Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija

78 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII DALIA SVIDERSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptis: onomastika (tikrinių žodžių darybos, kilmės, motyvacijos tyrimai). SUDĖTINIŲ MARIJAMPOLĖS APSKRITIES HELONIMŲ MOTYVACIJA Motivation of Composite Helonyms of Marijampolė County ANOTACIJA Straipsnis yra anksčiau vykdytų arealinės lietuvių toponimijos tyrimų tąsa. Jame analizuojama vieno administracinio vieneto – tarpukario Marijampolės apskrities – sudėtinių helonimų, užrašytų Žemės vardų anketose, motyvacija. Tyrimas atspindi pastangas fiksuoti nykstančius (jau išnykusius) smulkiųjų hidroobjektų vardus ir atskleisti jų gnoseologinį potencialą, remiantis ne mažiau vertais išsaugoti kitais tarpukario anketų duomenimis. Siekiant kuo patikimesnio vandenvardžių motyvacijos interpretavimo, remtasi tarpukario anketų medžiaga, fiksuojančia nominacijos veiksnius, kalbinės bendruomenės atstovų komunikacinės veiklos rezultatus, padėjusius išaiškinti realiai reprezentuojamą vandenvardžių turinį, pseudomotyvaciją. Analizės rezultatai parodė, kad motyvacija per vardų „kūrėją“ fiksuoja ir konservuoja gamtinę, socialinę ir kultūrinę aplinką, jos detales. Informatyvūs etnokultūriniu požiūriu įvardijimų struktūroje aksiologinio kodavimo, stereotipinio vertinimo funkciją atliekantys paukščio, mitinės būtybės pavadinimai, asociatyviuosius kalbos vienetų ryšius fiksuojantys pseudomotyvatoriai. Vertingu laikytinas ir tirtų vandenvardžių metaforinės raiškos motyvacijos požymių interpretavimas. ESMINIAI ŽODŽIAI: tarpukario laikotarpis, vietovardžiai, vandenvardžiai, helonimai, sudėtiniai helonimai, nominacija, motyvacija, pseudomotyvacija. ANNOTATION The article is a continuity of the previous research of Lithuanian areal toponymy. It investigates the motivation of composite helonyms from a single administrative unit – interwar Marijampolė County – recorded in the “Land Names” questionnaires. The research Straipsniai / Articles 79 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija reflects the efforts to record the names of the small hydroobjects which are about to get extinct (or which have already fallen into oblivion) and to reveal their gnoseological potential based on other data from the interwar questionnaires which are also worthy of preservation. To achieve as reliable interpretation of the motivation of hydronyms as possible, the article refers to the data of the interwar questionnaires recording the factors of nomination and the outcomes of the communicative activity of linguistic community members which were useful in clarifying the actually represented content of hydronyms and pseudomotivation. The findings revealed that through the name-giver the motivation records and conserves the surrounding natural, social and cultural environment, its details. The names of a bird or a mythical creature used in the naming structure as the pseudomotivators recording the associative links of linguistic units, which play the function of axiological coding and stereotypical evaluation, are informative in ethnic-cultural terms. The interpretation of the features of motivation of the metaphorical expression of the hydronyms in question is considered valuable as well. KEYWORDS: interwar period, place names, hydronyms, helonyms, composite helonyms, nomination, motivation, pseudomotivation. 0. ĮVADAS Šiuolaikinių lingvistinių tyrimų, besiorientuojančių į tautos, mąstymo, kultūros ir kalbos ryšį (Gritėnienė 2006, Gudavičius 2009, Lubienė 2015, Березович 1997; 2010; Кубрякова 2004; 2012 ir kt.), kontekste, tęstinis lietuvių lokalinės toponimijos, fiksuojančios erdvėlaikio turinį, grįstą tautine pasaulėžiūra ir pasaulėvoka, tyrimų kelias yra reikšmingas ir perspektyvus. Kaip įrodymas, liudijantis pasirinktos tyrimų krypties naudai, yra sandūros būdu padarytų helonimų motyvacijos analizė (Sviderskienė 2016). Ji paremta onomastinės situacijos1 analizės rezultatais, liudijančiais empirinį tam tikros etninės srities kalbinės bendruomenės atstovo patyrimą, jo santykį su aplinkiniu mikropasauliu (tarpukario kaimu), pastarojo suvokimą ir kategorizaciją. Taigi toponominacijos tyrimų krypties plėtotė naujos paradigmos rėmuose kiek papildė ir lietuvių toponimiką. Be to, tarpukario onimų analizė – vienas iš 1 Dėl termino onomastinė situacija žr. TMOI: 19, 71. DALIA SVIDERSKIENĖ 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII būdų, padedančių išsaugoti kultūrinį palikimą ir prisidedančių prie bene prieš pusę amžiaus Aleksandro Vanago duoto įpareigojimo2 įgyvendinimo. Iki šiol darybos požiūriu analizavusių sudėjimo būdu padarytą savą toponimiją kalbininkų nuomonės skiriasi. A. Vanago pramintu šių darinių analizės keliu ėjo visi lietuvių vietų vardų tyrėjai ir, atsižvelgdami į sintaksinių ryšių tarp dvinario įvardijimo pagrindinio ir šalutinio dėmens nevienodumą, sudėtinius vietovardžius skyrė į kilmininkinius ir kvalifikacinius3. Šiuo formatu, be hidronimų, detaliausiai išanalizuoti Lietuvos oikonimai (Razmukaitė 2003b: 63–80). Bronys Savukynas ãtskira ir svarbia lietuvių toponimijos tyrimams A. Vanago hidronimų darybinės analizės recenzija4 atkreipė dėmesį į vandenvardžių klasifikacijos netobulumus ir argumentuotai pasiūlė sudėjimo būdu padarytus vandenų vardus skirti į sudėtinius derinamuosius ir sudėtinius nederinamuosius5. Į šį pamatuotą siūlymą teigiamai reagavo lietuvių mikonimų nominaciją ir motyvaciją tyrusi Jūratė Lubienė ir pagrįstai nurodė analogiškus lietuvių kalbotyroje esamus skyrimo pavyzdžius, jau tapusius tradiciniais6. Taigi manytina, kad ateityje sudėtinė lietuvių toponimija taip pat turėtų įsilieti į bendrą junginių grupių kvalifikaciją ir klasifikaciją. Siekiant paaiškinti sudėjimo būdu padarytų helonimų motyvaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sudėtiniai derinamieji helonimai – tai junginiai, kurių 2 „Spartus ūkio kitimas, žemės pertvarkymo darbai, melioracija, kelių tiesimas, greitai keičia žemės veidą. Daugelis vietų vardų daros nebesvarbūs, užmirštami. Tuo būdu negrąžinamai prarandamas didelis turtas“ (Vanagas 1973: 6). „Rinkti reikia be išimties visus vietų vardus, ypač kreipiant dėmesį į smulkiausius objektus, kurių vardai greičiau užmirštami arba rinkėjų lieka nepastebėti“ (ten pat, 7). 3 Kilmininkiniais vadinami sudėtiniai vandenvardžiai, sudėti iš dviejų savarankiškų žodžių, kurių pirmasis, apibrėžiantysis, yra bendrinio ar tikrinio žodžio kilmininkas. Kvalifikaciniais vadinami sudėtiniai vandenų vardai, kurių abu žodžiai yra vardininko linksnio (dar žr. Vanagas 1970: 258–259, 273). Dėl lietuvių kilmininkinių vietovardžių yra rašęs ir Bronys Savukynas (plačiau žr. Savukynas 1963: 235–246). 4 Plačiau žr. Savukynas 1971: 166–169. 5 Pastarojo tyrėjo teigimu, P. Lebelio loginį terminą „les noms gualificatifs“ (kokybiniai vardai), kurį A. Vanagas išvertė „kvalifikaciniai“, reikėtų pakeisti darybiniu – derinamieji sudėtiniai. Tuomet jie su kilmininkiniais arba nederinamaisiais sudėtiniais sudarytų vieną sudėtinių poskyrį. Be kita ko, vadinamieji kilmininkiniai taip pat gali būti „kvalifikaciniai“, pvz.: Šaltinių upelis ir pan. (Savukynas 1971: 167). 6 Pagal pagrindinio ir šalutinio dėmenų sintaksinius ryšius lietuvių kalbotyroje tradiciškai skiriamos dvi junginių grupės: 1) derinamojo pažyminio, 2) valdomojo pažyminio arba nederinamojo pažyminio (dar žr. Lubienė 2015: 73). Straipsniai / Articles 81 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija šalutinis narys išryškina būdinguosius kito, pagrindinio nario7, reikšmės požymius (pavyzdžiui, Retos balaitės b. Brb, Tamsióji plýnė rst. Ss ir kt.). Pastarojo tipo dariniuose semantinio derinimo laipsnis pats didžiausias, tačiau didelės informacijos komunikacine prasme jie nesuteikia. Didesnę pažintinę vertę turi kiti dariniai – sudėtiniai nederinamieji vandenvardžiai8 (ypač metaforiniai), nors semantinis junglumas tarp jų pagrindinio ir šalutinio nario yra silpnesnis. Pavyzdžiui, asmenvardiniai sudėtiniai nederinamieji vietų vardai dažniausiai turi posesyvinę reikšmę (Rudncko rastas rst. Brb), sudėtiniuose apeliatyviniuose nederinamuosiuose vietovardžiuose pirmuoju dėmeniu einantis apeliatyvo kilmininkas nusako tam tikrą vietos ypatybę (Žardãkarčių plýnė pln. Vv – vv. turi atributinę reikšmę). Kituose sudėtiniuose apeliatyviniuose nederinamuosiuose vietų varduose galima įžvelgti ir lokalinę reikšmę (Palinijos bala b. Krsn – bala, esanti prie iškirstos miško juostos, t. y. palinijos). Į vieno ir kito tipo vandenvardinių darinių reikšmių netapatumą dėmesį yra atkreipęs ir A. Vanagas: „sudėtinių hidronimų reikšmės nėra visai tapačios“ (Vanagas 1981: 51). „Tai priklauso nuo pirmojo, determinuojančiojo, komponento reikšmės […]“ (ten pat)9. Taigi aiškinant sudėjimo būdu padarytų vandenvardžių motyvaciją, privalu paisyti skirtingų sintaksinių ryšių tarp dvinario įvardijimo pagrindinio ir šalutinio dėmens, nes svarbi ne atskirų dėmenų reikšmių suma, bet jos prasminė visuma, t. y. vieninga darinio reikšmė10. Atlkti vietovardžių motyvacijos analizę reiškia atskleisti, kaip tam tikros etninės srities atstovas santykiauja su jį supančia aplinka, kaip ją suvokia, kokius kalbinius vienetus pasirenka ir kokią vartoja jų kombinatoriką, įvardydamas vieną ar kitą topoobjektą. Anot Aloyzo Gudavičiaus, „naujas žodis, nauja reikšmė kalboje turi atramą, yra motyvuotas, o tai reiškia, kad pavadindami naują dalyką, kartu pasakome, kodėl jį taip pavadinome, pabrėždami vieną ar kitą pavadinamojo dalyko savybę ar aspektą. Žodžiu išreikštas pavadinimo pagrindas, motyvacija sudaro jo vidinę formą“ (Gudavičius 2009: 140). „Atskleidus vidinę žodžio formą išaiškėja atsakymas į klausimus, kaip objektas pagal tam tikrus požymius gauna tą ar kitą pavadinimą, kaip nominacijos procese veikia žmogaus sąmonė, apie ką ir kaip mąsto viena ar kita tauta konceptualizuodama 7 Pagrindiniais (baziniais) laikytini antrieji dėmenys balà, pélkė, plýnė, rastas ir jų mažybinės bei daugiskaitos formos. 8 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad straipsnyje terminas vandenvardis vartojamas plačiąja reikšme. Dėl šio termino vartojimo tiek siaurąja, tiek plačiąja reikšme žr. Vanagas 1999: 239 (pirmuoju atveju terminu pavadinami upės ir ežerai, antruoju – ir kiti tikriniai vandens telkinių vardai: jūrų, vandenynų, ežerų, upių, tvenkinių, griovių, brastų, pelkių, liūnų ir kt.). 9 Dėl reikšmių netapatumo dar žr. Savukynas 1963. 10 Dėl tokio požiūrio dar žr. Urbutis 1978: 150. DALIA SVIDERSKIENĖ 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII pasaulį“ (Gritėnienė 2006: 24). Pastaroji motyvacijos samprata suponuoja mintį dėl bendruomenės gyvenimo būdo ir kalbos glaudžių ryšių, kalbos vienetuose įtvirtintos tautinės įkrovos. Ir tai tik pabrėžia smulkiųjų hidroobjektų įvardijimų analizės svarbą, nes šie funkcionavo arčiausiai įvardijančiųjų, buvo „pamatuoti“ (ne)naudingumo žmogiškosioms reikmėms matu, „sugėrė“ jų nuostatas, mikroaplinkos, tam tikro laikotarpio – tarpukario kaimo – kasdienybės patirtis. Tęsiant smulkiųjų hidroobjektų analizę, tyrimo objektu pasirinkt kito darybos būdo – sudėtiniai – helonimai. Straipsnio tikslas – paaiškinti (interpretuoti) sudėjimo būdu padarytų helonimų motyvaciją, nustatyti šių vandenvardžių nominacijos polinkius tiriamame plote. Tiklsui pasiekti keliami uždaviniai: 1) atskleisti, ką susidarymo metu reiškė iš tarpukario gyvenamųjų vietų „Žemės vardų“ ir girininkijų anketų surinkti ir lingvistiškai apdoroti11 sudėtiniai vandenų vardai, 2) paaiškinti (interpretuoti), kodėl vienas ar kitas hidroobjektas buvo nominuotas būtent tokiu sudėtiniu vardu, 3) išryškinti atskleistų motyvacijos požymių inventorių, jų specifiką. Analizuojant medžiagą, laikomasi tyrimo išbandymą išlaikiusios12 savos toponomastikos dirvoje13 suformuotos ir apibendrinančiu semantiniu kriterijumi papildytos vietovardžių semantinės tipologijos schemos. Įsivestas papildomas kriterijus padėjo suskirstyti įvardijimo motyvus pagal toponominacijos principus: (1) pagal hidroobjekto ypatybes, (2) pagal hidroobjekto užimamą padėtį erdvėje ir (3) pagal hidroobjekto santykį su asmeniu. Šie principai laikytini baziniais, nulemtais pačių įvardijamųjų objektų specifikos14. Turima medžiaga skirstymą gali plėsti. Pavyzdžiui, šiame tyrime išskiriamas įvardijimas (4) pagal hidroobjekto panaudojimo / naudojimosi laiką (žr. 1.4.)). Tiriamajai medžiagai taikomi darybinės analizės metodas, aiškinamasis (interpretacinis) metodas su lyginamojo metodo elementais, semantinės analizės ir vidinės įžvalgos metodai. Sudėtinių helonimų motyvacijos aiškinimus rėmė Lietuvių kalbos žodyno (2013; toliau15 – LKŽe) medžiaga: žodyno definicijos, vartojimo pavyzdžiai (paisant lokalinio tapatumo). Asmenvardžių pagrindiniai šaltiniai – Lietuvių pavardžių žodynas (toliau – LPŽ), abėcėlinė istorinių asmenvardžių kartoteka 11 Sunorminti, pagal galimybes sukirčiuoti. 12 Žr. Sviderskienė 2016. 13 Turima galvoje A. Vanago sudaryta vietovardžių motyvacijos analizės schema (plačiau žr. Vanagas 1981: 4–153), iš kurios perimtas įvardijimo motyvų pagal tam tikrą objekto požymį išaiškinimas, pasirodė nepakankama. 14 Dar žr. Гoлев 1972; Березович 1998; Sviderskienė 2014; 2016. 15 Straipsnyje kai kurių šaltinių santrumpų pateikimo, dėl dažno jų pasikartojimo, atsisakyta. Straipsniai / Articles 83 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija (toliau – IAK16). Ieškant asmenvardžių hidroobjektų įvardijimams pagrįsti, pravertė lenkų ir vokiečių kalbų žodynai, kurie išvardyti šaltinių sąraše straipsnio gale. Vietovardinių sudėtinių darinių motyvacijos aiškinimus rėmė Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas (1976; toliau – ATSŽ II), Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas (toliau – LUEV), Lietuvos vietovardžių žodynas (2008; 2014 – toliau LVŽ I; LVŽ II). Turint omenyje B. Savukyno keltą, onomastikoje ir šiandien aktualią, mintį paisyti onimų ryšių su viso lingvistinio arealo toponiminiu kontekstu (plačiau žr. Savukynas 1966: 172), svarbiu šaltiniu, parėmusiu sudėtinių helonimų motyvacijos tyrimą laikytina įvairiais laikotarpiais iš gyvosios kalbos užrašytų vietovardžių sankaupa – vietovardžių kartoteka (toliau – VK17). Be to, pačių anketų, vietovardžių surašymo lapų, pavadintų Žemės vardai, medžiaga yra tiltas, padedantis tyrėjui įveikti atstumą tarp topoobjekto ir jo vardo18. Taigi pastarieji šaltiniai laikytini ypač vertingais aiškinant vietų vardų motyvaciją, nes atskleidžia onomastinę situaciją. Onomastinės situacijos analizės rezultatai, kurių kokybė, kaip bus matyti iš straipsnyje analizuojamos medžiagos, priklauso nuo turimų užfiksuotų informantų liudijimų, geriausiai padeda spręsti toponominacijos, motyvacijos ir pseudomotyvacijos interpretavimo klausimus. Toliau straipsnyje laikomasi tų pačių, įprastų ir nusistovėjusių, lietuvių toponimijoje medžiagos pateikimo kriterijų. Dėl medžiagos skirstymo ir analizės tvarkos dar žr. Sviderskienė 2016: 246–247. 1. AIŠKIOS MOTYVACIJOS SUDĖTINIAI HELONIMAI 1.1. Įvardijimai pagal hidroobjektų ypatybes 1.1.1. Pagal hidroobjekto dugno paviršiaus ypatybes 16 Saugoma Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fonduose. 17 Taip pat saugoma Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fonduose. 18 Dėl Žemės vardų anketų medžiagos dar žr. Sviderskienė 2015: 170, 172–174; 2016: 244–245. Pabrėžiant vietovardžių surašymo lapuose (be kitų svarbių duomenų) išlikusių etninės srities atstovų kalbinės sąmonės duomenų vertę, reikšminga Rūtos Marcinkevičienės išsakyta mintis: „Iš tiesų ne žodis, o žmogus turi galvoje tam tikrą reikšmę – konceptą, sąvoką ar sampratą, kurią gali išreikšti vienu ar kitu žodžiu. Tik individui vartojant žodžius kyla asociacijos, atsiranda vaizdiniai. Todėl reikšmės reikia ieškoti ne žodyje ar žodyne, bet jo vartosenos kontekste, klausiant pašnekovo ir lyginant savąjį konkretaus žodžio supratimą su išgirsto ar perskaityto žodžio ypatumais“ (Marcinkevičienė 2011: 8). DALIA SVIDERSKIENĖ 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII (1) Dėl dugno paviršiaus kokybės nominuotas hidroobjektas Šlýnių balà b. Krsn: lie. šlýnė ‘pilkšvai melsvas arba balkšvas glitus molis su organinių medžiagų priemaišomisʼ19. (2) Hidroobjekto dugno paviršiaus fizinės ypatybės inspiravo balos vardo Klampioji balaitė b. Krsn20: lie. klampióji, plg. klampùs, - ‘į kurį įklimpstamaʼ atsiradimą (plg. Viksva stačioji auga dideliais krūmais, ypač klampiose balose (rš.)). Dėl semantikos plg. sandūros būdu padarytą vandenvardį Klampãbalis b. KzR21, užfiksuotą tiriamame plote. (3) Dėl dugno paviršiaus, kaip sluoksnio, dubumo, gilumo buvo nominuotas hidroobjektas Gilùsis rastas b. Krsn: lie. gilùsis, plg. gilùs, - ‘toli einantis nuo paviršiaus į dugną, dubusʼ. Tai, kad toponominacijos proceso metu buvo aktualizuota sudėtinio vandenvardžio pirmojo dėmens erdvės sema, patvirtina ir antrasis dėmuo rastas. Įvardžiuotinė pirmojo dėmens forma liudija konkretizaciją hidroobjekto nominacijos procese (plg. Gil balà, Gil baláitė – hidroobjektas apibūdinamas)22. 1.1.2. Būdvardis gilùs, be erdvės semos, turi ir kiekio semą. Šiais hidroobjektų nominacijos atvejais pastaroji ir buvo aktualizuota: Gil balà b. Lbv; Gil baláitė b. Lbv: lie. gilùs, -, tai patvirtina ir antrieji dėmenys balà, baláitė. Dėl vandens gausumo metaforiškai nominuotas kitas hidroobjektas: Patapų balaitė b. Krsn: lie. pãtapas, patãpas ‘potvynisʼ (lie. pótvynis ‘vandens patvinimas, užplūdimasʼ). Šiuo vandenvardžiu ne tik sąvokiniu būdu, bet ir emociškai perteikiamas reikšmės turinys, o sudėjimo būdu padaryto vietos vardo pirmasis dėmuo padaro jį gyvesnį, nes turi šnekamosios kalbos atspalvį. Priešingai, dėl vandens nebuvimo, nominuotos šlapios vietos Sausàsis rastas b. Krsn: lie. saũsas, -à ‘be drėgmės, be vandens, nesušlapęs, išdžiūvęsʼ; Sauseji raistẽliai b. Krsn: lie. sauseji, plg. saũsas, -à. 1.1.3. Dėl paukščių23 susitelkimo, perėjimo ar pan. tam tikrose šlapiose vietose vardus gavo šie topoobjektai: Antùkų balà b. Ss: lie. antùkas ‘ančių 19 Plg. šlýnė ‘tokio molio dirvaʼ. 20 Vv. užrašytas Kalniškės girininkijos Znicos k. anketoje. 21 Dėl jo žr. Sviderskienė 2016: 253. Pastarasis hidroobjektas greičiausiai buvo nominuotas dėl dugno paviršiaus fizinių ypatybių. 22 Dėl sudėtinių hidronimų, kurių pirmasis (determinuojantis) dėmuo išreikštas paprastuoju ir įvardžiuotiniu būdvardžiu, reikšmių netapatumo dėmesį yra atkreipęs ir A. Vanagas (plačiau žr. Vanagas 1981: 51). 23 Tokį pasirinkimą šiame straipsnyje lėmė tiriamos medžiagos specifika – iš kitų gyvūnų pavadinimų padarytų vandenvardžių nepasitaikė. Įprastai skiriamas dėl gyvūnų susitelkimo (buvimo, gyvenimo ar pan.) vietų motyvacijos aiškinimo skyrius, kuriame, iš kokių (paukščių, roplių ar pan.), toliau nebedetalizuojama (žr. Vanagas 1981; Sviderskienė 2016). Straipsniai / Articles 85 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija jauniklisʼ24; Pémpių rastas (‖ Pempỹnė) rst. Vv: lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų šeimos pelkių paukštis (Vanellus vanellus)ʼ. Gyvojoje kalboje vartotos gretybės, t. y. darybinio sinonimo, Pempỹnė motyvacija – vieta, kur pempės peri – patikslina ir patvirtina sudėtinio vandenvardžio motyvacijos aiškinimą; Vanag rastas 2 rst. Brb25: lie. vanaga ‘plėšriųjų būrio paukščių pošeimis (Accipitridae)ʼ, vãnagas ‘vanagų pošeimio rūšis, plėšrus paukštis trumpu lenktu snapu ir aštriais nagaisʼ. Nors helonimai, kaip ir kiti tikriniai vardai, visada yra monoreferentiški, šiuo atveju dvi pirmojo, determinuojančiojo, dėmens reikšmės pateikiamos tiek dėl vienos, tiek dėl kitos realaus galėjimo būti aktualizuotomis nominacijos proceso metu. 1.1.4. Įvairios šlapios vietos buvo nominuotos dėl jose augusių augalų: Berž plýnė pln. Igl: lie. béržas ‘lapuotas medis balta tošimi (Betula)ʼ; Berželių balaitė b. Krsn: lie. beržẽlis, plg. béržas26; Kanãpių plynẽlė b. KzR: lie. kanãpė ‘kultūrinis augalas, iš jo stiebo gaunamas pluoštas, o iš sėklų spaudžiamas aliejus (Cannabis sativa)ʼ; Samanų raistelis rst. Gdl: lie. sãmana, samanà, sãmanos ‘drėgnų vietų sporinis augalas su šakniniais plaukeliais vietoj šaknų (Bryophyta)ʼ. 1.1.5. Tai, ko randama / ko yra plynėje, rodo atributinės reikšmės helonimai: Žardãkarčių plýnė pln. Vv: lie. žardãkartė ‘ilga, lyg žardui kartisʼ. Šališkių girininkijos anketoje užfiksuotas plynės vardas Barčių plynaitė pln. Vv: lie. barčià ‘tam tikras pakabinamas avilys bitėms, inkilasʼ (plg. Seniau miške daug būdavo barčių (Al)), lie. barts ‘senas išpuvęs, kiauras medis (pušis, eglė), drevėʼ (plg. Bartysè seniau laikydavo bites, ar jos pačios ten susimesdavo (KzR))27. 1.1.6. Būdingą vietos ypatybę žymi šie helonimai: Duobi rastas rst. Ss28: lie. duob ‘iškasta ar šiaip įdubusi vieta žemėjeʼ; Kaln plýnia b. KzR: lie. kálnas ‘aukštas žemės pakilimasʼ; Kalv rastas rst. Gdl: lie. kalvà ‘pakili vieta, nedidelis kalnelisʼ; Kamš rastas b. KzR: lie. kamšà ‘žabais, virbais iškimštas keliasʼ. 24 Plg. sakinį, užrašytą iš gyvosios kalbos: Antys čia, o antkai sau po balą turški Gs (santrumpos kaip LKŽe, jos atskirai neaiškinamos). 25 Ivoniškio girininkijos anketoje užrašyti du raistavardžiai Vanag rastas. Anketos duomenimis, jie užfiksuoti skirtinguose miško kvartaluose; ar šie nesiriboja, nustatyti kebliau. 26 Vv. užrašytas Kalniškės girininkijos Znicos k. anketoje. Dėl jo darybos ir kilmės aiškinimo dar žr. LVŽ I 447–455. 27 Dar žr. LVŽ I 269–270, kur neatmetama ir asmenvardinė vv. susidarymo galimybė (plg. avd. Barčỹs, Bartỹs). 28 Sasnavos girininkijos anketoje rašoma: vidury raisto yra kalnelis. Seniau jame žmonės išsikasę duobes linus mindavo. DALIA SVIDERSKIENĖ 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 1.1.7. Dėl hidroobjekto gabaritiškumo, t. y. išskirtinio didumo, šis buvo nominuotas Didỹsis rastas rst. Igl: lie. didỹsis, plg. ddis, -ė (-, -, didžià) ‘žymus savo apimtimi, stambusʼ. 1.1.8. Demonologinės motyvacijos balovardis, užfiksuotas tik vienas – Velni baláitė b. Brb: lie. vélnias ‘žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas; religijose – piktoji dvasia, nelabasisʼ. Neišleistina iš akių tai, kad vv. užrašytas Balbieriškio girininkijos anketoje, taigi galima manyti, kad bala nepritaikyta (nepritaikoma) žmogaus reikmėms. Šis žinojimas (spėjimas) syja su kalbinės bendruomenės stereotipais, kurių poveikis nominacijos porocese yra akivaizdus – mažai pažįstama šlapia vieta miško teritorijoje (ne gyvenamojoje), bala, kuria nesinaudoja žmonės, etninės srities atstovų yra traktuojama kaip tam tikra velnių „buvimo“ („gyvenamoji“) vieta29. Ne visai aišku, dėl kurio hidroobjekto požymio šis buvo nominuotas Tamsióji plýnė rst. Ss: ar dėl ne sk a id r aus v a nden s (plg. lie. tamsióji, plg. tamsùs, - ‘kuris ne šviesios spalvos, juosvasʼ), ar dėl hidroobjekto apšviestumo / neapšviestumo (plg. lie. tamsùs, - ‘menkai apšviestas ar neapšviestas; į kurį mažai patenka arba nepatenka šviesosʼ). Pastarąją motyvacijos interpretaciją galėtų paremti ši informacija – helonimas užfiksuotas Varnabūdės girininkijos anketoje. Nors ir neaišku, kuri pirmojo dėmens sema buvo aktualizuota nominacijos procese, tai netrukdo šio vandenvardžio kvalifikuoti kaip įvardijimo pagal hidroobjekto ypatybę. 1.2. Įvardijimai pagal hidroobjektų užimamą padėtį erdvėje Šio skyriaus reprezentantų motyvacijos interpretacija kiek skiriasi: vieni helonimai turi posesyvinę reikšmę, kituose – galima įžiūrėti lokalinę reikšmę. Tai nustatyti įmanoma tik išsiaiškinus jų genezę30. Dėl šios priežasties sudurtiniai Marijampolės apskrities helonimai buvo analizuojami „Posesyvumo ir vietos motyvacijos“ skyriuje31. Analizuojant sudėtinius smulkiųjų hidroobjektų vardus, nurodytus reikšmės niuansus bandoma išryškinti helonimus skiriant į atskiras mikrogrupes, kurios matyti straipsnio poskyriuose, tačiau, dėl nurodytos priežasties (turimų duomenų genezei išaiškinti nepakankamumo), jų visuma pateikiama viename skyriuje. 29 Dėl demonologinės motyvacijos sudurtinių helonimų dar žr. Sviderskienė 2016: 252–253. Dėl skirtingų mitinio vandens įprasminimo aspektų atskleidimo tradicinėje lietuvių pasaulėžiūroje, vandenį siejant su požemiu, žeme ir dangumi, dar žr. Būgienė 1999: 13–85. Dėl demonologinių vv. rusų toponimijoje žr. Березович, Макарова, Муллонен 2015. 30 Dėl šio teiginio žr. Savukynas 1963: 238. 31 Dar žr. Sviderskienė 2016: 254. Straipsniai / Articles 93 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija (Skaudalių k.) – Gedgaud upãlis upl. Slnt (upelis teka Skaudalių k. teritorija (VK)). Kaip matyti iš surinktos ir pateiktos medžiagos, lietuvių toponimijos duomenys taip pat neprieštarauja su hidrografija sietino motyvatoriaus identifikavimui57. Taigi manoma, kad etnokultūrinės informacijos įtvirtinimo vietų varduose pavyzdžiai greičiausiai yra pseudomotyvacijos liudininkai. 2.2. Gyvojoje kalboje užfiksuota vandenvardžio forma Sidabrnių balà b. Ldvn (Paželsvių k. anketa) galėjo susidaryti žodžių formų semantinės asociacijos pamatu: sidabrniai – sidabriniai pinigai, vertybės58. Tačiau hidroobjektas greičiausiai nominuotas dėl tam tikrų jo dugno ir vandens ypatybių: šviesaus (smėlėto) dugno bei švaraus ir skaidraus balos vandens59. Taigi realiai reprezentuojamą vardo turinį atitinka priesagos vedinys Sidabrniai b. Ldvn: lie. sidãbras ‘brangusis, nerūdijantis baltas metalas (Ag)ʼ. Dėl semantikos plg. tame pačiame plote užfiksuotą sandūros būdu padarytą vandenvardį Cidabrabalė b. Brb: lie. cidãbras ‘sidabrasʼ, taip pat metaforiškai nominuotą pagal hidroobjekto vandens ypatybę (dėl vandens skaidrumo)60. 2.3. Metaforiškai dėl hidroobjekto apaugimo menkais ajerais nominuota bala Vėversiùko baláitė b. Lbv. Visame Lietuvos plote paplitusio paukštelio (LKŽe duomenimis, vėversỹs = vieversỹs ‘žvirblinių būrio vieversių šeimos paukštis giesmininkasʼ) tam tikra ypatybė – menkumas (plg. Vieverss mažukas tokis, gieda pavasarį (Dv)) – nominacijos procese perkelta šalia hidroobjekto augusių augalų – kalavijų (kalavjas ‘pelkių, ežerų, upių augalas panašiais į kalaviją lapais, ajeras (Acorus calamus)ʼ) – požymiui (iš)reikšti. „Palyginimų žodyno“ duomenimis, kaip (kai) vieversia: Rugiai esti kaip vieversiai (smulkūs, reti)61, dar plg. sakinį, iš gyvosios kalbos užfiksuotą tame pačiame areale: Plaukai buvo kai vieversio (menki, ploni), kai gimė (Vs). Šią motyvacijos interpretaciją paremia Makauskų k. anketos duomenys – [bala] apaugus taip vadinamais kalavijais62. Taigi vietos vardo realiai reprezentuojama reikšmė – ajerais, 57 Kadangi tiriamąjį plotą tarpukario laikotarpiu galima apibūdinti kaip tautiškai mišrią terpę (1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Marijampolės apskrityje be lietuvių (87,92 %), gyveno 3,42 % vokiečių, 1,31 % lenkų ir kt. (dėl šių duomenų dar žr. Subačius 2009: 228)), spėjamas su hidrografija sietinas terminas galėtų priklausyti skolintajai leksikai. 58 Dėl vandenų vardų pseudomotyvatorių, sietinų su pinigais, rusų toponimijoje žr. Березович 2010: 200–201. 59 Rusų toponimijos tyrimuose pateikiama analogiška vandenų vardų motyvacijos interpretacija (plačiau žr. ten pat). 60 Dėl pastarojo balovardžio motyvacijos dar žr. Sviderskienė 2016: 253. 61 Žr. http://lkiis.lki.lt/palyginimu;jsessionid=7A915DD336B6718C1189DBE0D03396F9 [žiūrėta 2017-09-04]. 62 Dar plg. tiriamame plote užfiksuotą pasakymą Reikia išpjauti kalavijus iš balaitės (Šil). DALIA SVIDERSKIENĖ 94 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII dėl menkumo vadinamais vieversiais, apaugusi bala. Reikšmės paaiškinimas atskleidžia vandenvardžio raiškos Vėversiùko baláitė neatitikimą63. Šios formos atsiradimą gyvojoje kalboje nulėmė baltų kalbose gyvo vardo kilmininko, kuriuo gali būti pasakomas kiekvienas vietos vardas64, aplinkybė. Kaip parodė atlikta detali pastarojo helonimo motyvacijos analizė, realiai reprezentuojamą vardo turinį atitinka priesagos vedinys Vėversiukas b. Lbv. Dėl semantikos palyginimui pasitelkus kitame areale užfiksuotą priesaginį žemėvardį Vieversytė ž. Gdž65, patvirtinama gyvojoje kalboje galėjusios funkcionuoti vandenvardžio lyties Vėversiukas galimybė ir išryškinama vardo, kaip ženklo, formos ir turinio vienovė. 2.3. Tiriamame plote užfiksuotas dar vienas įvardijimas, keliantis abejonių, interpretuojant jo motyvaciją – Káulinis rastas b. Šil. Remiantis informantų liudijimais, užfiksuotais Mikališkio girininkijos anketoje, bala, apsupta sausumos, galima manyti, kad hidroobjektas greičiausiai buvo nedidelės apimties, taigi įvardytojas, remdamasis rega, jį galėjo identifikuoti supančios mikroaplinkos atžvilgiu66. Siekiant argumentuotai paaiškinti, koks vietos požymis lėmė šį įvardijimą, atsakymo ieškota ir kitų arealų iš gyvosios kalbos užrašytoje toponiminėje medžiagoje. Rastas Panevėžio aps. Krekenavos vls. Stukų k. anketoje užfiksuotas balovardis Káulinė b. Krkn. Anketos „Žemės paviršiaus rūšis, išvaizda, kokybė“ skiltyje rašoma: kelmuota bala prie Stukų miško. Daugiau […] (neįskaitomas žodis) pailga. Iš pateiktos informacijos galima spręsti, kad šis hidroobjektas buvo nominuotas dėl formos67. Taigi spėjamai galima manyti, kad ir tiriamojo ploto hidroobjektas taip pat galėjo būti nominuotas dėl formos (dar plg. tiriamame plote užfiksuotą priesaginį balovardį Káulinė b. KzR68). Žodžių formų semantinės asociacijos pamatu gyvojoje kalboje galėjo atsirasti siejimų su tose vietose randamais kaulais. Pavyzdžiui, minėtos Stukų k. anketos „Pastabų“ skiltyje rašoma, kad seniau toj baloj nudvėsusius ar papjautus arklius užkasdavo. 63 Atkreiptinas dėmesys ir į mažybinę sudėtinio vietos vardo pirmojo dėmens formą. 64 Dar žr. Savukynas 1963: 235. 65 VK duomenimis, vv. užrašytas Kėdainių aps. Gudžiūnų vls. Pilėnų dv. anketoje (1936 m.). 66 Straipsnio autorė dėkoja slaptajam recenzentui už pastabą, kad bala ‘vieta, apsupta sausumosʼ yra bet kuriuo atveju – vandeningą vietą visada supa sausuma. Be to, ir už vandenvardžio motyvacijos interpretaciją „neatmestina galimybė kad Káulinis rastas yra vieta, kurioje randama kaulų“. 67 Dar plg. VK užfiksuotus žemėvardžius: Kškiakaulis dr. Rim (1966 m. užrašė kalbininkas K. Eigminas), Nugarkaulis kln. Mlt (1935 m. Žemės vardų anketa), kurie greičiausiai taip pat buvo nominuoti dėl topoobjekto formos. 68 Runkių girininkijos anketoje papildomos informacijos neužfiksuota. Straipsniai / Articles 95 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija 2.4. Ne visai aiškūs veiksniai, inspiravę dar vieno vandenvardžio atsiradimą: Samanýno rastas rst. Brb: lie. samanýnas ‘samanų priaugusi vietaʼ, dėl semantikos plg. kitus sandūros būdu padarytus vandenvardžius, užfiksuotus tiriamame areale: Samanýnraistis rst. Dg, Samanýnpelkė plk. Smln (dėl jų žr. VK). Tiksliai pasakyti, ar šlapios vietos buvo nominuotos dėl lokaliai susisiekiančios vietos, kurioje buvo priaugę tam tikros rūšies augalų, t. y. samanų, ar raisto užimama vieta ir buvo ta, samanų priaugusi, vieta, samanynas (Samanýnas rst. Brb ?), vertinant iš šių dienų pozicijų, sunku. Turimi duomenys liudija galimos ir vienos, ir kitos vandenvardžio motyvacijos interpretacijos naudai. LKŽe duomenimis, iš gyvosios kalbos tiriamame areale užfiksuotas apeliatyvo samanýnas vartosenos atvejis Tam paraisty vieni samanyna […] (Pv) liudytų, kad samanyno buvimo vieta nurodoma raisto atžvilgiu (paraisty), taigi ir raisto buvimo vieta greičiausiai galėtų būti identifikuojama samanyno atžvilgiu. Tačiau iš gyvosios kalbos tiriamame areale užfiksuoti hidroobjektų įvardijimai Samanýnas plk. Lp (1975 m.); rst. Šlvn (1988 m.), rst. Ktv (1986 m.)69 liudija raistavardžio Samanýnas buvimo galimybę. 3. IŠVADOS 3.1. Nustatyta, kad tirtame plote vyrauja sudėtiniai įvardijimai, reiškiantys hidroobjekto padėtį, vietą erdvėje – 30 vnt. (40 proc.). Nominuojama orientuojantis į lokaliai susisiekiančius topoobjektus: vandenvardžius, gyvenamąsias vietas, ypač žemėvardžius9; pastatus (daržines, gonkus, kukneles, lieptus), medį (ąžuolą) ir į kitas žemės paviršiaus vietas (kamšą, lūgą, pušyną ir kt.). Įvardijimas pagal hidroobjektų išsidėstymą vienas kito atžvilgiu užfiksuotas vienas (Retos balaitės b. Brb). Tai leidžia teigti, kad didesnė dalis sudėjimo būdu padaromų helonimų individo sąmonėje yra supančios topografinės, geografinės, kultūrinės realybės atspindys. Tirtų hidroobjektų ypatybes reiškia 26 helonimai (36 proc.). Įvardijant labiausiai detalizuojamas hidroobjekto dugno paviršius3 (dugno paviršiaus kokybė (šlynės), jo fizinės ypatybės (klampumas), nutolimas, ėjimas nuo paviršiaus žemyn (gilumas)) ir hidroobjekto vandens kiekis5 (hidroobjekto vandens gausumas3 bei jo nebuvimas2). Įvardijama ir pagal kitas hidroobjektų ypatybes: pagal būdingą vietos ypatybę4, pagal augalus4 ir gyvūnus (paukščius)4, pagal tai, ko yra / randama šlapiose vietose2, pagal hidroobjekto gabaritiškumą ir pan. Tai parodo, kas 69 Informanto liudijimu, labai gilus, apaugęs krūmais, tiesiog prieiti sunku. Viduryje raisto auga samanos. DALIA SVIDERSKIENĖ 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII labiausiai pritraukia įvardytojo dėmesį padarant sudėjimo būdu vandenų vardus tiriamame plote. Įvardijimų pagal santykį su asmeniu fiksuojama 17 (24 proc.). Absoliučią daugumą sudaro nuosavybės santykius reiškiantys įvardijimai. Nominacijos ãtrama pasirinkti asmenvardžiai atspindi mišrią tiriamojo ploto tautinę terpę. Pasitaikė ir vandenvardžio formoje Gidžiūno balaitė (Krosnos vls.) užfiksuotas mūsų dienų nepasiekęs asmenvardis *Gidžiūnas, išlikęs Krosnos parapijos Krosnos bažnytinėje knygoje Katarzyna Gidžunas (1873 m.). Sudėtinių (kaip ir sudurtinių) helonimų analizė leidžia atsargiai konstatuoti pastebėtą aktyvesnį antroponimų panaudojimą helonimų nominacijos procese, nei upių ir ežerų nominacijos atvejais. Šio teiginio patvirtinimui ar paneigimui reikalingos išsamesnės savõs (lietuvių) helonimijos studijos. Pagal naudojimo(si) laiką nominuotas vienas hidroobjektas (Malkakirčių bala b. Ss). 3.2. Metaforiniai vandenvardžiai, nors ir fragmentiškai, bet skirtingai atskleidžia tirto ploto kalbinės bendruomenės atstovo hidroobjektų suvokimą. Toponominacijos procese įvardijant objekto, kaip vietos, tikslinę sritį, vartojamos skirtingos ištakos sritys: pãtapas, patãpas (potvynis) – hidroobjekto vandens kiekiui žymėti (Patapų balaitė b. Krsn), sidãbras – skaidriam hidroobjekto vandeniui žymėti (Sidabrniai b. Ldvn). Gyvojoje kalboje užfiksuota vandenvardžio forma Sidabrnių balà b. Ldvn galėjo susidaryti žodžių formų semantinės asociacijos pamatu (sidabrniai – sidabriniai pinigai, vertybės). Vietų vardų „kūrėjo“ erdvinės visumos ir dalies suvokimą bei polinkį konkretizuoti iliustruoja tyrimo metu išryškėjusi mikrosistema Lančkavà (b. KzR) – Lančkavõs Kója (pln. KzR). Dėl tarpukario kaimo bendruomenės uždarumo, konservatyvumo, savos tapatybės sureikšminimo, regis, būta bandymų atgaivinti ir toponimijoje įtvirtinti prisiminimus apie tautos praeitį. Šie bandymai „nusėdo“ jos vienetuose Liogerio balos b. Ss, Razbaininkų plynaitė b. KzR (pseudomotyvatoriai liogeris, razbaininkas), tokiu būdu atskleisdami etninės bendruomenės kultūrinius prioritetus. Helonimų Vėversiùkas b. Lbv (patikslinta vv. lytis iš Vėversiùko baláitė b. Lbv) ir Velni baláitė b. Brb motyvacija paremta įvardijančių realijų (paukščio, mitinės būtybės) vertinamųjų požymių perkėlimu šalia hidroobjekto augusių augalų ir hidroobjekto vertinimui (iš)reikšti. Vėversys (= vieversys) reprezentuoja menkumą, velniai – nenaudingumą žmogiškosioms reikmėms. Pastarasis vertinimas paremtas etnosąmonės stereotipų. Abu hidroobjektų įvardijimai informatyvūs etnokultūriniu požiūriu. Pastebėtoji etnokultūrinės informacijos įtvirtinimo vietų varduose ypatybė skatina tolesnes toponominacijos studijas, atskleidžiančias vietų varduose sukauptą tautinių (kultūrinių) požymių inventorių, išryškinančių vienos ar kitos Straipsniai / Articles 97 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija vietos ypatybės tipiškiausius reiškėjus (reprezentantus). Kadangi paaiškinant vandenvardžių (kaip ir kitų vietovardžių) motyvaciją, atsiskleidžia ir vertinamosios įvardytojo intencijos, gauti lietuvių onomastikono tyrimų rezultatai galėtų būti įtraukti į kalbos aksiologijos tyrimų lauką. OBJEKTŲ NUORODŲ IR KITI SUTRUMPINIMAI ank. – anketa aps – apskritis avd. – asmenvardis b. – bala db. – dauba dv. – dvaras gir. – girininkija int. – intakas kl. – kelias kln. – kalnas klv. – kalva mš. – miškas plk. – pelkė, pelkėta vieta prk. - perkeltine reikšme pv. – pieva pvd. – pavardė rst. – raistas s. – sala vls. – valsčius vv. – vietovardis ž. – žemė LOKALIZACIJOS NUORODŲ SUTRUMPINIMAI Auk – Aukštãdvaris (Aukštdvars) (Trãkų r.) Brb – Balbiẽriškis (Prenų r.) Dg – Daũgai (Alytaũs r.) Gdl – Gudẽliai (Marijámpolės sav. ter.) Gdž – Gudžinai (Kėdáinių r.) Igl – Igliškliai (Marijámpolės sav. ter.) Klvr – Kalvarijà (Marijámpolės sav. ter.) Ktv – Kietãviškės (Kaišiadori r.) KzR – Kazl Rūdà Lbv – Liubãvas (Kalvarjos sav. ter.) Ldvn – Liudvinãvas (Marijámpolės sav. ter.) Lp – Léipalingis (Drskininkų sav. ter.) Mrj – Marijámpolė Pkn – Pakúonis (Prenų r.) Plv – Plviškiai (Vilkavškio r.) Prn – Prenai Pv – Pivašinai (Alytaũs r.) Slnt – Salanta (Kretingõs r.) Smln – Smaliniñkai (Jrbarko r.) Ss – Sasnavà (Marijámpolės sav. ter.) Sug – Sugiñčiai (Moltų r.) Šil – Šilavótas (Prenų r.) Šlvn – Šlavañtai (Lazdjų r.) Vv – Veiveria (Prenų r.) DALIA SVIDERSKIENĖ 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ŠALTINIAI ATSŽ II – Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, parengė Z. Noreika, V. Stravinskas. Vilnius: Mintis, 1976. Gottschald Max 1954: Deutsche Namenkunde. Berlin: Verlag Walter de Gruyter u. Co. IAK – Istorinių asmenvardžių kartoteka, Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondas. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elektroninis variantas (antras elektroninis leidimas), red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, autoriai: V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, A. Vanagas, atsak. red. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LUEV – Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, atsak. red. E. Grinaveckienė. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. LVŽ I – Lietuvos vietovardžių žodynas 1, red. kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Kardelis, A. Ragauskaitė, S. Temčinas, J. Udolph. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2008. LVŽ II – Lietuvos vietovardžių žodynas 2, autoriai: L. Bilkis, G. Blažienė, M. Norkaitienė, A. Ragauskaitė, M. Razmukaitė, D. Sviderskienė, atsak. red. L. Bilkis. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2014. SNP – Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 1–10. Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1992–1994. VK – Vietovardžių iš gyvosios kalbos kartoteka. Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondas. LITERATŪRA Būgienė Lina 1999: Mitinis vandens įprasminimas Lietuvių sakmėse, padavimuose ir tikėjimuose. – Tautosakos darbai 11(18), 13–85. Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gudavičius Aloyzas 2007: Gretinamoji semantika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gudavičius Aloyzas 2009: Etnolingvistika (Tauta kalboje). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gritėnienė Aurelija 2006: Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Straipsniai / Articles 99 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija Jakaitienė Evalda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Jasiūnaitė Birutė 2007: „Velnio kėdė“ (mitologinių personažų aplinka frazeologijoje: namai, sodyba, bažnyčia). – Baltistica 42(1), 89–115. Lubienė Jūratė 2015: Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Marcinkevičienė Rūta 2011: Žodžio reikšmė. Žodynai ir tekstynai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. Mataitytė Inga 2013: 1863 metų sukilimas ir sukilėliai kalboje. – Gimtoji kalba 4, 4–11. Razmukaitė Marija 2003: Būdvardžio áukštas, aukštà įvardžiuotinės formos vietovardžiuose. – Kalbos kultūra 76, 63–66. Razmukaitė Marija 2003b: Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. – Baltu filoloğija 12(2), 63–80. Savukynas Bronys 1963: Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 6, 235–246. Savukynas Bronys 1966: К проблеме западнобалтийского субстрата в югозападной Литве. – Baltistica 1(2), 165–176. Savukynas Bronys 1971: Kaip padaryti vandenų vardai. – Pergalė 12, 166–169. Subačius Kęstutis 2009: Marijampolės miestas. Priešistorė, miesto ištakos, istorija, mintys, kūrėjai. Marijampolė: Piko valanda. Sviderskienė Dalia 2005: Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovardžių darybos ir kilmės polinkiai. – Acta Linguistica Lithuanica 52, 91–118. Sviderskienė Dalia 2014: Dėl Marijampolės apskrities žemėvardžių semantinės motyvacijos (kvalifikavimo ir klasifikavimo problema). – Tarptautinės mokslinės konferencijos „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ tezės 2014 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius. Prieiga per internetą http://www.lki.lt/LKI_LT/images/Instituto_darbai/ Konferencijos/onomastikos_dabartis_tezes.pdf (žiūrėta 2015-08-14). Sviderskienė Dalia 2015: Dėl pragmatinės lingvistinės vietovardžių analizės (remiantis Marijampolės apskrities vietovardžiais). – Acta Linguistica Lithuanica 73, 166–199. Sviderskienė Dalia 2016: Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 243–273. Urbutis Vincas 1978: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksandras 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba. Vilnius: Mintis. DALIA SVIDERSKIENĖ 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Vanagas Aleksandras 1981: Lietuvių hidronimų semantika. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 4–153. Vanagas Aleksandras 1989: Recenzija: Мурзаев Э. М. Словарь народных географических терминов. Москва: Мысль, 1984, 654 c. – Lietuvių kalbotyros klausimai 28, 212–214. Vanagas Aleksandras 1973: Vietovardžiai. – Kaip rinkti liaudies kalbos duomenis (Metodiniai patarimai). Vilnius: Raidė, 6–9. Vanagas Aleksandras 1999: Hidronimai. – Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 239–242. Березович Е. Л. 1997: О специфике топонимической версии этнокультурной информации. – Известия Уральского государственного университета. Гуманитaрные науки 7, 90–106. Березович E. Л. 1998: Семантическая типология русских топонимов: проблемы, возможности, перспективы. – Ономастика и диалектная лексика 2, 129–148. Березович E. Л. 2010: Русская топонимия в этнолингвистическом аспекте: Мифопоэтический образ пространства. Москва: КомКнига. Березович E. Л., Кучко В. С., Сурикова О. Д. 2015: Топонимическое предание и исторический факт (на материале преданий о разбойниках восточного Вологодско-Костромского пограничья). – Вопросы ономастики 1(18), 108–133. Березович E. Л., Макарова, А. А., Муллонен, И. И. 2015: „Демонологические“ названия в русской и субстратной топонимии Русского Севера и Карелии (на материале основ черти hiisi-). – Linguistica 55, 187–206. Блинова О. И. 2007. Мотивология и её аспекты. Томск: Издательство Томского университета. Гoлев Н. Д. 1972: О принципах номинации и методе их исследования. Prieiga per internetą http://lingvo.asu.ru/golev/articles/z66.html (žiūrėta 2017-08-19). Гулиева Л. Г. 2009: Топонимия и фоновая информация. – Этнолингвистика. Ономастика. Этимология: материалы междунар. науч. конф. Екатеринбург, 8–12 сентября 2009 г., под ред. Е. Л. Березович, 70–73. Кубрякова Е. С. 2004: Язык и значение. Москва: Языки славянской культуры. Кубрякова Е. С. 2012: Теория номинации и словообразование. Москва: Либроком. Суперанская А. В. 2009: Ономастика начала XXI века. Москва: Институт языкознания. Straipsniai / Articles 101 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija TMOI – Теория и методика ономастических исследoваний, А. В. Суперанская, В. Э. Сталтмане, Н. В. Подольская, А. Х. Султанов, отв. ред. А. П. Непокупный. Москва: Наука, 1986. Motivation of Composite Helonyms of Marijampolė County SUMMARY As a continuity of the analysis of toponymization of hydronyms from a single administrative unit (Marijampolė County) recorded in the interwar period, the article provides an in-depth analysis of the motivation of helonyms formed by means of compositing. After the available division of compound toponyms into genitive and qualifying toponyms (according to Vanagas) was corrected by dividing them into compound toponyms in agreement and in non-agreement (according to Savukynas), the latter were evaluated in a complex manner: from a derivational and semantic perspective, taking into account the background information of the period in question and referring to additional data of the interwar questionnaires recording the factors of nomination and the outcomes of the communicative activity of linguistic community members which helped to find out the actually represented content of hydronyms and pseudomotivation. The analysis showed the uneven structure of composite hydronyms and different syntactic connections between the components of a binary nomination; in the process of nomination the lexical inventory reflects the direction of thought of a linguistic community member in a certain ethic field in the selection of the feature of motivation and communicative intentions. All that is closely linked to the name-giver’s reality, his/her knowledge and awareness as well as ethnic (national) consciousness. The research determined the tendencies of nomination of compound helonyms (1). The area in question is dominated by the nominations expressing the position of the hydroobject, its place in space (40 per cent). The objects are nominated with a focus on the locally connecting land names and other places and buildings located on the land surface. It shows that the helonyms formed by means of compositing are a reflection of the surrounding topographical, geographical and cultural reality in the individual’s consciousness. The peculiarities of hydroobjects are expressed by 36 per cent of hydronyms. The hydroobject’s bottom surface (its quality (clay-covered area), physical properties (viscosity), remoteness, going from the surface downwards (depth) and the amount of water in the hydroobject (plenty of water and its absence) are most commonly reflected in nominations. Hydroobjects are also named for other properties: plants, animals (birds), for what is (found) in wet places, the voluminosity of the hydroobject, etc. It shows what draws the name-giver’s attention in compounding the hydronyms in the area in question. DALIA SVIDERSKIENĖ 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII The nominations based on the relationship with a person account for 24 per cent. They are prevailed by the nominations expressing the relations of ownership. The personal names on which the nomination is based reflect the mixed ethnic environment in the area under analysis. (2) Metaphorical hydronyms reveal how a linguistic community member in this area perceives the small hydroobjects. When designating the target domain of the hydroobject as a place, different source domains are selected in the process of nomination: pãtapas, patãpas (flood) – to denote the amount of water in the hydroobject (Patapų balaitė b. Krsn); sidãbras – to denote the hydroobject’s transparent water (Sidabrniai b. Ldvn). The hydronym form Sidabrnių balà b. Ldvn recorded in the living language could have originated on the basis of the semantic association of word forms (sidabrniai – silver money, valuables). (3) The name-giver’s conception of the spatial whole and part and the tendency to concretise is illustrated by the microsystem which became apparent in the research Lančkavà (b. KzR) – Lančkavõs Kója (pln. KzR). (4) The ethnic community’s cultural priorities reveal in the attempts to revive and consolidate the memories of the past of the nation which are established in the form of the pseudomotivators liogeris and razbaininkas in such units of own toponymy as Liogerio balos b. Ss and Razbaininkų plynaitė b. KzR. (5) The nominations Vėversiùkas b. Lbv (the place-name form is modified from Vėversiùko baláitė) and Velni baláitė b. Brb are informative in ethnic-cultural terms. Their motivation is based on the transfer of the evaluative features of the nominating realia (bird, mythical creature) to express the evaluation of the plants growing next to the hydroobject (calamus) and the hydroobject itself. Vėversys (= vieversys, ‘lark’) represents smallness; velnias (velniai, ‘devil’) represents uselessness for human needs. The latter evaluation is based on the stereotypes of ethnic consciousness. The analysis of the motivation of compound helonyms revealed that the onyms in question are not only a reflection of the surrounding geographical and topographical reality in the individual’s consciousness. They also reflect the cultural priorities and axiological indicators of the ethnic community. Įteikta 2017 m. spalio 3 d. DALIA SVIDERSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lietuva [email protected]