trečiojo lygmens modifikatoriai yra propoziciniai (pagal Diką (1989: 252–253; 1997: 297–298), attitudinal satellites); jais reiškiamas kalbėtojo dalykų padėties vertinimas. Kitaip sakant, tai yra modalinės sakinio aplinkybės, pvz.: Laimei, aš tave sutikau. Ketvirtojo lygmens modifikatoriai yra ilokuciniai (an. illocutionary satellites) (Dik 1989: 258t; 1997: 304tt) arba Straipsniai / Articles 109 Dėka dabartinėje lietuvių kalboje Taigi dabartinėje lietuvių kalboje prielinksnio dėka su kilmininku konstrukcijomis yra pasakomi pirmojo ir antrojo lygmens modifikatoriai. Lieka klausimas, ar dėka vartojamas tik kaip prielinksnis. Kitaip sakant, ar dėka yra praradęs ryšį su daiktavardžio dėka reikšmėmis. Žiūrint į tokius retai pasitaikančius DLKT sakinius kaip 97–101 matyti dėka vartosena ‘dėkojimas, dėkingumo reiškimas’ ir ‘malonė’ reikšmėmis. Dėka su kilmininku gali būti susijusi su daiktavardžio pagalba semantika. Tai matyti iš kaip lygiaverčių normos variantų 102 sakinyje ar DLKT 103– 108 sakinių (dar plg. 63 sakinį)23. Sinoniminiai dėka ir pagalba santykiai leidžia kalbėti apie tai, kad tiek dėka su kilmininku, tiek daiktavardžiu pagalba su įnagininku reiškiama priežastis (plg. 103–104 sakinius), ir apie dėka konstrukcijų sinkretinę (priežasties ir būdo) reikšmę 105–108 sakiniuose (plg. Miliūnaitė, sud., 2003: 35). Iš 109–111 sakinių matyti, kad prielinksnis dėka susijęs ir su prielinksniu pagalba būdui, priežasčiai ar mažiau tipiškai priemonei žymėti (plačiau apie tai žr. Vaičiulytė-Semėnienė 2016). (97) Gražiai pavadinot – auka. Gal šitaip tarkimės. Kadangi jūs, klebone, žemiškas, tad ir aš būsiu toksai. Dar vaikystėje girdėdavau tėvą: dėka už dėką. Marcelinas Kalenda sunerimo, ištiesė ranką, norėdamas paliesti Povilui petį, bet atitraukė. – Kaip turėčiau suprasti, mano drauge? DLKT (98) Jam homonimiškas yra daiktavardžio vienaskaitos įnagininkas, plg. Dėka (t. y. dėkojimu) neatliksi, reikės užmokėti. DLKT (99) Erdvės silpstančiai gyvasčiai reikėjo vis mažiau, bet jis nesitraukė nuo trykštančios, kunkuliuojančios, bręstančios žemės, jos dėka viską ir užgyveno. Tikrai, dabar jis geidė jos labiau nei bet kada, tebūnie tai tik tykus sodo kampelis. Taip jis tame sode ir užmigo sunėręs rankas. DLKT šnekos akto (plg. Holvoet, Pajėdienė 2005: 95); jais modifikuojama ar specifikuojama šnekos akto ilokucinė vertė, t. y. reiškiamas kalbėtojo komentaras šnekos akto atžvilgiu, pvz.: Atvirai kalbant, jis yra nemandagus. Apie siūlomą aplinkybių (modifikatorių) skirstymą lietuvių kalboje plg. Holvoet, Pajėdienė (2005), ten pat žr. ir kituose lietuvių gramatikos darbuose pristatomą nuomonių apžvalgą. 23 Dėka ir pagalba tarpusavio sąsają grindžia ir kiti siūlomi taisymai (pvz.: Mokslus baigiau dėka gerų žmonių (ǁ gerų žmonių dėka, gerų žmonių padedamas (Šukys 1998: 546; Šukys in Miliūnaitė, sud., 2003: 34)), ir elektroninės LKŽ kartotekos pavyzdžiai, rasti Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje (LKIIS), pvz.: Plg. vokiečių kalbos sinonimišką prielinksnių dank ir mithilfe su kilmininku vartoseną, pvz.: Mithilfe/Dank der Lesebrille kann Opa endlich wieder Zeitung lesen. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXV (100) Taip žvelgdami, galime suprasti Sinodo Tėvų žodžius: Kiekvieno kunigo pašaukimas egzistuoja Bažnyčioje ir Bažnyčiai ir išsipildo jos dėka. Tai reiškia, kad kiekvienas kunigas gauna pašaukimą iš Viešpaties per Bažnyčią kaip malonės dovaną, kaip gratia gratis data (charisma). DLKT (101) Ir smuklininkas Lafuasas šiaip taip vertėsi padedamas malūno darbininkų ir valstiečių, kurie vežė malti grūdus, dėka (plg. iš valstiečių, kurie vežė malti grūdus, malonės). Sekmadieniais pas jį užsukdavo ir kitų klientų – vienas kitas gyventojas iš gretimo Arto kaimelio. Tačiau jį ištiko nedalia. DLKT (102) Dėdės dėka (│Dėdės padedamas (remiamas, skatinamas)) studijuoti išvykau į užsienį. (cituojama pagal Miliūnaitė, sud., 2003: 35) (103) Dekša. – Visai nenoriu, turtas manęs niekuomet nedomino, nors gerai suprantu, kad be turto vargu galima ką nors pasiekti. Jūs man daug padedate, jūsų dėka (plg. su jūsų pagalba) aš studijuoju, esu sotus ir tinkamai apsirengęs. Suprantu, testamentas yra testamentas, tai lyg apsidraudimas nuo netikėtumų. DLKT (104) […] Aksis Mundi buvo pasaulio centras. Kai jį sugriovė, išnyko ir lilimų kultūra, nes jie nesugebėjo panaudoti šviesos galios. Šiandien, mūsų pagalbos dėka (plg. su mūsų pagalba; mūsų padedami, todėl, kad mes padedame), lilimai gyvena geriau. Akmens šviesos pavidalu aš daviau lilimams naują širdį, o dabar šios visuomenės organizmas auga ir klesti, tampa didesnis. DLKT (105) Prieš poną Zatureckį viską suvertei ant manęs, o prieš mane – suvertei ant pono Zatureckio. Bet, žinok, aš vis tiek susirasiu tą darbą. – Kalouseko dėka? (plg. kaip?/kodėl? su Kalouseko pagalba) – pasistengiau būti kandus. – Tik ne tavo dėka! Tu visur taip prakišai, kad nė pats nesuvoki. – O tu suvoki? – Suvokiu. Konkurso tu nelaimėsi. (plg. sakinį (2) ) DLKT (106) Bernelis, jodamas ant žirgo, jaučiasi saugus, jo dėka (plg. kaip?/kodėl? su jo pagalba) įveikia erdves, skiriančias ribas ir kliūtis, be to, gana drąsiai įjoja į mergelės namams priklausančias erdves. DLKT (107) […] Jis negirdėtų, nes nėra fainiausias pasaulyje, – nusijuokė Monika. – Klausyk, žinau, kad jo nelabai virškini, bet jis man tiekia medžiagą ir tik jo dėka (plg. kaip?/kodėl? su jo pagalba, tik jo padedamas) galiu pakliūti į tam tikras vietas, kurių nebūčiau net žinojusi. – Bet ar tau jis patinka? – Na… Taip kaip ir kiti. Nežinau. DLKT (108) O daugelis kartu su ja švenčia gimtadienius, vardadienius ar kitas itin reikšmingas šeimos šventes. Prieš šešiolika metų šešuro dėka (plg. kaip?/kodėl? su šešuro pagalba; per šešurą) atėjusi į televiziją ir profesionaliu darbu išsikovojusi stiprias pozicijas, šiandien bene geriausia BTV diktorė prisipažįsta negalinti be jos gyventi. DLKT (109) Etologų nuomone, vaikai instinktyviai prisiriša prie savo tėvų ar kito tuo metu juos prižiūrinčio asmens (kaip?/kodėl?) imprintingo dėka (plg. imprintingu). Etologai skiria du socialinės raidos periodus: bendrojo imprintingo ir specifiškesnio imprintingo. DLKT Straipsniai / Articles 111 Dėka dabartinėje lietuvių kalboje (110) Surūdijusiais gelžgaliais didžiausius metalo laužus paramsto, iš nediskretiško daikto guzikus suvirina, pataiso belorusiukus, kitus padargus, (kuo?/kaip?) jų dėka (plg. jais) apdirbami sklypai, net ūkininkų ir bendrovių žemės. Nė vienas nėra gavęs Gedimino ordino, ką gavo iš savo nepriklausomos valstybės – nutylėkime. DLKT (111) Gydomasis poveikis būdavęs tikrai neblogas. Aiškiaregė (pasikalbanti su pačiu Viešpačiu) kirpėja gruzinė (kaip?/kodėl?) vandens ir mūsų praskydusios vyriausybės dėka (plg. vandens ir su mūsų praskydusios vyriausybės pagalba) save ir savo vaikus aprūpino butais ir Lietuvos pilietybe. Moteris vandeniu ir tualetiniu popieriumi gydė kairiuosius ir dešiniuosius, prezidentus. DLKT 6. APIBENDRINIMAS Dabartinėje lietuvių kalboje dėka paprastai vartojamas kaip prielinksnis, retai – kaip daiktavardis. Prielinksnio dėka konstrukcijų leksinė sudėtis nėra ribota: dėka kilmininko komplementu eina daiktavardžiai, žymintys gyvus (asmenis, gyvus padarus) ir negyvus (konkrečius, abstrakčius) daiktus, ar juos pavaduojantys įvardžiai. Dažniausiai dėka valdinys yra abstraktus daiktavardis (62,7 proc.), rečiau – konkretus (37,7 proc.). Atsižvelgiant į vartosenos polinkius, veikiausiai derėtų plėsti ir tikslinti normą. Tipiškai prielinksnio dėka su kilmininku konstrukcija reiškiama apibendrinta priežastis. Paprastai jomis pasakomas teigiamai vertinamo veiksmo ar palankios būsenos fonas, retai – neigiamai ar neutraliai vertinamo fonas. Paskutiniuoju atveju dėka persikloja su priežasties per konstrukcija. Priežastis dėka konstrukcijomis pasakoma tiesiogiai arba netiesiogiai. Netiesiogiai priežastis pasakoma prielinksniu dėka su vienu konkretaus daiktavardžio, jį pavaduojančio įvardžio ar apibendrindo nurodymo įvardžio kilmininku, t. y. sintaksinės kondensacijos atvejais (plg. mamos dėka; karvių dėka; žolių dėka; to dėka), tiesiogiai – kai jo valdiniu eina abstraktus daiktavardis ar konkretus daiktavardis turi savo modifikatorių (plg. stebuklo ar atsitiktinumo dėka; mamos gerumo / geros mamos dėka; žmonių ir žvaigždžių palankumo / palankių žmonių ir žvaigždžių dėka; Valdeko rankų stiprumo / stiprių Valdeko rankų dėka; išgerto žolių mišinio dėka; išmoktos kitos kalbos dėka; jūsų duoto rakto dėka). Dėka konstrukcijoms su kilmininku būdingos ir kitos reikšmės. Vienos jų yra sinkretiškos, kitos – grynos. Prielinksniu dėka su kilmininku yra pasakomas (matyt, mažiau tipiškos) priemonės objektas, būdo, sąlygos, nuolaidos aplinkybės. Dėka konstrukcijų priežasties reikšmė gali būti susipynusi su objektinėmis (šaltinio, priemonės) ar kitų (būdo, sąlygos, laiko ir pan.) aplinkybių reikšmėmis. Darosi tikslinga svarstyti ir naujai vertinti dėka polisemiškumą. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXV Dabartinėje lietuvių kalboje prielinksnio dėka konstrukcijomis reiškiami pirmojo ir antrojo lygmens modifikatoriai, kurių pirmieji yra susiję su pačiu predikatu, o antrieji – su visu sakiniu. Iš tyrimo matyti, kad antrinio prielinksnio dėka konstrukcijos iš antrojo modifikatorių lygmens „skverbiasi“ į pirmąjį modifikatorių lygmenį. t. y. į objektinių ir su pačiu predikatu susijusių aplinkybių lygmenį. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras (prieiga internete http://donelaitis.vdu.lt). DLKŽe – Stasys Keinys, vyr. red., Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011 (prieiga internete http://dz.lki.lt). BŽe – Danutė Liutkevičienė, vyr. red., Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015 (prieiga internete http://bkz.lki.lt). LKIIS – Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas ir partneriai, 2015 (prieiga internete http://lkiis.lki.lt). LKŽe – Gertrūda Naktinienė, red., Lietuvių kalbos žodynas, 1–20 (1941–2002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (prieiga internete http:// www.lkz.lt). LITERATŪRA Ambrazas Vytautas, red., 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Dik Simon C. 1989: The Theory of Functional Grammar 1. Berlin etc.: Mounton de Gruyter. Dik Simon C. 1997: The Theory of Functional Grammar 1. Berlin etc.: Mounton de Gruyter. Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa. Girdenienė Skaidra 2005: Strukturelle Besonderheiten der kausalen Präpositionen im Deutschen, Litauischen und Russischen. – Žmogus ir žodis 3, 93–100. Holvoet Axel, Pajėdienė Jūratė 2005: Aplinkybės ir jų tipai. – Gramatinių funkcijų tyrimai, red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: LKI (= Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), 93–116. Straipsniai / Articles 113 Dėka dabartinėje lietuvių kalboje Holvoet Axel 2003: Sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai formos bei funkcijos požiūriu. – Sintaksinių ryšių tyrimai, red. Axel Holvoet, Artūras Judžentis. Vilnius: LKI (= Lietuvių kalbos gramatikos darbai 1), 99–114. Kniūkšta Pranas, par., 2000: Kanceliarinės kalbos patarimai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Labutis Vitas 1998: Lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Miliūnaitė Rita, sud., 2003: Kalbos patarimai, kn. 2: Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas (S2). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Sližienė Nijolė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Šukys Jonas 1978: Prielinksnių vartojimas. Kaunas: Šviesa. Šukys Jonas 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos. Kaunas: Šviesa. Ulvydas Kazys, red., 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija. Vilnius: Mintis. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2016: Daiktavardžio pagalba įnagininko desemantizacija. – Acta Linguistica Lithuanica 74, 9–39. Valiulytė Elena 1986: Priežasties prielinksnių sistema lietuvių kalboje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 25, 97–156. Valiulytė Elena 1998: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Valskys Vidas 2013: Dėl kai kurių lietuvių kalbos linksnių ir prielinksnių vartosenos atvejų kodifikacijos. – Santalka: Filologija, Edukologija 21(2), 170–176. Dėka in Contemporary Lithuanian Language SUMMARY Based on the material from The Corpus of Contemporary Lithuanian language (CCLL), the article analyses the use of dėka as a preposition or a noun. The aim is to discuss dėka and the lexical composition and semantics of its constructions with the genitive case.