Slaviškos šaknies žodžių vartojimo kitimai Jono Jaknavičiaus „Ewangelie Polskie y Litewskie“ 1647, 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. leidimuose
Full text
Straipsniai / Articles 51 ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptis: leksika. SLAVIŠKOS ŠAKNIES ŽODŽIŲ VARTOJIMO KITIMAI JONO JAKNAVIČIAUS EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE 1647, 1674, 1679, 1690 IR 1705 M. LEIDIMUOSE Alternation of Slavic-root words in Ewangelie Polskie y Litewskie by Jonas Jaknavičius from 1647, 1674, 1679, 1690 and 1705 ANOTACIJA Straipsnyje lyginami penki pirmieji Jono Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie leidimai. Tiriama, kaip juose kito slaviškos šaknies žodžių vartojimas. Pastebėta, kad J. Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie esama keleriopių žodžių kitimo atvejų: vėlesniuose leidimuose skoliniai vartojami ne tik vietoj indigenių žodžių, bet ir kitų svetimos kilmės žodžių pozicijoje. Taip pat yra vietų, kur vėlesniuose leidimuose įsigali indigenus žodis, o ne skolinys. ESMINIAI ŽODŽIAI: Jaknavičius, skoliniai, indigenūs žodžiai, leksika, senieji raštai. ANNOTATION In the article first five editions of Ewangelie Polskie y Litewskie by Jonas Jaknavičius are compared. It is analysed how Slavic-root words usage was changing. All cases of alternation of words in Ewangelie Polskie y Litewskie can be classified: 1. Word of foreign origin in later editions of JE is replaced by indigenous word; 2. Indigenous word in later editions is replaced by word of foreign origin; 3. Loanword is replaced by other loanword. KEYWORDS: Jaknavičius, loanwords, indigenous words, vocabulary, old writings.
ANŽELIKA SMETONIENĖ 52 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI ĮVADAS Jonas Jaknavičius yra parašęs įvairių religinių giesmių, katechetinių knygelių, eilėraščių lotynų kalba, greičiausiai į lietuvių kalbą išvertė kai kurių evangelijų ištraukas Konstantino Sirvydo Punktų sakymams (VLE VIII 477), tačiau žymiausias jo darbas yra evangelijų vertimas, išleistas rinkinyje Ewangelie Polskie y Litewskie. Šis rinkinys ypatingas tuo, kad nuo 1647 m., kai buvo išleistas pirmą kartą, jo leidimai buvo kartoti dešimtis kartų dar kelis šimtmečius (Zinkevičius 1988: 269). Šis faktas byloja apie nepaprastą Ewangelie Polskie y Litewskie populiarumą. Vis dėlto, palyginti su kitais lietuvių kalbos senaisiais raštais, J. Jaknavičiaus evangelijos mažai tyrinėtos. Daugiausiai šio autoriaus darbus nagrinėjo Milda Lučinskienė, 2005 m. parengusi pirmojo J. Jaknavičiaus evangelijų leidimo faksimilę su įvadiniais straipsniais, kuriuose pateikiama autoriaus biografija ir literatūrinė veikla, iškeliama vertimo šaltinių problema, aptariama 1647 m. evangelijų kalba (Lučinskienė 2005). Ši mokslininkė jau yra tyrinėjusi 1647 m. ir 1674 m. J. Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie leidimus: autorė, palyginusi įvairių leidimų grafiką ir ortografiją, priėjo prie išvados, kad 1674 m. leidime buvo mėginta pereiti prie pastovesnės rašybos (Lučinskienė 2003) bei taisyti rytų aukštaičių tarmės formas (Lučinskienė 2001). M. Lučinskienė yra atkreipusi dėmesį ne tik į rašybą ir leksiką J. Jaknavičiaus skirtinguose leidimuose, bet ir į morfologinių formų kaitą. Pastebėta, jog daugiausiai keistas daugiskaitos naudininkas ir postpoziciniai vietininkai (Lučinskienė 1998). Taip pat paminėtinas bendras su Artūru Judženčiu šios mokslininkės straipsnis, kuriame aptariamos 1647 m. leidimo vientisinių ir sudėtinių sakinių lyginamosios konstrukcijos (Judžentis, Lučinskienė 2008). Minėtuose M. Lučinskienės tyrimuose jau atkreiptas dėmesys į ortografiją, kai kurias morfologines formas ir rytietybes. Leksika – pats nepastoviausias kalbos klodas, greičiausiai reaguojantis į įvairių žmogaus gyvenimo sričių pasikeitimus. Skoliniai, būdami leksikos dalis, taip pat patiria išorinių veiksnių įtaką, nuo jų priklauso ir skolinimosi intensyvumas (Urbutis 1978: 28). Pirmasis J. Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie leidimas (toliau JEI), kaip minėta, tradiciškai yra datuojamas 1647 m., nors yra spėjimų, kad pirmasis leidimas galėjęs pasirodyti 1637-aisiais ar net 1635 m. (Lučinskienė 2001: 117–118). Antrasis pasirodė keleri metai po J. Jaknavičiaus mirties – 1674 m. (toliau JEII), trečiasis – 1679 m. (toliau JEIII), ketvirtasis – 1690 m. (toliau JEIV), penktasis – 1705 m. (toliau JEV) ir t. t. Gausūs J. Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie leidimai yra parankūs tirti kalbos kaitai: tame pačiame tekste, leidžiamame kelių dešimtmečių skirtumu, gali atsispindėti kai kurie kalbos pokyčiai. XVII a. J. Jaknavičiaus evangelijų leidimų, t. y. 1647, 1674, 1679 ir 1690 m., kalba mažai tesiskiria (Lučinskienė 2005: 19), tačiau skirtumų vis dėlto esama. Daugiausia
Straipsniai / Articles 53 Slaviškos šaknies žodžių vartojimo kitimai Jono Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie 1647, 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. leidimuose jų yra antrajame leidime (Lučinskienė 2005: 19) ir nemažai keista būtent leksika (Lučinskienė 2001: 118). Vėlesnių XVII a. leidimų leksika nuo 1674 m. leidimo leksikos jau beveik nesiskiria. Kitas lūžis įvyko 1705 m. leidime. Tradiciškai 1705 m. yra laikomi rytinio raštų kalbos varianto išnykimo riba (Zinkevičius 1988: 276–277) ir tais metais pasirodžiusios J. Jaknavičiaus evangelijos buvo perrašytos viduriniu raštų kalbos variantu. 1705 m. leidimas buvo pagrindas vėlesniems Ewangelie Polskie y Litewskie leidimams (Lučinskienė 2005: 19). Turint omenyje J. Jaknavičiaus evangelijų leidimų panašumą ir skirtumus, medžiaga šiam straipsniui buvo renkama iš penkių pirmųjų leidimų: 1647, 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. Šio straipsnio objektas yra slavizmai ir slaviškos šaknies hibridai bei jų vartojimas penkiuose pirmuosiuose Ewangelie Polskie y Litewskie. Tikslas – nustatyti, kaip kito skolinių vartojimas J. Jaknavičiaus evangelijų vertimuose, t. y. kurie skoliniai toje pačioje pozicijoje buvo keisti kitokiais skoliniais, hibridais, savakilmiais žodžiais, ir atvirkščiai, – kurie indigenūs žodžiai buvo pakeisti svetimos kilmės žodžiais, bei nustatyti ryšį tarp šių kitimų ir vertimo šaltinio, skolinių kilmės. Tikslui pasiekti buvo lyginami Ewangelie Polskie y Litewskie minėtų leidimų tekstai lietuvių kalba su lenkiškuoju originalu, pateikiamu šalia. SLAVIZMŲ SAMPRATA Dėl aiškumo būtina trumpai užsiminti, kurie slavizmai šiame straipsnyje laikomi polonizmais, kurie – skoliniais iš rytų slavų ar neaiškios kilmės skoliniais. Įprasta teigti, kad skoliniai – tai įvairių kontaktų (ekonominių, kultūrinių, politinių ir t. t.) metu iš kalbos donorės į kalbą recipientę perimti kalbos elementai (Jakaitienė 2009: 227), daugiau ar mažiau būdingi visoms kalboms (Sabaliauskas 1990: 268). Skoliniai pagal kilmę skirstomi į skolinius iš kaimyninių kalbų ir iš tolimesnių kalbų per tarpines kalbas, t. y. tarptautinius žodžius. Pastaruoju metu atsiradęs kiek kitoks požiūris į slavizmus: polonizmais vadinami ne tik vakarų slavų skoliniai, į lietuvių kalbą tiesiogiai patekę per lenkų kalbą, bet ir patekusieji per rytų slavus, t. y. kanceliarinę LDK kalbą, kai skolinio morfologinė struktūra ir semantinė visuma yra identiška lenkų kalbos leksiniam vienetui (Kregždys 2014: 195). Šis požiūris aptrina ribas tarp tarptautinių žodžių ir slavizmų klasifikacijos dėl skolino kelio į besiskolinančią kalbą interpretacijos, todėl straipsnyje laikomasi tradicinės nuomonės – skoliniai iš kaimyninių kalbų nagrinėjami pagal paskutinę kalbą, iš kurios skolinys atėjo į kalbą recipientę (Jakaitienė 2009: 231–233). Siekiant glaustumo, plačiau neaprašant kaimyninių slavų kalbų istorijos, galima išskirti tokius lietuvių kalbos slavizmų šaltinius: senoji rusų kalba, tiksliau, jos vakarinis variantas (seniausi
ANŽELIKA SMETONIENĖ 54 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI lietuvių kalbos slavizmai, IX–XI a. (Būga 1958: 351; LKE 503)), rusėnų kalba1 (nuo XV a. vidurio), lenkų kalba (senoji, apimanti XV–XVI a., vidurinioji, vartota iki XVIII a., ir dabartinė lenkų kalba), lenkų kalbos tarmės, dabartinė baltarusių kalba ir jos tarmės, ukrainiečių kalba ir jos tarmės. Šiam straipsniui aktualūs yra skoliniai iš rusėnų kalbos, senosios rusų kalbos ir lenkų kalbos (apimančios senąjį ir vidurinįjį jos laikotarpį). Skoliniai, atėję tiesiogiai iš lenkų kalbos, vadinami polonizmais, iš senosios rusų ir rusėnų kalbos – skoliniais iš rytų slavų. Slavizmai, kurių šaltinis gali būti arba lenkų kalba, arba rytų slavų kalbos, vadinami neaiškios kilmės slavizmais. Tiriant slavizmus neišvengiamai susiduriama su hibridais. Tai žodžiai „be savo, turintys ir kitų kalbų nekaitybinių morfemų“ (LKE 2008: 207). Hibridai paprastai laikomi tarpine grandimi tarp skolinių ir indigenių žodžių (Keinys 1984: 117). J. Jaknavičiaus evangelijose hibridų nedaug, vis dėlto kai kuriais atvejais vartoti apibrėžimą svetimos kilmės žodis yra daug tikslingiau nei slavizmas, nes pastarasis neapima žodžių, turinčių ir lietuvių kalbos darybinių formantų. ŽODŽIŲ KEITIMŲ ATVEJAI J. Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. leidimų tekstuose esama tam tikrų pildymų, kurie lemia svetimos kilmės žodžių skaičiaus skirtumus atskiruose leidimuose. Esminis skirtumas, kad JEI nėra apie 30 eilučių ilgio „Lithuanica Confessio“ (JEII 219,1; JEIII 219,1; JEIV 225,1; JEV 212,10). 1674 m. pridėta ir perikopė, skirta Šv. Juozapui (Lučinskienė 2005: 19). Be to, 1705 m. leidime papildomai įdėta gana ilga malda (JEV 213,6–214,28), kurioje kaip tik gausu svetimos kilmės žodžių. Pirmuose J. Jaknavičiaus evangelijų leidimuose nepasikartojančių svetimos kilmės žodžių aptikta: JEI – 182; JEII – 182; JEIII – 182; JEIV – 184; JEV – 194. Nors pačių svetimos kilmės žodžių kaip vienetų skaičius beveik visuose leidimuose yra vienodas, jų vartojimo dažnumas skiriasi. Šiam straipsniui aktualūs tik 65 atvejai, t. y. tie, kai indigenų žodį vėlesniuose leidimuose toje pačioje pozicijoje 1 Rusėnų kalba tik iš pradžių buvo vartota kaip kanceliarinė, bet jau XV a. viduryje pradėta vartoti plačiai (Темчинас 2012: 47), net religiniuose tekstuose, todėl lietuvių kalbotyroje vartojamas terminas kanceliarinė kalba nėra tikslus, nes jis apima tik vieną jos funkciją. Rusėnų kalba neretai vadinamos šios kalbos: vakarų rusų (западнарусский язык), senoji baltarusių (старобелoрусский язык), senoji literatūrinė baltarusių (старобелорусский литературный язык), senoji ukrainiečių (староукраинский язык), senoji ukrainiečių knyginė (староукраинский книжный язык) ar net lenkų-baltarusių (język polsko-białoruski) kalba (Мякишев 2008: 16).
Straipsniai / Articles 55 Slaviškos šaknies žodžių vartojimo kitimai Jono Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie 1647, 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. leidimuose keičia skolinys arba atvirkščiai, ir kai vienas skolinys keičiamas kitokiu. Gana dažnai šalia skolinio skliaustuose pateikiamas savas žodis. Atsižvelgiant į keičiamų žodžių kilmę, visus atvejus galima suskirstyti į tris grupes: 1) svetimos kilmės žodis vėlesniuose leidimuose keičiamas indigeniu žodžiu, iš leksinių gretybių pasirenkamas indigenus žodis (25 atvejai: adyna (valanda) JEI 22,20, JEI 161,22 > valanda JEII 25,2, JEII 166,10; akmuo girnos (melnyčia) JEI 193,12 > akmuo girnos JEII 199,15; daboti JEI 11,10 > veizdėti JEV 11,21; desetina JEI 105,10 > dešimtinė JEV 106,18; kraštai (rubežiai) JEI 152,12 > kraštai JEII 157,10; magistras (mokytojas) JEI 171,11 > mokytojas JEII 177,11; mistras JEI 106,18, JEI 130,9, JEI 119,2 > mokytojas JEV 109,19, JEV 132,3, JEV 120,23; nusidėjusieji (griešnykai) JEI 191,14, JEI 191,23 > nusidėjusieji JEII 197,17, JEII 197,23; nusidėjusioji (griešnykė) JEI 181,11, JEI 81,24 > nusidėjusioji JEII 187,6, JEII 188,2; pragaras (pekla) JEI 194,16 > pragaras JEII 200,17; rodytis (susikalbinėti) JEI 130,3 > susikalbinėti JEII 136,3; slūžyti JEI 112,18, JEI 161,10 > tarnauti JEII 118,13, JEII 166,2; valanda (adyna) JEI 27,5 > valanda JEII 29,23; viernas JEI 142,14, JEI 142,16 > teisus JEII 147,14, JEII 147,15; viernas (teisus) JEI 141,26, JEI 142,1 > teisus JEII 147,2, JEII 147,3; viršus (viškos) JEI 40,26 > viršus JEII 44,16; žyvatas (gyvenimas) JEI 185,22 > gyvenimas JEII 192,5); 2) indigenus žodis vėlesniuose leidimuose keičiamas svetimos kilmės žodžiu, iš leksinių gretybių pasirenkamas svetimos kilmės žodis (14 atvejų: drauginykas JEI 128,17 > tavoršius JEII 134,13, tavoriščius JEV 130,12; drauginykas JEI 129,13 > tavoršius JEII 135,7, tavorčius JEIV 136,24, tavorščius JEV 131,6; elgetauti (žebravoti) JEI 101,10 > žebravoti JEII 107,1; gailėjimas JEI 66,13 > pakūta JEV 67,13; iškuoptas JEI 46,15 > iškandažytas JEII 50,18; iždas (skarbas) JEI 178,23, JEI 180,15 > skarbas JEII 184,22, JEII 186,16; metas JEI 88,22 > adyna JEV 90,3; mėgti JEI 43,12 > pasidaboti JEV 43,24; tolygus JEI 180,11 > padabnus JEII 186,13, padabnas JEV 180,7; veidas (abrozas) JEI 131,2 > abrozas JEII 137,2; viešpatis (gaspadorius) JEI 180,12 > gaspadorius JEII 186,14; zokanas (įstatymas) JEI 190,5, JEI 196,23 > zokanas JEII 196,10, JEII 202,21); 3) vieni svetimos kilmės žodžiai keičiami kitais svetimos kilmės žodžiais (11 atvejų: abyda JEI 34,5 > krivida JEV 34,18; mieryti JEI 87,10 > mieruoti JEV 88,16; padvarė JEI 9,19 > gaspada JEV 10,5; padvarnykas JEI 110,7 > gaspadorius JEV 111,21; persuna JEI 130,15 > asaba JEV 132,8; prieraunykas (prieras) JEI 105,6 > prieraunykas JEII 110,19; sėbras JEI 94,8, JEI 95,2 > tavorščius JEV 95,17, JEV 96,13; sugatavyta JEI 88,25 > gatava JEV 90,6; vyskupas JEI 7,8, JEI 172,16> byskupas JEII 8,2, JEII 178,13. Šiai grupei priklauso ir žodžių angelas, aniolas, anielas tarpusavio kaita pirmuosiuose penkiuose JE leidimuose, iš viso 15 atvejų). Paminėti atvejai sudaro tik nedidelę JE leksikos dalį, tačiau vien žodžių kitimai, atsižvelgiant į jų kilmę (indigenus <> svetimos kilmės), atskleidžia, jog M. Lučinskienės teiginys, kad daugiausia JE leksika pakito antrajame leidinyje,
ANŽELIKA SMETONIENĖ 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI o po to – 1705 m. (Lučinskienė 2005, 19; Lučinskienė 2001, 118–119), yra visiškai teisingas. Iš visų 65 kitimų atvejų, kai indigenus žodis buvo pakeistas svetimos kilmės žodžiu ar atvirkščiai, vieni svetimos kilmės žodžiai buvo pakeisti kitais svetimos kilmės žodžiais, ir kai atsisakoma leksinių gretybių, tai įvyko 1674 m. leidime arba 1705 m. leidime (išskyrus chaotiškus angelas, aniolas, anielas ir tavoršius, tavorčius ir tavorščius kitimus, kurie bus aptarti vėliau). Labiausiai tikėtina, kad tokiems pokyčiams įtakos turėjo originalus tekstas, iš kurio buvo verstos evangelijos. LENKIŠKO ORIGINALO ĮTAKA VERTIMUI Yra keli spėjimai, iš kokio šaltinio J. Jaknavičius galėjo išversti evangelijas. Manoma, kad tai galėjo būti padaryta iš Jokūbo Wujeko 1620 m. leidinio Ewangelie i epistoły, tak niedzielne, jako i wszystkich świąt, które w kościele katolickim według rzymskiego porządku przez cały rok czytają arba iš J. Jokūbo postilės Ewangelie i epistoły..., išleistos Krokuvoje 1593 m. Pastaroji buvo išleista dar daug kartų – 1611, 1616, 1617, papildžius ir 1626, 1636, 1637 m. Dar vienas galimas šaltinis yra 1593 m. pirmą kartą pasirodęs J. Wujeko Nowy Testament Pana naszego Jezusa Christusa znowu z łacińskiego y z greckiego na polskie wiernie a szczyrze przełoony, kuris vėlgi buvo kelis kartus pakartotas koregavus tekstą 1605, 1617, 1621 m. (Lučinskienė 2005: 22–23). Taigi, JE, kaip ir galimi jų šaltiniai, buvo perleidžiamos ne vieną kartą. JE pateikiamo lenkiško teksto žodžiai buvo lyginami su lietuviškuoju vertimu siekiant nustatyti, ar žodžių kitimai antrajame ir penktajame JE leidimuose, palyginti su pirmuoju, buvo nulemti lenkiškojo teksto koregavimų (žr. 1 lent.). 1 LENTELĖ. Žodžių kitimų JEII ir JEV palyginimas su lenkišku originalu Kitimas įvyko JEII JEI Originalas JEII Originalas JEV Originalas drauginykas 128,17 towarzysz 128,17 tavoršius 134,13 towarzysz 134,14 tavoriščius 130,12 towarzysz 130,11 drauginykas 129,13 towarzysz 129,12 tavoršius 135,7 towarzysz 135,10 tavorščius 131,6 towarzysz 131,5 iškuoptas 46,15 uchędożyć 46,17 iškandažytas 50,18 uchędożyć 50,18 iškandažytas 47,3 uchędożyć 46,20 slūžyti 112,18 służyć 112,19 tarnauti 118,13 służyć 118,11 tarnauti 114,10 służyć 114,17
Straipsniai / Articles 57 Slaviškos šaknies žodžių vartojimo kitimai Jono Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie 1647, 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. leidimuose Kitimas įvyko JEII JEI Originalas JEII Originalas JEV Originalas slūžyti 161,10 służyć 161,8 tarnauti 166,2 służyć 166,8 tarnauti 160,16 służyć 160,14 tolygus 180,11 podobnym być 180,12 padabnus 186,13 podobnym być 186,15 padabnas 180,7 podobnym być 180,8 viernas 142,14 wierny 142,10 teisus 147,14 wierny 147,15 teisus 142,16 wierny 142,15 viernas 142,16 wierny 142,12 teisus 147,15 wierny 147,16 teisus 142,17 wierny 142,16 vyskupas 7,8 arcykapłan 7,7 byskupas 8,2 arcykapłan 7,23 byskupas 7,16 arcykapłan 7,18 vyskupas 172,16 biskup 130,19 byskupas 178,13 biskup 178,14 byskupas 172,18 biskup 172,20 Kitimas įvyko JEV JEI Originalas JEII Originalas JEV Originalas abyda 34,5 krzywda 34,4 abyda 37,13 krzywda 37,11 krivida 34,18 krzywda 34,19 daboti 11,10 oglądać 11,11 daboti 12,13 oglądać 11,10 veizdėti 11,21 oglądać 11,23 desetina 105,10 dziesięcina 105,10 desetina 110,23 dziesięcina 111,1 dešimtinė 106,18 dziesięcina 106,21 gailėjimas 66,13 pokuta 66,17 gailėjimas 72,3 gailėjimas 72,1 pakūta 67,13 pokuta 67,5 metas 88,22 godzina 88,24 metas 94,15 godzina 94,15 adyna 90,3 godzina 90,3 mėgti 43,12 upodobać 43,12 mėgti 47,9 upodobać 47,7 pasidaboti 43,24 upodobać 43,16 mieryti 87,10 mierzyć 87,12 mieryti 93,4 mierzyć 93,4 mieruoti 88,16 mierzyć 88,16 mistras 108,5 nauczyciel 108,6 mistras 114,1 nauczyciel 113,24 mokytojas 109,19 nauczyciel 109,19 mistras 119,2 nauczyciel 119,3 mistras 125,4 nauczyciel 125,4 mokytojas 120,23 nauczyciel 120,25 mistras 130,9 nauczyciel 130,9 mistras 136,8 nauczyciel 136,8 mokytojas 132,3 nauczyciel 131,25 padvarė 9,19 gospoda 9,19 padvarė 10,18 gospoda 10,16 gaspada 10,5 gospoda 10,6
ANŽELIKA SMETONIENĖ 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Kitimas įvyko JEV JEI Originalas JEII Originalas JEV Originalas padvarnykas 110,7 gospodarz 110,8 padvarnykas 115,25 gospodarz 116,2 gaspadorius 111,21 gospodarz 111,22 persuna 130,15 osoba 130,16 persuna 136,13 osoba 136,14 asaba 132,8 osoba 132,6 sėbras 94,8 towarzysz 94,8 sėbras (00,1 towarzysz 100,2 tavorščius 95,17 towarzysz 95,17 sėbras 95,2 towarzysz 95,2 sėbras 100,21 towarzysz 100,21 tavorščius 96,13 towarzysz 96,10 sugatavyta 88,25 gotowo 89,1 sugatavyta 94,18 gotowo 94,19 gatava 90,6 gotowo 90,7 Iš JEI leksinių gretybių JEII pasirenkamas vienas žodis JEI Originalas JEII Originalas JEV Originalas adyna (valanda) 22,20 godzina 22,25 valanda 25,2 godzina 25,1 valanda 23,7 godzina 23,8 adyna (valanda) 161,22 godzina 161,23 valanda 166,10 godzina 166,10 valanda 160,24 godzina 160,21 akmuo girnos (melnyčia) 193,12 kamień młyński 193,14 akmuo girnos 199,15 kamień młyński 199,15 girnos 193,2 kamień młyński 193,3 elgetauti (žebravoti) 101,10 żebrać 101,8 žebravoti 107,1 żebrać 106,24 žebravoti 102,18 żebrać 104,18 iždas (skarbas) 178,23 skarb 178,21 skarbas 184,22 skarb 184,23 skarbas 178,18 skarb 178,18 iždas (skarbas) 180,15 skarb 180,15 skarbas 186,16 skarb 186,17 skarbas 180,10 skarb 180,11 įstatymas (zokanas) 196,23 zakon 196,27 zokanas 202,21 zakon 202,22 zokanas 196,8 zakon 196,12 kraštai (rubežiai) 152,12) granica 152,13 kraštai 157,10 granica 157,11 kraštai 152,5 granica 152,4 magistras (mokytojas) 171,11 nauczyciel 171,17 mokytojas 177,11 nauczyciel 177,11 mokytojas 171,14 nauczyciel 171,19
Straipsniai / Articles 59 Slaviškos šaknies žodžių vartojimo kitimai Jono Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie 1647, 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. leidimuose Iš JEI leksinių gretybių JEII pasirenkamas vienas žodis JEI Originalas JEII Originalas JEV Originalas nusidėjusieji (griešnykai) 191,14 grzeszniki 191,14 nusidėjusieji 197,17 grzeszniki 197,16 nusidėjusieji 191,2 grzeszniki 190,26 nusidėjusieji (griešnykai) 191,23 grzeszniki 191,21 nusidėjusieji 197,23 grzeszniki 197,23 nusidėjusieji 191,9 grzeszniki 191,7 nusidėjusioji (griešnykė) 181,1 grzesznica 181,1 nusidėjusioji 187,6 grzesznica 187,5 nusidėjusioji 180,22 grzesznica 180,23 nusidėjusioji (griešnykė) 181,24 grzesznica 181,24 nusidėjusioji 188,2 grzesznica 188,1 nusidėjusioji 181,17 grzesznica 181,18 pragaras (pekla) 194,16 piekło 194,16 pragaras 200,17 piekło 200,15 pragaras 194,4 piekło 194,3 prieraunykas (prieras) 105,6 cudzołożnik 105,6 prieraunykas 110,19 cudzołożnik 110,21 prieraunykas 106,14 cudzołożnik 106,17 rodytis (susikalbinėti) 130,3 radzić 130,3 susikalbinėti 136,3 radzić 136,3 susikalbinėti 131,22 radzić 131,20 valanda (adyna) 27,5 godzina 27,6 valanda 29,23 godzina 29,23 valanda 27,23 godzina 27,20 veidas (abrozas) 131,2 obraz 131,2 abrozas 137,2 obraz 137,2 abrozas 132,21 obraz 132,19 viernas (teisus) 141,26 wierny 141,24 teisus 147,2 wierny 147,3 teisus 142,4 wierny 142,2 viernas (teisus) 142,1 wierny 141,26 teisus 147,3 wierny 147,4 teisus 142,5 wierny 142,4 viešpatis šeimynos (gaspadorius) 180,12 gospodarz 180,13 gaspadorius 186,14 gospodarz 186,16 gaspadorius 180,8 gospodarz 180,9 viršus (viškos) 40,26 ganek 40,24 viršus (44,16) ganek 44,13 viršus 41,11 ganek 41,4 zokanas (įstatymas) 190,5 zakon 190,4 zokanas 196,10 zakon (196,10) zokanas 189,17 zakon 189,19
ANŽELIKA SMETONIENĖ 66 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Daugiausiai pirmuose penkiuose JE leidimuose kito žodžių angelas, aniolas ir anielas vartojimas. Šie žodžiai turi tą pačią reikšmę 1. ‘judaizme, krikščionybėje, islame ir kai kuriose kitose religijose – Dievo pasiuntinys, tarpininkas tarp Dievo ir žmonių’; 2. ‘prk. apie labai gerą žmogų’ (LKŽe). Šių žodžių pakeitimai jau buvo pateikti atskiroje lentelėje (žr. 2 lent.). Pirmuose keturiuose leidimuose vartojami angelas, aniolas, rečiau – anielas. Tuo tarpu JEV vartojamas tik aniolas, daug rečiau – anielas (pvz.: JEV 63,4). Kaip minėta, reikšmių skirtumo tarp šių skolinių nėra. Vis dėlto penktajame leidime angelas, kuris dabartinėje lietuvių kalboje yra įsitvirtinęs, 1705 m. leidime buvo visiškai išstumtas slavizmo aniolas. ALEW teigiama, kad angelas ir jo variantai anielas, aniolas lietuvių kalboje yra neaiškios kilmės skoliniai (ALEW I 40). Iš esmės slavų kalboje yra visų trijų žodžių atitikmenų: rusėnų ангелъ (ГСБМ I 114); аньелъ, аниелъ (ГСБМ I 124); sen. ru. ангелъ, анъгелъ, аньгелъ, ангелъ, анггелъ 1. ‘angelas’; 2. ‘šventasis, kurio vardas suteikiamas krikštijant, stojant į vienuolius’ (CPЯ11–17 I 37; CДЯ I,1: 22); le. anjoł, anjeł, anioł, angioł, janioł, jenioł, amnioł, annioł, jamioł 1. ‘tarpininkas tarp Dievo ir žmonių’; 2. ‘labai geras žmogus’; 3. ‘angelo atvaizdas’; 4. ‘blogoji dvasia, šėtonas’; 5. ‘artilerijos šovinys, sviedinys’ (Spol I 170; SJP XVII; SS I 38). Vis dėlto pažymėtina, kad XVI a. lenkų kalbos žodyne nurodomi tik anjoł, anjeł, vėlesniuose žodynuose – ir angioł. Vis dėlto pastarasis į lietuvių kalbą nebūtų perimtas kaip angelas (plg. angiolas (Skardžius 1998: 87)). Tai byloja, kad bent jau skolinys angelas turėjo atkeliauti iš rytų slavų kalbų. Pažymėtina, kad baltarusių (a’нгел), ukrainiečių (ангел) ir rusų (ангел) kalbose šis žodis likęs iš senosios rusų kalbos, o į pastarąją jis atkeliavo iš senosios slavų kalbos, kur žodis ἄγγελος (plg. rusėnų аггелъ) buvo paskolintas iš senosios graikų kalbos (ЭСБМ I 112). Tuo tarpu anielas, aniolas atitikmenų atvejis slavų kalbose kiek kitoks. Lenkų kalbos anjoł, anjeł, anioł ir t. t. pirminis šaltinis taip pat yra senoji graikų kalba, bet žodis iš pradžių perėjo per lotynų, vėliau – senąją čekų kalbą (anjel), iš kurios ir buvo paskolintas į lenkų kalbą. Dabartinės baltarusių kalbos žodis анёл joje yra įsitvirtinęs tik atsiradus literatūrinei baltarusių kalbai, taigi, gana vėlai. Tai skolinys iš lenkų kalbos, paplitęs ir tarmėse (ЭСБМ I 114). Senojoje rusų kalboje tokio daiktavardžio neaptinkama, todėl galima daryti prielaidą, kad ir rusėnų аньелъ, аниелъ yra polonizmas, į šią kalbą patekęs anksčiausiai XIV a. pabaigoje – jau susiformavus rusėnų kalbai ir į ją plūstelėjus polonizmams po 1385 m. Iš pradžių jų atsirado senosios baltarusių kalbos kanceliarijos raštuose, vėliau jie išplito į kitų žanrų tekstus, ypač jei jie buvo verčiami iš lenkų kalbos. Antroji polonizmų bangos pradžia žymima 1569 m. (Булыка 1980: 9). Tačiau rusėnų kalboje nėra žodžio, galėjusio būti aniolas šaltiniu. Galima daryti išvadą, kad angelas lietuvių kalboje yra skolinys iš rytų slavų, aniolas – iš lenkų kalbos,
Straipsniai / Articles 67 Slaviškos šaknies žodžių vartojimo kitimai Jono Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie 1647, 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. leidimuose anielas – neaiškios kilmės, nors didesnė tikimybė, kad tai irgi polonizmas. Kad pastarieji du žodžiai yra polonizmai, teigė ir P. Skardžius (Skardžius 1998: 87). Išnagrinėjus atvejus, kai vienas svetimos kilmės žodis keičiamas kitu svetimos kilmės žodžiu, paaiškėjo, kad tik keliose vietose skiriasi jų kilmė: skolinys iš rytų slavų persuna JEV buvo pakeistas neaiškios kilmės skoliniu asaba; JEV įsigalėjo polonizmas aniolas, pakeitęs skolinį iš rytų slavų angelas ir neaiškios kilmės skolinį anielas. Tai reikštų, kad lenkų kalbos įsigalėjimas XVII a., kol galiausiai ji tapo oficialia, ir didikų sulenkėjimas neturėjo įtakos slavizmų vartojimui JE ir akivaizdūs polonizmai neišstūmė senesnių skolinių. Be to, JEV pavartoti slavizmai ir hibridai ne visais atvejais buvo labiau paplitę kituose senuosiuose raštuose: vyskupas paliudytas AK 32, SDIII 17, SPII 198, Q 182, o byskupas – Mž 279 ir DP 120; abyda užrašytas DK 55, DP 161, AK 89, SDI 150, SPI 35, KN SE 41, ChNT 262, KR 57, BK 36, o krivda, krivida – BB1 Moz 26, BPII 314, DK 55, PK 84, KN SE 112, ChNT 218, persuna užfiksuotas DP 187, AK 12, SDI 116, SDIII 273, o asaba – BB4 Moz 9. Be JE, prieras ir prieraunykas apskritai dar žinomi tik iš K. Sirvydo žodynų (atitinkamai SDI 32 ir SDI 16). Hibridas mieruoti, -uoja, -avo, kuris pavartotas JEV, yra žymiai dažniau paliudytas senuosiuose lietuvių kalbos raštuose (DK 142, DP 122, SG1 57, SDI 106, SPI 179, KN SE 20, ChNT 16) bei vėlesniuose raštuose nei skolinys mieryti, -ija, -ijo Mž 517, SDI 10, KN SE 10. Skoliniai gaspada, tavoriščius ir gaspadorius, JEV užėmę daiktavardžių padvarė, sėbras (be JE dar paliudytas DP 293, SDI 26, KN SE 221, Q 106) ir padvarnykas (taip pat paliudytas (DP 322, SDI 38, SDIII 74) vietą, senuosiuose lietuvių kalbos raštuose nėra paliudyti – jie pasirodo vėlesniuose, po 1705 m., raštuose bei dabar užrašyti tarmėse. Paprastai įvardijamos dvi pagrindinės sąlygos, kad į kalbą atkeliautų svetimos kilmės žodis – tai poreikis turėti naują žodį (dažniausiai atsiradus naujam reiškiniui / daiktui) ir žmonių dvikalbystė (Чекман 1972: 154; Grzega 2003: 23). Pirmoji priežastis JE žodžių kaitai nėra aktuali, taigi slavizmų konkurencijai galėjo turėti įtakos žmonių, kurie prisidėjo jau prie 1674 m. evangelijų leidimo, įtaka, greičiausiai ir jų dvikalbystė. INDIGENIŲ IR SVETIMOS KILMĖS ŽODŽIŲ SANTYKIS JE JE yra 25 atvejai, kai slavizmai vėlesniuose evangelijų leidimuose buvo pakeisti indigeniais žodžiais (be pasikartojimų atskirų porų yra 14: daboti buvo pakeistas į veizdėti, adyna – į valanda, viškos – į viršus, desetina – į dešimtinė, mistras – į mokytojas, rodytis – į susikalbinėti, viernas – į teisus, rubežiai – į kraštai, slūžyti – į tarnauti, magistras – į mokytojas, griešnykė (-ai) – į nusidėjusioji (-ieji),
ANŽELIKA SMETONIENĖ 68 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI žyvatas – į gyvenimas, melnyčia – į girnos, pekla – į pragaras), ir 14, kai indigenūs žodžiai buvo pakeisti svetimos kilmės žodžiais (14 atskirų porų: mėgti – į pasidaboti, iškuoptas – į iškandažytas, gailėjimas – į pakūta, metas – į adyna, elgetauti – į žebravoti, drauginykas – į tavorščius / tavoriščius, veidas – į abrozas, iždas – į skarbas, tolygus – į padabnus, viešpatis – į gaspadorius, įstatymas – į zokanas). Į šiuos skaičius įtraukiamos ir leksinės gretybės: JEI nuo kitų skiriasi tuo, kad jame yra vartojamos leksinės gretybės, pavyzdžiui, adyna (valanda) JEI 22,20, elgetauti (žebravoti) JEI 101,10 ir t. t., ir jau 1674 m. leidime buvo pasirinkta vartoti arba savakilmį lietuvių kalbos žodį, arba svetimos kilmės. Jau prieš tai aptartoji kitimų grupė parodė, kad visiškai nesvarbu, iš kokios kalbos yra atėję svetimos kilmės žodžiai – tai neturėjo įtakos jų įsitvirtinimui JE. Vėlesnių JE leidimų rengėjai vargu ar tikslingai siekė keisti skolinius ir hibridus indigeniais žodžiais, todėl greičiausiai tokie svetimos kilmės žodžiai paprasčiausiai tuo metu dėl vienokios ar kitokios priežasties traukėsi iš vartosenos. Žinoma, jog kai kurie iš šių skolinių buvo vartoti ir kiek vėlesniuose lietuvių kalbos senuosiuose raštuose nei JEI (daboti, -oja, -ojo KN SE 37, ChNT 93, PP 27; slūžyti, -ija, -ijo KN SE 132, ChNT 136, PP 31; griešnykas KN SE 169, ChNT 166; rodyti, -ija, -ijo KN SE 112, ChNT 383; rubežius KN SE 209, ChNT 34), bet greičiausiai jų vartojimas XVIII a. pradžioje jau nebuvo toks dažnas ir užleido savo vietą indigeniems žodžiams. Kiti gi daugiausia žinomi tik iš ankstesnių nei JEI raštų (adyna DP 544; viškos BB1 Moz 6, SDIII 61, desetina DP 514, AK 73; mistras Mž 263, BB2 Moz 38, DK 9, DP 46, SDI 81, SDIII 175; viernas Mž 30, DK 156, PK 18, MP 80; žyvatas DK 58, PK 7, DP 18, AK 12; melnyčia DP 85, SDI 82, SDIII 177; pekla DK 92, PK 7, DP 352, SDI 121), todėl natūralu, kad jau 1705 m. JE leidime, o kartais ir ankstesniuose, jų nebeliko. Kiek kitaip yra su indigeniais žodžiais, kuriuos vėlesniuose JE leidimuose pakeitė svetimos kilmės žodžiai: visi lietuviški žodžiai yra įėję į dabartinę vartoseną, t. y. jie nebuvo visiškai išstumti svetimos kilmės žodžių. Esminis klausimas, kaip šie indigenūs lietuvių kalbos žodžiai yra paliudyti kituose senuosiuose lietuvių kalbos raštuose. Tai gali atspindėti jų vartojimo tendencijas. Dauguma indigenių lietuvių kalbos žodžių į svetimos kilmės žodžius buvo pakeista jau JEII, t. y. 1674 m., išskyrus mėgti, gailėjimas ir metas, kurie pakeisti tik 1705 m. Pastarieji žodžiai yra paliudyti ir ankstesniuose nei 1705 m. senuosiuose lietuvių kalbos raštuose: mėgti Mž 162, PK 107, BP I138, DP 515, SDI 127, SDIII 158, SPI 89, KN P 170, ChNT 7; gailėjimas PK 144, DK 94, DP 122, MP 57, SDI 130, SPI 122; metas Mž 474, BPI 166, BB2 Moz 9, DK 119, PK 15, DP 27, SDI 17, SDIII 370, SPI 1, ChNT 20. Likę žodžiai užfiksuoti šaltiniuose, pasirodžiusiuose iki 1674 m.: iškuoptas BB1 Moz 46, Vln E1, DP 297, SDI 199, SDIII 436, SPII 189, KN P 268, ChNT 22; elgetauti DP 272, SDIII 540, KN SE 174; drauginykas Mž 325, SDIII 445, SPI 213, KN SE 230; veidas
Straipsniai / Articles 69 Slaviškos šaknies žodžių vartojimo kitimai Jono Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie 1647, 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. leidimuose Mž 234, VlnE 34, BB1 Moz 4, DK 50, PK 57, DP 593, MP 79, SDI 72, SDIII 28, SPII 220, ChNT 76; iždas BP I76, PK 30, MP 132, SDI 166, SDIII 404, SPI 354; tolygus SDI 127, SPII 157; viešpatis Mž 438, Vln 30, BPII 213, DK 14, PK 88, DP 114, SDI 38, SDIII 378, KN P 269, ChNT 72; įstatymas Mž 29, Vln 9, PK 191, DP 75, SDI 208, SDIII 344, SGII 43. Visi šie žodžiai gausiai vartoti raštuose iki 1705 m. ir vėlesniuose (pavyzdžiui, S. Daukanto, K. Donelaičio darbai), vartojami ir iki šiol. Tai reiškia, kad indigenūs žodžiai, palyginti su svetimos kilmės žodžiais, nebuvo mažiau populiarūs ir dėl to pakeisti. Greičiausiai perleidžiant JE tekstą vėlgi veikė tik rengėjų kalbiniai polinkiai. APIBENDRINIMAS Palyginus penkis pirmuosius JE leidimus išryškėjo, kad yra kiek daugiau atvejų, kai 1647 m. leidime vartotas svetimos kilmės žodis vėliau pakeičiamas indigeniu (iš viso 25 atvejai, be pasikartojimų – 14 porų: adyna (valanda) > valanda; akmuo girnos (melnyčia) > akmuo girnos; daboti > veizdėti; desetina > dešimtinė; kraštai (rubežiai) > kraštai; magistras (mokytojas) > mokytojas; mistras > mokytojas; nusidėjusieji (griešnykai) > nusidėjusieji; nusidėjusioji (griešnykė) > nusidėjusioji; pragaras (pekla) > pragaras; rodytis (susikalbinėti) > susikalbinėti; slūžyti > tarnauti; valanda (adyna) > valanda; viernas > teisus; viernas (teisus) > teisus; viršus (viškos) > viršus; žyvatas (gyvenimas) > gyvenimas), be to, vos penkis kartus keitimas įvyko JEV, visais kitais atvejais indigenus žodis įsigalėjo jau 1674 m. leidime. Kai vėlesniuose leidimuose indigenius žodžius pakeitė skoliniai, rasta 14 atvejų (drauginykas > tavoršius, tavoriščius; drauginykas > tavoršius, tavorčius, tavorščius; elgetauti (žebravoti) > žebravoti; gailėjimas > pakūta; iškuoptas > iškandažytas; iždas (skarbas) > skarbas; metas > adyna; mėgti > pasidaboti; tolygus > padabnus, padabnas; veidas (abrozas) > abrozas; viešpatis (gaspadorius) > gaspadorius; zokanas (įstatymas) > zokanas). Šie keitimai taip pat daugiausiai įvyko jau JEII. Kiek kitaip svetimos kilmės žodžiai buvo keičiami kitais svetimos kilmės žodžiais (iš viso 26 atvejai): neskaičiuojant angelas, aniolas, anielas chaotiškos tarpusavio kaitos (15 atvejų) pirmuosiuose penkiuose JE leidimuose, iš 11 likusių porų 7 įvyko tik JEV (abyda > krivida; mieryti > mieruoti; padvarė > gaspada; padvarnykas > gaspadorius; persuna > asaba; sėbras > tavorščius; sugatavyta > gatava). Visa tai patvirtina, kad daugiausiai J. Jaknavičiaus evangelijų leksika buvo keičiama būtent 1674 m. leidime. 1705 m. daugiausia pasikeitė svetimos kilmės leksika – tai gali būti susiję su tuo, kad tuo metu šios evangelijos buvo perrašytos viduriniu raštų kalbos variantu, o jame galėjo būti įsigalėję kitokie skoliniai ir hibridai tam pačiam reiškiniui nusakyti. Kad pačių skolinių (ir hibridų šaknies) kilmė visiškai neturėjo įtakos tokiems pokyčiams, rodo
ANŽELIKA SMETONIENĖ 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI faktas, jog pirmuose penkiuose JE leidimuose tik keliose kitimų vietose skiriasi skolinių (ir hibridų šaknies) kilmė. Taigi, lenkų kalbos įsigalėjimas XVII a. neturėjo įtakos slavizmų vartojimui JE ir akivaizdūs naujesni polonizmai neišstūmė senesnių skolinių. Skolinio (ir hibridų šaknies) kilmė taip pat neturėjo įtakos atvejams, kai indigenūs lietuvių kalbos žodžiai buvo keičiami svetimos kilmės žodžiais ir atvirkščiai. 1674 m. ir vėlesniuose JE leidimuose indigeniais žodžiais pakeisti skoliniai ir hibridai greičiausiai dėl vienokios ar kitokios priežasties traukėsi iš vartosenos (tik daboti, -oja, -ojo; slūžyti, -ija, -ijo; griešnykas; rodyti, -ija, -ijo; rubežius yra paliudyti kiek vėlesniuose lietuvių kalbos senuosiuose raštuose (KN, PP, ChNT), ir užleido savo vietą indigeniems žodžiams, tačiau tai nesusiję su skolinių ir hibridų kilme. Indigenūs lietuvių kalbos žodžiai, kurie 1674 m. (kai kuriais atvejais 1705 m.) buvo pakeisti į svetimos kilmės žodžius, gausiai paliudyti kituose senuosiuose raštuose ir XVIII–XIX a. darbuose. Tai reikštų, kad šie žodžiai skaitytojui nebūtų buvę neaiškūs ir nebuvo jokios objektyvios priežasties juos keisti skoliniais ar slaviškos šaknies hibridais. Greičiausiai JE vėlesniems leidimams turėjo įtakos jų rengėjų kalba arba požiūris, kad kai kurie skoliniai yra labiau tinkami religiniam tekstui. Kad keitimuose nėra logiško kalbinio pagrindo, rodo tokios poros kaip daboti / veizdėti, mėgti / pasidaboti, metas / adyna ir adyna / valanda. Veiksmažodis daboti JEV yra pakeistas į veizdėti, tačiau tame pačiame leidime pasirodo pasidaboti, užėmęs veiksmažodžio mėgti vietą. Daiktavardis adyna dar 1674 m. buvo pakeistas į valanda, o 1705 m. vėl pasirodo vietoje žodžio metas. Turint omenyje, kad aptartiems žodžių kitimų JE atvejams įtakos neturėjo lenkiško originalo tekstas bei skolinių ir hibridų šaknies kilmė, lieka galimybė, kad šie leksikos pakitimai 1674 m. ir 1705 m. leidimuose buvo nulemti vidinių lietuvių kalbos procesų arba vėlesnius evangelijų leidinius redagavusių žmonių. SANTRUMPOS AK – Anoniminis katekizmas. BK – Roberto Bellarmino katekizmas. BB (su teksto nurodymais) – Bretkūno Biblija. BP – Bretkūno postilė. DK – M. Daukšos katekizmas. DP – M. Daukšos postilė. ChNT – S. B. Chilinskio Biblijos Naujasis Testamentas.
Straipsniai / Articles 71 Slaviškos šaknies žodžių vartojimo kitimai Jono Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie 1647, 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. leidimuose KN – Knyga nobažnystės (atitinkamai jos dalims žymėti vartojamos santrumpos: KN G („Psolmai Dovydo“); KN K („Katekizmas“); KN M („Maldos krikščioniškos“); KN SE („Sumos evangelijų“). KR – Jurgio Kasakauskio Rožančius švenčiausios Marijos. MP – J. Morkūno postilė. Mž – M. Mažvydo katekizmas. PK – M. Petkevičiaus katekizmas. PP – Pradžia pamokslo SD – K. Sirvydo Dictionarium trium lingvarum. SG – S. M. Slavočinskio giesmynas. SP – K. Sirvydo Punktai sakymų. VlnE – B. Vilento Epistolos ir Evangelijos. Q – Buv. Karaliaučiaus archyvo rankraštinis (vadinamasis A. Krauzės) vokiečių–lietuvių kalbų XVII a. žodynas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA ALEW I–II – Altlitauisches etymologsches Wörterbuch 1–2. Hamburg: Baar, 2015. Būga Kazys 1958: Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Fraenkel Ernst 1962: Litauisches etymologisches Wörterbuch 1. Heidelberg: Winter. Girdenis Aleksas 2001: Pamąstymai apie Leskieno dėsnį ir bevardę giminę. – Kalbotyros darbai 3, 385–386. Grzega Joachim 2003: Borrowings as a Word-Finding in Cognitive Historical Onomasiology. – Onomasiology Online, 22–42. Prieiga per internetą: http://www1.ku-eichstaett.de/SLF/EngluVglSW/OnOn.htm. Jakaitienė Evalda 2009: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universitetas. JE – Jaknavičius Jonas 16471, 16742, 16793, 16904, 17055: Ewangelie Polskie y Litews kie. Prieiga per internetą: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. Judžentis Artūras, Milda Lučinskienė 2008: Lyginamosios konstrukcijos 1647 m. „Ewangelie polskie y litewskie“ vertime. – Baltistica 43(1), 71–89.
ANŽELIKA SMETONIENĖ 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Keinys Stasys 1984: Lietuvių kalbos hibridai (sąvoka, rūšys ir normiškumas). – Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 113–123. Kregždys Rolandas 2014: Методика и критерии идентификации полонизмов литовского языка. – LingVaria 2(18), 195–217. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija. Redaktorius V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas. Prieiga per internetą: http:// www.lkz.lt/. Lučinskienė Milda 1998: Morfologinių formų kaita J. Jaknavičiaus evangelijų leidimuose – Baltistica, V priedas, 147–151. Lučinskienė Milda 2001: Rytietybių redagavimas Jono Jaknavičiaus „Ewangelie polskie y litewskie“ 1674 metų leidime. – Archivum Lithuanicum 3, 117–128. Lučinskienė Milda 2003: Rašybos norminimo apraiškos „Ewangelie polskie y litewskie“ 1647 ir 1674 metų leidimuose. – Acta linguistica Lithuanica 49, 51–59. Lučinskienė Milda 2005: Jono Jaknavičiaus „Ewangelie polskie y litewskie“: dokumentinis leidimas ir kompaktinė plokštelė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Sabaliauskas Algirdas 1990: Lietuvių kalbos leksika. Vilnius: Mokslas. SJP I–VIII – Słownik języka polskiego 1–8. Warszawa: 1898–1923. SJP18 – Słownik polszczyzny XVII wieku. Prieiga per internetą: http://sxvii.pl. Smoczyński Wojciech 2016: Słownik etymologiczny języka litewskiego, 2 patikslintas ir papildytas leidimas. Prieiga per internetą: https://dl.dropboxusercontent. com/u/21280621/Smo%D1%81zy%C5%84ski%20W.%20S%C5%82ownik%20etymologiczny%20j%C4%99zyka%20litewskiego.pdf. SPol I–XXXV – Słownik polszczyzny XVI wieku 1–35. Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk – Łódź, 1966–2011. SS I–XI – Słownik staropolski 1–11. Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk – Łódź, 1953–2002. Urbutis Vincas 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslas. VLE VIII – Visuotinė lietuvių enciklopedija 8. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. Zinkevičius Zigmas 1988: Lietuvių kalbos istorija 3: Senųjų raštų kalba. Vilnius: Mokslas.
Straipsniai / Articles 73 Slaviškos šaknies žodžių vartojimo kitimai Jono Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie 1647, 1674, 1679, 1690 ir 1705 m. leidimuose Булыка Аляксандр Мiкалаевiч 1980: Лексічныя запазычанні ў беларускай мове XIV–XVIII ст. Мінск: Навука i тэхніка. ГСБМ I–XXXIII – Гістарычны слоўнік беларускай мовы 1–33. Мінск, 1982–2013. ИГРЯ – Горшкова К. В., Хабургаев Г. А. 1981: Историческая грамматика русского языка. Москва: Высшая школа. Чекмaн В. Н. 1972: К проблеме литовско-белорусских лексических связей. – Baltistica 8(2), 147–156. ECУM I–VI – Етимологiчний словник української мови 1–4. Київ: Наукова думка, 1982–2012. МДСУМ I–II – Матеріали до словника писемної та книжної української мови 1–2. Київ – Нью-Йорк: Націонална академія наук України, 2002–2003. Мякишев Владимир 2008: Язык литовского статута 1588 года. Kraków: Lexis. Темчинас Сергеюс 2012: О времени и условиях становления руськой мовы в качестве литературного языка. – Новае слова ў беларусістыцы, 47–52. CДЯ I–III – Словарь древнерусского языка 1–3. Москва: Книга, 1989. CДЯ11–14 I–IX – Словарь древнерусского языка (XI–XIV вв.) 1–9. Москва: 1988–2012. CPЯ11–17 I–XXIX – Cловарь русского языка XI–XVII вв. 1–29. Москва: Наука, 1975–2011. ССМ I–II – Словник староукраїнської мови XIV–XV cт. 1–2. Київ: Наукова думка, 1977–1978. ЭСБМ I–XIII – Этымалагічны слоўнік беларускай мовы 1–13. Мінск: 1978–2010. ЭССЯ I–XXXVIII – Этимологический словарь славянских языков 1–38. 1974–2012.
ANŽELIKA SMETONIENĖ 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Alternation of Slavic-root words in Ewangelie Polskie y Litewskie by Jonas Jaknavičius from 1647, 1674, 1679, 1690 and 1705 SUMMARY Ewangelie Polskie y Litewskie (hereinafter referred to as JE) by Jonas Jaknavičius was released numerous times since 1647. First JE edition, as mentioned, is dated 1647 (JEI), the second 1674 (JEII), the third 1679 (JEIII), the fourth 1690 (JEIV) and the fifth 1705 (JEV). This is very helpful, because same text, released in several decades, may reflect some changes in a language. The object of the article is Slavic-root words in the first five editions of Ewangelie Polskie y Litewskie. The aim of the article is to determine how usage of loanwords and hybrids was changing in JE during decades: which loanwords or hybrids in same position were changed to other loanwords and hybrids or indigenous Lithuanian words, and vice versa – what indigenous Lithuanian words were replaced with loanwords and hybrids, and determine is there a connection between origin of loanwords and changes in original Polish texts and the alternation of loanwords and hybrids in first five editions of Ewangelie Polskie y Litewskie. To achieve the aim the texts in Lithuanian language in mentioned editions of Ewangelie Polskie y Litewskie were compared with Polish original texts. Although number of words of foreign origin as units in all JE editions is almost the same, there are differences in usage frequencies. Furthermore, in some cases the indigenous word in later editions is replaced by loanword, sometimes on the contrary a single loanword is replaced by indigenous word or even by another loanword. All cases of alternation of words in JE can be classified: 1. Word of foreign origin in later editions of JE is replaced by indigenous word; 2. Indigenous word in later editions is replaced by word of foreign origin; 3. Loanword is replaced by other loanword. The analysis of records in JE leads to the conclusion that there is no connection between origin of loanword and its usage in later (1674, 1679, 1690, 1705) editions of JE. Furthermore, alternation of some words in first five editions of JE wasn’t determined by changes in original Polish texts. Įteikta 2017 m. balandžio 11 d. ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]