Senoji baltų leksikografija Hanzos pirklių tarnyboje. Rankraštinių žodynų paskirtis bei sudarymo laikas

S aipsniai / A icles 9 ILJA LEMEŠKIN Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: senoji bal ų li e a ū a i aš ija, lyginamoji olklo is ika, leksikog a ija, bal is ikos is o ija. SENOJI BALTŲ LEKSIKOGRAFIJA HANZOS PIRKLIŲ TARNYBOJE. RANKRAŠTINIŲ ŽODYNŲ PASKIRTIS BEI SUDARYMO LAIKAS Old Bal ic Lexicog aphy in he Se ice o Hansa Me chan s. Pu pose o Manusc ip Vocabula ies and he Time o Compiling ANOTACIJA S aipsnyje o muojamas naujas požiū is į seniausius bal ų kalbų leksikog a inius pa- minklus: Elbingo žodyną i adinamąjį Simono G ūna o žodynėlį. Abudu ank aš iniai šal iniai siejami su u ili a ine d ikalbe Hanzos leksikog a ijos adicija i nuodugniau g e i- nami su adinamosiomis „Rusiškomis knygomis“, . y. su okiečių žemaičių– usų kalbų žo- dynų bei pasikalbėjimų ado ėlių nuo ašais, ku iuos p ak inio kalbos mokymosi bei e slo sume imais suda inėjo jauno amžiaus hanziečiai sp akele e e. P ieinama p ie iš ados, kad okiečių–p ūsų kalbų žodynai bei pasikalbėjimai pasida ė ak ualūs esp. bu o suku i ne- ukus po o, kai Elbingui bu o su eik os Liubeko eisės, o į naują inką pasipelny i a yko okiečių pi kliai i kolonis ai. Su Elbingu glaudžiai siejamas i Elbingo žodynas, i S. G ū- na o žodynėlis; Hanzos leksikog a ijos į aka įž elgiama i „Lenkų–jo ingių žodynėlyje“. Ve ikalusis S. G ūna o žodynėlio skai ymas leidžia ekons uo i pi klių pasikalbėjimus, . y. bal ų kalbų eks yne iki šiol neapčiuop ą unkcinį s ilių – XIII a. idu io–an osios pusės okiečių–p ūsų pi klių sociolek ą. A i inkamų p ielaidų leksikog a ijai o muo is lie u ių kalbos pag indu XIII a. nebu o (dėl ibo os Hanzos papli imo geog a ijos). ESMINIAI ŽODŽIAI: Hanzos leksikog a ija, Elbingo žodynas, Simono G ūna o žodynė- lis, pasikalbėjimų ado ėliai, okiečių–p ūsų pi klių sociolek as. ILJA LEMEŠKIN 10 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII ANNOTATION The a icle shapes a new app oach owa ds he oldes lexicog aphic monumen s o he Bal ic languages: Elbing ocabula y and he so called Simon G unau’s ocabula y. Bo h manusc ip sou ces a e associa ed wi h Hansea ic u ili a ian bilingual lexicog aphic adi- ion and a e ho oughly compa ed wi h he so called “Russian books”, i.e. ansc ip s o Low Ge man-Russian ocabula ies and ph ase-books compiled by young Hansa men, he so called sp akele e e, o p ac ical language lea ning and business pu poses. A conclusion is made ha Ge man-P ussian ocabula ies and ph ase-books became ele an , i.e. hey we e compiled, soon a e Elbing was g an ed Lübeck law and Ge man me chan s and colonis s a i ed a he new ma ke o make p o i . The Elbing ocabula y and G unau’s ocabula y a e closely linked wi h Elbing; he in luence o he Hansea ic lexicog aphy is also seen in he Polish-Yo ingian ocabula y. The e ical eading o G unau’s ocabula y enables us o econs uc he me can ile ph ase-book, i.e. he unc ional s yle which has no ye been g asped in he Bal ic co pus – he Ge man-P ussian me can ile sociolec o he second hal o he 13 h cen u y. The e we e no espec i e p econdi ions o he o ma ion o lexicog a- phy on he basis o he Li huanian language in he 13 h cen u y (due o he limi ed geog a- phy o he sp ead o Hansa me chan s). KEYWORDS: Hansea ic lexicog aphy, Elbing ocabula y, G unau’s ocabula y, ph ase-book, Ge man-P ussian me can ile sociolec . Lyginamasis ž ilgsnis į senus ašy inius šal inius pa odo ieną ski umą: i- du amžių leksikog a iniais paminklais disponuoja ik dalis bal ų – p ūsai bei „jo ingiai“1. Kyla klausimas: kodėl jie nė a paliudy i a p ki ų bal ų? Bazelio i K e os pėdsakai (Dini 2014: 331–332, 553–558) bus susiję su aš ingais p ū- sais, ku ie, (nu) ašydami knygas, kolo onų pozicijoje palikda o a i inkamą žymę apie sa e i nuo ašų a si adimo a ba jų gy a imo aplinkybes. A negalėjo ie pa ys išsila inę žmonės p isidė i i suda an žodynus? No in į šiuos klausimus a saky i, bū ina apib ėž i leksikog a inių paminklų paski į, . y. nus a y i, ko- kios p iežas ys nulėmė žodynų a si adimą i kam, ku , kuo jie bu o naudingi. 1.1. Seniausias i didžiausias okiečių–p ūsų kalbų žodynas – adinamasis Elbinge Vokabula ( oliau žymimas san umpa EŽ) – mūsų laikus pasiekė kaip dalis Codex Neumannianus, ku is iki An ojo pasaulinio ka o bu o saugomas Elbingo mies o biblio ekoje (sign. Q 84). Žodynas, ke i oji iš eilės kodekso dalis, bu o pasku inis; jį i isą knygą ainika o kolo onas, ku is glaus ai 1 Žodyno Pogańske gwa y z Na ewu (Zinke ičius 1985) pa ašymą links ama kel i į „k yžiuočių lai- kus“. Jo jo ingiškumu abejojama (Schmid 1986; plačiau: Dini 2014: 304–307). Žodyne įž elgia- ma maišy a kalba, ku ioje pas ebima jidiš kalbos į aka, bal ų–ug o inų izoglosos (Chelimskij 1985; Орел, Хелимский 1987; O ël 1986), y ų bal ų bei p ūsų kalbų leksinių iš eklių kompiliacija. S aipsniai / A icles 11 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas in o ma o apie žodyno nuo ašo i iso kodekso kū ėją: Explici pe manus Pe i Holc ǁ weʃche De maienbu g (185 p.). Sk ip o iaus an oponimas i nu ašymo klaidos, ku ių pasi aiko p ūsiškoje žodyno dalyje, odo, jog iš Mayenbu go2 ki- lęs Pe as Holcwesche is ik iausiai bu o okie is. Iki šiol nepag įs as lieka pla- čiai papli ęs eiginys, jog pa į žodyną, . y. P. Holcwesche io pe ašy ą p o o- g a ą, suda ė okiečių o dino ienuolis. Au o ys ės klausimas iesiogiai p iklauso nuo leksikog a inio paminklo ūšies esp. žodyno paski ies p oblemos, ku i iki šiol lieka neišsp ęs a. Be šios p oblemos išsamaus ap a imo kalbos apie ienuolį a ki ą socialinį s a usą u in į asmenį y a pe nelyg anks y os. Manoma, jog ank aš inę knygą P. Holc- wesche is nu ašė XIV a. pabaigoje a XV a. p a- džioje. Tiksliau da uo i a ei yje bus pa anku a - siž elgian į Hein icho Niewöhne io 1912 m. pe pieš ą andens ženklą3, ku io da a imas kol kas y a keblus. Jis pasižymi speci iniu b uožu – apa inės pailgo jaučio snukio dalies (jaučio nas ų) ap aliu papla inimu, ku is apsunkina p isky imą p ie šiuo me u žinomų iksliai da uo ų andens ženklų a ian ų i jų ipų. Ge ha do Picca do ko- lekcijos dalyje „Ochsenkop – Ohne Gesich s- me kmale – Da übe S ange – Da übe K euz – Einkon u iges K euz“ y a po a a aizdų, ku iuos iš olo i ik sąlygiškai galima lygin i su Elbingo kodekse bu usiu andens ženklu. Jie (N . 56698– 56700, 56695) da uojami 1427, 1433, 1435 i 1464 me ais. Šiek iek panašus andens ženklas (su am ik u jaučio nas ų ap alaus išpla inimo požymiu, ačiau i su akimis bei ž aigžde a p pa- našiai užlenk ų agų), da uojamas 1434 m., igū uoja Nikolajaus Lichače o ei- kale – N . 511 (plg. da 1427 m. andens ženklą N . 541: Лихачев I 43, 46; III LXXXVIII). Tu in omenyje laipsnišką ap a iamojo andens ženklo ipo aidą, Elbingo kodekso popie iaus gamybą bū ų p asminga „pajaunin i“. A odo, kad kodeksas galėjo bū i suku as XV a. an ąjį ke i į a ba ne XV a. idu yje. 1.2. P. Holcwesche is nu ašė inkinį, ku iame domina o eisinio pobūdžio aš ai. Iš p adžių jis nukopija o Elbingui su eik ą „Liubeko eisę“ – Lübisches 2 In e p e uojan ly į maienbu g da oma niekuo nepag įs a i ne eikalinga konjek ū a: Ma ienbu g. 3 H. Niewöhne io 1912 m. ap ašas y a p ieinamas duomenų bazėje Handsch i encensus: h p:// www.bbaw.de/ o schung/d m/HSA/Elbing_700330290000.h ml. ILJA LEMEŠKIN 12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Rech ü Elbing (1–100 p.)4. An ąjį sk ip o ius nu ašė p ūsų eisyną – P eus- sisches Rech (100–120 p.)5. Toliau lenkų eisyną – Polnisches Rech (120– 168 p.)6 i pagaliau okiečių–p ūsų kalbų žodyną (169–185 p.). Aiškiai ma omas polinkis į eisinius dalykus bu o pas ebė as XVI a. Tada audonu ašalu p ieš- lapyje bu o į ašy a bend a an aš ė Buch da ihn de Lübeschen Rech e besch iben […], aip pa iškalbinga sen encija Fia jus icia & pe ea mud[us] („ elaimi eisė- umas i ežūna [no s i žū ų] isas pasaulis“). Nu ašy ų šal inių kombinacija pi miesiems kodekso y ėjams da ė pag indo many i, jog ci ilinės eisės są adu naudojosi aukš as Elbinge eziduojan is o dino aldininkas – kom ū as, ku iam bu o pa aldūs Elbingo mies iečiai i isi ie iniai, . y. os kom ū ijos p ūsai, okiečiai bei lenkai. Šios nuomonės laikėsi Fe dinandas Neumannas i Edwi- nas Volckmannas (Volckmann 1869: 4). Vėliau p ak inę eisinę paski į ( ü den p ac ischen ech sgeb auch) s a s ė Adalbe as Bezzenbe ge is bei Reinholdas T au mannas (Bezzenbe ge 1874: 1225; T au mann 1910: XXIV–XXV). Dėl dekla uojamos eisinės žodyno paski ies suabejojo James‘as Ma chan- das (Ma chand 1970: 112). Iš iesų a iamoji eisinė unkcija p as ai de a su o- kiečių–p ūsų kalbų są okų žodynu. Iš ienos pusės, jame ūks a „specializuo- os“, . y. eisinio pobūdžio, leksikos, iš ki os – y a daug okių žodžių (i iš isų sky ių), ku iuos seman iškai sunku sie i su eisiniais dalykais (pi ys, abalai, ž aigždynas i pan.). Šiuolaikišką, . y. žiū ėdamas pe mode niųjų laikų p izmę, sp endimą sugal ojo Wol amas Eule is, pagal ku į žodynas sa o unkcija a i in- ka u is ų pasikalbėjimų knygu es (Eule 1988: 9). Kaip „ umpą pasikalbėjimų ado ėlį“ (ku ze Sp ach üh e ), paleng inan į bend a imą su p ūsais į ai iomis bui inėmis emomis, žodyną in e p e a o i F ied ichas Benningho enas: „Ei- nem Deu schen die Möglichkei zu geben, sich mi de p ußischen Landbe öl- ke ung schnell übe die Beg i e des äglichen Lebens zu e s ändigen“ (Ben- ningho en 1990: 106). 2003 m. Ral as Päsle is išleido išsamią s udiją Deu schsp achige Sachli e a u im P eußenland bis 1500. Un e suchungen zu ih e Übe lie e ung, ku ioje nemažai 4 P ieš pag indinį šal inio eks ą pe ašy ojas pa eikė išsamų egis ą su audona an aš e: „Das is das lubichs ech nd de sack“ (1 p.). Regis o p adžia čia pa , 1 p., bu o išski a inicija: „Das e s- e is on ech ischa I [...]“. Regis o ekscipi as y a 11 p.: „De on sinnen is Komen CCXXXI- IX“. Po egis o 11–13 p. pa eik a lo yniška p a a mė. Pa s šal inis p asidėjo 13 p.: „Von ech- escha . Wo eyn man sinen son adi sine ch ’ s gebe […]“; pasibaigė 100 p. žodžiais: „[...] dij en mogen Keyn gu weg gebin daz is s e e sie nd daz is yman gewe e sie amen“. 5 Spal o ą an aš ę i eks o p adžią „Von wunden bewysunge. Ca[pi ulu]m 1. Eyn man de do ge- wund wi sal syne wunden bewisen dem Keme e […]“ (100 p.) bei eks o pabaigą: „[...] we dy sune b ich de is des geldes bes andn“ – 120 p. 6 Šio šal inio p adžioje, 120–123 p., bu o pa eik a eiliuo a p a a mė. S aipsniai / A icles 13 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas dėmesio sky ė Elbingo kodeksui. Remdamasis gausia Cen inės i Vaka ų Eu o- pos biblio ekose, a chy uose bei muziejuose saugoma medžiaga, y ėjas pasiūlė įdomių naujų įž algų. Nesu ikdamas su dekla uojama kodekso eisine p igim- imi, R. Päsle is apčiuopia ki okią ank aščio unkciją. Leksikog a inis kū inys, jo manymu, enkino edukacijos po eikius: „Dahe is es unwah scheinlich, dass ein Deu sche es mi sich üh e, um sich mi dessen Hil e mi einheimischen P ußen e s ändigen zu können. Zielsp ache is nich das P ußische, sonde n das Deu sche. De P uße le n die deu sche Sp ache und mi ih le n e das ch is lich gep äg e Wel bild de Kolonialhe en kennen. Le z e es e schließ sich dem Le - nenden, also einem Schüle , abe e s du ch e klä ende Zusä ze eines Leh e s. Die Funk ion des Vokabula s is somi im Umk eis des Sp achun e ich s zu su- chen, also im Umk eis on Ausbildung und Schule“ (Päsle 2003: 307). Sa o min is mokslininkas bando pag įs i ipologiniu g e inimu su ki ais ži- nomais Ry ų P ūsijos kilmės leksikog a iniais da bais (pa yzdžiui, su XV a. lo- ynų– okiečių kalbų žodynu, ku į jis žymi san umpa Königsbe g, SUB: 901 – Päsle 2003: 213, 304, 306) bei išsamesne žodyną suda ančių eminių sky ių analize. Pas a uosius jis iš a dija a ski oje len elėje Wo g uppen des ‚Elbinge Vokabula s‘ (Päsle 2003: 305–306): L d. N . 1. Wo d. G uppe Vokabel- N . Anzahl de s. Cha ak e is ik de G uppe 1Go 1–11 11 Himmel(sgewölbe) 2Jo 12–23 12 Jah eszei en und Wochen age 3E de 24–32 9 die ie Elemen e 4Vüe 33–44 12 5L 45–58 14 6Wasse 59–66 8 7Mensch 67–168 102 de Mensch om Schei el bis zu Sohle 8Va e 169–192 24 Ve wand scha sbezeichnungen 9Hüs 193–235 43 Haus und Ho 10 Acke man 236–293 58 11 Wayn 294–315 22 Wagen 12 Möle 316–328 9Mühle 13 Becke 329–346 18 Bäcke 14 Ga b e e 347–381 35 Ga koch 15 K eczem 382–403 22 Schankwi scha 16 He e 404–428 25 Rango dnung de wel lichen F eien; K iegswessen 17 Ros 429–439 11 P e de 18 Se ele 440–453 14 Sa e handwe k 19 Webe 454–472 19 Webe handwe k 20 Sch e e 473–495 23 Schneide handwe k ILJA LEMEŠKIN 14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII L d. N . 1. Wo d. G uppe Vokabel- N . Anzahl de s. Cha ak e is ik de G uppe 21 Schuwe 496–512 17 Schuhmache handwe k 22 Smy 513–549 37 Schmiedehandwe k 23 Bede 550–559 10 Bade handwe k 24 Vysch 560–585 26 Fische 25 Wal 586–646 61 Wald 26 Tye 647–670 24 Tie e 27 Va e 671–686 16 Vieh 28 Milch 687–695 9 Milch und de en P oduk e 29 Joge 696–705 10 Jagd 30 Vogel 706–773 68 Vogelnamen 31 Slange 774–791 18 Schlangen, Wü me und Insek en 32 We ld 792–802 11 „Die Wel , in de wi leben“ Ty ėjas linkęs įž elg i am ik ą eminių g upių pa eikimo dėsningumą – sub- ilią „schemą“ (einzelnen G uppen einem bes imm en Schema olgen): „Die Sach- g uppen geben ein Abbild des Kosmos, in dessen himmlische , zei liche und wel liche Ein eilung, also eine g obe Skizze des Wel bildes de ch is lichen deu schen Einwande e , dessen Schwe punk au den Bezeichnungen ü die di ek e Lebenswel lieg (G uppe 7–31); die G uppen 1–6 bie en den kosmo- logischen Übe bau, e gänz du ch G uppe 32, in de mi den Beg i en We ld, Lan , K is enhei , Heidenscha , S a und Do e allgemeine nde Bezeichnun- gen ü Fo men des Zusammenlebens in abs eigende Folge gelie e we den. Da on lassen sich Lan , S a und Do ohne wei e es mi dem Rech in Ve - bindung b ingen, denn sie weisen eine Ve assung au , sind ju is isch de inie . Ebenso weisen die Beg i e K is enhei und Heidenscha eine ju is isch-kano- nis ische Konno a ion – zumal im P eußenland – au . Und G uppe 16 zeig mi den Vokabeln König, Ri e , Leman (Lehensmann), V ie , Gebue eine soziale Rang olge au , die ju is isch du chaus on Belang is “ (Päsle 2003: 237). Žodyno unkciona imą susiejęs su „mokykline s e a“ y ėjas eigia, kad oks bend o esp. nespecializuo o ( . y. ne siau ai eisinio) pobūdžio leksikog a i- nis kū inys galėjo a si as i Heilsbe ge a ba F auenbu ge. Vyskupo ezidencijo- je Heilsbe ge p ūsų mokykla, jo eigimu, eikė nuo XIV a. idu io, o šešiolika F auenbu go ka ed os (Ecclesia Wa miensis) kanauninkų sa o namuose u ėjo išlaiky i i auklė i po ieną jaunuolį p ūsą7. R. Päsle is aip pa pas ebi, jog oks 7 Ty ėjas Päsle is (2003: 237) ci uoja Klausą Nei manną: „Auch jede de sechzehn Domhe en des e mländischen Domkapi els zu F auenbu g ha e einen Jungen p ußische Zunge in seinem Hause zu un e hal en und ihn ü die spä e e Seelso ge un e seinem Volke zu e ziehen. Den Un- e ich e hiel en die Jungen an de do igen Ka hed alschule. Einige S ammp ußen sind im 14. S aipsniai / A icles 15 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas žodynas galėjo bū i eikalingas i Ma ienbu ge, ku , pasak jo, aip pa p ūsų s udijuo a. Dėl Elbingo kodekso suda ymo ie os y ėjas d ejoja. P. Holcwesche is sa o da bą galėjo a lik i Elbinge – ü den Elbinge Deu scho denskon en . Ki a e us, au o ius nea me a galimybės, jog „p i alomų“ šal inių kompilia imas bei jų sa- o iškas a chy a imas į yko Ma ienbu ge: „Die Handsch i wü de sich dann in die Bes ebungen zu Ve wal ungs e o m eino dnen lassen und als eine A „Belegexempla “ e schiedene Tex e in de Ma ienbu g „gelage “ wo den sein; nach Elbing wä e die Handsch i womöglich nach Au gabe de Ma ienbu g ge- kommen“ (Päsle 2003: 237). Be kokiu a eju kodekso suda ymą y ėjas, pagal seniai susiklosčiusią adiciją, i ai sieja su Vokiečių o dino adminis a imo ikslais: „In beiden Fällen jedoch wä e die Handsch i ü Ve wal ungszwecke des Deu schen O dens he ges ell wo den“ (Päsle 2003: 237). 1.3. Pas a asis plačiai papli ęs eiginys a odo pe nelyg ka ego iškas i ibo- jan is. A ik ai inkinio unkciona imą galima mo y uo i ik o icialiu okiečių o dino adminis a imu? A ik ai p o og a o sudė yje eisynų niekaip negalima sude in i su žodynu? Mums a odo, kad okia galimybė egzis uoja. Reikė ų u ė i omenyje, kad isi ys į Elbingo kodeksą į auk i eisių są adai nuodugniai eglamen a o ekonominius san ykius, o ypa ingas dėmesys juose bu o ski iamas p ekybos klausimams. Iš esmės ai y a p ekybos eisynai, ku- ie ilgainiui – ypa ingai „Liubeko eisė“ – už ik ino dinamišką Bal ijos egiono mies ų p a u ėjimą i aidą. Taigi, į ski ingus adminis acinius iene us (Pa- medę, Elbingą, „Lenkų eise“ aldomą e i o iją) nuk eip i eisynai bu o eika- lingi ne ik kom ū ui, p oku a o iams i keliems ki iems „adminis a o iams“, be i galingai Hanzos sąjungai a s o aujan iems pi kliams. Be okių šal inių a gu a jie galėjo sėkmingai užsiim i sa o eikla. Tačiau pi kliams e slo ei- kalams bu o eikalingi i ki i ašy iniai šal iniai, a p ku ių bu o i pagalbinių ling is inių p iemonių, paleng inančių komunikaciją esp. de ybas su nobiliais, ama ininkais, als iečiais, u gininkais, palydo ais i ki ais okiškai menkai a iš is da nekalbančiais ie iniais gy en ojais. S a bu pab ėž i, kad ai nė a ien eo inė galimybė. Hanzos egione y a pa- liudy ų p ekybiniais po eikiais suda y ų leksikog a ijos da bų. Įdomiausią i a - imiausią okių ling is inių šal inių lizdą suda o adinamosios „Rusiškos kny- gos“ (Einn Russisch Buch; Ein Rusch Boeck; acc. sg. 8sk8jo knigjo – usche boek). Rusų– okiečių kalbų žodynėliai i pasikalbėjimai, kažkada Nauga do ak o ijoje ealizuojami „Hanzos okiečių žemaičių kalba“ (apie są okas Han- sesp ache a ba Lübecke Ausgleichssp ache ž . Sande s 1982; Pe e s 1973), y a und 15. Jah hunde in ih e e olg eichen Lau bahn bis au die Bischo ss ühle on Samland und Pomesanien gelang “ (ž . Nei mann 1996: 64). ILJA LEMEŠKIN 16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII s a būs nag inėjan a i inkamą „P ūsišką knygą“, . y. Elbingo žodyną, nes žan- iniu požiū iu paaiškina šio leksikog a inio da bo kilmę, jo sanda ą bei paski į ( . y. ipologinį yšį). P ie mums ūpimų „Rusiškų knygų“ da g įšime, be iš p adžių pažiū ėsime, iš ku io šal inio Elbingo žodynas bu o i y a kildinamas iki šiol. 1.4. Elbingo okiečių–p ūsų kalbų žodynas adiciškai siejamas su idu am- žiais papli usiu okiečių–lo ynų kalbų žodynėliu (Mažiulis 1966: 28), ačiau okios kalbinės sanda os žodynų P ūsijoje i ki u iš is nė a paliudy a. Y a ži- nomi lo ynų– okiečių kalbų žodynų nuo ašai (Päsle 2003: 213), be jų paski - is isai ki oniška. Jais bu o naudojamasi mokan is lo ynų kalbos leksikos. Taip mokiniai sėkmingai įžengda o pe „a i as du is kalboms i isiems mokslams“ (J. A. Comenius: Janua lingua um ese a a si e Semina ium lingua um e scien ia- um omnium = Dwéře Jaʒyků odewřené To aeʃ K á ký a ʃnadný ʒpůʃob k e éhoko- li Gaʒyka /ʃspolu y s ʒača ky wʃʃech měnj ʃwobodných / pochopenj). A i kščiai o ien uo i (iš okiečių į lo ynų kalbą) žodynai ap a iamuoju laiko a piu ne u- ėjo p asmės ( a o ojų), dėl o jų hipo e inis egzis a imas, apie ku į sa o laiku s a s ė Wal he is Zieseme is (Zieseme 1920: 139–140), kelia daug abejonių. Teo iškai įmanoma s a s y i al e na y ų modelį, kad okiečių–p ūsų kalbų žo- dyno suda y ojas iš mokyklinio žodyno pašalino lo ynų kalbos egis o lemas, o ie oje jų pasinaudojo okiškais a i ikmenimis: ... ⇨ d ik. g aikų–lo ynų kalbų žodynas ⇨ lo ynų– okiečių kalbų žodynas ⇩ okiečių–p ūsų kalbų žodynas Nu ody os žodynų a pusa io san ykių schemos laikosi Rolando Fe i, ku is apo pi mu y ėju, apsiėmusiu dekla uojamą yšį pag įs i eks ologiškai (Fe i 2018). Elbingo žodyną jis nuodugniai g e ina su XIV a. pabaigos lo ynų– o- kiečių žemaičių Libe o dinis e um, ku į spaudai pa engė i 1983 m. Tübingene išleido Pe e is Schmi as. I alų mokslininkas įž elgia „didelį a umą“ (signi i- can closeness) a p eminių sky ių i pama inių žodžių, ku ie ampa pa ienių eminių laukų iden i ika o iais (Fe i 2018: 129–130). G e inimas jam da ė okį ezul a ą: Libe o dinis e um Elbing ocabula y 1. De deo e sanc is 1. (1) Go Deywis 2. De mundo celo e s ellis 2. (12) Jo Me an 3. De empo e (annus ja ) 3. (24) E de Same 4. De igne (=EV4) 4. (33) Vüe Panno 5. De ae e (=EV5) 5. (45) Lu Wins S aipsniai / A icles 17 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas Libe o dinis e um Elbing ocabula y 6. De aquis (=EV6) 6. (59) Wasse Wundan 7. De e a (=EV3) De mon ibus (=EV26) 7. (67) Mensch Smonenawi(n)s 8. De dis inccione e locis nemo um 8. (169) Va e Towis 9. De uiis in e e as De aedi iciis (=EV9) 9. (193) Hüs Bu an 10. De cogna ionibus hominis 10. (236) Acke man A oys 11. De o icialibus (=EV16)11. (294). Wayn Abasus 12. De his qui p esun ic ui (ag es is acke man, ena o jege ) 12. (316) Möle Malunis 13. De panium p epa a o ibus (mola mol; o na ius becke ) (=EV 12, EV E13) 13. (329) Becke Pecco e 14. De ciba io um p epa a ione (cocus koch) 14. (347) Ga b e e Aubi go 15. De diue sis gene ibus cibo um (lac milch) 15. (382) K e zem Ka czemo (384 malcz Piwamal an) 16. De di e sis gene ibus po uum (b asia o melcze , b asium malcz) 16. (404) He e Rikis 17. De a i icibus p o es i u ( ex o webe ) 17. (429) Ros Russis 18. De p aepa a o ibus ues ium (sa o sch ade ) 18. (440) Se ele Balgninix 19. De p epa a o ibus co ei (su o schowo ) 19. (454) Webe Tucko is 20. De a i icibus p o edi iciis 20. (473) Sch o e Sc u ele 21. De ins umen is ad commu a iones e um necessa iis (=EV 11, 17, 18) (sella o sa lä ) 21. (496) Schuwe Schuwikis 22. De emunda o ibus (balnea o , bade )22. (513) Smy Wu is 23. De b u is e eo um gene ibus (=EV26) 23. (550) Bede S ubonikis 24. De incomes ibilibus domes icis (=EV17) 24. (560) Vysch Suckis 25. De e is (=EV26)25. (586) Wal Median 26. De speciebus a ium (=EV30)26. (647) Tye Alue 27. De piscibus (=EV24)27. (671) Va e Lonix 28. De e mibus enenosis (=EV31)28. (687) Milch Dadan 29. De pa ibus animalium (=EV7)29. (696) Jege Medies 30. (706) Vogel Pepelis 31. (774) Slange Angis 32. (792) We ld Swe an ILJA LEMEŠKIN 24 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Einn Russisch Buch (1546 m. žodyno edakcija) Ein Rusch Boeck... (XVI a. idu ys) Tönies Fenne (1607 m., Psko as) Vonn Rus ungenn zu P e denn Van Seüden Gezeüg Van alle ley lesch Vonn K iege Vnd Seine Zubeho unnge Van wand lacken Van alle ley ged enke Vonn Tan zen Singenn Vnnd Sp ingen Van Alle leie e wenn Van menschen led ma en Vonn Rauch Wah als Hie nach Vol Van mo en nnde Las en nd gewüch enn nnd Alle lei kau manes wa Van bekledinge Vonn alle leÿ wah en als he nach oll Van sch i wah enn Vonn Alle leÿ K eude Van huszge ade Vonn Edlenn ges einenn Vann ue Vonn golde nnd gol we ck Van hand we kes eschop Vonn de Russischenn Mun ze Van schepenn Vonn Seÿdenn gewand Van alle ley pel e ienn Vonn alle leÿ a ben Van alle ley ledde nd huden Vonn Alle leÿ Lackenn Van alle ley du sche wah Van sol e nd he inge Van wasze nd allige Van lasze nd hemp Van edelges einen Van gold nd sulue Van de uschen mun e Van k ude n nd gewu ze Van sidengewande Van linen wande Van alle ley a ue Van alle ley lakenn Ap a iamų paminklų ski umai odo, kad XIV–XV a. u ėjo egzis uo i dau- giau panašių nuo ašų, ku ie eks ologiniu a ž ilgiu jau ada suda ė painų inklą. Tai odo didelę „Rusiškų knygų“ paklausą i papli imą. Tikslų daba u imų ijų nuo ašų san ykį a gu a bus įmanoma nus a y i (neben Elbingo žodyno lygi- namosios analizės pag indu). Bend o p o og a o ekons ukciją komplikuoja ai, kad ų pačių eminių sky ių an aš ės ski iasi. Daba sky ių pa adinimus nu o- dysime ieną g e a ki o nea siž elgdami į jų pa eikimo ie ą žodynų sudė yje: Einn Russisch Buch (1546 m. žodyno edakcija) Ein Rusch Boeck... (XVI a. idu ys) Tönies Fenne (1607 m., Psko as) Vonn go nd Himlischenn Dinngen Van Go nnd hemmelschen dingen S aipsniai / A icles 25 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas Einn Russisch Buch (1546 m. žodyno edakcija) Ein Rusch Boeck... (XVI a. idu ys) Tönies Fenne (1607 m., Psko as) Vonn Zei enn Des Jah s Van üden des Ja s nnd dagen we me Auch unden Van den ee iden desz iah es Vonn dem Geis lichenn S annd Van Geüs lüchenn wesenn Van geis lichen s and nd egimen Vom wel lichenn S ande Van weld lücke Obe ügkheü Van wel lichen s ande nd egimen Vonn eunnd nnd Gesiebscha en Hüe wül Ick sch iuen an Vade nnd mode Süs e nd B ode nd F ünd schap Van und schop nd hobeho inge De qua uo . Elemen is Van Alle lei Wa e Van den ee elemen enn Van wa e enn Van winde nd de mane Van de e denn Vann ue Vonn Mannes Pe sohnenn Van pe sonen nd ges al de lude Van geschikeden luden gude a Van ngeschick en luden bose a Vonn Handwe ckenn Van Alle lei Amp en nd meis e s Van alle lei hand we kenn Vonn S hed enn Vom S ed en Vnnd Land scha en Van S eden nd slo en Lande nde do pen Van lende n nd s eden Vom Gewich e Vonn gewich e Maß nnd Ellen Van mo en nnde Las en nd gewüch enn nnd Alle lei kau manes wa Von mah en nd wich enn Vonn ischenn Van Alle lei üschcken Im wa e Van ischen nd eh e a Vonn Vogellnn Van Alle lei oegel nde Hemmel Von alle ley ögelln wil nd am Vonn Hol z Van Alle lei Hol nd büschckenn nnd Ande en bemen Van buschen nd hol e Vonn Viehe Vonn Wildwe gk od(e ) Wildwah en Van wülden ü en nd Ande en Viehe nd pe denn Van wilden de enn Van amen de enn Vonn p e denn Van a wen de p e de Van pe denn Vonn ge encke Vonn Vÿ alÿenn Van E en nd d üncken nd beda He o De no Van alle ley ged enke Vonn alle ley i allie Vonn de Sehe nnd Schie enn Van Schepenn Van schepenn ILJA LEMEŠKIN 26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Einn Russisch Buch (1546 m. žodyno edakcija) Ein Rusch Boeck... (XVI a. idu ys) Tönies Fenne (1607 m., Psko as) Vonn Hausge ad nd De selben Zubeho unnge Vonn Haushal unge nd De selben Zubeho ung Vann Hus nnd Hus Hal ung Van huszge ade Van hand we kes eschop Vonn Sch eÿbwe gk Van sch iue s nnd B üe en Van Bücke en Van sch i wah enn Vonn Mennschlichenn glied massenn Van münschen da gan ze lü nd sin wesen Van menschen led ma en Vonn Mannes Namen Van Alle lei Namen De münschen Van menschen namen Vonn Kleÿdunnge Van Kleidungen Van bekledinge Vonn K iege Vnd Seine Zubeho unnge Van K üges Lüdenn Van k iege nd o lichs gesche enn Vonn golde nnd gol we ck Van Gold . sülbe . Eüse n. Kope Van gold nd sulue Vonn Alle leÿ K eude Van Edelen K eü e en Van k ude n nd gewu ze Vonn Edlenn ges einenn Van Edel Ges eünen Van edelges einen Vonn Seÿdenn gewand Van sidengewande Vonn alle leÿ a ben Van Alle leie e wenn Van alle ley a ue Vonn Alle leÿ Lackenn Van wand lacken Van alle ley lakenn Vonn de Russischenn Mun ze Van Gelde Vnde schede Van de uschen mun e De 12 Mensibus. De qua uo Tempo a auiui Namen de mahn e nd dage Vonn Rus ungenn zu P e denn Van us ingen hon pe den Van Alle lei E d Be en nnd Abes Van uch en de e denn Van alle ley awe e Vonn Eÿse we gk Van alle ley du sche wah Vonn Tan zen Singenn Vnnd Sp ingen Van alle ley spellwa k Iš isdešim d iejų Elbingo žodyno eminių sky ių ik aš uoni ne anda nomi- nalių a i ikmenų: „Ūkis i žemės da bai“ (Elbingo žodyne jis y a 10- as), „Ra ai i ogės“ (11- as), „Malūnas“ (13- as), „Ba siu ys ė“ (21- as), „Pi is“ (23- as), „Pienas, pieno gaminiai“ (28- as), „Medžioklė“ (29- as) i „o bis mundi“ (32- as). D idešim ys Elbingo žodyno sky iai u i i ų g e imybių ben d iejuo- se „Rusiškų knygų“ nuo ašuose. Vienam eminiam sky iui įmanoma pa ink i a i ikmenį ik iename iš jų: Elbingo žodyno „Ropliai i abzdžiai“ – T. Fen- ne‘ės „Van alle ley gewo m e“. Gali bū i, kad šis T. Fenne‘ės nuo aše paliudy- as sky ius y a kilęs iš usų– okiečių kalbų žodyno p o og a o (a imo Elbingo S aipsniai / A icles 27 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas žodynui), ačiau ki i unikalūs sky iai gali bū i an inio, ino acinio pobūdžio. Konk ečiai ai y a: Einn Russisch Buch (1546 m. žodyno edakcija) Ein Rusch Boeck... (XVI a. idu ys) Tönies Fenne (1607 m., Psko as) Vonn Ko nn Vonn Nehewe gk Vonn D eschenn Vonn Be en Vnnd Ih e Zubeho unge Vonn Rauch Wah als Hie nach Vol Vonn alle leÿ wah en als he nach oll Sch e bens Leü en nnd K anckhei en Van Alle ley wüne nd Bie Van Seüden Gezeüg Van na ionen de lude B ed nd lank Van alle ley lesch Van alle ley pel e ienn Van alle ley ledde nd huden Van sol e nd he inge Van wasze nd allige Van lasze nd hemp Van linen wande 1.5.3. G e imų an aščių į ai a imas leidžia many i, jog usų– okiečių žo- dynų p o og a as ne u ėjo sky ių pa adinimų, . y. kad jis šiuo a ž ilgiu bu o panašus į Elbingo žodyną, ku iame a spi ies ašku nusakan eminį bloką bu o spal a išski as pama inis žodis. Iš dalies ai paaiškina kai ku ių „pe eklinių“ e- minių blokų a si adimą. Pagal pama inius ( eminius) žodžius su a ky as eks as su eikda o e d ę am ik am leksiniam klodui a ski i i „pe p o iliuo i“ į a ski- ą seman inę skil į. Už ekda o papildomai nuspal in i iniciją i okį sky ių išplė- o i. Šį p ocesą galė ume ilius uo i pasi emdami Elbingo žodynu. Pa yzdžiui, paž elkime į ienas po ki o einančius eminius sky ius: „Žmo- gaus kūnas, s eika a“ (EŽ 67–168), „Šeima, giminės“ (EŽ 169–192), „Namai, ūkio pas a ai“ (EŽ 193–235). Sky iaus „Šeima, giminės“ pag indą suda o gimi- nys ės są okos, ačiau sky ių užbaigia keli socialinį bei da bo paski ies a spal į u in ys žodžiai (EŽ 190–192): Son Wayklis Knech Gewineis Juc owe Me go Nu ody os leksemos suda o seman inį pe ėjimą nuo ieno eminio lauko p ie ki o, nes p ieš „Namų, ūkio pas a ų“ sky ių in o muoja apie šeimai a imą a šeimą supan į namų pe sonalą. Šioje žodyno pozicijoje (są okų žodynus bū- ina skai y i i e ikaliai, nes suda an žodžiai kaupėsi seman iniu asociaciniu pag indu) žodžiai Wayklis, Gewineis, Me go u i žymė i ‘ a nas, be nas’ (kaip ILJA LEMEŠKIN 28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII woikello ‘knech – a nas (be nas)’ G G 79 – PŽE IV 213), ‘da bininkas, sam- dinys’ i , a i inkamai, ‘me ga, a nai ė’. Taigi ap a iamojоje ie oje žodynas slėpė am ik ą po enciją naujam emi- niam blokui a si as i. Elbingo žodyne ji liko neišnaudo a, nes i pa s sus aba ė- jęs i neišplė o as žodynas (dėl p ūsų kalbos pasi aukimo iš a osenos) i o leksikog a inės adicijos akliga iu. Rusų– okiečių kalbų žodynai, ku ie išsi u- uliojo iš okios pa a panašios sanda os paminklo, a i kščiai, ilgus amžius liko ak ualūs, . y. bu o obulinami i plečiami (ne XVII a.). Minė a po encija juose bu o pas ebė a i ja bu o de amai pasinaudo a, dėl o po giminys ės sky iaus „Vonn eunnd nnd Gesiebscha en“ dėsningai eina „Vonn Mannes Pe soh- nenn“ bei „Vonn Handwe ckenn“ (T. Sch oue‘ės Einn Russisch Buch edakci- ja). Ta pačia seka, be ki okiais pa adinimais sky iai pa eikiami anoniminiame XVI a. Ein Rusch Boeck... (Hüe wül Ick sch iuen an Vade nnd mode Süs e nd B ode nd F ünd schap [...] Van Alle lei Amp en nd meis e s) bei T. Fen- ne‘ės nuo aše (Van und schop nd hobeho inge [...] Van alle lei hand we - kenn). An inė eminė g andis „Apie užsiėmimus, da bo pa eigas“, ku i papil- domai išsi u uliojo sky ių „Šeima, giminės“ i „Namai, ūkio pas a ai“ pa ibyje, galėjo nulem i i ai, kad bu o p i auk i ki i seman iškai a imi eminiai lau- kai, p es ižo sume imais pa eik i p epoziciškai, . y. p ieš giminys ės apž algą: „Vonn dem Geis lichenn S annd “, „Vom wel lichenn S ande“ (T. Sch oue‘ės Einn Russisch Buch); „Van Geüs lüchenn wesenn“, „Van weld lücke Obe ü- gkheü “ (XVI a. Ein Rusch Boeck...); „Van geis lichen s and nd egimen “, „Van wel lichen s ande nd egimen “ (T. Fenne). Susida o įspūdis, kad „Rusiškų knygų“ p o og a as sa o apipa idalinimu, apim imi i sanda a bu o panašus į Elbingo žodyną. Leksikog a ijos da bų ly- ginimas kai ku a skleidžia glaudesnį san ykį a p Elbingo žodyno i XVI a. i- du io Ein Rusch Boeck... ( ai pasaky ina, pa yzdžiui, apie bend ą eminių blo- kų skaičių i jų pa eikimo seką ank aščių p adžios pozicijoje: „Van Go nnd hemmelschen dingen – EŽ 1; „Van Geüs lüchenn wesenn“; „Van weld lücke Obe ügkheü “; „Van üden des Ja s nnd dagen we me Auch unden“ – EŽ 2; „Van Alle lei Wa e “, „De qua uo . Elemen is“ – EŽ 3–6; „De 12 Mensibus. De qua uo Tempo a auiui“; „Van münschen da gan ze lü nd sin wesen“ – EŽ 7; „Van K üges Lüdenn“ – EŽ 16; „Hüe wül Ick sch iuen an Vade nnd mode Süs e nd B ode nd F ünd schap“ EŽ 8 i . .), ačiau ki u esama panašumo su ki ais nuo ašais. A odo, kad Elbingo žodynas bus naudingas e- kons uojan usų– okiečių kalbų žodynų p o og a ą. Koks bu o Elbingo žodyno i „Rusiškų knygų“ p o og a o yšys, kol kas ga- lima ik spėlio i. Vidu amžių Hanzos leksikog a ija u ėjo bū i ibo a, ma han- ziečiai Šiau ės jū oje i aka inėje Bal ijos jū os pak an ėje nesusidu da o su didesnėmis susikalbėjimo p oblemomis. Dėl kalbų giminiškumo i diglosijos S aipsniai / A icles 29 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas jiems nebu o sunku di b i sa o da bą Nyde landuose i Skandina ijoje esan- čiose ak o ijose. Kiek sudė ingesnė si uacija bu o Anglijoje, ku dėl p ancūzų kalbos į akos maišy a e balinė komunikacija ( okiečių žemaičių kalbos pag in- du) bu o komplikuo esnė. Šioje e d ėje po encialiai jau galima ikė is pagalbi- nių ank aš inių žodynėlių, ku ie p adedan iesiems Hanzos pi kliams paleng- inda o o ien aciją kalbiniu požiū iu. Žengian Ry ų Eu opos link, d ikalbių žodynų po eikis neiš engiamai didėjo, nes pi kliai is dažniau susidu da o su „s e imomis“ kalbomis. Dėl o Ry uose galima p ognozuo i ski ingo senumo okiečių žemaičių–sla ų (pa yzdžiui, usų a ba lenkų), okiečių žemaičių–bal- ų (p ūsų, la ių), okiečių žemaičių– inoug ų (es ų, ly ių) kalbų leksikog a i- jos da bų. Žinoma, ai ik eo inė galimybė, ku i ne eiškia, kad isų okių žo- dynų uome iš ik ųjų bu o p i ašy a. A siž elgus į Hanzos egiono kalbinę speci iką (plačiau: Сквайрс, Фердинанд 2002: 78–80), bū ų galima hipo e iškai s a s y i apie mūsų laikų nepasiekusio d ikalbio žodyno pa yzdį, pa yzdžiui, okiečių–anglų kalbų, ku is ėliau bu- o panaudo as suda an okiečių–p ūsų i (a ba) okiečių– usų kalbų žodynus. Ki a e us, Elbingo žodynas gali bū i kildinimas iš okiečių– usų kalbų žo- dyno, iš ku io ilgainiui išsi u uliojo mūsų dienas pasiekusios ge okai išplė o os „Rusiškos knygos“. Galėjo bū i i a i kščiai: XIII a. okiečių–p ūsų kalbų žody- nas galėjo padė i pama ą „Rusiškai knygai“ a si as i. Kokia bebū ų aidos k yp- is, mums s a bu kul ū inis is o inis kon eks as i p ak inis giminingų žodynų unkciona imas, ku is lėmė jų sanda ą i u inį. 1.6. Analogija su usų– okiečių kalbų žodynų a si adimo aplinkybėmis bei jų unkciona imu padeda ge iau sup as i Elbingo žodyno iš akas i ipologiją. P ak- inį Hanzos pi klių požiū į į užsienio kalbas aikliai apibūdino Ca he ine Squi- es i S e lana Fe dinand: „Преимущества, которые дает владение языком партнера, ганзейцы осознали рано. Именно в источниках, касающихся Руси, упоминаются sp akele e e – изучающие русский язык купеческие сыновья […]. Овладение иностранным языком являлось обязательным пунктом в программе образования начинающих ганзейских купцов [B uch- häuse 1989, 99, 118]. При этом, насколько позволяют судить источники, подход к обучению языку был сугубо практическим: ганзейские «ученики» приобретали знания в устном общении с русскими хозяевами во время пребывания на боярских дворах. Уже в проекте договора 1268–1269 гг. оговаривается возможность направлять немецких и готландских юношей на Русь для овладения языком: Hospi es libe e e sine con adic ione pue os suos mi- an ad discendum loquelam in e am quoqumque uolun “ (Сквайрс, Фердинанд 2002: 59). Čia ypa ingai pab ėž inas bui inis kalbos mokėjimo modelis. Tiek „Rusiškų knygų“ p o og a as, iek Elbingo žodyno pi m akas u ėjo ap- ėp i į ai iausias kasdienio gy enimo s i is: nuo die o i die iškos gam os pe ILJA LEMEŠKIN 30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII į ai ius žmogiškus dalykus iki į ai iausių gy ūnų (o dėl abzdžių i iki pi ies). Specializuo iems dalykams juose nebu o ie os. Jų pi minė paski is – padė i bend ai o ien uo is naujoje kalboje, pa ody i, kas kaip adinama naujoje ie o- je. Be ki a ko, ai u ėjo lem i „nomenkla o inį“ požiū į į kalbą, . y. daik a a - džių domina imą. Nomenkla o inius žodynus galima g e in i su šiuolaikiniais ilius uo ais d ikalbiais žodynėliais p adedan iesiems ( okiško egis o lemą čia a i ik ų ilius acija). Skai a džių, ma a imo, mainų, pa da imo i pi kimo sa- okų nebu imas y a aip pa sup an amas. Tai jau ki as kalbos pažinimo lygmuo, ku is dėl sa o ak ualumo (būsimų pi klių akyse) gal i ne eikala o specialios iksacijos popie iuje, nes okie dalykai į gal ą bu o kalami a min inai, o oliau plė ojami pasikalbėjimuose. Galima many i, jog ikslinis žodynų naudo ojas bu o jaunuolis – d idešim ies me ų nepasiekęs žmogus: „Знание русского языка считалось очень важным и ценным качеством для купца, ведущего торговые дела с Русью. Русско- немецкие разговорники Шрове, Фенне и анонимный разговорник 1568 г., как показывает их анализ, скорее всего были не единичными трудами такого типа, а представляли целую традицию [Rösle 1990]. Авторами этих разговорников, как правило, бывали молодые купеческие сыновья, так как людям старше 20 лет считалось уже нецелесообразным начинать поприще, связанное с изучением такого сложного языка, как русский: „Nen le ekin bo en win ich ja ol scal de sp ake in deme Nauga deschen ich e noch o Nou- ga den enbinnen, he se we he si, de in des kopmannes ech e wesen wille““(Сквайрс, Фердинанд 2002: 68). P ūsų kalba, be jokios abejonės, p iklausė p ie sudė ingų, dėl o Elbingo ipo žodynas u ėjo bū i o ien uo as į jaunų a o ojų ka ą. Ta pa i Hanzos sėkmingai aikoma p ekybos s a egija – pag įs a išski iniu dėmesiu ie inei kalbai – u ėjo bū i ealizuojama i p ūsuose, o ypač in ensy- iai uome , kai po ka inės in e encijos Elbingo upės žio yse bu o įku as uos- as (1237 m.). Po dešim ies me ų (1246 m.) Elbingo gy en ie ei bu o su eik- os Liubeko mies o eisės – o dinui nuos olingos, nes su eikė į ai ių leng a ų i p i ilegijų pi klių luomui10. Teisiniuose san ykiuose pi kliai aip įgijo ypa ingą s a usą (įs a ymiškai jį už ik ino eisynai), o ai ska ino neeilinę p ekybos plė- o ę. XIII a. idu yje įku as i Liubeko kon oliuojamas mies as ne ukus apo s a biu a p au inės p ekybos cen u, ku Hanzos mies ų lygai p iklausan ys pi kliai (pe Elbingą ažiuojan ys į Nauga dą i a gal) ga o lais osios p ekybos galimybę. Manoma, kad o dinui ne i in naudingos eisės bu o su eik os „iš- im ies a ka“, . y. kaip padėka už s a ią Liubeko pi klių pa amą užka iau- jan i kolonizuojan p ūsus. Mums s a bu, kad išski inis mies o p ieinamumas 10 Vėliau p ūsų gy enamoje e i o ijoje šios speci inės mies o eisės bu o su eik os B ane ui (1284 m.). S aipsniai / A icles 31 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas Hanzos pi kliams ska ino konku enciją, o dėl o i susidomėjimą ie ine kalba, ai sa o uož u dėsningai edė p ie a ski os žmonių ka ego ijos – jaunuolių sp akele e e – pasi odymo. 1.7. Hanzos kalbinė poli ika – nuolanki isų po encialių p ekybos pa ne- ių a ž ilgiu – gali suponuo i min į, kad žodyno a si adimą lėmė iš oli a ykę pi kliai. Tai iesa, ačiau negalima nu e in i i p ekyba užsiimančių ie inių okiečių kolonis ų eikšmės. Į pa e g os liaudies kalbą jie než elgė neigiamai, nes jos nesu okda o kaip kliū ies. Tam ik u laiku galėjo bū i ne gi a i kščiai. Konku encijos sąlygomis ie inės kalbos mokėjimas už ik inda o monopolinę padė į, ku ia gabūs pi kliai no iai naudojosi. Iš o pa ies Nauga do mums y a žinomi g iež i kalbos ap ibojimai. No in eliminuo i konku en us, čia bu o ea- lizuojama nuosekli „kalbos blokada“, kai usų kalbos paslap is bu o d audžia- ma išduo i p ancūzams, olandams, lamandams, alonams, anglams, ško ams i ki iems s e imiesiems. An ai Liubeko su ažia ime 1423 m. bu o p iim as d au- dimas, nuk eip as p ieš olandų jaunimą: „da man jennigen Hollandesschen jungen up de sp ake b inge“. Hanzos su ažia ime Valmie oje 1434 m. į es as ki as ap ibojimas: „Ok en sall man neynes Hollande s, Zeelande s, Campee s, Vlaminghe noch Engelsche jungen doen noch doen helpen up de sp ake“ (apie ai plačiau: Squi es 2009: 38; Рыбина 2009: 228). P ūsų kalbos a eju keblių san ykių a p hanziečių i s e imųjų nė a dokumen ais paliudy a, ačiau p ūsų žemėje uome galėjo egzis uo i am ik a idinė į ampa a p elbingiškių i isų ki ų Hanzos mies ų a s o ų. Tai sup an ama, nes kai ku iems sunkiai a sunkiau p ieinama egzo iška kalba apda o s a biu į ankiu, ku is ie inėje inkoje uk- dė pasisa in i didesnę pelno dalį i okiu būdu už ik in i ilgalaikę pi klių ge o ę. Taigi, sa o sūnus į „p ūsų kalbos mokslus“ bu o suin e esuo i a iduo i iek olimų Hanzos mies ų a s o ai, iek ie iniai Elbingo pi kliai (mies iečiai). Vo- kiečių–p ūsų kalbų žodynas i panašūs kalbinio pobūdžio šal iniai iki d ikal- bys ės įsigalėjimo su eikda o konku encinį p anašumą, dėl o bū ų galima sam- p o au i ne apie ai, kad jų pla inimas i pli imas bu o ibojami a eguliuojami. Tai ska ino kon oliuojamą žodynų nu ašymą p o esiškai specializuo ų inkinių sudė yje, ku ie likda o pi klių nuosa ybė. Šiuo a ž ilgiu e a p isimin i Elbin- go kodekso is o iją. Iki 1823 m. jis p iklausė Ab ahamui G iubna ui (Ab aham G übnau, 1740–1823). Pi masis mums žinomas sa ininkas bu o į akingas El- bingo pi klys, ku is ga sėjo i kaip uolus knygų i į ai ių senienų kolekcionie- ius. Elbingo kodeksą jis galėjo gau i iš sa o kolegų, . y. okių pa pi klių kaip jis, įsigy i iš ki ų p o esijų a s o ų, ačiau labai gali bū i, kad knyga ilgą laiką p iklausė „šeimai“11. 11 G iubna o giminė kildinama iš Ka aliaučiaus. Manoma, kad į Elbingą A. G iubna o p o ė- iai pe sikėlė XVII a., ačiau ai nep ieš a auja mūsų samp o a imui. Mies o aldžioje senos ILJA LEMEŠKIN 32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII 1.8. Ve a akcen uo i, kad Elbingui 1246 m. su eik os „Liubeko eisės“ suda- o kodekso sign. Q 84 pama ą. Šis kodikologinis aspek as, mūsų manymu, y a signi ikan inis, nes pag indžia okiečių–p ūsų kalbų žodyno p iklausymą anks- čiau ap a ai u ili a inei Hanzos leksikog a ijai, emia okio p isky imo pag įs- umą. A odo, kad į specializuo ą ie inę kodekso sudė į esp. į e slinį p eky- binį jo pobūdį da nebu o de amai a siž elg a. Ta p Elbingui su eik os eisinės bazės i okiečių–p ūsų kalbų žodyno, ma y , bus glaudus p iežas inis yšis: be Elbinge i ai įsikū usių hanziečių a gu a kada no s bū ų a si adusi p ūsų leksikog a ija. Visai ki okia si uacija bū ų bu usi, jeigu kodekse igū uo ų Mag- debu go a ba Kulmo eisės. Tokia šal inių kombinacija pa eikalau ų iš esmės ki okių aiškinimų. P ūsų a ž ilgiu y a pažymė inos i ki os kodeksą suda ančios dalys. Po p a- laimė o 1242–1249 m. sukilimo p ūsai, kaip odo K is bu go su a is, su iko a- do au is lenkų eise: „Pos ea dic i neophi i equisi i a nobis quam legem mun- danam ellen elige e. el que ellen secula ia iudicia obse ua e, habi o in e se consilio pecie un e elege un legem mundanam e secula ia iudicia Polono- um icino um suo um. E p edic i a es eis concesse un benigne“ (K egždys 2012: 45). Tai mo y uo ų Polnisches Rech į aukimą į kodeksą. Pamedės eisy- no a eju glaudus yšis su p ūsais aip pa aki aizdus. A siž elgian į ap a as aplinkybes, galima kel i hipo ezę, jog „p ūsiškasis“ sa o paski imi bei u iniu inkinys bu o suda y as pi klių e pėje Elbinge. Liu- beko eise aldomame mies e andame palankiausias sąlygas, ku ios mo y uoja žodyno i eisių są adų sujungimą po ienu i šeliu. Iš p adžių okį inkinį ga- lėjo suda y i „Liubeko eisynas“, „Lenkų eisynas“ i žodynas. Ne anksčiau kaip 1340 m. inkinį papildė „Pamedės eisynas“. Žinoma, gali bū i, jog ank aš inė knyga iš u ė ų šal inių bu o suda y a ik XIV a. idu yje, ačiau i okiu a eju ją suda an u ė a a siž elg i (iš dalies e ospek y iai) į p ak inius Hanzos pi - klių in e esus. 1.9. Elbingo žodyno su okimas pe Hanzos kalbos poli ikos p izmę bei han- ziškosios leksikog a inės p odukcijos (d ikalbės i u ili a inės) kon eks e padeda apib ėž i laiką, kada galėjo bū i suda y as Elbingo žodyno p o o ipas. P ielaidos i sąlygos žodynui a si as i susi o ma o XIII a. idu yje. Abejo ina, a ai bu o įmanoma iki Elbingo ak o ijos a si adimo. Po eikis u ė i okio pobūdžio žodyną išaugo ik iausiai ne ukus po Liubeko eisių su eikimo 1246 m., kai į naują inką pasipelny i plūdo okiečių pi kliai i kolonis ai. Tokia si uacija ęsėsi iki ol, kol su (išsisėmusios) pi klių dinas ijos užleisda o sa o ie ą naudingai susigiminia us su a i inkamą ka- pi alą u inčiais ne ie inių šeimų a s o ais. Dėl e slo edybų ienos šeimos u ai egulia iai pe - eida o į „ki ų“ ankas (iš uoš io žen ui). Tai galėjo bū i i G iubna ų a eju. Mums y a s a bus p iklausymas mies o aldžiai (S ad a h) i pi klių luomui. S aipsniai / A icles 33 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas į ai ių p ekių iekėjais i pi kėjais bu o įmanoma de ė is ien p ūsiškai. Palygin i su ki omis p ūsų žemėmis Pamedėje as laiko a pis nebu o ilgas. G ei ai čia sma - kiai išaugo lenkų bei okiečių kalbų a ojimo lygis. Nuo XIV a. p adžios a ba idu io galima kalbė i apie d ikalbys ės sąlygas ben jau oje speci inėje kon ak- inėje komunikacijoje, į ku ią bu o į auk i Hanzos pi kliai. Tai mums nub ėžia i šu inę ibą, . y. laiką, iki kol suda y i nomenkla o inį žodyną da bu o p asmės. Taigi, sąlyginę Elbingo kodekso suda ymo eigą galima (įsi) aizduo i okiais a psniais: a) Maždaug 1237–1300 m. laiko a piu dėl Hanzos sp akele e e po eikių bu o suda y as okiečių–p ūsų a ba p ūsų– okiečių kalbų žodynas (-ai), ku is (-ie) nuo P. Holcwesche io nuo ašo galėjo ge okai ski is (jo sudė yje galėjo / u ėjo bū i pasikalbėjimų, ž . oliau). b) Elbingui su eik os „Liubeko eisės“, ku ios suda o kodekso sign. Q 84 pa- ma ą, a s o auja eisyno edakcijai, a si adusiai ne ėliau kaip 1300 m. ( edak- cijos iš akos kildinamos iš „Liubeko eisių“ ank aščio, ku is iki An ojo pasau- linio ka o (signa ū a E 135) bu o saugomas Elbingo mies o a chy e – Päsle 2003: 234). Taigi laiko a piu maždaug nuo 1300 iki 1340 m. galėjo a si as i pe - gamen inė ank aš inė knyga, ku ią suda ė maždaug o pa ies senumo Elbingui su eik os „Liubeko eisės“, „Lenkų eisynas“ i žodynas. c) „Pamedės eisynas“ bu o į auk as ėliau, po 1340 m. Tokios sudė ies in- kinį XV a. an ąjį ke i į a ba XV a. idu yje ik iausiai i nu ašė (ne suda ė) P. Holcwesche is. 2. Rekons uojamas Elbingo kodekso suda ymo laipsniškumas odo, kad o- kiečių–p ūsų kalbų žodynas ski ingu laiku bu o kelis ka us pe ašy as. A o- do, kad a p XIII a. idu io–an osios pusės o iginalo i P. Holcwesche io nuo- ašo galėjo bū i pada y os ben d i a pinės kopijos. Sa aime sup an ama, ai e čia s a s y i, kaip pe uos amžius leksikog a ijos da bas ki o. Kol žodynas unkciona o pagal sa o pi minę paski į (XIII a. an oji pusė), jis, ko ge o, bu- o obulinamas i pildomas, ačiau ėliau, p ekybai pe sio ien a us į okiečių kalbą, sus aba ėjusio žodyno nuo ašai bu o mechaniškai kopijuojami bei ik ų ik iausiai i edukuojami. Pas a ąją galimybę emia lyginimas su ki u leksiko- g a ijos paminklu (jo sanda a) – nedidelės apim ies žodynėliu su pasikalbėji- mais, ku is adiciškai glaudžiai siejamas su Simono G ūna o (Simon G unau, apie 1470–1530 / 37 m.) a du. Mūsų dėmesį jis pa aukia dėl os pačios Bal i- jos egione paliudy os hanziškosios leksikog a inės adicijos. 2.1. Bal is ikoje įsigalėjęs apibūdinimas Simono G ūna o žodynėlis nė a la- bai ykęs, nes nusako ikimybę, kad iš Tolkemi os kilęs ienuolis p isidėjo p ie žodyno suda ymo. Tik asis jo aidmuo, ko ge o, bus daug kuklesnis i pa i - šu iniškesnis. S. G ūna o nuopelnas gali p ilyg i P. Holcwesche io indėliui. I ILJA LEMEŠKIN 40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Hanzos ekspo o p ekė, i ai lemia impe a . 2 a. sg. p . pla eys ‘mokėk’ a oji- mą. Iš Bal ijos egiono bu o gabenama oda, o jai augin i eikėjo daug džio in ų „suki mijusių [ audonos spal os ąžuolo] obuoliukų“ ( o. galöp el = o e ap el, plg. id. o. aukš . ō ‘ alsch, lis ig’; aisyklingesnis bus G A žodžių junginys wa mun wabelcke, ku iame a pažįs amas pažyminiu einan is subs . pl. gen. wa - mun ‘ki mėlių, abzdžių’ (< subs . p . * a mas ‘ki mėlė; abzdys’); plg. PEŽ IV 263). Ši daug anino u in i p ekė (galai a ba cecidijos, lo. galla), sp endžian pagal žodynėlį, aip pa igū a o uome inių pi klių pasiūloje: ‘ u ne u i? – duo- siu au galus’. „Rusiškose knygose“ ją a i inka: ska n6y w áhi – gallen (Fenne 123.14). Ki aip su ok i wa mun wabelcke ne ik ų, nes kas XIII a. pa da inė ų a pi k ų okią „p ekę“ kaip pap as ą obuolį. Vienas sakinys a skleidžia uome inių pi klių die obaimingumą a ba (i ) misionie išką aidmenį. Jis y a pa eik as sky- iaus „Bažnyčia“ p adžioje: Beich en Sunde – ge beis g eki ‘kalbėk (išpažink) nuo- dėmes’ (G G 28–29). Ly ies g eki ie oje lauk ume nom. pl. masc. *g ekoi (PEŽ I 408). Galūnės už ašymas gali a spindė i usų kalbos į aką (acc. pl. galūnę). Iš neįp as os komunikacinės pe spek y os p ūsus nuš iečia aš ūs keiksmai i ulga izmai: de a ʃch leck – peiʃda pomeleis ‘pas u galis palaižyk man’ (G A 76–77), A ʃch kuʃʃen – piʃda pomeleis ‘ . p.’ (G G 82–83) (plg.: o. küssen Sie meinen A sch; lie. į subinę pabučiuok, subinę laižy i; če. polib mi p del, yliž si p del i . .); nim ge a e – ymays coma e ‘imk kūma’ (G A 80–81) (plg.: поиметь куметру; еть твою мать); G G 86-87 S aipsniai / A icles 41 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas e iʃ ein d eck – ieʃ goʃen ‘( ai y a) šūdas’ (G A 99–100) (plg.: o. das is scheiße). Nu ody i pa yzdžiai įdomūs kalbinės in e e encijos i keiksmų ni eliacijos požiū iu. P ūsų kalbos duomenų besi ei aujan is („ enkan is“) asmuo, ma y , o ien a osi į keiksmus, su ku iais jau bu o susidū ęs de ėdamasis su ki ų au ų a s o ais. Ko ge o, ai bu o ie pa ys nauga diečiai. Galima kel i hipo ezę, kad kai ku ios u imų usų– okiečių kalbų pasikalbėjimų azės bu o aikomos p ie p ūsų kalbos, nes pi klys okie is a p y ų sla ų i p ūsų kalbų i kalbinio elge- sio įž elgė didesnį panašumą. Plačiai papli ęs sla iškas emo y as *( o / on) jes go ьno bu o sa aip „pe gul- dy as“ į p ūsų kalbą, ačiau dėl neapdai umo pasiliko o iginalo, be lo ynų ai- dėmis už ašy as eiksmažodis – u. ieʃ = es 6 ‘y a’20 (plg. ʃaydi = soudi 7; Dam = dam7 (ž . 17 išnašą); aip pa ly į aucm (le. bośiań, = u. аист) ‘gand as’ a- dinamajame jo ingių žodynėlyje – Zinke ičius 1985: 67). Toks da bo me odas nulėmė p ūsiškų „a i ikmenų“ di b inumą, kai, pa yzdžiui, posakį ymays coma- e ‘imk kūma’ galima sup as i ien usų kalbos obsceninės leksikos sudė yje (žodžių junginys поиметь куму pi mą ka ą paliudy as Nauga do Rusios pa- minkle – adinamajame Pi majame Nauga do me aš yje: „Иже поиметь куме себѣ женѣ, по закону людскому носа обѣма урѣзати и разлучити я“ („Kas u i ly inį san ykį su kūma, pagal žmonių įs a ymą abiems nupjau i nosis i a - ski i juos“) (НПЛ 499)). P ekybos san ykių š iesoje puikiai su okiama azė: ʃlo ein ich e 21 – ky eis icke s ‘mušk ik as’ (G A 94–95). Čia bus s anda inė susi a imų su i inimo o muluo ė, ku i sude in u pa idalu a ody ų kaip *ky eis ick an ‘ki sk ik ą’, ku acc. sg. em. ick an eiškia ‘dešinę ( anką)’ (plg. da . sg. em. ick ay ‘de- šinei ( ankai)’ I 92 – PEŽ IV 192–193; aip pa : u. прáвица ‘dešinioji anka’, lie. iesė ‘ . p.’ i . .). Liepimas *ky eis ick an ‘mušk dešiniąją anką [susi a- ian ]’ a i ik ų: lie. (su)ki s i ankas, duo i dešinę; u. рукобитие; če. placnou si ( ukama) = uku na o, p a icu dá i i . . A e a minė i, kad pi kimo-pa da- imo si uacijai būdingas ankų pada imas bei sudaužimas – sulygus, susi a us dėl ans akcijos – nuola igū uoja usų– okiečių kalbų pasikalbėjimuose, ku 20 Ki a e us, o mą ieʃ (G A 98) po encialiai įmanoma skai y i i kaip in . есть ‘ algy i’. Tuome ly is goʃen bū ų imanoma in e p e uo i kaip sg. acc. p . gosen ‘mėšlą’ (nom. sg. em. p . *gāzē ‘mėšlas’). Kop o agija u ėjo seman inį yšį (plg. sapnynų aiškinimus) su s aigiu pajamų ga imu, p ekybos sėkme, pinigais, p a u ėjimu. 21 Dėl ly ies ich e ž . T. Fenne‘ės sakinių po ą: Ko o eu do ogo mnie p æmo iecha na p aua al leua : Welchen wech sall ich ech eisen p de ech e ode luch e hand (217 p.). ILJA LEMEŠKIN 42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII mums ūpima pa alelė a ojama kaip obliga o inis e minus echnicus? Kaip ieną iš daugelio pa yzdžių nu odysime T. Fenne‘ės už iksuo ą azę: Bei: da i sim po ukam, da dai bog am obemæ na p ikub. Slae mÿ ehme in de hand , nd god geue beÿde ho wins . (Fenne 394) Dėl neaiškios komunikacinės si uacijos lieka ginčy ina azės zum i ʃ en kom he – pi mas eyke e ‘pi mas eik en’ (G A 97–98) eikšmė. Nuo R. T au manno laikų ly is eyke e skai oma kaip lie. eĩki ę ‘eik en’ (T au mann 1910: 326; PEŽ I 246). Ki os kalbos į aka bu o anksčiau ilius uo a keiksmų pag indu, i ji ne- s ebina. Tu gaus e d ėje, ku Hanzos pi kliai a likda o sa o „kalbos p ak iką“, susidu da o į ai ios au os, dėl o kaimyninės lenkų i lie u ių kalbos čia ik ai skambėjo. Kaip nu ody i žodžiai galėjo / u ėjo unkcionuo i, sunku pasaky i. Galbū okiu būdu bu o a ke ama į lie u ių palinkėjimą eik elniop. Tokiu a e- ju skai a dis pi mas bū ų g eičiausiai lie u ių kalbos leksinis iene as, ku is da labiau išplės ų s e imybių g e as. Taigi, kū inėlį, ku io nuo ašai XVI a. pa eko į S. G ūna o P eussische Ch o- nik, galima eisingai su ok i hanziškosios u ili a inės leksikog a ijos kon eks e. Daliai, ku i a i inka „Rusiškų knygų“ pasikalbėjimus, a s o auja ienuolika sa- kinių suda ymo schemų. Tai y a ie a ejai, kai šalia g ama inio cen o ( eiks- mažodžio) pa eikiami ne isada sude in i papildiniai: 1. ge beis g eki : *ge bais g ēkans ‘išpažink nuodėmes’ (G G 28–29); 2. pla eys Sali : *plā eis sālis ‘mokėk d uską’ (G G 38–39); 3. peiʃda pomeleis : *peizdan pa-mi-leis ‘subinę palaižyk man’ (G A 76–77); 4. ymays coma e : *imais kuma e ( . sl. kъmo ъ) ‘pisk kūmą’ (G A 80–81); 5. Ny hue i hu – Dam hoi wa mun wabelcke : *ni u i u – dam (< дамъ) oi a mun ābelkans ‘ u ne u i ? – duosiu au ki mėlių obuoliukus’ (G G 89– 90, G A 83); 6. Pipelko kaya hu : *pipelkā k( )ai - u ‘paukš ės no i u’ (G G 93–94); 7. ʃaydi [ hi Dewes] : *sudi (< сoудитъ) [ i(n) dei as] ‘[die as a e] ( e) eisia’ (G G 95, G A 86); 8. Ny koy o [wiʃge] : *Ni k( )ai- u izgis ‘neno i u a ižos’ (G G 100, G A 91–92); 9. ky eis icke s : *ki ais ik an ‘(su)ki sk dešinę ( anką)’ (G A 94–95); 10. pi mas eyke e : lie. *pi mas eiki en (G A 97–98); 11. ieʃ goʃen : *jes (< есть) gozes ‘( ai) y a šūdas’ (G A 99–100). Čia aip pa p iski ini leksikos iš ekliai, ku ie paleng inda o komunikaciją su šauniaisiais p ekybos pa ne iais i į ai iais p ūsų sukčiais: Di ʃos gin os S aipsniai / A icles 43 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas ‘šaunus žmogus’ (G G 97), Mangos Sones ‘kekšės sūnus’ (G G 98), Mai e s ‘šel- mis’ (G G 99). Pažymė ina, kad šie po encionalieji k eipiniai y a pa eikiami ka u su: ʃaydi [ hi Dewes] ‘( e) eisia [die as a e]’ (G G 95, G A 86) i Sanday ‘sudie’ (G G 96). Taigi po encialių sin agminių san ykių a ž ilgiu įmanoma e- kons uo i da šias po as: Sanday Di ʃos gin os ‘sudie, šaunus žmogau’ (G G 96–97); ʃaydi [ hi Dewes] Mangos Sones / Mai e s ‘( e) eisia [die as a e], kekšės sūnau / šelmi’ (G G 95, G A 86, G G 98–99). 2.3. Dauguma nu ody ų pa yzdžių y a emo y ai i su p ekyba šiaip a aip sie ini posakiai, ku ių nemaža dalis u i ikslių a i ikmenų „Rusiškų knygų“ nuo ašuose. Sa aše y a iden i ikuojamos g ama inės, seman inės, leksinės bei ideoma inės s e imybės, i ai no malu, u in omenyje galimą usų– okiečių kalbų pasikalbėjimų į aką i hanziškų leksikog a ijos paminklų sa ybes. Žody- nėlio i pasikalbėjimų u inį lėmė daugiakalbė u gaus e d ė, ku yko p imi y- i mainų p ekyba22. Ap a a G G i G A eiksmažodžių i a dažodžių sek en- cija, ku i eks ui su eikia nepaka ojamą u ga ie ės šnekos kolo i ą, negali bū i a si ik inė. Tuo galima leng ai įsi ikin i. Daik a a džius už enka pas um i iena pozicija į i šų a ba žemyn. Tuome nu ody a seman inių yšių sankaupa aki- mi ksniu dings a. Po okio ekspe imen o gausime seman iškai nesude in ų i iš p incipo nesude inamų leksemų inkinį: ‘išpažink’ – ‘d uska’, ‘mokėk’ – ‘pas- u galis’, ‘palaižyk man’ – ‘kūma’ i . . Taigi galima da y i iš adą, kad ap a iamas leksikog a inis šal inis y a daug senesnis negu „P ūsijos k onika“, į ku ią ge okai ėliau jis bu o mechaniškai į auk as. Jis gali bū i Elbingo žodyno p o og a o amžininkas, nes okio po- būdžio da bas u ėjo bū i a lik as uome , kai mainų p ekyba da yko p ū- sų kalbos pag indu esp. bu o pi klių luomo a s o ų (jauno amžiaus okiečių sp akele e e), suin e esuo ų ben pa i šu iniškai susio ien uo i ie inės inkos kalboje. Keliuose nuo ašuose išlikęs šal inis XVI a. bu o su ok as kaip „g y- nosios“ p ūsų kalbos pa yzdys. Anų laikų liekana pa aukė S. G ūna o dėmesį, 22 Na ū inių mainų pobūdis nulėmė seman inių po ų aikymą: ‘(ne)no i’ / ‘(ne) u i’ – ‘duosiu’. Žo- dyne y a paliudy i i piniginės p ekybos elemen ai: pla eys ‘mokėk’, kal e ‘ma kė’. Pažymė ina, kad žodynėlis a skleidžia ienpusišką p ekybą – pa da imą (be p ekių įsigijimo). Ne u ėdamas a i inkamų kompe encijų jaunas pi klys a lieka pla in ojo unkciją: pa duoda, siūlo, ieško pi kėjo. ILJA LEMEŠKIN 44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII ačiau a gu a jis sup a o k onikoje pe eik o leksikog a inio šal inio paski į, jo suda ymo p iežas į bei aplinkybes. Niekuo nepag įs ą hipo ezę, jog „P ūsi- jos k onikos“ au o ius p i aikė am ik ą okiečių–lo ynų kalbų pasikalbėjimų ado ėlį (Rosenk anz 1957), galima i ai a mes i. Taigi, su S. G ūna o asme- nybe leksikog a inio šal inio suda ymas ne u i nieko bend a, dėl o i adin i jį G ūna o a du ne inka. Mūsų manymu, jam ik ų „P ūsiškos knygu ės“ są oka, ku i be deminu y o aiky ina i pačiam Elbingo žodynui. 3. Siūlomi pa adinimai – „P ūsiškoji (Elbingo) knyga“ i „P ūsiška knygu- ė“ – g indžiami analogija su giminiškomis „Rusiškomis knygomis“, ku iose pasikalbėjimai pa eikiami ka u su žodynu. Tai mus g ąžina p ie anksčiau pa- lies os p oblemos: koks y a galimas Elbingo žodyno i „Rusiškų knygų“ esp. jų pi m akų san ykis? Ap a as Hanzos leksikog a inės adicijos kon eks as lei- džia many i, jog Elbingo žodynas, . y. XV a. nuo ašas, ko ge o, ik iš dalies a - spindi XIII a. idu io–an osios pusės o iginalą. Kažku iuo laiku šal inis galėjo bū i esmingai su umpin as, iš nu ašomo eks o pašalinan s a bią „P ūsų kny- gos“ sudedamąją dalį – pasikalbėjimus. XV a. sąlygomis ai galima sup as i, nes P. Holcwesche io laikais jie nebe eko ak ualumo i p asmės, kadangi p ekyba jau seniai bu o pe ėjusi į okiečių kalbą ( aip pa sma kiai paki o p ekybos po- būdis: nuo na ū inių mainų pe ei a p ie pinigų). P ūsų kalbos mokymosi požiū- iu, . y. iš XIII a. pe spek y os, šios p ak inės dalies labai ūks a, nes žodynas i pasikalbėjimai kadaise suda yda o ieną isumą (sunku sp ęs i, ku i dalis bu o „pag indinė“). A imai giminingų „P ūsiškų“ i „Rusiškų knygų“ san ykis, deja, aip i lieka neaiškus. Jų p o og a ai, kaip jau bu o pas ebė a, galėjo kil i iš ečio šal inio, . y. iš hipo e inio okiečių–x kalbų žodyno (pa yzdžiui, galbū okiečių–anglų su pasikalbėjimais). Ry ų sla ų elemen ai, įž elgiami S. G ūna o panaudo oje „P ūsiškoje knygu ėje“, a skleidžia labai ikė iną usų– okiečių kalbų pasikalbė- jimų po eikį, ačiau jie ne u i lemiamos į odymo galios nus a an aidos k yp- į a p usų i p ūsų leksikog a ijos. Bū ina a siž elg i į XIII–XIV a. glaudžius kon ak us a p Nauga do, Elbingo i ki ų Hanzos mies ų. Į Nauga do Rusią pi kliai ažia o pe Elbingą, pe ą pa į Elbingą, gabendami k o inius, jie pa a- žiuoda o namo. Taigi pe šį p ekybos mies ą ažia o i čia pa p ekia o ie pa ys žmonės. Kadangi e slo sume imais isu bu o aikoma a pa i plačiai žinoma kalbos mokymosi p ak ika, nė a nieko nuos abaus, kad kas no s iš jų iš e sda- mas i p i aikydamas nu ašė kokią umpą usų– okiečių kalbų mokymosi p ie- monę (galbū ne e ė, o ik lais ai pe eikė). Pas a ojo šal inio po eikis galėjo bū i an inis, nes gali bū i, kad pa i usų– okiečių kalbų leksikog a ija išsi u- uliojo iš XIII a. „P ūsiškos knygos“. „P ūsiškąją knygą“ daba ep ezen uoja Elbingo žodynas, . y. su umpin as (be pasikalbėjimų) „P ūsiškos knygos“ a- ian as, ku is ipologiškai, a odo, y a senesnis negu isi daba žinomi „Rusiškų S aipsniai / A icles 45 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas knygų“ nuo ašai. Ta pusa io san ykį sąlygiškai i ik apy ik iai galima bandy i aizduo i okiu būdu, kaip pa ody a 1 pa . Elbingo žodyno i „P ūsiškos knygu ės“ ap a imas ska ina keliais žodžiais pa- minė i adinamąjį „Lenkų–jo ingių žodynėlį“, ku is sa o sanda a, u iniu bei apim imi p imena hanziškosios leksikog a ijos adiciją. Lyginamasis ž ilgsnis į seniausius bal ų kalbų ank aš inius žodynus mus eda p ie aiškaus sup a imo, kad ap a iamuoju laiko a piu d ikalbių ( egioni- nės eikšmės) leksikog a inių da bų suda ymą, jų pe ašymą, kompilia imą i papildymą lėmė g ynai p ak iniai ikslai. Žodynų suda ymas – sunkus da bas, ku is u ėjo su eik i ge ai apčiuopiamos p ak inės naudos, nes malonumui a ba dėl abs akčių „pažin inių“ sume imų okių dalykų uome niekas ne ašė. Rei- kia many i, kad Pogańske gwa y z Na ewu unkciona o panašiai kaip i anksčiau ap a i žodynai. G eičiausiai dėl ų pačių kome cinių p iežasčių bu o panaudo- a a pa i seniai išbandy a kalbos mokymosi me odika. Ski is u ėjo suda ymo ie a i ikslinis a o ojas – galbū lenkų pi kliai. Tai paaiškina sma kų kalbų sumaišymą. „Jo ingių“ žodynėlio kalba mums p imena speci inį p ekybos su- me imais a si adusį i p ekiau ojų a pe a ojamą pidžiną, ku is po encialiai x– o. a ba o.–x kalbų žodynas i (a ba) pasikalbėjimai „P ūsiška knyga“: o.–p . a ba p .– o. kalbų žodynas i pasikalbėjimai XIII a. idu ys–an . pusė „Rusiška knyga“: usų– o. kalbų žodynas i pasikalbėjimai (gali bū i senesni nei XIII–XIV a.) „P ūsiška knyga“: Elbingo žodyno p o og a as „P ūsiška knyga“: Elbingo žodyno P. Holcwesche io nuo . Einn Russisch Buch ( edakcija iki 1494 m.) Ein Rusch Boeck... (XVI a. idu ys) Tönies Fenne (1607 m., Psko as) „P ūsiškos knygu ės“ nuo ašai (S. G ūna o) G A, G G, G C, G F, G H a pinis nuo ašas a ba nuo ašai Pogańske gwa y z Na ewu ? lenkų–„jo ingių“ kalbų žodynas 1 PAV. ILJA LEMEŠKIN 46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII galėjo susi o muo i a i Elbingo – Tče e, To unėje a ba Bydgoščiuje. Pas a oji lokalizacija mums a odo į ikimesnė, nes paaiškina s ip ų jidiš kalbos po eikį. Taigi, idu amžių bal ų leksikog a iją, ku iai a s o auja okiečių–p ūsų kal- bų Elbingo žodynas, adinamasis S. G ūna o žodynėlis i , ik iausiai, „Len- kų–jo ingių žodynas“, p asminga y inė i pe Hanzos kalbos poli ikos p izmę bei hanziškosios leksikog a inės p odukcijos (d ikalbės i u ili a inės) kon eks e. Toks y imo aku sas a skleidžia a imai giminingų žodynų sanda os panašu- mą. Vokiečių–p ūsų, p ūsų– okiečių i usų– okiečių kalbų žodynų lyginamoji analizė odo, jog „Rusiškų knygų“ XIII–XIV a. p o og a as (suku as okiečių žemaičių kalba Nauga do ak o ijoje) sa o apipa idalinimu, apim imi i sanda a bu o panašus į XIII a. idu io–an osios pusės Elbingo žodyną. Šis šal inis bus naudingas ekons uojan usų– okiečių kalbų žodynų p o og a ą. Lyginimą su XIV a. pabaigos lo ynų– okiečių žemaičių Libe o dinis e um eikia laiky i pe - nelyg olimu. Pagal analogiją su giminiškomis „Rusiškomis knygomis“, Elbingo žodyną (Elbinge Vokabula ) i adinamąjį S. G ūna o žodynėlį p asminga a- din i „P ūsiškąja (Elbingo) knyga“ i „P ūsiškąja knygele“. P iklausymą idu amžių hanziškajai leksikog a ijai emia a imas eminių laukų suski s ymas, egioninis d ikalbiškumas, u ili a inis pobūdis, apim ies sude inamumas, be ne ik. Ne mažiau s a bi glaudi žodyno sąsaja su Elbingu (įgijusiu Liubeko eises 1246 m.) i pa i Elbingo kodekso sudė is, ku pag indinę ie ą užima Lübisches Rech ü Elbing. Relia y ioji Elbingo kodekso suda ymo eiga ekons uojama šiais a psniais: 1. Maždaug 1237–1300 m. laiko a pyje dėl Hanzos sp akele e e po eikių bu- o suda y as okiečių–p ūsų a ba p ūsų– okiečių kalbų žodynas, ku is galėjo u ė i i pasikalbėjimų dalį. 2. Nuo 1300 iki 1340 m. galėjo a si as i pe gamen inė ank aš inė knyga, ku ią suda ė ienodo senumo: Elbingui su eik os „Liubeko eisės“, „Lenkų ei- synas“ i žodynas. 3. „Pamedės eisynas“ bu o į auk as ėliau, po 1340 m. Tokios sudė ies in- kinį XV a. idu yje nu ašė P. Holcwesche is. Kodekso suda ymo laipsniškumas odo, kad a p XIII a. idu io–an osios pusės o iginalo i P. Holcwesche io nuo ašo galėjo bū i pada y os ben d i a - pinės kopijos. Pe ašan leksikog a ijos da bas ki o. Kol žodynas unkciona o pagal sa o pi minę paski į (XIII a. an oji pusė), jis bu o obulinamas i pildo- mas („Rusiškų knygų“ a eju ak ualiza imo p ocesas ęsėsi iki XVII a.), ačiau ėliau, p ekybai pe sio ien a us į okiečių kalbą, sus aba ėjusio žodyno nuo a- šai bu o mechaniškai kopijuojami bei ik ų ik iausiai i sma kiai edukuojami. T umpinan „P ūsiškoji (Elbingo) knyga“ galėjo ne ek i pasikalbėjimų dalies. Pasikalbėjimų s a bą a skleidžia į „P ūsijos k oniką“ į auk as leksikog a ijos S aipsniai / A icles 47 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas da bas, ku io pabaigoje y a ekons uojami (žodyno s aipsnius skai an e i- kaliai) sakiniai, s a būs sėkmingam p ekybos ykdymui. G įž an p ie s aipsnio p adžioje iškel o klausimo (kodėl leksikog a ijos žan- as y a ibojamas siau u geoling is iniu a ealu i kas bu o pi mieji bal iškų žo- dynų kū ėjai?), eikia kons a uo i, kad p ūsų bei „jo ingių“ paminklų a si a- dimą lėmė ekonominiai san ykiai i mo y ai. Lemiamos eikšmės u ėjo u ė i k aš o į aukimas į Hanzos į akos zoną, konk ečiai Elbingo mies o įkū imas i jo s ip us po eikis iso egiono p ekybai. Hanzos pi klių ekspansija į p ūsų bei jo ingių apgy endin as žemes su sa imi a nešė hanziečių p ak ikuojamą – jau- nuolių sp akele e e – ie inės kalbos mokymosi me odiką. Šis kalbos mokymosi mechanizmas nė a paliudy as LDK e i o ijoje, . y. en, ku Hanza a si ado žy- miai ėliau i ku jos eiklai bu o da oma kliūčių. Dėl šios p iežas ies lie u ių leksikog a ijos p adžia da uojama žymiai ėlesniu laiko a piu. LITERATŪRA Baa An onius Hend ikus 1885: Tönnies Fenne’s Low Ge man Manual o Spoken Russian – Psko 1607. III. Russian-Low Ge man Glossa y. Copenhagen: Royal Danish Academy o Sciences and Le e s. Benningho en F ied ich 1990: Un e K euz und Adle . De Deu sche O den im Mi- elal e . Auss ellung des Geheimen S aa sa chi s P eußische Kul u besi z anläßlich des 800jäh igen Bes ehens des Deu schen O den. Be lin: Geheimes S aa sa chi . Bezzenbe ge Adalbe 1874: Re iew o Nesselmann 1873. – Gö ingische geleh e Anzeigen 39, 1221–1250. B uchhäuse Hanns-Pe e 1989: Kau mannsbildung im Mi elal e . De e minan- en des Cu iculums deu sche Kau leu e im Spiegel de Fo malisie ung on Quali izie- ungsp ozessen. Köln; Wien: Böhlau. Chelimskij E genij 1985: Fenno–Ug ica в ятвяжском словарике? – Ta p au inė bal is ų kon e encija 85, 234–235. Dini Pie o Umbe o 2013: A No e on he T adi ion o he Old P ussian G H. – Res Bal icae 13, 51–59. Dini Pie o Umbe o 2014: Founda ions o Bal ic Languages. Vilnius: Eug imas. ILJA LEMEŠKIN 48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII Dwo zaczkowa Jolan a 1958: K onika p uska Szymona G unauna jako z odło his o yczne (Die Ch onica P ussica des Simon G unau als Geschich squelle). – S udia Ź ódłoznawcze. Commen a iones 2, 119–146. Eule Wol am 1988: Das Al p eußische als Volkssp ache im K eise de indoge - manischen und bal ischen Sp achen. – Innsb ucke Bei äge zu Sp achwissenscha 39. Fałowski Adam 1992: „Einn Russisch Buch“ by Thomas Sch oue. The 16 h-cen u y Russian-Ge man dic iona y and ph ase-book. I. In oduc ion. Pho ocopies. C acow. Fałowski Adam 1994: „Ein Rusch Boeck...“. Ein Russisch-Deu sches anonymes Wö - e - und Gesp ächsbuch aus dem XVI. Jah hunde . Köln, Weima , Wien: Böhlau. Fałowski Adam 1996: „Ein Rusch Boeck...“. Rosyjsko-niemiecki anonimowy słownik i ozmówki z XVI wieku. Analiza językowa. K aków: Uni e si as. Fałowski Adam 1997: „Einn Russisch Buch“ Thomasa Sch ouego. Słownik i ozmów- ki osyjsko-niemieckie z XVI wieku. II. T ansli e acja eks u. Indeks wy azów i o m osy- jskich. K aków: G ell. Fe i Rolando 2018: A no e on he Elbing Vocabula y in he con ex o he anci- en and medie al lexicog aphical adi ions. – Incon i Bal is ici in Pisa. S udi e saggi. II, S udia Bal ica Pisana 3, 123–131. Ge nen z Hans Joachim 1986: Tönnies Fenne’s Low Ge man Manual o Spoken Russian – Psko 1607. IV. Mi elniede deu sch-neuhochdeu sches Wö e buch zum Rus- sisch–niede deu schen Gesp ächsbuch. Copenhagen: Royal Danish Academy o Sciences and Le e s. Ge nen z Hans Joachim, Ko ol Tama a, Rösle I m aud 1988: Das Gesp ächsbuch des Tönnies Fenne in seinem sp ach- und gesellscha shis o ischen Um- eld. – Un e suchungen zum Russisch- niede deu schen Gesp ächsbuch des Tönnies Fenne, Psko 1607. Ein Bei ag zu deu schen Sp achgeschich e. Be lin: Akademie–Ve lag. Hamme ich Louis Leono , Jakobson Roman 1970: Tönnies Fenne’s Low Ge - man Manual o Spoken Russian – Psko 1607. II. T ansli e a ion and T ansla ion. Copen- hagen: Royal Danish Academy o Sciences and Le e s. Hend iks Pepijn, Schaeken Jos 2008: Tönnies Fenne‘s Low Ge man Manual o Spoken Russian, Psko 1607. An elec onic ex edi ion. Leiden: Opl. Sla is iek. Hend iks Pepijn 2011: Inno a ion in adi ion. Tönnies Fonne‘s Russian-Ge man ph asebook (Psko , 1607). Leiden: Leiden Uni e si y. He mann Edua d 1949: Eine unbeach e e Übe lie e ung des p eussischen Voka- bula s Simon G unaus. – Nach ich en de Akademie de Wissenscha en in Gö ingen 6, 151–166. S aipsniai / A icles 49 Senoji bal ų leksikog a ija Hanzos pi klių a nyboje. Rank aš inių žodynų paski is bei suda ymo laikas Jakobson Roman, Schoone eld Elizabe h 1961: Fo ewo d, Tönnies Fenne’s Low Ge man Manual o Spoken Russian – Psko 1607. I. Facsimile Copy. Copenhagen: Royal Danish Academy o Sciences and Le e s. Kipa sky Valen in 1970: Das Schicksal eines al p eußischen Ka echismus (II). – Bal is ica 6(2), 219–226. K egždys Rolandas 2012: Bal ų mi ologemų e imologijos žodynas. I. K is bu go su a - is. Vilnius: Lie u os kul ū os y imų ins i u as. Lemeškin Ilja 2017: „Pi ki mane i skai yki “. Pi mieji spausdin i LDK ak os i- chai. – Ac a Linguis ica Li huanica 77, 9–52. Ma chand James 1970: Some ema ks on he Ge man side o he Elbing Vocabula- y. – Bal ic Linguis ics, 109–117. Mažiulis Vy au as 1966–1981: P ūsų kalbos paminklai 1–2. Vilnius: Min is. Nei mann Klaus 1996: Ch is liche Un e weisung on Deu schen und P ußen im O densland P eußen. – Wes p eußen-Jah buch 46, 57–72. O ël Vladimi 1986: Ma ginalia o he Polish-‘Ja ingian’ Glossa y. – Indoge ma- nische Fo schungen 91, 269–272. Päsle Ral G. 2003: Deu schsp achige Sachli e a u im P eußenland bis 1500. Un- e suchungen zu ih e Übe lie e ung (Aus A chi en, Biblio heken und Museen Mi el- und Os eu opas 2). Köln, Weima , Wien: Böhlau Köln. Pe e s Robe 1973: Mi elniede deu sche Sp ache. – Niede deu sch. Sp ache und Li- e a u . Eine Ein üh ung. 1. Sp ache. Wachhol z, Neumüns e , 66–115. PEŽ I–IV – Mažiulis Vy au as. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius: Moks- las, 1988–1997. Rosenk anz Be nha d 1957: Zu Übe lie e ungsgeschich e des p eussischen Vo- kabula s Simon G unaus, ΜΝΗΜΗΣ ΧΑΡΙΝ. Gedenksch i P. K e schme II. Wiesba- den-Wien, Ha assowi z-Hollinek, 113–117. Rösle I m au 1990: F emdsp achliche Kommunika ion o 450 Jah en. Das us- sische Buch: ein ussisch-deu sche Sp ach üh e on 1546. – Skamand os. Ge manis- isches Jah buch de DDR und de Republik Polen. Wa schau. Sande s Willy 1982: Sachsensp ache, Hansesp ache, Pla deu sch. Sp achgeschich li- che G undzüge des Niede deu schen. Gö ingen: Vandenhoeck and Rup ech . Schmid Wol gang Paul 1986: Die ‘Ge manismen’ im sog. Polnisch-Ja ingischen Glossa . – Indoge manische Fo schungen 91, 273–286.