Important Aspect of Lithuanian Dialectology: Dialect Dictionaries

Įž algos / Insigh s 263 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u os kalbos ins i u o mokslinių y imų s i ys: ašy inių šal inių dialek o analizė, leksikog a ija i dialek o leksikologija, socioling is ika, sin aksis. S a bus aspek as LITUANIO DIALEKTOLOGIJA: DIALECT DICTIONARIES S a bus lie u ių dialek ologijos aspek ai: šnek ų žodynai Ano acija Šiame s aipsnyje siekiama apibūdin i lie u ių dialek ų žodynų suda ymo mokyklą, ku ios o ma imas apima laiko a pį nuo XX a. pabaigos iki XXI a. p adžios. Šiame s aipsnyje apž elgiami penkiolika 1944-2017 m. išleis ų dialek ų žodynų: pe iodizacija, s uk ū a (apim ys, leksikos pa eikimo ipai), geog a inis pasiski s ymas, ku is a spindi pasienio dialek ų i subdialek ų išsaugojimo ikslą mokslo i š ie imo ikslais. Rak iniai žodžiai: dialek ų žodynai, subdialek ų i subdialek ų g upės, žodynų ipai, žodynų pa yzdys (leksikonas), pe iodizacija. ANOTACIJA Šiame s aipsnyje ap a iama nuo XX a. pabaigos iki XXI a. p adžios besikū usi lie u- iškų a mių žodynų engimo mokykla. Apž elgiama penkiolika 19442017 m. išleis ų šnek ų žodynų, . y. jų pa engimo laikas, s uk ū a (apim is, leksikos pa eikimo būdai), geog a inis pasiski s ymas, odan is siekį mokslo išsaugo i ikslais pa ibio a mes i šnek as. ESMINIAI ŽODŽIAI: šnek ų žodynai, šnek os i šnek ų g upės, žodyno ūšis, žodyno im is (leksika), pa engimo laikas. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Įžanga Neog amma ikos mokykla (angl. Neog amma ians, Jungg amma ike ) - ling is ų mokykla, ku i susi o ma o Vokie ijoje (Leipcige) XIX a. pabaigoje. Jis pa eikė daugelio ūšių specializuo ų žodynų a si adimą į ai iomis kalbomis (p ancūzų, okiečių, i alų, š edų, usų i ki ų). Kalbiniai da bai lie u ių kalba nebu o išim is. S aipsnyje ap ašy as 1944-2017 m. laiko a pis pažymė as eikšmingais is o iniais, poli iniais, ekonominiais i kul ū iniais pokyčiais. Jis apima an osios so ie inės okupacijos laiko a pį (1944-1990 m.), aip pa a ku os nep iklausomybės me us (nuo 1990 m.). Šis ypa ingas laiko a pis, apiman is daugiau nei 70 me ų, laikomas kalbų ys ymosi, s anda inės kalbos sukū imo, dialek ų lyginimo i mokslininkų pas angų išsaugo i lie u ių kalbos (i ašy inės, i kalbinės) leksiką laiko a piu. No in pasiek i šiuos ikslus, bu o pa eng a nepap as ai daugybė žodynų. S a biausias da bas žodynų s i yje pi mojo Lie u os nep iklausomybės laiko a pio me u bu o Lie u ių kalbos žodynų (Lie u os kalbos žodynas) medžiagos inkimas i šio žodynų ašymas. Šis da bas nesus ojo pe an ąjį so ie inį e ijalą, nes Lie u ių kalbos žodynas bu o su ink as iš į ai ių šal inių, senų ašy inių šal inių i lie u ių dialek ų; Todėl šio konk ečio žodynų suda ymas bu o nesus abdomas p ocesas, nepaisan occupa ion and la e , when he independence o Li huania was es o ed. Ma- pas angų sus abdy i jo leidimą.1 Kadangi dialek ų (dialek ų, subdialek ų i subdialek ų g upių) leksikas Lie u ių kalbos žodynose nea spindi konk e aus dialek o, subdialek o a subdialek ų g upės ys ymosi (naujų žodžių a si adimo a senų pa eldė ų žodžių išnykimo), aip pa dialek ų plė os a pablogėjimo, ai eiškia, kad dialek ų leksikas nea spindi idinio i išo inio dialek o eiškinio i a si ado dialek ų žodynų po eikis. Kalbų judėjimo p adžia paska ino dialek ų ap ašymų engimą i dialek ų duomenų inkimą. Dėl šios p iežas ies dialek ologai bu o pasi yžę ne ik s udijuo i dialek us, be i išsaugo i jų unikalią leksiką.2 Vy au as Vi kauskas, pi mojo dialek o žodynų kū ėjas, įžangoje eigia: "1954 m. asa ą, ska inamas p o eso iaus Balčikoniso, bandžiau su ink i i už ašy i žodžius i azes iš sa o gim osios Ku šėnai ie o ės" (Vi kauskas 1976: 3). Dialek ologai bu o paska in i ink i 1 Daugiau in o macijos ž . Pupkis 2013: 31 […] 298. 2 Daugiau in o macijos apie duomenis ž . a mes.lki.l a ba h p://www. a mes.l . Impo an Aspec o Li huanian Dialec ology: Dialec Dic iona ies Įž algos įž algos 265 modelis senosios i jaunos ka os, kaimo ealybės pablogėjimas dialec al ocabula y as quickly as possible because o he h ea : he p ocess o dialec le eling and change, which was ela ed o he changes in he language i s anda inės kalbos s ip inimas (ka ais pas a asis bu o p i e s inis p ocesas).3 Aldonas Pupkis, Kauno egiono Vaka ų Aukš ai ijos dialek o kelių žodynų kompilia o ius, ašo: "Mano susidomėjimas žodžiais i dik iona ies, įk ėp as p o eso iaus Balčikono i ska inamas p o eso iaus Kazlausko, paska ino mane p adė i Zana ykai žodžių subdialek o žodynas (Zana ykai žodžių subdialek o žodynas) pa engiamąjį da bą: ado au i ko elės inkimui, au o ių g upei, eks ų indeksui i ėliau su elk i dėmesį į Kazlų žodžių subdialek ą" (Pupkis žodžiai 2013: 7). P o esionalūs subdialek ų y imai isada bu o glaudžiai susiję su kalbos eislių leksikinių b uožų išsaugojimo a ei ies ka oms ikslu. Ty imo medžiaga a skleidžia, kaip bu o o ganizuo as dialek inių žodynų suda ymo da bas i kaip jis o ganizuojamas šiuo me u. Ty imo medžiaga apima lie u ių dialek ų, subdialek ų i jų g upių žodynus, išleis us nuo 1944 m. iki 2017 m. Šio s aipsnio ikslas - pab ėž i lie u ių dialek ų leksikog a ijos o ma imąsi emian is dialek ų leksikonų žodynų, ku ie bu o išleis i 1944 m. i 2017 m. 2) ap a i dialek inių žodynų s uk ū ines dalis (apim į, o og a iją i . .); 3) p is a y i ie inį dialek ų žodynų požiū į (geog a inį pasiski s ymą Lie u oje i jos e ninėse ie o ėse); 4) palygin i Lie u os y imus dialek inių žodynų s i yje su kaimyninių Bal ijos šalių dialek ologų y imais. No in pag įs i iš adas, naudojami ap ašomieji i lyginamieji me odai, ypač akcen uojan dialek inių žodynų geog a inį pasiski s ymą (lokalizaciją). Daugiau in o macijos apie ling is inio aško padė į XX a. pabaigoje i XXI a. p adžioje ž . Š amba y ė-Valužienė 2014. 4 Pasak au o iaus, a skai os ašku laikomas 2017 m. 5 Au o ius neanalizuoja dialek inių žodynų leksikog a ijos klausimo, nes ai bū ų eo inio da bo, o ne apž algos s aipsnio ema. Daugiau in o macijos apie dialek inių žodynų eo inius klausimus, dialek izmo mėginių ėmimą ž . Sakalauskienė 2010, 2014. Daugiau in o macijos apie žodynų ipus ž . Jakai ienė 2005, 2006; Zubai ienė 2015. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX PERIODIZATION OF DIALECT Žodžiai Pi masis lie u ių dialek ų žodynas, ku į suda ė Vy au as Vi kauskas, bu o išleis as 1976 m. Visą 70 me ų laiko a pį, ap ašy ą šiame s aipsnyje, galima suski s y i į d i dalis. Pe pi muosius is so ie ų okupacijos dešim mečius nuo 1944 iki 1976 m. nebu o išleis as nė ienas dialek o žodynas. Pi masis in ensy esnio dialek ų žodynų leidimo laiko a pis uko nuo 1976 iki 1988 me ų. Po o ėl uko umpas dialek inių žodynų leidimo pe auka. Nuo o laiko nebu o išleis a jokių žodynų. 1988-1990 m. Po nep iklausomybės a kū imo p asidėjo nauja lie u ių dialek ų žodynų e a. Laiką nuo 1990 m. iki 2017 m. aip pa galima suski s y i į du laiko a pius. Nuo 1990 m. iki 2008 m. bu o išleis i penki žodynai, o nuo 2008 m. iki 2017 m. - ke u i dialek ų žodynai. Pas a ųjų dešim mečių pe iodizacijos pag indą daugiausia lemia kokybės, o ne kiekio ski umai. So ie ų okupacijos (1944-1990 m.) i a ku os nep iklausomybės (1990-2017 m.) laiko a piu bu o išleis i penkiolika dialek ų žodynų. Juos suda ė iek p o esionalūs ling is ai, iek mėgėjai. Visi jie s engėsi išsaugo i dialek o unikalumą isais lygmenimis: žodynas, mo ologija, žodžių o ma imas, sin aksė i azeologija, ne nuosa ų a dų indeksas. Visi žodynai gali bū i apibūdinami ben penkiais aspek ais: laiku, apim imi, o og a ija, dialek u i ie a. Apibend inan aukščiau minė ą, eikė ų pasaky i, kad lie u ių dialek ų žodynų is o iją galima suski s y i į is laiko a pius: 1978-1988 (pi muosius dialek ų žodynus), 1988-2008 (in ensy iausių ašymo i leidybos laiko a pius), 2008-2017 (moksliniu pag indu suku ų daugialypių dialek ų žodynų laiko a pis). Pe daugiau nei 40 me ų so ie ų okupacijos laiko a pį bu o išleis i šeši dialek ų žodynai, o pe 25 me us nep iklausomos Lie u os bu o išleis i de yni dialek ų žodynai, daugiausia daugialypiniai (ž . 1 diag amą). 1 diag ama. Lie u ių dialek ų žodynų leidimas (kokybinis aspek as) Įž algos Insigh s Impo an Aspec o Li huanian Dialec ology: Dialec Dic iona ies 267 / Dialek iniai žodynai pa enka į paaiškinamųjų žodynų g upę, ku i ski s oma į d i ka ego ijas: am ik o dialek o, subdialek o a subdialek o g upės žodynas a ba isų am ik os kalbos dialek ų žodynas. Penkiolika pi miau minė ų žodynų daugiausia siekiama išsaugo i subdialek ų i subdialek ų g upių žodyną. Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas iš Pie ų Žemai ijos Va niai egiono, Pie ų Aukš ai ijos D uskininkų a mės žodynas, Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas i Ry ų Aukš ai ijos Kupiškėnų žodynas y a daugialypiniai žodynai. Dialek ų žodynas (dialek ų, subdialek ų a subdialek ų g upių žodynas) pap as ai y a ieno, d iejų a ijų omų. Y a ienas ke u ių omų žodynas. Vieno omo žodynas y a o iki XX a. pabaigos. Daugiadalykiniai dialek iniai žodynai y a ypa ingas ženklas, apib ėžian is lie u ių dialek ų leksikog a iją nuo XXI a. p adžios. Lie u ių dialek ų žodynai pagal sa o apim į susideda iš d iejų didelių g upių. Iki 2000 m. pap as ai bu o skelbiami ieno ū io žodynai, o po 2000 m. p adėjo pasi ody i daugiau žodynų, ku ių sudė yje bu o du, ys a ke u i omai. Penki žodynai gali bū i klasi ikuojami kaip di e encialiniai a ba specializuo i žodynai. Dešim žodynų gali bū i adinami išsamiais žodynų. Žodžių leidinių apy a a nuola mažėja. Pa yzdžiui, pi mojo Lie u ių dialek o žodynas bu o ijų ūks ančių egzemplio ių, o ienas žodynas, išleis as 2016 m., u i ik du šim ai penkiasdešim ies egzemplio ių apy a ą. Dialek inių an aš inių žodžių ilius acijos ski iasi. Y a pa yzdžių, pa ašy ų s anda ine kalba. Dėl šios p iežas ies iš dalies a skleidžiami išski iniai dialek iniai b uožai. Ki iems žodžiams ašy i naudojama supap as in a one inė ansk ipcija, ku i a skleidžia s a biausius dialek o b uožus. Pap as ai naudojama one inė ansk ipcija, pag įs a aip adinama Kopenhagos adicija (ž . Diag ama 2). 2 diag ama. Dialek inės kalbos pa eikimas lie u ių dialek ų žodynuose (o og a inis aspek as) Dialek iniai žodynai odo, kad žodžių paaiškinimas ski iasi: okios nuo odos kaip lk, bk i paaiškinimas naudojan sinonimus y a a mes i6; apibūdinamasis 6 lk lie u ių li e a ū inė kalba, bk s anda inė lie u ių kalba. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 268 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX paaiškinimas y a ibo as i pa eikiamas inkamiausias an aš ės eikšmės ek i alen as (ž . 3 diag amą). 3 diag ama. Pag indinių žodžių paaiškinimo ipas Analizuojamuose žodynuose a spindė as dialek ų pasiski s ymas odo, kad mes u ime is lie u ių žemai ų dialek ų žodynus (Vy au as Vi gos a mės žodynas; Bi u ė Vanagienė, Šiau ės aka ų žemaičių žodynas) i d ylika lie u ių aukš ai ų kauskas, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas; Juozas Aleksand a ičius, K e in- dialek ų žodynus (Jonas Pe auskas, Aloyzas Vidugūnas, Laze is; Ge ūda Nak inienė, Aldona Paulaus kienė, Vy au as Vi kauskas, D uskininkų a mės žodynas; Aloyzas Vidugi is, Zie elos šnek os žodynas; Vi as Labu is, Daukšių k aš o žodynas; Zana ykų šnek os žodynas; Die eniškių šnek os žodynas; Klemen ina Vosyly ė, Kupiškėnų žodynas; Angelė Vilu y ė, Kal anėnų šnek os žodynas; Aldonas Pupkis, Kazlų Rūdos šnek os žodynas; Žane a Ma ke ičienė, Au imas Ma ke ičius, Vidiškių šnek os žodynas; Lie u ininkų a mių žodynas; As akauskai ė, Vilija Ragaišienė, Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas) (ž . p iedėlio len elę i 4 diag amą). 4 diag ama. Lie u os dialek ų žodynų kiekybinis san ykis Įž algos Insigh s 269 Impo an Aspec o Li huanian Dialec ology: Dialec Dic iona ies Kaip ma y i iš p iedėlio len elės, dialek ų žodynuose pap as ai y a pa yzdžių, ku ie s y uoja nuo 30 000 iki 50 000 ilius acinių pa yzdžių. Iki 2017 m. a si adusiuose dialek ų žodynuose an aš ės ilius uojamos i kalbinio kalbos pa yzdžiais, i Lie u ių kalbos žodynų dialek o, subdialek o a subdialek o g upių žodžiais. Pas a aisiais me ais ado as wo d has been illus a ed by he examples om he dialec al spoken language (ž . 5 diag amą). DIAGRAMAS 5. Lie u ių dialek ų žodynų žodynų pa yzdys ( ūks ančiais) Lie u ių dialek ų žodynuose a s o aujama daugiau nei 950 000 leksikinių iene ų. Leksikinių iene ų pa eikimo o ma ski iasi nuo one inės ansk ipcijos iki supap as in os one inės ansk ipcijos i ne s anda inės kalbos. Leksikinių duomenų šal iniai y a žodinė kalba i olklo as, iek žodinė, iek ašy inė o ma, ašy iniai šal iniai (išleis i i ank aščiai), olklo iniai pasakojimai i dainos, liaudies medicinos žodžiai i . . Daukšių k aš o žodynas y a žodynų pa yzdys, ku iame pa eikiami egioniniai žmonių i ie o ių inkami pa adinimai.7 Ta p pi mojo žodynų Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas i an ojo žodynų Lazūnų a mės žodynas y a de yne ių me ų a o ūkis. T ečiasis "D uskininkų a mės žodynas" bu o išleis as po ejų me ų. Galime da y i p ielaidą, kad dešim me ų a o ūkis (1988-1998) bu o ski as kalbų judėjimo me u su ink ų duomenų y imams i s uk ū iza imui, aip pa dialek ų žodynų engimui i suda ymui, inkamų me odų paieškai i žodynų eks o ašymo pasi engimui. Daugiau in o macijos apie ling is inį judėjimą ž . Pupkis 2016. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 270 Ac a Linguis ica Li uanica LXXIX Iš len elės ma y i, kad be eik isą žodynų engimo da bą a liko žinomi lie u ių kalbos ins i u o (bu ęs lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u as, 1952-1990 m.) leksikog a ai Vy au as Vi kauskas, Aloyzas Vidugi is, Klemen ina Vosyly ė, Ge ūda Nak inienė i ki i. Šie mokslininkai dalijosi sa o pa i imi su jaunesnės ka os dialek ologais, ku ie suda ė i edaguoda o žodynus, aip pa ašė eks us žodynams i pa uošė kele ą dialek ų žodynų. Reikė ų paminė i Danguolė Mikulėnienė, Rima Bakšienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišienė i ki us.9 Dialek o lokalizacija Žodžiai Geog a iniu požiū iu isi ap a iamo laiko a pio (1944-2017 m.) dialek ų žodynai Lie u oje y a ne ienodai paski s y i (ž . žemėlapį). Lie u ių dialek ų žodynų geog a inis pasiski s ymas odo, kad didelė dialek ų i subdialek ų žodynų dalis a s o auja pe i e inių ie o ių dialek ams i subdialek ams, aip pa e ninėms ie o ėms, ku ios daba p iklauso Bal a usijai. 9 Thanks o college Vilija Ragaišienė o he ema ks abou he lack o exhaus i e e iews o dialec dic iona ies as well as he lack o a icles p esen ing he main heo e ical p oblems o lexicog a- phy: žodynų ipai, s uk ū os, žodynų kū imo me odai. Impo an Aspec o Li huanian Dialec ology: Dialec Dic iona ies Įž algos įž algos 271 Dialek iniai žodynai bu o ašomi ne ienodai geog a iniu požiū iu. Geog a inė i s a is inė analizė leidžia ma y i, kad subdialek ai, ku ie bu o k uopščiai leksikog a iniai iš i os, y a Va nių pie inė žemai ų kalba, Telšiai, K e ingos i Kauno aka inė aukš ai ų kalba, Kupiškis, Ši in os, Vilniaus y inė aukš ai ų kalba, Pie ų aukš ai ų kalba. Ty imai a liekami Pie ų Žemai ijos Raseiniai, Vaka ų Aukš ai ijos Šiauliai, Ry ų Aukš ai ijos Pane ėžys, Anykščiai, U ena. Lie u os dialek inių žodynų ipų analizė odo, kad dominuoja išsamūs žodynai. Todėl pag indinė i aki aizdi iš ada, ku ią galima pada y i, y a a, kad lie u ių dialek ų žodynų duomenys gali žymiai p a u in i i išplės i Didžiojo akademinio Lie u ių kalbos žodynų leksikos pag indą. Visų dialek ų žodynų duomenys a skleidžia am ik o egiono e ninį unikalumą, is o inius į ykius i jų e inimą. Be o, jis o muoja asmens ling is inį pasi ikėjimą sa imi i apa ybę, ska ina susidomėjimą sa o dialek u.10 Ve a pab ėž i įspūdingą dialek ų į ai o ę i jų s a bą o muojan ling is inę apa ybę. Ž ilgsnis į leksikog a iją Bal ijos šalių da bai Si uacija, susijusi su dialek ų žodynų suda ymu, La ijoje y a labai panaši. Aki aizdu, kad didžiausias žodynų skaičius bu o išleis as po o, kai La ija a ga o nep iklausomybę.11 Ta p jų u i bū i paminė i Edua ds Ādamsons i Elga Kagaine Vainižu izloksnes ā dnīca (2000), B igi a Bušmane Nīcas izloksnes ā dnīca (2017). La ijos dialek ologai, kaip i lie u ių, ašo išsamius, pap as ai d iejų omų, žodynus. Bu o išleis i d iejų omų Sa mi e Baluode (Sa mī e Balode) i Ilga Jansone Kalnienas izloksnes ā dnīca (2017) žodynas, aip pa An oņina Reķēna Kalupes izloksnes ā dnīca (1998) žodynas. La ijos gy en ojai a k eipė dėmesį į daugybę palyginimų o mų, ku ios y a unikalios i žymiai p a u ina s anda inę kalbą. Sinoles izloksnes palyginimą ā dnīca (2001) pa uošė Maiga Pu niņa i Ag is Timuška y a pag įs a 10 Ž . Lie u ių kalbos žodynas. 11 Special hanks o Assoc. P o . D . Edmundas T umpa, Uni e si y o La ia, Depa men o La - Bal ijos i Bal ijos s udijų ka ed a, Bal ijos kalbininkys ės ka ed a. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 278 Ac a Linguis ica Li uanica LXXIX Au o ius (-iai) // kompilia o ius (-iai) Žodžio pa adinimas Dialek as, subdialek as Leidimo da a Žodžių pa yzdys Žodžio ipas Angelė Vilu y ė Kal anėnų šnek os žodynas Ry ų aukš ai ų kalba Vilniškiai 2008 40 ūks ančių Išsamus Aldonas Pupkis Kazlų Rūdos šnek os žodynas Vaka ų aukš ai ų kalba Kauniškiai Vo. 1, 2008, Vol. 2, 2009 60 ūks ančių Išsamus Juozas Aleksand a ičius // Danguolė Mikulėnienė, Juozas Pab ėža K e ingos a mės žodynas Šiau ės žemai ų kalba K e ingiškiai 2011 m. nenu ody a Bi u ė Vanagienė // Danguolė Mikulėnienė, Dai a Vaišnienė Šiau ės aka ų žemaičių žodynas Šiau ės žemai ų kalba Telšiškiai Vo. 1, 2014, Vo. 2, 2015 Nus a y a Žane a Ma ke ičienė, Au imas Ma ke ičius Vidiškių šnek os žodynas Ry ų Aukš ai ijos Ši in iškiai 2014 m. Nė a nu ody a Išsamus Jonas Bukan is, Žane a Jokužy ė, Lo e a Liu ku ė, Vi ginija Vei e ienė. Lie u ininkų a mių žodynas žodynas Vaka ų Žemai ija i Vaka ų Žemai ija Aukš ai ų kalba […] Mažosios Lie u os pie inė e i o ija (Klaidėpos egionas) 2014 m. nenu ody a Di e encialinė? As akauskai ė, Vilija Ragaišienė Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų Pie ų Aukš ai ija (Pie ų Dzūkai) Vo. 2016 m. 1 Neį a dy a Išsamus