Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje

Straipsniai / Articles 53 ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Direzioni di ricerche scientifiche: storica antroponimica, storica toponimica. KDAINIEČI (LIETUVI, LENK) PAVARDŽI FORMAZIONI TENDENZI XVIIXVIII CENTE Tendencies of Formation of Surnames among Kėdainiai Residents (Lithuanians, Poles) in the 17th18th Century ANOTATIA Dal XVIIXVIII a. 24-ių Kėdainių aktų knygų, 1604 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventorių, 1622 m. Kėdainių klebonijos činčo inventoriaus e altri manoscritti senų miesto articolo analisiei atrintiti circa 2 500 kėdainiečių įvardijimų (calcutiamo non solo antroponimi di persone diverse, ma anche varie varie varianti delle loro forme di personaggi). Juos isnagrinėjus, è stato distinguuto importantieri kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavržių formavimosi, iscrizione polinkiai XVIIXV a. Faktiškai XVII a. rorojoje tutti menėtų etnických grupiųIII kėdainiečiai avevano pavruges, a lėčiau radosi solo pavruges dei rappresentanti dei inferiori stroksnių (tarnų e kt.). a XVIII. continuò avvenuto il loro pavržių lyčių finale nusistovamento. Queste conclusioni ancora paragonate con i risultati delle ricerche dei cittadini delle città più grandi della Lituania (XVI−XVIII a. Kauno, XVIXVII a. Vilniaus). ESMINIAI VOODŽIAI: Kėdainiai, XVIIXVIII amžiai, actes librigos, pavržių formavimis. ANNOTATION Around 2,500 cases of naming (both the anthroponyms of different people and various versions of their personal name forms) were collected for the analysis from 24 Kėdainiai registry books of the 1718th century, Kėdainiai inventories of 1604, 1624 and 1666, Kėdainiai rectory land rent inventory of 1622 and other old city manuscripts. Their analysis led to the distinction of the major tendencies in the formation and spelling of surnames ALMA RAGAUSKAITĖ 54 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII designating Kėdainiai residents (Lithuanians, Poles) in the 17th18th century. In fact, in the second half of the 17th century all residents of Kėdainiai belonging to the abovementioned ethnic groups had surnames. It only took longer for the surnames of lower social classes KEYWORDS: Kėdainiai, 17th18th century, registry (servants, etc.) to originate. The forms of their surnames finally settled in the 18th century. The conclusions are compared with the findings of the research on residents in larger Lithuanian cities (16th–18th century Kaunas, 16th–17th century Vilnius). books, formation of surnames. 0. ĮVADAS Lietuvos miestiečių luomo pavardžių formavimosi procesas jau pradėtas tirti. Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1602−1615 m. santuokų ir 1611−1616 m. krikšto registracijos knygų asmenvardžius dettagliatamente esagerò Zigmas Zinkevičius (Zinkevičius 1973: 17−19; 1974: 78−85; 1976: 125−131; 1977a: 93−101; 1977b: 151−156; Зинкявичюс 1974: 136−143; 1980: 151−156). Nella sua monografia Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. inizio egli accentava, che XVII a. inizio molto importante processo di formavimosi dei pavorzii Lituani conosciti periodo. Pertanto è necessario esaminare attentamente il funzionavimento dei personaggi ereditati di quel tempo in quelle fonti, che erano scritte più nelle zone colpite dal processo polonizzazione al momento in cui tassi processo iniziò o intensivò 1977 (Zinkevičius 4). A ciò assegnato capitolo della monografia Pavardžių formavimosi proces (min. veik., 64−65) l'autore constatava, che sulla base bažnytinių metrikų knygomis nelegva precisamente stabilire, quali prenomi di registri anuomet già erano nebe laikini, validi solo a una carta, ma pastovūs, trasmessi da generazione in generazione, taigi quali svolgevano la funzione di pavardes. I dati diretti, che mostrano la reciproca dipendenza familiare delle persone registrate, dai quali si può giudicare sulla temporaneità o permanenza del cognome, si verificano solo in un'altra įraše (min. veik., 64). Anche se ulteriormente nondimeno s'esprime l'idea, che i surnomes a quel tempo già turbūt avevano privilegiati persone famiglie, che si prendevano cura della propria aukšta kilme e genealogija (min. veik., 65). Zigmantas Kiaupa, basandosi 1662−1663 m. Šiaulių miesto mokesčių žiniaraščiuose bei 1636−1738 m. Šiaulių dvaro teismo knygoje užificatii šiauliečių įvardijimais, provavo descrivere i loro surnamžių formavimosi polinkius. Egli giunse alla conclusione che nella XVII a. prima parte già si può osservare šiauliškių pavardžių radimosi reiškinį (Kiaupa 1991: 3−4). Vieno più grandi XVI−XVIII a. Lituania Diggiosa Kunigaikštystės città Kauno abitanti parramaggi susdarimento esertò quest'articolo autorė. A questo scopo lei destinò monografie XVI−XVIII a. kauniečių asmenvardžiai skyrių Articoli Articles 55 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Pavardžių formavimis e kelias publikacijas (Ragauskaitė 2001: 123−143; 2001a: 40−41; 2002: 31−40; 2005: 7596; 2009: 226232). Tre secoli di apnes conclusud per causa imančių Kauno savivaldos institucijų dokumentų analizė leido pateikti pradimiestiečių pavardžių radimosi e avvenuta loro evoluzione (Ragauskaitė 2005: 7696). È stato stabilito che presto più si formò miestiečių elito pavardės. Già nella XVI a. prima parte un'alta padėtì società occupanti locali kauniečiai (litauvii, polkai, rusėnai) gradualmente acquisì paveldimento personvardį. Nomnese quel tempo aveva anche Kaune abituse membri della comunità vokiečių liuteronų. Antrojoje questa metà del secolo e XVII a. nella prima metà parte li miestiečių luomo medurinio e inferiori degli stroksnių di persone iscrivere con uniodu, comune antroponim. XVII. la seconda metà delle registrazioni mostrano in sostanza tutti kauniečius già turėjus pavardes. Matyt, lentamente formavosi Kauno marginalinių sluoksnių atstovų pavardės (Ragauskaitė 2001: 140). XVII−XVIII a. vico definitivo kauniečių pavardžių lyčių nusistovėjimas. questo riguardo testimoniò moltissima variazioni di soprannomi (Ragauskaitė 2002: 38; 2005: 9195). XVIXVII a. Vilniaus, XVIIXVIII a. Kėdainių, XVIII a. Joniškio residenti pazzaggi comuniji radimosi dėsningumai avversi, sulla base di più di 4 000 persone innominijimenti, raccolti da questi documenti di storia delle città. Anksčiausiai cominciarono formarsi miestiečių aukštuomenės pavardės, successivamente le acquisirono medurinio e zemesnių stroksnių rappresentanti. I libri degli atti di Joniškio, una piccola città stabilita in Lituania settentrionale, sopravvissuti solo dal 1722 m. Tuttavia e questi dati chiaramente testimoniarono che non solo le persone elitui appartenute a joniškiečiai (burmistrai, vaitas e pan.), ma anche gli strati più bassi avevano ereditati nomi personali. Menėtų città di abitanti surname dei sessi nusistovamento tęsėsi ir XVIII a. (Ragauskaitė 2008: 36). M. 16281629 a Kėdainius arrivate persone di origine scotta già avevano parolhe, tuttavia il loro passaggio di eredità antroponimenti (fiksavimas o nonfiksavimas) sui manoscritti della città variava. Questo lėmė uniodo e tutti obbligatori sistema di innominazione assenza, di quel tempo scristatori turitata la tradizione del rašto e kt. Tuttavia, determinato che XVIIXVIII a. dominano inseridizioni, chiaramente testimonianti kėdainiečių škotų eredimų personvardžių (pavardžių) funzionavimento Kėdainių fonti della storia della città. Latynintos, slavintos e di pavardės – skirtinguose magistrato bylų įrašuose jos galėjo būti įvairiai modifikuotos. Taip susidarė kėdainiečių škotų (vyrų) pavardžių grafinių variantų questa nazionalità di persone (Ragauskaitė 2007: 6364; 2016: 5657). Dal XVII a. terzo decennio di fine in Kėdainius attikėlusių vokečių pavardės erano già susiformvusios, tuttavia i loro modelli di iscrizione nelle fonti della storia non erano nusistovėję. Especialmente questo ovviamente, quando greta scrisiti le stesse šeimos nariai (vyras ir žmona) ir kt. Pasitaikė, kad moters vardas ir mergautinė pavardė buvo praleidžiami. Kai kada magistrato bylose nurodoma tik bendra ALMA RAGAUSKAITĖ 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII besibylinėjančių sutuoktinių pavardė. Shihamini aveva influenzi del significato specifica dei libri degli atti tirtati e contesto delle registrazioni. In un documento menzionato persona (ieškovas, difensore o etc.) in un altro protocollo di procedimento dei casi poteva essere rašytas trumpiau, paprasčiau arba tiesiog kitaip. Tai, matyt, susiję ir su gyvąja kalba, ir su neoficialiu miestiečių apibūdinimu. Raštininkams šių kitataučių zapavardes suambėjo neįprastai, quindi nei documenti della storia зафиксирована kėdainiečių germaniškų pazenžių записывания вариантов. Questo fenomeno è stato diversificalipis e nenuoseklus (Ragauskaitė 2016a: 111128). Come visto, Kėdainiuose vivute diverse etninè gruppi (škotai, vokiečiai e kt.) avevano peculiari sistemi di innominazione di persone, paurnžių fissazione, susidarimo e kt. peculiarità, quindi ulteriormente proseguito XVIIXVIII a. kėdainiečių istorinės antroponimijos tyrimas. Lo scopo di questo articolo discutere Kėdainių lokalinės bendruomenės (lietuvių, lenkų) i polinkius di iscrizione dei surname XVII−XVIII a., fornire detalesnę miestiečių skirtingų stroksnių surname formavimosi analizę. Oltre a questo, kėdainiečių parolžių sussistimento chronologiją ancora sarà cercato confrontare con Lituania grandi città (XVIXVIII a. Kauno, XVIXVII a. Vilniaus) residenti surname sussistimento risultati delle ricerche. Medziaga all'articolo principalmente raccolta da 24-ių Kėdainių aktų knygų, scritytų latynų e polkų lingue. Si tratta alcuni validi kėdainiečių istorinės antroponimijos šaltinių (Ragauskaitė 2008: 29; 2014a: 323). XVII a. paskulų tiniojo dešimtmečio įrašų esama 1690–1775 m. magistrato knygoje. Didžiąją dalį aktų knygų sudaro miestiečių turto pripažinimo, užrašymo, įkeitimo, skodocumenti, decisioni giudiziarie e protocolli di sessioni magistrato. Magistrato sessioni o sedizioni e prosecutivi i libri dei protocolli sono sopravvissuti da 1759 m. I protocolli orbamieji sono 17591763 m., 17671773 m., 17771792 m. (Tyla 2000: 65; KDN 27). I libri di Tiriamo riguardano il periodo iniziativo XVIIXIX a. (16231806 m.1, 16901775 m., 17041720 m., 17211725 m., 17321740 m., 17321743 m., 17441750 m., 17501761 m., 17501766 m., 17531757 m., 17561758 m., 17621763 m., 17631770 m., 17671770 m., 17711773 m., 17771777 m., 17779 m., 17561780 m., 17791782 m., 17821792 m., 17911792 m., 17911898 m., 1774171772 m.). Questi documenti hanno una portata variata. Bene la più grande volumezione è 17561758 m. libro, che costituisce 627 pagine, e la più piccola volumezione 84 pagine libro, le cui voci comprendono 17321740 m. Contati almeno 17 questi libri scrisi dai scrivinici (Tyla 2000: 7375). Afferma che i libri degli atti delle città tenessero la procedura raštininkai avevano costituiti vari atti formulazioni set, ai quali e guidaudavosi iscrivendo varie persone, 1 Infatti questo è non 16231806 m. magistrato libro, come indicato Lituania storia dello stato archivo apraše, ma in uno set inseriti paura centinaia di anni singoli documentii. Articoli Articles 57 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje giudizi dei casi e etc. (Jablonskis 1979: 222). Strenzandosi compensare XVII a. Kėdainių aktų knygų pirmosios pusės įrašų stygių, daramasi riferito agli altri surastii documenti della storia di questo secentomecio. Tai 1604 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai, 1622 m. Kėdainių klebonijos činčo inventorius e kt., principalmente scrivere lenkų kalba. Dal menzioni XVIIXVIII a. fonti della storia analisi di questo articolo è stata selezionata circa 2 500 (2 000 maschili e 500 femminili) insertizioni. Scomputare non solo diversi, ma anche si ripetonoanti degli stessi individui iscrizioni (le loro antroponimenti lici varianti). 1. APIE KDAINIEČI ETNIN IR RELIGIN SUDTĮ XVIIXVIII CENIU XVIIXVIII a. Kėdainiai era multiiareligio e multiaetnautis città (Žirgulis 2005: 179; 2005b: 35). Volendo pagvintare commercio, amatus e attivamente sostenendo reformazione, Kristupas Radvila cercò, che Kėdainiuose įsikurtų quanto più di questa religione šalininkų (Tworek 1966: 193; Žirgulis 2005a: 226). A quel tempo Kėdainių città per lo più viveva lietuvių, lenkų, škotų, vokiečių, žydų (anche zr. Šinkūnas 1928: 21, 36; KDN 18; Žirgulis 2005: 179). In questa città furono stabiliti cattolici, evangelici reformatù, evangelici luteronù, giudei e un po' stačiatiki (Šinkūnas: 2122; KDN 18; Žirgulis 2005: 234: 179; 2005a: 225247; 2006: 1928235). Si ritiene che intorno a 1624 m. Kėdainiuose l'attività economica iniziarono gli ebrei, e m. 1629 furono inviti vokiečiai evangelikai luuteronai (Žirgulis 2005a: 227). Suggestiamo che Kristupas Radvila mantenne legamenti con Elbingo reformatų bažnyčia, alla quale apparteneva e scotti. Sebbene non sia noto se essi furono ufficialmente invitati, tuttavia intorno a 16281629 m. Kėdainiuose apparì e scoctai reformatai (Žirgulis 2002: 236). Durante 15901795 m. (durante tutto il periodo municipivaldos della città) da vari documenti della città (assieme anche da studiati XVIIXVIII a. Kėdainių aktų knygų) sono state raccolte pavardės funzionari del magistrato (Tyla 2000: 225 7375). Si è rivelato che dei 225 funzionari della città durante il periodo di riferimento anche 72,9 % di tali alti incarichi occupanti erano residenti locali lettovi e polacchi (Žirgulis 2002: 25). XVIIXVIII a. contesto Kėdainių stačiatikiai straipsnyje ancora chiamati rusėnais. Si tratta di un concetto più ampio, a riflettere quell'epoca rigorosamente non definezzata queste persone la nazionę savimonę (Ragauskas 2002: 284). Nedidelė stačiatikių bendruomenė Kėdainiuose factiškai cominciò kurtis nel XVII a. mezzo, quando Jonušas Radvila vedė moldavų princessę Mariją Lupul. M. 1652 A suo onore fu costruita Šv. Andriejaus cerkvė e istituito convento vicino Knypavos aikštės (Пашкевичъ 1908: 1718; Laukaitytė 2001: 33; Žirgulis 2002a: 137). In questa monasterolyne viveva da Vilniaus Šv. Dvasiis monasterolyno Jonušo Ravilos pakvesti qualche monologi. Sì ALMA RAGAUSKAITĖ 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. antrojoje pusėje prie cerkvės ir vienuolyno įsikūrė nedidelė tikinčiųjų comunità. M. 1666 Kėdainių inventoriuje menzionato stačiatikių monasterolyn Monostyr Ruski KI3 6v (žr. 1 figura.). Si ritiene che Jonušas Radvila invitasse a Kėdainius arrivare e kurtis rusėnų miestiečių (amatininkų, prekybininkų e kt.) da Polocko (Пашкевичъ 1908: 21). 1656 m. morì kunigaikštis Jonušas Radvila, e 1660 m. Slucke Kėdainių stačiatikių globėja Marija Radvilienė (Пашкевичъ 1908: 23). Nella seconda metà del XVII a. gli abitanti di questa parrocchia già venęs monaco, nelle skundėsi dėl finansinių sunkumų. 1661 m. Kėdainių stačiatikių vienuolyne gyfonti della storia innominato come Feofanъ Eliaševichъ, riferì in nuovo Kėdainių savininką Boguslavą Radvilą, chiedendo sostenere monasterolyną. Questo monastery a quel tempo guidava persona, iscritto come Nikanorъ Lenkevichъ. O 1666 m. nei tribunali rappresentò Vilniaus Šv. Dvasios monasterolyno dvasiškis, menzionato come Daniilъ Дорофеевичъ (Пашкевичъ 1908: 23, 25, 29). 1682 m. rusėnų Kėdainiuose tanto diminuì, che vivevano solo due monòli. Nauja Kėdainių savininkė Karolina Liudvika da 1687 m. rėmė stačiatikių cervę e in città arrivò un po' tikinčiųjų. Tuttavia circa 1704 m. nella città appare i gesuiti (Пашкевичъ 1908: 27). Arrivati i gesuiti, cominciò stačiatikiì e protestanti persecuzione. La maggior parte di loro semplicemente lasciò la città. Vėlesnėje 17501766 m. Kėdainių magistrato libro menziona ancora fececente cerkvė: 1761 Xiądz Nikanor Liniewicz Zakonu [...] Bazilianow Rytus Graeci Rezidencyi Kieydanskiey oswiadczył się w Kancellaryi Magdeburyi [...] Iz plac pusty swoim Sumptem nabyty na Ulicy Iaswonskiey leżący bokiem do Funduszowego Placu Cerkwi2 [...] KAK10 37. 1718 m., 1771 m. il monastery ne soffrì dall'incendio, 1798 m. i monaci tornarono in Vilniaus Šv. Dvasios monasterolyną, neliko stačiatikių bendruomenės, pertanto il monastero fu chiuso, e m. zafaryta ir cerkvė (Пашкевичъ 1820: 3031; Laukaitytė 2001: 33; Žirgulis 2002a: 137138). Quindi XVIIXVIII a. rusėnų comunitàė era tarsi specifinis svetimkūnis Kėdainių mieste. A causa di queste circostanze storiche queste miniatiurinese comunità, non avutouse di maggiore influenza Kėdainių nella vita pubblica, pavržių tuose. Pertanto come solo studiati nelle fonti formavimosi reiškinys nebuvo atspindėtas XVII–XVIII a. istorijos dokumenrappresentativus degli altri kėdainiečių etninių grupių (lietuvių, lenkų) parroržių assorbimento e sarà discutato. 2 Tutti gli antroponimai presentati nell'articolo sono metricati. Presso ciascuno di loro marcati anni, con cui personale nome è stato зафиксирован, abbreviazione della fonte della storia e lapo (pagpagio) numberis. Straipsniai / Articles 59 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje 2. KDAINIEČI (LIETUVI, LENK) ASMENVARDŽI STELKOS PRINCIPAI L'origine di un antroponimo storico non sempre indica la nazionalità del suo za 2000: 18–45; Górny 2004: 18–27; Kowalik-Kaleta 2007: 25–56; Lipowski 2008: 24; Zinkevičius 2009: 12–50; Mytnik 2010: 14–55; Sarnowska-Giefing detentore (Bre2011: 1433; Sudakiewicz 2011: 1844; Woliński 2011: 1434; Kucińska 2015: 3340; Ragauskaitė 2016: 115). Questo e non si mira in questa ricerca. XVIIXVIII a. kėdainiečių (lietuvių, lenkų) innominijimų è stata зафиксирована в упомянутых Kėdainių istorijos документах (magistrato протоколах) и kt. I criteri di esclusione miestiečių personaggi è già scritta (Ragauskaitė 1999: 146; 2000: 94; 2003: 82; 2004: 8–9; 2005: 18–23; 2006: 81–82; 2014: 9; 2015: 59– 2016: 61; 4849; 2016a: 115116; Рагаускайте 2012: 214). Kėdainių vietinės bendruomenės nariai (lietuviai, polkai) nelle fonti studiamu pažymėti nuorodami le. mieszczanin, obywatel, pvz. : 1622 miecanie [...] Filip Bowoynowic KKCI 3, 1622 miecanie Maciey Girnius JomčI 3, 1624 Vrban Jomantyszkis Miecanin KI2 13, 1624 Miezczanin Kiewnicki Adam Juchnowicki KI2 10v, 1622 miecanie [...] Mikołaj Kalinski KKCI 3, 1622 miecanie [...] Toma Katinikis KKCI 3, 1622 KKC Pic Klimowicki Picatr 3, 1624 1624 Miecie 1624 Kotchlarzynski Miec Kiewnic KI2 10v, 1624 Mieczanowic Mieszkanski Mieszkanski KI2 13, 1622 Miecany Iolai 2CIv, 1622 Miecany Mikoński Mieszkanski Mieszkanski KI, 1622 Miecany Miko KI, 1622 Miecany KI, 1622 Mieszkanski Mieszkanski Mieszkanski KI, 1622 Mieszkanski Mieszkanski KI, 1622 Mieszkanski KI, 1622 Mieszkanski KI, 1622 Mieszkanski KI, 1622 Mieszkanski KI, 1622 Mieszkanski KI, 1622 Mieszkanski KI, 1622 Mieszkanski KI, 1622 Mieszkanski KI 1720 Jan Bałądziewicz Obywatel Miasta Kieydanskiego KAK3 98, 1761 Uczciwy Ierzy Chodasewicz Ob(ywatel) Kieyd(anski) KAK10 1770 61, Macieia Grygaluna Obywatela Kieydanskiego gen. KAK15 110, 1765 z uczciwem Szymonem Ilewiczem obyw(atelem) Kieydan(skim) [...] abl. KAK10 139, 1770 Stanislawa Jankowskiego Obywatela Kieydanskiego gen. KAK15 110, 1770 Pan Jan Łukaszewicz tudziesz Marcin Jackiewicz Obywatele Kieydanski KAK15 100, 1762 Stanisława Matulonia Obyw(atela) Kieydanwego(skiego) gen. KAK10 70, 1722 Utsi Jana Mingayły obywatela Kieydanskiego gen. KAK294 1777v, Symona Rudzianskie Mieszczanina KAK18 26, 1798 Jerzy Stankiewicz Obyw(atel) Kieydan(ski) KAK23 103, 1766 Uczciwemu Janowi Szumskiemu Obywatelowi Kieydan(skiemu) dat. KAK10 102, 1762 Pan Sy3 I documenti Storijos zafixsuate mon Witkowski Ob(ywatel) Kieyd(anski) KAK10 64, 1770 […] Marcin Ziemkiewicz Obywatele Kieydanscy KAK15 99 ir t. t. abreviatūras pildomos. Prierašas indicato scliausti. Pertieniendo personalivardžius, si sforza di conservare originali, manoscritti fissato lytis. ALMA RAGAUSKAITĖ 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Dalis kėdainiečių identificare secondo vari alti alti incarichi (tarėjai, burmistrai, magistrato membri, iždininkai e etc.) nusakančias nuorodas, pvz. : Sław(etn)y Bartłomiey Bacianowski Ławnik M(iasta) K(ieydanskiego) KAK24 1794 3, 1795 Jan Bortkiewic Radny Magistratu Miasta Kieydan(skiego) KAK24 17v, 1779 Szlachetn(ego) Pana Jerzego Dombrowkiego Radcy Maydeburyi Kieydankiey gen. BKSS 1, 1758 Adamem Gradowskim Burmistrzem Magdeburyi Kieydanskiey abl. 170AK7 606, 1714 Stephana Jamonta Ławnika Kieydan(skiego) gen. KAK3 38,4 Stephan Kozłowski Rayca Miasta Kieydanskiego KAK3 3v, 1770 P(ana) Michała Kwerowicza Lantwoyta Miasta Kieydan(skiego) gen. KAK15 101,4 Daniel Pacewiczawnik KAK Ł3 13, 1767 Podskarbich obebrali [...] P(ana) Jana Skirgayły [...] gen KAK171514, 1767 SAKetn(ego) Macieja Tomkiewicz Panaa Kakawn gen 17015 31. Alcune kėdainiečių iscrizioni notata indicazione lo. decemvir. Kėdainių magistrato il legame con la comunità cittadina era abbastanza forte, quindi alle sedute del magistrato partecipava decemvirai, cechų rappresentanti. Essi stavano e approvati magistrate. Kėdainių magistrato di controllo delle attività è stato costituito da rappresentanti eletti della miestiečia comunità il cosiddetto Tertio ordo communitatis, o decemviratas (Tyla 2000: 65, 68). Essi controllavano le ordinanze adottate dal magistrato, decisioni, raccolte entrate e spese, erano responsabili per la preparazione militare della città Kėdainiai (Tyla 2000: 6476). Šių miesto lokalinės 1666 bendruomenės atstovų įvardijimų užfiksuota ir XVII–XVIII a. šaltiniuose, pvz.: Kazimierz Augiewicz Decemwir KI3 7v, 1666 Dawid Jan Macaytis Decemwir KI3 12, 1666 Stefan Mackiewicz Decemwir KI3 3, 1666 Stanisław Palecki Decemwir KI3 16v, 1666 Jan Wysocki Decemwir KI3 14v; 1766 Panowie Diciemwirowy To iest [...] Pan Ian Bacinowski [...] Pan Jozef Iankowski KAK10 89, 1759 Sławetny [...] Pan Kazimierz Jasułowicz Decemwir KAK10 1 e kt. Nemažai XVIII a. kėdainiečių pažymėti amatininkus, pirklius nusakanantys nuorodami, np.: 1762 Sław(etny) P(an) Symon Augutowicz Cechmistrz SzeKowalskiego z uczciwym Stefanem Romanowiczem Maystrem Kunsztu Gancarskiego wiecki KAK10 81, 1795 Szlachetnemu Janowi Dąmbrowſkiemu kupcowi y Obywatelowi Kieydan(skiemu) dat. KAK24 16, 1765 Uczciwego Adama Januſzkiewicza Maystra KAK10 137, 1762 Emelianowi Iuszkiewiczowi Maystrowi Kunsztu Szews(kiego) Obyw(atelowi) Miasta Kieyd(anskiego) dat. KAK10 78, 1767 Jan Kardaszewicz Cechmistrz [...] Garbarskiego KAK15 6, 1794 Tomasz Macianski Starszy Tkacki KAK24 1768 Utsciwego Tomaſza Michałowskiego maystra Kunſztu Szewskiego gen. KAK15 46, 1764 Uczciwy Szymon Rymszewicz Mayster Zarembacki KAK10 89, 1767 […] Stefan Symanowicz Maystrowie Kunſztu Tokarskiego KAK15 30, 1767 Utsciwy Jozef 142, Stankiewic Mayster Kunsztu Ciesielskiego KAK15 13, 1768 Panu Antoniemu Szachniewiczowi Cechmistrzowi Szewieckiemu dat. KAK15 43, 1769 Iozefa Szyszkiewicza Maystra Kunsztu Mularskiego gen. KAK15 61. Articoli Articles 61 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Secondo indicati principi di identificazione sono stati selezionati XVIIXVIII a. Kėdainių città dei residenti locali cristiani (lietuvių, lenkų) invarnizimenti. Tokį condizionale scirtamento determinò gli obiettivi di questo articolo, Kėdainių storia fonti informatività e kėdainiečių comunità di etninė composizione studi. 3. KDAINIEČI (LIETUVI, LENK) PAVARDŽI SUSIDARYMO POLINKIAI XVII XVIII CENTEUFO Ogni ricercatore di storiche antroponimie, avendo concretò obiettivo di analisi, applica la scelta metodicà di ricerca (Citko 2001: 1145; Skowronek 2001: 13-32; Szulowska 2004: 1525; AP IIII; Kowalik-Kaleta, Dacewicz, Raszewska-Żurek 2007: 2740; Wolnicz-Pawłowska 2010: 269278; SNMP 10). Studiando i parrizzi formavimosi processo, richiesti documenti di storia, comprendenti ilgesnį periodo, nei quali sarebbe compilati degli stessi membri delle famiglie o anche parecchie loro generazioni. Panagrinėjus tali iscrizioni, si può chiarirti, se questi inserijimenti personaggi sono acquisitè più importanti proprietà dei pronomi. PersonJaracz vardžio paveldimumas bei priklausymas vienos šeimos nariams liudija jį virtus pavarde (Dubisz 1956: 97–107; Bubak 1986: 217; Maciejauskienė 1991: 51; 2001: 496; Ragauskaitė 2001: 125; 2005: 75; 2008: 2933; 5760; 2016a: 113116; Rudnicka-Fira 2004: 15; Pihan-Kijasowa 2011: 7576; Pasterska 2013: 1114; 2016: 179185). XVIIXVIII a. Kėdainiai è uno di pochi privati città Lituani, al quale il 15 aprile 1590 d. reio Sigmanto Vazos privilegia concesse diritti di Magdeburgo, turėjęsoc conservato e puoselėto molteiaculturines tradizioni, stato Kiškų, e proseguito con interruzione Radų giminės BiržųDubingių šakos rappresentų miestas (Tyla 2000: 66). La maggior parte XVII a. Kėdainių magistrato librių è sudorusi. Come proprio queste prime registrazioni sarebbero una importante parte della materiale storico antroponiminè (Žirgulis 2002: 24; 2005a: 229). Solo la serie dei libri degli atti delle istituzioni municipali della città di Kaunas sopravvissuta dal XVI a. terzo decenmecio. Altų Lietuvos miestų tokio pobūdžio originalių šaltinių yra išlikusių nuo XVII a. (Kiaupa 2000: 69; 2010: 24). Quindi a causa di queste oggettive extralingvistine ragioni Kėdainių miestiečių primi dei pavardžių radimosi cronologia ragionata molto manca iniziivųjų XVI a. registri. In altre XVI a. fonti della storia (pavy example, XVI a. Kauno akt knihách) solo itin sporadiamente appaio uno altro kėdainiečių della stessa famiglia membri iscrizione, ecc.: 1559 Bartholomeus Nauniskis Kyedaynensis conservat in vigore ux testamentumoris suae demortuę KNAK 63v antrojoje pusėje tutti i membri della comunità locale kėdainiečių già avevano 1562 honesta Ursula, quondam Simonis Birutiskis, nunc vero Baltromei Nauniskis ALMA RAGAUSKAITĖ 68 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII si formò prima che valstiečių, ma più tardi che bajorų. Lastarųjų pavardžių, come affermata, già buita XV a., in seguito le sue intensamente formavosi XVI a. e successivamente. Valstiečių pavardės sporadiamente cominciarono a trovar solo XVI a. stessa fine, ulteriormente molto rapčiai formavosi XVII a. e baigė formarsi XVIII a. (Maciejauskienė 1991: 112). Statuto della Lituania, della Lituania e della Polonia stati seimų konstituzioni savo solo bajoriškas pavardes. I bajorani stessi difendevano i loro parronze, che loro nonasservessero e nonškraipessero altre persone. Essi avevano particolarmente notevole proprietà patrimoniale, quindi loro era attualu avere uniformą, eredità pavardę, occupintis della propria famiglia, giminės genealogija. Miestiečiai turtine rispetto alla posizione erano menkesni che bajorai. I loro pavardè statusà spesso rafforzava del concreto città documenti. Miestiečiai non aveva diritti civili anche fino a 1791 m. maggio 3 d. costituzioni. Questa costituzione fu un noneilare evento nella storia delle città, perché nuove leggi crearono la universale diritto delle città (Glemža 1998: 43−69; 2000: 211−214). Questo solo dimostra che bajorų luomui avere pastovią, paveldimento pavardę favorankias circostanze storiche era susiklosčiusios significativamente prima. Presentati affermazioni riguardo XVII−XVIII a. Kėdainių miestiečių pavardžių sussidio nonché raido papildo fino adesso effettututu altri cittàų (Vilniaus, Kauno, Joniškio) abitanti pavardžių formavimosi processo ricerche. Come già discusso, XVII a. paroli. Ma questo non significa che a quel tempo esse fossero già definitivamente si stabilizei. Ciò aveva principalmente influenza il fatto che i lietuvių eredeldimi personaggi furono iscritti nei nelietuvišku testi e spesso kitataučių raštininkų. XVII−XVIII a. iniziali kėdainiečių Lituani i personaggi erano lenkinati, taigi apparsa surnamė in differenti registri del libro magistrato poteva essere varievamente modificata. Pertanto dovrebbe continuare a discutere coerentemente kėdainiečių pronomi stabilizavimosi fenomini (pronomi ličių varijavimą e kt.). 4. IŠVADOS 1. Ištyrus Kėdainių XVII−XVIII a. documenti di storia, stabilito che in tutte le locali gruppe di comunità miestiečių pavardės susdarė in tempo diverso. 2. Nella prima metà del XVII a. una più alta posizione nella società occupanti kėdainiečiai (litauvii, polki) iscritti con ereditati nomi personali. Antrojoje quest'annomecio metà le persone di luomo miestieci di medurinio e umemi nieri dei stroksnių acquisiscono eredimus antroponimus. Da essenza XVII a. seconda parte delle iscrizioni Kėdainių miestiečių luomo membri hanno paroles. Lerei radosi solo kėdainiečių žemutinių sluoksnių (tarnų, samdinių e kt.) pavardės. a. XVIII. libri degli atti della città tutti kėdainiečiai зафиксировать с по фамилиями. Straipsniai / Articles 69 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje 3. Lituani delle grandi città (Kauno, Vilniaus) localin nelle comunità già a. XVI nella prima parte si formava l'elite pavardè, e XVII a. secondrojai acquisto i pavardes rappresentanti di queste città dei medurinii stroksnių. a. XVIII neabejotinai tutti kauniečiai, vilniečiai, kėdainiečiai iscrivere con pavardėmis. PRIEDAS 1 PAV. 1666 m. fragmentar dal 1666 m. Kėdainių inventoriaus (l. 6v) ALMA RAGAUSKAITĖ 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ŠALTINIAI4 Kauno 15551564 m. atto libro. Rankraščių skyrius della biblioteca dell'Università di Vilnius (toliau VUBRS). F. 7. B. 13843. (KNAK). Kėdainių 1604 m. inventorius. VUBRS. F. 4. A1723. B. 34308a. (KI1) Kėdainių 1622 m. klebonijos činčo inventorius. VUBRS. F. 4. A207. B. 16292. (KKI). Kėdainių aktų 16231806 m. libro. Archivio della storia dello stato Lituano (toliau LVIA). F. SA. B. 15360. (KAK1) Kėdainių 1624 m. inventorius [Inwentarz spisanÿ ÿmyenia Kyeydanskiego [...]]. VUBRS. F. 4. A1724. B. 34308b. (KI2) Kėdainių 1666 m. inventorius [Inwentarz miasta Kieydanskiego 1666]. VUBRS. F. 4. A215. B. 16891. (KI3) [Regestr Liquidatiey długow Miasta Kieydanskiego. 167... ]. VUBRS. F. 4. A216. B. 17021. (RLDMK) Kėdainių aktų 16901775 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15357. (KAK2) Kėdainių aktų 17041720 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15358. (KAK3) Kėdainių aktų 17211725 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15359. (KAK4) Kėdainių aktų 17321740 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15361. (KAK5) Kėdainių aktų 17321743 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15362. (KAK6) Kėdainių aktų 17441750 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15363. (KAK7) Kėdainių aktų 17501752 m. libroga. LVIA. F. SA. B. 15364. (KAK8 ) Kėdainių aktų 1750–1761 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15367. (KAK9) Kėdainių aktų 17501766 m. libroga. LVIA. F. SA. B. 15368. (KAK10) Kėdainių aktų 17531755 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15365. (KAK11) Kėdainių aktų 17561758 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15366. (KAK12) Kėdainių aktų 17621763 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15369. (KAK13) Kėdainių aktų 1763–1770 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15370. (KAK14) Kėdainių aktų 1767–1770 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15371. (KAK15) Kėdainių aktų 1771–1773 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15372. (KAK16) Kėdainių aktų 17741777 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15373. (KAK 417) La lista delle fonti Storije compilato secondo chronologiją. Articoli Articles 71 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Kėdainių aktų 17771779 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15374. (KAK18) Kėdainių aktų 17771780 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15375. (KAK19) [Byla per Kėdainių suolininko sumušimo. 1779]. VUBRS. F. 4. A224. B. 17667, 17669, 17670, 17671, 17674. (BKSS) Kėdainių aktų 17791782 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15376. (KA20) Kėdainių aktų 17821791 m. libroga. LVIA. F. SA. B. 15377. (KAK21) Kėdainių aktų 17831792 m. libroga. LVIA. F. SA. B. 15378. (KAK22) Kėdainių aktų 17911806 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15379. (KAK23) Kėdainių aktų 17941798 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15380. (KAK24) LITERATŪRA AP I – Antroponimia Polski od XVI do końca XVIII wieku: wybór artykulów haslowych oraz wykazy nazwisk wraz z chronologią i geografią 1. A–G, red. Aleksandra Cieślikowa. Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN, 2007. AP II – Antroponimia Polski od XVI do końca XVIII wieku: wybór artykulów haslowych oraz wykazy nazwisk wraz z chronologią i geografią 2. H–Mą, red. Aleksandra Cieślikowa, Katarzyna Skowronek. Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN, 2009. AP III – Antroponimia Polski od XVI do końca XVIII wieku: wybór artykulów haslowych oraz wykazy nazwisk wraz z chronologią i geografią 3. Mc–Pl, red. Aleksandra Cieślikowa, Katarzyna Skowronek. Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN, 2011. Breza Edward 2000: Nazwiska Pomorzan. Pochodzenie i zmiany. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego. Bubak Józef 1986: Proces kształtowania się polskiego nazwiska mieszczańskiego i chłopskiego. Kraków: Nakładem Uniwersytetu Jagiellońskiego. Citko Lilia 2001: Nazewnictwo osobowe północnego Podlasia w XVI w. Białystok: Instytut Filologii Polskiej Uniwersytetu w Białymstoku. Dubisz Stanisław 1956: O „nobilitacji“ nazwisk mieszczańskich na Mazowszu w XVII i XVIII wieku. – Prace Filologiczne 32, 97–107. Rudnicka-Fira Elżbieta 2004: Antroponimia Krakowa od XVI do XVIII wieku. Proces kształtowania się nazwiska. Katowice: Wydawnictwo Uniwersytetu Śląskiego. Sarnowska-Giefing Irena 2011: Słownik nazwisk mieszkańców Poznania XVI− XVIII wieku. Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM. ALMA RAGAUSKAITĖ 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Glemža Liudas 1998: Kaunas miestiečių sąjūdyje (1789−1791). − Kauno istorijos metraštis 1. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 43−69. Glemža Liudas 2000: Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai. − Kauno istorijos metraštis 2. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 158−163. Górny Halszka 2004: Nazwiska mieszkańcow wybranych miejscowości dawnej ziemi sanockiej w świetle interferencji etniczno-językowej (XV–XIX w.). Rzeszów: Wydawnictwo Uniwersytetu Rzeszowskiego. Jablonskis Konstantinas 1979: Istorija ir jos šaltiniai. Vilnius: Mokslas. Jaracz Małgorzata 2001: Nazwiska mieszkańców Kalisza od XVI do XVIII wieku. Bydgoszcz: Wydawnictwo Akademii Bydgoskiej im. Kazimierza Wielkiego. Kowalik-Kaleta Zofia 2007: Historia nazwisk polskich na tle społecznym i obyczajowym (XII–XV wiek). Warszawa: Sławistyczny Óśrodek Wydawniczy. Kowalik-Kaleta Zofia, Dacewicz Leonarda, Raszewska-Żurek Beata 2007: Słownik najstarszych nazwisk polskich: pochodzenie językowe nazwisk omówionych w „Historii nazwisk polskich“ 1. Warszawa: Slawistyczny Ośrodek Wydawniczy. KDN – Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai 3: Kėdainiai, sud. Antanas Tyla. Par. Antanas Tyla, Romualdas Firkovičius, Darius Antanavičius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2002. Kiaupa Zigmantas 1991: Šiaulių gyventojų kaita ir pastovumas XVII−XVIII a. – Šiaulių miesto savivaldai 200. Respublikinės istorikų mokslinės konferencijos tezės. 1991 m. lapkritis. Šiauliai: Titnagas, 3−4. Kiaupa Zigmantas 2000: Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai. – Kultūrų sankirtos. Vilnius: Diemedis, 66–92. Kiaupa Zigmantas 2010: Kauno istorija 1: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 m. Vilnius: Versus aureus. Kucińska Małgorzata 2015: Nazwiska mieszkańcow dawnych powiatów mławskiego i szreńskiego równe nazwom zawodów (1660–1825). – Prace Językoznawcze 17(1), 33–40. Laukaitytė Regina 2001: Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918–1940 m.: kova dėl cerkvių. – Lituanistica 2(46), 15–53. Lipowski Jarosław 2008: Ewolucja nazwisk w południowej części Śląska Cieszyńskiego w czasach austriackich: analiza słowotwórczo-statystyczna i graficzna. Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego. Straipsniai / Articles 73 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas XIII−XVIII a. Vilnius: Mokslas. Mytnik Irena 2010: Antroponimia Wołynia w XVI–XVIII wieku. Warszawa: Uniwersytet Warszawski. Pasterska-Nowak Ewa 2013: Z problematyki kształtowania się polskich nazwisk. Model odmiejscowy na -ski w antroponimii poznańskiej XVII i XVIII wieku. – Kwartalnik Językoznawczy 3, 11–23. Pasterska-Nowak Ewa 2015: Odapelatywna antroponimia mieszczan poznańskich na przykładzie rejestrów czopowego z XVII i XVIII wieku. – Słowiańszczyzna dawniej i dziś – język, literatura, kultura. Monografia ze studiów sławistycznych II, red. Agnieszka Kołodziej, Magdalena Bańka-Kowalczyk, Małgorzata Budzińska. Ceverný Kostelec: Nakladatelství Pavel Mervart, 179–185. Wolnicz-Pawłowska Ewa 2010: Czy istnieje polskie nazwisko mieszczańskie? – Miasto w perspektywie onomastyki i historii, red. Irena Sarnowska-Giefing, Magdalena Graf. Poznań: Poznańskie Towarzystwo Przyjaciół Nauk Redakcja Wydawnictw. Kijasowa-Pihan Alicja 2011: Nazwiska mieszczan wiłenskich (XVI–XVIII wiek). Zarys problematyki. – Poznańskie Spotkania Językoznawcze 22, 75–86. Ragauskaitė Alma 1999: XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 145−158. Ragauskaitė Alma 2000: XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 43, 93−110. Ragauskaitė Alma 2001: Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI−XVIII a. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 45, 123−143. Ragauskaitė Alma 2001a: Kauno miestiečių pavardžių formavimosi tendencijos XVI−XVIII amžiuje. – Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika. Vilnius, 2001 m. lapkričio 9 d. Vilnius: Vilniaus universiteto Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedra, 40−41. Ragauskaitė Alma 2002: XVII−XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 47, 31−40. Ragauskaitė Alma 2003: XVI−XVIII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba. – Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rākstu krājums 7, Liepāja: Liepājas pedagoģijas akademija, 82−92. Ragauskaitė Alma 2004: XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. – Istoriniai tekstai ir vietos kultūra. Šiauliai, Ryga: Lucilijus, 8–18. ALMA RAGAUSKAITĖ 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Ragauskaitė Alma 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Ragauskaitė Alma 2006: Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir prievardžiai XVI a. Kauno aktų knygose. – Baltu filoloģija 15(1/2), 81−94. Ragauskaitė Alma 2007: Scottish Personal Names in the Act Books of the City of Kėdainiai in the Seventeenth and Eighteenth Centuries. − Tarptautinė Aleksandro Vanago konferencija „Vardas kalboje, istorijoje ir savimonėje“. 2007 m. spalio 24–26 d. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 63–64. Ragauskaitė Alma 2008: Tendencies in the Evolution of Hereditary Surnames of Townspeople in Lithuania from the Sixteenth to Eighteenth Centuries. – Zunamen / Surnames 3, 29–37. Ragauskaitė Alma 2009: Kada susidarė kauniečių pavardės? – Kalba ir žmonės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 226–232. Ragauskaitė Alma 2014: Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Kauno istorijos metraštis 14. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus, 7–17. Ragauskaitė Alma 2014a: Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843). – Archivum Lithuanicum 16, 323–340. Ragauskaitė Alma 2015: Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Acta Linguistica Lithuanica 73, 55–81. Ragauskaitė Alma 2016: Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 45–67. Ragauskaitė Alma 2016a: Germaniškos kilmės kėdainiečių antroponimai XVII– XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Baltu filoloģija 25(2), 111–128. Ragauskas Aivas 2002: Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antroje pusėje (1662– 1702 m.). Vilnius: Diemedis. Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014: Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 16, 295–322. Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014a: Jono vardas paveldimuose Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų sąrašo 1661–1795 m. sąrašo asmenvardžiuose. – Baltistica 49(2), 331–344. Straipsniai / Articles 75 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Sinkevičiūtė Daiva 2016: Lietuvių dvikamienių vardų trumpinių kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 18, 221–254. Skowronek Katarzyna 2001: Wspólczesne nazwisko polskie. Studium statystyczno-kognitywne. Kraków: Instytut Jęzka Polskiego PAN. SNMP – Słownik nazwisk mieszkańcow Poznania XVI–XVIII wieku 1. A–F. Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM, 2011. Sudakiewicz Lidia Bożena 2011: Słownik nazwisk mieszkańców Ziemi Zlotowskiej 1. Koszalin: Wydawnictwo Politechniki Koszalińskiej. Szulowska Wanda 2004: Dawna antroponimia Mazowsza (XV–XVII w.). Olsztyn: UW-M. Šinkūnas Peliksas 1928: Kėdainių miesto istorija. Kaunas: „Spindulio“ B-vės spaustuvė. Tyla Antanas 2000: Decemviratas arba Tertio ordo communitatis Kėdainių savivaldoje. – Lietuvos istorijos metraštis 1999. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 64–76. Tworek Stanisław 1966: Z dziejów kalwinizmu w Wielkim Księstwie Litewskim w XVIII w. – Annales Universitatis Mariae Curie-Skłodowska 21(8), 193–202. Woliński Marek 2011: Indeks nazwisk i przydomków do „Źródeł dziejowych“ i innych prac genealogicznych. Warszawa: Wydawnictwo Kastor. Zinkevičius Zigmas 1973: Kaip vadinosi vilniečiai? − Mokslas ir gyvenimas 4, 17−19. Zinkevičius Zigmas 1974: Vilniaus gyventojų vardai XVII a. pradžioje. − Žodžiai ir žmonės. Vilnius: Mintis, 78−85. Zinkevičius Zigmas 1976: W sprawie kontaktów językowych litewsko-polskich w Wilnie w XVII wieku. − Acta Baltico-Slavica 9, 125−131. Zinkevičius Zigmas 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1977a: Iš lituanizmų Vilniaus XVII a. pradžios lenkiškuose rankraščiuose. − Žmonės ir kalba. Vilnius: Mokslas, 93−101. Zinkevičius Zigmas 1977b: Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje. − Baltistica. II priedas, 151−156. Zinkevičius Zigmas 2009: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ALMA RAGAUSKAITĖ 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Žirgulis Rimantas 2002: Škotų bendruomenė Kėdainiuose 1630–1750 m. – Lietuvos muziejų rinkiniai 1. Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus, 23–27. Žirgulis Rimantas 2002a: Three Hundred Years of Multiculturalism in Kėdainiai. – The Peoples of the Grand Duchy of Lithuania, ed. Grigorijus Potašenko. Vilnius: Aidai, 130–140. Žirgulis Rimantas 2005: Kėdainių žydų bendruomenė ir jos paveldas. – Žydų kultūros paveldas Lietuvoje, sud. Alfredas Jomantas. Vilnius: Savastis, 2005. Žirgulis Rimantas 2005a: The Scottish Community in Kėdainiai c. 1630 – c. 1750. – Scottish Communities Abroad in the Early Modern Period, ed. Alexia Grosjean and Steve Murdoch. Leiden–Boston: Brill, 225–247. Žirgulis Rimantas 2006: Kėdainiai Jewish Community and its heritage. – Jewish Cultural Heritage in Lithuania. Vilnius: Versus aureus, 234–245. Зинкявичюс Зигмас 1974: К вопросу о литовско-польских языковых контактах по данным антропонимии города Вильнюса начала XVII века. – Балто-славянские исследования. Москва: Наука, 136−143. Зинкявичюс Зигмас 1980: К истории литовских личных имен восточнославянского происхождения. − Балто-славянские этноязыковые контакты. Москва: Наука, 151−156. Пашкевичъ М. 1908: Кейдайны, бывшiй Кейдансkiй Преображенсkiй монастырь, Кейдансkая гимназiя и типографiя. Вильна: Русскiй Починъ. Рагаускайте Алма 2012: О литовско-польских языковых контактах по данным фамилий жителей города Кедайняй в XVII–XVIII веках. – Студii з ономастики та етимологii. 2011–2012. Киiв: Iнститут украiнськоi мови НАН Ucraini, 213221. Tendencies of Formation of Surnames among Kėdainiai Residents (Lithuanians, Poles) in the 17th18th Century SUMARY The article discusses the tendencies of formation of surnames of Kėdainiai residents in the 17th18th century with a focus on the personal names of Kėdainiai residents collected from 24 unique Kėdainiai registry books of the 17th18th century. Kėdainiai inventories of the 17th Articoli Articles / 77 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje century as well as other historical documents are also mentioned in the article as auxiliary historical documents. Around 2,500 cases of naming Kėdainiai residents (both anthroponyms of different people and various versions of their personal name forms) were collected from the abovementioned old city manuscripts. The analysis of these cases of of Kėdainiai (Lithuanians, naming made it clear that surnames originated in all the groups of the local community of city residents at different times. The surnames of the dominant and most influential residents of Kėdainiai were first to originate. In the first half of the 17th century the residents Poles) taking up a higher social position were recorded using hereditary personal names. In the second half of the century the individuals belonging to the middle and lower classes of the townspeople acquired uniform, common anthroponyms. The records of the second half of the 17th century show that the townspeople of Kėlater period, i.e. in the 18th century. Meanwhile, in dainiai had surnames. Apparently, it took longer for the surnames of the city’s lower social classes to form. The stabilization of the surnames of Kėdainiai residents occurred during a the case of local communities of large cities, such as Kaunas and Vilnius, the surnames of the city elite first originated in the first half of the 16th century. The residents of Kaunas, Vilnius and Kėdainiai already had surnames in the second half of the 17th century. The final formation of the surnames of Kaunas, Vilnius, Kėdainiai, Joniškis residents took place in the 18th century. Quando confrontando the chronology of the origin and final formation of surnames of the social classes of Lithuanian nobles and peasants and the time of formation of surnames of the townspeople, si è scoperto che it took longer for the surnames of the townspeople to form compared to the nobility but they formed earlier than those of peasants. The available research of Lithuanian historical anthroponomy testifica that the phenomenon of formation of surnames of the nobility can already be observed in the 15th century; the process gained momentum in the 16th century and during a later period. The surnames of peasants gradually originated at the end of the 16th century only, gathered pace in the 17th century and finally formed in the 18th century. Įteikta 2017 m. augpjūčio 10 d. ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]