Vadinamojo bavarų geografo „Bruzi“ ir prūsai

S aipsniai / A icles 15 DIEGO ARDOINO Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: p ūsų kalba, senoji bal ų aš ija, i alų i lo ynų kalbų (is o inė) g ama ika, ilologija, kalbo y a, dialek ologija, eks ologija, kodikologija, paleog a ija, lyginamoji kalbo y a. VADINAMOJO BAVARŲ GEOGRAFO BRUZI IR PRŪSAI The So-Called Ba a ian Geog aphe ’s B uzi and Old P ussians ANOTACIJA Mokslinėje li e a ū oje papli usi nuomonė, kad p ūsų e nonimas pi mą ka ą pasi odė B uzi o ma umpame lo ynų kalba pa ašy ame eks e, esančiame IX amžiaus ank aš yje, ku is adiciškai p iski iamas adinamajam ba a ų geog a ui. K uopš us kodikologinis i paleog a inis ank aščio y imas odo, kad eks as į ank aš į bu o į auk as neabejo inai ėliau, o išsamus ilologinis jo nag inėjimas leidžia pasiūly i naują hipo ezę apie egioną, ku iame B uzi bu o įsikū ę. ESMINIAI ŽODŽIAI: ba a ų geog a as, B uzi, p ūsai, Desc ip io ci i a um e egionum, bal ų ilologija. ANNOTATION I is a widesp ead opinion in li e a u e ha he e hnonym P ussians is i s encoun e ed as he o m B uzi in a sho La in ex kep in a manusc ip da ing back o he 9 h cen u y and adi ionally a ibu ed o he so-called Ba a ian Geog aphe . An accu a e codicologi- cal and palaeog aphical s udy o he manusc ip shows ha he ex was de ini ely inse ed a a la e da e and i s ho ough philological examina ion allows us o p opose a new hy- po hesis on he egion in which he B uzi se led. KEYWORDS: Ba a ian Geog aphe , B uzi, Old P ussians, Desc ip io ci i a um e egionum, Bal ic philology. DIEGO ARDOINO 16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Specializuo oje bal ų ilologijos li e a ū oje adinamasis ba a ų geog a as žinomas isų pi ma dėl o, kad manoma, jog jis už iksa o pi mąjį šiandien ži- nomą p ūsus į a dijan į e nonimą, apibūdinan į nuo XIII a. šal iniuose nuosek- liai P ūsija adinamo egiono gy en ojus. Š ai ką apie ai ašo keli s a būs y ėjai: 1) „Pi mo eiz p ūšu ā ds („B uzi“) i lasāms â sauk ā Ba a iešu ģeog a a aks os 9. gadsim enī (Ska . Ło mjaņska S udja nad pocz. społ. i pańs wa li . I 47 un II 151.)“ (Endzelīns 1945: 39). 2) „P ūsai okiu a du pi mąka minimi IX amžiuje: adinamojo Ba a ų Geog a o B uzi „P ūsai“. Vėliau (apie 965 m.) p ūsus a du Bu ūs mini Ispanijos keliau ojas Ib ahim-ibn-Jokūbas“ (Mažiulis 1966: 13–14). 3) „F om he 9 h cen u y he name P ussian eplaces he name Aes ian las men ioned by Wul s an (and pe haps ans e ed o he Es onians). The name B uzi ˈP ussiansˈ is men ioned by he Ba a ian geog aphe o he i s ime in he middle o he nin h cen u y“ (Schmals ieg 1976: 3). 4) „Ba a ų geog a o „šiau inio Dunojaus k aš o mies ų bei s ičių ap ašyme“ a p daugelio ki ų a dų y a paminė as i a das B uzi. […] Tai pi masis žinomas p ūsų a do paminėjimas (IX a.)“ (Kabelka 1982: 40). 5) „Vie oj aisčių nuo IX a. iems pa iems aka iniams bal ams pa adin i is- o iniuose šal inuose iškyla p ūsų a das. Jis pi mą ka ą paminė as IX a. adinamojo Ba a ų geog a o (B uzi)“ (Zinke ičius 1984: 279). 6) „обозначение носителей П.я. корнем *p ūs- отмечено впервые в IX в. – B uzi (Баварский Географ), т. е. в том же веке, когда послед- ний раз население этик мест названо «айстиями» (Вулфстан), ср. впервые Aes ii у Тацита“ (Topo o 2006: 50). 7) „P ūsų a das ( o ma B uzi) pi mą ka ą paminė as IX a. ad. Ba a ų Geog a o aš uose“ (LKE 2008: 439). 8) „The name o he P ussians is i s encoun e ed as he o m B uzi in he 9 h cen u y in The Ba a ian Geog aphe (Zak zewski 1917), and as he o m Bu ūs ( oughly in he yea 965) in he A abic wo ks by Ib āhīm ibn Ja’ķūb (Kowalski 1946, p. 147)“ (Dini 2014: 327). 9) „A gumen uodamas jis1 a k eipė dėmesį į seniausias šio gen i a džio is- o inių šal inių iksacijas, u inčias šaknies p adžioje b-: Ba a ų Geog a- o (IX a.) B uzi“ (Ka aliūnas 2015: 232). 1 Scil. Leszekas Bedna czukas, ž . Bedna czuk 1982: 49–66. S aipsniai / A icles 17 Vadinamojo ba a ų geog a o B uzi i p ūsai Visi minė ieji mokslininkai2 pab ėžia du ak us, laikomus ik ai žinomais, pa ikimais i neabejo inais: • e nonimas B uzi pi mąka paminė as IX amžiuje; • ai y a pi moji iki šiol žinoma e nonimo p ūsai iksacija. Taigi ba a ų geog a o liudijimas iš esmės s a bus dėl d iejų eiksnių: • dėl o malaus e nonimo B uzi (už iksuo o ba a ų geog a o) i naujesniojo p ūsai (gausiai iksuo o nuo XIII a.) panašumo, ku is daug mokslininkų paska ino apa in i B uzi su p ūsais; • dėl iksacijai p iski iamo senumo (IX a.). Jeigu adinamajam ba a ų geo- g a ui p iski iamas eks as bū ų, a kime, XIII a., jis nebū ų oks s a bus, nes XIII a. daugybėje ki ų šal inių minimas iek e nonimas p ūsai, iek cho onimas P ūsija. Reikė ų is dėl o pa ikslin i kelis (aki aizdžius) dalykus. Kaip ką ik ma ė- me, minė ose publikacijose eigiama, kad e nonimas B uzi pi mąka paminė- as IX amžiuje. Iš ik ųjų iksliau bū ų saky i, kad dokumen as, ku iame už- iksuo a o ma B uzi, da uojamas IX amžiumi. O da iksliau – dokumen as, ku iame už iksuo a o ma B uzi, pap as ai da uojamas IX amžiumi i bu o pa- ašy as nežinomo au o iaus, su a inai adinamo ba a ų geog a u. Daba bū ų galima paklaus i: • kuo emian is eigiama, kad dokumen as, ku iame už iksuo a o ma B uzi, da uo inas IX amžiumi? Taip pa : • a esame isiškai ik i, kad e nonimą B uzi galima apa in i su omis pa- čiomis gen imis, ku ios nuo XIII a. į a dijamos p ūsų e nonimu? Tai klausimai į ku iuos sunku (a neįmanoma) a saky i emian is ik ling- is inio pobūdžio s a s ymais. No in de amai a saky i į šiuos klausimus, y a ik ienas kelias: ilologinė ( ai y a k i iška) o iginalaus dokumen o, ku iame už ašy as e nonimas B uzi, analizė. Va odamas e miną ilologinė analizė, u iu omenyje k i išką dokumen o y imą pasi elkian ilologijos eikiamus ins u- men us: paleog a iją, kodikologiją, eks ologiją, ki aip sakan , ekdo iką. Ty inėdami daugiau a mažiau pa ienę, izoliuo ą glosą a liudijimą, kalbi- ninkai pap as ai linkę iška (i dažniausiai ien ik) susikoncen uo i į e imolo- ginio lyginamojo pobūdžio y imus i odėl dažnai neį aukia ki okio pobūdžio s a s ymų. Taip a si iko i su e nonimu B uzi. 2 I naujausiame p ūsis ikos ado ėlyje pa eikiami okie pa ys eiginiai: „Nuo IX a. šal iniuose liudijamas i p ūsų a das (plg. Ba a ų Geog a o B uzi IX a., Ib ahim-ibn-Jokūbo Bu ūs X a., Adomo B ėmeniečio P uzzi XI a., Nes o o me aščio Проусы XI–XII a. i k .)“ (Rinke ičius 2015: 14). DIEGO ARDOINO 18 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Kaip puikiai nu odo Simas Ka aliūnas (Ka aliūnas 2015: 226–237), bal ų i- lologai, y inėję ba a ų geog a o liudijimą, nepasi a gino pa ik in i dokumen- o da os i B uzi ~ p ūsai apa inimo pag įs umo, susikoncen uodami daugiau- sia į e imologinę i ling is inę o mos B uzi analizę. Vis dėl o okiais a ejais kaip nag inėjamasis ben jau iš p adžių eikė ų a - sispi i e imologinės analizės pa auklumui i , ją a me us, dokumen ą, ku iame y a am ik as nag inėjamas žodis, im is k uopščiai i i ilologiniu, kodikolo- giniu i paleog a iniu požiū iu. Toks modus ope andi už ik in ų i esnį olesnių ling is inio pobūdžio y- imų pag indą i padė ų iš eng i ne ikslios (a ba da blogiau – isiškai nepa- g įs os) in o macijos skleidimo. Keliaudama iš ienos publikacijos į ki ą, o- kia in o macija ampa ne aldoma i po kele o ci a imų p iimama ou cou kaip eisinga, aip da an didelę žalą esamiems mokslo pasiekimams i a ei ies y imams. Daba pe eikime p ie ba a ų geog a ui p iski iamo dokumen o ap ašymo. E nonimas B uzi paminė as umpame (d iejų puslapių) dokumen e, ku is žinomas kaip: Desc ip io ci i a um e egionum ad sep en ionalem plagam danubii ( . y. „Šiau inės Dunojaus pusės i o ių i k aš ų ap ašymas“) (ž . 1 pa .). 1 PAV. Dokumen o incipi . Tai y a umpo dokumen o incipi ( . y. pi mieji žodžiai, ėliau apę iso do- kumen o pa adinimu), ku io nežinomą au o ių 1796 m. lenkų ašy ojas Janas Po ockis pa adino ba a ų geog a u3, nes eks as bu o a as as Miunchene, Ba- a ijoje, Ba a ijos als ybinėje biblio ekoje (Baye ische S aa sbiblio hek), ais lai- kais žinomoje kaip Biblio heca Regia Monacensis. Desc ip io ci i a um e egionum y a Codex unicus ( . y. ienin elis šio doku- men o išlikęs bei žinomas egzemplio ius), 1772 m. p ancūzų is o iko i d ama- u go Louis-Gab iel’io Du Bua -Nançay a as as pe gamen inio į ai ių geome- ijos i as onomijos aš ų olian o (saugomo S aa sbiblio hek München, Clm 560 ši u) pasku iniuose d iejuose lapuose (149 i 150 ). 3 Apie ba a ų geog a ą ž . Zak zewski 1917; Von Kel sch 1886: 505–560; F i ze 1952: 326–341; Billig 1995: 27–67; Rossignol 2011: 305–316. S aipsniai / A icles 19 Vadinamojo ba a ų geog a o B uzi i p ūsai 2 PAV. Desc ip io ci i a um e egionum 149 puslapis. DIEGO ARDOINO 20 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV 3 PAV. Desc ip io ci i a um e egionum 150 puslapis. S aipsniai / A icles 21 Vadinamojo ba a ų geog a o B uzi i p ūsai Kodekse galima išski i ke u is ski ingo amžiaus kodikologinius iene us, ku iuos žymus paleog a as Be nha das Bischo as4 p isky ė IX a. pabaigai (pas- ku iniuosius du) i XI amžiui (pi muosius du). Desc ip io ci i a um e egionum neabejo inai y a ėlesnis p iedas, da uo inas X amžiumi (a ba kiek ėliau), ku į, Bischo o5 manymu, už ašė iš pie aka ių Vokie ijos kilęs pe ašinė ojas. Desc ip io ci i a um e egionum (ž . 2 i 3 pa .) – umpas6 i daugeliu aspek- ų p oblemiškas dokumen as7 – y a penkiasdešim aš uonių au ų, įsikū usių šiau iniame Dunojaus egione, są ašas, apęs gan s a biu sla ų is o ijos y i- nė ojams daugiausia dėl sa o senumo. P ie daugumos e nonimų pap as ai y a nu ody as a i inkamas ci i a es kiekis (ci i as e miną ik iausiai eikė ų sup as i kaip nu odan į i o es, o ne mies us a e i o ines s i is), o ka ais pa eik a i pa- pildomos in o macijos. Desc ip io ci i a um e egionum pasižymi aiškia d iejų dalių s uk ū a. Po in- cipi iš a dijamos 13 au ų, ada į e piami du pa ikslinimai: Is e sun egiones, que e minan in inibus nos is (ž . 4 pa .) Is i sun , qui iux a is o um ines esiden (ž . 5 pa .). 4 PAV. Desc ip io ci i a um e egionum 149 puslapis, 15–16 eilu ės. 5 PAV. Desc ip io ci i a um e egionum 149 puslapis, 16 eilu ė. Toliau a dijama iki dokumen o pabaigos, užbaigian pap as ai, ex ab up o, penkiasdešim aš un ąja au a (Golensizi ci i a es V), nep idedan jokios papil- domos in o macijos a ba explici . Daugybė an oje dalyje iš a dy ų au ų nė a 4 Ž . Bischo 1981: 187–211; Bischo 2004: 221–222. 5 Bischo 1960: 262, 3 išn. 6 Desc ip io suda o 26 eilu ės 149 puslapyje i 12 eilučių 150 puslapyje. B uzi e nonimas už ik- suo as 150 puslapio 5–6 eilu ėse. 7 F anzas B unhölzas (1996: 502–503) jam nesu eikia jokios li e a ū inės s a bos. DIEGO ARDOINO 22 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV žinomos iš nieku ki u i dažnai sunku (a isiškai neįmanoma) nus a y i, apie kokią au ą kalbama. P ie kai ku ių šių au ų ci i a es kiekis nenu odomas, o p ie ki ų – jų kiekis milžiniškas, ka ais pa eikian i spėjamojo pobūdžio ži- nių. Dėl okio nenuoseklumo bu o sakoma, jog an oji Desc ip io ci i a um e egionum dalis iš p adžių bu o a ski as ki o au o iaus eks as. A si ibojan nuo galimos kelių edakcijų hipo ezės, galima eig i, kad ai, kaip išdės y a an oji eks o dalis, dažnai išduoda am ik ą ašiusiojo (a galimo šal inio, ku iuo jis naudojosi) ne ikslumą. Be o, a odo, jog dažniausiai au os a dijamos ne pa- gal g e imą e i o inį išsidės ymą, odėl labai izikinga jas laiky i (no s i apy- iksliais) geog a iniais a skai os aškais. Toliau nekalbėdamas apie dokumen ą i daugybę jame esančių neaiškumų ( isų pi ma susijusių su dokumen o šal iniais i ikslais), no ėčiau su elk i dėmesį į e nonimą B uzi, ku is, kaip ne ka ą pa- ka o a, jau daugybę me ų bal ų i sla ų ilologijos li e a ū oje laikomas seniau- sia šiandien žinoma e nonimo p ūsai iksacija. Desc ip io ci i a um e egionum eks e B uzi y a isdešim aš un oji minima au a (ž . 6 pa .): B uzi · pluſ ē undiq· quādeeniſa ad henū· . y. B uzi plus es undique quam de enisa ad henum. 6 PAV. Desc ip io ci i a um e egionum 150 puslapis, 5–6 eilu ės. Remian is isų au ų ba a ų geog a o paminė ais ap ašais, galima iš e s i, iksliau – in e p e uo i, komen a ą apie B uzi e nonimą aip: egionas, ku iame gy ena B uzi, y a isapusiškai didesnis už egioną, ply in į nuo Enso iki Reno. Da ka ą iš anks o pab ėždamas, kad isos iškel osios su šia ema susijusios hipo ezės dėl duomenų i į odymų s okos be kokiu a eju u i bū i laikomos (mažiau a daugiau pag įs ais) spėjimais, emdamasis ką ik pa eik u e imo a ian u, oliau mėginsiu sup as i ( . y. in e p e uo i) ba a ų geog a o eiginį apie B uzi. Kad žodis henum nu odo Reino upę (lo ynų k. Rhenus; okiečių k. Rhein), a odo neabejo ina. Kadangi Reinas y a upė, ikė ina, kad i žodis enisa galė- ų pa adin i upę, eže ą, kalną a ba ki ą eikšmingą i leng ai iden i ikuojamą k aš o aizdžio elemen ą. S aipsniai / A icles 23 Vadinamojo ba a ų geog a o B uzi i p ūsai Iš ik ųjų enisa galima gana į ikinamai susie i su daba ine Enso upe (Enns okiečių k.), pie iniu Dunojaus in aku, ku is maždaug 250 km eka Aus ijos e i o ija (ž . 7 pa .). 7 PAV. Regionas, ply in is nuo Reino iki Enso. Enns upės pa adinimas lo ynų kalba už iksuo as į ai iai: Anasus, Anisus, Anesus (Fo cellini 1828: 960); Anesus, Enesus, Enasa, Anasus, Enesis, Anisus, Anisa (G aesse 1909: 17). Desc ip io ci i a um e egionum G aesse 1909: 17 Fo cellini 1828: 960 Enisa Anasus Anasus Anesus Anesus Anisus Anisus Anisa Enasa Enesis Enesus Tikslaus a i ikmens iki šiol da ne as a, ačiau one inis ski umas a p ba a- ų geog a o už iksuo o pa adinimo enisa i ki uose šal iniuose esančių a ian ų Anisa, Enasa y a oks sub ilus, kad p isimenan g a ines idu amžių aš inin- kų a iacijas (ki ų kalbų pa adinimai, ku ių ga sams iš eikš i lo ynų kalbos