„Seirijų šnektos tekstai“. Sudarė Asta Leskauskaitė

288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mok s l i n ių y i mų k y p y s: akcen ologija, dialek ologija, leksikog a ija. SEIRIJŲ ŠNEKTOS TEKSTAI Suda ė As a Leskauskai ė Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016, 296 p. + 1 ga so diskas (CD) ISBN 978-609-411-183-9 2017 m. p adžioje Lie u ių kalbos ins i u as išleido da ieną pa y usios dialek ologės As os Leskauskai ės pa eng ą a minį šal inį – Sei ijų šnek os eks us su ga so į ašų kompak ine plokš ele. Ši knyga y a ečiasis au o- ės suda y as pie ų aukš aičių pa a mės a minių eks ų inkinys. Kaip kompe- en inga a minių eks ų engėja, A. Leskauskai ė mokslo bend uomenei i pla- čiajai isuomenei p isis a ė p ieš ge ą dešim me į išleisdama gim osios šnek os eks us – Kučiūnų k aš o šnek os eks ai (2006; 428 p.). Neilgai ukus, . y. po ejų me ų, pasi odė moksliniu b andumu pasižymin is pie inėms pie ų aukš- aičių šnek oms ski as leidinys – Ma cinkonių šnek os eks ai (2009; 384 p.). Pasidžiaugus naujausia iškilios pie ų aukš aičių pa a mės y inė ojos kny- ga, enka apgailes au i, kad ji y a ge okai mažesnės apim ies nei pi mosios d i (juolab kad publikuo inų Sei ijų šnek os eks ų Lie u ių kalbos ins i u o Geo- ling is ikos cen o Ta mių a chy e sukaup a nemažai, p. 33–34). No as u ė i kuo daugiau pa y usios dialek ologės ansk ibuo ų eks ų su komen a ais, ma- nyčiau, isiškai sup an amas. Juk au en iški a miniai eks ai y a neįkainojamas šal inis ne ik dialek ologams, bal is ams a senųjų aš ų y ėjams, be i e no- logams, e nog a ams, is o ikams. No s apim imi ecenzuojamoji knyga i ma- žesnė, pa engimo lygiu i mokslinėmis įž algomis ji ik ai nenusileidžia 2006 i 2009 m. A. Leskauskai ės publikuo iems a miniams eks ams. Knygos Sei ijų šnek os eks ai s uk ū a iš esmės nesiski ia nuo be ku io ki o iki šiol išleis o okio pobūdžio leidinio s uk ū os. Kaip įp as a, knygą suda o p a a mė (p. 9–12), mokslinė s udija (p. 13–88) i šnek os eks ai (p. 89–251). Knygos pabaigoje da įdė as aiškinamasis žodynėlis (p. 252–265), ansk ip- cijos ženklų inkinys (p. 266–268). Po jo publikuojamas šal inių są adas Sei ijų šnek os eks ai Recenzijos / Re iews 289 (p. 269–270), gana pla us li e a ū os są ašas (p. 271–282), san umpų egis as (p. 283–284) i san auka anglų kalba (p. 285–292). P ie knygos p idė a kom- pak inė plokš elė, ku ioje pa eikiami daugumos knygoje publikuo ų pasakojimų ge os kokybės ga so į ašai. Mokslinę s udiją, ku ią au o ė kukliai adina į adiniu s aipsniu (p. 5), su- da o ke u i s ambesni a smulkesni sky iai: „Iš Sei ijų k aš o is o ijos“, „Šnek- os y imai i šal iniai“, „XXI a. p adžios socioling is inė si uacija“ i „Šnek os plo as i s a biausios ypa ybės“. Pi majame sky iuje (p. 13–31) emian is is o- iniais šal iniais gana išsamiai ap a iama Sei ijų k aš o is o ija nuo seniausiųjų laikų iki šiandienos. Čia pa eikiama žinių ne ik apie k aš o aidą lėmusias is o- ines aplinkybes, be i e ingų duomenų apie XVII–XX a. Sei ijų apylinkėse gy enusių žmonių eligines pažiū as, au inę sudė į i kalbų a ojimą. Labai e ingi šio sky iaus 1 i 2 len elėse pa eik i duomenys apie 1885 m. i XIX a. pabaigos Seinų apsk i ies Me elių i Sei ijų alsčių gy en ojus. Lyginamajai analizei, ypač a ei yje, ik ai p a e s ų analogiška len elė apie Sei ijų seniūnijo- je XXI a. p adžioje gy enusius žmones, pa eng a pagal 2011 m. isuo inio gy- en ojų i būs ų su ašymo duomenis. Sky iuje „Šnek os y imai i šal iniai“ (p. 32–35) umpai ap a iami anks- esni Sei ijų šnek os y imai, ku ie, kaip eisingai nu odo au o ė, y a „negausūs, agmen iški“ (p. 32). Pagi ina, kad mokslininkė apž elgia ne ik publikuo ą a minę medžiagą, be i p is a o iki šiol neskelb us ank aš inius i ga sinius šal inius nu odydama jų saugojimo ie ą. Kalban apie į ai ių ekspedicijų me u sukaup ą dialek ologinę medžiagą, ko ge o, e ė ų pasaky i, kiek jos Lie u ių kalbos ins i u o Ta mių a chy e daba iniu me u u ima iš iso (nu ody ina ben gy enamosios ie o ės i ga so į ašų alandų skaičius). T ečiajame sky iuje (p. 36–44) bene pi mą ka ą okio pobūdžio leidinyje gana išsamiai apž elgiama šnek os socioling is inė si uacija – daba inė au inė Sei ijų k aš o sudė is, gy en ojų pasiski s ymas pagal amžiaus g upes, kalbinės nuos a os i kalbų a ojimas. Tu in omenyje bend ą Lie u os demog a inę padė į eikia su ik i su au o e, kad „a ei yje aip pa p ognozuo inas olesnis gy- en ojų skaičiaus mažėjimas“ (p. 38). Tačiau palyginus 1 i 2 schemose pa eik- us iden iškus duomenis apie Sei ijų seniūnijos gy en ojų skaičių pagal amžiaus g upes 2011 i 2016 m. sausio 1 d. (p. 37–38), galima il is, kad žmonių mažė- jimas y a (i a ei yje, ikė ina, bus) ne i in spa us. Ki a e us, kyla am ik ų abejonių dėl pe kele ius me us isiškai nepaki usių s a is inių duomenų (galbū įsi ėlusi ko ek ū os klaida?). Moksliniu požiū iu ypač e ingas y a ke i asis s udijos sky ius „Šnek os plo as i s a biausios ypa ybės“, ku į suda o ke u i smulkesni posky iai „Ga - synas“, „G ama inė sanda a“, „Sin aksė“ i „Leksika“ (p. 45–88). Šiame sky- iuje ap a iamos s a biausios i yškiausios iki šiol mažai i os Sei ijų šnek os VILIJA RAGAIŠIENĖ 290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI ypa ybės, nu odoma ak ualiausia ling is inė li e a ū a. Būdama pa y usi ono- logė, au o ė pi majame posky yje labai iksliai ap ašo šnek os ga syną pa ink- dama inkamus pa yzdžius eiginiams pag įs i (p. 46–56). Posky yje „Ki is i p iegaidė“ (p. 56–58) pa eikiama duomenų ne ik apie ki į i p iegaides, be i apie šnek os ki čia imo sis emą, ku i, ano y ėjos, „panaši į ki ų aka inių pie ų aukš aičių“ (p. 56). Ap a dama ki čia imo sis emą, dialek ologė a k eipia skai y ojų dėmesį į du pie ų aukš aičiams, ypač pie aka inėms i aka inėms šnek oms, būdingus dalykus – linksniuojamųjų žodžių i jų o mų ki čio ie- os į ai a imą (akcen inius a ian us) i polinkį apibend in i oksi oninio ( esp. kilnojamojo) ki čia imo modelį. Pas ebė ina, kad akcen uacijos sis emai ap a i ski a be eik pusė nedidelės apim ies posky io „Ki is i p iegaidė“. Taigi au- o ė be eikalo pasikuklino i susiau ino posky io pa adinimą nenu odydama, kad jame ašoma i apie ki čia imo sis emą. Bene išsamiausias ap a iamo sky iaus posky is y a „G ama inė sanda a“ (p. 58–79), ku iame nag inėjamos „kai ku ios s a besnės i yškesnės mo - ologijos, žodžių da ybos bei sin aksės ypa ybės“ (p. 58). Iš isų kalbos dalių labiausiai išg ilden as daik a a dis – skaičiaus i giminės ka ego ijos, linksnia- imo sis ema i deminu y ų da yba. Pag indiniai dalykai nu ody i i inkamai išdės y i ap a ian i ki as kalbos dalis – Sei ijų šnek oje a ojamus į a džius, eiksmažodžius, p ielinksnius i jung ukus. No ė ųsi kolegiškai pap iekaiš au i ik dėl umpoko būd a džio p is a ymo (ski a os puslapis eks o). Ne i su- ikus su au o ės pozicija, kad „Sei jų šnek os būd a džių linksnia imo sis ema i da yba nesiski ia nuo ki ų pie ų aukš aičių, odėl ap a inas ik ienas ki as a ejis“ (p. 69), lieka neaišku, kodėl nenu ody a s a biausia ling is inė li e a ū- a. Juolab kad apie pie ų aukš aičių būd a džių linksnia imo sis emą, da ybą i į ai ius a osenos aspek us iki šiol ašy a ne ieno kalbininko (ž . Zinke ičius 1966: 268, 272–273; G umadienė 1994: 97–106; Mikulėnienė 1996: 150–151; Ma ke ičienė 1999: 33; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 94–104; Leskauskai ė 2006: 53; 2008: 31–43; 2009: 55–57; Ragaišienė 2015: 274–308; 2016: 120–199 i k .). Da no ė ųsi a k eip i dėmesį į p iesagos -okas, -a būd a džių akcen u- aciją – i agališkai ki čiuojamus edinius didkas, -a, baiskas, -a, aš kas, -a (p. 69). Ne i p ipažinus šiais a ejais galimą i agalę p iegaidę, lieka ne- aiški iš a dy ų būd a džių akcen inė pa adigma. Vy iškosios giminės o mos, ikė ina, liudija ke i ąją ki čiuo ę, ačiau neaišku, kaip ki čiuojamos mo e iš- kosios giminės o mos – didok (4 / 2 / 3) a didóka (1)? Tokiais a ejais eikė- ų nu ody i eikiamų pa yzdžių ki čiuo ę i paaiškin i ki čia imo endencijas. Juolab kad p iesagos -okas, -a būd a džiams pie ų aukš aičių šnek ose būdingi ski ingi akcen uacijos polinkiai. Pie inėse pie ų aukš aičių šnek ose ap a iamų edinių labiau papli usios pi mosios ki čiuo ės o mos (plg. Leskauskai ė 2009: 57). Pie aka inėje plo o dalyje šiuos būd a džius links ama ki čiuo i pagal Sei ijų šnek os eks ai Recenzijos / Re iews 291 ečiąją ki čiuo ę (Leskauskai ė 2006: 54; Ragaišienė 2015: 291). Tik Punsko i Seinų šnek ose jie dažniau nei ki u ki čiuojami d ejopai, p z.: ge ókas, - (3) / ge ókas, -a (1), sma kókas, - (3) / sma kókas, -a (1) i k . (Ragaišienė 2015: 290; 2016: 167). Be o, čia dažniau nei ki ų linksnių p iesagoje i galūnėje ki čiuo- jamos mo e iškosios giminės ienaskai os a dininko o mos (Ragaišienė 2015: 291; 2016: 148). Posky yje „Sin aksė“ (p. 77–79) glaus ai ap a iamos pie ų aukš aičiams būdingos p ielinksninės kons ukcijos, ku ių, kaip eisingai nu odžiusi A. Leskauskai ė, ienos y a pa eldė os iš seno, o ki os pe im os iš sla ų kalbų. Daug įdomių ne ik pie ų, be i ki iems aukš aičiams būdingų dalykų pa eikia- ma posky yje „Leksika“ (p. 79–88). Iš ik ųjų au o ei eikėjo pe klausy i ne- mažai ga so į ašų i pe žiū ė i ašy inių šal inių, kad aip išsamiai išnag inė ų šnek oje a ojamus dialek izmus, skolinius, azeologizmus a palyginimus i pa eik ų iek daug a osenos pa yzdžių. Tik no ė ųsi a k eip i dėmesį į ieną smulkmeną – mažiau pa y ęs skai y ojas gali i nesup as i, kokiais – leksiniais a seman iniais – dialek izmais eikė ų laiky i eiginiui ilius uo i g e a eikia- mus kai ku iuos pa yzdžius, p z.: užsks i ‘išba i’, pa ydls, - ‘pa ydus’, sk u- ns, - ‘da bš us, ik us’, sud ejó i ‘sud igubin i, du sudė i’ i k . (p. 80). Įdomiausia, e ingiausia i neabejo inai daugiausia au o ės da bo i moks- linės kompe encijos pa eikala usi didžiausia knygos dalis – „Šnek os eks ai“ (p. 80–251). Leidinyje pa eik i de ynių y iausiosios ka os a s o ų pasakoji- mai iš ski ingų gy enamųjų ie o ių –Sei ijų, Pase ninkų, Ba čiūnų i S a- iškės – labai ge ai p is a o XX a. pabaigos Sei ijų šnek ą. Būdama pa y usi dialek ologė, puiki dzūkų bū ies i bui ies žino ė, A. Leskauskai ė inkamai pa inko į ai ios ema ikos eks us, ku ie labai ge ai „a spindi ie os gy en o- jų pasaulėžiū ą i e ybes, a minį iden i e ą, pap očius, požiū į į šeimą, kai- mynus i au ines mažumas, is o inius į ykius i daugelį ki ų dalykų“ (p. 34). Tokiu p incipu suda y as nep iekaiš ingai su ansk ibuo ų eks ų inkinys y a ik as lobis ne ik leksikos, mo ologijos a sin aksės, be i a mių i bend inės kalbos, kalbų są eikos y ėjams. Iš ik ųjų p o esionaliai a ink a i inkamai pa eik a medžiaga leidžia mokslininkams į e in i į ai ių kalbos dalykų aidą i pokyčius. Ki aip sakan , inkinyje publikuojama medžiaga eikia y ėjams gy- osios a osenos ak ų apie p obleminius kalbos dalykus, padeda a saky i į kai ku iuos diskusinio pobūdžio klausimus. Iki šiol a mių y ėjams bene daugiausia klausimų i neaiškumų kėlusi pie ų aukš aičių pa a mės, ypač aka inės i pie aka inės jos dalies, akcen uacija – ilgųjų balsių [u·], [i·], [ẹ·] / [·], [ɔ·] / [ọ·] / [o·] i poli ongų [ie], [uo] p iegaidžių sky imas bei linksniuojamųjų žodžių a ian iškumas (ki čio ie os i p iegai- dės į ai a imas). Ypač daug mokslininkų disku uo a i ašy a pi muoju klausi- mu. Mokslinėje li e a ū oje pas a aisiais me ais kaip i įsigalėjusi nuomonė, kad VILIJA RAGAIŠIENĖ 292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI dzūkai ne isuome ski ia ilgųjų balsių i poli ongų [ie], [uo] akū ą i ci kum- leksą, esama abiejų p iegaidžių ni eliacijos požymių (plačiau ž . Leskauskai ė 2004: 180–194 i en min. li .). Šiuo požiū iu labai e ingi A. Leskauskai ės a lik i Sei ijų šnek os y imai, kiek pako eguojan ys anks esnes mokslininkų p ielaidas. Au o ė eigia, kad ilgųjų balsių i poli ongų [ie], [uo] „p iegaidę sun- ku nus a y i ada, kai, pa yzdžiui, dėl k in ančios in onacijos, ypač žodžio ga- le, minė ini ga sai a iami umpesni. Tuome žymima idu inė p iegaidė (ˢ). Ki ais a ejais i ap adė i i agalė p iegaidės a iamos aiškiai“ (p. 58). Da eikė ų p idu i, kad idu inė p iegaidė (ˢ) eks uose gana nuosekliai žymima i a i auk inio ki čio a ejais, p z.: kɔ.p·s us, bl·nus, pi us, g ·na, ·žɛs i k . (p. 116, 118, 123, 150, 225). P ipažinus, kad Sei ijų šnek os a s o ai gana ge ai ski- ia ap a iamų ga sų p iegaides, kyla klausimas, kaip eikė ų in e p e uo i okius akcen uacijos a ejus – pudαi, αik· ẹ.(s), kúolαi, kaim·nu. / kαim·nu., uliẽ- na, s·ki., namúosa / nαmusα, iebalúose / ıebaluse, · as i k . (116, 128, 136, 141, 181, 175, 191, 195, 226, 213). Neabejo ina, kad ilgųjų balsių i poli ongų [ie], [uo] i ap adę a i agalę p iegaides au o ė žymėjo a siž elgdama į pa- g indinio ono k yp į i in ensy umą. Taigi ap a iamais a ejais, ką pa i ina i mokslininkės pa eng i eks ai, eikia kalbė i ne apie abiejų p iegaidžių su ie- nodėjimą a su apimą, be apie jų kai ą. Kad šnek ose galimas akū o i ci kum- lekso į ai a imas o pa ies žodžio šaknyje a p iesagoje, pa i ina i 1983 m. išleis a Kalbos ak ų inkimo p og ama, ku ioje pa eik a nemažai okios akcen u- acijos a ejų, p z.: ó as (3/1) /  as (4), me gý ė (1) / me gỹ ė (2) i k . (p. 21, 31). Dalies ecenzijoje ap a iamų daik a a džių p iegaidžių kai a ik ai nė a a - si ik inė a nauja (Lazauskai ė-Ragaišienė 2008a: 37–50; 2009: 161–181). Iš i- k ųjų ji laiky ina is o inių p ielaidų u inčiu eiškiniu, . y. sie ina su iki šiol pie ų aukš aičių šnek ose išlaiky a kuopine daugiskai a. Manoma, kad dėl api- bend in o galūninio daugiskai os pa adigmos i ienaskai os įnagininko o mų ki čio kai ku ių daik a a džių šaknyje a ba p iesagoje galėjo a si as i i aga- lė p iegaidė, apsk i ai būdinga a i auk iniam ki čiui, p z.: kaimyna, kaimyn, kaimynám(s), kaimyns → kaimỹnas; ožia, oži, ožiám(s), ožis → ožỹs, žį; plg. da puȓ ·nas, liẽkαs (p. 127, 173) i k . (Zinke ičius 1966: 40–41; Lazauskai- ė-Ragaišienė 2008: 47; Ragaišienė 2010: 56, 67). Taigi diach oniniu požiū iu kai ku ių žodžių ci kum leksas ak uo inas kaip a kel inio ki čio (iš kuopinės daugiskai os o mų) p iegaidė (Mikulėnienė 1996: 152–153; 2005: 156). Neno- ėčiau su ik i ik su daugiskai os inesy o o mų skusmuse, lukuse, nαmusα i k . (p. 125, 186, 195) i agale p iegaide. Kaip žinoma, šios, kaip i ilia y o, pa yzdžiui, laukúosna, o mos u i senojo daugiskai os galininko galūnės ki į (Zinke ičius 1966: 238–239; 1980: 197). Taigi galūnės ci kum leksas šiuo a e- ju niekaip nede a su Sosiū o-Fo una o o dėsniu. Sei ijų šnek os eks ai Recenzijos / Re iews 293 Da a k eip inas dėmesys į a minių eks ų komen a us. Kaip nu odo au o- ė, išnašose komen uojamos „ e esnės one inės, mo ologinės i ki okios ypa- ybės, ne egulia ūs eiškiniai, ki i ak ai“ (p. 34). Iš ik ųjų dauguma dalykų pakomen uo a moksliniu požiū iu nep iekaiš ingai, . y. labai aiškiai, iksliai i glaus ai. No ė ųsi su au o e padisku uo i ik dėl daik a a džio o mos bǽ. žαi ki čia imo. Teigiama, kad o ma d bǽ. žαi odo pie ų aukš aičių plo e g e a ečiosios ki čiuo ės šio daik a a džio galimą i pas o aus ki čia imo g e ybę (p. 94, 8 išn.). Labiau ikė ina, kad ai y a senojo ba i oninio ki čia imo elik as, plg. la. b za, b ze, b zs (S undžia 1994: 20), liudijan is bu usią d iejų dau- giskai ų – pap as osios i kuopinės – akcen inę i seman inę p iešp iešą, plg. d bǽ. žαi i á.uga be žα. Taigi šiuo a eju eikia kalbė i ne apie pa eldė osios pas- o aus ki čia imo pa adigmos išlaikymą, o apie pa ienių šakninio ki čio o mų a ojimą. Aišku, isiškai ne eikė ų a mes i au o ės p ielaidos, kad kai ku io- se pie ų aukš aičių šnek ose daik a a dis bé žas gali bū i ki čiuojamas i pagal pi mąją ki čiuo ę (juolab kad pas o aus ki čia imo pa adigma kaip g e iminė a ojama y ų aukš aičių ilniškių šnek ose). Pas ebė ina, kad išnašose gana nuosekliai aiškinami seni i e i ki čia imo a ejai, ap a iami šnek oje d ejopai ki čiuojami žodžiai i jų o mos. Tik pasi- gedau iki šiol negi dė os o mos slɔjkαi (p. 204) ki čio komen a o. Labai ge ai apgal o as žodžių i jų eikšmių pa eikimas i aiškinimas. Dia- lek izmai, skoliniai i hib idai, ansk ibuo uose eks uose pažymė i specialiu ženklu, aiškinami žodynėlyje. Įdomesni a osenos a ejai ap a iami i išnašose, pa yzdžiui, deminu y o kos imėlis (kɔ im·li.) papli imas pa a mės plo e (p. 145, 140 išn.), daik a a džio aikš ė ( α.k ẹ.m) eikšmė ‘ aiš is’ (p. 151, 153 išn.) i k . P o au o ės akis nemažos apim ies eks e p asp ūdo ik ienas ki as žodis, ku į gali žino i ne isi eks ų skai y ojai, p z.: bα.gαs, migl·nu., alαndúoẹ, esalka, dekad (p. 150, 161, 168, 181, 251). Vienus a ejus e ėjo į auk i į žodynėlį, ki us bu o galima paaiškin i i išnašose. Aiškinamasis žodynėlis (p. 252–265) suda y as laikan is leksikog a inių a - minių žodyno engimo p incipų – nu ody a žodžių kilmė, kalbos dalys i eikš- mės, an aš iniai žodžiai suki čiuo i. Žodynėlyje pa eik a nemažai žodžių i jų eikšmių, paliudy ų ik Sei ijų i g e imų šnek ų, p z.: appaškdy i, appaškdina, appaškdino ‘a ma uo i’, bmbė (1) ‘bu buolė’, dubsas (2) ‘plačialapis šaukš is’, koly  (2) ‘di inė čiužu ė’ i k . (p. 252, 253, 255, 258). Taigi žodynėlio me- džiaga papildo didįjį Lie u ių kalbos žodyną naujais duomenimis. Baigian ecenziją eikia pasaky i, kad au o ei pa yko pasiek i užsib ėž- ą ikslą – „pa ody i i Sei jų šnek os a chajiškumą, i jos kai ą“ (p. 10). Su uo nuoši džiausiai i s eikinu. I da – egul nesusida o įspūdis, kad pasaky a iena ki a diskusinio pobūdžio pas aba, kolegiška eplika a dzūkiškas pa a i- mas menkina p o esionaliai a lik ą A. Leskauskai ės da bą. Juk disku uojama i VILIJA RAGAIŠIENĖ 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI a iamasi ik su labiau pa y usiais, daugiau iš y usiais i esančiais p iekyje. A i- dus knygos pe skai ymas i jos ap a imas ik odo, kokie eikalingi i s a būs ne ik šiandienos, be i a ei ies y ėjams y a šal iniai – pa y usių mokslininkų pa eng i a miniai eks ai su ga so į ašų kompak ine plokš ele. LITERATŪRA G umadienė Laima 1994: Kele as naujesnių Punsko šnek os linksnia imo i ki - čia imo ypa ybių. – Lie u ių kalbo y os klausimai 34, 97–106. Kalbos ak ų inkimo p og ama. Vilnius: Mokslas, 2009. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: P iesagos -inis, -ė būd a džiai pie inių pie- ų aukš aičių šnek ose. – Žmogus i žodis 10(1), 94–104. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008a: D iskiemenių io kamieno daik a a džių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. – Li uanis- ica 54 3(75), 37–50. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2009: D iskiemenių o i io kamienų daik a a - džių ki čia imo a ian ų papli imas pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek- ose. – Ga sas i jo y imo aspek ai: me odologija i p ak ika. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 161–181. Leskauskai ė As a 2004: Pie ų aukš aičių okalizmo i p ozodijos b uožai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2008: Daugiaskiemenių būd a džių da yba pie inėse pie ų aukš aičių šnek ose. – Li uanis ica 54 4(76), 31–43. Leskauskai ė As a 2009: Šnek os plo as i s a biausios ypa ybės. – Ma cinkonių šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 29–76. Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1. Vilnius: Vilniaus uni e - si e o leidykla. Mikulėnienė Danguolė 1996: Dėl linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ų pie inėse aukš aičių a mėse. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36, 148–155. Mikulėnienė Danguolė 2005: Ci kum leksinė me a onija lie u ių kalbos a dažodi- niuose daik a a džiuose i jos kilmė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Sei ijų šnek os eks ai Recenzijos / Re iews 295 Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ragaišienė Vilija 2015: Būd a džių ki čia imo polinkiai Punsko šnek oje. – Lek- sikog a ija i leksikologija 5. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 274–308. Ragaišienė Vilija 2016: Akcen uacijos sis ema i jos pokyčiai. – Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 120–204. S undžia Boni acas 1994: Daik a a džių kamienų bei giminių a ian ai bal ų kal- bose (ide. i bend oji bal ų bei sla ų kalbų leksika). – Bal is ica 27(2), 13–29. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas. Į eik a 2017 m. bi želio 14 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a ilija. [email protected]