Lietuvių kalbos padėtis skaitmeniniame amžiuje

S aipsniai / A icles 313 AURELIJA TAMULIONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: daba inės lie u ių kalbos a osenos i jos a ian iškumo y imai. LIETUVIŲ KALBOS PADĖTIS SKAITMENINIAME AMŽIUJE Apie 24-ąją Jono Jablonskio kon e enciją Skai meninių kalbos iš eklių plė os k yp ys i panaudos galimybės Jonas Jablonskis (1860–1930) – žymiausias lie u ių kalbos no min ojas, eikš- mingų lie u ių kalbos mokslui i p ak ikai da bų au o ius. Pasak Zigmo Zin- ke ičiaus, „[V] isa Jablonskio eikla – ai iš isa epocha lie u ių bend inės kal- bos is o ijoje. Jis mūsų ašomąją kalbą įs a ė į inkamas ėžes […], jos aidą pasuko s eika linkme“ (Zinke ičius 1992: 155). Jono Jablonskio a du pa adin a mokslinė kon e encija pi mą ka ą su eng- a 1993 m. Lie u ių kalbos ins i u o Kalbos kul ū os sky iaus i Vilniaus uni- e si e o Lie u ių kalbos ka ed os. Nuo o laiko kon e encijos apo adicinės i yks a kiek ieną udenį (nuo 2003 m. – pakai omis Lie u ių kalbos ins i u e a ba Vilniaus uni e si e e). 2017 m. ugsėjo 29 d. yko 24-oji mokslinė Jono Jablonksio kon e encija Skai meninių kalbos iš eklių plė os k yp ys i panaudos galimybės (an. Digi al Lan- guage Resou ces, Di ec ions o Thei De elopmen and Possibili ies o Ha ness Them) su eng a Lie u ių kalbos ins i u e. Kon e enciją o ganiza o Lie u ių kalbos ins i u o Bend inės kalbos y imų cen as ka u su Vilniaus uni e si e- o Taikomosios kalbo y os ins i u u. Sa o ema ika ši kon e encija sky ėsi nuo anks esnių, jos ikslas – ap a i kalbų i skai meninių echnologijų sandū oje kylančias p oblemas, su ku iomis susidu iama plė ojan skai meninius iš eklius i ku ian bend ąją skai meninę inką. Kon e encijos aki a yje – seman inis skai meninių iš eklių lygmuo (žodžių inklų kū imas), aip pa ga sinio pa ida- lo su eikimas skai meniniams iš ekliams, naujų galimybių kū imas skleidžian skai meninius iš eklius į ai iakalbėse bend uomenėse i k . Kon e encijoje daly a o p anešėjai iš užsienio: Eu opos Pa lamen o, Ispanijos, aip pa y ėjai iš ski ingų Lie u os ins i ucijų: Lie u ių kalbos ins i u o, Vilniaus AURELIJA TAMULIONIENĖ 314 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII uni e si e o, Vy au o Didžiojo uni e si e o, Bal ijos pažangių echnologijų ins i- u o, UAB „Ne code“. Kon e encijoje pe skai y a 17 p anešimų. P anešėjai sa o p anešimus skai ė i dalijosi sa o y imais i pa i imi ke u iuose posėdžiuose. Kon e encija p asidėjo įžanginėmis kalbomis. Susi inkusius kon e encijos daly ius i p anešėjus pas eikino Eu opos Pa lamen o na ys ALGIRDAS SAU- DARGAS i Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ė p o . d . JOLAN A ELENA ZABAR- SkAI ė. Įžanginį žodį a ė Lie u ių kalbos ins i u o Bend inės kalbos y imų cen o y iausioji mokslo da buo oja d . RI A MILIūNAI ė. Kalbė a apie ai, kad lie u ių kalbos i in o macinių echnologijų sąsajos pas a aisiais me ais labai sus ip ėjo, u ime apčiuopiamų ezul a ų iek skai menindami kalbos iš eklius, iek ku dami kalbos analizės, a pažinimo i sin eza imo į ankius, be , palygin- i su uo, kaip spa čiai šioje s i yje keičiasi pasaulis, lie u ių kalbai da daug eikia y is. Kadangi lie u ių kalba y a leksinė, jai negalime iesiogiai p i ai- ky i anglų kalbai suku ų in o macinių echnologijų, odėl daba iniai mūsų mašininio e imo i ki i kompiu e iniai į ankiai da labai ne obuli, o pasaulis jau i ai eina oliau, di b inio in elek o kū imo k yp imi, įkalbina daik us i sk e biasi į is gilesnius kalbos klodus. Plena iniame posėdyje pi mąjį p anešimą „Gy oji kalba di b iniame p o e“ skai ė Eu opos Pa lamen o na ys ALGIRDAS SAUDARGAS. P anešėjas kėlė esminį klausimą, į ku į u i a saky i kiek iena kalbinė bend uomenė: kokiu mas u ji u i pa i pa eng i sa o gim osios kalbos iš eklius i echnologijas, o ką galima įsigy- i jau pagamin a ki ų kalbų pag indu. P anešime išsaky os p obleminės min ys, kad lie u ių kalba ka u su kai ku ių ki ų mažų šalių kalbomis „ u in i menką echnologinę paspi į a ba jos isai ne u in i“. Kalbos echnologijos nesulaukia inkamo dėmesio ne ik Lie u os, be i Eu opos poli ikų da bo a kėje. P ane- šime pa eik os įž algos, odančios, kad di b inio in elek o aida kon e guoja į hib idinį pa idalą, ku iame neu oniniai inklai a i inka nesąmoningus smege- nų mechanizmus, o sąmoningą p o o eiklą modeliuoja adicinis, adinamasis simbolinis di b inis in elek as. Kiek iena kalbinė bend uomenė p i alo ūpin is, kad kalbos echnologijos, a i inkančios simbolinį di b inį in elek ą išsamiai i iksliai a spindė ų isą gim osios kalbos sanda ą, o neu oninių inklų sa imokai bū ų suku a u ininga gim osios kalbos (i gim osios kul ū os) aplinka. An ąjį plena inį p anešimą „Language equali y in he digi al age: owa ds a human language p ojec “ anglų kalba skai ė RAFAEL RIVERA, konsul acinės įmonės „Icla es“ di ek o ius. P anešime išsamiai p is a y as Eu opos Pa la- men o Mokslinio pe spek y ų y imo sky iaus y imas „Kalbų lygybė skai- meniniame amžiuje. Gim osios kalbos p ojek as“ (su y imu anglų kalba ga- lima susipažin i in e ne e: h p://www.eu opa l.eu opa.eu/RegDa a/e udes/ STUD/2017/598621/EPRS_STU(2017)598621_EN.pd ). P anešime apž elg- a daba inė gim osios kalbos echnologijų padė is, kiekybiškai į e inan Lie u ių kalbos padė is skai meniniame amžiuje Apž algos / Su eys 315 ekonominius, socialinius i ling is inius kalbos pada inius skai meniniame amžiuje, ap a a Eu opos Sąjungos in o macinių i yšių echnologijų poli ika. Skai meniniame amžiuje kalbos echnologijos y a didžiulis iššūkis mažai kal- bė ojų u inčioms šalims. P as ai iš ys y os kalbų echnologijos suda o a ski - į i kliū is. Tai da o į aką a p als ybinėms paslaugoms, da buo ojų judumui, p ekybai. Tokių kliūčių p iežas is – nesude in i moksliniai y imai i nepakan- kamas inansa imas. P anešėjas pab ėžė, kad kalbų echnologijos nesulaukia a i inkamo Eu opos poli ikų dėmesio. Remian is daba inės padė ies analize, ku iama inicia y a, ku i ienys ins i ucijų, mokslinių y imų, p amonės, in- kos i iešųjų paslaugų poli iką. Pasku inį plena inio posėdžio p anešimą „Rašy inė i saky inė lie u ių kal- ba įp as oje i elek oninėje e pėse“ skai ė Vilniaus uni e si e o Ma ema i- kos i in o ma ikos ins i u o p o eso ius LAIMU IS ELkSNYS. P anešime kalbė a, kad bū ina pa eng i me odus, į ankius – echninę i p og aminę į angą – už- ik inančią aisyklingą lie u ių ašy inės i saky inės kalbos a ojimą popie- iniuose dokumen uose i elek oninėje e pėje. P anešėjas kėlė s a bų klau- simą – kaip elg is keliems milijonams lie u ių, kad neišnyk ų daugiau kaip 7 milija dų ašančiųjų i šnekančiųjų žmonių bei a einančių išmaniųjų mašinų okeane. P o eso ius pa eikė i a sakymą – kad aip nenu ik ų, bū ina pa eng i me odus, į ankius – echninę i p og aminę į angą – už ik inančią aisyklingą lie u ių ašy inės i saky inės kalbos a ojimą popie iniuose dokumen uose i elek oninėje e pėje, ha monizuojančią lie u ių i ki ų kalbų ašy inės i sa- ky inės kalbų a ojimą popie iniuose dokumen uose i elek oninėje e pėje. Reikia suku i ansk iba o ius – nelie u ių ašy inės kalbos ženklams pa aiz- duo i lie u iškais ašy inės kalbos ženklais i nelie u ių saky inės kalbos ga - sams pa eik i lie u ių saky inės kalbos ženklais, inkančiais au oma inei lie u- ių šnekos žodžių ga sų sin ezei. Pi majame posėdyje „Šnekos a pažinimas i sin ezė“ pe skai y i ys p anešimai. AUDRIUS VALO kA (VU) i GEDIMINAS NAVIckAS (VU) p anešime „Tolyn nuo Gu enbe go spaudos p eso: lie u ių šneka naujausiose echnologijose“ kalbė- jo apie lie u ių šneką naujausiose echnologijose, p is a ė S uk ū inių ondų inansuojamą p ojek ą Lie u ių šneka aldomos paslaugos – LIEPA (p ieiga in- e ne e: h ps://www. aš ija.l /liepa), ku io me u bu o suku as, be iso ki o, lie u ių šnekos sin eza o ius i a pažin u as. Šio p ojek o ykdymo me u lie- u ių šnekai a e i a ai į skai meninę e d ę, dėl šios p iežas ies planuojamas p ojek as Lie u ių šneka aldomų paslaugų plė a – LIEPA 2. P anešėjai kalbėjo apie p ojek o LIEPA 2 ezul a us, ku ie bus a i ai i nemokamai p ieinami i- siems no in iems, ska ins lie u ių šnekos naudojimą in o macinių echnologijų p oduk uose. S a biausias naujojo p ojek o ezul a as bus galimybė na ū alia AURELIJA TAMULIONIENĖ 316 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII šneka bend au i su daik ais (mobiliaisiais ele onais, planše ėmis, išmaniaisiais laik odžiais, obo ais), duo i komandas žmogaus balsu i sup as i jų a sakymus. LIEPA 2 numa omos suku i ipinės paslaugos, odančios naujas lie u ių šneka aldomų paslaugų panaudojimo galimybes: ugdančio obo o aldy u ą, skam- bin u ą, aksi išk ies u ą, mobilųjį sin eza o ių akliesiems, in e ne o naujienų skai y u ą, a pkalbinį komunika o ių. LAIMU IS ELkSNYS (VU) i GEDIMINAS NAVIckAS (VU) p anešime „Lie u ių šneka aldomos paslaugos. Padė is. Pe spek y os“ kalbėjo apie lie u ių šneka aldomų paslaugų padė į i pe spek y as, sis emingai ykdomus lie u ių šneka aldomų paslaugų kū imo i jų panaudojimo plė os da bus. Da bai ykdomi su elkus in o macinių echnologijų specialis ų, lie u ių kalbos ilologų žinias i inžine ines pajėgas. Pi majame da bų e ape suku os sep ynios lie u ių šneka aldomos paslaugos bei pada y a in as uk ū a, už ik inan i suku ųjų paslau- gų unkciona imą. A ei yje numa oma suku i naujas lie u ių šneka aldomas paslaugas mobiliajai elek oninei e pei – išmaniesiems mobiliesiems ele o- nams, planše ėms, išmaniesiems laik odžiams, obo ams. Apie lie u iško balso sin ezės daba į i pe spek y as kalbėjo PIJUS kASPA- RAI IS (VU), GIN ARAS SkERSYS (VU). P anešime „Lie u iško balso sin ezės daba is i pe spek y os“ p is a y os į ai ios eks o įga sinimo paslaugos – LIE- PA sin eza o ius, – ku is y a lais ai pla inamas ka u su p adiniais eks ais, ai suda o sąlygas i ki iems žmonėms as i naujus jo p i aikymus, pa yzdžiui, bal- so į ašus šalia s aipsnelių jau pa eikia in e ne o s e ainės: lzinios.l , ukininkopa- a ejas.l , ilnius.l , m.del i.l , le.l ., eks o įga sinimo paslauga RoboB aille leidžia au oma iškai pa e s i be kokius eks inius dokumen us į ga so ailus, p aneši- mai sin e iniu balsu kelei iams jau skai omi Vilka iškio au obusų s o yje, i - ualūs asis en ai jau eikia Mig acijos depa amen o s e ainėje i . . An ajame posėdyje „Skai meniniai lie u ių kalbos iš ekliai“ pe skai y i ke- u i p anešimai. Pi mąjį p anešimą „E. kalba – skai meninių kalbos iš eklių naudojimo(si) ino acija“ skai ė ELENA JOLAN A ZABARSkAI ė (LKI), DEIMAN ė BUDRIūNAI ė (LKI), SkIRMAN AS ŠERMUkŠNIS (Ne Code). P anešime išsamiai p is a y as nau- jasis Lie u ių kalbos ins i u o p ojek as, ski as Lie u ių kalbos iš eklių in o - macinei in as uk ū ai plė o i (LKIIS) (p ieiga in e ne e: www.lkiis.l ). P ane- šime daugiausia kalbė a apie naujojo Lie u ių kalbos ins i u o p ojek o E. kalba in as uk ū os gene uojamas paslaugas – „Paieška žodžių inkle“, „E. inko- da a“, „E. są okos“ i „E. pa a imai“. P anešėjai p is a ė šių paslaugų unkci- onalumus, paslaugų echnologinius aspek us. P ojek o unkcionalumai apims ino a y ias di b inio in elek o echnologijas, ski as a o ojų nuomonių ana- lizei, paslauga „E. są okos“ už ik ins išplės inę paiešką i są okų p a u ini- mą, in eg uojan papildomus kalbinius iš eklius, okius kaip d ikalbiai žodynai, Lie u ių kalbos padė is skai meniniame amžiuje Apž algos / Su eys 317 ki ų kalbų žodžių inklai, bus suda y os galimybės naudojan is in e ak y iu žodžių da ybos edliu g ei ai i pa ogiai pasi ink i inkamus žodžio da ybos būdus pagal no imą ka ego inę i g upinę da ybos eikšmę a ba pagal žodžio da ybos p iemones. P anešime p is a y i i pag indiniai p ojek o E. kalba ezul- a ai bei planuojama nauda. RI A MILIūNAI ė (LKI) sa o p anešime „Paieškos galimybės in e ne inia- me Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne“ p is a ė, kaip kalbos a o ojams a skleis i kuo į ai esnių jų po eikius a i inkančių Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno (p ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l /) naujažodžių ypa ybių. Šiuo me u galima paieška pagal okius pa ame us: an aš inį žodį, naujažodžio kilmę, o iginalo o mą, ašybos a ian us, a ojimo s i į i . . Duomenų bazės a ky ojams p ieinama i pla esnė paieška, eikalinga duomenims į ai iais pjū- iais edaguo i. P ojek o LKIIS me u bus ku iama išplės inė in o macijos paieš- kos sis ema. P anešėja pab ėžė, kad Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas y a lanks us i a i as plė ai skai meninis iš eklius. Tokį jo pobūdį pi miausia dik- uoja pa ys duomenys – nuola kin an is i a sinaujinan is lie u ių kalbos lek- sikos sluoksnis, aip pa naujažodžių y ėjams a si e ian ys is nauji duomenų požymiai i besikeičian ys a o ojų po eikiai. Šį iš eklių numa oma in eg uo i į LKIIS (p ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /) i į auk i ne ik į bend ą paieš- kos šioje duomenų sankaupoje sis emą, be i panaudo i ku ian žodžių inklus. P anešime aizdžiai pa ody a, kuo šis duomenynas gali bū i naudingas iek kal- bos specialis ams, iek isiems naujažodžiais besidomin iems a o ojams. Naujažodžių emą p anešime „Naujažodžių da ybos y imų pe spek y- os (Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno a ejis) ęsė DAIVA MURMULAI Y ė (LKI), ji kalbėjo apie naujažodžių da ybos y imus, pe spek y as, kaip yš- kėjančius naujažodžių da ybos eiškinius i i pasi elkian Lie u ių kalbos nau- jažodžių duomenyną. P anešėja p is a ė, kad jau p adiniu šios duomenų bazės kū imo e apu p elimina iai pasi eng a i naujažodžių da ybos analizei – am ski uose laukuose numa y a nu ody i da inių ūšis, jų da ybos o man us, da- ybos ka ego ijas ( eikšmes), giminiškus žodžius i k .; sukaup a dalis duome- nų. Ypa ingųjų požymių lauke kai ku ie naujažodžiai pažymė i kaip pa ieniai (pa yzdžiui, a škė obija i k .), au o iniai (pa yzdžiui, demaguogija i k .), kon- aminaciniai (pa yzdžiui, mu manas i k .). P anešėja pab ėžė, kad išsamiai i kokybiškai žodžių da ybos analizei aip pa s a bu a siž elg i į kai ku iuos p a- džioje nenuma y us iksuo i dalykus – da inio pama inio žodžio kalbos dalį, da ybos pama o paki imus, analogijos, e imo aidmenį da an is naujažodį, ne ipinės da ybos ap aiškas i k . S a bu suku i ge ą – išsamią, lanksčią, pa o- gią naudo i, pildy i bei ko eguo i – indeksų sis emą. LAIMU IS BILkIS (LKI) p anešime „Lie u os ie o a džių geoin o macinės duomenų bazės s uk ū a, yšiai su ki omis a dyno bazėmis i plė os k yp ys“ AURELIJA TAMULIONIENĖ 318 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII p is a ė Lie u os ie o a džių geoin o macinę duomenų bazę (p ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze). P a- nešime kalbė a apie šios bazės s uk ū ą, yšius su ki omis a dyno bazėmis. P anešėjas p is a ė duomenų bazės iešos p ieigos puslapyje suku as paieškos s i is: objek o ipą, objek o s a usą, daba inę adminis acinę e i o inę p iklau- somybę (sa i aldybė, seniūnija, gy en ie ė), a puka io adminis acinė e i o- inė p iklausomybė (apsk i is, alsčius, gy en ie ė), upių in akus. Bazėje in o - macijos apie ie o a džius galima ieško i pagal šiuos požymius: a das, giminė, skaičius, ki čiuo ė, da ybos būdas, kilmė pagal pama inio žodžio p iklausymą kalbai, kilmė pagal pama inio žodžio p iklausymą leksinei g upei. Bazėje ga- lima susi as i eikiamos gy en ie ės (kaimo, bažny kaimio, d a o, mies elio, ienkiemio) e i o ijoje a puka iu už ašy us au en iškus ie o a džius, ma y i ikslią a apy ikslę jų ie ą žemėlapyje. P anešime akcen uo a, kad bazę in e- g uojan į LKIIS sis emą suku os ejopos nuo odos į ki as a dyno bazes: į ki ą ie o a dį, iš ku io ie o a dis kilęs, į Lie u ių pa a džių duomenų bazėje esan į asmen a dį, iš ku io ie o a dis kilęs, į is o inius o ie o a džio už a- šymus, esančius Is o inių ie o a džių duomenų bazėje. Šiuo me u į bazę įkel a i ap ašy a (ap ašoma) apie 25 000 ie o a džių. Po pie ų p anešėjai i daly iai inkosi į ečiąjį posėdį „Teks ynų ling is ika“. Pi mąjį p anešimą „Lie u ių kalbos mo ologiškai i sin aksiškai ano uo- i eks ynai“ skai ė ERIkA RIMkU ė (VDU), AGNė BIELINSkIENė (VDU), LOïc BOIZOU (VDU), ANDRIUS U kA (VDU). Kalbė a apie du ano uo us lie u ių kal- bos eks ynus, pa eng us Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is- ikos cen e ( eks ynų p ieiga in e ne e: h p://nl.ijs.si/ME/V4/msd/h ml/in- dex.h ml; h ps://u al.m .cuni.cz/ ed/). Ano uo i eks ynai – pag indiniai iš ekliai, be ku ių neapsieinama plė ojan kalbos echnologijas. Jie pap as ai naudojami ki iems na ū aliosios kalbos iš ekliams i į ankiams ku i okiose s i yse, kaip au oma inio kalbos a pažinimo sis emos, au oma izuo as e imas i pan. Mo ologiškai ano uo as eks ynas MATAS eng as 2002–2014 me ais. Jį suda o 1,6 mln. žodžių iš į ai ių s ilių eks ų. Teks ynas pa eng as 1 mln. žodžių eks yno, suda y o 2006 m., pag indu p i aikan s a is inius modelius. Sin aksiškai ano uo as eks ynas ALKSNIS, kaip aukso s anda as olesniems y imams i iš ekliams, pa eng as 2016 m. Šį eks yną suda o 2 355 sakiniai (apie 30 ūks . žodžių), im i iš į ai ių s ilių eks ų. Teks yno ano a imas pa em- as au oma inio mo ologinio i sin aksinio ano a imo p incipais, p i aiky as sin aksinių p iklausomybių modelis. Teks ynų emą sa o p anešime „Duomenų bazė lie u ių kalbos pas o ie- siems junginiams“ oliau ęsė gausiausias kon e encijos p anešėjų kolek y as ERIkA RIMkU ė (VDU), AGNė BIELINSkIENė (VDU), LOïc BOIZOU (VDU), IEVA BUMBULIENė (Bal ijos pažangių echnologijų ins i u as), JOLAN A kOVALEVSkAI ė Lie u ių kalbos padė is skai meniniame amžiuje Apž algos / Su eys 319 (VDU), OMAS kRILAVIčIUS (Bal ijos pažangių echnologijų ins i u as), JUS INA MANDRAVIckAI ė (Bal ijos pažangių echnologijų ins i u as), LAURA VILkAI ė (Bal ijos pažangių echnologijų ins i u as). P anešimą kon e encijoje p is a ė ERIkA RIMkU ė (VDU), ji daugiausia kalbėjo apie daba inės ašy inės lie u ių kalbos pas o iųjų žodžių junginių y imo me odiką, engiamą eks ynu pa em- ą lie u ių kalbos kolokacijų žodyną. Vykdan p ojek ą Lie u ių kalbos pas o ių- jų žodžių junginių au oma inis a pažinimas (PASTOVU) (n . LIP-027/2016) (ž . h p://mwe.l /), siekiama suku i daba inės ašy inės lie u ių kalbos pas o ių- jų žodžių junginių y imo me odiką, pa eng i eks ynu pa em ą lie u ių kal- bos kolokacijų žodyną. P ojek e suda y as i naudojamas 2014–2016 m. Del i.l eks ynas, ku io apim is – 72 mln. žodžių. Kolokacijų žodynas bus engiamas emian is duomenų baze. Joje bus pa eik a į ai ialypė in o macija apie pas o- iuosius junginius: g ama inė, leksinė in o macija, a osenos dažnumas, eks- o ub ika, konko danso pa yzdžiai i pan. Teks ynų y imus p is a ė i Vilniaus uni e si e o a s o ės GIN ARė JUDŽEN- Y ė (VU), VILMA ZUBAI IENė (VU). P anešime „Teks ynais pa em i akademi- nių azių y imai: o malioji s uk ū a i seman ika“ kalbė a apie akademinės kalbos azių s uk ū ą i seman iką, emian is šiuo me u Vilniaus uni e si e e ku iamo S uden ų aš o da bų eks ynu, ku is y a ienas iš Vals ybinės lie u- ių kalbos komisijos emiamo p ojek o S uden ų da bų aziškumo y imai i in- e ak y usis azemų są adas numa omų ezul a ų. P ojek u siekiama nus a y i akademiniam ašymui s a bių žodžių są ašą, išski i pag indines kolokacijas i jų plė inius, aip pa pasika ojančias žodžių sekas į ai iose akademinio eks- o dalyse, ap a i jų sąsajas su e o inėmis eks o dalių unkcijomis i ap ašy i eikšminių akademinių žodžių, okių kaip: ikslas, užda inys, me odai, iš ados, ezul a ai; a lik i, analizuo i, nus a y i, em is i k . a oseną i seman iką. Pasku iniame posėdyje „Au oma izuo a kalbos sanda os i eks ų analizė“ pe skai y i ke u i p anešimai. Posėdis p asidėjo DANIELIAUS RALIO (VU) p anešimu „Mašininis e imas lie u ių kalbai“ apie naujausius mašininio e imo is o iją, pasiekimus, į ai ių ins i ucijų ykdomus p ojek us, aip pa naujus p o e žius naudojan neu oninį mašininį e imą. P anešėjas kalbėjo apie mašininio e imo aidą i pasieki- mus, ku ie šiandien e ek ingai aikomi i lie u ių kalbai. 2005–2007 m. Vy- au o Didžiojo uni e si e as ykdė ES S uk ū inių ondų inansuojamą p o- jek ą In e ne inė in o macijos e imo p iemonė. Rezul a as – ieša in e ne inė e imo iš anglų į lie u ių k. paslauga (p ieiga in e ne e: h p:// e imas. du. l / wsas/). 2012–2014 m. Vilniaus uni e si e as ykdė ES inansuojamą p o- jek ą Anglų–lie u ių–anglų i p ancūzų–lie u ių–p ancūzų kalbų mašininio e i- mo, pa em o s a is iniais me odais, sis emos sukū imas. Rezul a as – ieša in e - ne inė e imo paslauga (p ieiga in e ne e: h ps://www. e s i.eu/). Vis dėl o AURELIJA TAMULIONIENĖ 320 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ne ge iausiems mašininiams e imams eikalingas e ėjo įsikišimas. Tad a mašinos gali e s i iš ies ge ai? Pas a ieji kele i me ai žada naujus p o e žius naudojan neu oninį mašininį e imą. Vilniaus uni e si e as uošiasi 2018 m. p adė i įgy endin i naujos ka os neu oninį mašininį e imą anglų, lie u ių, lenkų, p ancūzų, usų i okiečių kalboms. Pasidžiaug a, kad naujausi mašini- nio e imo pasiekimai neaplenkia i lie u ių kalbos. VIRGINIJUS DADURkEVIčIUS (VU) p anešime „Lie u ių kalbos g ama ika skai- meniniame a i ojo kodo pasaulyje“ kalbėjo apie naujos ka os kompiu e inės lie u ių kalbos mo ologijos kū imą, žodžių mo ologinę analizę bei sin ezę, in- elek ualią eks inės in o macijos paiešką i pan. A si adus kompiu e iams kla- sikinei g ama ikai i leksikai iškilo bū inybė „apsi ilk i naują ūbą“ i ap i pil- na e e naujųjų echnologijų dalimi. Tam suku a naujos ka os kompiu e inė lie u ių kalbos mo ologija, iškel i okie ikslai: naudo i i ku i ik a i ąjį kodą; ik pa ys duomenys, be ne jų o ma i in e p e a imas, gali u ė i lie u ių kal- bai speci inių sa ybių, isas p og aminis kodas u i bū i uni e salus, ik i be ku iai ki ai kalbai; maksimaliai pasinaudo i ki oms pasaulio kalboms sėkmingai p i aiky ais sp endimais. Suda ymo pag indas – Daba inės lie u ių kalbos g a- ma ika (Vilnius, 2006) i eks ynai (iš iso apie 1,5 ml d. žodžių). Vidu inio šiuo me u in e ne e a si andančio eks o „a pažįs amumas“ y a apie 99 %, . y. idu- iniškai 99-is iš 100-o žodžių mo ologinis analiza o ius in e p e uoja eisingai. Šis naujai suku as mo ologinės analizės būdas bu o sėkmingai p i aiky as Vy- au o Didžiojo uni e si e o Sin aksinės-seman inės analizės sis emoje (p ieiga in e ne e: h ps://seman ika.l /Syn a icAndSeman icAnalysis/Analysis) i Lie- u os Respublikos Seimo Teisės ak ų egis e (p ieiga in e ne e: www.e- a .l ). G ama ikos skai meninimo emą ęsė DAIVA ŠVEIkAUSkIENė (LKI) i VY- AU AS ŠVEIkAUSkAS (LKI). P anešime „Lie u ių kalbos skai meninė g ama- ika“ kalbė a apie Lie u ių kalbos ins i u e p adė ą ku i lie u ių kalbos skai- meninę g ama iką, ku i gali bū i panaudo a i ki ose kalbos kompiu e inio apdo ojimo s i yse: g ama inei analizei, iesioginiam duomenų e imui i k . P is a y as p ojek as, ku io me u planuojama p isijung i p ie a p au inės sis- emos DIGITAL GRAMMARS, apimančios šiuo me u 32 kalbas. Pag indinis skai meninės g ama ikos sukū imo ikslas y a panaudo i ją nes a is iniais me- odais eikiančiose au oma inio e imo sis emose. Lie u ių kalbai ai labai ak- ualu. 2017 me ų Tildės duomenimis, Google e imų kokybė į lie u ių kalbą i iš lie u ių kalbos y a p as esnė ne nei la ių a es ų kalboms. Todėl Lie u ai labai s a bu ku i al e na y ų au oma inio e imo a ian ą. Šiuo me u y a pa- eng as bandomasis skai meninės g ama ikos pa yzdys, eapiman is kele ą žo- džių, ačiau i iš jo galima ma y i, kad čia e imo kokybė daug ge esnė ypač iems sakiniams, ku iuose a sispindi speci iniai lie u ių kalbos b uožai. Kol naudojama anglų kalbos žodžių a ka, neblogus e imus pa eikia i s a is iniai Lie u ių kalbos padė is skai meniniame amžiuje Apž algos / Su eys 321 me odai, ačiau jei sakinyje nes anda inis žodžių išsidės ymas, Google e i- mas sakinio p asmės nepe duoda. Skai meninė g ama ika gali bū i panaudo a i ki ose kalbos kompiu e inio apdo ojimo s i yse: g ama inei analizei, iesio- giniam duomenų e imui i k . Skai meninių g ama ikų kū imui ado auja Ge ebo go (Š edija) uni e si e o p o eso ius Aa ne Ran a. Pasku inį kon e encijos p anešimą „Kas nuo ko nusi ašė? Biblijos e imų is o ijos y imo au oma iza imas i izualizacija“ skai ė MINDAUGAS ŠINkūNAS (LKI). P anešime kalbė a apie Biblijos e imų is o ijos y imų au oma iza imą i izualizaciją. Biblinių eilučių palyginimo ezul a us p anešėjas pa odė aiz- džiose i gausiose diag amose. Biblijos ci a ų gausa senuosiuose lie u ių aš uo- se apsunkina jų yšių y imus. Reikalinga pa ogi duomenų pla o ma, leidžian i biblines eilu es g upuo i pagal y ėją dominančius požymius. Daugiausia sun- kumų kelia ci a ų panašumo e inimas. Kompleksinė leksikos, sin aksės i mo ologijos (o am ik ais a ejais – i ašybos) analizė ai leidžia pada y i, a- čiau ši oks ilologinis y imas y a lė as, o jo au oma izuo i šiuo me u neįmano- ma. Palyginimą pa yko au oma izuo i ciklais eikiančiu algo i mu, ku io užda- inys – d iejose ženklų sekose ap k i iden iškus junginius i apskaičiuo i, ku ią lyginamų sekų dalį jie apima. Palyginimą au oma izuo i kliudo ne iena eikšmė senųjų aš ų o og a ija. Į e inus neau oma iškai i au oma iškai ansli e uo- as eilu es, nus a y a, kad ansli e acijos būdas esminės į akos ezul a ams ne- u i. Rezul a ai gali bū i ginčy ini lyginan ski ingomis a mėmis pa ašy us eks us (dialek ologinių ypa ybių ni eliacija nebu o išbandy a). Gau  panašu- mo ezul a ai apibend inami d ima ėse diag amose. P og aminės analizės me- u gau i B e kūno Pos ilės (1591) biblinių eilučių palyginimo ezul a ai a i inka anks esnių y ėjų ki ais me odais p iei as iš adas. Kon e encija baigėsi diskusijomis. Kon e encijos p anešimų pag indu pa- eng i s aipsniai bus spausdinami mokslo žu naluose Bend inė kalba (p ieiga in e ne e: www.bend inekalba.l ) i Lie u ių kalba (www.lie u iukalba.l ). LITERATŪRA Zinke ičius Zigmas 1992: Lie u ių kalbos is o ija 5. Bend inės kalbos iškilimas. Vil- nius: Mokslas, 144–155. Į eik a 2017 m. lapk ičio 3 d. AURELIJA TAMULIONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a au elija. [email protected]