Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais: vakarų aukštaičiai šiauliškiai

Straipsniai / Articles 237 RIMA BAKŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: dialektologija, geolingvistika, arealinė lingvistika, eksperimentinė fonetika, fonologija. LIETUVIŲ PATARMIŲ TRANSKRIPCIJA TFA SIMBOLIAIS: VAKARŲ AUKŠTAIČIAI ŠIAULIŠKIAI Transcription of Lithuanian Dialects by IPA Symbols: the Western Aukštaitian Subdialect of Šiauliai ANOTACIJA Straipsnyje aptariamos vakarų aukštaičių šiauliškių transkripcijos Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) dabartinės redakcijos simboliais galimybės. Iki šiol lietuvių dialektologijoje tarmių garsai dažniausiai buvo užrašomi vadinamąja kopenhagine transkripcija, XX a. pradžioje adaptuota Georgo Gerullio. XXI a. pradžioje, Lietuvoje atsiradus naujų tarmėtyros krypčių, šiuolaikiškos TFA poreikis labai sustiprėjo, todėl Lietuvių kalbos instituto dialektologai 2016 m. sudarė bandomąjį TFA simbolių rinkinį, kuris dabar „testuojamas“ visų patarmių ypatybėmis. Straipsnyje pateikiami TFA simbolių ir kopenhaginės transkripcijos atitikmenys, užrašyti Palemono rašmenimis. Pagrindinėje dalyje analizuojami TFA transkribuoti šiauliškių pavyzdžiai iš dviejų skirtingų gyvenamųjų punktų – Ažýtėnų, priklausančių pietinei patarmės daliai, ir Šakýnos, esančios šiaurėje, šalia žemaičių ploto. Pavyzdžiais siekta patikrinti daugumos šiauliškių fonetinių ypatybių fiksavimo TFA simboliais galimybes. Didžioji dalis patarmės ypatybių transkripcijos problemų nekėlė. TFA rinkinyje esantys balsių ir priebalsių simboliai daugeliu atvejų apytiksliai atitinka patarmės garsus, kai kurie iš jų užrašomi su papildomais diakritikais. Priebalsių sistemoje kiek problemiškas yra vadinamųjų „šlekiavimo“ garsų – tarpinių tarp s, z, c, dz ir š, ž, č, dž – žymėjimas TFA simboliais, nes iki šiol nėra tikslaus tarpinių garsų artikuliacinių ypatybių apibūdinimo. Kaip ir kitose patarmėse bei bendrinėje kalboje, taip ir šiauliškių plote sudėtingiausias išlieka prozodinių vienetų, ypač priegaidžių variantų, fiksavimas TFA simboliais. RIMA BAKŠIENĖ 238 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ESMINIAI ŽODŽIAI: dialektologija, lietuvių tarmės, vakarų aukštaičiai šiauliškiai, transkripcija, Tarptautinė fonetinė abėcėlė (TFA). ANNOTATION The article discusses the opportunities for the application of the latest version of the International Phonetic Alphabet (IPA) to the transcription of the Western Aukštaitian subdialect of Šiauliai. Until now dialectal sounds were usually transcribed in Lithua nian dialectology using the so called Copenhagen Transcription that was adapted by Georg Gerullis at the beginning of the 20th century. With the arrival of new fields in dialectology in the early 21st century, the need for contemporary IPA strengthened, resulting in a pilot set of IPA symbols compiled by the dialectologists of the Institute of the Lithuanian Language in 2016. It is now being “tested” on the peculiar features of all subdialects. The article presents the equivalents of the IPA symbols and the Copenhagen Transcription recorded by the Palemonas font. The main part analyses the examples of the subdialect of Šiauliai transcribed by IPA symbols from two different residential points – Ažytėnai belonging to the southern part of the subdialect and Šakyna located in the north, next to the area of Samogitians. Examples were used to check the opportunities of recor ding most of phonetic features of the subdialect of Šiauliai by IPA symbols. Most of the features of the subdialect did not pose any transcription problems. In the majority of cases, the IPA vowel and consonant symbols roughly correspond to the sounds of the subdialect; some of them are marked by additional diacritics. In the consonant system the transcription of the sounds of the so called phenomenon of šlekiavimas – intermediate sounds between s, z, c, dz and š, ž, č, dž – by IPA symbols is slightly more problematic, as there is still no accurate way to describe the characteristics of articulation of intermediate sounds. As in other subdialects and the standard language, the recording of prosodic units, in particular accent variants, by IPA symbols remains most problematic in the area of the subdialect of Šiauliai. KEYWORDS: dialectology, Lithuanian dialects, Western Aukštaitian subdialect of Šiauliai, transcription, International Phonetic Alphabet (IPA). 1. ĮVADINĖS PASTABOS Dialektologijos mokslo atstovams visais laikais buvo aktuali tarminio kalbėjimo užrašymo, arba transkripcijos, problema. Net ir bendrinių kalbų transkripcija negali perteikti visų subtilių garsų variantų, užrašytas vaizdas tėra apytikslis. Teigiama, kad subjektyvi transkribuotojo interpretacija neišvengiamai veikia visus kalbos lygmenis – semantiką, leksiką, gramatiką ir fonetiką. Transkribuotojas natūraliai yra linkęs užrašyti savo kalbinę interpretaciją, kuri ne visuomet Straipsniai / Articles 239 Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais: vakarų aukštaičiai šiauliškiai sutampa su pateikėjo užkoduota informacija. Užrašant tarmių duomenis, ypač daug dviprasmiškumo esama fonetikos, tiksliau fonemikos, lygmenyje, nes dekoduodamas įrašytą tekstą transkribuotojas remiasi geriausiai pažįstama (dažniausiai gimtosios tarmės) fonemų sistema. Objektyvumas transkribuojant yra labai sunkiai įgyvendinamas uždavinys, pripažįstama, kad raštu dažniausiai perteikiamas „impresionistinis“ gyvosios kalbos vaizdas1 (Ladefoged 1990: 32–36; Pandeli, Eska, Ball, Rahilly 1997: 65; Widdowson 2012: 57 ir kt.). Tarminiam kalbėjimui perkelti ant popieriaus labai svarbus ir transkripcijos sistemos pasirinkimas, jos principų nustatymas. Skirtingose šalyse neretai įsigali savitos, nacionalinės transkripcijos sistemos. Kaip žinome, Lietuvoje jau šimtmetį gyvuoja Georgo Gerullio adaptuotos (1930) vadinamosios kopenhaginės transkripcijos tradicija, kurią vėlesniais laikotarpiais tobulino visi žymieji dialektologai (žr. Gerullis, Stang’as 1933; Jonikas 1939; Salys 1992 [1946]; Zinkevičius 1994; Skirmantas, Girdenis 2001 [1998] ir kt.; plačiau apie lietuvių tarmių transkripciją XX–XXI a. pr. žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017a). Šios transkripcijos ženklai, nors ir buvo pritaikyti lietuvių tarmėms taip pat TFA (1925 m. redakcijos) pagrindu, nuo dabartinių TFA simbolių labai skiriasi. Latvių dialektologai naudoja savo transkripcijos sistemą (žr. AV 2016: 14–15; BA Pr 2009: 50–57; BA I 2013: I 74–81). Tačiau vykdant bendrus mokslinius projektus, kurių ypač pagausėjo XXI a. pr., tyrėjų pripažįstama, jog tai labai riboja tyrimų lauką, sunkina galimybę lyginti kelių kalbų duomenis2. Dar viena priežastis, nulėmusi tarminių tekstų universalios transkripcijos sistemos poreikio padidėjimą – XXI a. pr. įvykę tarmėtyros metodologiniai bei ideologiniai pokyčiai3. Atsižvelgdami į šiuos poreikius, Lietuvių kalbos instituto dialektologai 2016 m. parengė bandomąjį Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) dabartinės 1 Plg. taiklią Antano Baranausko pastabą rašytinės ir gyvosios kalbos dvilypumo klausimu: „Kas kita knyga, kas kita burna: knygoje kalba pusiau apmirusi, burnoje gi visa gyva“ (Baranauskas 1970: 248). 2 Su transkripcijos problemomis XXI a. pr. ypač susidūrė baltų bendrinių kalbų tyrėjai, lygindami garsų akustines ypatybes (žr. Grigorjevs, Jaroslavienė 2014; 2015; Jaroslavienė 2014; 2015; Urbanavičienė, Indričāne 2015; 2016). Lietuvių ir latvių dialektologų daugiausia apie tai diskutuota rengiant BA Pr 2009, BA I 2013. 3 Universalus pateikimas ypač aktualus analizuojant tarmių duomenis kompiuterinėmis programomis, pavyzdžiui, RuG/L04, Gabmap (plačiau žr. Nerbonne ir kt. 2011: 65–89 tt.; Leinonen ir kt. 2016: 71–83 tt.) ir kt. Jomis dažniausiai atliekami dialektometriniai matavimai – skaičiuojami, vaizduojami ir analizuojami tarminiai panašumai ar skirtumai, dažniausiai atsižvelgiant į geografinę padėtį (žr. Szmrecsanyi 2011: 45). RIMA BAKŠIENĖ 240 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII redakcijos simbolių rinkinį lietuvių tarmėms užrašyti4. Pastaruoju metu šis rinkinys pristatomas mokslo visuomenei, svarstomas baltų kalbų tarmių tyrėjų bei geolingvistų5. Kitas šio darbo etapas – išsami atrinktų TFA simbolių tinkamu4 Šis darbas buvo viena iš sudedamųjų dalių didesnio lietuvių tarmių tyrimo, kuriame TFA transkripcija buvo reikalinga tarminei medžiagai analizuoti dialektometrijos metodų pagrindu sukurtomis kompiuterinėmis programomis. 5 Lietuvių tarmių garsams parengtas TFA rinkinys 2016 05 03 apvarstytas Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro posėdyje. Mokslo bendruomenei jis buvo pristatytas tarptautinėse mokslinėse konferencijose Lietuvoje (Bakšienė R., Čepaitienė A. „Tarptautinės fonetinės abėcėlės (an. IPA) taikymas lietuvių tarmių tekstams: galimybės ir problemos“. Tarptautinė mokslinė konferencija Dabartinių baltų kalbų ir tarmių transformacijos. Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universitetas, Vilnius, 2016 10 19–21) ir Latvijoje (Bakšienė R., Čepaitienė A. „Lietuvių tarmių transkripcija: tradicija ir IPA“. Tarptautinė mokslinė konferencija Teksts un vārds. LU Latvių kalbos institutas, Ryga, 2017 02 22–23; Bakšienė R. „Nuo garso iki žodžio: lietuvių tarmių transkripcijos problemos“. Tarptautinė mokslinė konferencija Vārds un tā pētīšanas aspekti. Liepojos universitetas, Liepoja, 2017 11 30–12 01). Analogišką rinkinį, tinkamą latvių tarmėms transkribuoti, šiuo metu rengia ir latvių dialektologai. 1 PAV. Kontrolinių tarmių punktų tinklas (LKA 1977, žemėl. Nr. 1) Straipsniai / Articles 241 Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais: vakarų aukštaičiai šiauliškiai mo kiekvienai lietuvių patarmei patikra. Šiuo tikslu buvo sudarytas 24 punktų tinklas (pagrindas – LKA 1977), apimantis visas lietuvių patarmes. Stengtasi laikytis vientisumo ir simetriškumo principų – pasirinktos vietovės išsidėsčiusios tarp pagrindinių patarmių plotus kertančių izoglosų ir reprezentuoja skirtingus arealus (žr. 1 pav.). Chrestomatinių šaltinių (daugiausia LKTChr 2004) pagrindu iš šių punktų susidarytas kontrolinių žodžių, iliustruojančių daugumą patarmių ypatybių, rinkinys. Remiantis šnektų aprašais, visi žodžiai buvo sutranskribuoti tradicine kopenhagine rašyba ir dabartiniais TFA simboliais6 (plačiau žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017). Kol kas išamiai apžvelgta tik artimiausios bendrinei kalbai patarmės – vakarų aukštaičių kauniškių – pavyzdžių transkripcija TFA simboliais (žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017a). Šio straipsnio tikslas – aptarti dabartinės redakcijos TFA simbolių taikymo galimybes dar vienai vakarų aukštaičių patarmei – šiauliškiams, kurių fonetinė sistema irgi palyginti ne per daugiausia nutolusi nuo bendrinės lietuvių kalbos. Smulkesnieji tyrimo uždaviniai: iš kontrolinio žodžių rinkinio atrinkti pavyzdžius, geriausiai iliustruojančius šiauliškių patarmės fonetikos ir kirčiavimo ypatybes; atrinktus pavyzdžius užrašyti kopenhagine transkripcija ir TFA simboliais; apžvelgti transkripcijos TFA simboliais galimybes ir iškilusias problemas. Straipsniu siekiama tęsti baltų kalbų tarmių tyrėjų diskusiją šiuo klausimu. 2. TFA IR KOPENHAGINĖS TRANSKRIPCIJOS ŽENKLŲ ATITIKMENYS Rengiant lietuvių tarmėms tinkamą TFA simbolių rinkinį, remtasi dabartine lietuvių tarminės transkripcijos tradicija. Nusistovėjus pagrindiniams garsų perteikimo principams, daugelyje tarminių veikalų naudojami tie patys transkripcijos ženklai, pastaruoju metu dažniausiai jie užrašomi Palemono rašmenimis (plačiau žr. Aleknavičienė ir kt. 2005). Kopenhaginės transkripcijos ir TFA simbolių siejimo principai mokslo spaudoje jau buvo aptarti (žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017), todėl čia pateikiama tik apibendrinta atitikmenų lentelė (žr. 1 lent.) ir parodoma, kiek ir kurie balsių ir priebalsių TFA simboliai buvo panaudoti (žr. 2, 3 pav.). 6 Šiuo transkripcijos bandymu siekiama patikrinti „etaloninį“, chrestomatijose užfiksuotą tarmių vaizdą. Kol kas neatsižvelgiama į XXI a. pokyčius, naujus reiškinius ir pan. Sudarius visoms patarmėms tinkamą TFA simbolių rinkinį, bus galima transkribuoti ir gyvosios kalbos įrašus. RIMA BAKŠIENĖ 242 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 1 LENTELĖ. Tarminių TFA ir kopenhaginės transkripcijos rašmenų atitikmenys Garsai ir kiti fonetiniai vienetai TFA Kopenhaginė transkripcija Balsiai a tipas [ɑ] [a] [ɒ] [å] [ɐ] [α] e tipas [ɛ] [e] [æ] [æ] [ɜ] [ɛ] [ə] [ə] ė tipas [e] [] [e] [ẹ] [ɘ] [] [ɘ] [] i tipas [iː], [iˑ] [i·], [i.] [ɪ] [i] [ɪ ] [], [ι] [ɪ ] [ı] [ɨ] [ы] [ɪ ] [] o tipas [o] [o] [o] [ọ] [ɔ] [ɔ] u tipas [uː], [uˑ] [u·], [u.] [ʊ] [u] [ʊ] [], [υ] [ʊ] [] Balsių kiekybė ir redukcija ilgumas ː· pusilgumas ˑ . redukcija a / (a), i / (i) klausa neskiriamas balsis  ъ, ь Priebalsių minkštumas ir balsingumas minkštumas ʲ‚ / ’/  nežymus suskardėjimas [s],[t]... [s], [t]... nežymus suduslėjimas [g], []... [], []... Kirtis ir priegaidės pagrindinis kirtis ˈ ˈ šalutinis kirtis ˌ ˌ trumpojo skiemens kirtis nežymima  tvirtapradė priegaidė   tvirtagalė priegaidė  tęstinė priegaidė     laužtinė priegaidė nežymima  vidurinė priegaidė nežymima s Straipsniai / Articles 243 Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais: vakarų aukštaičiai šiauliškiai 2, 3 PAV. Lietuvių tarmių transkripcijai pasirinkti TFA balsių ir priebalsių simboliai (pagrindas – IPA 2015) 3. VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ ŠIAULIŠKIŲ PAVYZDŽIŲ TRANSKRIPCIJA TFA SIMBOLIAIS Norint patikrinti sudaryto TFA simbolių rinkinio tinkamumą šiauliškių ypatybėms užrašyti, iš patarmės ploto buvo pasirinkti du ganėtinai skirtingi punktai – pietinei daliai priklausantys Ažýtėnai ir šiaurėje esanti, kalbiniu savitumu ypač išsiskirianti Šakýna (žr. 4 pav.) (išsamiausiai XX a. vidurio Šakynos apylinkių šnektą yra ištyrusi ir aprašiusi A. Jonaitytė, žr. 1959; 1960; 1960a; 1964; 1967; 1969; 1972). Visuose dialektologų darbuose pabrėžiama, jog patarmės šiaurinė ir pietinė dalys labai nevienodos, be to, esama rytinių ir vakarinių šnektų skirtumų. Šiauliškiai – bene nevientisiausia iš visų lietuvių patarmių (apie šiaurinės ir pietinės dalių skirtumus bei atskirų šnektų ypatybes plačiau žr. Jonaitytė 1960b; Grinaveckis 1974; Zinkevičius 1994: 36–40; JŠPT 2001; LKTChr 2004: 60–75; Kazlauskaitė 2002; 2003; 2005: 9–27; 2008; VAS 2007; Geržotaitė 2012; 2016: 107–131; XXI a. pr. situaciją žr. Kaikarytė 2010; 2015; Aliūkaitė, Bakšienė, Jaroslavienė ir kt. 2014: 155–157). Iš kontrolinio visų patarmių žodžių rinkinio (plačiau žr. Bakšienė, Čepaitienė 2017) atsirinkti pavyzdžiai, aktualiausi Šakynos ir Ažytėnų punktams, iliustruojantys šiauliškių fonetikos ir kirčiavimo ypatybes. Pagrindinės iš jų daugmaž vienodai realizuojamos abiejuose tirtuose punktuose, smulkesniosios – ryškiai skiriasi. Remiantis šnektų aprašais, jie sutranskribuoti tradicine kopenhagine trankripcija ir TFA simboliais. Toliau pateikiama išsami transkripcijos apžvalga ir užrašyti pavyzdžiai. RIMA BAKŠIENĖ 244 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 4 PAV. Transkripcijos iliustracijoms pasirinkti VAS punktai Kamieno kirčiuoti ie, uo, lemiantys šiauliškių priklausomybę aukštaičiams, abiejuose kontroliniuose punktuose atliepiami taip pat kaip ir bendrinėje kalboje (LKA 1982: žemėl. 64, 66; Zinkevičius 1994: 85; LKTChr 2004: 29). Norint TFA simboliais kiek galima tiksliau perteikti šių garsų pozicinius variantus, atsižvelgtina į skiemens priegaidę. Tvirtapradžiai ie, uo abiejuose punktuose realizuojami visiškai vienodai, kaip ir daugelyje tarmių, stipriai pabrėžiant kintamojo balsio pradžią. TFA jie žymėtini [iɛ] ir [uɔ] – pradžioje rašomi simboliai [i], [u], žymintys uždaruosius garsus, virš jų dedamas tono kritimą (an. falling) žymintis diakritikas (plačiau apie priegaidžių transkripciją žr. toliau), pvz.: ˈsʲʋʲɛsts – vests ~ svestas, ˈdɔnɑ – dúona ~ dúona7. Tvirtagalių ie, uo realizacija pasirinktuose punktuose šiek tiek skiriasi: Ažytėnuose įprastai paryškinama tvirtagališko garso pabaiga, o Šakynoje, esančioje netoli žemaičių 7 Pavyzdžiai visur pateikiami tokia tvarka: transkribuoti TFA (stačiu šriftu), kopenhagine transkripcija ir atitikmuo bendrinės kalbos rašmenimis. Straipsniai / Articles 245 Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais: vakarų aukštaičiai šiauliškiai ploto, – pradžia (VAS 2007: 120; LKTChr 2004: 63). Ažytėnų pavyzdžiuose tono kilimą (an. rising) žymintis ženklas rašytinas ant antrojo dėmens (ˈʃʲɪɛns – šiẽns ~ šiẽnas, ˈjʊɔks – juõks ~ juõkas), o Šakynos – ant pirmojo (ˈʃʲɪɛns – šens, ˈjʊɔks – jũoks). Aptariamųjų garsų pabaiga nuo priegaidės priklauso mažiau, visais atvejais čia rašyti TFA simboliai [ɛ] ir [ɔ], žymintys vidutinio atvirumo balsius. Atsižvelgiant į kintamą šių garsų artikuliaciją, galima juos transkribuoti ir su jungiamuoju lankeliu (an. linking) apačioje – ˈˈsʲʋʲɛsts, ˈjʊɔks / ˈjʊɔks. Nekirčiuoti ie, uo Šakynos punkte transkribuotini tais pačiais TFA simboliais, kaip ir tvirtagaliai (ʃʲɪɛˈnʲɛˑlʲɪs – šien.lis ~ šienẽlis, pʊɔˈdʊks – puodùks ~ puodùkas). Pietinėje dalyje nekirčiuoti ie, uo gali būti atliepiami dvejopai: ie > æ /e, ẹ, uo > u, ọ (LKA 1982: žemėl. 64, 66; Kazlauskaitė 2005: 14). TFA simboliais jie užrašomi atitinkamai [æ] / [ɛ], [e], [ʊ], [o] – pastarųjų trijų kiek atviresnei artikuliacijai perteikti pasitelktas diakritikas, žymintis pažeminto pakilimo balsį (an. lowered)8 (ʃʲɛˈnʲæˑlʲɪs / ʃʲeˈnʲæˑlʲɪs – šen.lis / šẹn.lis, pʊˈduˑks / poˈduˑks – pud.ks / pọd.ks). Skiriamosios aukštaičių patarmių ypatybės – nosiniai balsiai ą, ę ir dvigarsiai an, am, en, em visame šiauliškių plote taip pat tariami kaip ir bendrinėje kalboje, variantų gali atsirasti tik dėl prozodinių elementų įtakos. Garsai transkribuojami atitinkamais TFA balsių ir priebalsių simboliais (atitikmenis žr. 1 lent.; 2, 3 pav.), pvz.: ˈkɑːsʲnʲɪs – ká·nis ~ ksnis9, ˈkʲæːsʲtʲ – k· / ˈkʲɛːsʲtʲ – kẽ· ~ ksti, ˈsɑˑmʲtʲɪs – sá.tis ~ sámtis, ˈʃʲʋʲɛˑts – ve.c / ˈʃʲʋʲɛnts – vẽnc ~ švetas, ˈpʲɛŋʲkʲɪ – pek / ˈpʲɛŋʲˌkʲɪ – pʲɛŋʲˈkʲɪ ~ penk. Kontroliniuose punktuose nevienodai trumpinami nekirčiuoti ilgieji kamieno balsiai. Dauguma šiauliškių juos visai sutrumpina, bet aplink Šakyną prieškirtiniai ilgieji balsiai išlieka pusilgiai (LKA 1982: žemėl. 29, 36, 41, 45; LKTChr 2004: 61). Transkribuojant TFA simboliais, Šakynos pavyzdžiuose žymimas pusilgumo (an. half-long) ženklas dešinėje balsio pusėje, plg.: gʲrʲɛˑˈʒʲɪms – gre.žms / gʲrʲɛˈʒʲˑms – grež.ms ~ gręžmas, gʲiˑˈʋʲɛˑnʲtʲ – gi.vé. / gʲɪˈʋʲæˑnʲtʲ – givǽ. ~ gyvénti, suˑˈnʲɛˑlʲɪs – su.n.lis / sʊˈnʲæˑlʲɪs – sun.lis ~ sūnẽlis. Tais atvejais, kai ilgieji y, ū visiškai sutrumpėja, pakinta ir jų kokybė – jie tampa kiek atviresni ir ne tokie įtempti, todėl juos visur siūloma transkribuoti TFA simboliais [ɪ], [ʊ]. Tiek atvirosiose, tiek uždarosiose galūnėse nekirčiuoti ilgieji balsiai abiejuose punktuose trumpinami iki trumpųjų. Jie užrašomi reikiamais TFA trumpųjų balsių simboliais (žr. 1 lent.), pvz.: ˈʃɑˑkɑ – š.ka ~ šãką, ˈlɑˑpʲɛ – l.pe ~ lãpę, ˈpʲæˑmʲpʲɛ – pǽ.pe ~ pémpė, ˈdɑŋgʊ – dãŋgu ~ dagų, ˈmɑˑtɑ – m.ta ~ mãto; ˈʃɑˑkɑs – š.kas ~ šãkos, ˈgrɑˑʒʲɛs – gr.žes / ˈgrɑˑʒʲos – gr.žọs ~ grãžios, 8 Sutrumpėjęs u < uo taip pat laikytas šiek tiek atviresniu garsu negu iš prigimties trumpas u. 9 Ažytėnų punkte gali būti vartojamas ir galūninio kirčiavimo variantas: kɑsʲnʲːs – kan·s ~ kąsnỹs. RIMA BAKŠIENĖ 252 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Jonaitytė Aldona 1964: Žemaitiškos morfologinės ypatybės Šakynos tarmėje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 7, 165–177. Jonaitytė Aldona 1967: Latvių kalbos poveikis palatvės vakarų aukštaičių šnektų gramatinei sandarai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 9, 171–182. Jonaitytė Aldona 1969: Palatvės vakarų aukštaičių šnektų būdvardis, skaitvardis, įvardis. – Lietuvių kalbotyros klausimai 11, 183–209. Jonaitytė Aldona 1972: Palatvės vakarų aukštaičių nedėsningos fonetikos žodžiai ir jų kilmė. – Lietuvių kalbotyros klausimai 13, 31–41. Jonikas Petras 1939: Pagramančio tarmė. Kaunas: Spindulys. JŠPT 2001: Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, ats. red. Janina Švambarytė, sud. Nerija Bartkutė, Rasa Dumčiūtė, Lina Kazlauskaitė, Aušra Kaikarytė, Janina Švambarytė. Šiauliai: K. J. Vasiliausko įmonė. Kaikarytė Aušra 2010: Joniškio šnektos daiktavardžio linksniavimo sistema. Daktaro disertacija. Vilnius: Vytauto Didžiojo universitetas. Kaikarytė Aušra 2015: Skaistgirio šnektos ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 3, 50–173. Kazlauskaitė Rūta 2002: Pašušvio šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas. Kazlauskaitė Rūta 2003: Fonemų /e/, /o/ ir /ie/, /uo/ atitikmenys nekirčiuotuose kamieno skiemenyse Pašušvio šnektoje. – Kalbotyra 52(1), 71–80. Kazlauskaitė Rūta 2005: Šiauliškių patarmės pietinių šnektų tekstai ir komentarai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Kazlauskaitė Rūta 2005a: Atitrauktinio kirčio priegaidės Pašušvio šnektoje. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 1, 313–324. Kazlauskaitė Rūta 2008: Jonavos šnektos fonetinės ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2, 600–609. Ladefoged Peter 1990: What do we symbolize? Thoughts prompted by bilabial and labiodental fricatives. – Journal of the International Phonetic Association 20, 32–36. Prieiga internete: https://doi.org/10.1017/S0025100300004254 (žiūrėta 2017 12 10). Leinonen Therese, Çöltekin Çağrı, Nerbonne John 2016: Using Gabmap. – Lingua 178, 71–83. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, ats. red. Kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslas. Straipsniai / Articles 253 Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais: vakarų aukštaičiai šiauliškiai LKA 1982: Lietuvių kalbos atlasas 2. Fonetika, ats. red. Kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslas. LKTChr 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Nerbonne John, Colen Rinke, Gooskens Charlotte, Kleiweg Peter, Leinonen Therese 2011: Gabmap – A Web Application for Dialectology. – Dialectologia. Special Issue 2, 65–89. Pandeli, Eska, Ball, Rahilly 1997: Problems of phonetic transcription: The case of the Hiberno-English slit-t. – Journal of the International Phonetic Association 27, 65– 75. Prieiga internete: http://dx.doi.org/10.1017/S0025100300005430 (žiūrėta 2017 12 10). Salys Antanas 1992 [1946]: Lietuvių kalbos tarmės. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. Szmrecsanyi Benedikt 2011: Corpus-based dialectometry: a methodological sketch. – Corpora 6(1), 45–76. Skirmantas Petras, Girdenis Aleksas 2001 [1998]: Naujesni tarmių fonetinės transkripcijos rašmenys. – Aleksas Girdenis. Kalbotyros darbai 3. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 335–351. Švageris Evaldas 2015: Lietuvių ir latvių tarmių monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai: lyginamoji analizė. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas. Urbanavičienė Jolita, Indričāne Inese 2015: Lietuvių ir latvių kalbų trankieji priebalsiai: lokuso lygčių rezultatai. – Baltistica 50(2), 261–293. Urbanavičienė Jolita, Indričāne Inese 2016: Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai: sprogimo fazės trukmė ir FFT spektrai. – Žmogus ir žodis. Didaktinė lingvistika 18(1), 46–79. VAS 2007: Vakarų aukštaičiai šiauliškiai: mokomoji knyga, sud. Rūta Kazlauskaitė, Lionė Lapinskienė, Rima Bacevičiūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Widdowson John David Allison 2012: Some Elementary Problems of Phonetic Transcription. – Tradition Today 2, 57–69. Prieiga internete: http://centre-for-english-traditional-heritage.org/TraditionToday2/TT2_Widdowson.pdf (žiūrėta 2017 12 10). Zinkevičius Zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. RIMA BAKŠIENĖ 254 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Transcription of Lithuanian Dialects by IPA Symbols: the Western Aukštaitian Subdialect of Šiauliai SUMMARY This paper discusses the opportunities for the application of the International Phonetic Alphabet (IPA) to the sounds of Western Aukštaitian of Šiauliai. From the 20th to the 21st century texts of Lithuanian dialects were marked using the transcription that was adapted by Georg Gerullis in 1930. It is a distinctive transcription which differs from those applied to other languages. Nowadays, the usage of this transcription became more complicated after quantitative measurements of language variance became popular. They are usually made by computer programs which require identical data. In order to avoid transcription variation in the future, the pilot study transcribing the sounds of Western Aukštaitian of Šiauliai (from Ažytėnai and Šakyna regions) using IPA symbols was performed. After reviewing the illustrative material of Western Aukštaitian of Šiauliai, it can be concluded that in the IPA there are almost all characters that are suitable to mark a variety of sounds found in this subdialect. Only a few sounds need to be marked with additional diacritics. Intermediate sounds between s, z, c, dz and š, ž, č, dž are problematic in the consonant system. Appropriate IPA symbols somewhat differ from the dialectal sounds by their characteristics of articulation or function. The marking of prosodic units in Šiauliai subdialect using the IPA symbols is most problematic. They can be marked as an accented syllable (with primary and secondary stress) and a long-syllable tone fall (= acute) / rise (= circumflex). Some allotones in the accents of Šiauliai subdialect cannot be marked using the IPA. It is the object for future research. Įteikta 2017 m. gruodžio 6 d. RIMA BAKŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]