Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas

Straipsniai / Articles 105 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, tipologija, valentingumas, semantika. FUNKCINIS RECIPROKINIŲ ŽYMEKLIŲ MONADINĖSE KONSTRUKCIJOSE ASPEKTAS Functional Aspect of Reciprocal Markers in Monadic Constructions ANOTACIJA Šio straipsnio objektas – reciprokiniai žymekliai, vartojami monadinėse konstrukcijose su reciprokiniais veiksmažodžiais. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, kalbama apie tai, kas aktualizuojama ir specifikuojama vienu ar kitu reciprokiniu žymekliu. Išeities tašku imama semantika. Tyrimas parodė, kad reciprokinius žymeklius galima skirti kiek kitaip nei ligi šiol, t. y. laipsniškai, ir pagal orientaciją į subjektą arba predikatą ir subjektu pasakomų mutuantų skaidą kalbėti apie reciprokinių žymeklių hierarchiją. Dažniausiai vartojami į subjektą orientuoti reciprokiniai žymekliai; jais aktualizuojami skirtingai (atskirai : vientisai) suvokiami tarpusavio situacijos dalyviai. ESMINIAI ŽODŽIAI: reciprokinis veiksmažodis, mutuantas, reciprokinė monadinė konstrukcija, reciprokinis žymeklis, semantinis parametras. ANNOTATION The object of the article is reciprocal markers used in monadic constructions with reciprocal verbs. With the use of the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language (CCLL) the things actualised and specified by one or another reciprocal marker are discussed. In this case, semantics is applied as a starting point. The study revealed that reciprocal markers can be distinguished in slightly different way than they were before, i.e., gradually, and hierarchy of reciprocal markers can be discussed according to the orientation to subject or predicate and segmentation of mutuants expressed as subject. Subject-oriented reciprocal markers are used the most frequently; they actualise differently understood (separately : seamlessly; Lith. atskirai : vientisai) participants of a mutual situation. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI KEYWORDS: reciprocal verb, mutuant, reciprocal monadic construction, reciprocal marker, semantic parameter. 1. ĮVADAS Lietuvių kalbos veiksmažodžiai bendrauti, bendradarbiauti, bičiuliautis, bučiuotis, derėti(s), diskutuoti, (susi)draugauti, ginčytis, kariauti, kovoti, kuždėtis, lenktyniauti, muštis, rungtyniauti, sugyventi, su(si)tarti, susižvalgyti, sveikintis, šnabždėtis, taikytis, tuoktis, žaisti, varžytis ir pan. yra tarpusavio veiksmo, arba reciprokiniai. Vieni jų yra leksiniai reciprokai1 (an. lexical reciprocal) (bičiuliautis (: bičiulis), draugauti (: draugas), kovoti (: kova) ir pan.), kiti – gramatiniai2, konkrečiau kalbant, refleksyviniai3 (an. reflexive reciprocals) (apsikabinti (: apkabinti), bučiuotis (: bučiuoti); muštis (: mušti), tuoktis (: tuokti) ir pan.). Tokiais reciprokiniais veiksmažodžiais (predikatais) reiškiamas tarpusavio santykis tarp mažų mažiausiai dviejų situacijos dalyvių – mutuantų (an. mutuant)4. Inherentiškai mutuantų tarpusavio santykis yra simetriškas. Pavyzdžiui, reciprokinėje konstrukcijoje (an. reciprocal construction) Jonukas kalba su Onute tarpusavio santykio dalyviai 1 „This term [i. e. lexical reciprocals] used to refer to verbs with inherent reciprocal meaning not marked by any derivational means, i.e. to semantically reciprocal verbs without the marker -si- /-s [...] and verbs with the reflexive-middle marker which does not mark the reciprocal meaning (giminiuotis). [...] Formally, lexical reciprocals can be simple (underived) and derived, in which case they may be denominal or deverbal derivatives“ (Geniušienė 2007: 658; šiuo klausimu plačiau žr. Nedjalkov 2007: 14–16, 96–101). 2 Plačiau apie tai žr. Nedjalkov 2007: 9–12. 3 „This term [i. e. reflexive reciprocals] is used here to refer to morphologically marked reciprocals derived form non-reciprocal verbs by means of the reflexive-middle marker alone“ (Geniušienė 2007: 658). Petronėlė Bernadišienė (Ulvydas, red., 1971: 196) teigia, jog „tarpusavio veiksmo reikšmės sangrąžiniai veiksmažodžiai (reflexiva reciproca) rodo, kad tuo pačiu laiku du, keli ar daugiau veikėjų veikia vienas kitą“. Stasė Krinickaitė Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (Ambrazas, red., 1996: 288) rašo, kad „pagrindinė sangrąžos formanto -s(i) funkcija – apriboti veiksmą subjekto sfera – matyti įvairiose sangrąžinių veiksmažodžių reikšminėse grupėse: a) tarpusavio veiksmo: bučiuoti : bučiuotis, barti : bartis“. Evalda Jakaitienė ten pat (Ambrazas, red., 1996: 408) teigia, kad „tarpusavio veiksmo sangrąžiniai veiksmažodžiai reiškia, kad veiksmą, nusakytą pamatiniu žodžiu, atlieka du veikėjai: tas, kuris buvo pamatinio žodžio subjektas, ir tas, kuris buvo jo objektas, pvz.: bučiuotis (plg. Jonas bučiuoja Oną – Jie (Jonas ir Ona) bučiuojasi), bartis, mylėtis, peštis, sveikintis, susitikti. Tokiems vediniams sangrąžos afiksas prideda semantinį požymį „vienas kitą“ “. 4 Plačiau apie sąvokas mutuantas resp. reciprokantas (an. mutuant resp. reciprocant), reciprokinis resp. simetrinis resp. tarpusavio (reciprocal resp. symmetric resp. mutual) ir jų apimtis žr. Haspelmath 2007. Straipsniai / Articles 107 Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas (Jonukas, Onutė) pasakomi predikato kalbėti ‘šnekėtis’ dviem atskirais valentiniais aktantais: agentą atitinkančiu subjekto vardininku ir netiesioginiu objektu einančia prielinksnio su ir įnagininko konstrukcija, kuri atliepia komitatyvo funkciją (Sližienė 1994: 330). Tokios reciprokinės konstrukcijos vadinamos trūkiosiomis, arba diadinėmis (an. discontinuous construction, dyadic construction5). Kalboje vyrauja tendencija tarpusavio situacijos (an. mutual situation) mutuantus reikšti kaip vieną aktantą, t. y. tipiškai atskaitos tašku (an. reference point) pasirenkami visi (mažiausiai du) situacijoje dalyvaujantys mutuantai – jų visuma, o ne kuris vienas iš jų (Haspelmath 2007: 2091). Tada dvivalenčio predikato abu aktantai sakinyje pasakomi subjektu einančia daiktavardžio ar įvardžio daugiskaitos forma arba dviem daiktavardžiais ar įvardžiais, sujungtais sujungiamuoju ir6. 1–3 sakiniuose tokia mutuantų visuma kaip kolektyvinis aktantas eina agentą atliepiančiu subjektu (žr. Sližienė 1994: 43). Tiksliau kalbant, toks agentas sutampa (susilieja) su komitatyvu ir jį galima suvokti kaip komitatyvųjį. Čia matyti sintaksinių aktantų mažinimas (an. valence-reduction) (plg. Sližienė 1994: 330). Šie vartojimo atvejai vadinami vientisosiomis, arba monadinėmis, (reciprokinėmis) konstrukcijomis (an. simple construction, monadic construction7). 1) Jonas, Petras ir Antanas kalbasi. (cituojama pagal Sližienė 1994: 43) 2) Jie jau ilgai šnekučiavo, jis apsimetinėjo, ir ji neprisivertė pripažinti klaidos, jis taip pat nieko nesakė, jiedu lyg niekur nieko kalbėjo toliau. Nuo to laiko praslinkę daug metų. DLKT 3) Vaidina, kad lyg ir nori čia jus sukompromituoti, o išeina jiems labai vaikiškai. Mes, jūs ir aš, rimčiau kalbėjome tuo požiūriu. Bet vaikišką piketą, kažkada čia darytą (profesionalų požiūriu tai iš viso vaikų darželis), primena kaip rimtą faktą. DLKT Iš 1–3 sakinių matyti, kad kalbamų predikatų komitatyvą atliepiančio argumento pozicija lieka laisva. Ji gali būti užpildoma nevalentiniu – laisvojo nario 5 „Discontinuous constructions are those in which the second reciprocant is a non-subject“ (Nedjalkov, Geniušienė 2007: 396). „A dyadic construction which creates a symmetric situation by placing one participant in a subject NP and another in a comitative phrase“ (Hurst 2010: 290). 6 Tokiais atvejais Nijolė Sližienė Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne paprastai skiria atskirą veiksmažodžio valentingumo struktūrą, kur kolektyvinį aktantą atitinkantis sintaksinis aktantas, pasakomas daiktavardžių (ar įvardžių) daugiskaitos forma – Nomplur, Juodu tarp savęs kariauja dėl pirmenybės (žr., pvz.: Sližienė 1994: 175t, 330, 336, 338, 356, 440; 1998: 178t; 2004: 221t, 233, 270, 452). 7 „Simple constructions are those in which both reciprocants are expressed by the subject“ (Nedjalkov, Geniušienė 2007: 396). „A monadic construction which groups the participants in the relation in the subject NP while losing an object NP“ (Hurst 2010: 290). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI statusą turinčiu reciprokiniu žymekliu (an. reciprocal marker), pavyzdžiui, monosemantine reciprokine anafora vienas su kitu, daiktavardžio tarpusavyje vietininku, prielinksnine tarp savęs konstrukcija (plg. 4–5 sakinius). Šie reciprokiniai žymekliai 5 sakinyje nėra susiję su veiksmažodžio kalbėti ‘mokėti kalbą; sugebėti reikšti mintis žodžiais’ valentingumu (žr. Sližienė 1994: 331), bet komunikaciniu požiūriu yra svarbūs. Kalbamieji tarpusavio santykį reiškiantys ir jį vienaip arba kitaip aktualizuojantys ir specifikuojantys reciprokiniai žymekliai yra modifikatoriai8, t. y. veiksmažodis jų nereikalauja nei semantiškai, nei sintaksiškai (vadinamoji reduplikacija, arba dviguboji tarpusavio santykio raiška9 (an. reduplication, double reciprocals)). 4) Atskirai kiekvieno klausiu, koks gyvenimas jį padarytų laimingu, tai paaiškėja, jog vyras jį įsivaizduoja vienokį, o žmona visai kitokį. Tačiau tarpusavyje (plg. vienas su kitu, tarp savęs) jie apie tai nesikalba, nekuria bendros vizijos, todėl viskas lekia šipuliais. DLKT 5) Susitikimas buvo jaudinantis, graudus – melodrama. Žodžių nereikėjo. Jie vienas su kitu (plg. tarp savęs; tarpusavyje) kalbėjo subtiliais judesiais, tik jiems žinoma ženklų kalba, kuri, jei čia staiga būtų atėjęs pašalinis, galėjo pasirodyti mažų mažiausiai keistoka. DLKT Toliau pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į intranzityvinius 4–5 sakinius: bus aptariami atvejai, kai atskaitos tašku pasirenkami visi tarpusavio situacijos dalyviai, monadinėse konstrukcijose pasakomi subjektu, ir jų tarpusavio santykis arba paties predikato tarpusavio veiksmo reikšmė dar yra aktualizuojama ir specifikuojama reciprokiniu žymekliu. Straipsnio tikslas – atsakyti į klausimą, kas ir pagal kokius semantinius parametrus aktualizuojama vienu ar kitu reciprokiniu žymekliu. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: trumpai paminėti, kas kalbamuoju klausimu rašyta (žr. 2 skyrių), išanalizuoti reciprokinių žymeklių vartoseną monadinėse konstrukcijose ir nustatyti hierarchinius reciprokinių žymeklių tarpusavio santykius (žr. 4 skyrių). Naudojamasi aprašomuoju analitiniu ir interpretacijos metodais. Siekiant tikslo remiamasi medžiaga, rinkta iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau – DLKT) (plačiau žr. 3 skyrių). 8 Apie sintaksinių ryšių – valdymo ir modifikavimo, valdinio resp. modifikatoriaus, valdančiojo žodžio resp. modifikuojamojo žodžio sampratą, kuria čia remiamasi, plačiau žr. Holvoet, Judžentis (2003: 11–35; 2005: 11–38). Ten pat plg. ir tradicinę sintaksinių ryšių tipų apžvalgą. 9 Tokią aktanto raišką, kai kita forma neteikia jokios naujos informacijos, papildančios predikatinio žodžio reikšmę, Dalija Tekorienė (1985: 74) siūlo vadinti sudvigubinta to paties semantinio aktanto raiška (pvz.: jiedu priešiški vienas kitam; poros panašios viena į kitą). Straipsniai / Articles 109 Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas 2. RECIPROKINIŲ ŽYMEKLIŲ APRAŠAS GRAMATIKOS DARBUOSE Norint aptarti, kas ir pagal kokius semantinius parametrus aktualizuojama reciprokiniais žymekliais, ir nustatyti jų tarpusavio santykius, svarbu paminėti, kas apie tai jau sakyta. Pavyzdžiui, Petronėlė Bernadišienė Lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvydas, red., 1971: 198) rašo, kad „tarpusavio veiksmo reikšmės sangrąžiniai veiksmažodžiai gali būti vartojami kartu su paryškinamaisiais žodžių junginiais ar žodžiais, pvz.: vienas kitą, vienas su kitu, tarp savęs, savo tarpe, tarpusavy ir pan.; šie žodžių junginiai ar žodžiai sustiprina dviejų ar kelių veikėjų sąveikos reikšmę, pabrėžia glaudesnius pačių veikėjų tarpusavio santykius“. Jonas Šukys (1998: 515), aptardamas lietuvių kalbos linksnių ir prielinksnių vartoseną, laikosi nuomonės, kad „prielinksnio tarp konstrukcijos kartais reiškia objektą, tiksliau – objektus, tarp kurių yra koks neatitikimas, vyksta konfliktai ar bendravimas. [...] Konfliktą ar bendravimą gali reikšti ir posakis tarp savęs. [...] Tokiam tarp savęs yra sinonimiškas apstabarėjęs vietininkas tarpusavy(je), plg. Pasitarė tarp savęs – Pasitarė tarpusavyje.“ „Toks vietininkas sakinyje eina būdo aplinkybe. [...] Bet ir jie [būdo vietininkai tarpusavyje] turi kokių nors, kartais kalbai net įprastesnių pakaitalų. Moterys [...] ėmė tarpusavyje (plg. tarp savęs, viena su kita) šnibždėtis“ (Šukys 1998: 300). Kitais žodžiais kalbant, J. Šukys, panašiai kaip Elena Valiulytė Lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvydas, red., 1976: 75, 105), skiria objektinius santykius žyminčią tarp savęs konstrukciją ir (būdo) aplinkybę tarpusavyje. Autorius (Šukys 1998: 515) mano, kad „posakiu tarp savęs nereikėtų piktnaudžiauti, ypač kai jis dubliuoja sangrąžinę veiksmažodžio formą ir kai iš sakinio aišku, kokius veikėjus ir kaip sieja veiksmas“. Emma Geniušienė (2007: 669t), aptardama lietuvių kalbos reciprokines konstrukcijas, laikosi nuomonės, kad, pavyzdžiui, konstrukcijoje seserys pasibučiavo viena su kita reciprokinė anafora viena su kita veikiau pabrėžia refleksyvinio reciproko reikšmės komitatyvųjį komponentą. Tarpusavio komponento emfazei (an. emphasis), pasak jos, pasirenkamas reciprokinis žymeklis tarpusavyje arba tarp savęs10. Čia aiškėja, kad vieni autoriai (pavyzdžiui, P. Bernadišienė) reciprokinius žymeklius mini bendrai ir kreipia dėmesį į jų semantinę sąsają, t. y. orientaciją11, 10 Plg.: „Explicit expresions of the reciprocal meaning are the phrases tarpusavyje/tarp savęs [...] containing the reflexive pronoun save, and savo tarpe [...], but they can be used with reciprocal verbs (formally reflexive and lexical) exclusively, to intensify or specify the reciprocal meaning; e. g: Mes baramės tarpusavyje. Jie draugauja tarpusavyje“ (Geniušienė 2007: 636t). 11 Orientacijos terminas vartojamas pagal Holvoet 2009: 99. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI su subjektu pasakomais mutuantais, kiti skiria juos sintaksiškai ir / arba semantiškai: t. y. papildinio (objekto) vienas su kitu12, tarp savęs vs. aplinkybė tarpusavyje (pavyzdžiui, J. Šukys, E. Valiulytė); orientuotas į subjektą vienas su kitu ir orientuotas į predikatą tarp savęs, tarpusavyje (plg. E. Geniušienė). Pripažįstama (J. Šukys), kad funkciškai reciprokinis žymeklis tarpusavyje gali priartėti prie tarp savęs. Adelė Valeckienė, aptardama įvardžius Lietuvių kalbos gramatikoje (Ulvydas, red., 1965: 696; plg. Ambrazas, red., 1996: 26913), rašo, kad „įvardžių poros vienas... kitas [...] nurodo du vienas nuo kito atribotus neapibrėžtus daiktus ar ypatybes, taip pat daiktų ar ypatybių grupes.“ Tokiais atvejais, kai šie tarp savęs susiję įvardžiai turi skirtingų linksnių formas ir vartojami su prielinksniais, be nurodytosios atskiriamosios neapibrėžiamosios reikšmės, jie dar įgauna papildomas reikšmes, išplaukiančias iš tų linksnių ir prielinksnių funkcijų. „Pavyzdžiui, šios rūšies įvardžiai, išreikšti vienas vardininko, kitas galininko linksniu, gali turėti papildomą tarpusavio ryšio reikšmę (Vienas kitą veja). [...] Jau visi rūkė, kalbėjosi vienas su kitu“ (Ulvydas, red., 1965: 697t). Albertas Rosinas (1996: 135), išsamiai aprašydamas įvardžius, atkreipia dėmesį į tai, kad „tam tikrais atvejais galima reciprokinių [vienas su kitu] ir sangrąžinių įvardžių neutralizacija. [...] Tarp + savęs gali pakeisti reciprokinio įvardžio įnagininko formą, plg.: Ten jie (...) tarp savęs ar su Ona pasišnekučiuodavo; Vieni pritarė, kiti neigė ir ginčijosi tarp savęs. Tačiau kalbamoji neutralizacija, nors ir rodo sangrąžinių ir reciprokinių įvardžių semantinį panašumą, yra retoka.“ Paprastai vienaskaitos reciprokinių įvardžių vienas su kitu formos skaido aibę, susidedančią iš dviejų elementų ir rodo tų elementų santykį. „Tačiau vienaskaitinėmis formomis skaidomos ir tokios aibės, kurios susideda daugiau kaip dviejų elementų. [...] visos rašto dalelės derinosi viena su kita.“ Taigi semantiškai reciprokinis žymeklis tarp savęs gali būti artimas reciprokinei anaforai vienas su kitu ir / arba jam artimas gali būti reciprokinis žymeklis tarpusavyje. Be tokių sinonimiškumo atvejų, kiekvienas reciprokinis žymeklis turi savo tipišką funkciją. Tais atvejais, kai vartojama reciprokinė anafora vienas su kitu (plg. 5 sakinį), ja aktualizuojami atskiri subjektu pasakyti tarpusavio situacijos dalyviai. Čia relevantiškas yra skaidos parametras. Kas pagal jį aktualizuojama reciprokiniais tarp savęs, tarpusavyje, bus kalbama toliau (žr. 4 skyrių). Apibendrinant tai, kas iki šiol sakyta, svarbu, kad minėtieji autoriai, 12 Plg.: „Papildiniu eina įvardžiai vienas kitas, vienas antras, kai jų antrasis dėmuo yra netiesioginis linksnis (kartais su prielinksniu), o pirmasis – vardininkas. [...] Duktė ir tėvas vengė vienas su kitu susitikti“ (Valiulytė in: Ulvydas, red., 1976: 479). 13 Plg.: „Atskiriamieji [įvardžiai] nurodo neapibrėžtus, bet vienus nuo kitų atskirtus bei atribotus daiktus (asmenis, bendrus reiškinius) ar ypatybes“ (Ambrazas, red., 1996: 269). Straipsniai / Articles 111 Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas be sinonimiškumo atvejų, semantiniu požiūriu reciprokinius žymeklius skiria skirtingai: aptariamieji žymekliai yra orientuoti į subjektą (P. Bernadišienė), orientuoti į subjektą yra reciprokiniai vienas su kitu, tarp savęs, o į predikatą – reciprokinis žymeklis tarpusavyje (E. Valiulytė, J. Šukys, A. Rosinas), orientuota į subjektą yra reciprokinė anafora vienas su kitu, į predikatą – žymekliai tarp savęs, tarpusavyje (E. Geniušienė). Kitais žodžiais kalbant, matyti nuomonių skirtumai, ką – subjektą resp. predikatą – aktualizuoja ir specifikuoja kalbamieji reciprokiniai žymekliai. Nicholas Evans, Stephen C. Levinson, Alice Gaby ir Asifa Majid (2011: 31– 33), išsamiai nagrinėdami reciprokinius veiksmažodžius semantinės tipologijos aspektu, skiria penkis semantinius tarpusavio situacijos parametrus, turinčius (galinčius turėti) įtakos vienų ar kitų reciprokinių konstrukcijų vartojimui: tai (a) dalyvių skaičius (du vs. daugiau nei du); (b) dalyvių konfigūracija (an. configuration)14, (c) simetrija (simetriškas vs. asimetriškas); (d) laikas (an. temporal organisation) (vienalaikis vs. sekos arba abu (t. y. nepritaikomas)), (e) situacijos, arba įvykio tipas (an. action or situation type; event-type). Kalbininkų nuomone, tipiškoje tarpusavio situacijoje, reiškiamoje, pavyzdžiui, konstrukcija Jonukas ir Onutė apsikabino vienas su kitu, dalyvauja du (Jonukas, Onutė) mutuantai. Tokia monadine konstrukcija pasakomas kompleksinis įvykis (an. complex event; a join action or plurality of events), kurį sudaro dvi vienalaikės (tuo pačiu metu, kai Jonukas apkabino Onutę, Onutė apkabino Jonuką), simetriškos (tai, ką daro Jonukas Onutei, Onutė daro Jonukui) ir draugės (sudėtų argumentų; an. conjoined argument) (tai, ką daro Jonukas ir Onutė, jie daro kartu) propozicijos (an. two sub-events). Tarp tokių mutuantų yra stipri (an. strong)15, poros (an. pair)16 konfigūracija. Be šių, minėtieji autoriai dar skiria grandinės (an. chain)17, radialinę (an. 14 „The [...] parameter configuration comes into operation once multiple participants are involved, since then the possible permutations of who acts on whom can also vary“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 31). 15 „Where all participants act on each other symmetrically the event is fully saturated“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 31). 16 „A and B, and likewise C and D, could be in strong symmetrical interaction, but with no interaction between the pairs“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 32t). 17 „A could act on B who could act on C who could act on D, resulting in a linear series of events“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 32t). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI radial) 18, samplūdžio (an. melee)19 ir žiedo (an. ring)20 konfigūracijas. Nagrinėdama lietuvių kalbos reciprokines konstrukcijas E. Geniušienė (2007: 669t) teigia, kad su leksiniais reciprokais, implikuojančiais tik du mutuantus (žr. 6–8 sakinius) arba tik daugiau nei du (žr. 9–11 sakinius), reciprokinė anafora vienas su kitu yra redundantinė ir todėl paprastai nevartojama. Su kitais leksiniais reciprokais, pavyzdžiui, bendrauti, draugauti, giminiuotis; lenktyniauti, rungtyniauti, kovoti, kariauti ir pan., vienaskaitos arba daugiskaitos vienas su kitu formos vartojamos specifikuoti tarpusavio situacijos dalyvių skaičių (pvz.: Jie draugauja vienas su kitu / vieni su kitais; dar plg. 12–13 sakinius). Vienaskaitos arba daugiskaitos vienas su kitu iš esmės galimas ir su refleksyviniais reciprokais; bet jie esą vartojami tik labai retais atvejais: kai būtina, t. y. norima, pabrėžti (plg. 14–16 sakinius). Reciprokiniai žymekliai tarpusavyje, tarp savęs taip pat galį pabrėžti du ir daugiau tarpusavio situacijos mutuantų (pvz.: Visi suėję giminiuojasi tarpusavyje; Giminės retai tuokiasi tarpusavyje; Jiedvi barasi tarp savęs; bet: *Jie pasibučiavo tarp savęs; *Jie susituokė tarpusavyje; *Paukščiai buriasi (telkiasi) tarpusavyje); jie dažniausiai vartojami su refleksyviniais reciprokais, turinčiais reikšmę ‘barti vienas kitą’ (barasi, pjaunasi, mušasi, graužiasi) ar ‘kalbėti, šnabždėti vienas kitam’ (kalbasi, pasišnibždėjo) (Geniušienė 2007: 670; plg. 17–20 sakinius). Taigi lietuvių kalbos pagrindu matyti, kad, be minėtų išimčių, tarpusavio situacijos dalyvių skaičius nedaro įtakos reciprokinių žymeklių pasirinkimui. Atsižvelgiant į tai, kas trumpai referuota, toliau (žr. 4 skyrių) ieškoma atsakymo į klausimą: kas turi daugiau įtakos ir kas yra kalbamaisiais žymekliais (labiau) aktualizuojama? 6) Gamtos mylėtojai išmoko gulbes auginti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Jie nuėjo dar toliau: namų sąlygomis gulbės poravosi, krovė lizdus, augino jauniklius. DLKT 7) Visi aktoriai ilgainiui toje J. Miltinio studijoje poravosi, tuokėsi ir krikštijo vienas kito vaikus – nuo šito neįmanoma apsisaugoti, nebent tai būtų studija-vienuolynas. DLKT 18 „Sentence [The theacher and her pupils intimidated one another] is ambiguous, but in one of its readings the teacher intimidates each of her pupils and vice versa, but no intimidation obtains between pairs of students“ (Evans, Levinson, Gaby, Majid 2011: 8). 19 „A and C could each act on D who alone acts on C, etc.“ (Majid, Evans, Gaby, Levinson 2011: 32). 20 „Each participant [ in: The children chased each other round in a ring] is both chased and a cheser, but the is no pair within which a symmetrical relation holds“ (Evans, Levinson, Gaby, Majid 2011: 8). Straipsniai / Articles 113 Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas 8) Publika siurbė kokteilius, poravosi, klausėsi klastingos muzikos ir greitai girtėjo. DLKT 9) Mano kursui artėja paskutinės studijų dienos. Jaučiausi visai laiminga, kad man jos pasibaigs tik po metų. Bet kas čia? Konservatorijos vestibiulyje būriuojasi mano du brangieji Vytautai, Rita Kučinskaitė ir...Gražina Ručytė – mano išsvajotas pianistės idealas! DLKT 10) Jogos poza sėdi vyras. Japonas ar kinietis? O šalia lango – drobė, ne tik kopija: Mozė džiaugiasi Dievo įstatymais. Smilksta kalnas. Pašlaitėje būriuojasi žmonės. DLKT 11) Aušta šilta ankstyvo rudens diena. Iš po rusvėjančių smilgų kuokštų išlenda kurapkos, ant pliktelėjusių kalnelių būriuojasi gandrai. Ir žolė po kojomis beveik nežiba – sumindyta, dulkėta, išblukusi. DLKT 12) Grįždamas namo Gausas klausė savęs, ar ateis kada nors diena, kai žmonės bendraus vieni su kitais nemeluodami. DLKT 13) Kaip tik todėl skirtingi žmogaus paveikslai netveria greta kits kito, būdami vienas su kitu nesusiję, bet pagrįstai vienas su kitu kovoja. DLKT 14) Mirusiuosius toliau degino, laidojo sudegintus be įkapių, kapus supo akmenų vainikais, kurie jungėsi vienas su kitu, arba laidojo toliau pilkapiuose, vis dažniau užkasdami mirusius nedegintus, į kapus dėdami metalinių papuošalų. DLKT 15) Armando išgirdęs, kad nepažįstamasis su juo sveikinasi, nesudvejojęs padarė tą patį. „Mano gimtinėje ši šventė švenčiama. Žmonės sveikinasi vieni su kitais, tačiau aš nežinau iš kur kilusi tokia tradicija. Gal jūs galėtumėte papasakoti?“, – klausė panamietis. DLKT 16) Vaikšto maži žmonės kaip paukštukai po žemę ir auga. O kaip auga, turi būti visų mūsų rūpestis. Tačiau puolam, kaupiam, draskomės vieni su kitais dėl niekų, o tuos mažus žmones kartais ir pamirštam. DLKT 17) Čirškė namuos žadintuvai, knarkė seniai, čiureno į lovas vaikai, glamonėjosi vyrai ir moterys. Ėjo gyvenimas. DLKT 18) Pašoko keletas varpinėn, paėmė ant rankų skaitytoją, nunešė žemėn ir už šventoriaus nešiojo, džiaugsmingai rėkaudami. Kiti tarp savęs glamonėjosi, iš džiaugsmo verkdami bučiavosi, kiti užtraukė giesmę: Linksmą dieną apturėjom, kurios nuo seno norėjom... DLKT 19) Spaudoje buvo šiurpu skaityti apie tai, kad rusų aviacija bombardavo ir savųjų pozicijas, o tankai susišaudydavo tarpusavyje. Įdomu ir tai, kad racijos ryšiai veikia tomis pačiomis bangomis, kitaip sakant, rusai gali klausytis čečėnų, o pastarieji – rusų komandų. DLKT 20) 44 dalyvės rungtyniavo šveicariška sistema (10 ratų). Kiekviena pora tarp savęs žaidė (plg. tarpusavyje; vs. viena su kita) po dvi partijas – baltosiomis bei juodosiomis figūromis. DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Remdamiesi tuo, kas pasakyta, pagal vietos raiškos tarp vartų / vartuose / tarpuvartėje analogiją galėtume toliau kalbėti ir apie rūpimus reciprokinius žymeklius tarp savęs / tarpusavyje / savitarpyje27. Tada vietos (erdvės) reikšmės pavyzdžiu sudarytus tarp savęs / tarpusavyje / savitarpyje apibendrintai laikytume aplinkybiniais modifikatoriais, kuriais pasakoma veiksmo reiškimosi sritis (apibrėžtoje) erdvėje (plg. 32–33 sakinius). Pagal raišką lokatyviniai tarp savęs / tarpusavyje / savitarpyje galėtų būti skiriami nuo prieveiksmiais abipusiai, abipusiškai, savitarpiškai reiškiamų būdo modifikatorių, pavyzdžiui, 34–36 sakiniuose. Arba, atsižvelgdami į čia aktualų funkcinį aspektą ir remdamiesi tradicija (Ružė in: Ulvydas, red., 1976: 504; Šukys 1998: 300t), pagal reikšmės artimumą tipiškam būdo prieveiksmiui (abipusiai, abipusiškai, savitarpiškai) galėtume tarpusavyje / savitarpyje laikyti būdo modifikatoriumi. Tada sintaksiškai būdo modifikatoriai tarpusavyje, savitarpyje, abipusiai, abipusiškai, savitarpiškai santykinai galėtų būti skiriami nuo objektinių vienas su kitu, tarp savęs. Reliatyviai skirčiai pagrindo duoda daiktų, pasakomų subjektu, skaida. Kaip sakyta, ja gali būti grindžiamas ir reciprokinio žymeklio tarpusavyje vartojimas (žr. toliau). 32) Tą patį ministras pakartojo ir 1938 m. pavasarį: patys žydai nesutaria dėl bendruomenių. „Tegu žydai susikalba savitarpy (plg. tarpusavy), tada bus galima tartis“. DLKT 33) Dėl ko savitarpyje (plg. tarpusavy) maištaujam, nuolat ginčijamės? Juk tai menkniekiai, menkiausi donkichotijados niekalai. DLKT 34) Susitariančiosios Šalys rekomenduoja įmonėms spręsti ginčus visų pirma [joms] draugiškai abipusiai susitariant. DLKT 35) Toks analizės būdas suteikia galimybę ne tik atidžiau įsižiūrėti į šių poečių kūrybą, bet ir šį tą susisteminti, mėginti suvokti, kaip abipusiškai sąveikauja forma ir turinys, kaip formalia raiška skleidžiama mintis. DLKT 36) Taip pat į bandymus derinti piliečių grupių siekius vadovauti ir valdyti, daugelio žmonių troškimą gyventi laisvai ir savitarpiškai nevaržomai bendrauti. DLKT Kitaip sakant, atskaitos tašku čia pasirinkus semantinį aspektą matyti, kad vieni reciprokiniai žymekliai yra labiau semantiškai susiję (t. y. orientuoti) su subjektu, kiti – su pačiu tarpusavio veiksmo reikšmės predikatu. Atsižvelgiant į tai, darosi tikslinga kalbėti apie tam tikrą reciprokinių žymeklių gradaciją: vienas su kitu > tarp savęs > tarpusavyje > savitarpyje > abipusiškai / savitarpiškai, 27 Plg. žodynuose teikiamą daiktavardžio tarpas reikšmę ‘kuo nors susijusių žmonių aplinka’: Anie pradėjo savo tárpe pykties, barties Akm. Ir anuodu savo tárpe žais, vienas antrą myla, apsikabins vienas antrą (apie vaikus) Žlb. (LKŽe) Savo ~e sugyveno gerai (DŽe). Straipsniai / Articles 121 Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas kai reciprokinė anafora vienas su kitu tipiškai orientuota į patį kaip skaidų suvokiamą subjektą ir ja aktualizuojamas kiekvienas subjektu pasakomas atskiras tarpusavio situacijos dalyvis, prieveiksmiai abipusiai / abipusiškai / savitarpiškai orientuoti į predikatą ir jais aktualizuojamas pats tarpusavio veiksmo reikšmės predikatu pasakomo veiksmo abipusiškumas; kiti reciprokiniai žymekliai atsiduria tarp vienas su kitu ir savitarpiškai. Taigi aptariami reciprokiniai žymekliai atliepia orientacijos, arba subjekto > predikato aktualizavimo ir specifikavimo, hierarchinius skirtumus (dar plg. 37–38 sakinius). Taip pat, remdamiesi minėtais J. Kiliaus, E. Valiulytės vietos, laiko raiškos tyrimais, galime ankstesnę mintį patikslinti ir analogiškai kalbėti apie tai, kad tarpusavio situacijos mutuantų, pasakomų subjektu, skaidos požiūriu reikšmingas yra atskiras : vientisas, arba individualus (individas) : kolektyvinis (grupė), požymis (parametras), koreliuojantis su reciprokinių žymeklių vienas su kitu > tarp savęs > tarpusavyje vartojimu: atskirų mutuantų tarpusavio santykis aktualizuojamas reciprokine anafora vienas su kitu (žr. 39 sakinį), mutuantų tarpusavio santykis uždariau arba uždarai suvokiamoje grupėje kaip (labiau) vientisoje visumoje – reciprokiniu žymekliu tarp savęs arba tarpusavyje (žr. atitinkamai 40–41 ir 42 sakinius). Kaip minėta, pagal skaidą reciprokinis žymeklis tarp savęs gali priartėti prie atskirų mutuantų tarpusavio santykio specifikatoriaus – reciprokinės anaforos vienas su kitu (žr. 43 sakinį, dar plg. 24 sakinį), arba prie jo gali priartėti reciprokinis žymeklis tarpusavyje (žr. 44 sakinį), dar plg. 28–29 sakinius). 37) Už tai Vokietija perleido rusams didesnę Lietuvos teritorijos dalį. Tada Vokietija ir Sovietų Sąjunga buvo sąjungininkės: abi puolė Lenkiją, abipusiškai sutardamos (plg. abipusiškai viena su kita / tarp savęs sutardamos) kilnojo įtakos liniją ir bendrai karpė Rytų Europos žemėlapį taip, kaip joms patiko. DLKT 38) Sąmonės šviesa susidaro iš daugybės „informacijų“, suplaukiančių iš visų mūsų psichės sričių, ir pasireiškia visa eile „aš žinau“, kurie vienas kitą savitarpy papildo (plg. *tarp savęs savitarpy papildo) ir padaro vadinamą „sąmonės šviesą“ kaskart šviesesnę arba priešingai. DLKT 39) Pasak pirmininko, įtikinėjimų ir demagogijos nebuvo, „bet tai nereiškia, kad mes atskirai vienas su kitu (?tarp savęs; ?tarpusavyje) negalėjome tartis ir kalbėtis“. DLKT 40) Jei sakėm, kad elitas privalo formuoti visuomenės darną, vadinasi, jam [elitui] svarbu komunikuoti ir tarp savęs (plg. tarpusavyje; ?vieniems su kitais), ir su visuomene. DLKT 41) Pirmoji grupė atstovauja lenkų ir rusų mažumų interesams, antroji — Lietuvos Vyriausybei. Kiekviena grupė, prieš tai padiskutavusi tarp savęs (plg. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 122 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI tarpusavyje) šia tema, pateikia savo nuostatą minėtais klausimais ir po to bando spręsti dvikalbystės problemą. DLKT 42) Grupė tarpusavyje (plg. tarp savęs; ?vieni su kitais) susitaria svarstyti kokią nors sunkią situaciją rūškanais veidais, uždaromis kūno pozomis, niurzgėdami, pertraukinėdami vieni kitus. DLKT 43) Humboltas visaip rodė Gausui nutilti. Iš salono susidomėję pradėjo eiti žmonės. Plikagalvis vyras ir ponia juodais drabužiais kuždėjosi tarp savęs (plg. vienas su kitu), o mergaitė naktiniais marškiniais žvelgė jiems pro pečius. DLKT 44) Valdas priklausė, kaip man tuomet atrodė, labiausiai pasipūtusiai buvusių Kauno „Aušros“ gimnazijos mokinių grupei. Vadinamieji aušrokai bendravo tik tarp savęs (plg. tarpusavyje). Kai pirmą kartą pamačiau Valdą, pagalvojau: „Neblogai jaunuolis atrodo, bet – kaunietis ir dar aušrokas“. DLKT Taigi apibendrinkime reciprokinius žymeklius pagal jų orientaciją į subjektą resp. predikatą (žr. 1) bei subjektu pasakomų mutuantų skaidą (žr. 2) hierarchiškai taip: 1) Subjektu reiškiamų mutuantų aktualizavimas > Predikato tarpusavio veiksmo reikšmės aktualizavimas vienassukitu>tarpsavęs>tarpusavyje>savitarpyje>abipusiai/ abipusiškai/savitarpiškai 2) Individualus (atskiras) > kolektyvinis (vientisas) Paaiškėjus, kad pačių tarpusavio situacijos dalyvių suvokimas koreliuoja su reciprokinių žymeklių vienas su kitu, tarp savęs, tarpusavyje pasirinkimu, aktualus paminėti tampa tipologų skirtas dalyvių konfigūracijos parametras. Pavyzdžiui, ankstesniuose (6–8) sakiniuose buvo matyti, kad tais atvejais, kai tipiškomis monadinėmis konstrukcijomis pasakomos dvi simetriškos, vienalaikės, draugės propozicijos, o tarpusavio situacijoje dalyvaujantiems dviems mutuantams būdinga stipri poros konfigūracija, reciprokiniai žymekliai paprastai nevartojami: kai jie vartojami, reciprokine anafora vienas su kitu yra specifikuojamas atskirai aktualizuojamų mutuantų tarpusavio santykis, reciprokiniais žymekliais tarp savęs, tarpusavyje – mutantų tarpusavio santykis (labiau) uždaroje grupėje, kuri suvokiama kaip sąlygiškai skaidi (tarp savęs) arba vientisa (tarpusavyje) (plg. atitinkamai 21–22, 24–25, 29–30 sakinius). Aptariamieji reciprokiniai žymekliai taip pat vartojami ir tada, kai tarp mutuantų yra grandinės (žr. 45–46 sakinius), samplūdžio (žr. 47–49 sakinius) ar stipri konfigūracija (žr. 50–51 sakinius). Remdamiesi tokių sakinių kaip 52–55 kontekstu, taip pat Straipsniai / Articles 123 Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas galėtume sakyti, kad tarp subjektu pasakomų mutuantų yra stipri konfigūracija, arba konkrečiau kalbėti, tarkim, apie abipusiškumo ar sutelkties konfigūracijas atitinkamai 52 ar 53–55 sakiniuose, kur reciprokinis žymeklis pasirenkamas vartoti pagal tai, ar tarpusavio situacijos mutuantai gali būti suvokiami atskirai ar vientisai. Abipusiškumo konfigūracija riboja reciprokinio žymeklio tarpusavyje vartojimą. Čia svarbu laiko parametras: laiko atžvilgiu 52 sakiniu pasakoma tarpusavio situacija tarp trijų mutuantų interpretuotina kaip sekos: tekstas B kalbasi su (ankstesniu) tekstu A, po to – su (vėlesniu) tekstu C; C kalbasi su (ankstesniu) B, po to – su D tekstu ir pan.; panašiai kaip monadine konstrukcija Žiūrėk, jiedu, Jonukas ir Onutė, sveikinasi vienas su kitu pasakomoje tarpusavio situacijoje, kai tipišku (nežymėtu) atveju vienas iš mutuantų būna pirmesnis, t. y. X sveikinasi su Y, po to Y sveikinasi su X, skirtingai nei, pavyzdžiui, generinės vartosenos ar sakinyje su perfektyviniu predikatu, plg., Džiugu – žmonės sveikinasi (pasisveikino) vieni su kitais / tarpusavyje, kur reciprokiniu žymekliu aktualizuojamas ne tiek laikas (seka), kiek atskirai suvokiami neapibrėžto skaičiaus mutuantai arba sveikinimosi veiksmas vientisai suvokiamoje mutuantų grupėje28. Tai, kad sekos parametras turi įtakos reciprokinių žymeklių vartojimui, matyti ir iš 56–57 sakinių, kur tarp mutuantų yra žiedo (žr. 56 sakinį) arba radialinė (žr. 57 sakinį) konfigūracija. 45) Jis sėdėdavo kampe prie pietų stalo, o senelė lyg didžiausia burtininkė, paaiškinusi, kaip raidės jungiamos (plg. jungiasi) viena su kita (plg. ?tarpusavyje), leisdavo dūmą „Bafra“ cigaretės, kurios niekada neištraukdavo iš burnos kampučio. DLKT 46) Lentos bei parketlentės gaminamos su specialiomis guminėmis tarpinėmis, kurios leidžia medžiui „vaikščioti“. Šios lentos montuojant tarpusavyje sujungiamos specialiomis metalinėmis kabėmis iš apačios. Tai suteikia grindims papildomo tamprumo, tarp lentų neatsiranda plyšių. DLKT29 28 Dar plg. DLKT sakinius: Paklaustas, ar jų šalies nepuls afganistaniečiai, keršydami už tai, kad Pakistanas atvėrė oro erdvę amerikiečiams, Asimas atsako: „Mums kovoti tarpusavyje draudžia religija“; Nariai privalo vienas kitą šnipinėti ir pranešinėti vyresniesiems netinkamą veiklą ar nugirstas nederamas pastabas. Naujokams draudžiama kalbėti vienas su kitu be vyresniojo priežiūros. Liepiama vengti kontaktų su buvusiais nariais ar kulto kritikais bei kultui nepalankiais šeimos nariais. 29 Dar plg. DLKT sakinius: Vedantos, daoistų, stoikų, sufijų ir panteistų žingsniais laipsniškai artėta į objektyvią absoliuto sampratą. Žingsniai panašūs vienas į kitą (*tarp savęs), nes žengė tas pats per tą patį, tačiau ir skirtingi, nes vedė į priekį – į žmogaus sąmonės brandą. Dabar stovime Šibujos rajone priešais vieno iš meilės viešbučių duris. Į vidų dar neįėjome, bet, atrodo, būtinai tai padarysime. Tarsi suklijuoti vienas su kitu, meilės viešbučiai driekiasi išilgai kalvos. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 124 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI 47) Žalia, geltona, oranžinė. Būtent iš jų komponuojami spalviniai deriniai. Nors mažiausiu elementu (gėlyte, taškeliu ar kvadratėliu) šios spalvos siesis viena su kita. DLKT 48) – Nu!.. – pakėlė savo stiklinę Kolia. – Už draugystę!.. Kad nesibartume ir – kas svarbiausia! – niekada tarp savęs nesusimuštume! Net girčiausi būdami! Jie vienu ypu išgėrė iki dugno, išgėrė ir Gaučys. Ir jo beveik visai nenupurtė. DLKT 49) Paskui persirengėliai, kaip jiems ir privalu, ėmė kelti baisų triukšmą, žvangino grandinėmis ir skambino karvių varpeliais, tarpusavyje daužėsi ginklais ir įnagiais ir gremėzdiškai, tačiau bauginamai šokinėdami apsupo šokių aikštelę, kurioje žmonės, vis dar kaip sustingusi masė, stovėjo. DLKT 50) Negyvai išdaužytose žodžiais ausyse net ir gilią naktį netyla aliarmo signalas. Tarytum mašinos kalbėtųsi viena su kita. Vis susišaukia ir susišaukia. Ir bemiegės nakties mintys seka aliarmo ritmą. DLKT 51) Anot jos, svarbu žinoti savo spalvų gamą. Agnė sakė, kad Benettono drabužių privalumas tas, kad jie visi tarpusavyje dera. A. Zuokienė neslėpė, kad atrinkti drabužius parduotuvei labai sunku. Siūloma beprotiškai daug modelių, labai plati spalvų gama. DLKT 52) Almanachui būdingas vientisumas, jį reikia skaityti puslapis po puslapio, nes tekstai tarsi kalbasi tarp savęs (plg. vienas su kitu; ?tarpusavyje), lyg dialogas su prieš ir po einančio autoriaus eilėraščiais. DLKT 53) Sudėtinės dalys susimaišo viena su kita ir suardo visumos vaizdinį tam, kuris nori atsiskirti. DLKT 54) Įsimintiniausias projektas – „Nordea bank Lietuva“ ir „Kredit bank“ susijungimas, nes jungėsi ne tik produktai: viena su kita susiliejo ir darbuotojų komandos. Suvaldyti tokius pokyčius nėra lengva, bet labai įdomu. DLKT 55) Iš duomenų matyti, kad visais atvejais dėl grybų poveikio padidėja pelių limfmazgiai, organai pasidengia apnašu, kuriame susidaro grybo židiniai, organai tarpusavyje suauga, todėl negali normaliai funkcionuoti, mažėja jų svoris, atskiri individai žūva. DLKT 56) Susėdę aplink stalą vaikai dalijasi vienas su kitu (plg. ?tarpusavyje; bet: pasidalijo tarpusavyje) obuoliu. 57) Ignas nutarė šį klausimą pagvildenti ne tuoj pat, o vėliau, kai Miežpūtis apsipras su svečiais, kai labiau susipažins vienas su kitu (plg. ?tarpusavyje). DLKT Atrodytų, kad sekos parametru galėtume grįsti ir reciprokinės anaforos vienas su kitu vartojimą 58 sakinyje: vaikštinėdami ir pakeliui vieni kitus sutikdami vietiniai gali sveikintis tik vienas su kitu ar vieni su kitais (sutiktais vietiniais), bet ne tarpusavyje. Kita vertus, 59 sakinio pagrindu dera pripažinti, kad Straipsniai / Articles 125 Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas 58 sakinyje pasakomos tarpusavio situacijos laikas galėtų būti suvokiamas ir kaip vienalaikis: vaikštinėdami ir pakeliui vieni kitus sutikę vietiniai gali sveikintis vienas su kitu, vieni su kitais ar tarpusavyje, t. y. čia parametras nėra pritaikomas ir mažiau svarbus reciprokinio žymeklio pasirinkimui. Iš 58–59 sakinių kontekstų galėtume manyti, kad reciprokinės anaforos vartojimą lemia tarpusavio situacijos dinamiškumas, t. y. situacijos kaip dinamiškos suvokimas riboja reciprokinio žymeklio, kuriuo aktualizuojamas tarpusavio santykis uždaroje mutuantų grupėje, vartojimą (plg.: ?Liūdni papuvę lapai, pūstelėjus vėjui, skrisdami sveikinasi tarp savęs / tarpusavyje; ?Jie bėgdami sveikinasi tarp savęs / tarpusavyje; bet: Liūdni nukritę lapai sveikinasi (pasisveikino) vienas su kitu / tarp savęs / tarpusavyje; Jie atbėgę sveikinasi vieni su kitais / tarp savęs / tarpusavyje). Tai paneigia 60–62 ir 63–65 sakiniai, kur su dinamiškais predikatais vartojami ir reciprokiniai žymekliai tarp savęs, tarpusavyje, ir anafora vienas su kitu. Vadinasi, 58–59 sakiniuose reciprokinio žymeklio vartojimui didesnę įtaką turi kiti kriterijai: vienas jų – (tebe)vykstančio tarpusavio veiksmo aktualizavimas. Tai, kad reciprokinio žymeklio vartojimui (pasirinkimui) taip pat įtakos turi, kaip kalbėtojas žiūri ir suvokia veiksmažodžiu pasakomą veiksmą, jo procesualumą, matyti iš ankstesnių 45–46, 56 sakinių. 45, 52, 56 sakiniuose aktualizuojama tam tikra seka (tebe)vykstančio veiksmo (proceso) perspektyva (dar plg. 58 sakinį). Jame dalyvaujančių mutuantų tarpusavio santykis specifikuojamas reciprokine anafora vienas su kitu arba reciprokiniu tarp savęs. Kitaip sakant, veikslo reikšmių pagrindu reciprokinių žymeklių vartojimas susijęs su tuo, kaip kalbėtojas vertina (mato) ar gali (į)vertinti (matyti) predikatu pasakomame veiksme dalyvaujančius mutuantus (atskirai kaip individus ar kolektyviai kaip vientisą visumą), t. y. ar kalbėtojas iš savo perspektyvos, arba žiūros kampo, gali (pa) matyti visus mutuantus kaip uždarą grupę – jų vientisą visumą – vienį. Tai darosi keblu, kai veiksmas tebevyksta tam tikra seka, o mutuantų skaičius yra neapibrėžtas. Matyt, todėl kontinuatyvo reikšmės jungiasi 66 sakinyje riboja reciprokinio žymeklio tarp savęs vartojimą, skirtingai nei 67–68 sakiniuose, kur subjektu pasakomas minimalus mutuantų skaičius ar predikatas yra perfektyvinės reikšmės, arba, pavyzdžiui, sakiniuose su habitualio, iteratyvo predikatais. Tai, kad kontinuatyvo reikšmė turi įtakos reciprokinio žymeklio galimam vartojimui, matyti lyginant ir E. Geniušienės minėtą *Paukščiai buriasi tarpusavyje su Paukščiai susibūrė tarpusavyje (į pulkus). 58) Turgelis – pardavinėja drabužius, sąsiuvinius ir kitus mokyklinius reikmenis – rytoj Rugsėjo pirmoji. Šventadieniškai apsirėdę vietiniai vaikštinėja, sveikinasi vieni su kitais (plg. ?tarpusavyje) ir vis smalsiai nužvelgia mūsų trijulę. DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 126 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI 59) Netoliese kažkas šiurena. Matyt, tie patys liūdni papuvę lapai, pūstelėjus vėjui, sveikinasi vienas su kitu (plg. ?tarpusavyje) arba nuskrieja purvinu šaligatviu. DLKT 60) Varžovai net neabejoja, kad iškovos pergales. Jie atvirai tyčiojasi iš mūsų nacionalinės rinktinės, į jos vartus muša vis daugiau įvarčių ir tarsi tarp savęs (plg. tarpusavyje; vs. vieni su kitais) lenktyniauja, kas jų pelnys daugiau. DLKT 61) Jos dukros, viena aštuoniolikmetė, kita maždaug dvidešimt dvejų, šaudydavo į mus akimis. Merginos, atrodo, net varžėsi tarp savęs (plg. tarpusavyje), katra mums serviruos stalą ar atneš puodelį arbatos. DLKT 62) Sudegintas Varno gyvenamasis namas. Keli žmonės areštuoti. Kalėdų pirmosios dienos vakare įgėrę strebiteliai susišaudė tarpusavy. Deveikis nušovė Macelį, jo brolienę Macelienę. Žuvusieji buvo kilę nuo Pagirių. DLKT 63) Dvynių mitai dažnai pasakoja apie du brolius, kurie nuo pat gimimo yra varžovai ir kovoja vienas su kitu arba nėra antagonistai, bet savo asmenimis įkūnija priešybes. Kai kuriose mitologijose dvyniai broliai veikia kaip ambivalentiška būtybė. DLKT 64) Belgai lyg kokie amerikonai mėgstą dideles, griozdiškas mašinas. Blogiausia, kai trijų eilių autostradoje treileriai sumano vienas su kitu lenktyniauti. DLKT 65) Eidami apkabinkite vaiką ir jo nugarytę priglauskite prie savęs. Šešerių metų vaikai jau gali apsieiti vieni. Jie aktyviai žaidžia vienas su kitu, todėl kartais atrodo, kad tėvų švelnumas nebereikia. Tačiau tai netiesa. DLKT 66) Žiūrėk, pagaliau grandinės elementai A, B, C ir +n jungiasi vienas su kitu (?tarp savęs). 67) Žiūrėk, jiedu, Jonukas ir Onutė, tebesikalba vienas su kitu (tarp savęs, tarpusavyje) iki šiol. 68) Pagaliau visi elementai (A, B, C ir D) susijungė vienas su kitu (tarp savęs, tarpusavyje). 69–71 sakiniuose vartojami teliniai reciprokiniai veiksmažodžiai implikuoja veiksmo rezultatą, kuris 72–74 sakiniuose yra pasakytas. Pastaruoju atveju reciprokinis žymeklis paprastai nevartojamas, o sakiniuose kaip 69–71 pasirenkamas pagal skaidą. Kitaip sakant, 69–74 sakiniuose matyti aktualizavimo skirtumai: svarbu arba subjektu pasakomų mutuantų suvokimas, arba pats tarpusavio veiksmo rezultatas. 69) Sudėtinės dalys susimaišo viena su kita ir suardo visumos vaizdinį tam, kuris nori atsiskirti. DLKT Straipsniai / Articles 127 Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas 70) Įsimintiniausias projektas – „Nordea bank Lietuva“ ir „Kredit bank“ susijungimas, nes jungėsi ne tik produktai: viena su kita susiliejo ir darbuotojų komandos. Suvaldyti tokius pokyčius nėra lengva, bet labai įdomu. DLKT 71) Iš duomenų matyti, kad visais atvejais dėl grybų poveikio padidėja pelių limfmazgiai, organai pasidengia apnašu, kuriame susidaro grybo židiniai, organai tarpusavyje suauga, todėl negali normaliai funkcionuoti, mažėja jų svoris, atskiri individai žūva. DLKT 72) Ties parduotuve susiliejo visos keturios Vorūnės gatvės į vieną smaigalį. DLKT 73) Ar dažnai susibėgate į krūvą. DLKT 74) Sportas ir kultūra suplakti į vieną vietą, nors šios sritys viena su kita – kaip dangus ir žemė. DLKT Remiantis 75 sakinio minimaliu kontekstu ir šį sakinį lyginant su 6–8 sakiniais matyti semantinių skirtumų. 75 sakiniu pasakomos kartotinės (nevienkartinės) tarpusavio situacijos30 dalyviai keičiasi: čia tipiškai vienkartinė poravimosi situacija su dviem mutuantais (plg. 6–8 sakiniuose ‘poruotis vienam su kitu’ = A poruojasi su B, C poruojasi su D ir pan.) aktualizuojama kaip iteratyvinė, t. y. besikartojanti kas pusę metų, tarp besikeičiančių n dalyvių („visi poravosi vieni su kitais“ = A poravosi su B, C poravosi su D, po pusmečio A poravosi su F, B poravosi su G ar pan.) (plg. 76 sakinį). Žodžiu, kai monadine konstrukcija reiškiama netipiška (šiuo atveju – kartotinė) tarpusavio situacija, reciprokinis žymeklis gali tapti būtinas. 75) Jinai vyrą gerbia ir myli. Taigi. – Giedre... – Aš manau, kad irgi, vis dėl to, nuo senų senovės nu gi nelakstė visi laukais ir, ir kas pusę metų poravosi vieni su kitais ir tokio sąmyšio kaip ir ne... Vis dėl to kiekvienas surasdavo žmogų, kuris daugiau ar mažiau tau tinka, bent jau tu taip įsivaizduoji. DLKT31 76) Grįžę po darbų namo [mes] apsikabiname vieni su kitais. DLKT Galiausiai svarbu ir tai, kad jei sakinyje (galima vartoti) vartojami du reciprokiniai žymekliai, vienas jų (kairiau hierarchijoje esantis) yra (labiau) orientuotas į subjektą, kitas (hierarchijoje dešiniau) – į patį predikatą (plg.: 30 Plačiau apie situacijos daugumo, arba kartotinumo, sąvoką žr. Plungian 2010: 205tt. 31 Dar plg.: Aš buvau ten, - sakė Lizanas, - kur žmonės, vyrai ir moterys, seni ir jauni, Joninių naktį išsirengia nuogi ir šoka aplink ugnį, o paskui mylisi vieni su kitais ir bučiuojasi, ir girdėti džiugios aimanos ir juokas, ir nėra tarp jų nesantaikos ir pavydo. DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Meksikiečių pora kuždasi tarp savęs savitarpy / abipusiai; (= 30) Gapalapataka ir teisėjas pasišnabždėjo vienas su kitu tarpusavy; dar žr. 37–38 sakinius). Reciprokinio žymeklio tarpusavyje orientaciją į patį predikatą riboja subjektu einantis apibendrinamasis įvardis viskas (plg., Viskas, kas atrodo padrika, yra tarpusavyje (*vienas su kitu) susiję) ar kuopinės (sankaupos) reikšmės vienaskaitos vardininkas (plg. (= 29) Meksikiečių pora kuždasi tarpusavyje; dar žr. 42 sakinį). Tokiais atvejais žymekliu tarpusavyje aktualizuojami ir specifikuojami subjektu pasakomi mutuantai kaip uždara grupė; funkciškai toks tarpusavyje skiriasi nuo tarp savęs (žr. 41 sakinį). Visgi reikia pripažinti, kad žymeklio tarpusavyje orientacija, ypač tais atvejais, kai jis sakinyje vartojamas vienas ir subjektu pasakomi lengvai į atskirus daiktiškus narius skaidomi mutuantai, (gali būti) yra abipusė: jį galima interpretuoti ir kaip semantiškai susijusį su subjektu pasakomais mutuantais, ir kaip turintį semantinį ryšį su pačiu predikatu (plg., pavyzdžiui, 30, 46, 51, 71 sakinius). Žodžiu, anksčiau hierarchijoje skirtas reciprokinis tarpusavyje yra lyg reliatyvus perėjimas iš reciprokinių žymeklių orientacijos į subjektą į jų orientaciją į predikatą. 5. APIBENDRINIMAS Monadinėse reciprokinėse konstrukcijose gali būti vartojami modifikatoriai – reciprokiniai žymekliai vienas su kitu, tarp savęs, tarpusavyje, savitarpyje, apibusiai, abipusiškai, savitarpiškai yra. Vieni reciprokiniai žymekliai yra (labiau) orientuoti į subjektą (vienas su kitu), kiti – į patį tarpusavio veiksmo reikšmės predikatą (abipusiai / savitarpiškai). DLKT duomenys rodo, kad su pačiu reciprokiniu veiksmažodžiu susiję žymekliai vartojami pavieniais atvejais, t. y. pats tarpusavio veiksmo reiškimosi būdas aktualizuojamas retai. Dažniausiai vartojami semantiškai su subjektu pasakomais mutuantais susiję reciprokiniai žymekliai: jais aktualizuojami atskirai arba vientisai suvokiami subjektu pasakomi mutuantai. Tarpusavio situacijos mutuantų, pasakomų subjektu, skaidos požiūriu reikšmingas yra atskiras : vientisas, arba individualus : kolektyvinis, parametras, koreliuojantis su reciprokinių žymeklių vienas su kitu > tarp savęs > tarpusavyje vartojimu. Reciprokine anafora vienas su kitu aktualizuojamas kiekvienas atskiras mutuantas kaip visumos, pasakytos subjektu, narys; mutuantų tarpusavio santykis uždariau arba uždarai suvokiamoje grupėje kaip (daugiau ar mažiau) neskaidomoje, t. y. vientisoje, visumoje – reciprokiniu žymekliu tarp savęs arba tarpusavyje atitinkamai. Tarpusavio santykio dalyvių aktualizavimas atliepia perspektyvos, žiūros kampo, skirtumus: sakiniuose su reciprokine anafora vienas su kitu kiekvienas tarpusavio situacijos dalyvis tarsi matomas individualiai, Straipsniai / Articles 129 Funkcinis reciprokinių žymeklių monadinėse konstrukcijose aspektas sakiniuose su tarpusavyje individualus tarpusavio situacijoje dalyvaujantis mutuantas tarsi nustumiamas į foną (an. background), t. y. darosi neaktualus, ir žiūrima į mutuantų visumą vientisai – kaip vienį. Kontekste reciprokinis žymeklis tarp savęs gali priartėti prie atskirų mutuantų tarpusavio santykio specifikatoriaus – reciprokinės anaforos vienas su kitu arba prie jo gali priartėti reciprokinis žymeklis tarpusavyje. Pagal orientaciją, arba subjekto resp. predikato aktualizavimą ir specifikavimą, bei subjektu pasakomų mutuantų skaidą reciprokiniai žymekliai išsidėsto hierarchiškai: vienas su kitu > tarp savęs > tarpusavyje > savitarpyje > abipusiai / abipusiškai / savitarpiškai. Reciprokinis tarpusavyje yra lyg reliatyvus perėjimas iš orientacijos į subjektą į orientaciją į predikatą. Be šių parametrų, reciprokinių žymeklių galimam vartojimui įtakos turi ir predikato veikslo reikšmių skirtumai, dalyvių konfigūracijos, sekos parametras, netipiškų tarpusavio situacijų aktualizavimas. Tokiais atvejais (gali būti) ribojamas reciprokinio tarpusavyje vartojimas. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras. Prieiga per internetą http://donelaitis.vdu.lt. DŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 26, vyr. red. Stasys Keinys, 7-as patais. ir papild. leid. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, 969 p.; elektroninis variantas, 2015. Prieiga per internetą: lkiis.lki.lt. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas I–XX, 1941–2002, elektroninis variantas; red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005; atnaujinta versija, 2008. Prieiga per internetą: www.lki.lt. LITERATŪRA Ambrazas Vytautas, red., 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 4 patais. leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Evans Nicholas, Levinson Stephen C., Gaby Alice, Majid Asifa 2011: Introduction: Reciprocals and semantic typology. – Reciprocals and Semantic Typology, ed. by Evans Nicholas, Gaby Alice, Levinson Stephen, Majid Asifa. John Benjamins Publishing Company: Amsterdam/Philadelphia, 1–28.