Genomika, atmintis, kalba, tikras ir dirbtinis intelektas. Kaip viskas susiję?

S aipsniai / A icles 279 LINAS KONTRIMAS Vilniaus uni e si e as GENOMIKA, ATMINTIS, KALBA, TIKRAS IR DIRBTINIS INTELEKTAS. KAIP VISKAS SUSIJĘ? Genomics, Memo y, Language, Human and A i icial In elligence. How is E e y hing In e connec ed? ANOTACIJA Mes in o maciją kaupiame ne ik penkiais pojūčiais. Žmogaus DNR pe neša neįmano- mai didelį kiekį in o macijos. Mokslininkai baigia skaičiuo i žmogaus genus. Daba , kai imamasi ku i di b inį in elek ą, e a klaus i klausimų apie ai, kaip y a į ašoma in o macija apie žmogų genuose, a okią in o maciją galima dekoduo i aikan , pa yzdžiui, jung inius kalbo y os i ki ų mokslų me odus, kiek p ocen ų mūsų pasąmonės a chy ų suda o DNR esan i in o macija, a ji pa aldi e baliniam koda imui i dekoda imui? A sakymų į šiuos klausimus ieškojimas es ų a pdiscipliniškumo link, ku gene ikai, ling is ai, echnologijų s i ies mokslininkai galė ų plės i žmogaus sa ęs pažinimo ibas. ESMINIAI ŽODŽIAI: genomika, a min is, in o macijos kaupimas i koda imas, pažinimas. ANNOTATION We do no only collec in o ma ion by he i e senses. The human DNA ca ies as amoun s o in o ma ion. Scien is s a e abou o calcula e human genes. In he ligh o he p esen -day endea ou o c ea e a i icial in elligence, i is wo hwhile o ask how in o ma- ion abou a human being is eco ded in genes, can such in o ma ion be decoded by ap- plying, o ins ance, combined me hods o linguis ics and o he sciences, wha pe cen age o ou subconscious a chi es is made o he in o ma ion s o ed in he DNA and whe he i yields i sel o e bal coding and decoding. The sea ch o he answe s o hese ques ions would lead us owa ds c oss-disciplina i y, whe e gene icis s, linguis ics and echnological scien is s could expand he limi s o human sel -knowledge. KEYWORDS: genomics, memo y, accumula ion and encoding o in o ma ion, cogni ion. LINAS KONTRIMAS 280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX KLAUSIMŲ PRADŽIA Žinių išlais inimas i p ieinamumas suku ia pa adoksaliai d ejopą si uaciją: isu besisk e bian is pažinimas leidžia kaup i ak us, ačiau jų gausa mažina ge- bančių a ba no inčių uos ak us sie i i apibend in i žmonių skaičių. P o esio- nalumas, specializacija ampa pa ojingi, nes gali pa e s i žmogų siau os s i ies žino u, ku iam eks galynė is su kompiu e io a min imi. I p alaimė i. Toks scena ijus pa ojingas da i uo, kad žmogiškas i p igim inis smalsu- mas, no as pažin i, išsiaiškin i, sup as i nebė a s a bus pe se, o ik ada, kai isa ai eda p ie echnologinio p i aikomumo. Taip išmin is gali ap i ik žodžiu žodyne, nes ji, pa i sa aime, daik iškame, naudos k i e ijais apibūdinamame pasaulyje y a ne eikalinga, odėl, kad ji – ik būsena, o ne echnologinis p o e žis. I is dėl o. Smalsu, be galo įdomu bū ų sužino i, kokį u inį, be aki aizdžiai poe inio, mūsų p o ė iai užkoda o am ik uose sakiniuose, pa a lėse, pada imuose. Š ai daba iniai gene ikai galė ų isai ki aip in e p e uo i pasakymus „k aujo b o- liai“, „k aujo yšys“. O ką eiškia pe duo i žinias k auju, iš ka os į ka ą? Vėlgi, gene ikai aiškiai pasaky ų: isa žmogaus in o macija y a DNR, ad posakis kaip i nekelia jokios komplikacijos... I is dėl o. Smalsu bū ų sužino i, a galima isai ki aip pe skai y i už ašy ą žmogaus genomą. O kas, jei jį ka u su gene ikais skai y ų šiuolaikiniai kalbos y ėjai, is o ikai? Mokslas isada y a dalis paslap ies. Vien jau ai, kad mokslinis, jau us i al- kanas ž ilgsnis eda gilyn į esmių pažinimą, da o jį a imą mis ikams. Pas a ieji aip pa smalsūs šios i anos pasaulio pusių kolumbai. An ai Indijos mis ikai kai ku iose d asinio pažinimo s i yse y a ge okai p a- lenkę aka ie iško žinojimo laiką. Jie jau amžių amžius puoselėja sis emą, ku- ioje s a bią, be ne s a biausią ie ą užima a im is. Indijos mis ikų eigimu, oji a min is nė a ik ai, ką esame įp a ę adin i a - min imi – smegenų gebėjimą a simin i su mūsų pa i imi susijusius dalykus. In- dijos mis ikai, jogai, eigia, kad mūsų a min is y a ma e ialaus i d asinio kūno a min is, ku i kaupia isą in o maciją nuo pa pasaulio sukū imo. Skamba keis ai, be i ėl: okiame pasakyme a i os ši dies mokslininkas jau pe skai y ų i šį ą daugiau, o bū en kad, pa yzdžiui, mano DNR gali a es i į ka ų medžio šaknis. Gali, be a a eda? Nebū inai, nes mokslo ikslumas, g iež umas, ne – sau- sumas ne e ai užke a kelią į ai ių idėjų jung ims. Genomika, a min is, kalba, ik as i di b inis in elek as. Kaip iskas susiję? Įž algos / Insigh s 281 Ki a e us, sa o p igim imi būdamas kū ybos s i is, mokslas isada liks ie- a, ku ioje asis ie os i naujiems, da nepaaiškin iems dalykams, o ka u – i de mei minčių, iš p adžių, odos, niekaip nede ančių a pusa yje. HIPOTEZĖS IŠKĖLIMAS Žmogus y a sudė inga sis ema. Kūno bei d asinio pasaulių jung is i p ieš- p ieša bu o i da ilgai liks menininkų, mokslininkų i šiaip smalsių žmonių il- ies bei nusi ylimų pasaulis. Kažku iuo momen u žmogus su okė, kad sa o pa i į i a adimus bū ina iksuo i, kaup i i pe duo i ki oms ka oms. Ženklai, simboliai, pasakojimai, aš as, aizdai, muzika – isos p iemonės paima po gabalėlį ma omos i nema- omos ealybės, sus ingdo ją sau būdingais būdais i a iduoda ki iems, a iduoda į a ei į. Užkoduoja ildamiesi, kad ki i sugebės dekoduo i. Žmogaus p o as no s i sunkiai, no s i ne iską, be sugeba dekoduo i ki a- dos sa o ku as žinių pe da imo sis emas: an ai XIX amžiuje pe skai y i seno- ės Egip o hie ogli ai, Mesopo amijoje naudo as dan i aš is... XX amžius leido a e s i ki ą, ge okai sudė ingesnę – genų knygą. Gene ika, daba – i genomika spa čiai b aunasi pe chemines mūsų in o macijos o mules į pačią žmogaus biologijos esmę. Baigiami skaičiuo i žmogaus genai, jų kombinacijos. Žmogaus genų žemė- lapis leidžia dėlio i i ki ą, ne ik geog a inę homo sapiens kelionę. Lygiai i ai, kas į šią kelionę pasiimama: genuose koduojama ūšiai būdinga in o macija, pe - duodama iš ka os į ka ą. Pa eldimumas, aplinkos po eikis – iskas įsispaudžia genuose. Jie a sakingi ne ik už in o maciją, be i už jos p i aikymą, unkcijas. Pa yzdžiui, žmogaus genas FOX2P, a sakingas už kalbos unkcijas. Taigi gene ika leidžia mums iš naujo susipažin i su pačiais sa imi. O šių laikų echnologijos, ypač – di b inio in elek o kū imas, e čia mus iš naujo a sig ęž i į sa o p igim į i kel i (ka o i) šiuos a sakymų ieškančius klausimus: Kaip mes kaupiame in o maciją apie sa e genų lygyje? kaip ši in o macija y a užkoduojama? kaip mes ją dekoduojame? kaip ji y a įžodinama? a isa genų lygio in o macija y a „sunkioji“ – apie ma e iją, o gal en aip pa slypi žinių apie d asinę homo sapiens gene iką? kaip genų in o macija a keliauja į a ojimui p ieinamą a min į? a kalba (plačiąja p asme) daly auja okios in o macijos ko- da ime, a ik jos kaupime i pe da ime? a egzis uoja žodžių kodai, galin ys pa- dė i „a akin i i už akin i“ genų in o maciją? kaip kalba iš iso susijusi su genų in o macijos klodais? a galima, o jei aip, ai kaip bū ų galima pe kalbos kodus p og amuo i gene inio lygio in o maciją? a galime iš p incipo kalbė i ne ik apie kūno, be i apie nema e ialią, a kime, sielos gene iką (plg. g aikų psyche i isą LINAS KONTRIMAS 282 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX g . neu on pasaulį)? a kalbėdami, pa yzdžiui, apie lie u io, okiečio, kino, e c. genomą, mes galime kalbė i ne ik apie biologinę in o maciją i kaip okia in o - macija gali bū i koduojama bei pa eldima? Visi šie klausimai nea odys keis i, jei ik akimi kai pagal osime apie sa o pa- čių p igim į i jos paslap ingumą. Suku i mes a – e oliucijos ezul a as? Kas i kada į mus „ins alia o“ sąžinės p og amą? Taigi a įmanoma pasi elkus a pdisciplininį požiū į iš naujo skai y i genų (genomo) in o maciją i ieško i joje kodų, ku ie paklus ų ne ik biocheminiam, be i e baliniam koda imui a dekoda imui? Daug da klausimų, ku ių bu imas gy enimą šiapus da o įdomų i p asmin- gą. Todėl mano keliama hipo ezė skamba ši aip: Žmogaus genome egzis uoja koduo a in o macija, ku i y a susijusi ne ik su i- zinėmis sa ybėmis, jų a min imi bei pe da imu, be i su d asinėmis žmogaus sa ybėmis, jų a min imi i pe da imu, o kalbos enomenas u ė ų sie i šias d i s i is i leis i koduo i i dekoduo i sukaup ą in o maciją, pe es i ją iš gene inės a min ies į psichologinę bei e balinę, aip pa galė ų bū i i a galinis kelias. SUNKUMŲ IŠŠŪKIAI Jau pačioje hipo ezėje slypi kele as sunkių po emių. Man šie sunkumai nesig- nalizuoja apie pačios hipo ezės neįmanomumą. P iešingai – ai ik yškūs di gi- kliai, leidžian ys jung i ski ingas dalis į isumą. Vienas iš sunkumų y a susijęs su sa ybių apib ėžimu. Fizines žmogaus sa y- bes mes daugiau a mažiau galime iš a dy i i ap ašy i, ačiau d asinės okiam eiksmui aip leng ai nepaklūs a. Čia labai s a bi ampa nuomonės, požiū io s i is. A ai eiškia, kad oks d asinių sa ybių apib ėžimas nė a įmanomas? Nemanau. Jų egzis a imu abejoja iene ai, o esamą dalyką kalba y a pajėgi apib ėž i. Ki as sunkumas – a min is. Gene inę a min į šiek iek supap as in ai bū ų galima palygin i su biblio eka, ku ioje kaupiamos žinios apie mus, homo sapiens. Tos žinios – am ik oje cheminėje e pėje į ašy a in o macija. Neu omokslinikai, i ian ys žmogaus smegenis, į a dija s i is, ku ios a sa- kingos už a min į, pa yzdžiui, lobus empo alis. Y a eigiama, kad mes a min į kaupiame pe jusles. Be a ik ai? A gali mū- sų a min į papildy i in o macija iš gene inio sluoksnio? Mano nuojau a sako – gali i pildo. Todėl isai p asmingas klausimas – kaip? Juk mumyse yks an ys p ocesai u i galimybę ap i sup an ami, adinasi, iš e čiami į žodžius. Genomika, a min is, kalba, ik as i di b inis in elek as. Kaip iskas susiję? Įž algos / Insigh s 283 Tad jei egzis uoja in o macija, jei egzis uoja ie os, ku iose ji y a išskleidžia- ma, ku ja y a dalijamasi, u i egzis uo i i būdai a sek i šį kelią, o gal i paka o i. TIKIMYBĖS PRIELAIDOS A si iko kaip i kiek ienam no maliam humani a ui: no s ikslieji mokslai i sekėsi, be dėl į ai ių p iežasčių mokykloje nuo jų nu ol a, ačiau paga ba šiai žinojimo s ičiai liko i is didėjo. Da labiau ją s ip ino iloso inė nuos a a, kad žmogus nė a dalomas, jo paži- nimas p i alo bū i kaip galima labiau sujung as. Nekalbu apie speci ines y imų s i is. Kalbu apie jungiančią isus žinojimus išmin į, o ją ku ia be ku is gilesnis mokslinis pažinimas. Ku ia, be nebū inai moka ap ašy i, nupasako i, pada y i sup an amą didumai. Pa s sa ęs daug ka ų klausiau, a įmanoma a saky i į šios hipo ezės p is a- y ymo eks e kylančius klausimus, pasi elkus kalbos, genomikos, neu omokslų mokslininkus, psichologus bei kompiu e ių asus. Be pamėginki e a iš i smal- sumą, aizduo ę po šio sky iaus: Gene ika gali papildy i ki ų kilmę i iančių mokslų žinias. In o macija, pe duodama genais, sug upuo a, susie a gijomis i palygin a su ki ų populiacijų gene ine in o macija, leidžia da y i iš adas apie populiacijos kilmę. „Žmogaus DNR, pe duodamoje pe ka as, glūdi in o macija apie mūsų p o ė ių is o iją. Todėl šiuolaikiniai daba ies populiacijų gene inės į ai o ės y imai pa- deda a skleis i ne uos žmonijos is o ijos aspek us, apie ku iuos ė a labai nedaug an opologinių i a cheologinių duomenų a ba u imos ien hipo ezės“, – ašo Vaidu is Kučinskas. Genų skai ymo me odas – k uopšus kiekybinės in o macijos g upa imas i y i- mas. Tada pe skai ome i ki ą in o maciją: apie pa eldėjimą, ligas, no s pag indas lieka as pa s – genomo in o macijos deši a imas. 2003 m. balandį paskelb a, kad baig as žmogaus genomo skena imas. Sakoma, kad u ime po maždaug 35000 genų. Be : „šiandien jau žinoma, kad ik nedide- lė genomo dalis suda o unkciniu požiū iu s a bius iene us – genus. Ki a DNR dalis y a adinama nekoduojančiąja. Tačiau ikė ina, kad šis eiginys y a eisingas ik iš dalies.“ Kokia in o macija pe duodama ki omis dalimis? Ją galima i i biocheminiais me- odais. O kas, jei į DNR užkoduo as žinias paž elg ume ki ais aku sais, iš ki ų mokslų e i o ijos, o da – iš p ak inės s i ies, pa yzdžiui, in o macinių echno- logijų, di b inio in elek o paieškos pe spek y os? A į ai iadisciplininis požiū is a e ų ki ą DNR pe skai ymo ši ą? Min ys pe skaičius V. Kučinsko Genomo į ai o ė: lie u iai Eu opoje, 2004 LINAS KONTRIMAS 284 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX V. Kučinskas, i damas genomą, pasi elkė ieną iš humani a inių mokslų – is o iją. Jo y imai a e ia naujos e d ės lie u ių kilmės aiškinimui. Į is o ijos e i o iją mokslininkas a ėjo nuosekliai ęsdamas sa o gene inius y imus. Jo kel as klausimas „Koks y a lie u io genomas?“ da ė įspūdingų ezul a ų. Moks- lininkas ėjo iš žinomo lauko (genomas) į miglo ą (e nogenezė). Ma y , įmano- mas i a i kščias kelias. Mes žinome, kad žmogus gims a u ėdamas įgim ą gebėjimą išmok i kalbą. Konk ečioje kalbinėje aplinkoje žmogus pe ima i konk ečios kalbos g ama iką, įgyja kalbos jausmą. Jau žinome, kad y a ap ašy as genas, a sakingas už kalbą. Mes žinome, kad žmogus u i i ki as įgim as sa ybes: p ie aišumą, jausmus, „a anda“ e ybes (jas p iima a ba a me a – čia ki as dalykas, s a bu, kad y a duo as kodas jas sup as i, g upuo i, „a chy uo i“). O jei okia in o macija, aiz- džiai a ian , i gi pe duodama k auju? Tokių klausimų kėlimas – labai komplikuo as. Ta si mėginama ap ėp i neap- ėpiamą, sie i nesusiejamą... Be nuojau a sako, kad laikas ai da y i y a bū en daba , kai u ime iek daug žinių apie aplinką i sa e. O os žinios is gausėja, no s žmogiškosios p igim ies y imuose is sukamės a u. I da : No s kiek ienas mūsų esame unikalūs, ačiau bend i e inimai liudija, kad DNR lygmenyje ski umai a p žmonių suda o idu iniškai ik 0,1 p oc. Taigi 99,9 p oc. DNR sekos y a apačios. Genomą galima palygin i su knyga, nes jis aip pa y a aidžių A, T, G i C ( . y. nukleo idų) aibė – inkinys. Kiek ieno žmogaus genomo knygos ski umai, pa- lygin i su ki u genomu, labai nedideli, – eigia V. Kučinskas. Lygiai aip pa žmonės suda y i iš ų pačių, ik šiek iek ski ingai sumaišy ų ins ink ų, žodžių, jausmų, po y ių inkinių. Visi d ėb i iš o pa ies molio... Tik iena nežymi dalely ė mus pa e čia unikaliais (įsi aizduoki e obulą į enginį, be be ene gijos šal inio. Kas i ku y a a dalelė, as šal inis, ku is paleidžia i da o nepaka ojamą šį į enginį?) Gebėjimas mąs y i aip pa duo as isiems. Mąs ymo g andinė y a aiški: pa- y imas – ikižodinė būsenų s adija – įžodinimas ( aiška) – pa y imas... Man a - odo, kad čia y a sp aga. Mes mąs ydami ope uojame ne ik penkiais pojūčiais gaunama in o macija. Mes aip pa „p ieiname“ p ie kūne esančios in o macijos, sakykime, gene iškai užkoduo os i pe duodamos iš ka os į ka ą in o macijos. Kaip? Ku ? Egzis uoja i am ik i is o inės a min ies, išmin ies kodai i jų sis emos. Gali bū i, kad jie a ei ies ka oms pe duodami panašiai, kaip y a pe duodama in o - macija genais. Gali bū i, kad is o inės pa i ies (plačiąja p asme) kodai i gi į a- šy i genuose. Dalį os in o macijos, dalį ų kodų žmonės pa eldi pe p igim į, Genomika, a min is, kalba, ik as i di b inis in elek as. Kaip iskas susiję? Įž algos / Insigh s 285 sakome – su okia in ui y iai, be sa o indi idualios pa i ies. Dalį dekoduo i mokosi isą gy enimą. „Žmogaus e oliucijai ekons uo i eikalingi i is o iniai, i s a is iniai y imai. Tam, kad su ok ume žmogaus e oliuciją, ne mažiau s a - bios izinė i socialinė an opologija, a cheologija, demog a ija i ling is ika“, – eigia V. Kučinskas. KELIO PRADŽIA 2017 m. sa o hipo eze pasidalinau su d iem i in ga biais mokslininkais – akademikais p o . G asilda Blažiene, žinoma p ūsis e bei kalbos y ėja, i p o . Vaidučiu Kučinsku, ga siu gene iku, pla esnei isuomenei žinomu i kaip lie u- io genomo y ėjas. Esu dėkingas akademikams už ai, kad išklausę mano s a s ymus abu pasakė, kad idėjos y a e os k uopščių i gilių y imų. Hipo ezė, skylan i ne į ieną y imo objek ą, eikalauja su elk i didesnį bū į a pdisciplininės komandos. Didelis džiaugsmas, kad abu akademikai nusp endė p isidė i p ie šio y imo i ado au i a i inkamoms mokslininkų komandoms. Šiandien yks a p ojek o įgy endinimo galimybių paieškos, inansa imo paieškos. Lėšos, palygin i su galimais ezul a ais i nauda daugeliui mokslų bei p ak iniam pasauliui, nė a didelės, be i in eikalingos. Be in elek ualinių esu sų, eikia i labo a o ijos, medžiagų gene iniams y i- mams. Y a k eip asi. Laukiame. Todėl kelias, no s i ma an po kojomis i ą pag indą, u in šalia labai pa- y usius i ga bius D augus, is dėl o y o i š ame y o ūke. Į eik a 2018 m. lapk ičio 22 d. LINAS KONTRIMAS Vilniaus uni e si e as Saulė ekio 9, LT-10222 Vilnius l.kon imas@p se ice.l