XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai

Straipsniai / Articles 53 ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: istorinė antroponimika, istorinė toponimika. XVII A. KĖDAINIEČIŲ LIETUVIŠKOS KILMĖS ASMENVARDŽIAI Personal Names of Lithuanian Origin among Kėdainiai Residents in the 17th Century ANOTACIJA Straipsnyje daugiausia analizuojama XVII a. kėdainiečių 180 lietuviškos kilmės antroponimų (antrųjų dvinario įvardijimo modelio narių). Jie surinkti iš 1604 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventorių ir 1622 m. Kėdainių klebonijos činšo inventoriaus. Buvo išskirti šių asmenvardžių slavinimo dėsningumai, atstatytos jų 106 autentiškos lytys. Palyginus rekonstruotas istorinių antroponimų formas su dabartinėmis lietuvių pavardėmis, nustatyta, jog 63 (60 %) jų funkcionuoja ir šiandien. Dalis, t. y. 24 (23 % visų atstatytųjų), turi tos pačios kilmės, tik skirtingos darybos pavardžių atitikmenis. Likusieji 19 asmenvardžių (17 %) neturi jokių atitikmenų dabartiniame vardyne. ESMINIAI ŽODŽIAI: XVII amžius, Kėdainiai, kėdainietis, inventorius, lietuviškos kilmės asmenvardis. ANNOTATION The article focuses on 180 anthroponyms (second components of the binary nomination model) of Lithuanian origin used for naming Kėdainiai residents in the 17th century. They were collected from Kėdainiai inventories of 1604, 1624 and 1666 as well as Kėdainiai rectory land rent inventory of 1622. The tendencies of Slavicization of these personal names were established and 106 authentic forms were reconstructed. The comparison between the reconstructed forms of historical anthroponyms and contemporary Lithuanian surnames led to the conclusion that 63 (60 per cent) of them still function today. A part of them, i.e. 24 (23 per cent of the reconstructed anthroponyms), have the equivalents of surnames of the same origin but different formation. The remaining 19 personal names (17 per cent) have no equivalents among the present-day personal names. ALMA RAGAUSKAITĖ 54 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII KEY WORDS: 17th century, Kėdainiai, Kėdainiai resident, inventory, personal name of Lithuanian origin. 0. ĮVADAS Senųjų Kėdainių istoriniai antroponimai jau pradėti tirti. Pirmiausia buvo aptartos XVII–XVIII a. kėdainiečių asmenvardžių užrašymo tendencijos. Lotynintos, slavintos kėdainiečių škotų pavardės – skirtinguose magistrato bylų įrašuose galėjo būti įvairiai modifikuotos. Taip susidarė jų pavardžių grafinių variantų (Ragauskaitė 2007: 63–64). XVII–XVIII a. aktų knygų antroponimijos analizės rezultatai parodė, kad šiuo laikotarpiu kėdainiečių lietuvių asmenvardžiai taip pat buvo slavinami: išnagrinėti garsų substitucijos atvejai, dalis vyrų antroponimų turėjo slaviškas priesagas -evič, -ovič, o dauguma moterų asmenvardžių – slaviškas priesagas -ova, -ovna (Ragauskaitė 2011: 21–22). Kėdainiečių asmenvardžių slavinimo procesas XVII–XVIII a. nebuvo labai intensyvus. Tam įtakos turėjo ir ekstralingvistinės aplinkybės. Kėdainiai buvo reformatų lietuviškumo centras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, lietuvių kalba skambėjo viešajame miesto gyvenime, o kartu šis lietuviškumo elementas atsispindėjo tirtuose rankraščiuose (Рагаускайте 2012: 215–220). Apie 1628–1629 m. Kėdainiuose besikuriantys škotų kilmės asmenys jau turėjo pavardes, tačiau jų paveldimų antroponimų fiksavimas miesto aktų knygose įvairavo. Tai lėmė vienodos ir visiems privalomos įvardijimo sistemos nebuvimas, to meto rašto tradicija ir kt. Tačiau prieita prie išvados, kad XVII–XVIII a. dominavo įvardijimai, aiškiai liudijantys kėdainiečių škotų paveldimų asmenvardžių funkcionavimą Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose (Ragauskaitė 2016: 56–57). Nuo XVII a. trečiojo dešimtmečio pabaigos į Kėdainius atvyko vokiečių. Jų pavardžių užrašymas nebuvo nusistovėjęs. Šiam reiškiniui įtakos turėjo tirtų aktų knygų specifika ir įrašų kontekstas. Labiau įvairavo kėdainiečių vokiečių moterų asmenvardžių lyčių perteikimas. Prie jų antrųjų antroponimų (pagal vyrą ar tėvą) XVII–XVIII a. Kėdainių aktų knygose buvo pridedamos slaviškos priesagos -ova (istorijos šaltiniuose rašoma -owa) paprastai ištekėjusių moterų pavardėms ir -ovna (-owna) – netekėjusių moterų pavardėms (Ragauskaitė 2017: 117–120). Ištyrus Kėdainių XVII−XVIII a. istorijos dokumentų įrašus, paaiškėjo, jog visose vietinės miestiečių bendruomenės (lietuvių, lenkų) grupėse pavardės susidarė skirtingu laiku. XVII a. pirmojoje pusėje aukštesnę padėtį visuomenėje užimantys kėdainiečiai užrašyti su paveldimais asmenvardžiais. Antrojoje šio Straipsniai / Articles 55 XVIIa.kėdainiečiųlietuviškoskilmėsasmenvardžiai šimtmečio pusėje miestiečių luomo viduriniojo bei žemesniųjų sluoksnių asmenys įgijo paveldimus antroponimus. Lėčiau formavosi tik Kėdainių bendruomenės žemųjų sluoksnių (tarnų ir kt.) pavardės. XVIII a. miesto aktų knygose visi kėdainiečiai užfiksuoti su pavardėmis (Ragauskaitė 2017a: 66). Kaip matyti, Kėdainiuose gyvenusios skirtingos etninės grupės (škotai, vokiečiai, lenkai, lietuviai ir kt.) turėjo savitas asmenų įvardijimo sistemos, pavardžių fiksavimo, susidarymo, kilmės ir kt. ypatybes, todėl XVII–XVIII a. kėdainiečių istorinės antroponimijos tyrimas yra aktualus ir tęstinas. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžius. Šio straipsnio uždaviniai: 1) rekonstruoti kalbamųjų antroponimų autentiškas formas ir palyginti jas su dabartinėmis lietuvių pavardėmis; 2) nustatyti, kiek ir kokių asmenvardžių, vartotų XVII a. Kėdainių rankraščiuose, nebefunkcionuoja šių dienų vardyne. Medžiaga straipsniui surinkta iš kelių XVII a. Kėdainių inventorių1. Pirmiausia minėtini du ankstyvieji 1604 m. ir 1624 m. miesto inventoriai. Jie daugiausia rašyti lenkų kalba. Senasis 1604 m. inventorius turi originalų antraštinį pavadinimą „Inwentarz spſanÿ ÿmenia Kedanſkiego welmoʒnego pana [...] Staniſława Kiʃʒki Woiewodʒica Witebſkie(go)2 [...]“. Šaltinį sudaro 31 lapas. Jame suregistruoti ne tik Kėdainių miesto, bet ir valsčiaus gyventojai. Labai įdomus nedidelės apimties 1622 m. Kėdainių klebonijos činšo inventorius, kuriame surašyti kėdainiečiai ir įvairūs duomenys apie klebonijos turtą. Šį šaltinį, rašytą lenkų kalba, sudaro tik 3 lapai. 1624 m. Kėdainių inventoriuje užfiksuoti Kėdainių miesto ir valsčiaus gyventojai. Trūksta titulinio lapo ir maždaug šešių pradžios lapų, nes pradėta numeruoti tik nuo septintojo. Inventorių iš viso sudaro 34 lapai. Vėlesnis 1666 m. miesto inventorius turi lenkišką originalią antraštę „Inwentarz miasta Kieydanskiego 1666“. Tai lenkų kalba rašytas šaltinis, kurį sudaro 16 lapų. Veikiausiai šis inventorius rašytas kelių raštininkų: nuo pirmojo iki dešimtojo lapo rašmenys labiau išblukę, sunkiau įskaitomi, o nuo vienuoliktojo iki paskutiniojo lapo – ryškesni rašmenys, aiškesnis braižas. Svarbu aiškiai apibrėžti, kokie istorijos dokumentuose užrašyti antroponimai priskirtini Kėdainių gyventojams. Apie miestiečių asmenvardžių atrankos kriterijus jau yra rašyta (Ragauskaitė 1999: 146; 2000: 94; 2003: 82; 2004: 8–9; 2005: 18–23; 2006: 81–82; 2014: 9; 2015: 59–61; 2016: 48–49; 2017: 115–116; 2017a: 54–55; Рагаускайте 2012: 214). Kėdainių vietinės bendruomenės nariai pažymėti nuoroda le. mieszczanin, pvz.: 1624 Vrban Jomantyszkis Mieʃʒcʒanin 1 Istorijos šaltinių sąrašas pateiktas straipsnio pabaigoje. 2 Rankraščiuose užfiksuotos abreviatūros pildomos. Prierašas pateikiamas skliaustuose. ALMA RAGAUSKAITĖ 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII KI2 133, 1622 mieʃʒcʒanie [...] Tomaʃʒ Katiniʃʒkis KKČI 3, 1622 [...] mieʃʒcʒanie Woyciech Kiemeras KKČI 2v, 1624 Maciey Pawesis Mieʃʒcʒanin KI2 16v, 1622 [...] mieʃʒcʒanie Stas Raynaitis KKČI 2v. Tiriamuose XVII a. inventoriuose kėdainiečiai surašyti pagal jų gyvenamąją vietą mieste, pvz.: 1666 Wilenskiey Ulicy Piotra Dziugayły gen. sg. KI3 15v, 1666 Ulica Wilenska Bartłomieia Kiamierziencia gen. sg. KI3 13v, 1666 Wilenskiey Ulicy Piotra Kiausiaka gen. sg. KI3 15, 1624 Vlica Stara Woyciech Kiewlekienis KI2 2, 1604 Ulica od rynku prawa ʃtrona Scʒęsnego Kunkulʒęcia gen. sg. KI1 9v, 1624 Ulica nad Esmilgą [...] od Niewiaʒy Paweł Paksʒtelis KI2 3, 1666 Ulica Wilenska Jerzego Puodeluna gen. sg. KI3 13v, 1624 Vlica Sʒatska Druga Strona Adam Smulkis KI2 6v, 1604 Ulca Welka do dworu dąc ʒ rnku prawa ʃtrona Adam Sruogis KI1 5, 1604 Maʃto Kedan Rnek prawa ʃtrona od moʃtű Matẏs Surwilo KI1 4, 1604 Drűga ʃtrona Rnku Urbana Ƶagora gen. sg. KI1 4, 1604 Miaʃta Kiedany ʒa rʒeką niewiaʒą jakub Ƶuʒlis KI1 14v. Vėlesniame 1666 m. Kėdainių miesto inventoriuje surašytos ne tik gatvės, bet ir kėdainiečių namai4, pvz.: 1666 Ulica Skomgolska Symona Digima Domek gen. sg. KI3 11v, 1666 Ulica Skomgolska Symona Labęcia Domek gen. sg. KI3 11, 1666 Wilenskiey Ulicy Woyciecha Podegaycia Dom gen. sg. KI3 16, 1666 Druga strona [...] ulicy zamkowey Domek Macieia Rymsʒiewicʒa gen. sg. KI3 3v, 1666 Ulica Skomgolska Macieia Rudzęcia Domek gen. sg. KI3 12, 1666 Ulica Skomgolska Piotra Ƶiraycia Domek gen. sg. KI3 11 ir kt. Surašant namus apibūdinamas jų statybos tipas (mūrinis, medinis namas ir pan.), atidžiai sužymimi sklypai mieste, pvz.: 1666 Ulica Rosieynska Plac Jana Rudaycia gen. sg. KI3 8v, 1666 Ulica Skomgolska Jerzego Srebeyki Kamienica za wolnosciami gen. sg. KI3 11 ir kt. Kėdainių gyventojų įvardijimo sistema įvairavo. Dažniausiai jie įvardyti dviem asmenvardžiais, pvz.: 1604 Macʒul Giedraʒętis KI1 15v, 1624 Stanisław Osʒkakis KI2 2v, 1604 Jakub Oƶielewicʒ KI1 8, 1666 Jerzego Spolia gen. sg. KI3 4, 1666 Jozepha Sziarna gen. sg. KI3 9v, 1666 Jerzego Sznypsłaycia gen. sg. KI3 13, 1666 Marcina Werszela gen. sg. KI3 6, 1622 Joʒef Ƶukliʒentis KKČI 1. Mažiau pastebėta įvardijimų trimis antroponimais, pvz.: 1624 Maciey Ambroʒewicʒ Bedewis KI2 3, Joʒeph Stanisławowicʒ Rauba KI2 1v, 1624 Adam Janʃʒaytis Rudis KI2 8v, 1604 Abram Adamowicʒ Wergielis KI1 11v. Greičiausiai dėl trumpumo 3 Visi pateikiami antroponimai yra metrikuoti. Prie kiekvieno jų pažymimi metai, kuriais asmenvardis buvo užfiksuotas, istorijos šaltinio santrumpa ir lapo (puslapio) numeris. Perteikiant antroponimus stengiamasi išsaugoti originalias, rankraščiuose fiksuotas lytis. 4 1666 m. Kėdainiuose buvo Josvainių, Dvaro, Žydų gatvės, Jonušavos turgaus aikštė ir kt. (Šinkūnas 1928: 21). Šis šaltinis gali būti naudingas ne tik tiriant istorinę antroponimiją, bet ir istorinių gatvėvardžių raidą, miesto architektūros istoriją. Straipsniai / Articles 57 XVIIa.kėdainiečiųlietuviškoskilmėsasmenvardžiai pasitaiko kėdainiečių užrašymų vienu asmenvardžiu, pvz.: 1666 Garnela gen. sg. KI3 2v, 1604 Niauniʃʒkis KI1 6v, 1622 Pawalkius KKČI 1, 1622 Płaciakis KKČI 1, 1624 ʒ Raudonikiem abl. sg. KI2 3v, 1666 Szierela gen. sg. KI3 11, 1624 Szukiʃʒkis KI2 5v, 1624 s Treygaÿciem abl. sg. KI2 2. Iš aptartų XVII a. istorijos dokumentų surinkta 180 kėdainiečių dvinarių užrašymų (skaičiuoti įvairūs antroponimų variantai – priesaginiai, su skirtingomis galūnėmis ir kt.). Kaip tik antrieji dvinario įvardijimo nariai (pavardės ar jas pavaduojantys asmenvardžiai) yra tiriamasis objektas. Kėdainių inventorius rašė raštininkai, kurių gimtoji kalba, matyt, buvo ne lietuvių. Todėl užfiksuodami lietuviškos kilmės antroponimus, jų lytis jie perteikė nevienodai. Kai kurie asmenvardžiai užrašyti gana autentiškai (su galūnėmis, lietuviškomis priesagomis ir pan.), pvz.: 1666 Andrzeia Birbiſzkia gen. sg. KI3 16. Dėl birbplg. db. pvd. Bibalas, Birbilà, Bibilas (LPŽ I 262); 1604 Macʒul Burnaytis KI1 7. Plg. db. pvd. Burnáitis (LPŽ I 358); 1666 Jana Jomantiszkia gen. sg. KI3 12. Dėl jomantplg. db. pvd. Jómantas, Jõmantas (LPŽ I 840–841); 1604 Adam Sʒukiʃʒkis KI1 10. Dėl šukplg. db. pvd. Šùkas, Šùkis (LPŽ II 986) ir kt. Tačiau didesnė dalis antroponimų buvo įvairiai pakeisti. Tam įtakos turėjo ir lingvistinės priežastys, o ypač lietuvių ir lenkų kalbų sąveika. Minėtini dažniausi garsų pakaitos atvejai: a keičiama į o: *Padegaitis: 1666 Woyciecha Podegaycia gen. sg. KI3 16. Dėl padegplg. db. pvd. Padegnskis (LPŽ II 363); *Pavasaris: 1624 Mikołay Powaseris KI2 6v. Plg. db. pvd. Pavãsaris (LPŽ II 413); *Pavinkšnis: 1604 Grehorẏ Powinkʃʒnis KI1 14. Plg. db. pvd. Pavnkšnis (LPŽ II 414–415); *Spalis: 1666 Jerzego Spolia gen. sg. KI3 4. Plg. db. pvd. Spãlis (LPŽ II 780). au keičiama į ow: *Daukša: 1666 Jana Dowkszy gen. sg. KI3 9. Plg. db. pvd. Daukšà (LPŽ I 472); *Gintautas: 1624 Marcin Gintowt KI2 3. Plg. db. pvd. Gntautas, Giñtautas, Gintautas (LPŽ I 671). e keičiama į ie: *Keraitis: 1624 Adam Kieraytys KI2 4. Plg. db. pvd. Keráitis (LPŽ I 974); *Keršis, *Keršys: 1666 Adama Kiersʒia gen. sg. KI3 8. Plg. db. pvd. Kéršis, Keršỹs (LPŽ I 977); *Ketvirtis: 1623 Urbana Kietwircia gen. sg. KAK1 1. Plg. db. pvd. Ketvrtis, Ketvitis (LPŽ I 981). uo keičiama į o: *Juodelis: 1604 jan Jodelis KI1 8. Plg. db. pvd. Juodlis (LPŽ I 857); *Sruogis: 1624 Jan Srogiewicʒ KI2 1v. Plg. db. pvd. Sruogis (LPŽ II 789). ž keičiama į z: *Dargužas: 1666 Adama Dorguza gen. sg. KI3 15, 1666 Jakuba Dorguza gen. sg. KI3 12v. Plg. db. pvd. Dárgužas, Dargùžas (LPŽ I 462); *Oželis: 1624 Gryg Ozelewicʒ KI2 10. Plg. db. pvd. Ožlis (LPŽ II 356); *Vėželis: 1604 jurẏ weʒelis KI1 7. Plg. db. pvd. Vėžlis (LPŽ II 1201); *Žigaitis: 1666 Macieia Zygaicia gen. sg. KI3 16v. Plg. db. pvd. Žigáitis (LPŽ II 1331). ALMA RAGAUSKAITĖ 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Turimi duomenys rodo, kad XVII a. gali būti pridedamos slaviškos priesagos -evič ir -ovič, pvz.: 1666 Jana Kunkulewicza gen. sg. KI3 11v; 1666 Woyciecha Montwida gen. sg. KI3 14 ǁ 1666 Woyciecha Montwidowicza gen. sg. KI3 13v; 1666 Lukasza Perkunewicza gen. sg. KI3 13. Kilmės požiūriu išskirtos šios pagrindinės XVII a. kėdainiečių antroponimų grupės: 1) lietuviškos kilmės asmenvardžiai ir 2) nelietuviškos kilmės asmenvardžiai. Ši klasifikacija turi seną tradiciją. Kazimieras Būga 1911 m. parašytoje studijoje „Apie lietuvių asmens vardus“ skyrė lietuviškosios kilmės ir skolintines pavardes, minėjo neaiškios kilmės pavardes (Būga I 205). Pavardžių skirstymo tradicijos į dvi grupes (lietuviškos kilmės pavardės ir nelietuviškos kilmės pavardės) daugiau ar mažiau laikėsi ir kiti lietuvių istorinės antroponimijos tyrėjai: Petras Jonikas (1968: 558–561), Antanas Salys (II 64), Aleksandras Vanagas (1982; 1999: 466–472), Vitalija Maciejauskienė (1991: 243; 1992: 1–2; 1993: 36–40; 1994: 10–15; 1997: 112; 1997a: 102–104), Alma Ragauskaitė (1999: 47–49; 2000: 95–97; 2005: 141–142), Aušra Žemienė (2002: 17–18; 2016: 125; 2017: 37–40), Asta Urbonavičiūtė (2005: 86–87; 2005a: 234–238; 2011: 28–31) ir kt. Kiek kitaip manė Zigmas Zinkevičius. Pasak jo, ši asmenvardžių klasifikacija yra formali, nes „kiekviena, kad ir pati nelietuviškiausia mūsų pavardė paprastai turi lietuviškų elementų, bent jos galūnė yra lietuviška“ (Zinkevičius 1988: 95–96). Taigi lietuviškų asmenvardžių fonetika yra lietuviška, jie turi lietuviškas galūnes, lietuviškas priesagas ir kt. (Zinkevičius 2008: 55). Vadinasi, pirmiausia XVII a. pradžios vilniečių asmenvardžiuose buvo ieškota „lietuvių kalbos elementų“ (Zinkevičius 1977: 66–67). Panašiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijų antroponimikoną kilmės požiūriu vertino Jūratė Čirūnaitė. Ji aptarė lietuviškų ir nelietuviškų asmenvardžių grupes (Čirūnaitė 1999: 71–75; 1999a: 13–15). Jonas Palionis pagal pasirinktą kriterijų – etninę priklausomybę – Punios parapijos pavardes suklasifikavo į dvi grupes: lietuviškosios pavardės ir nelietuviškosios pavardės. Lietuviškomis pavardėmis čia laikomos ne tik tos, kurios turi lietuvišką šaknį, bet ir tos, kuriose yra koks nors lietuviškas darybos formantas (galūnė, priesaga ir pan.). Nelietuviškomis pavardėmis vadinamos tokios, kurių ir šaknis, ir darybos afiksas yra skolintiniai (Palionis 2003: 40–42; 2008: 99–110; dar žr. Ragauskaitė 2005a: 156; Sinkevičiūtė 2008a: 503–508). Daiva Sinkevičiūtė pritarė Z. Zinkevičiaus pavardžių klasifikavimo būdui – diferencijuoti pavardes pagal jų pamato pobūdį bei skirti asmenvardinės ir apeliatyvinės kilmės pavardes (Sinkevičiūtė 2006c: 141). Šiuo atveju yra tiriami ne tik kėdainiečių lietuvių, bet ir kitų etninių grupių (lenkų, škotų, vokiečių ir kt.) antroponimai. Todėl atrodo nelogiška ieškoti lietuvių kalbos elementų kitataučių pavardėse. Ne visuomet nagrinėjamus kėdainiečių antroponimus įmanoma priskirti vienai ar kitai grupei. Todėl buvo išskirta dar viena asmenvardžių grupė – 3) neaiškios ar ne visai aiškios kilmės Straipsniai / Articles 59 XVIIa.kėdainiečiųlietuviškoskilmėsasmenvardžiai asmenvardžiai. Apie jų kilmę dėl autentiškos formos nustatymo sunkumų, kai lietuvių antroponimų grafinė struktūra smarkiai paveikta lenkų kalbos ar dėl kitų priežasčių nieko aiškaus neįmanoma pasakyti. Analizuojami kėdainiečių lietuviškos kilmės antroponimai yra rekonstruojami iš patronimų ir nepatroniminės kilmės asmenvardžių. Atstatytos jų formos pažymimos žvaigždute ir surašomos pagal abėcėlę. Po to nurodomi rankraščiuose užfiksuoti asmenvardžiai (pagal jų lyčių abėcėlę ir pagal chronologiją), kuriais remiantis buvo rekonstruota antroponimo lytis. Šios formos lyginamos su dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Kai kuriais atvejais palikti keli teoriškai galimi variantai. Nesuradus tikslių atitikmenų mūsų dienų vardyne, pateikiama keletas būdingesnių atitinkamos šaknies asmenvardžių. Iš šaltiniuose užfiksuotų antroponimų atstatomos formos be patroniminių priesagų. Suslavintose asmenvardžių lytyse dažnai rašomos slaviškos patroniminės priesagos -evič, -ovič, bet teigiama, jog lietuviai gyvojoje kalboje galėjo vartoti lietuviškas patronimines priesagas (-aitis, -ėnas, -onis, -ūnas) (Maciejauskienė 1994: 25–30; Ragauskaitė 1999: 148–149). Rekonstruotos formos be patroniminių priesagų atrodo tinkamesnės ir todėl, kad neretai tie patys kėdainiečiai tiriamuose inventoriuose buvo užrašomi skirtingai, pvz.: 1624 Maciey Girniewicʒ KI2 7 – 1604 Macieẏ Girnius KI1 16 – 1622 Maciey Girnius KKČI 1 – 1624 Maciey Girnius KI2 9; 1604 Jakub Kiaukie KI1 12v – 1604 jakub Kiaukiewicʒ KI1 11. Aptariami lietuviškos kilmės antroponimai suskirstyti į tris pogrupius: 1) lietuvių senieji dvikamieniai asmenvardžiai, 2) dvikamienių asmenvardžių trumpiniai bei jų priesaginiai vediniai ir 3) pravardinės kilmės (plačiąja prasme) asmenvardžiai. Tokia tvarka jie ir pateikiami. 1. LIETUVIŲ SENIEJI DVIKAMIENIAI ASMENVARDŽIAI Tarp nagrinėjamų 180 XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės antroponimų 16 yra tokių, iš kurių galima rekonstruoti lietuvių senuosius dvikamienius asmenvardžius. Atstatant jų galūnes, remiamasi K. Būgos nuomone, kad kai kuriais atvejais „dvikamienės pavardės lygiomis teisėmis gali turėti galūnėmis vienaskaitos vardininke ir -as arba -a, ir -is“ (Būga I 224). Toliau pateikiamos 6 tokios rekonstrukcijos (tai sudaro 5,4 % visų atstatytų antroponimų): *Gintaut-as: 1624 Marcin Gintowt KI2 3. Plg. db. pvd. Gntautas, Giñtautas, Gintautas (LPŽ I 671); *Gird-vil-as: 1624 Ławryn Gierdwił KI2 1, 1v, 4, 4v – 1624 Ławryn Girdwil KI2 5v – 1624 Ławrẏn Girdwil KI2 11, 1666 Andrzeia Girdwiła gen. sg. KI3 11v. Plg. db. pvd. Girdvlas (LPŽ I 674); *Jo-kant-as: 1624 Marcin Jokant KI2 7v. Plg. db. pvd. Jókantas (LPŽ I 838); *Mant-vyd-as: 1666 Woyciecha ALMA RAGAUSKAITĖ 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Montwida gen. sg. KI3 14 – 1666 Woyciecha Montwidowicza gen. sg. KI3 13v. Plg. db. pvd. Mañtvydas, Mantvydas (LPŽ II 155); *Nor-vyd-as: 1604 Sebestian Narwid KI1 13 – 1624 Sebestẏan Narwid KI2 8v. Plg. db. pvd. Nórvydas (LPŽ II 336); *Sur-vil-a: 1624 Maciey Surwił KI2 4v, 11 – 1624 Macieÿ Surwił KI2 10 – 1604 Matẏs Surwilo KI1 4, 6v, 7v – 1624 Maciey Surwiło KI2 3, 1666 Mikołaia Surwily gen. sg. KI3 3v, 1666 Stanislawa Surwiły gen. sg. KI3 3v. Plg. db. pvd. Survilà (LPŽ II 861). Kaip matyti, pateikti senieji lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai sudaryti iš dešimties skirtingų sandų: gin-, gird-, jo-, kant-, mant-, nor-, sur-, taut-, vyd-, vil-. Antroponimų, sudarytų su tokiais ar panašiais kamienais esama ir XVII a. Kėdainių aktų kygose (Рагаускайте 2012: 214–216). Vėlesniuose XVIII a. Kėdainių dokumentuose užfiksuota dvikamienių asmenvardžių, bet juos sudarančių sandų įvairovė palaipsniui mažėjo. 2. DVIKAMIENIŲ ASMENVARDŽIŲ TRUMPINIAI IR JŲ PRIESAGINIAI VEDINIAI Šių asmenvardžių kiekis ir vieta lietuvių vardyne vertinami nevienareikšmiškai. Lietuvių istorinėje antroponimikoje egzistuoja senųjų dvikamienių antroponimų trumpinių išskyrimo atskira grupe problema. Z. Zinkevičius manė, kad XVI–XVII a. dvikamienių asmenvardžių trumpinių ir jų priesagų vedinių funkcionavo gana daug (Zinkevičius 1988: 100). V. Maciejauskienė teigė, kad „didesnio svorio XVI–XVII a. antroponimijoje šie asmenvardžiai tikrai neturėjo. Vadinasi, negalėjo padaryti pastebimesnės įtakos bendram mūsų pavardžių kilmės vaizdui“ (Maciejauskienė 1991: 248; 1997a: 130; 2008: 125–130). Išnagrinėjus XVI a. antrosios pusės Kauno miestiečių antroponimus buvo nustatyta, kad dvikamienių asmenvardžių trumpiniai sudarė 7 % visų rekonstruotų lietuviškos kilmės antroponimų (Ragauskaitė 1999: 150). XVII a. pirmojoje pusėje tokių asmenvardžių buvo apie 8 % (Ragauskaitė 2000: 99). D. Sinkevičiūtės teigimu, lietuvių pavardėse išlikusių hipokoristinių kamienų inventorių sudaro 171 kamienas. Remiantis formaliuoju ir arealiniu kriterijais buvo prieita prie išvados, kad trumpinių kilmės dabartinių pavardžių iš viso yra 5 950 (Sinkevičiūtė 2006: 246–247). Lietuvių dvikamienių vardų trumpinių kilmės asmenvardžių užfiksuota Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąraše (Sinkevičiūtė 2016: 221–254). Tai pagrindžia Z. Zinkevičiaus teiginį: „senovinių dvikamienių vardų trumpiniai ir tolesni vediniai davė pradžią daugybei mūsų dabartinių pavardžių“ (Zinkevičiaus 1988: 100). Straipsniai / Articles 61 XVIIa.kėdainiečiųlietuviškoskilmėsasmenvardžiai Kalbamųjų antroponimų kilmė ir daryba tyrinėtojams nekelia abejonių (Zinkevičius 1977: 229; Ragauskaitė 1999: 151; Sinkevičiūtė 2003: 117–119; 2003a: 319–326; 2005: 100–104; 2005a: 217–220; 2006a: 274–276; 2008: 264–270; 2009: 348–350; 2010: 326–330: 2014: 165–170). Teigiama, kad šie asmenvardžiai yra sutrumpėję iš lietuvių senųjų dvikamienių antroponimų, „pasilikdami dažniausiai pirmojo vardo sando kamieną“ (Salys IIa 270). Pranas Skardžius nurodo du šio tipo antroponimų sudarymo būdus: 1) vartotas vienas dvikamienio asmenvardžio sandas, pvz.: Noras: Nor-butas; 2) prie vieno kamieno pridedama ir dalis antrojo, pvz.: Knystas: Knys-tautas (Skardžius 1943: 440–441). Iš senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpinių buvo sudaromi įvairūs priesagų vediniai, pvz.: Ginelis šalia Ginas (: Gin-tautas), Darulis šalia Daras (: Dar-gaila) ir kt. (Zinkevičius 1977: 230, 237). Šaltiniuose surasti 5 (4,5 %) Kėdainių gyventojų antroponimai, kuriuos bent jau teoriškai galima sieti su lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpiniais ir jų priesaginiais vediniais. Jie rekonstruoti iš 8 dokumentuose užfiksuotų antroponimų, pvz.: *Dargužas: 1666 Adama Dorguza gen. sg. KI3 15. Plg. db. pvd. Dárgužas, Dargùžas, Dargužas (LPŽ I 462); *Norušas, *Norušis, *Norušys: 1604 Pawla Naruʃʒewicʒa gen. sg. KI1 8. Plg. db. pvd. Nõrušas, Norùšis, Norušỹs (LPŽ II 335); *Norutis: 1624 Jan Narutis KI2 7. Plg. db. pvd. Norùtis (LPŽ II 335); *Rimdeika: 1604 Bartlomiey Rẏmdeyko KI1 7, 1624 Maciey Rymdeyko KI2 2v. Plg. db. pvd. Rimdeikà (LPŽ II 608); *Vaida: 1604 Mikołaẏ Wayda KI1 4, 5, 11, 12 – 1624 Mikołay Wayda KI2 2v, 5 – 1624 Mikołay Waÿda KI2 10v. Dėl vaidplg. db. pvd. Vaidas (LPŽ II 1131). Lietuvių senųjų dvikamienių asmenvardžių trumpinių ir jų priesaginių vedinių inventorius labai įvairuoja skirtingų miestų – Vilniaus, Kauno, Kėdainių istoriniuose vardynuose (Zinkevičius 1977: 229–230; Ragauskaitė 1999: 150–151; 2005: 118, 123, 132; Sinkevičiūtė 2006b: 341–351; 2016: 252–253; Sinkevičiūtė, Račickaja 2014a: 298, 320). 3. PRAVARDINĖS KILMĖS ASMENVARDŽIAI Tarp tiriamų lietuviškos kilmės kėdainiečių asmenvardžių daugiausia yra pravardinės kilmės (plačiąja prasme) antroponimų. Jie sietini su konkrečiais lietuvių kalbos daiktavardžiais, būdvardžiais bei veiksmažodžiais. Toliau pateikiami 95 (90,1 %) kalbamosios grupės asmenvardžiai, atstatyti iš 156 šaltiniuose užfiksuotų antroponimų lyčių: *Barzdažentis5: 1624 ʒ Mikołaiem Barʒdoʒęciem 5 Siekiant tikslumo lietuviškos kilmės antroponimų etimonų reikšmių dar buvo ieškota Ernsto Fraenkelio ir Wojciecho Smoczynskio etimologiniuose žodynuose (Fraenkel 1962; 1965; Smoczynski 2007). ALMA RAGAUSKAITĖ 68 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII PRIEDAI 1 PAV. 1604 m. fragmentas iš 1604 m. Kėdainių inventoriaus (l. 4) Straipsniai / Articles 69 XVIIa.kėdainiečiųlietuviškoskilmėsasmenvardžiai 2 PAV. 1666 m. fragmentas iš 1666 m. Kėdainių inventoriaus (l. 13v) ALMA RAGAUSKAITĖ 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII ISTORIJOS ŠALTINIAI KI1 – Kėdainių 1604 m. inventorius. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUBRS). F. 4. A1723. B. 34308a. KI2 – Kėdainių 1624 m. inventorius (Inwentarz spſanÿ ÿmenia Kedanſkiego welmoʒnego pana [...] Staniſława Kiʃʒki Woiewodʒica Witebſkie(go) [...]). VUBRS. F. 4. A1724. B. 34308b. KI3 – Kėdainių 1666 m. inventorius (Inwentarz miasta Kieydanskiego 1666). VUBRS. F. 4. A215. B. 16891. KKČI – Kėdainių klebonijos 1622 m. činšo inventorius. VUBRS. F. 4. A207. B. 16292. LITERATŪRA Būga I – Apie lietuvių asmens vardus. – Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 201–269. Čirūnaitė Jūratė 1999: Baltiški LDK kariuomenės dokumentų antroponimai. – Darbai ir dienos 10(19), 69–78. Čirūnaitė Jūratė 1999a: Nelietuviškų LDK teritorijų antroponimikono baltizmai XVI amžiuje. – Acta Baltica, 12–18. Fraenkel Ernst 1962–1965: Litauisches Etymologisches Wörterbuch 1–2. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag. Göttingen: Vandenhoeck& Ruprecht. Jonikas Petras 1968: Asmenvardžiai ir vietovardžiai. – Lietuvių enciklopedija 15. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 555–571. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elektroninis variantas (antras elektroninis leidimas), red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. LPŽ I–II – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, autoriai: Vitalija Maciejauskienė, Marija Razmukaitė, Aleksandras Vanagas, ats. red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė Vitalija 1992: Lietuvių pavardės. – Gimtasis žodis 2, 1–3. Straipsniai / Articles 71 XVIIa.kėdainiečiųlietuviškoskilmėsasmenvardžiai Maciejauskienė Vitalija 1993: Kriaunų parapijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32: Baltų onomastikos tyrinėjimai, 34–99. Maciejauskienė Vitalija 1994: Lietuvių pavardės: raida ir kilmė (habilitacinis darbas). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Maciejauskienė Vitalija 1997: Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI amžiuje. – Darbai ir dienos 4(13), 111–133. Maciejauskienė Vitalija 1997a: Dėl lietuvių pavardžių (asmenvardžių) klasifikavimo. – Baltistica 32(1), 101–109. Maciejauskienė Vitalija 2008: [Rec.] Daiva Sinkevičiūtė. Lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. – Baltistica 43(1), 123–140. Palionis Jonas 2003: XVII a. Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Palionis Jonas 2008: XVII a. pabaigos – XVIII a. pirmosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai. Vilnius: Vilniaus universitetas. Ragauskaitė Alma 1999: XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. − Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 145−158. Ragauskaitė Alma 2000: XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. − Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 43, 93−110. Ragauskaitė Alma 2001: Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI−XVIII a. − Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 45, 123−143. Ragauskaitė Alma 2002: XVII−XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai. − Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 47, 31−40. Ragauskaitė Alma 2003: XVI−XVIII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba. − Vārds un tā pētīšanas aspekti. Rākstu krājums 7. Liepāja: Liepājas pedagoģijas akademija, 82−92. Ragauskaitė Alma 2004: XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. − Istoriniai tekstai ir vietos kultūra. Šiauliai, Ryga: Lucilijus, 8–18. Ragauskaitė Alma 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Ragauskaitė Alma 2005a: [Rec.] Jonas Palionis. XVII a. antrosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. – Baltu filoloģija 14(1), 155–158. ALMA RAGAUSKAITĖ 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Ragauskaitė Alma 2006: Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir prievardžiai XVI a. Kauno aktų knygose. − Baltu filoloģija 15(1/2), 81−94. Ragauskaitė Alma 2007: Scottish Personal Names in the Act Books of the City of Kėdainiai in the Seventeenth and Eighteenth Centuries. − Tarptautinė Aleksandro Vanago konferencija „Vardas kalboje, istorijoje ir savimonėje“. 2007 m. spalio 24–26 d. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 63–64. Ragauskaitė Alma 2008: Tendencies in the Evolution of Hereditary Surnames of Townspeople in Lithuania from the Sixteenth to Eighteenth Centuries. – Zunamen / Surnames 3, 29–37. Ragauskaitė Alma 2009: Kada susidarė kauniečių pavardės? – Kalba ir žmonės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 226–232. Ragauskaitė Alma 2011: Dėl lietuvių ir lenkų kalbų kontaktų XVII–XVIII a. Kėdainių miesto vardyne. – Tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“. 2011 m. lapkričio 10–11 d. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, 21–22. Ragauskaitė Alma 2014: Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Kauno istorijos metraštis 14. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Versus aureus, 7–17. Ragauskaitė Alma 2014a: Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843). – Archivum Lithuanicum 16, 323–340. Ragauskaitė Alma 2015: Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Acta Linguistica Lithuanica 73, 55–81. Ragauskaitė Alma 2016: Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 39–61. Ragauskaitė Alma 2017: Germaniškos kilmės kėdainiečių antroponimai XVII– XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. – Baltu filoloģija 25(2), 111–128. Ragauskaitė Alma 2017a: Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje. – Acta Linguistica Lithuanica 77, 53–77. Salys II – Pavardžių problema. – Raštai 2. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983, 63–65. Salys IIa – Mūsų lietuviškieji vardai. – Raštai 2. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983, 267–284. Straipsniai / Articles 73 XVIIa.kėdainiečiųlietuviškoskilmėsasmenvardžiai Sinkevičiūtė Daiva 2003: Dvikamienių asmenvardžių trumpinių kilmė ir sandara: lie. dau(C)-. – Baltistica 37(1), 115–131. Sinkevičiūtė Daiva 2003a: Lietuvių dvikamienių vardų trumpinimo tendencijos šnekamojoje kalboje. – Baltistica 37(2), 317–341. Sinkevičiūtė Daiva 2005: Vienkamieniai asmenvardžiai su lie. darg-: jų pamatas ir ryšiai su dvikamieniais asmenvardžiais. – Baltistica 40(1), 99–111. Sinkevičiūtė Daiva 2005a: Vienkamieniai asmenvardžiai su bl. but-(C)- ir jų kilmė. – Baltistica. VI priedas, 215–228. Sinkevičiūtė Daiva 2006: Lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Sinkevičiūtė Daiva 2006a: Dėl vardyno plėtimo dvikamieniais vardais ir jų variantais. – Kalbos kultūra 79, 273–278. Sinkevičiūtė Daiva 2006b: Dvikamienių vardų trumpinių paveldas vilniškių areale. – Baltistica 41(2), 341–351. Sinkevičiūtė Daiva 2006c: [Rec.] Zigmas Zinkevičius. Krikščionybės ištakos Lietuvoje. Vilnius: Katalikų akademija, 2005. – Baltistica 41(1), 138–145. Sinkevičiūtė Daiva 2008: Lietuvių dvikamienių vardų su pirmuoju dėmeniu vaišraidos bruožai. – Baltistica 43(2), 263–274. Sinkevičiūtė Daiva 2008a: [Rec.] Jonas Palionis. XVII a. Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003; XVII a. pabaigos – XVIII a. pirmosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008. – Baltistica 43(3), 501–511. Sinkevičiūtė Daiva 2009: Pastabos dėl žemaičių trumpinių kilmės pavardžių, kilusių iš avd. Gedrimas. – Baltistica 44(2), 347–353. Sinkevičiūtė Daiva 2010: Dėl lietuvių dvikamienių asmenvardžių kamieno dalatsiradimo. – Baltistica 45(2), 325–340. Sinkevičiūtė Daiva 2014: Dvikamienių vardų su kamienu vaidraidos bruožai lietuvių kalboje. – Baltistica 49(1), 163–175. Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014a: Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų saraše. – Archivum Lithuanicum 16, 295–322. Sinkevičiūtė Daiva 2016: Lietuvių dvikamienių vardų trumpinių kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 18, 221–254. ALMA RAGAUSKAITĖ 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII Skardžius Pranas 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Smoczyński Wojciech 2007: Słownik etymologiczny języka litewskiego. Indeks wyrazow litewskich. Vilnius: Vilniaus universitetas. Šinkūnas Peliksas 1928: Kėdainių miesto istorija. Kaunas: „Spindulio“ B-vės spaustuvė. Urbonavičiūtė Asta 2005: Klaipėdos krašto lietuviškos ir vokiškos profesinės kilmės pavardės etnolingvistiniu požiūriu. – Filologija 10, 84–88. Urbonavičiūtė Asta 2005a: Klaipėdos krašto lietuvių pavardės iš sudurtinių asmenvardžių. – Baltai ir jų giminaičiai. Tiltai 26, 231–243. Urbonavičiūtė Asta 2011: Patronimų su priesagomis -aitis, -(i)ūnas vartojimas ir paplitimas XVI a. Prūsijos kunigaikštystės Sembos vardyne. – Res humanitariae 10, 28–53. Vanagas Aleksandras 1982: Mūsų vardai ir pavardės. Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksandras 1999: Pavardės. – Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 466–472. Zinkevičius Zigmas 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1988: [Rec.] Lietuvių pavardžių žodynas 1: A–K, autoriai: Vitalija Maciejauskienė, Marija Razmukaitė, Aleksandras Vanagas, ats. red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985. – Baltistica 24(1), 94–105. Zinkevičius Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Žemienė Aušra 2002: XVIII–XIX a. Ragainės apskrities lietuvininkų pavardžių daryba ir kilmė. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Žemienė Aušra 2016: Germanizavimo įtaka Mažosios Lietuvos asmenvardžiams XVIII–XIX a. – Žmogus ir žodis 18(1), 106–131. Žemienė Aušra 2017: Mažosios Lietuvos asmenvardžiai (XVIII–XIX a.). Vilnius: Technika. Рагаускайте Алма 2012: О литовско–польских языковых контактах по данным фамилий жителей города Кедайняй в XVII–XVIII веках. – Студii з ономастики та етимологii. 2011–2012. Киiв: Iнститут украiнськоi мови НАН Украiни, 213–221. Straipsniai / Articles 75 XVIIa.kėdainiečiųlietuviškoskilmėsasmenvardžiai Personal Names of Lithuanian Origin among Kėdainiai Residents in the 17th Century SUMMARY The analysis of personal names of Kėdainiai residents recorded in the 17th century (Kėdainiai inventories of 1604, 1624, 1666 and Kėdainiai rectory land rent inventory of 1622) led to the conclusion that 180 second components of binary nominations are of Lithuanian origin. Certain facts of Slavicization of personal names were distinguished in the historical documents under analysis: sound substitution, use of Slavic suffixes in the anthroponyms of Lithuanian origin, omission of endings, etc. Out of 180 anthroponyms of Lithuanian origin analysed in the study, 106 personal name forms were reconstructed. Among them, there are 6 (5.4 per cent) Lithuanian old two-stem anthroponyms, 5 (4.5 per cent) abbreviations of two-stem personal names and their suffixal derivatives and 95 (90.1 per cent) anthroponyms of nickname origin. The comparison between reconstructed anthroponyms and present-day Lithuanian surnames shows that 63 (60 per cent) of them still function today. A part of them, i.e. 24 (23 per cent of all the reconstructed anthroponyms), have the equivalents of surnames of the same origin but different formation. The remaining 19 (17 per cent) anthroponyms have no equivalents among the present-day personal names. Įteikta 2018 m. balandžio 11 d. ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]