Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje

Straipsniai / Articles 53 ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Wissenschaftlichen Forschungsrichtungen: historische anthroponimika, historische toponymika. KDAINIEČI (LIETUVI, LENK) PAVARDŽI FORMAMIOSI TENDENTIEN XVIIXVIII JÜHRE Tendencies of Formation of Surnames among Kėdainiai Residents (Lithuanians, Poles) in the 17th18th Century ANOTATIUM Aus XVIIXVIII a. 24-ių Kėdainių aktų knygų, 1604 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventorių, 1622 m. Kėdainių klebonijos činčo inventoriaus und anderer alter Stadtischen Manuskriptien Artikel analysise atrennt wurde über 2 500 kėdainiečių įvardijimų (zuzuählen nicht nur verschiedener Personen Antroponime, sondern auch verschiedenes deren Persönlichformen Varianten). Juos ausnagrinėjus, wurde ausgeschlossen wichtigere kėdainiečių (lietuvių, lenkų) paardžių formavimosi, zuschreibungs polinkiai XVIIXV a. Faktiisch XVII a. zwerogende Hälfte alle genannten ethnischen GruppenüIII kėdainiečiai hatte paardes, a lėčiau radosi nur unterischen Schlosnių (tarnų und kt.) Vertreter paardes. a. XVIII. weiter folgte ihr paßardischer Geschlechtern endliches nusistovierung. Diese Erkenntnisse noch verglichen mit den Ergebnissen der Bevölkerung größerer Städte Lithuanias (XVI−XVIII a. Kauno, XVIXVII a. Vilniaus). ESMINIAI WODŽIAI: Kėdainiai, XVIIXVIII amžiai, aktų buchgos, paurgschen formauensis. ANNOTATION Around 2,500 cases of naming (both the anthroponyms of different people and various versions of their personal name forms) were collected for the analysis from 24 Kėdainiai registry books of the 1718th century, Kėdainiai inventories of 1604, 1624 and 1666, Kėdainiai rectory land rent inventory of 1622 and other old city manuscripts. Their analysis led to the distinction of the major tendencies in the formation and spelling of surnames ALMA RAGAUSKAITĖ 54 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII designating Kėdainiai residents (Lithuanians, Poles) in the 17th18th century. In fact, in the second half of the 17th century all residents of Kėdainiai belonging to the abovementioned ethnic groups had surnames. It only took longer for the surnames of lower social classes KEYWORDS: Kėdainiai, 17th18th century, registry (servants, etc.) to originate. The forms of their surnames finally settled in the 18th century. The conclusions are compared with the findings of the research on residents in larger Lithuanian cities (16th–18th century Kaunas, 16th–17th century Vilnius). books, formation of surnames. 0. ĮVADAS Lietuvos miestiečių luomo pavardžių formavimosi procesas jau pradėtas tirti. Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1602−1615 m. santuokų ir 1611−1616 m. krikšto registracijos knygų asmenvardžius eingehend erforschte Zigmas Zinkevičius (Zinkevičius 1973: 17−19; 1974: 78−85; 1976: 125−131; 1977a: 93−101; 1977b: 151−156; Зинкявичюс 1974: 136−143; 1980: 151−156). Savo monografijoje Lietuvių antroponimika. Vilniaus litauischer Personennamen XVII a. Anfang, er akcentave, jog XVII a. Anfang […] sehr wichtig litauischer Paarsnamzien formavimosi Prozess zu kennen Periods. Daher ist notwendig sorgfältig auszusehen das damaliger Erbe Personennamen funktionavim in jenen Quellen, die geschrieben wurden am meisten betroffenen Polonisierungsprozess Gebieten zu der Zeit, als tassi Prozess begann 1977 oder intensivėjo (Zinkevičius 4).: Zum vorgesehenen Monographieabschnitt in Pavardžių formavimosi Prozess (min. veik., 64−65) autorius konstatavo, jog basierend bažnytních metrikų knihom nelegva genau zu bestimmen, welche Aufzeichnungen Vornamen anuomet schon waren nicht mehr laikini, gültigenden nur einer Karte, aber bestovūs, übertragen von Generation zu Generation, taigi welche die Funktion des Paardes erfüllten. Direkte Daten, die zeigten eingetragene Personen gegenseitige haushältige Abhängigkeit, aus denen man über den Vornamen vorübergehendkeit oder Beständigkeit entscheiden kann, vorkommt nur in einer anderen Eingabe (min. veik., 64). Obwohl weiter dennoch ausgesprochen wird der Gedanke, dass surnamees zu dieser Zeit schon gewiß hatten privilegieroter Menschenfamilien, die sich um ihre hochsta Kilme und Genealogie kümmerten (min. veik., 65). Zigmantas Kiaupa, stütztend sich 1662−1663 m. Šiaulių stadts Steuer žiniaraščiuose sowie 1636−1738 m. Šiaulių dvaro Gerichtsbuchge festgefestigte šiauliečių erwärtigungen, probierte zu beschreiben ihre Nachnamen formavimosi polinkius. Er kam zu dem Schluss, dass XVII. a. erster Hälfte schon beobachtet werden kann šiauliškių paardžių radimosi reiškinį (Kiaupa 1991: 3−4). Eino größten XVI−XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Städter Kauno Bevölkerungspersonen susdarung auschrieb dieses Artikels autorė. Zu diesem Zweck sie ernannte Monographien XVI−XVIII a. kauniečių persönlichwarzii kapitel Artikeln Articles 55 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Pavardžių formierungenis und einige Publikationen (Ragauskaitė 2001: 123−143; 2001a: 40−41; 2002: 31−40; 2005: 7596; 2009: 226232). Drei Jahrhunderte apnes Gewad imančių Kauno savivaldos institucijų dokumentų analizė leido pateikti pradiwegen miestiečių paardžių radimosi und erfolgiger ihrer Entwicklung (Ragauskaitė 2005: 7696). Es wurde festgestellt, dass frühestens sichdarete miestiečių elito pavardės. Bereits XVI. a. erster Hälfte hoch dasen Standes in der Gesellschaft besitzenden Orteinen Kauniečiai (litauvische, polkai, rusėnai) nach und nach erworben das Erbe persönvard. Namens zu dieser Zeit hatten auch Kaune lebende Mitglieder der wokiechs liuteronischen Gemeinde. Antrojoje dieses Jahrhundertmechs Hälfte und XVII a. ersten Hälfte Teil miestießer luomo mitturiger sowie unterniererischer Schlosnių Personen aufschreiben mit einodu, allgemeinem anthroponim. XVII. a. zweites Halbes Aufzeichnungen zeigen im Wesentlichen alle kauniečius schon turėjus paßnames. Matyt, lėčiau bildvosi Kauno marginalischen Schlosnių Vertreteren pawardes (Ragauskaitė 2001: 140). XVII−XVIII a. gewiko endliches kaunießer paßes genčių nusistovnung. dies Über bezeijo vielheit der Nachnamen Varien (Ragauskaitė 2002: 38; 2005: 9195). XVIXVII a. Vilniaus, XVIIXVIII a. Kėdainių, XVIII a. Joniškio Einwohnern paßdžių allgemeiei radimosi dėsningumai abblickgti, basierend mehr als 4 000 Personen eingefährdigungen, eingesammtet aus dieser Städte geschichte Dokumenten. Anksčiausiai begannen sich zu formen miestiečių aukštuomenės pavardės, später sie erworben mitturigen und schemesnių Schlosnių Vertreter. Joniškio Aktbücher des nichtkleinen Nordlitauens, der sich eingerichtet hatte, blieben nur seit 1722 erhalten. Allerdings und diese Daten bezeugten deutlich, dass nicht nur Personen der Stadt elitui gehörten joniškiečiai (burmistrai, vaitas und pan.), sondern und schemeslicher Schlosses persönlicher hatten Veredelungen. Menėtų Städten Bewohners Nachnamen geschichts nusistovnung tätėsi ir XVIII a. (Ragauskaitė 2008: 36). Über 16281629 m. in Kėdainius kamen zu Personen škotischen Ursprungs schon hatten Parnames, jedoch ihre Vereldungen antroponimų Übertikim (Fixsavimas oder Nefiksavimas) in Stadtmanuskripts unterschied. Das lėmė einheitliches und allen obligatorische Eingebernissystems fehlende, der Zeit schreibern turėta rašto tradition und kt. Es wurde jedoch festgestellt, dass XVIIXVIII a. dominiert eingebenijime, deutlich bezeugenden kėdainiečių škotų erbedimų persönnwardžių (pavardžių) funkcionavimą Kėdainių Stadthistorie Quellen. Latynintos, slavintos pavardės – skirtinguose magistrato bylų įrašuose jos galėjo būti įvairiai modifikuotos. Taip susidarė kėdainiečių škotų (vyrų) pavardžių grafinių variantų und dieser Nationalität Personen (Ragauskaitė 2007: 6364; 2016: 5657). Seit XVII a. dritten Jahrzehntes Ende in Kėdainius atsikėlusių völkerischer paardė waren schon sichformvusies, jedoch ihre Aufschreibmodelle in historischen Quellen war nicht nusistovėję. Besonders es obrig, wenn greta aufschreiben derselben šeimos nariai (vyras ir žmona) ir kt. Pasitaikė, kad moters vardas ir mergautinė pavardė buvo praleidžiami. Kai kada magistrato bylose nurodoma tik bendra ALMA RAGAUSKAITĖ 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII besibylinėjančių sutuoktinių pavardė. Šiaminiui Einfluss hatte tirteter Akt Büchern specifika und Aufzeichnungen Kontext. In einem Dokument erwähnte Person (ieškovs, Verteidiger oder etc.) in einem anderen Fallverfahrensprotokoll konnte sein zapawardes klambet rašytas trumpiau, paprasčiau arba tiesiog kitaip. Tai, matyt, susiję ir su gyvąja kalba, ir su neoficialiu miestiečių apibūdinimu. Raštininkams šių kitataučių nichtbarstai, deshalb Geschichte Dokumenten befestigte kėdainiečių germaniischer Paarschaften zuschreibungsvarianten. Dieses Phänomen war verschiedenalypis und nenuoseklus (Ragauskaitė 2016a: 111128). Wie gesehen, Kėdainiuose lebenden unterschiedlichen etninės Gruppen (škotai, vokiečiai und kt.) hatte eigita Personen eingefährdigungssystem, paßernzien fixierungs, versidarmens und kt. besonderheiten, daher weiter fortschließt XVIIXVIII a. kėdainiečių historischen anthroponimijas Untersuchung. Ziel dieses Artikels zu diskutieren Kėdainių lokalinės bendruomenės (lietuvių, lenkų) Nachnamen zuschreibungs polinkius XVII−XVIII a., liefern detalesnę miestiečių verschiedener Schichtnių Nachnamen formavimosi analysis. Beides, kėdainiečių paarschaften verstiegungs chronologiją noch wird versucht zu vergleichen mit litauischen großen Städten (XVIXVIII a. Kauno, XVIXVII a. Vilniaus) Bevölkerung paarschaften verstiegungs Forschungsergebnissen. Medziaga Artikelni wurde hauptsächlich zusammengestellt aus 24-ių Kėdainių aktų knygų, geschriebenytų latynų und polkų Sprachen. Es sind eine wertvollsten kėdainiečių historischen Anthroponimijas Quellen (Ragauskaitė tiniojo dešimtmečio įrašų esama 1690–1775 m. magistrato knygoje. Didžiąją dalį aktų knygų sudaro miestiečių turto pripažinimo, užrašymo, įkeitimo, sko2008: 29; 2014a: 323). XVII. paskulų Dokumente, Gerichtsentscheidungen und magistrato sesijų Protokolle. Magistrato sesionen oder sitzungen und verordneten des Gerichts Protokollbücher überlebusios von 1759 m. Kalbamieji Protokolle sind 17591763 m., 17671773 m., 17771792 m. (Tyla 2000: 65; KDN 27). Die Tiramas Bücher umfassen das XVIIXIX a. Anfangsperiode (16231806 m.1, 16901775 m., 17041720 m., 17211725 m., 17321740 m., 17321743 m., 17441750 m., 17501761 m., 17501766 m., 17531757 m., 17561758 m., 17621763 m., 17631770 m., 17671770 m., 17711773 m., 17771777 m., 17821779 m., 17561780 m., 17791782 m., 17821792 m., 17911791 m., 17911858 m., 17941772 m.) Dieser Dokumenten Umfang variiert. Bene größte Volumes ist 17561758 m. Buch, das besteht aus 627 Blättern, und kleinste Volumes 84 Blättern Buch, deren Aufzeichnungen umfassen 17321740 m. Gesammelt wird mindestens 17 diese Bücher schissierende Schreibnern (Tyla 2000: 7375). Geteigert wird, dass Städtenakten Bücher ordnung raštininkai hatten zusammesetzten verschiedener Aktformulen Sammlungen, denen und führudaten sich aufschreibend verschiedene Personen, 1 In Wirklichkeit es ist nicht 16231806 m. magistrato Buch, wie angegeben Lietuvos valstybės istorijos archyvo apraše, aber in ein Sammeln einrišti paars hundert Jahre pauselne Dokumenti. Artikeln Articles 57 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje gerichtlicher Falls Beschluss et al. (Jablonskis 1979: 222). Strebend zu kompensieren XVII a. Kėdainių aktų knygų ersterer Halbes Aufzeichnungen stygių, darstütamasi anderen surastanis dieses Jahrhundertmechs historijos Dokumenten. Tai 1604 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai, 1622 m. Kėdainių klebonijos činčo inventorius und kt., hauptsächlich schreiben lenkų kalba. Aus genannten XVIIXVIII a. historischen Quellen wurde dieser Artikelanalyse etwa 2 500 (2 000 Männern und 500 Frauen) Verwerntigungen ausgesucht. Zählten nicht nur unterschiedliche, sondern auch sich wiederholende derselben Personen Aufzeichnungen (ihren antroponimų geschichts Varianten). 1. APIE KDAINIEČI ETNIN IR RELIGIN SUDTĮ XVIIXVIII ZEITUWUHE XVIIXVIII a. Kėdainiai war mehriareligionisch und mehriautis Stadt (Žirgulis 2005: 179; 2005b: 35). Willend begleiten handeln, amatus und aktiv unterstützend reformation, Kristupas Radvila sorgte, dass Kėdainiuose įsikurtų so viel wie möglich dieser Religion schalininkų (Tworek 1966: 193; Žirgulis 2005a: 226). Zu dieser Zeit Kėdainių Stadt am meisten lebte litauens, lenkų, škotų, vokiečių, žydų (auch siehe Šinkūnas 1928: 21, 36; KDN 18; Žirgulis 2005: 179). In dieser Stadt war niedergelassener katalikischer, evangelikischer reformatischer, evangelikischer lutheronischer, judäischen und etwas stačiatikier (Šinkūnas: 2122; KDN 18; Žirgulis 2005: 234: 179; 2005a: 225247; 2006: 1928235). Man nimmt an, dass um 1624 m. Kėdainiuose wirtschaftliche Tätigkeit begann Juden, und 1629 m. wurden gebeten vokiečiai evangelikai liuteronai (Žirgulis 2005a: 227). Geteuert wird, dass Kristupas Radvila unterhielte Verbindungen mit Elbingo reformatischer Kirche, der gehörte und schottten. Obwohl nicht bekannt ist, ob sie offiziell eingeladen wurden, jedoch um 16281629 m. Kėdainiuose erschienet und schottische reformatai (Žirgulis 2002: 236). Über 15901795 m. (über den ganzen Stadtsaufwaltsperiode) aus verschiedenen Stadtdokumenten (sowie auch aus untersuchten XVIIXVIII a. Kėdainių aktų knygų) wurden zusammengestellt Magistratato Beamten pavardės (Tyla 2000: 225 7375). Es stellte sich heraus, dass von 225 Stadtbeamten im Berichtszeitraum sogar 72,9 % solch hohe Positionen besitzenden einheimische Einwohner Letter und Polen waren (Žirgulis 2002: 25). XVIIXVIII a. Kontexte Kėdainių stačiatikiai Artikel noch genannt werden rusėnais. Es ist breiteres Begriff, widerspiegeln zu der Zeit strikt undefiniezte diese Personen'nautinen Selbstimonę (Ragauskas 2002: 284). Nedidelė stačiatikių Gemeinschaft Kėdainiuose faktiisch begann kurtis XVII. mittelalter, als Jonušas Radvila wedete moldavischen princesę Mariją Lupul. Über 1652 wurde ihr Ehre gebaut St. Andriejus cerkvė und gegründetes Kloster neben Knypavas aikstės (Пашкевичъ 1908: 1718; Laukaitytė 2001: 33; Žirgulis 2002a: 137). In dieser Klosolyne lebte aus Vilniaus Šv. Dvasiis klosterino Jonušo Ravilos pakviesti einige munkolii. Taip ALMA RAGAUSKAITĖ 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII XVII a. antrojoje pusėje prie cerkvės ir vienuolyno įsikūrė nedidelė tikinčiųjų Gemeinschaft. M. 1666 Kėdainių inventoriuje erwähnt stačiatikių klosteryn Monostyr Ruski KI3 6v (žr. 1 bild.). Man nimmt an, dass Jonušas Radvila einlud, in Kėdainius zu kommen und kurtis rusėnų miestiečių (amatininkų, prekybininkų und kt.) aus Polocko (Пашкевичъ 1908: 21). 1656 m. starb kunigaikštis Jonušas Radvila, und 1660 m. Slucke Kėdainių stačiatikių globėja Marija Radvilienė (Пашкевичъ 1908: 23). 17. a. zweitererseits in dieser Parochien Bewohner schon venęs Mönch, skundėsi dėl finansinių sunkumų. 1661 m. Kėdainių stačiatikių vienuolyne gyhistoriens Quellen eingewandt als Feofanъ Eliashevichъ, richtete sich in neuen Kėdainių savininką Boguslavą Radvilą, bitend unterstützen zu können. Diesem Kloster damals leitete eine Person, eingeschrieben als Nikanorъ Lenkevichъ. O 1666 m. in Gerichten vertrat Vilniaus Šv. Dvasios klosteryn dvasiškis, erwähnt als Daniilъ Дорофеевичъ (Пашкевичъ 1908: 23, 25, 29). 1682 m. rusėnų Kėdainiuose so verringerte sich, dass lebten nur zwei Mönlinge. Nauja Kėdainių savininkė Karolina Liudvika von 1687 m. rühmte stačiatikių cervę und in Stadt zu kam. Allerdings um 1704 m. in der Stadt erscheint Jesuiten (Пашкевичъ 1908: 27). Angekommen Jesuiten, begann begann die stačiatikien und protestantischen Verfolgung. Die meisten von ihnen einfach verließen die Stadt. Vėlesnėje 17501766 m. Kėdainių magistrato Buchgo erwähnt noch wirksames cerkvė: 1761 Xiądz Nikanor Liniewicz Zakonu [...] Bazilianow Rytus Graeci Rezidencyi Kieydanskiey oswiadczył się w Kancellaryi Magdeburyi [...] Iz plac pusty swoim Sumptem nabyty na Ulicy Iaswonskiey leżący bokiem do Funduszowego Placu Cerkwi2 [...] KAK10 37. 1718 m., 1771 m. klosteryn erlitt von feuer, 1798 m. munker zurückzochten in Vilniaus Šv. Dvasios klosteryn, nelike stačiatikien gemeinschaften, daher das klosteryn wurde geschlossen, und m. zafaryta und cerkvė (Пашкевичъ 1820: 3031; Laukaitytė 2001: 33; Žirgulis 2002a: 137138). Daher XVIIXVIII a. rusėnų Gemeinschaftė war tarsi specifinis svetimkūnis Kėdainių Stadt. Wegen dieser historischen Umstände dieser miniatiūrines Gemeinschaft, nicht gewesenusios größerer Einfluss Kėdainių öffentlichem Leben, paßžių tuose. Daher wie nur untersuchamußen Quellen formavimosi reiškinys nebuvo atspindėtas XVII–XVIII a. istorijos dokumenreprezentativus anderer kėdainießer ethnischer Gruppen (lietuvių, lenkų) Parzellen versetzung und wird abgedeckt. 2 Artikel alle vorgestellten Anthroponime sind metriziert. bei jedem von ihnen angegeben Jahre, mit denen Personenname wurde befestigt, Historienquellenabschirmpa und lapo (puslapio) numeris. Straipsniai / Articles 59 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje 2. KDAINIEČI (LIETUVI, LENK) ASMENVARDŽI SELKKOS PRINZIPPI MENVARDŽI SELKKOS PRINZIPPI MENVARDŽI SELKOS PRINZIPPI MENVARDŽI SELKOS PRINCIPPI MENVARDŽI SELKOS PRINCIPPI Das Herkunft eines historischen Anthroponyms zeigt nicht immer die za 2000: 18–45; Górny 2004: 18–27; Kowalik-Kaleta 2007: 25–56; Lipowski 2008: 24; Zinkevičius 2009: 12–50; Mytnik 2010: 14–55; Sarnowska-Giefing Nationalität seines Halters (Bre2011: 1433; Sudakiewicz 2011: 1844; Woliński 2011: 1434; Kucińska 2015: 3340; Ragauskaitė 2016: 115). Das und wird in dieser Studie nicht angestrebt. XVIIXVIII a. kėdainiečių (lietuvių, lenkų) einwerfungen wurde befestigt in den erwähnten Kėdainių geschichts dokumentien (magistrato protokollen) und kt. die kriterium ausschließung miestiečių persönennummern schon ist geschrieben (Ragauskaitė 1999: 146; 2000: 94; 2003: 82; 2004: 8–9; 2005: 18–23; 2006: 81–82; 2014: 9; 2015: 59– 2016: 61; 4849; 2016a: 115116; Рагаускайте 2012: 214). Kėdainių örtliche Gemeinde Mitglieder (litauviai, polkai) in untersuchumu Quellen markiert Bezugudamen le. mieszczanin, obywatel, beispielsweise : 1622 miecanie [...] Filip Bowoynowic KKI 3, 1622 miecanie Maciey Girnius Jomczyc KKI 3, 1624 Vrban Jomantyszkis Miecanin KI2 13, 1624 Miezczanin Kieydanski Adam Juchnowic KI2 10v, 1622 Miecanie [...] Mikołaj Kalinski KKI 3, 1622 Miecanie [...] Toma Katinikis KKI 3, 1622 [...] 1622 [...] Picanin Pi Klimowic Klimowic 16Čotr 3, 1624 1624 1624 1624 1624 KKKKochlaranin Kie KI2 KI2 13, 1624 Miecanin Mieszanowski Mieszan KI2 13, 1622 Mieacanie I Lubolai 2III, 1622 Miecan Mieszan Mikoński KKI 2, 1622 Miecanin Miko Pawe, 1622 Mieszan Mieszan Mieszan Mieszan, 1622 KI, 1622 KI1 KI1 1622 KI1 [K] 1622 KI1 [K] 1622 KI] 1622 KI [I] 1622 KI] 1622 KI [I] 1622 KI [I] 1622 KI] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [I] [ 1720 Jan Bałądziewicz Obywatel Miasta Kieydanskiego KAK3 98, 1761 Uczciwy Ierzy Chodasewicz Ob(ywatel) Kieyd(anski) KAK10 1770 61, Macieia Grygaluna Obywatela Kieydanskiego gen. KAK15 110, 1765 z uczciwem Szymonem Ilewiczem obyw(atelem) Kieydan(skim) [...] abl. KAK10 139, 1770 Stanislawa Jankowskiego Obywatela Kieydanskiego gen. KAK15 110, 1770 Pan Jan Łukaszewicz tudziesz Marcin Jackiewicz Obywatele Kieydanski KAK15 100, 1762 Stanisława Matulonia Obyw(atela) Kieydanwego(skiego) gen. KAK10 70, 1722 Utsi Jana Mingayly obywatela Kieydanskiego gen. KAK294 1777v, Symona Rudzianskie Mieszczanina Kydiego KAK18 26, 1798 Jerzy Stankiewicz Obyw(atel) Kieydan(ski) KAK23 103, 1766 Uczciwemu Janowi Szumskiemu Obywatelowi Kieydan(skiemu) dat. KAK10 102, 1762 Pan Sy3 Istorijas Dokumenten fürfiksuoten mon Witkowski Ob(ywatel) Kieyd(anski) KAK10 64, 1770 […] Marcin Ziemkiewicz Obywatele Kieydanscy KAK15 99 ir t. t. abreviaturen füllen. Prierašas angegeben in skliausten. Verteilen Sie Personenwarzungen, strebt sich zu erhalten originalis, Handschriften fixiot gytis. ALMA RAGAUSKAITĖ 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Dalis kėdainiečių identifizieren nach verschiedenen hohenen pflichten (tarėjai, burmistrai, magistrato Mitglieder, iždininkai und so.) nusakantiges Hinweise, beispielsweise. : Sław(etn)y Bartłomiey Bacianowski Ławnik M(iasta) K(ieydanskiego) KAK24 1794 3, 1795 Jan Bortkiewic Radny Magistratu Miasta Kieydan(skiego) KAK24 17v, 1779 Szlachetn(ego) Pana Jerzego Dombrowkiego Radcy Maydeburyi Kieydankiey gen. BKSS 1, 1758 Adamem Gradowskim Burmistrzem Magdeburyi Kieydanskiey abl. 170AK7 606, 1714 Stephana Jamonta Ławnika Kieydan(skiego) gen. KAK3 38,4 Stephan Kozłowski Rayca Miasta Kieydanskiego KAK3 3v, 1770 P(ana) Michała Kwerowicza Lantwoyta Miasta Kieydan(skiego) gen. KAK15 101,4 Daniel Pacewiczawnik KAK Ł3 13, 1767 Podskarbich obebrali [...] P(ana) Jana Skirgayły [...] gen KAK171514, 1767 SAKetn(ego) Macieja Tomkiewicz Pana KAK 170aikawn gen. Einiger kėdainiečių Aufschriften bemerkt erwähnung lo. decemvir. Kėdainių magistrato die verbindung mit der stadtgemeinschaft war ziemlich stark, daher sitzen im magistrato sitzungen teiludauten decemvirai, cechų Vertreter. Sie warents und bestätigten magistrate. Kėdainių magistrato Aktivitätenkontrollei wurde aus miestießer Gemeinde gewählten Vertreter der so genannte Tertio ordo communitatis, oder decemviratas (Tyla 2000: 65, 68). Sie kontrollierten die vom Magistrat verabschiedeten Verordnungen, Entscheidungen, gesammelte Einnahmen und Ausgaben, waren für die militärische Vorbereitung der Stadt Kėdainiai verantwortlich bendruomenės atstovų įvardijimų užfiksuota ir XVII–XVIII a. šaltiniuose, pvz.: (Tyla 2000: 6476). Diese Stadt Lokalinės 1666 Kazimierz Augiewicz Decemwir KI3 7v, 1666 Dawid Jan Macaytis Decemwir KI3 12, 1666 Stefan Mackiewicz Decemwir KI3 3, 1666 Stanisław Palecki Decemwir KI3 16v, 1666 Jan Wysocki Decemwir KI3 14v; 1766 Panowie Diciemwirowy To iest [...] Pan Ian Bacinowski [...] Pan Jozef Iankowski KAK10 89, 1759 Sławetny [...] Pan Kazimierz Jasułowicz Decemwir KAK10 1 und kt. Nemažai XVIII a. kėdainiečių pažymėti amatininkus, fingerlius nusakantigen Hinweisen, beispielsweise: 1762 Sław(etny) P(an) Symon Augutowicz Cechmistrz SzeKowalskiego z uczciwym wiecki KAK10 81, 1795 Szlachetnemu Janowi Dąmbrowſkiemu kupcowi y Obywatelowi Kieydan(skiemu) dat. KAK24 16, 1765 Uczciwego Adama Januſzkiewicza Maystra Stefanem Romanowiczem Maystrem Kunsztu Gancarskiego KAK10 137, 1762 Emelianowi Iuszkiewiczowi Maystrowi Kunsztu Szews(kiego) Obyw(atelowi) Miesta Kieyd(anskiego) dat. KAK10 78, 1767 Jan Kardaszewicz Cechmistrz [...] Garbarskiego KAK15 6, 1794 Tomasz Macianski Starszy Tkacki KAK24 1768 Utsciwego Tomaſza Michałowskiego maystra Kunſztu Szewskiego gen. KAK15 46, 1764 Uczciwy Szymon Rymszewicz Mayster Zarembacki KAK10 89, 1767 […] Stefan Symanowicz Maystrowie Kunſztu Tokarskiego KAK15 30, 1767 Utsciwy Jozef 142, Stankiewic Mayster Kunsztu Ciesielskiego KAK15 13, 1768 Panu Antoniemu Szachniewiczowi Cechmistrzowi Szewieckiemu dat. KAK15 43, 1769 Iozefa Szyszkiewicza Maystra Kunsztu Mularskiego gen. KAK15 61. Artikeln Articles 61 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Gemäß angegebenen Identifizierungsprinzipien wurden ausgewählt XVIIXVIII a. Kėdainių Stadt örtlicher Bevölkerung kristenιών (lietuvių, lenkų) eingefährdigime. Tokį kondigišką skirstymą löste dieses Artikels Ziele, Kėdainių geschichts Quellen informtivum und kėdainiečių gemeinschaftes etnines Zusammitierungen. 3. KDAINIEČI (LIETUVI, LENK) PAVARDŽI SUSIDARYMO POLINKIAI XVII XVIII. JÜHRE Jeder historische Anthroponymie-Erforschter, der mit konkretem Analysezweck hat, wendet gewählte Untersuchungsmethik ein (Citko 2001: 1145; Skowronek 2001: 13-32; Szulowska 2004: 1525; AP IIII; Kowalik-Kaleta, Dacewicz, Raszewska-Żurek 2007: 2740; Wolnicz-Pawłowska 2010: 269278; SNMP 10). Tiriend an Abnamen formavimosi Prozess, erforderlichen Historien Dokumente, die umfassen ilgesnį Zeitraum, denen wäre zusammeschrieben jener selichen Familienangehör oder sogar mehrere ihrer Generationen. Panagrinėjus solche Aufzeichnungen, kann herausgewiesen werden, ob dieser Eingabenijzungen vardžio paveldimumas bei priklausymas vienos šeimos nariams liudija jį virtus pavarde (Dubisz 1956: 97–107; Bubak 1986: 217; Maciejauskienė 1991: 51; Personennüge sind įgijenen wichtigstes Paarsžių Eigenschaften. Wie nurJaracz 2001: 496; persön Ragauskaitė 2001: 125; 2005: 75; 2008: 2933; 5760; 2016a: 113116; Rudnicka-Fira 2004: 15; Pihan-Kijasowa 2011: 7576; Pasterska 2013: 1114; 2016: 179185). XVIIXVIII a. Kėdainiai es ist einer von wenigen privaten litauischen Städten, dem m. 15. April 1590 d. königus Sigmanto Vazos privilegie gewährte Magdeburgrechte, turėjęs geschützt und geposelėtt vieliakultūrines Traditionen, gewesen Kiškų, und anschließend mit Pause Radų giminės BiržvilųDubingių šakos Vertreter der Stadt (Tyla 2000: 66). Großer Teil XVII a. Kėdainių magistrato knygų ist sudrusi. Wie nur diese früheren Aufzeichnungen wären ein wichtiger Teil historischer anthroponimines Material (Žirgulis 2002: 24; 2005a: 229). Nur Kaunus Stadt selbstverwaltes Institutionenakten Bücher-Serie überlebt von XVI a. drittiges Jahrzehnte. Andere litauischer Städten dieser Art originalaler Quellen sind verbliebenen seit XVII a. (Kiaupa 2000: 69; 2010: 24). Daher wegen dieser Objektiven extralingvistischen Gründen Kėdainių miestiečių ersterer Paardžių radimosi chronologijai basiesti sehr fehlt frühyvųjų XVI a. Aufzeichnungen. Kitu in XVI. geschichtsquellen (pavy example, XVI a. Kauno aktebooken) nur äußerst sporadiisch passt einander kėdainiečių derselben familienmitgliedern aufschrift, beispielsweise.: 1559 Bartholomeus Nauniskis Kyedaynensis conservat in vigore ux testamentumoris suae demortuę KNAK 63v 1562 honesta Ursula, quondam Simonis Birutiskis, nunc vero Baltromei Nauniskis ALMA RAGAUSKAITĖ 68 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII susidarė früher als valstiečių, aber später als bajorų. Lastarųjų pohrzungen, wie behauptet, schon gebuta XV a., anschließend ihrer intensivie bildvosi XVI a. und später. Valstiečių paarlės sporadiisch begann zu finden nur XVI. a. selbst Ende, weiter sehr schnčiai bildvosi XVII. und baigė zusammersi 18 a. (Maciejauskienė 1991: 112). Lietuvos Statutas, Lietuvos ir Lenkijos valstybės seimų konstitucijos behielt nur bajoriškas pavardes. Bajorans selbst verteidigten ihre Pfarren, um sie nichtzuasessen und nichtškraipytų andere Personen. Sie hatten besonders großes vermütliches Eigentum, deshalb ihnen war aktualu haben einodą, erwedigung pawardę, kümintis ihre Familien, giminės genealogija. Miestiečiai turtliche Lage hinsichtlich waren menkeser als bajorai. Jüns pausches Status wurde meistens befestigt des konkreten Stadtdokumenten. Miestiečiai hatte nicht bürgerlicher Rechte sogar bis 1791 m. Mai 3 d. konstitutions. Diese konstitution war ein ungewöhnliches Ereignis in der Städtegeschichte, da neue Gesetze eine universelle Städterecht geschaffen haben (Glemža 1998: 43−69; 2000: 211−214). Das nur zeigt, dass bajorischer luomui haben pastovię, erwedigung paurdę faankios historischen umstände war susikloschiusios deutlich früher. Gesagte Behauptungen über XVII−XVIII a. Kėdainių miestiečių paßnamen zusammensetzung sowie raidos papildo bis jetzt durchgeführtuten anderer Städte (Vilniaus, Kauno, Joniškio) Bevölkerung paßnamen formavimosi Prozess Untersuchungen. Wie schon besprochen, XVII a. antrojoje pusėje alle kėdainiečių örtlichen gemeinschaftsmitglieder schon hatten paßnamen. Aber das bedeutet nicht, dass zu diesem Zeitpunkt sie schon endgültig gesetzt worden waren. Dem hauptsächlich hatte das, dass litauischer ereldimi Personennamen wurden zuschrieben in nelietuviškuen Texten und oft kitataučių raštininkų. XVII−XVIII a. anfänglicher kėdainiečių litauischer Personennamen wurden lenkinami, taigi entstandene paarlė in unterschiedlichen magistrato buchges Eingrašuen konnte sein verschiedenig modifiziert. Daher sollte weiter konsequent zu besprechen kėdainießer Nachnamen stabilizavimosi Ereignisse (Nachnamen lyčių varijavimą und kt.). 4. IŠVADOS 1. Ištyrus Kėdainių XVII−XVIII a. historiens Dokumenten Aufzeichnungen, festgestellt, dass in allen lokalen miestiečischen Gemeindes Gruppen pawardes sichdarė unterschiedlich Zeit. 2. XVII. a. erster Hälfte höheresnę Pätung in der Gesellschaft besitzenden kėdainiečiai (litauvische, polski) zu beschreiben mit verwaldigten Personennamen. Antrojoje dieses jahrhundermechs Hälfte miestießer luomo mitturiger und unterniererischer Schlossnių Personen erwerben ereldimus antroponimus. Aus wesentlichen XVII a. zweites Halbes Aufschüssen Kėdainių miestiečių luomo Mitglieder haben paßardes. Letzt radosi nur kėdainiečių žemutinių sluoksnių (tarnų, samdinių und kt.) pavardes. a. XVIII. Stadtakten Büchern alle kėdainiečiai zu befestigen mit Parlern. Straipsniai / Articles 69 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje 3. Lietuvos didžiųjų miestų (Kauno, Vilniaus) Lokalinėse Gemeinschaften schon a. XVI. erster Hälfte bildete sich elito paardes, und XVII. zwerogende Hälfte erwarben paardes dieser Städte mitturischen Schlossnių Vertreter. XVIII. a. neabejotinai alle kauniečiai, vilniečiai, kėdainiečiai aufzuschreiben mit pawarden. PRIEDAS 1 PAV. 1666 m. fragment aus 1666 m. Kėdainių inventoriaus (l. 6v) ALMA RAGAUSKAITĖ 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ŠALTINIAI4 Kauno 15551564 m. Aktes Buch. Vilniaus Universitäts Bibliotheks Rankraščių Abteilung (toliau VUBRS). F. 7. B. 13843. (KNAK). Kėdainių 1604 m. inventorius. VUBRS. F. 4. A1723. B. 34308a. (KI1) Kėdainių 1622 m. klebonijos činčo inventorius. VUBRS. F. 4. A207. B. 16292. (KKI). Kėdainių aktų 16231806 m. Buch. Staatsgeschichtsarchiv Lithuanias (toliau LVIA). F. SA. B. 15360. (KAK1) Kėdainių 1624 m. Inventorius [Inwentarz spisanÿ ÿmyenia Kyeydanskiego [...]]. VUBRS. F. 4. A1724. B. 34308b. (KI2) Kėdainių 1666 m. Inventorius [Inwentarz města Kieydanskiego 1666]. VUBRS. F. 4. A215. B. 16891. (KI3) [Regestr Liquidatiey długow Miasta Kieydanskiego. 167... ]. VUBRS. F. 4. A216. B. 17021. (RLDMK) Kėdainių aktų 16901775 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15357. (KAK2) Kėdainių aktų 17041720 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15358. (KAK3) Kėdainių aktų 17211725 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15359. (KAK4) Kėdainių aktų 17321740 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15361. (KAK5) Kėdainių aktų 17321743 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15362. (KAK6) Kėdainių aktų 17441750 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15363. (KAK7) Kėdainių aktų 17501752 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15364. (KAK8 ) Kėdainių aktų 1750–1761 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15367. (KAK9) Kėdainių aktų 17501766 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15368. (KAK10) Kėdainių aktų 17531755 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15365. (KAK11) Kėdainių aktų 17561758 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15366. (KAK12) Kėdainių aktų 17621763 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15369. (KAK13) Kėdainių aktų 1763–1770 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15370. (KAK14) Kėdainių aktų 1767–1770 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15371. (KAK15) Kėdainių aktų 1771–1773 m. knyga. LVIA. F. SA. B. 15372. (KAK16) Kėdainių aktų 17741777 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15373. (KAK 417) Die Liste der Historiijos Quellen zusammengesetzt nach chronologiją. Artikeln Articles 71 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Kėdainių aktų 17771779 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15374. (KAK18) Kėdainių aktų 17771780 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15375. (KAK19) [Byla wegen Kėdainių saolininko sumušima. 1779]. VUBRS. F. 4. A224. B. 17667, 17669, 17670, 17671, 17674. (BKSS) Kėdainių aktų 17791782 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15376. (KA20) Kėdainių aktų 17821791 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15377. (KAK21) Kėdainių aktų 17831792 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15378. (KAK22) Kėdainių aktų 17911806 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15379. (KAK23) Kėdainių aktų 17941798 m. Buch. LVIA. F. SA. B. 15380. (KAK24) LITERATŪRA AP I – Antroponimia Polski od XVI do końca XVIII wieku: wybór artykulów haslowych oraz wykazy nazwisk wraz z chronologią i geografią 1. A–G, red. Aleksandra Cieślikowa. Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN, 2007. AP II – Antroponimia Polski od XVI do końca XVIII wieku: wybór artykulów haslowych oraz wykazy nazwisk wraz z chronologią i geografią 2. H–Mą, red. Aleksandra Cieślikowa, Katarzyna Skowronek. Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN, 2009. AP III – Antroponimia Polski od XVI do końca XVIII wieku: wybór artykulów haslowych oraz wykazy nazwisk wraz z chronologią i geografią 3. Mc–Pl, red. Aleksandra Cieślikowa, Katarzyna Skowronek. Kraków: Instytut Języka Polskiego PAN, 2011. Breza Edward 2000: Nazwiska Pomorzan. Pochodzenie i zmiany. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego. Bubak Józef 1986: Proces kształtowania się polskiego nazwiska mieszczańskiego i chłopskiego. Kraków: Nakładem Uniwersytetu Jagiellońskiego. Citko Lilia 2001: Nazewnictwo osobowe północnego Podlasia w XVI w. Białystok: Instytut Filologii Polskiej Uniwersytetu w Białymstoku. Dubisz Stanisław 1956: O „nobilitacji“ nazwisk mieszczańskich na Mazowszu w XVII i XVIII wieku. – Prace Filologiczne 32, 97–107. Rudnicka-Fira Elżbieta 2004: Antroponimia Krakowa od XVI do XVIII wieku. Proces kształtowania się nazwiska. Katowice: Wydawnictwo Uniwersytetu Śląskiego. Sarnowska-Giefing Irena 2011: Słownik nazwisk mieszkańców Poznania XVI− XVIII wieku. Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM. ALMA RAGAUSKAITĖ 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Glemža Liudas 1998: Kaunas miestiečių sąjūdyje (1789−1791). − Kauno istorijos metraštis 1. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 43−69. Glemža Liudas 2000: Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai. − Kauno istorijos metraštis 2. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 158−163. Górny Halszka 2004: Nazwiska mieszkańcow wybranych miejscowości dawnej ziemi sanockiej w świetle interferencji etniczno-językowej (XV–XIX w.). Rzeszów: Wydawnictwo Uniwersytetu Rzeszowskiego. Jablonskis Konstantinas 1979: Istorija ir jos šaltiniai. Vilnius: Mokslas. Jaracz Małgorzata 2001: Nazwiska mieszkańców Kalisza od XVI do XVIII wieku. Bydgoszcz: Wydawnictwo Akademii Bydgoskiej im. Kazimierza Wielkiego. Kowalik-Kaleta Zofia 2007: Historia nazwisk polskich na tle społecznym i obyczajowym (XII–XV wiek). Warszawa: Sławistyczny Óśrodek Wydawniczy. Kowalik-Kaleta Zofia, Dacewicz Leonarda, Raszewska-Żurek Beata 2007: Słownik najstarszych nazwisk polskich: pochodzenie językowe nazwisk omówionych w „Historii nazwisk polskich“ 1. Warszawa: Slawistyczny Ośrodek Wydawniczy. KDN – Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai 3: Kėdainiai, sud. Antanas Tyla. Par. Antanas Tyla, Romualdas Firkovičius, Darius Antanavičius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2002. Kiaupa Zigmantas 1991: Šiaulių gyventojų kaita ir pastovumas XVII−XVIII a. – Šiaulių miesto savivaldai 200. Respublikinės istorikų mokslinės konferencijos tezės. 1991 m. lapkritis. Šiauliai: Titnagas, 3−4. Kiaupa Zigmantas 2000: Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai. – Kultūrų sankirtos. Vilnius: Diemedis, 66–92. Kiaupa Zigmantas 2010: Kauno istorija 1: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 m. Vilnius: Versus aureus. Kucińska Małgorzata 2015: Nazwiska mieszkańcow dawnych powiatów mławskiego i szreńskiego równe nazwom zawodów (1660–1825). – Prace Językoznawcze 17(1), 33–40. Laukaitytė Regina 2001: Lietuvos stačiatikių bažnyčia 1918–1940 m.: kova dėl cerkvių. – Lituanistica 2(46), 15–53. Lipowski Jarosław 2008: Ewolucja nazwisk w południowej części Śląska Cieszyńskiego w czasach austriackich: analiza słowotwórczo-statystyczna i graficzna. Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego. Straipsniai / Articles 73 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas XIII−XVIII a. Vilnius: Mokslas. Mytnik Irena 2010: Antroponimia Wołynia w XVI–XVIII wieku. Warszawa: Uniwersytet Warszawski. Pasterska-Nowak Ewa 2013: Z problematyki kształtowania się polskich nazwisk. Model odmiejscowy na -ski w antroponimii poznańskiej XVII i XVIII wieku. – Kwartalnik Językoznawczy 3, 11–23. Pasterska-Nowak Ewa 2015: Odapelatywna antroponimia mieszczan poznańskich na przykładzie rejestrów czopowego z XVII i XVIII wieku. – Słowiańszczyzna dawniej i dziś – język, literatura, kultura. Monografia ze studiów sławistycznych II, red. Agnieszka Kołodziej, Magdalena Bańka-Kowalczyk, Małgorzata Budzińska. Ceverný Kostelec: Nakladatelství Pavel Mervart, 179–185. Wolnicz-Pawłowska Ewa 2010: Czy istnieje polskie nazwisko mieszczańskie? – Miasto w perspektywie onomastyki i historii, red. Irena Sarnowska-Giefing, Magdalena Graf. Poznań: Poznańskie Towarzystwo Przyjaciół Nauk Redakcja Wydawnictw. Kijasowa-Pihan Alicja 2011: Nazwiska mieszczan wiłenskich (XVI–XVIII wiek). Zarys problematyki. – Poznańskie Spotkania Językoznawcze 22, 75–86. Ragauskaitė Alma 1999: XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 145−158. Ragauskaitė Alma 2000: XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 43, 93−110. Ragauskaitė Alma 2001: Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI−XVIII a. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 45, 123−143. Ragauskaitė Alma 2001a: Kauno miestiečių pavardžių formavimosi tendencijos XVI−XVIII amžiuje. – Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija: etimologija ir onomastika. Vilnius, 2001 m. lapkričio 9 d. Vilnius: Vilniaus universiteto Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedra, 40−41. Ragauskaitė Alma 2002: XVII−XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 47, 31−40. Ragauskaitė Alma 2003: XVI−XVIII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba. – Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rākstu krājums 7, Liepāja: Liepājas pedagoģijas akademija, 82−92. Ragauskaitė Alma 2004: XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. – Istoriniai tekstai ir vietos kultūra. Šiauliai, Ryga: Lucilijus, 8–18. ALMA RAGAUSKAITĖ 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Ragauskaitė Alma 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Ragauskaitė Alma 2006: Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir prievardžiai XVI a. Kauno aktų knygose. – Baltu filoloģija 15(1/2), 81−94. Ragauskaitė Alma 2007: Scottish Personal Names in the Act Books of the City of Kėdainiai in the Seventeenth and Eighteenth Centuries. − Tarptautinė Aleksandro Vanago konferencija „Vardas kalboje, istorijoje ir savimonėje“. 2007 m. spalio 24–26 d. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 63–64. Ragauskaitė Alma 2008: Tendencies in the Evolution of Hereditary Surnames of Townspeople in Lithuania from the Sixteenth to Eighteenth Centuries. – Zunamen / Surnames 3, 29–37. Ragauskaitė Alma 2009: Kada susidarė kauniečių pavardės? – Kalba ir žmonės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 226–232. Ragauskaitė Alma 2014: Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Kauno istorijos metraštis 14. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus, 7–17. Ragauskaitė Alma 2014a: Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843). – Archivum Lithuanicum 16, 323–340. Ragauskaitė Alma 2015: Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Acta Linguistica Lithuanica 73, 55–81. Ragauskaitė Alma 2016: Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 45–67. Ragauskaitė Alma 2016a: Germaniškos kilmės kėdainiečių antroponimai XVII– XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Baltu filoloģija 25(2), 111–128. Ragauskas Aivas 2002: Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antroje pusėje (1662– 1702 m.). Vilnius: Diemedis. Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014: Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 16, 295–322. Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014a: Jono vardas paveldimuose Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų sąrašo 1661–1795 m. sąrašo asmenvardžiuose. – Baltistica 49(2), 331–344. Straipsniai / Articles 75 Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje Sinkevičiūtė Daiva 2016: Lietuvių dvikamienių vardų trumpinių kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 18, 221–254. Skowronek Katarzyna 2001: Wspólczesne nazwisko polskie. Studium statystyczno-kognitywne. Kraków: Instytut Jęzka Polskiego PAN. SNMP – Słownik nazwisk mieszkańcow Poznania XVI–XVIII wieku 1. A–F. Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM, 2011. Sudakiewicz Lidia Bożena 2011: Słownik nazwisk mieszkańców Ziemi Zlotowskiej 1. Koszalin: Wydawnictwo Politechniki Koszalińskiej. Szulowska Wanda 2004: Dawna antroponimia Mazowsza (XV–XVII w.). Olsztyn: UW-M. Šinkūnas Peliksas 1928: Kėdainių miesto istorija. Kaunas: „Spindulio“ B-vės spaustuvė. Tyla Antanas 2000: Decemviratas arba Tertio ordo communitatis Kėdainių savivaldoje. – Lietuvos istorijos metraštis 1999. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 64–76. Tworek Stanisław 1966: Z dziejów kalwinizmu w Wielkim Księstwie Litewskim w XVIII w. – Annales Universitatis Mariae Curie-Skłodowska 21(8), 193–202. Woliński Marek 2011: Indeks nazwisk i przydomków do „Źródeł dziejowych“ i innych prac genealogicznych. Warszawa: Wydawnictwo Kastor. Zinkevičius Zigmas 1973: Kaip vadinosi vilniečiai? − Mokslas ir gyvenimas 4, 17−19. Zinkevičius Zigmas 1974: Vilniaus gyventojų vardai XVII a. pradžioje. − Žodžiai ir žmonės. Vilnius: Mintis, 78−85. Zinkevičius Zigmas 1976: W sprawie kontaktów językowych litewsko-polskich w Wilnie w XVII wieku. − Acta Baltico-Slavica 9, 125−131. Zinkevičius Zigmas 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1977a: Iš lituanizmų Vilniaus XVII a. pradžios lenkiškuose rankraščiuose. − Žmonės ir kalba. Vilnius: Mokslas, 93−101. Zinkevičius Zigmas 1977b: Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje. − Baltistica. II priedas, 151−156. Zinkevičius Zigmas 2009: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. ALMA RAGAUSKAITĖ 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Žirgulis Rimantas 2002: Škotų bendruomenė Kėdainiuose 1630–1750 m. – Lietuvos muziejų rinkiniai 1. Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus, 23–27. Žirgulis Rimantas 2002a: Three Hundred Years of Multiculturalism in Kėdainiai. – The Peoples of the Grand Duchy of Lithuania, ed. Grigorijus Potašenko. Vilnius: Aidai, 130–140. Žirgulis Rimantas 2005: Kėdainių žydų bendruomenė ir jos paveldas. – Žydų kultūros paveldas Lietuvoje, sud. Alfredas Jomantas. Vilnius: Savastis, 2005. Žirgulis Rimantas 2005a: The Scottish Community in Kėdainiai c. 1630 – c. 1750. – Scottish Communities Abroad in the Early Modern Period, ed. Alexia Grosjean and Steve Murdoch. Leiden–Boston: Brill, 225–247. Žirgulis Rimantas 2006: Kėdainiai Jewish Community and its heritage. – Jewish Cultural Heritage in Lithuania. Vilnius: Versus aureus, 234–245. Зинкявичюс Зигмас 1974: К вопросу о литовско-польских языковых контактах по данным антропонимии города Вильнюса начала XVII века. – Балто-славянские исследования. Москва: Наука, 136−143. Зинкявичюс Зигмас 1980: К истории литовских личных имен восточнославянского происхождения. − Балто-славянские этноязыковые контакты. Москва: Наука, 151−156. Пашкевичъ М. 1908: Кейдайны, бывшiй Кейдансkiй Преображенсkiй монастырь, Кейдансkая гимназiя и типографiя. Вильна: Русскiй Починъ. Рагаускайте Алма 2012: О литовско-польских языковых контактах по данным фамилий жителей города Кедайняй в XVII–XVIII веках. – Студii з ономастики та етимологii. 2011–2012. Киiв: Iнститут украiнськоi мови НАН Ukrajini, 213221. Tendencies of Formation of Surnames among Kėdainiai Residents (Lithuanians, Poles) in the 17th18th Century SUMMARY The article discusses the tendencies of formation of surnames of Kėdainiai residents in the 17th18th century with a focus on the personal names of Kėdainiai residents collected from 24 unique Kėdainiai registry books of the 17th18th century. Kėdainiai inventories of the 17th Artikeln Articles 77 / Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje century as well as other historical documents are also mentioned in the article as auxiliary historical documents. Around 2,500 cases of naming Kėdainiai residents (both anthroponyms of different people and various versions of their personal name forms) were collected from the abovementioned old city manuscripts. The analysis of these cases of of Kėdainiai (Lithuanians, naming made it clear that surnames originated in all the groups of the local community of city residents at different times. The surnames of the dominant and most influential residents of Kėdainiai were first to originate. In the first half of the 17th century the residents Poles) taking up a higher social position were recorded using hereditary personal names. In the second half of the century the individuals belonging to the middle and lower classes of the townspeople acquired uniform, common anthroponyms. The records of the second half of the 17th century show that the townspeople of Kėlater period, i.e. in the 18th century. Meanwhile, in dainiai had surnames. Apparently, it took longer for the surnames of the city’s lower social classes to form. The stabilization of the surnames of Kėdainiai residents occurred during a the case of local communities of large cities, such as Kaunas and Vilnius, the surnames of the city elite first originated in the first half of the 16th century. The residents of Kaunas, Vilnius and Kėdainiai already had surnames in the second half of the 17th century. The final formation of the surnames of Kaunas, Vilnius, Kėdainiai, Joniškis residents took place in the 18th century. Wenn man die Chronologie der origin and final formation of surnames of the social classes of Lithuanian nobles and peasants and the time of formation of surnames of the townspeople vergleicht, stellte es sich heraus dass it took longer for the surnames of the townspeople to form compared to the nobility but they formed earlier than those of peasants. The available research of Lithuanian historical anthroponomy bezeugt that the phenomenon of formation of surnames of the nobility can already be observed in the 15th century; the process gained momentum in the 16th century and during a later period. The surnames of peasants gradually originated at the end of the 16th century only, gathered pace in the 17th century and finally formed in the 18th century. Eingeliefert 2017 m. Augpjüts 10 d. ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]