Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje

Straipsniai / Articles 53 ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Las direcciones de investigaciones científicas: histórica antroponimica, histórica toponimica. KDAINIEČI (LIETUVI, LENK) PAVARDŽI FORMAMOSI TENDENCIAS XVIIXVIII CENIUGO Tendencies of Formation of Surnames among Kėdainiai Residents (Lithuanians, Poles) in the 17th18th Century ANOTACIÓN el Del XVIIXVIII a. 24-ios Kėdainių aktų knygų, 1604 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventorių, 1622 m. Kėdainių klebonijos činčo inventoriaus y otros artículos de manuscritos viejos de la ciudad análisisie atrelevada cerca de 2 500 kėdainiečių įvardijimų (cuíčiuoti no sólo antroponimas de diferentes personas, sino también diversas variantes de sus formas personales). Juos isnagrinėjus, fue distinguido más importantes kėdainiečių (lietuvių, lenkų) apellidos formavimosi, zapasimo polinkiai XVIIXV a. Faktiškai XVII a. dosrojoje parte todos los menídos grupos étnicosIII kėdainiečiai tenían apelles, a lėčiau radosi sólo los apellidos de representantes de las capas inferiores (tarnų y kt.). a. XVIII. continuó ocurrió su pañal de sexos final nusistovamiento. Estas conclusiones aún comparadas con las investigaciones de las ciudades más grandes de Lituania (XVI−XVIII a. Kauno, XVIXVII a. Vilniaus). ESMINIAI VOODŽIAI: Kėdainiai, XVIIXVIII amžiai, actos libros, pawržių formavimasis. ANNOTATION Around 2,500 cases of naming (both the anthroponyms of different people and various versions of their personal name forms) were collected for the analysis from 24 Kėdainiai registry books of the 1718th century, Kėdainiai inventories of 1604, 1624 and 1666, Kėdainiai rectory land rent inventory of 1622 and other old city manuscripts. Their analysis led to the distinction of the major tendencies in the formation and spelling of surnames ALMA RAGAUSKAITĖ 54 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII designating Kėdainiai residents (Lithuanians, Poles) in the 17th18th century. In fact, in the second half of the 17th century all residents of Kėdainiai belonging to the abovementioned ethnic groups had surnames. It only took longer for the surnames of lower social classes KEYWORDS: Kėdainiai, 17th18th century, registry (servants, etc.) to originate. The forms of their surnames finally settled in the 18th century. The conclusions are compared with the findings of the research on residents in larger Lithuanian cities (16th–18th century Kaunas, 16th–17th century Vilnius). books, formation of surnames. 0. ĮVADAS Lietuvos miestiečių luomo pavardžių formavimosi procesas jau pradėtas tirti. Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1602−1615 m. santuokų ir 1611−1616 m. krikšto registraciones libros personalvardžius detalladamente espiñó Zigmas Zinkevičius (Zinkevičius 1973: 17−19; 1974: 78−85; 1976: 125−131; 1977; 1977a: 93−101; 1977b: 151−156; Зинкявичюс 1974: 136−143; 1980: 151−156). En su monografía Lituvias antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. comienzos él accentavo, que XVII a. comienzia muy importante lietuvių pavardžių formavimosi procesui conocerti periodo. Por lo tanto, es necesario escudriñar cuidadosamente el funcionavimiento de los nombres personales heredados de ese tiempo en aquellas fuentes, que estaban escritas más afectadas en el proceso de polonización en el momento en que esa proceso comenzó o intensivó 1977 (Zinkevičius 4). Para ello asignado capítulo de la monografía Proceso de formavimosi (min. veik., 64−65) el autor constatava, que basado en bažnytinių metrikų knygomis nelegva precisamente determinar, cuales registros de prenomes anuomet ya eran nebe laikini, válidos sólo a una carta, pero pastovūs, transmitidos de generación en generación, taigi cuales realizaban la función de pavardos. Los datos directos, que muestran los inscritos personas mutua dependencia familiar, de las cuales se puede juzgar sobre el apellido temporalidad o permanencia, ocurren sólo en un otro įraše (min. veik., 64). Aunque más adelante sin embargo se expresa la idea de que los apelles en ese momento ya seguramente tenían privilegiados personas familias, las cuales cuidaban su aukšta kilme y genealogía (min. veik., 65). Zigmantas Kiaupa, basándose en 1662−1663 m. Šiaulių miesto impuestos žiniaraščiuose así como 1636−1738 m. Šiaulių dvaro libro judicial enfiestados con iaurtijimos šiauliečių, intentado describir sus apellidos formavimosi polinkius. Él llegó a la conclusión de que en la XVII a. primera parte ya se puede observar šiauliškių pavardžių radimosi reiškinį (Kiaupa 1991: 3−4). Uno de los mayores XVI−XVIII a. Lituania Didigiosas Kunigaikštystės ciudades de Kauno habitantes parrasžių susidarimą exhirió autoré deste artículo. Para este propósito ella destinó monografías XVI−XVIII a. kauniečių asmenvardžiai skyrių Artículos Articles 55 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Pavardžių formacionesis e algunas publicaciones (Ragauskaitė 2001: 123−143; 2001a: 40−41; 2002: 31−40; 2005: 7596; 2009: 226232). Tres siglos de apnes concluidos debido a imančių Kauno savivaldos institucijų dokumentų analizė leido pateikti pradimiestiechos pavardžių radimosi y llevada sus devidos (Ragauskaitė 2005: 7696). Fue determinado que temprčiausiai susidaré miestiechos elito pavardés. Ya en la XVI a. primera parte una alta pátetía sociedad en ocupantes locales kauniečiai (litauvos, polkai, rusėnai) poco a poco adquijo heredimą personavardį. Nombres en ese tiempo también tenían Kaune vividas miembros de la comunidad vokiečių luuteronų. Antrojoj a este siglo mitad y XVII a. primera mitad en parte miestiechos luomo mediurinio y humemesnios estratoksnių de personas inscribir con homodu, común antroponim. XVII. la segunda parte de las grabaciones muestran en esencia todos kaunieños ya turėjus pavardes. Matyt, lentamente formvosi Kauno marginalinių sluoksnių atstovų pavardės (Ragauskaitė 2001: 140). XVII−XVIII a. vyko definitivo kauniečių pavardžių lyčių nusistovėjimas. acerca esto testimonió multitud de variantes de apellidos (Ragauskaitė 2002: 38; 2005: 9195). XVIXVII a. Vilniaus, XVIIXVIII a. Kėdainių, XVIII a. Joniškio habitantes pavardžių comunesrieji radimosi dėsningumai apžvelgti, basado en más de 4 000 personas įvardijimų, recoptados de la historia de estas ciudades documentos. Anksčiausiai comenzaron a formarse miestiechos altoštuomenés pavardés, más tarde los adquirieron mediurinio y zemesnių capoksnių representantes. Los libros de actos de Joniškio, una pequeña ciudad establecida en el Norte de Lituania, sobreviviéronse sólo desde 1722 m. Sin embargo y estos datos testificaron claramente que no sólo la élitui perteneció a joniškiečiai (burmistrai, vaitas y pan.), sino que y las personas de las capas más bajas tenían hereditos personales. Menėtų ciudades de habitantes apellidos sexos nusistovamiento tęsėsi ir XVIII a. (Ragauskaitė 2008: 36). En 16281629 llegaron a Kėdainiusė personas de origen escocés ya tenían pavardes, pero sobre sus heredimientos antroponimientos transmisikim (fiksavimas o nofiksavimas) en los manuscritos de la ciudad variavo. Esto lėmė homodo y todos obligatorios sistema de įnominamiento ausencia, de ese tiempo cuštadores turitada rašto tradición e kt. Sin embargo, se estableció que XVIIXVIII a. dominan įvardijimai, claramente testificantes kėdainiečių škotų hereldimų asmenvardžių (pavardžių) funcionavimą Kėdainių en fuentes históricas de la ciudad. Latynintos, pavardės – skirtinguose magistrato bylų įrašuose jos galėjo būti įvairiai modifikuotos. Taip susidarė kėdainiečių škotų (vyrų) pavardžių grafinių variantų slavintos y de esta nacionalidad personas (Ragauskaitė 2007: 6364; 2016: 5657). Desde el XVII a. tercer decenio de finales en Kėdainius atikėlusių vokečių pavardės estaban ya susiformvusios, sin embargo sus modelos de inscripción en fuentes de historia no habían nusistovėję. Especialmente esto obviamente, cuando greta redašir las mismas šeimos nariai (vyras ir žmona) ir kt. Pasitaikė, kad moters vardas ir mergautinė pavardė buvo praleidžiami. Kai kada magistrato bylose nurodoma tik bendra ALMA RAGAUSKAITĖ 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII besibylinėjančių sutuoktinių pavardė. Šiamini tuvo influencia en el contexto de los libros de actos tirtos y de las grabaciones. En un documento mencionado persona (ieškovas, demandado o etc.) en otro protocolo del litigio del caso podía ser zapavardes sonambėjo neįbastai, por lo que en rašytas trumpiau, paprasčiau arba tiesiog kitaip. Tai, matyt, susiję ir su gyvąja kalba, ir su neoficialiu miestiečių apibūdinimu. Raštininkams šių kitataučių documentos de historia зафиксирована kėdainiečių germaniškų apellidos variantes de inscripción. Este fenómeno fue diversaalypis y nenuoseklus (Ragauskaitė 2016a: 111128). Como se ve, Kėdainiuose vivieron diferentes grupos etninės (škotai, vokiečiai y kt.) tenían peculiares sistemas de įvardijimo de personas, pavardžių fixación, susidarimo y kt. peculiaridades, por lo que continuase continuando XVIIXVIII a. kėdainiečių istorinės antroponimijos tyrimas. El objetivo de este artículo discutir Kėdainių lokalinės bendruomenės (lietuvių, lenkų) apellidos inscripción polinkius XVII−XVIII a., presentar detalesnę miestiečių skirtingų sluoksnių apellidos formavimosi analizę. Además, kėdainiečių pavardžių susformación chronologiją aún será pretendido comparar con Lituania grandes ciudades de (XVIXVIII a. Kauno, XVIXVII a. Vilniaus) habitantes susformación resultados de investigaciones. Matériaga al artículo principalmente recopilada de 24-ios Kėdainių aktų knygų, escritos latynų y polkų lenguas. Es uno de los más valiosos kėdainiečių istorinės antroponimía fuentes (Ragauskaitė 2008: 29; 2014a: 323). XVII a. paskulų tiniojo dešimtmečio įrašų esama 1690–1775 m. magistrato knygoje. Didžiąją dalį aktų knygų sudaro miestiečių turto pripažinimo, užrašymo, įkeitimo, skodocumentos, decisiones judiciales y magistrato sesiones protocolas. Magistrato sesiones o posedencias y prosecutiones los libros de protocolos del tribunal sobreviviusios desde 1759 m. Los protocolos Kalbamieji son 17591763 m., 17671773 m., 17771792 m. (Tyla 2000: 65; KDN 27). Los libros de Tiriamos abarcan el período XVIIXIX iniciales (16231806 m.1, 16901775 m., 17041720 m., 17211725 m., 17321740 m., 17321743 m., 17441750 m., 17501761 m., 17501766 m., 17531757 m., 17561758 m., 17621763 m., 17631770 m., 17671770 m., 17711773 m., 17771777 m., 17821779 m., 17561780 m., 17791782 m., 17821792 m., 17911791 m., 17911898 m., 1774171772 m.) Los libros de Tiramo también se encuentran en la lista de libros de Tiramo. Estos documentos de alcance varía. Bene la mayor voluminación es 17561758 m. libro, que la constituye 627 hojas, y la menor voluminación 84 hojas libro, cuyos registros incluyen 17321740 m. Cuentan por lo menos 17 estos libros por los que se escribieron (Tyla 2000: 7375). Se alega, que ciudades de actos libros ordenkę raštininkai tenían constituídos de diversos actos formulas conjuntos, con los que y guiudabanose inscribiendo diversas personas, 1 De hecho esto es no 16231806 m. magistrato libro, como indica en la historia del estado de Lituania, pero a uno conjunto inscrísti paros cientos de años por separado documentos. Artículos Articles 57 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje los litigios de los litigios y etc. (Jablonskis 1979: 222). Esterviéndose compensar XVII a. Kėdainių aktų knygų pirmosios pusės įrašų stygių, dar remiamasi otros surastasis documentais de la historia deste siglomecio. Tai 1604 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai, 1622 m. Kėdainių klebonijos činčo inventorius y kt., principalmente escribir en lenkų kalba. De mencionados fuentes de historia XVIIXVIII a. análisis de este artículo fue seleccionada sobre 2 500 (2 000 hombres y 500 mujeres) inserciones. Cantificar no sólo diferentes, sino también aperturantes de los mismos personas (yas antroponimų lyčių variantes). 1. APIE KDAINIEČI ETNIN IR RELIGIN SUDTĮ XVIIXVIII CENIUJA XVIIXVIII a. Kėdainiai fue multiiareligio y multinaciutis ciudad (Žirgulis 2005: 179; 2005b: 35). Queriendo pagivar comercio, amatus y activamente apoyando reformación, Kristupas Radvila procuró que Kėdainiuose asenturtų cuanto más de esta religión šalininkų (Tworek 1966: 193; Žirgulis 2005a: 226). En ese momento Kėdainių ciudad más frecuentemente vivía Lituanos, lenkų, škotų, vokiečių, žydų (también vé Šinkūnas 1928: 21, 36; KDN 18; Žirgulis 2005: 179). En esta ciudad fueron establecidos católicos, evangélicos reformatos, evangélicos luteranos, judíos y algo de stačiatikios (Šinkūnas: 2122; KDN 18; Žirgulis 2005: 234179; 2005a: 225247; 2006: 1928235). Se cree que alrededor de 1624 m. Kėdainiuose la actividad económica comenzaron los judíos, y 1629 m. fueron invitados vokiečiai evangelikai luuteronai (Žirgulis 2005a: 227). Se alega que Kristupas Radvila mantuvo vínculos con Elbingo reformatų iglesia, a la cual pertenecía y escottai. Aunque no se sabe si ellos fueron oficialmente invitados, sin embargo alrededor de 16281629 m. Kėdainiuose apareció y escocota reformatai (Žirgulis 2002: 236). Durante 15901795 m. (a lo largo de todo el período municipivaldos de la ciudad) de diversos documentos de la ciudad (así también de los investigados XVIIXVIII a. Kėdainių aktų knygų) fueron recopiladas pavardės de funcionarios magistratos (Tyla 2000: 225 7375). Apareció que de los 225 funcionarios de la ciudad durante el período referenciado incluso 72,9 % de tales altos cargos ocupantes eran residentes locales lituanos y polacos (Žirgulis 2002: 25). XVIIXVIII a. contexto Kėdainių stačiatikiai straipsnyje también llamados rusėnais. Es un concepto más amplio, reflejando la entonces estrictamente no definida a estas personas la nautinę savimonę (Ragauskas 2002: 284). Nedidelė stačiatikių bendruomenė Kėdainiuose factiškai comenzó kurtis en XVII a mediados. cuando Jonušas Radvila vedė moldavų princesę Mariją Lupul. M. 1652 Sobre su honra fue construida Šv. Andriejos cerkvė y fundado monasterio junto a Knypavos aikštės (Пашкевичъ 1908: 1718; Laukaitytė 2001: 33; Žirgulis 2002a: 137). En este monasterolyne vivía de Vilniaus Šv. Dvasiis monasterolyno Jonušo Ravilos invitar keli monólogos. Sí ALMA RAGAUSKAITĖ 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. antrojoje pusėje prie cerkvės ir vienuolyno įsikūrė nedidelė tikinčiųjų comunidad. 1666 m. Kėdainių inventoriue menciona stačiatikių monasterolyn […] Monostyr Ruski KI3 6v (žr. 1 figura.). Se cree que Jonušas Radvila invitó a Kėdainius llegar y kurtis rusėnų miestiečių (amatininkų, prekybininkų y kt.) de Polocko (Пашкевичъ 1908: 21). 1656 m. murė kunigaikštis Jonušas Radvila, y 1660 m. Slucke Kėdainių stačiatikių globėja Marija Radvilienė (Пашкевичъ 1908: 23). En la segunda mitad del siglo XVII. los habitantes de esta parroquia ya venęs monje, skundėsi dėl finansinių sunkumų. 1661 m. Kėdainių stačiatikių vienuolyne gyfuentes de historia nombrado como Feofanъ Eliachevichъ, apelóse en nuevo Kėdainiai savininką Boguslavą Radvilą, pidiendo apoyar el monasterolyną. Esteam monasteryn entonces dirigía persona, inscrito como Nikanorъ Lenkevichъ. O 1666 m. en los tribunales representó Vilniaus Šv. Dvasios monasterolyno dvasiškis, mencionado como Daniilъ Дорофеевичъ (Пашкевичъ 1908: 23, 25, 29). m. 1682 rusėnų Kėdainiuose tanto redujo, que vivían sólo dos monjos. Nauja Kėdainių savininkė Karolina Liudvika desde 1687 m. rėmė stačiatikių cervę y a la ciudad atvyko algo de tikinčiųjų. Sin embargo alrededor 1704 m. en la ciudad aparece jesuitas (Пашкевичъ 1908: 27). Llegados los jesuitas, comenzó la orčiatikios y protestantes persecución. La mayoría de ellos simplemente dejaron la ciudad. Vėlesnėje 17501766 m. Kėdainių magistrato libro en menciona aún ejecutante cerkvė: 1761 Xiądz Nikanor Liniewicz Zakonu [...] Bazilianow Rytus Graeci Rezidencyi Kieydanskiey oswiadczył się w Kancellaryi Magdeburyi [...] Iz plac pusty swoim Sumptem nabyty na Ulicy Iaswonskiey leżący bokiem do Funduszowego Placu Cerkwi2 [...] KAK10 37. 1718 m., 1771 m. el monastery sufrió del incendio, 1798 m. los monjos regresaron a Vilniaus Šv. Dvasios monasterolyną, neliko stačiatikių bendruomenės, por lo que el monastery fue cerrado, y m. zacaryta ir cerkvė (Пашкевичъ 1820: 3031; Laukaitytė 2001: 33; Žirgulis 2002a: 137138). Así XVIIXVIII a. rusėnų comunidadė era tarsi specifinis svetimkūnis Kėdainių mieste. Debido a estas circunstancias históricas estas miniatiūrines comunidades, no tuviéronse mayor influencia Kėdainių públjame vida, pavardžių tuose. Por lo tanto como sólo investigamu sources formavimosi reiškinys nebuvo atspindėtas XVII–XVIII a. istorijos dokumenrepresentativus de otros kėdainiečių etninių grupių (lietuvių, lenkų) pasmžių susformación y será abartado. 2 Todos los anthroponimas presentados en el artículo son metricuados. Ante cada ellos señalarse años, mediante los cuales personalóndid se ha fijado, abreviatura de fuente de historia y lapo (puslapio) numberis. Straipsniai / Articles 59 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje 2. KDAINIEČI (LIETUVI, LENK) ASMENVARDŽI PRINCIPO SELECKOS El Consejo de Administración y de Gobierno de la Unión Europea El origen de un antroponimo histórico no siempre indica la nacionalidad de su za 2000: 18–45; Górny 2004: 18–27; Kowalik-Kaleta 2007: 25–56; Lipowski 2008: 24; Zinkevičius 2009: 12–50; Mytnik 2010: 14–55; Sarnowska-Giefing portador (Bre2011: 1433; Sudakiewicz 2011: 1844; Woliński 2011: 1434; Kucińska 2015: 3340; Ragauskaitė 2016: 115). Eso y no se busca en este estudio. XVIIXVIII a. kėdainiečių (lietuvių, lenkų) intournijimų fue зафиксирована в упомянутых Kėdainių istorijos документах (magistrato протоколах) e kt. los criterios de exclusión de miestiechos nombres personales ya está escrito (Ragauskaitė 1999: 146; 2000: 94; 2003: 82; 2004: 8–9; 2005: 18–23; 2006: 81–82; 2014: 9; 2015: 59– 2016: 61; 4849; 2016a: 115116; Рагаускайте 2016: 214). Kėdainių lokalinės bendruomenės miembros (litauviai, polkai) en las fuentes investigamuestas señalarodomas le. mieszczanin, obywatel, pvz. : 1622 micanie [...] Filip BowoynowicČI 3, 1622 micanie Maciey GirniusČI 3, 1624 Vrban Jomantyszkis Miecanin KI2 13, 1624 Miezczanin Kieydanski Adam Juchnowic KI2 10v, 1622 Miecanie [...] Mikołaj Kalinski KKI 3, 1622 Miecanie [...] Toma Katinikis KKI 3, 22 [...] 1622 Miecanie Pi Klimowic Klimowic 16Cotr 3, 1624 Miecie 1624 Miecie 1624 Miecanin Kotchlarowski Kiełowiński KI2 10v, 1624 Mieczanowic Micanin Adam KI2 13, 1622 Miecanie I I Iolai 2ČIIv, 1622 Miecanie [...] Mikołanie Mikołaszkowski 2, 1622 Miecanin Kie, 1622 Miecanin Abramowicz, 1622 Miecanin Stana, 1622 Mieci 1622 Miecan Adam KI, 1622 Mieca, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1624 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1622 Miecany KI, 1624 Miecany KI 1720 Jan Bałądziewicz Obywatel Miasta Kieydanskiego KAK3 98, 1761 Uczciwy Ierzy Chodasewicz Ob(ywatel) Kieyd(anski) KAK10 1770 61, Macieia Grygaluna Obywatela Kieydanskiego gen. KAK15 110, 1765 z uczciwem Szymonem Ilewiczem obyw(atelem) Kieydan(skim) [...] abl. KAK10 139, 1770 Stanislawa Jankowskiego Obywatela Kieydanskiego gen. KAK15 110, 1770 Pan Jan Łukaszewicz tudziesz Marcin Jackiewicz Obywatele Kieydanski KAK15 100, 1762 Stanisława Matulonia Obyw(atela) Kieydanwego(skiego) gen. KAK10 70, 1722 Utsi Jana Mingayły obywatela Kieydanskiego gen. KAK294 1777v, Symona Rudzianskie Mieszczanina Kydiego KAK18 26, 1798 Jerzy Stankiewicz Obyw(atel) Kieydan(ski) KAK23 103, 1766 Uczciwemu Janowi Szumskiemu Obywatelowi Kieydan(skiemu) data. KAK10 102, 1762 Pan Sy3 Los documentos Historijos mon Witkowski Ob(ywatel) Kieyd(anski) KAK10 64, 1770 […] Marcin Ziemkiewicz Obywatele Kieydanscy KAK15 99 ir t. t. зафиксирующие abreviatūras llenadas. Prierašas indicado en skliaustos. Pertenciendo personajes, se esfuerza preservar originales, manuscritos fijosot lytis. ALMA RAGAUSKAITĖ 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Dalis kėdainiečių identificar según diversos altos altos deberes (tarėjai, burmistrai, magistrato miembros, iždininkai y etc.) nusakančias referodas, ej. : Sław(etn)y Bartłomiey Bacianowski Ławnik M(iasta) K(ieydanskiego) KAK24 1794 3, 1795 Jan Bortkiewic Radny Magistratu Miasta Kieydan(skiego) KAK24 17v, 1779 Szlachetn(ego) Pana Jerzego Dombrowkiego Radcy Maydeburyi Kieydankiey gen. BKSS 1, 1758 Adamem Gradowskim Burmistrzem Magdeburyi Kieydanskiey abl. 170AK7 606, 1714 Stephana Jamonta Ławnika Kieydan(skiego) gen. KAK3 38,4 Stephan Kozłowski Rayca Miasta Kieydanskiego KAK3 3v, 1770 P(ana) Michała Kwerowicza Lantwoyta Miasta Kieydan(skiego) gen. KAK15 101,4 Daniel Pacewiczawnik KAK Ł3 13, 1767 Podskarbich obebrali [...] P(ana) Jana Skirgayły [...] gen KAK171514, 1767 SAKetn(ego) Macieja Tomkiewicz Panaa KAK1715 31. Algunos kėdainiečių inscripciones notada referencia lo. decemvir. Kėdainių magistrato la conexión con la comunidad de la ciudad era bastante fuerte, por lo que en las sentencias del magistrado participudavo decemvirai, cechų representantes. Ellos eranados y confirmados magistrate. Kėdainių magistrato de control de actividades fue compuesto de la miestiečias comunidad de los representantes electos el llamado Tertio ordo communitatis, o decemviratas (Tyla 2000: 65, 68). Ellos controlaban las prescripciones adoptadas por el magistrado, decisiones, recaudados ingresos y gastos, eran responsables de la preparación militar de la ciudad Kėdainiai (Tyla 2000: bendruomenės atstovų įvardijimų užfiksuota ir XVII–XVIII a. šaltiniuose, pvz.: 6476). Estos localalinas de ciudad 1666 Kazimierz Augiewicz Decemwir KI3 7v, 1666 Dawid Jan Macaytis Decemwir KI3 12, 1666 Stefan Mackiewicz Decemwir KI3 3, 1666 Stanisław Palecki Decemwir KI3 16v, 1666 Jan Wysocki Decemwir KI3 14v; 1766 Panowie Diciemwirowy To iest [...] Pan Ian Bacinowski [...] Pan Jozef Iankowski KAK10 89, 1759 Sławetny [...] Pan Kazimierz Jasułowicz Decemwir KAK10 1 y kt. Nemažai XVIII a. kėdainiečių pažymėti amatininkus, pirklius nusakančiomis nuorodami, np.: 1762 Sław(etny) P(an) Symon Augutowicz Cechmistrz SzeKowalskiego z uczciwym Stefanem Romanowiczem wiecki KAK10 81, 1795 Szlachetnemu Janowi Dąmbrowſkiemu kupcowi y Obywatelowi Kieydan(skiemu) dat. KAK24 16, 1765 Uczciwego Adama Januſzkiewicza Maystra Maystrem Kunsztu Gancarskiego KAK10 137, 1762 Emelianowi Iuszkiewiczowi Maystrowi Kunsztu Szews(kiego) Obyw(atelowi) Miasta Kieyd(anskiego) dat. KAK10 78, 1767 Jan Kardaszewicz Cechmistrz [...] Garbarskiego KAK15 6, 1794 Tomasz Macianski Starszy Tkacki KAK24 1768 Utsciwego Tomaſza Michałowskiego maystra Kunſztu Szewskiego gen. KAK15 46, 1764 Uczciwy Szymon Rymszewicz Mayster Zarembacki KAK10 89, 1767 […] Stefan Symanowicz Maystrowie Kunſztu Tokarskiego KAK15 30, 1767 Utsciwy Jozef 142, Stankiewic Mayster Kunsztu Ciesielskiego KAK15 13, 1768 Panu Antoniemu Szachniewiczowi Cechmistrzowi Szewieckiemu dat. KAK15 43, 1769 Iozefa Szyszkiewicza Maystra Kunsztu Mularskiego gen. KAK15 61. Artículos Articles 61 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Según indicados principios de identificación fueron seleccionados XVIIXVIII a. Kėdainių ciudad de habitantes locales cristianos (lietuvių, lenkų) envardijimas. Tokį condigišką desglosamiento determinó los objetivos de este artículo, Kėdainių historia fuentes informatividad y kėdainiečių bendruomenės etninės sudėties investigaciones. 3. KDAINIEČI (LIETUVI, LENK) PAVARDŽI SUSIDARYMO POLINKIAI XVII XVIII CÉNTURE El investigador de la antroponimía histórica, teniendo el objetivo concreto de análisis, aplica la seleccionada metodiká de investigación (Citko 2001: 1145; Skowronek 2001: 13-32; Szulowska 2004: 1525; AP IIII; Kowalik-Kaleta, Dacewicz, Raszewska-Żurek 2007: 2740; Wolnicz-Pawłowska 2010: 269278; SNMP 10). Estudiando pañales formavimosi procesoá, requeridos documentos de historia, que abarcan ilgesnį período, en los cuales sería redactado de esos mismos familias miembros o incluso varias de sus generaciones. Panagrinėjus tales anotaciones, se puede aclararkinti, si estos įvardijimientos personales son adquiridé más importantes vardžio paveldimumas bei priklausymas vienos šeimos nariams liudija jį virtus pavarde (Dubisz 1956: 97–107; Bubak 1986: 217; Maciejauskienė 1991: 51; pavorzijas cualidades. Personas Como sóloJaracz 2001: 496; Ragauskaitė 2001: 125; 2005: 75; 2008: 2933; 5760; 2016a: 113116; Rudnicka-Fira 2004: 15; Pihan-Kijasowa 2011: 7576; Pasterska 2013: 1114; 2016: 179185). XVIIXVIII a. Kėdainiai es uno de pocas ciudades privadas de Lituania, al que m. 15 de abril de 1590 d. el rey Sigmanto Vazos privilegia concedidas derechos de Magdeburgo, turėjęs conservado y puoselėto multiacultūrines tradiciones, habiendo sido Kiškų, y pasí con interrupto Radų giminės BiržųDubingių šakos representantesų miestas (Tyla 2000: 66). La mayor parte XVII a. Kėdainių magistrato libros de es sudorusi. Como precisamente estos primeros registros serían importante parte de la material histórica antroponiminés (Žirgulis 2002: 24; 2005a: 229). Sólo la serie de libros de actos de las instituciones municipal de la ciudad de Kaunas perdurada desde XVI a. tercerio decenmecio. Otros ciudades de Lituania de este carácter originales fuentes son perdurados desde XVII a. (Kiaupa 2000: 69; 2010: 24). Así debido a estas objetiviones extralingvistines razones Kėdainių miestiečių primeros pavardžių radimosi cronología basada a muy falta temprivųjų XVI a. registros. Kituas a. XVI fuentes de la historia (pavy example, XVI a. Kauno aktos libros) sólo itin sporadiamente pasatiko uno otro kėdainiečių de la misma familia miembros apuntamiento, ej.: 1559 Bartholomeus Nauniskis Kyedaynensis conservat in vigore ux testamentumoris suae demortuę KNAK 1562 honesta Ursula, quondam Simonis Birutiskis, nunc vero Baltromei Nauniskis ALMA RAGAUSKAITĖ 68 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII susidaré antes que valstiečių, pero más tarde que bajorų. Lastarųjų pavardžių, como afirmama, ya habita XV a., despues sus intensamente formvosi XVI a. y posteriormente. Los apellidos valtieños esporadiamente comenzaron a encontrarse sólo en la XVI a. misma final, posteriormente muy rapčiai formvosi XVII a. y acabé formarse XVIII a. (Maciejauskienė 1991: 112). Estatuto de Lituania, Lituania y Polonia de los estados seimų constituciones guardó sólo bajoriškas pavardes. Bajorans ellos defendieron sus pavardes, para que ellas noapropiaran y noškraipytų otras personas. Ellos tenían particularmente grandes propiedad patrimonial, por lo que les era actualu tener vienodą, heredimą pavardę, cuidarintis su familia, giminės genealogija. Miestiečiai turtinės en cuanto a la situación era menqueses que bajorai. Jü s apellés statusú generalmente afianzabaos concreto de la ciudad documentos. Miestiečiai no tenía derechos civiles incluso hasta 1791 m. mayo 3 d. constituciones. Esta constitución fue un noeilario acontecimiento en la historia de ciudades, porque nuevas leyes creó la universal derecho de ciudades (Glemža 1998: 43−69; 2000: 211−214). Esto sólo muestra que bajoros luomui tener pastovią, heredimą pavardę favorankias circunstancias históricas fue susiklosčiusios significativamente antes. Presentados tejemanas sobre XVII−XVIII a. Kėdainių miestiečių pavardžių susformación así raidos apildo hasta šiol realizadostus procesos de formavimosi pavardžių de habitantes de otras ciudades (Vilniaus, Kauno, Joniškio). Como ya discutido, XVII a. 63v antrojoje pusėje todos los miembros de la comunidad local de kėdainiečių ya tenían apellidos. Pero esto no significa que en ese momento ellas ya estuvieran definitivamente asentadas. Tom principalmente tuvo influencia lo que los Lituanos heredimi personales fueron inscribiomi en nelietuviškuos textos y a menudo kitataučių raštininkų. XVII−XVIII a. comienzos kėdainiečių lietuvių nombres personales fueron lenkinados, taigi aparecida apellė en distintos magistrato libroas inscripšuos pudo ser variovamente modificada. Por lo tanto sería necesario seguir discutiendo consistentemente kėdainiečių apellidos estabilavimosi fenominius (apellidos lichos varijavimą y kt.). 4. IŠVADOS 1. Ištyrus Kėdainių XVII−XVIII a. registros de documentos de historia, se estableció que en todas las locales miestieñas comunidades grupadas pavardés susidaré diferente tiempo. 2. En la primera mitad del siglo XVII una posición más alta en la sociedad ocupantes kėdainiečiai (litauvos, polacos) inscribir con heredimais nombres personales. Antrojoje este medio siglo en la ciudadecias luomo mediurío y humemesíos estratnių personas adquiren heredimus antroponimus. Desde esencialmente el siglo XVII. la segunda parte de los registros Kėdainių miestiečių luomo miembros tienen apelles. Lería radosi sólo kėdainiečių žemutinių sluoksnių (tarnų, samdinių y kt.) pavardes. a. XVIII. libros de actos de la ciudad todos kėdainiečiai zafixiar con parámetros. Straipsniai / Articles 69 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje 3. Las comunidades localinas de las grandes ciudades de Lituania (Kauno, Vilniaus) ya a. XVI en la primera parte formábanse elito pavardés, y XVII a. en la segunda parte adquirieron pavardes estos ciudades representantes de las capas mediurías. a. XVIII noabejotinai todos kauniečiai, vilniečiai, kėdainiečiai inscribir con pavardėmis. PRIEDAS 1 PAV. 1666 m. fragmento desde 1666 m. Kėdainių inventoriaus (l. 6v) ALMA RAGAUSKAITĖ 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ŠALTINIAI4 Kauno 15551564 m. actos libro. Biblioteca de la Universidad de Vilnia Rankraščių skyrius (toliau VUBRS). F. 7. B. 13843. (KNAK). Kėdainių 1604 m. inventorius. VUBRS. F. 4. A1723. La Comisión considera que las medidas adoptadas por el Estado miembro no constituyen ayuda estatal en el sentido del artículo 107, apartado 1, del Tratado. B. 34308a. (KI1) Kėdainių 1622 m. klebonijos činčo inventorius. VUBRS. F. 4. A207. B. 16292. (KKI). Kėdainių aktų 16231806 m. libro. Archivo de historia estatal de Lituania (toliau LVIA). F. SA. B. 15360. (KAK1) Kėdainių 1624 m. inventorio [Inwentarz spisanÿ ÿmyenia Kyeydanskiego [...]]. VUBRS. F. 4. A1724. B. 34308b. El Consejo de Administración y el Consejo de Administración (KI2) Kėdainių 1666 m. inventorius [Inwentarz miasta Kieydanskiego 1666]. VUBRS. F. 4. A215. B. 16891. (KI3) [Regestr Liquidatiey długow Miasta Kieydanskiego. 167... ]. VUBRS. F. 4. A216. B. 17021. (RLDMK) Kėdainių aktų 16901775 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15357. (KAK2) Kėdainių aktų 17041720 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15358. (KAK3) Kėdainių aktų 17211725 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15359. (KAK4) Kėdainių aktų 17321740 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15361. (KAK5) Kėdainių aktų 17321743 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15362. (KAK6) Kėdainių aktų 17441750 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15363. (KAK7) Kėdainių aktų 17501752 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15364. (KAK8 ) Kėdainių aktų 1750–1761 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15367. (KAK9) Kėdainių aktų 17501766 m. libroga. LVIA. F. SA. B. 15368. (KAK10) Kėdainių aktų 17531755 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15365. (KAK11) Kėdainių aktų 17561758 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15366. (KAK12) Kėdainių aktų 17621763 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15369. (KAK13) Kėdainių aktų 1763–1770 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15370. (KAK14) Kėdainių aktų 1767–1770 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15371. (KAK15) Kėdainių aktų 1771–1773 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15372. (KAK16) Kėdainių aktų 17741777 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15373. (KAK 417) La lista de fuentes Historías compilado según cronología. Artículos Articles 71 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Kėdainių aktų 17771779 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15374. (KAK18) Kėdainių aktų 17771780 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15375. (KAK19) [Byla debido Kėdainių suolininko sumušimo. 1779]. VUBRS. F. 4. A224. La Comisión considera que las medidas adoptadas por el Estado miembro no constituyen ayuda estatal en el sentido del artículo 107, apartado 1, del Tratado. B. 17667, 17669, 17670, 17671, 17674. El Consejo de Administración de la Comisión de las Comunidades Europeas ha aprobado el Reglamento (CE) n.o 17671. (BKSS) Kėdainių aktų 17791782 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15376. (KA20) Kėdainių aktų 17821791 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15377. (KAK21) Kėdainių aktų 17831792 m. libroga. LVIA. F. SA. B. 15378. (KAK22) Kėdainių aktų 17911806 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15379. (KAK23) Kėdainių aktų 17941798 m. libro. LVIA. F. SA. B. 15380. (KAK24) LITERATŪRA AP I – Antroponimia Polski od XVI do końca XVIII wieku: wybór artykulów haslowych oraz wykazy nazwisk wraz z chronologią i geografią 1. A–G, red. Aleksandra Cieślikowa. Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN, 2007. AP II – Antroponimia Polski od XVI do końca XVIII wieku: wybór artykulów haslowych oraz wykazy nazwisk wraz z chronologią i geografią 2. H–Mą, red. Aleksandra Cieślikowa, Katarzyna Skowronek. Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN, 2009. AP III – Antroponimia Polski od XVI do końca XVIII wieku: wybór artykulów haslowych oraz wykazy nazwisk wraz z chronologią i geografią 3. Mc–Pl, red. Aleksandra Cieślikowa, Katarzyna Skowronek. Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN, 2011. Breza Edward 2000: Nazwiska Pomorzan. Pochodzenie i zmiany. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego. Bubak Józef 1986: Proces kształtowania się polskiego nazwiska mieszczańskiego i chłopskiego. Kraków: Nakładem Uniwersytetu Jagiellońskiego. Citko Lilia 2001: Nazewnictwo osobowe północnego Podlasia w XVI w. Białystok: Instytut Filologii Polskiej Uniwersytetu w Białymstoku. Dubisz Stanisław 1956: O „nobilitacji“ nazwisk mieszczańskich na Mazowszu w XVII i XVIII wieku. – Prace Filologiczne 32, 97–107. Rudnicka-Fira Elżbieta 2004: Antroponimia Krakowa od XVI do XVIII wieku. Proces kształtowania się nazwiska. Katowice: Wydawnictwo Uniwersytetu Śląskiego. Sarnowska-Giefing Irena 2011: Słownik nazwisk mieszkańców Poznania XVI− XVIII wieku. Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM. ALMA RAGAUSKAITĖ 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Glemža Liudas 1998: Kaunas miestiečių sąjūdyje (1789−1791). − Kauno istorijos metraštis 1. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 43−69. Glemža Liudas 2000: Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai. − Kauno istorijos metraštis 2. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 158−163. Górny Halszka 2004: Nazwiska mieszkańcow wybranych miejscowości dawnej ziemi sanockiej w świetle interferencji etniczno-językowej (XV–XIX w.). Rzeszów: Wydawnictwo Uniwersytetu Rzeszowskiego. Jablonskis Konstantinas 1979: Istorija ir jos šaltiniai. Vilnius: Mokslas. Jaracz Małgorzata 2001: Nazwiska mieszkańców Kalisza od XVI do XVIII wieku. Bydgoszcz: Wydawnictwo Akademii Bydgoskiej im. Kazimierza Wielkiego. Kowalik-Kaleta Zofia 2007: Historia nazwisk polskich na tle społecznym i obyczajowym (XII–XV wiek). Warszawa: Sławistyczny Óśrodek Wydawniczy. Kowalik-Kaleta Zofia, Dacewicz Leonarda, Raszewska-Żurek Beata 2007: Słownik najstarszych nazwisk polskich: pochodzenie językowe nazwisk omówionych w „Historii nazwisk polskich“ 1. Warszawa: Slawistyczny Ośrodek Wydawniczy. KDN – Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai 3: Kėdainiai, sud. Antanas Tyla. Par. Antanas Tyla, Romualdas Firkovičius, Darius Antanavičius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2002. Kiaupa Zigmantas 1991: Šiaulių gyventojų kaita ir pastovumas XVII−XVIII a. – Šiaulių miesto savivaldai 200. Respublikinės istorikų mokslinės konferencijos tezės. 1991 m. lapkritis. Šiauliai: Titnagas, 3−4. Kiaupa Zigmantas 2000: Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai. – Kultūrų sankirtos. Vilnius: Diemedis, 66–92. Kiaupa Zigmantas 2010: Kauno istorija 1: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 m. Vilnius: Versus aureus. Kucińska Małgorzata 2015: Nazwiska mieszkańcow dawnych powiatów mławskiego i szreńskiego równe nazwom zawodów (1660–1825). – Prace Językoznawcze 17(1), 33–40. Laukaitytė Regina 2001: Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918–1940 m.: kova dėl cerkvių. – Lituanistica 2(46), 15–53. Lipowski Jarosław 2008: Ewolucja nazwisk w południowej części Śląska Cieszyńskiego w czasach austriackich: analiza słowotwórczo-statystyczna i graficzna. Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego. Straipsniai / Articles 73 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas XIII−XVIII a. Vilnius: Mokslas. Mytnik Irena 2010: Antroponimia Wołynia w XVI–XVIII wieku. Warszawa: Uniwersytet Warszawski. Pasterska-Nowak Ewa 2013: Z problematyki kształtowania się polskich nazwisk. Model odmiejscowy na -ski w antroponimii poznańskiej XVII i XVIII wieku. – Kwartalnik Językoznawczy 3, 11–23. Pasterska-Nowak Ewa 2015: Odapelatywna antroponimia mieszczan poznańskich na przykładzie rejestrów czopowego z XVII i XVIII wieku. – Słowiańszczyzna dawniej i dziś – język, literatura, kultura. Monografia ze studiów sławistycznych II, red. Agnieszka Kołodziej, Magdalena Bańka-Kowalczyk, Małgorzata Budzińska. Ceverný Kostelec: Nakladatelství Pavel Mervart, 179–185. Wolnicz-Pawłowska Ewa 2010: Czy istnieje polskie nazwisko mieszczańskie? – Miasto w perspektywie onomastyki i historii, red. Irena Sarnowska-Giefing, Magdalena Graf. Poznań: Poznańskie Towarzystwo Przyjaciół Nauk Redakcja Wydawnictw. Kijasowa-Pihan Alicja 2011: Nazwiska mieszczan wiłenskich (XVI–XVIII wiek). Zarys problematyki. – Poznańskie Spotkania Językoznawcze 22, 75–86. Ragauskaitė Alma 1999: XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 145−158. Ragauskaitė Alma 2000: XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 43, 93−110. Ragauskaitė Alma 2001: Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI−XVIII a. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 45, 123−143. Ragauskaitė Alma 2001a: Kauno miestiečių pavardžių formavimosi tendencijos XVI−XVIII amžiuje. – Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika. Vilnius, 2001 m. lapkričio 9 d. Vilnius: Vilniaus universiteto Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedra, 40−41. Ragauskaitė Alma 2002: XVII−XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 47, 31−40. Ragauskaitė Alma 2003: XVI−XVIII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba. – Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rākstu krājums 7, Liepāja: Liepājas pedagoģijas akademija, 82−92. Ragauskaitė Alma 2004: XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. – Istoriniai tekstai ir vietos kultūra. Šiauliai, Ryga: Lucilijus, 8–18. ALMA RAGAUSKAITĖ 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Ragauskaitė Alma 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Ragauskaitė Alma 2006: Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir prievardžiai XVI a. Kauno aktų knygose. – Baltu filoloģija 15(1/2), 81−94. Ragauskaitė Alma 2007: Scottish Personal Names in the Act Books of the City of Kėdainiai in the Seventeenth and Eighteenth Centuries. − Tarptautinė Aleksandro Vanago konferencija „Vardas kalboje, istorijoje ir savimonėje“. 2007 m. spalio 24–26 d. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 63–64. Ragauskaitė Alma 2008: Tendencies in the Evolution of Hereditary Surnames of Townspeople in Lithuania from the Sixteenth to Eighteenth Centuries. – Zunamen / Surnames 3, 29–37. Ragauskaitė Alma 2009: Kada susidarė kauniečių pavardės? – Kalba ir žmonės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 226–232. Ragauskaitė Alma 2014: Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Kauno istorijos metraštis 14. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus, 7–17. Ragauskaitė Alma 2014a: Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843). – Archivum Lithuanicum 16, 323–340. Ragauskaitė Alma 2015: Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Acta Linguistica Lithuanica 73, 55–81. Ragauskaitė Alma 2016: Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 45–67. Ragauskaitė Alma 2016a: Germaniškos kilmės kėdainiečių antroponimai XVII– XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Baltu filoloģija 25(2), 111–128. Ragauskas Aivas 2002: Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antroje pusėje (1662– 1702 m.). Vilnius: Diemedis. Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014: Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 16, 295–322. Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014a: Jono vardas paveldimuose Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų sąrašo 1661–1795 m. sąrašo asmenvardžiuose. – Baltistica 49(2), 331–344. Straipsniai / Articles 75 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Sinkevičiūtė Daiva 2016: Lietuvių dvikamienių vardų trumpinių kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 18, 221–254. Skowronek Katarzyna 2001: Wspólczesne nazwisko polskie. Studium statystyczno-kognitywne. Kraków: Instytut Jęzka Polskiego PAN. SNMP – Słownik nazwisk mieszkańcow Poznania XVI–XVIII wieku 1. A–F. Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM, 2011. Sudakiewicz Lidia Bożena 2011: Słownik nazwisk mieszkańców Ziemi Zlotowskiej 1. Koszalin: Wydawnictwo Politechniki Koszalińskiej. Szulowska Wanda 2004: Dawna antroponimia Mazowsza (XV–XVII w.). Olsztyn: UW-M. Šinkūnas Peliksas 1928: Kėdainių miesto istorija. Kaunas: „Spindulio“ B-vės spaustuvė. Tyla Antanas 2000: Decemviratas arba Tertio ordo communitatis Kėdainių savivaldoje. – Lietuvos istorijos metraštis 1999. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 64–76. Tworek Stanisław 1966: Z dziejów kalwinizmu w Wielkim Księstwie Litewskim w XVIII w. – Annales Universitatis Mariae Curie-Skłodowska 21(8), 193–202. Woliński Marek 2011: Indeks nazwisk i przydomków do „Źródeł dziejowych“ i innych prac genealogicznych. Warszawa: Wydawnictwo Kastor. Zinkevičius Zigmas 1973: Kaip vadinosi vilniečiai? − Mokslas ir gyvenimas 4, 17−19. Zinkevičius Zigmas 1974: Vilniaus gyventojų vardai XVII a. pradžioje. − Žodžiai ir žmonės. Vilnius: Mintis, 78−85. Zinkevičius Zigmas 1976: W sprawie kontaktów językowych litewsko-polskich w Wilnie w XVII wieku. − Acta Baltico-Slavica 9, 125−131. Zinkevičius Zigmas 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1977a: Iš lituanizmų Vilniaus XVII a. pradžios lenkiškuose rankraščiuose. − Žmonės ir kalba. Vilnius: Mokslas, 93−101. Zinkevičius Zigmas 1977b: Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje. − Baltistica. II priedas, 151−156. Zinkevičius Zigmas 2009: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ALMA RAGAUSKAITĖ 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Žirgulis Rimantas 2002: Škotų bendruomenė Kėdainiuose 1630–1750 m. – Lietuvos muziejų rinkiniai 1. Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus, 23–27. Žirgulis Rimantas 2002a: Three Hundred Years of Multiculturalism in Kėdainiai. – The Peoples of the Grand Duchy of Lithuania, ed. Grigorijus Potašenko. Vilnius: Aidai, 130–140. Žirgulis Rimantas 2005: Kėdainių žydų bendruomenė ir jos paveldas. – Žydų kultūros paveldas Lietuvoje, sud. Alfredas Jomantas. Vilnius: Savastis, 2005. Žirgulis Rimantas 2005a: The Scottish Community in Kėdainiai c. 1630 – c. 1750. – Scottish Communities Abroad in the Early Modern Period, ed. Alexia Grosjean and Steve Murdoch. Leiden–Boston: Brill, 225–247. Žirgulis Rimantas 2006: Kėdainiai Jewish Community and its heritage. – Jewish Cultural Heritage in Lithuania. Vilnius: Versus aureus, 234–245. Зинкявичюс Зигмас 1974: К вопросу о литовско-польских языковых контактах по данным антропонимии города Вильнюса начала XVII века. – Балто-славянские исследования. Москва: Наука, 136−143. Зинкявичюс Зигмас 1980: К истории литовских личных имен восточнославянского происхождения. − Балто-славянские этноязыковые контакты. Москва: Наука, 151−156. Пашкевичъ М. 1908: Кейдайны, бывшiй Кейдансkiй Преображенсkiй монастырь, Кейдансkая гимназiя и типографiя. Вильна: Русскiй Починъ. Рагаускайте Алма 2012: О литовско-польских языковых контактах по данным фамилий жителей города Кедайняй в XVII–XVIII веках. – Студii з ономастики та етимологii. 2011–2012. Киiв: Iнститут украiнськоi мови НАН Ucraini, 213221. Tendencies of Formation of Surnames among Kėdainiai Residents (Lithuanians, Poles) in the 17th18th Century SUMARY The article discusses the tendencies of formation of surnames of Kėdainiai residents in the 17th18th century with a focus on the personal names of Kėdainiai residents collected from 24 unique Kėdainiai registry books of the 17th18th century. Kėdainiai inventories of the 17th Artículos Articles / 77 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje century as well as other historical documents are also mentioned in the article as auxiliary historical documents. Around 2,500 cases of naming Kėdainiai residents (both anthroponyms of different people and various versions of their personal name forms) were collected from the abovementioned old city manuscripts. The analysis of these cases of of Kėdainiai (Lithuanians, naming made it clear that surnames originated in all the groups of the local community of city residents at different times. The surnames of the dominant and most influential residents of Kėdainiai were first to originate. In the first half of the 17th century the residents Poles) taking up a higher social position were recorded using hereditary personal names. En el segundo half of the century the individuals belonging to the middle and lower classes of the townspeople acquired uniform, common anthroponyms. The records of the second half of the 17th century show that the townspeople of Kėlater period, i.e. in the 18th century. Meanwhile, in dainiai had surnames. Apparently, it took longer for the surnames of the city’s lower social classes to form. The stabilization of the surnames of Kėdainiai residents occurred during a the case of local communities of large cities, such as Kaunas and Vilnius, the surnames of the city elite first originated in the first half of the 16th century. The residents of Kaunas, Vilnius and Kėdainiai already had surnames in the second half of the 17th century. The final formation of the surnames of Kaunas, Vilnius, Kėdainiai, Joniškis residents took place in the 18th century. Cuando comparando the chronology of the origin and final formation of surnames of the social classes of Lithuanian nobles and peasants and the time of formation of surnames of the townspeople, resultó que it took longer for the surnames of the townspeople to form compared to the nobility but they formed earlier than those of peasants. The available research of Lithuanian historical anthroponomy testifica that the phenomenon of formation of surnames of the nobility can already be observed in the 15th century; the process gained momentum in the 16th century and during a later period. The surnames of peasants gradually originated at the end of the 16th century only, gathered pace in the 17th century and finally formed in the 18th century. Įteikta 2017 m. augpjücio 10 d. ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]