M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone

ANŽELIKA METONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptis: senųjų raštų leksika. M. PETKEVIČIAUS KATEKIZMO (1598) ABSOLIUTIEJI SINONIMAI KITŲ XVI–XVII A. LIETUVIŲ KALBOS RAŠTŲ FONE Absolute Synonyms in the Catechism of Petkevičius in the Context of Other Lithuanian Writings of the 16th–17th Centuries ANOTACIJA Šiame straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto Merkelio Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) absoliutieji sinonimai (dubletai), kurių vienas yra svetimos kilmės, kitas – savakilmis lietuvių kalbos žodis. Paprastai manoma, kad šio katekizmo kalba yra gana skurdi, o vertimas – daugiausia pažodinis, todėl straipsnyje siekiama išsiaiškinti, ar PK fiksuoti absoliutieji sinonimai buvo įprasta XVI–XVII a. leksikos dalis ir kas galėjo lemti retesnį dubletų, randamų tik PK, vartojimą. Siekiant šio tikslo, iš M. Petkevičiaus katekizmo išrenkamos visos sisteminių sinonimų poros ir iš jų atrenkami absoliutieji sinonimai. Lietuviškas PK tekstas lyginamas su vertimo šaltiniu lenkų kalba. Sinonimų reikšmės tikrinamos Lietuvių kalbos žodyno elektroniniame leidime, bet pateikiamos pirmiausia remiantis M. Petkevičiaus katekizmu. ESMINIAI ŽODŽIAI: M. Petkevičius, sinonimas, slavizmas, hibridas, skolinys. ANNOTATION This article focuses on the absolute synonyms (doublets) used in the Catechism of Merkelis Petkevičius of 1598 (CP), where one element is of foreign origin, whereas the other word is an indigenous one. The language of this Catechism is thought to be rather poor and its translation is regarded mainly as literal one. Therefore, an attempt is made to identify whether the absolute synonyms used in the Catechism constituted a typical part of lexis in Straipsniai / Articles 235 ANŽELIKA SMETONIENĖ the 16th–17th centuries and what could have determined the use of rarer dublets found in the CP only. In pursuit of this goal, all the pairs of systemic synonyms were picked out from the text and absolute synonyms were singled out from them afterwards. Then the Lithuanian text of CP was compared to the Polish source of translation. The meanings of the synonyms were looked up in the electronic Dictionary of the Lithuanian Language, but they are first presented following the Catechism of Petkevičius. KEYWORDS: M. Petkevičius, synonym, Slavism, hybrid, loanword. ĮVADAS Merkelio Petkevičiaus katekizmas (toliau – PK) yra antroji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuvių kalba išleista knyga. Ji pasirodė praėjus vos trejiems metams po pirmosios knygos lietuvių kalba išspausdinimo, bet jos kalba iki šiol mažai tirta. Šis katekizmas yra tipiškas XVI–XVII a. reformátų kūrinys – jame pateikiama maldų, giesmių, nurodoma bažnytinių apeigų atlikimo tvarka, aptariami tikėjimo pamatai (žr. Kuzmina 2002: 17–18). Daugiausia PK yra tirta kaip literatūros objektas (Meller 1984; Pociūtė 2000; Pociūtė-Abukevičienė 2005; Niedźwiedź 2008), o straipsnių apie jo kalbą parengta nedaug (Zinkevičius 1970; Maskulinas 2009). Bendresnio pobūdžio pastabų apie šio katekizmo leksiką yra pateikta chrestomatinėse leidiniuose (Palionis 1967; Zinkevičius 1988). Išsamiai M. Petkevičiaus katekizmo leksiką yra tyręs Jonas Kruopas (1970). Jis ne tik sudarė šiame katekizme vartojamų žodžių žodynėlį, bet ir pateikė pastabų apie PK leksikos sudėtį. Šio straipsnio objektas yra M. Petkevičiaus katekizmo absolutieji sinonimai (dar vadinami dubletais), kurių vienas – svetimos kilmės, kitas – savakilmis lietuvių kalbos žodis. Vyrauja nuomonė, kad M. Petkevičiaus kalba yra daug prastesnė už Mikalojaus Daukšos kalbą, o pats vertimas yra pažodinis, jame gausu svetimybių, taigi siekiama išsiaiškinti, ar PK vartoti absolutieji sinonimai buvo vartojami kituose XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose ir yra įprastas to meto reiškinys ir kas galėjo lemti retesnių dubletų, randamų tik PK, vartojimą. Siekiant šio tikslo, pirmiausia iš PK išrenkamos sisteminių sinonimų poros (61) ir iš jų išskiriami absolutieji sinonimai, tada lyginami lietuviškas PK tekstas ir vertimo šaltinis lenkų kalba. Nagrinėjami tik tie sinonimai, kurių vienas yra savakilmis, o kitas – svetimos kilmės žodis, t. y. į analizę neįtraukiami tokie atvejai kaip kornatis PK 20910 ir discipliną, pametone PK 288 ir pakuta PK 859, nes abu poros nariai yra skoliniai. Papildomai medžiaga renkama iš kitų XVI–XVII a. raštų rodyklių bei paskelbtų konkordancijų, ji papildoma pavyzdžiais iš Lietuvių kalbos žodyno. 236 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone Sinonimų apibrėžimas, atrodytų, yra elementarus – tai tos pačios ar artimos reikšmės žodžiai (LKE 2008: 488). Vis dėlto kyla klausimas, kaip suprasti artimumą. Sinonimija yra vadinama vienu iš kontroversiškiausių šiuolaikinės leksinės semantikos problemų (Jakaitienė 2010: 119–120), o panašumą siūloma traktuoti kaip kažką nestabilaus ir kintamo, nes nėra vieno būdo pamatuoti, kaip vienas daiktas ar reiškinys yra panašus į kitą (Murphy 2003: 137). Lynne’as Murphy pabrėžia, kad kalbant apie sinonimus susidaro priešara tarp vienodumo ir panašumo, nors viena ypatybė kyla iš kitos (Murphy 2003: 139), ir kad būtina suvokti, jog sinonimija yra santykis tarp dviejų žodžių, kurie žymi tą pačią reikšmę arba sąvoką, o ne santykis tarp dviejų žodžių reikšmių (Murphy 2003: 145). Nors apie lietuvių kalbos sinonimus ir jų rūšis yra nemažai rašyta (Župerka 1978, 2012; Jakaitienė 2010; Pikčilingis 1969, 198; Milūnaitė 2009; Vaskelienė 1999, 200, 204, 2013a, b; Vaskelienė, Kučinskienė 2012), sinonimijos problema iki šiol aktuali, nes yra įvairių nuomonių dėl apibrėžčių bei klasifikacijos (Vaskelienė, Kučinskienė 2012: 154), o absoliučiesiems sinonimams (pvz., karelis / balandis) vis dar skiriama mažai dėmesio, nors jie yra leksinių sinonimų dalis. Prie leksinių sinonimų dar priskiriami ir diferenciniai sinonimai (pvz., aklys / kuin). Jie lietuvių kalboje, kaip ir kitose indoeuropiečių kalbose, yra žymiai dažnesni nei absoliutieji sinonimai. Toks reiškinys nesunkiai paaiškinamas – kalbos sistemoje gyvoti keliems visiškai vienodiems to paties daikto ar reiškinio pavadinimams nesprendžia, o ant kai kurių mokslininkų, netgi neįmoma (Chafe 1971; Harris 1973). Jurijus Apresjanas yra iškėlęs mintį, jog mėginant apibrėžti sinonimus dauguma darbų dėmesį sutelkia į semantinius skirtumus, o ne į bendrumus. Kitaip tariant, žodžiai, kurių reikšmių spektras visiškai sutampa, yra vadinami leksiniais dubletais, variantais, o sinonimais laikomi tik tokie žodžiai, kurie turi tam tikrų reikšmės skirtumų (Апресян 1974: 217). Vis dėlto L. Murphy atkreipia dėmesį į tai, kad Johns Lyons yra pabrėžęs, jog žodžiai, kurių tiek reikšmės, tiek ypatybės sutampa, vadinami absoliučiaisiais sinonimais (Murphy 2003: 151). Lietuvių kalbotyroje absoliutieji sinonimai (dubletai), tapačios reikšmės, bet skirtingos išraiškos kalbos vienetai, yra laikomi sisteminių sinonimų dalimi. Vadinti juos variantais, remiantis užsienio praktika, būtų klaidinga, nes lietuvių kalbotyroje variantais laikomos tik to paties kalbos vieneto atmainos (Župerka 2012: 29), jos ypač būdingos morfologiniam lygmeniui. Kai kurių mokslininkų manymu, tarpusavio pakeičiamumo kriterijus, kai vienas žodis gali pakeisti kitą ir dėl to nekinta sakinio mintis, yra svarbiausias nustatant sinonimijos santykį (Jackson, Ze Amvela 2001: 91). Bet jei sinonimai turi reikšmės skiriančių komponentų, visiškai nesvarbu, kad pagrindiniai komponentai sutampa, – sakinio reikšmės pakitimų gali atsirasti. Tarkime, sakinį Palenk galvą, nes nieko nematau ir Palenk maulę, nes nieko nematau nėra Straipsniai / Articles 237 ANŽELIKA SMETONIENĖ vienodi. Evalda Jakaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad sinonimų junglumas yra skirtingas, todėl jie sakinyje ne visada gali pakeisti vienas kitą (Jakaitienė 2010: 122). Suprantama, kad būtiną sinonimų bruožą yra nors dalinis pakeičiamumas (Апесн 1974: 219), tačiau tik dubletai gali būti vartojami taip, kad nebūtų patiriama jokio sakymo reikšmės pokyčio. Vis dėlto galima sugebėti ir jų, t. y. absoliučiųjų sinonimų, egzistavimą. Kai kurie mokslininkai dubletus skiria nuo sinonimų (Апесн 1974: 217). Žodžių reikšmės formaliai gali visiškai sutapti, sakinyje vieną dubletą pakeitus kitu sakinio reikšmė nepakinta, bet vis dėlto dažnai tam tikrame kontekste vartojamas tik vienas kuris dubletas. Pavyzdžiui, važiuojantis be bilieto žmogus vadinamas tik zuikiu ir niekada nevadinamas kiškiu; anksti besikeliantis asmuo vadinamas vyturiu, o ne vieversiu. Atsižvelgiant į tai ir mėginama skirti tokius žodžius, kurie turi panašias reikšmes ir yra vartojami tame pačiame kontekste (jie vadinami sinonimais), ir variantus, t. y. žodžius, kuriais įvardijamas tas pats reiškinys, ypatybė ar daiktas, bet žodžiai yra žymėti stilistiškai ir niekada nepakeičia vienas kito (Murphy 2003: 151). Kitaip tariant, vargu ar du žodžiai gali būti tapatūs semantiškai, bet kaip leksiniai vienetai jie gali būti tapatūs, ir izoliuotai tariant žodžių reikšmes dubletų buvimas nepaneigiamas, net jeigu jie kai kurių mokslininkų nepriskiriami prie sinonimų. Nors kalbose dubletai itin reti, reikia nepamiršti vieno iš sinonimų šaltinių – kitos kalbos. Ar žodžiai, kurių vienas yra savakilmis, o kitas – iš kitos kalbos atėjęs skolinys1, semantiškai visiškai dubliuojantis lietuvių kalbos žodį, vertini kaip dubletai? Taip, nes vis jų reikšmės yra vienodos (Murphy 2003: 146). Tas vienodumas ypač pastebimas, kai žodžiai yra viena­reikšmiai. Senuosiuose lietuvių kalbos raštuose skolinys ir tokį pat reikšmę įgijęs žodis vartojami pramaiši, ir pastebima, kad kurio nors iš jų vartojimas priklauso nuo konteksto. Wolfgangas Hockas, tirdamas Mikalojaus Daukšos postilės leksiką, iškelia mintį, kad dubletai (vadinami ir lygiaverčiais žodžiais) nėra tik lietuvių kalbos, senųjų raštų ar apskritai verstų tekstų bruožas. Jis teigia, kad tokie sinonimai gali būti siejami su vadinamosios interpretacijos, parafrazės – vienos iš esminių Renesanso stiliaus figūrų – gausiu taikymu, jie yra pagrįsti verčiamo teksto suvokimu bei interpretacija ir turėtų būti suprantami plačiau (Hock 2012: 28–29). Vis dėlto reikia skirti sakinių sinonimiją nuo leksinės sinonimijos (Murphy 2003: 144). Šiame darbe dubletai laikomi ir leksės, ir sinonimijos dalimi, nes jiems, kaip ir kitiems sinonimams, yra būdingas kintamumas (Vaskelienė 2013b: 208): dubletai gali sudaryti eiles, vienas iš narių gali išnykti, jei pasikeičia jo reikšmė. 1 Neturima omenyje senojo žodžio skolinį, kurie yra vienintelis būdas įvardyti kokį nors daiktą, reiškinį ar ypatybę. 238 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone Kyla ir dar vienas klausimas: prie kokių sinonimų priskirtini daugiareikšmiai žodžiai, pagal kelias reikšmes sinonimiški vienam žodžiui, o pagal kitas reikšmes – kitam? Tiriant polisēmiją susiduriama ir su esminiu klausimu, kuri žodžio reikšmė yra pagrindinė. Nors kartais siūloma remtis dažnumo principu, t. y. tipinė, pagrindine laikyti dažniausiai vartojamą reikšmę (Glynn 2014: 14), visos daugiareikšmio žodžio reikšmės sudėtinės dalys sudaro struktūrą, yra viena su kita susijusios diachroniniu ir sinchroniniu būdu (Jakaitienė 198: 19–20). L. Murphy apskritai siūlo terminą prasmių ryšys, nes paprastai sinonimai apima vieną ar kelias žodžio reikšmes, bet ne visas vienu metu (Murphy 2003: 143). PK vartojamų žodžių reikšmės pateikiamos pirmiausia atsižvelgiant į žodžių reikšmes šiame katekizme, atsiribojant nuo daugiareikšmio žodžio reikšmių visumos. Pavyzdžiui, užlėcavoti, -avoja, -avojo, kaip galima spręsti iš kitų senųjų raštų ir Lietuvių kalbos žodyno elektroninio varianto (toliau – LKŽ), turi reikšmę ‘užtarti’, tačiau PK šis žodis vartojamas tik reikšme ‘pasiūlyti’, todėl sinonimų PK buvo ieškoma remiantis ja. Kai kurių PK fiksuojamų indigenų daugiareikšmių žodžių viena ar kelios reikšmės visiškai sutampa su slavizmo reikšmėmis, todėl tokio savakilmių ir svetimos kilmės žodžių ryšys niekuo nesiskiria nuo dubletų, nors vienos iš kelių reikšmių vartojimas gali priklausyti ir nuo konteksto, ir tai tokius žodžius priartina prie kontekstinių sinonimų. ABSOLIUTIEJI SINONIMAI (DUBLETAI) Anot J. Kruopo, 25 proc. visos PK leksikos sudaro skoliniai, kurie kartais dubliuoja lietuvišką leksiką, pavyzdžiui, statyti ir budavoti, mokytojas ir minstras, kertas ir pasta, praleti ir musyti, sylvaras ir smūkas (Kruopas 198: 164). J. Kruopas teigia, kad „palginus lietuvių kalbos mylėto ir puoselėtojo M. Daukšos Katekizmo leksiką su PK leksika, pastebimas didelis žingsnis atgal“ (Kruopas 1998: 165). PK kalba vietomis yra neslandi, ir tai rodo, kad daug remtasi vertimo šaltiniu – lenkų kalba. PK yra retesni skoliniai, kurių nėra kitur (pvz., hadnas PK 132₁₄), ir nors Konstantino Sirvydo raštuose taip pat nemažai tik jiems būdingų skolinių bei hibridų, M. Petkevičių Zigmas Zinkevičius vadina bažnytinio žargono kalbos pradinku (Zinkevičius 198: 200). PK slavizmus ir jų sinonimus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją sudaro dubletai, t. y. absoliutieji sinonimai, jie neturi reikšmės skiriamųjų komponentų. PK tokie sinonimai – ir slavizmas, ir savas lietuvių kalbos žodis – dažniausiai turi tik vieną reikšmę arba slavizmo reikšmė visiškai sutampa su keliomis indigeno žodžio reikšmėmis: budavoti, -avoja, -avojo ‘statyti’ PK 64₇ / statyti, -o, -ė PK 69₂₆; blūdas ‘paklydimas, kreivatikystė’ PK 133₂₁ / klaidėjimas ‘klaida, erezija’ PK 73₂; cielas ‘sveikas; visas, ištisas’ PK 205₁₉ / visas PK 67₁₂; čertas ‘velnias’ Straipsniai / Articles 239 ANŽELIKA SMETONIENĖ PK 19₂₀ / velnias PK 135₁₁; čiastis ‘garbė, pagarba’ PK 19₁₉ / garba PK 35₁₃, garbė PK 38₂; čiastauti, -auja, -aujo ‘gerbti, šlovinti’ PK 5₈ / garbinti, -ina, -ino PK 108₂₁; dyvas ‘nuostabus dalykas, keistenybė, stebuklas’ PK 122₁₈ / stebuklas PK 137₄; dūia ‘dvasia, vėlė, siela’ PK 6₇ / duasa PK 99₁₉; griešyti, -ija, -ijo ‘nusikalsti, nusidėti’ PK 147₂ / nusidėti, nusideda, nusidėjo PK 35₂₁; hadina ‘valanda’ PK 160₂₀ / valanda PK 250₂₀; kocerystė ‘erezija’ PK 134₄ / klaidėjimas ‘klaida, erezija’ PK 73₂; kožnas ‘kiekvienas’ PK 18₂₁ / kiekvienas PK 43₁₁; devas ‘liūtas’ PK 80₉ / liūtas PK 80₁₀; liekorius ‘gydytojas’ PK 251₇ / gydytojas PK 31₂₇; loska ‘malonė’ PK 38₂₂ / malonė PK 6₂₃; mečius ‘kardas, kalavijas’ PK 160₁₁ / kalavijas PK 60₁₂; mylsta ‘malonė’ PK 49₆ / malonė PK 6₂₃; mūka ‘kančia’ PK 36₈ / kančia PK 67₃; pakara ‘nuolankumas, nusižeminimas’ PK 115₂ / nusižeminimas ‘nuolankumas’ PK 117₈; pakusa ‘punda’ PK 20₂₄ / pagundymas PK 118₂₆; pamacia ‘pagalba’ PK 236₁₂ / pagalba PK 175₇, pagbė PK 91₅; pamsta ‘kertas’ PK 27₃ / kertas PK 74₅; păroti, -oja, -ojo ‘pritarti’ PK 164₃ / pritarti, -ia, -ė PK 69₈; pomes ‘atmintis’ PK 247₁ / atmintis PK 96₆; ponas ‘viešpats’ PK 9₁₀ / viešpats PK 88₂; ponovi, -uoja, -avo ‘viešpatauti, valdyti’ PK 236₁₆ / viešpatauti, -auja, -avo PK 85₁₇; valdyti, -o, -ė PK 239₁₀; pononė ‘viešpatavimas’ PK 113₂₃ / viešpatavimas PK 86₆; prajėus ‘stebuklas’ PK 149₁₄ / stebuklas PK 137₄; pūsti, -ija, -ijo ‘naikinti’ PK 72₁₈ / naikinti, -ina, -ino PK 208₂₂; ronyti, -ija, -ijo ‘žeisti’ PK 251₂₂ / žeisti, žeidžia, žeidė PK 80₈; skórbas ‘turtas’ PK 46₁₈ / turtas PK 65₂₆; slūžyti, -ija, -ijo ‘tarnauti’ PK 18₉ / tarnauti, -auja, -avo PK 227₅; stodas ‘kaimene, banda’ PK 153₂₆ / banda PK 70₂₄; strochas ‘baimė, išgąstis’ PK 160₁₈ / baimė PK 232₁₄; svietas ‘pasaulis, žemė; visi žmonės’ PK 15₄ / pasaulis PK 86₆; šeforius ‘prižiūrėtojas, globėjas, vadas’ PK 201₃ / prižiūrėtojas PK 206₄; toblyčia ‘lenta’ PK 6₂ / lenta PK 105₁₇; viera ‘tikėjimas, tikyba’ PK 2₃ / tikėjimas PK 141₁₃; zokanas ‘įstatymas’ PK 43₁₄ / įstatymas PK 191₇. Dudėjai visiškai gali pakeisti vienas kitą sakinyje – sakinio prasmė nepakenkta. Kaip pavyzdį galima pateikti kelis PK sakinius: Nes kadangi gi liga alankiey / teikig gi Pone / liekoriu tikras / įgbid [...] PK 251₇; Teikis but ligoniu giditu / šudrtingu linkminou / fupfutų gilbetou [...] PK 31₂₇; Ten pas vni ftwedams ftoche buwo Petras [...] PK 160₁₈; [...] ir wifokios biauribes giena baymey Dewa [...] PK 232₁₄; [...] žmones pjbnomis tokias biauries / bat Pona zokane dukfis / dieną nakti dumodamas PK 43₁₄; Idangi mes tada tikray pagal įstatima bunta Pona Cbrifufa / tą krikštimą darytum PK 191₇. Sukeitus vietomis slavisko kilmės ir indėni žodžius, sakinio reikšmė nepakistų, bet neretai slavizmas pasirenkamas dažniau, o kartais, atvirkščiai, dažniau pasirenkamas savakilmis žodis arba abu žodžiai vartojami vienodu dažnumu. Vis dito PK matyti tendencija dažniau vartoti savakilmį sinonimų poros narį, o ne slavizmą ar slavikos šaknis hibridą (žr. lentelę). 240 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai ųtų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose Dažniau pasirenkamas slavizmas Dažniau pasirenkamas savakilmis žodis Slavizmas ir savakilmis žodis vartojami vienodu dažnumu plūdas 3 budavoti, -avoja, -avojo 1 kocėrystė 1 klaidėjimas 1 statyti, -o, -ė 2 klaidėjimas 1 griežti, -ija, -ijo 4 cielas 1 levas 1 nusidėti, nusideda, nusidėjo 1 vis 35 liūtas 1 koznas 56 čėtas 9 liekorius 1 kiekvienas 13 velnias 19 gydytojas 1 mūka 7 čiestis 12 pononė 1 kančia 3 garba / garbė 55 / 16 viešpatamas 1 paka 6 čistavoti, -avoja, -avojo 2 stodas 1 nūžemimas 1 garbinti, -ina, -ino 56 banda 1 pamsta 3 dvas 1 kėrštas 1 stebuklas 2 pometis 2 dūšia 90 atmintis 1 dvasia 97 ponas 567 hadina 3 viešpats 28 valanda 6 pūsti, -ija, -ijo 3 loka 11 naikinti, -ina, -ino 1 malonė 37 slūžyti, -ija, -ijo 7 mečius 1 tarnauti, -auja, -avo 3 kalavijas 3 svietas 67 mylė 2 pasaulis 3 malonė 37 toblyčia 3 pakūsa 2 lenta 2 pagundymas 6 viera 64 pamačia 1 tikėjimas 2 pagalba / pagalbė 1 / 7 patūrti, -oja, -ojo 1 pritari, -ia, -ė 3 ponovati, -avoja, -avojo 1 viešpatauti, -auja, -avo / valdyti, -o, -ė 1 / 9 prąjevas 1 stebuklas 2 ronyti, -ija, -ijo 2 žeisti, žeidžia, žeidė 3 skorbas 1 turtas 4 strochas 2 baimė 12 šeorius 1 priežadėjas 3 Straipsniai / Articles 241 ANŽELIKA SMETONIENĖ Dažniau pasirenkamas slavimas Dažniau pasirenkamas sakilmis žodis Slavimas ir savakilmis žodis vartojami vienodu dažnumu žokanas 3 įstatymas 11 PK ABSOLUTIEJI SINONIMAI (DUBLETAI) KITUOSE SINONIMUOSE RAŠTUOSE PK vartojamus dubletus verta pirmiausia palyginti su M. Daukšos raštais – 1595 m. išleistu katekizmu (toliau – DK) ir 1599 m. išspausdinta postile (toliau – DP). Šie šaltiniai yra to paties laikotarpio, M. Petkevičiaus vartota leksika dažnai lyginama su M. Daukšos raštų leksika, todėl DK ir DP puikiai tinka siekiant išsiaiškinti, ar tuo metu apskritai vyravo polinkis vartoti tokius absoliučiuosius sinonimus. Kadangi M. Daukšos kūriniai yra du, o DP dar ir yra gerokai didesnės apimties šaltinis, galima lyginti tik žodžių vartojimo polinkius, o ne pavartojimų skaičių. Kai kurie žodžiai DP vartojami net šimtus kartų (pvz., visas, vienas, viešpatis), PK taip gausiai vartojamų sinonimų nėra vienas kitas. M. Daukša, palyginti su M. Petkevičiumi, dažniau rinkosi sakilmis lietuvių kalbos žodžius statyti, -o, -ė DP 432₁₉, visas DK 39₇, DP 15₄₁, velnias (velinas) DK 53₁₂, DP 23₂₅, garbė DK 42₁₂, DP 38₉, garbinti, -ina, -ino DK 80₂₁, DP 59₄₂, dvasia DP 195₂₂, nusidėti, nusideda, nusidėjo DK 126₁₂, DP 223₂₈, kiekvienas DK 93₁₀, DP 108₄₅, klaidėjimas DP 99, liūtas DP 79₃₅, nužemimas (nužeminimas) DK 49₁₂, DP 290₅₁, kertas DK 107₁₇, DP 14₂₂, viešpats (viešpatis) DK 4₁₆, DP 594₄₄, viešpatauti, -auja, -avo DP 341₃₁ / valdyti, -o, -ė DP 348₄₈ / valdžioti, -ioja, -iojo DK 31₁₁, DP 58₆, stebuklas DK 161₆, DP 264₂₅, naikinti, -ina, -ino DP 255₂₂, žeisti, žeidžia, žeidė DP 619₄₇, banda DP 340₃₃, pasaulis DK 53₁₂, DP 14₄, tikėjimas DK 22₅, DP 265₄, o ne jų dubletus budavoti, -oja, -ojo DP 436₃₃, cielas DP 48₇, čertas DP 437₃₂, čėstis DP 321₅, čėstauti, -auja, -aujo DK 257₁₇, DP 341₇, dūšia DP 155₃₄, griežti, -ija, -ijo DP 47₉, kožnas DP 497₃₉, blūdas DP 518₁₂, levas DP 3₁₉, pakara DP 316₂₆, pamsta DP 94₁₃, ponas DP 8₉, pavadoti, -avoja, -avojo DP 577₂₅, pražvas DP 180₃₃, pūtyti, -ija, -ijo DP 572₂₉, ronyti, -ija, -ijo DP 324₃₇, rodas DP 290₄₀, svietas DP 486₂₁, vierą DP 228₇. M. Daukšos raštuose yra tik keli sinonimai, kurių svetimos kilmės narys tame pačiame šaltinyje vartojamas daugiau kartų nei indigeninis žodis: hadna (adna) DP 173₁₉ (51 k.) / valanda DP 234₂₆ (42 k.), liekoris DP 514₃₉ (4 k.) / gydytojas DP 514₃₄ (1 k.), žokanas DP 31₄₈ (188 k.) / įstatymas DP 75₅₂ (41 k.), dūšia DK 97₂₀ (41 k.) / dvasia DK 26₅ (31 k.). O žodžių šeinius DP 306₁₅ ir tobyčia DP 461₁₃ sinonimai 242 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kūlių XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštu fone priežiedas ir lenta, kuriuos vartojo M. Petkevičius, M. Daukšos raštuose apskritai nepavartoja. M. Daukšos raštuose 13 PK vartojamų sinonimų svetimos kilmės nario neturi. M. Daukša gausiai vartojo atmintis ‘atmintis; daiktas prisiminti ir t. t.’ DK 99₁₀, DP 95₂₂ (ne atmintis), baimė DK 5₁₄, DP 6₂₅, kalavijas DP 18₃₁, kančia DP 170₄₂, klaidėjimas DP 9₄, malonė DK 95₈, DP 253₂₄, pagalba DK 135₁₈, DP 82₂₃, pagundymas DK 46₉, DP 97₃₃, stebuklas DK 161₉, DP 264₂₅, tarnauti, –au, –avo DK 81₁₆, DP 546₃₂, turtas DK 88₁, DP 344₃₇, viešpatavimas DP 4₁₅, o ne PK vartotus jų dubletus pometis PK 247₁, strochas PK 160₁₈, miečius PK 160₁₁, muka PK 36₈, kocerstė PK 134₂, loska PK 38₂₂ ir mylia PK 49₆, pamacia PK 236₁₂, pakusa PK 20₂₄, dyvas PK 122₁₈, slūžti, –ija, –ijo PK 18₈, skórbas PK 46₁₈, ponavonė PK 113₂₃. Be to, nei DP, nei DK nėra slavizmo patūroti PK 164₁₃, nėra ir jo indėnio sinonimo pritarti PK 69₈. M. Petkevičiaus pasirinkimas vartoti minėtų dubletų slavizmus dyvas, loska, miečius, mylia, muka, pakusa, pamacia, pometis, ponavonė, skorbas, slūžti, –ija, –ijo, strochas ir hibridą kocerstė, o ne savakilmius lietuvių kalbos žodžius, kurie vartojami M. Daukšos, atrodo keistas, nes ir kituose senuosiuose lietuvių kalbos šaltiniuose² šie svetimos kilmės žodžiai nevartojami arba vartojami itin retai, palyginti su sinonimais indėniais žodžiais: dyvas dar pavartotas BP I 57, KN SE 237, ChNT 286 (plg. stebuklas Mž 211, VlnE 121, BB 2Met 32, BP II 265, SD¹ 30, SD³ 37, SG1 39, ChNT 4), pakusa – Q 33 (plg. pagundymas Mž 138, SP II 57), kocerstė – tik PK (plg. klaidėjimas MP 382, KN SE 261), ponėts – SD¹ 118, Q 214 (plg. atmintis MP 70, SD¹ 118, SD³ 283, KN G 67), ponavonė – KN G 98 (plg. viešpatavimas SD¹ 119, ChNT 3). Tai reiškia, kad nors M. Daukša buvo lietuvių kalbos puoselėtojas, pasirinkimas vartoti tokių dubletų kaip dyvas / stebuklas, pakusa / pagundymas, pometis / atmintis, ponavonė / viešpatavimas, kocerstė / klaidėjimas narius indėnius žodžius nebuvo vien tik jo sąmoningas apsisprendimas – tokie slavizmai nebuvo taip smarkiai paplitę. Remiantis PK versto teksto šaltiniu, pengtu lenkų kalba, ir jo vertimu į lietuvių kalbą, galima daryti išvadą, kad slavizmai pakusa, pometis, ponavonė (išskyrus dyvas) PK pavartoti atsižvelgiant į tekstą lenkų kalba: le. […] iżes nas tey nocy przeźbę pokufy chtręy batṅkijey […] // lie. iuog fią naktį perieufią / pakufos welnio kitro […] PK 20₂₄; le. […] od ćžarta y od pokus chroń […] // lie. […] nuog welnia ir pakufų dengia […] PK 112₁₃; le. […] aby sobie na pamięć przywiódł wbýtkie życia swego na tym swiecie […] // lie. […] id saw ant pomietes przywtu wifą giwenimą fawa ant swieta […] PK 247₁; le. A nie odwlączay daley tego Panowania […] // lie. O ne attolink tolaus fawos ponawonios […] PK 113₂₃. Hibridas kocerstė yra atsiradęs kiek laisviau verčiant tekstą, bet matyti, kad tekste lenkų 2 Kai kurių šaltinių santrumpos (BP, VlnE, Q, MP, C) imamos iš LKŽ. Straipsniai / Articles 243 ANŽELIKA SMETONIENĖ kalba vartojamas tos pačios šaknies žodis: le. [...] boč niemąb ktoby ciebly / a kaerfka moc zburzył [...] // ie. [...] nes nera kas tiebytų / o bocerifte futrintu [...] PK 134₂. Šie į plėsnę vartoseną neįtekę slavizmai ir hibridas PK pavartoti vien dėl lenkų kalbos šaltinio įtakos, bet le. panowanie į lietuvių kalbą verčiamas ir kaip ponavone, ir kaip viešpatavimas (le. A nie odwłaczay daley tego Panowania [...] // ie. O ne atotink tolus fawos ponawonios [...] PK 113₂₃; le. W każdam miejscu świata tego / wьego Panowania jego // ie. Kożnoy wietoy jo pafulo wifa wiešpatwama io [...] PK 86₉), taigi galėtų galima kalbėti ne tiek apie tam tikrą PK dubletų sistemą, kiek apie asmeninę autoriaus interpretaciją ir teksto perfrazavimą, mėginimą kuo tiksliau ar vaizdingiau perteikti tekstą lietuvių kalba. Tai rodyti ir kitų žodžių poros: ir lenkų kalboje cud ir dziw, pokusa ir pokuszenie yra sinonimai: le. [...] czynić tu cuda z Diabelkiem moc [...] // ie. [...] rodis dwus iżgi čerto mačes [...] PK 122₁₈; le. [...] žeš przez dziw okazać raczył [...] // ie. [...] kad per stebuklą tat rodey [...] PK 137₄; le. Za takowmi dziwy ludzie się uznali [...] // ie. Vž tokiu stebuklu žmones pažino [...] PK 162₁₃; le. [...] iżés nas tey nocy przezle pokusy chytrey bałankiey [...] // ie. uog ją naktį pereiwą / pakufos welnio kitro [...] PK 20₄; le. [...] od czarta y od pokus chroni [...] // ie. [...] nug welnia ir pakufų dengia [...] PK 112₁₃; le. Nie wódź nas na pokuszenie [...] // ie. Ne wek mus ing pagundimą [...] PK 118₂₆; le. y nie wódź nas na pokuszenie ale nas zbaw ode złego. // ie. [...] newek mufu ing pagundimą: batai giabek mus, nug wifo pikto [...] PK 10₂₄; le. Pokufenia petny tak žimie jak lecie // ie. [...] per wifoki ciefą pagundimą pilną [...] PK 138₁₃; le. [...] aby fołie na pamieć przywiódł wźytkie žycia swego na tym swiecie [...] // ie. [...] id saw ant pomies prwefu wifą giwenimą fawa ant swieta [...] PK 247₁; le. Będzeli miał na baczności / Nabe wbelakie krewkości [...] // ie. Jay turei ant aminties mufų wifokias pikibes [...] PK 96₁₆. Kaip matyti iš sakinių, le. cud PK verčiamas le. dyvas, le. dziw – le. stebuklas, le. pokusa – le. pakusa, le. pokuszenie – le. pagundimas, le. pamięć – le. potis, le. baczność – le. amintis. Kiti PK dubletai, kurių svetimos kilmės žodžio M. Daukšos raštuose nepavartota, kituose senuosiuose lietuvių kalbos raštuose vartojami apytiksliai vienodai, be to, kartais net tame pačiame šaltinyje, taigi, kituose raštuose ir esama sinonimijos: łoska Mž 45, JĖ⁵ 213 / malonė Mž 52, BB Dan 2, BP II 92; mėčius MP 217, SD¹ 79, KN G 271 / kalavijas BP I 114, SP II 7, SD¹ 79, SD³ 70; mylėsta Mž 309, AK 3₈, SD¹ 70, SD³ 8₈, JĖ¹ 14, JĖ² 15, JĖ³ 15, JĖ⁴ 15, JĖ⁵ 14 / malonė Mž 52, BB Dan 2, BP II 92, SD¹ 70, SD³ 149; mūka Mž 158, KN SE 243, JĖ² 20, JĖ³ 20, JĖ⁴ 25, JĖ⁵ 212 / kančia Mž 229, SD¹ 78, SD³ 38; pamacia (pamacė, pamacis) WP 58, MP 66, KN SE 185, ChNT 245 / pagalba (pagalbė) Mž 342, BP II 97, MP 237, SD³ 324, KN G 3; slūžyti, -ija, -ijo Mž 503, WP 9, VlnE 19, BB 2Met 33, BP II 320, MP 135, SD¹ 169, JĖ¹ 112, ChNT 10 / tarnauti, -auja, -avo Mž 115, VlnE 111, BB 2Met 13, MP 114, SP I 201, SD¹ 244 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone 85, SD³ 196, SG1 22, ChNT 4, Q 51; stochas KN G 213, Q 351, C II 80 / baimė BB 2Met 20, SD¹ 95, SD³ 11. O slavimas skambas BB Iz 23, WP 111, VlnE 186, MP 63, SP I 172, SD¹ 166, JE¹ 19, JE² 21, JE³ 21, JE⁴ 21, JE⁵ 20, ChNT 13, C II 396 senosiose lietuvių kalbos raštuose pasitaiko kur kas dažniau nei jo sinonimas turtas BB 2Met 31, SD¹ 21, SD³ 20, ChNT 6. M. Petkevičius vietomis teksto iš lenkų kalbos neverčia pažodžiui, o ieško vaizdingesnių pasakymų, siekė, kad tekstas rimuotųsi, todėl ir vertimas tose vietose yra gana laisvas: le. [...] a nam wieczny pokoy prawil / raczyb miłosierny Panie / wypłuchał nasze wołanie // lie. [...] mums didį pakaiu dawei / teikis maloningas Pone / saugot mus fawo maloney PK 36₁₂; le. [...] począł Piotr Pana mścić / Malchowi ucho uciął / chcąc go mocnie bronić // lie. [...] Petras Poną gindamas / mečium kurį turėjo / atkirtą aufi Malchaus PK 160₁₂; le. Chrye dla umęczenia żywota twoie / racz nas przyjąć po śmierci do krolefwa fwego // lie. Christe dėl tawo kancios / kuną fawo mukus / mus wifus teikis priimt karalifen dangus PK 163₁₉; le. [...] hoynie moie wszerzyć mie tak tęknice / gdy ręce fwe podniosę do imienia twego [...] // lie. Gierais gali nuramint mano kančias wifas / kad rankas fawo kelfiu tawo weidop Pone [...] PK 67₃ ir t. t. Tokiais atvejais sunku padaryti kokias nors tikslesnes išvadas apie dubletų vartojimą. Kai kur PK slavimai dėsningai atkartoja šaltinį lenkų kalba, o kai kur jie dėsningai atkartoja žodžius, kurių kalba donorė tikrai nėra lenkų kalba, žodis tik bendraknis su rytu slavų žodžiu, slavimo šaltiniu: le. [...] acz nas do tego fama łaska y dobroć Boża godnymi czyni [...] // lie. [...] kaciebÿ mus top pati łofka ir gieribe Diewu hadnys daro [...] PK 205₁₆; le. [...] będzie zażywał mąk piekielnych // lie. [...] turės mukas neįkaltas PK 248₂; le. [...] abyś była ochędożeniem / pomocą y pociechą żywotowi y domowi jego // lie. [...] idant butumey grožibe / pamacia ir džiaukfmu żywata jo PK 236₁₂; le. [...] a iżbymu też mogli flużyć we wſzytkim dobrym bliźnim naszym // lie. [...] o idant topag galėtum flužit wifame gerame artiemus muſu PK 18₁₀; le. Potym Piotr frachem wielkim / gdy w ognia ftoiał [...] // lie. Ten pas ugnieswedamas froche buwo Petras [...] PK 160₁₉. Vis dėlto M. Petkevičius ne visada remiasi tekstu lenkų kalba, net jeigu ir vertė pažodžiui, o ne laisvai. Pavyzdžiui, tie patys žodžiai le. łaska, le. służyć verčiami ne tik kaip lie. łoska, lie. służyti –ja, -ijo, bet ir kaip lie. malonė, lie. tarnauti, -auja, -avo (le. Przez łaskę a miłosierdzie Boże [...] // lie. Per malonę ir mielaširdę Diewu PK 6₂₃; le. [...] A tobie wiernie służyli // lie. [...] o taw wiernay tarnautumbim PK 22₂₁), nors šie žodžiai yra dubletai ir sakinyje identinis žodis galėtų visiškai pakeisti slavimą. Be to, ir vartodamas slavimus M. Petkevičius ne visada remiasi tekstu lenkų kalba – verčiau buvo pasirinkti ir rytų slavų žodžiai, kurie nėra bendraknìs su verčiamais lenkų kalbos žodžiais, pvz.: le. [...] ty mnie chciey wſpomoc w moiey doległości / Boże łutości // lie. [...] tu pats Straipsniai / Articles 245 ANŽELIKA SMETONIENĖ man padek manofe funkcibes / Dieve militos PK 49₆; le. Nabe zloši nepravoši / 3 fame bčėrey takavōsči […] // le. Mufu griekus neteibes i₆ fawo tikros milites […] PK 84₁₉. Teigti, kad M. Petkevičius visada teikdavo pirmenybę skoliniams, neleidžia tokie sakinai, kuriuose ne tik laisvai verčiama, bet ir vartojamas savakimis lietuvių kalbos žodis, nors tame pačiame katekizme vartojamas slavizmas, galintis jį pakeisti, pvz.: le. Bobych fnac latwie wytrwał od miecza zranienie […] // le. Nes piguis įkėčia kalaviją kirtim […] PK 60₁₂ (plg. […] meciu kuri tureio […] PK 160₁₂); le. […] porśmy Boga o pomo[…] // le. prabom paglabes wiepati […] PK 36₃ (plg. […] pamacia ir džiaukmu žiwata io PK 236₁₂). Be to, ieškota sinonimų, jei lenkų kalbos tekste irgi vartoti sinonimai. Pavyzdžiui, le. łaska į lietuvių kalbą verčiama łoka, o le. miłosierdzie – le. malonė (le. Nadzieje w miłosierdziu twoim pokładamy […] // le. Nodiej malonea tawo dei guldzem […] PK 114₁₄), le. strach – le. stochas, o le. pobożność, bojaźń – le. baime (le. […] y przypra wie ku Panu Bogu / y miłość / y wβelaką pobożność w nas po-budą y sprawie / […] ir prigatwia wiera Ponop Diewop / ir meylę / ir wifokią baymę Diewa muj prikielą ir reda PK 17₁₄; le. […] y wβelaką plugfwa / ży-wie w boiazni Boży […] // le. […] ir wifokios biauribes givena baymę Diewa […] PK 32₃₄). DAUGIAREIKŠMIAI ŽODŽIAI Visų aptartųjų dubletų reikšmės yra tapačios, t. y. slavizmas ar hibridas ir jo absoliutus sinonimas indigenės žodis gali visiškai pakeisti vienas kitą – sakinio prasmė dėl to nesikeičia. Tačiau PK yra daugiareikšmių žodžių, kurie yra sinonimiški tik tam tikromis reikšmėmis. Pavyzdžiui, zaria PK 49₂₁ ‘pangas švėjimas rytą ar vakare’ (LKŽe) ir aušra PK 67₉ 1. ‘laikas, kada diena bei rytas pradeda aušti, švisti’; 2. ‘geresnių, laimingesnių laikų pradžia’; 3. ‘rytą, rytų šalį’ (LKŽe) yra sinonimai tik pirmąja reikšme. M. Petkevičiaus katekizme žodis aušra vartojamas ne tik pirmąja reikšme ‘laikas, kada diena bei rytas pradeda aušti, švisti’, bet ir trečiąja ‘rytą, rytų šalį’, todėl šie žodžiai nėra absoliutūs sinonimai net ir PK. Tarp kitų galimų sinonimų PK sinoniminis ryšys neatsiranda. Pavyzdžiui, tam tikrame kontekste galimas slavizmo biednas PK 45₁₄ ‘neturtingas, vargingas’ (LKŽe) sinonimas vargingas PK 82₁₆ yra vartojamas tik reikšme ‘teikiantis daug vargo, rūpesčių, sunkus, varganas’ (LKŽe), o ne antrąja reikšme ‘kuris neturtingas, beturtis’ (LKŽe). PK pasitaiko ir atvirkštinių atvejų, t. y. vartojant daugiareikšmius žodžius nesusidaro reikšmės skirtumo, taigi PK jie yra dubletai (PK reikšmės pabrauktos): apãtalas PK 150₁₆ 1. ‘bažn. kiekvienas iš dvylikos Kristaus mokinių’; 2. ‘pk. atsidėjęs kurios nors 246 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kū- XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštu fone idėjos, mokslo skelbėjas (LKŽ) / mokytinis PK 13₂₀ 1. ‘kas mokosi, mokinys’; 2. ‘kokio mokslo, teorijos, kieno pažiūrų pasekėjas’; 3. ‘išsilavinęs, mokytas, mokslus ėjęs žmogus; inteligentas’ (LKŽ); blūdyti, -ija, -ijo PK 24₂₁ 1. ‘klysti, klaidžioti’; 2. ‘svaitė, niekus kalbėti (LKŽ) / klaidėti, -ėja, -ėjo PK 8₂ 1. ‘daryti klaidas, klysti’; 2. ‘klaidžioti’; 3. ‘kliedėti (LKŽ); dabi, -oja, -ojo PK 16₁₉ 1. ‘saugoti’; 2. ‘žiūrėti su patikimu, mylėti’; 3. ‘žiūrėti, atsižvelgti, paisyti’ (LKŽ) / atsivydėti, -i, -ėjo PK 136₂₀ 1. ‘atsižvelgti, paisyti’; 2. ‘pagailėti’ (LKŽ); pana PK 8₁₀ 1. ‘mergina’; 2. ‘ratalio lentelė, prie kurios priimamas kudelis’; 3. ‘korta su moters vaizdu, dama’ (LKŽ) / merga PK 7₈ 1. ‘saugusi netekėjusi moteris, mergina’; 2. ‘ūkininko, buožės samdoma mergina darbininkė, samdė, tarnaitė’; 3. ‘pametė’ (LKŽ); prakas PK 150₁₆ 1. ‘ateities reiškinių skelbėjas’; 2. ‘dangaus šventasis, Dievo pagalbininkas’ (LKŽ) / pranašas PK 163₁₇ 1. ‘kas ką praneša, pranašėjas, skelbėjas’; 2. ‘būsimų, nežinomų dalykų, ateities numatytojas, skelbėjas’; 3. ‘Dievo siųstas, įkvėptas asmuo, kuris aiškina Dievo valią, skelbia būsimus dalykus’; rėdyti, -ijo, -ijo PK 16₉ 1. ‘vilkti, rengti drabužiais’; 2. ‘puošti, dabinti’; 3. ‘rengti, ruošti’; 4. ‘kelti, rengti, organizuoti’; 5. ‘teikti, leisti už vyrą’; 6. ‘vadovauti, tvarkyti’; 7. ‘rengti austį, mesti audeklo metmenis’; 8. ‘redaguoti’ (LKŽ); valdyti, -o, -ė PK 239₁₀ 1. ‘turėti valdžią, viešpatauti’; 2. ‘žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti’; 3. ‘reguliuoti kieno veiksmus, duoti nurodymus, rikti’; 4. ‘žiūrėti drusmes, versti klausti, drausti’; 5. ‘įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius’; 6. ‘galėti, mokėti naudotis’; 7. ‘kreipti ką reikiama linkme, vairuoti’; 8. ‘reikalauti kokio linksnio ar žodžio formos’; 9. ‘tvardyti’ (LKŽ); sỳla PK 6₉ 1. ‘jėga’; 2. ‘ištekliai’; 3. ‘galybė’; 4. ‘prievarta’; 5. ‘paskme’; 6. ‘drąsa’ (LKŽ) / galybė PK 10₂₆ 1. ‘didelis pajėgumas, stiprumas, išgalė’; 2. ‘valdžia’; 3. ‘galimumas’; 4. ‘didelė daugybė’ (LKŽ). Sinonimai blūdyti, -ija, -ijo / klaidėti, -ėja, -ėjo; dabi, -oja, -ojo / atsivydėti, -i, -ėjo PK vartojami vienodu dažnumu (pavartota tik po vieną kartą), o sinonimų apatalas, pana, prakas, rėdyti, -ija, -ijo PK rasta daugiau nei jų indiginių atitikmenų mokytinis, merga ir pranašas, valdyti, -o, -ė: žodis apatalas pavartotas 103 kartus, pana – 7, prakas – 9, rėdyti, -ija, -ijo – 29, mokytinis – 5, merga – 4, pranašas – 7, valdyti, -o, -ė – 9 kartus. Slizmas syla PK pavartotas 8 kartus, o jo sinonimas galybė – 34 kartus. Visi šie sinonimai vartojami ir kituose senuosiuose lietuvių kalbos raštuose, taigi rinkimasis vartoti slizmą laikytinas M. Petkevičiaus pasirinkimu. Tai matyti ir iš originalo ir lietuviško teksto gretinimo. Pavyzdžiui, apatalas vartojamas ne tik vietoj apostol, bet ir vietoj zwolennik: le. [...] A zwolennicy fukali na onych ktorzy ie przynosili [...] // [...] o Apatalay bara anos / kurie atnešie PK 195₆; le. Bo nowi Apotol Paweł s. že už žądo potępienia niemą Straipsniai / Articles 247 ANŽELIKA SMETONIENĖ tym [...] // lie. Nes kalba Apaštalas Povilas įventas / juog jau nėra ne įokia pakandima tiemus [...] PK 245₃. Dar tas pats žodis žvolenik verčiamas ir kaip mokytinis: lie. [...] tamąd y dawt źwolenikom fwóin [...] // lie. [...] lauzia ir dawe mokiniems fawo [...] PK 13₂₀. Taigi, kaip ir prieš tai aptarti dubletai (pvz., ponavonė / viešpatavimas), daugiareikšmei žodžiai sinonimiškai PK yra vartojami nėsningai, t. y. skolinis nebūtinai vartojamas vietoj atitinkamo lenkų kalba, o indėnų žodžiai nebūtinai vartojami verčiant laisvai. IŠVADOS PK vartojamų absoliučiųjų sinonimų, dar vadinamų dubletais, kurių vienas yra svetimos kilmės žodis (slavizmas arba hibridas, turintis slavišką šaknį), santykis niekuo nesiskiria nuo dubletų, kurių abu nariai yra savakilmiai lietuvių kalbos žodžiai, santykio. Kai kurie daugiareikšmiai žodžiai, teoriškai never-tini kaip dubletai, PK vartojami būtent kaip dubletai. M. Petkevičius vartojo šiuos žodžius tik keliomis reikšmėmis, bendromis indėnams ir skolintam žodžiui. Sinonimų pakeičiamumas sakinyje yra svarbiausias jų bruožas, bet PK ne tik vartojami indėnų žodžių dubletai slavizmai arba hibridai, bet ir neretai svetimos kilmės žodžių poziciją pasitaiko dažniau. PK skiriasi nuo kitų senųjų lietuvių kalbos raštų, kuriuose kai kurių absoliučiųjų sinonimų (duos / stebuklas, pakusa / pagundymas, nocerstė / klaidėjimas, pomėtis / atmintis, atminimas, ponavonė / viešpatavimas) arba visiškai nėra, arba linkstama rinktis indėninius žodžius. Neaišku, kodėl M. Petkevičius pasirinko tuos retesnius, kituose šaltiniuose nevartotus, žodžius. Ne visuomet tam įtakos turėjo tekstas lenkų kalba, o lietuvių kalboje jau būta visiškai atitikmenų savakilmių žodžių. Kitais atvejais PK yra vartojami dubletai, gana platė ir kituose senuosiuose lietuvių kalbos raštuose, išskyrus M. Daukšos raštus (juose nėra svetimos kilmės narių). Taigi, J. Kruopo teiginys, kad M. Petkevičiaus vartota leksika yra daug skurdesnė nei M. Daukšos, turi pagrindo, jeigu ji vertinama pagal skolintos kilmės ir savakilmių lietuvių kalbos žodžių santykį, tačiau M. Petkevičiaus vartota leksika šiuo aspektu nedaug kuo skiriasi nuo daugumos senųjų lietuvių kalbos raštų leksikos. Vis dėlto M. Petkevičius nesekė teksto lenkų kalba aklai. Apie tai byloja sinonimų paieškos tais atvejais, kai lenkų kalbos tekste taip vartojami sinonimai (le. cud išverstas lie. dyvas, o le. dziw – lie. stebuklas; le. pokusa – lie. pakusa, o le. pokuszenie – lie. pagundymas; le. pamięć – lie. pomėtis, o le. baczność – lie. atmintis). Taigi, galima kalbėti apie M. Petkevičiaus mėginimą kuo tiksliau ir vaizdingiau perteikti tekstą lietuvių kalba. Iš kai kurių sakinių matyti ne tik lais-vas, nepastovinis vertimas, bet ir savakilmių lietuvių kalbos žodžių vartojimas, 248 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kitu XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone nors tame pačiame katekizme vartojama ir jį galinčių pakeisti slavizmų. Kartais pastarieji vartojami ne dėl teksto lenkų kalba įtakos, nes verčiant pasirinkti iš rytų slavų pasikolinti žodžiai, kurie nėra bendrašakniai su verčiamais lenkų kalbos žodžiais. Galbūt tam įtakos turėjo asmeninis autoriaus žodynas ir verčiamo teksto interpretavimas. ŠALTINIAI AK – Anoniminis 1605 m. katekizmas. Prieiga per internetą: http://www.lk.lt/seniejirastai/db.php. BB – Jonas Bretkūnas. Biblija, 1590. Prieiga per internetą: http://www.lk.lt/seniejirastai/db.php. ChNT – Biblia Litewska Chylińskiego. Nowy Testament. Tom 3. Indeks, leid. Czesław Kudzinowski. Poznań: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. DK – Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas = Katechismus von Mikalojus Daukša vom Jahre 1595: 1595 m. katekizmo fotokopija ir jo transliteruotas tekstas, par. Vida Jakštienė, Jonas Palionis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. DP – Indeks-słownik do „Daukšos postilė”, leid. Czesław Kudzinowski. Poznań: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. ĮE – Jonas Jaknavičius. Ewangelie Polskie y Litewskie. Prieiga per internetą: http://www.lk.lt/seniejirastai/db.php. KN – Steponas Jaugelis Telega, Samuelis Minvydas, Jonas Božymovskis. Knyga Nobažnystės, 1653. Prieiga per internetą: http://www.lk.lt/seniejirastai/db.php. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elektroninis variantas (antras elektroninis leidimas), red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Rūta Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. Prieiga per internetą: http://www.lkz.lt. MŽ – Martynas Mažvydas. Katekizmas ir kiti raštai = Catechismus und andere Schriften (Bibliotheca Baltica). Vilnius: Baltos lankos, 1993. PK – 1598 metų Merkelio Petkevičiaus katekizmas. Kaunas: Švietimo ministerijos leidimo komisija, 1939. SD1 – Senasis Konstantino Sirvydo žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. SD3 – Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas, 1979. Straipsniai / Articles 249 ANŽELIKA SMETONIENĖ SG – Saliamonas Slavocinskis. Giesmes tikeimuy katholkam pridanczas, 1646. Prieiga per internetą: http://www.lk.lt/seniejirastai/db.php. SP – Punktai sakymų, I–II, par. F. Specht. Göttingen, 1929. WP – Wolfenbüttelio postilė, 1573. Prieiga per internetą: http://www.lk.lt/seniejirastai/db.php. LITERATŪRA Chafe Wallace 1971: Directionality and paraphrase. – Language 47, 1–25. Glynn Dylan 2014: Polysemy and synonymy: Cognitive theory and Corpus method. – Corpus methods for semantics. Quantitative studies in polysemy and synonymy, 7–39. Harris Roy 1973: Synonymy and linguistic analysis. Oxford: Blackwell. Hock Wolfgang 2012: Untersuchungen zu Daukšas Postille – I. Dopelungen. – Archivum Lithuanicum 14, 9–98. Jackson Howard, Etienne Ze Amvela 2001: Words. Meaning and vocabulary: An introduction to modern english lexicology. London, New York: Continuum. Jakaitienė E. 1988: Leksinė semantika. Vilnius: Mokslas. Jakaitienė E. 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universitetas. Kruopas Jonas 1970: 159 m. Merkelio Petkevičiaus katekizmo leksika. – Lietuvių kalbotyros klausimai 12, 83–154. Kruopas Jonas 1998: Rinktiniai raštai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Kuźmina Dariusz 2002: Katechizmy w Rzeczypospolitej XVI i początku XVII wieku. Warszawa. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 208. Maskuliūnas Bronius 2000: Savybiniai įvardžiai Merkelio Petkevičiaus „Katekizme“. – Baltu filologija 18, 113–120. Meller Katarzyna 1984: O pieśniowej twórczości Jakuba Lubelczyka. – Pamiętnik Literacki 75(4), 151–175. Miliūnaitė Rita 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 250 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kūrų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone Murphy Lynne 2003: Semantic relations and the lexicon. Cambridge: Cambridge University Press. Niedźwiedź Jakub 2008: Jan Kochanowski, poeta Litewski. – Acta historica universitatis Klaipedensis 16, 179–187. Palionis Jonas 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a. Vilnius: Mintis. Pikčilingis Juozas 1969: Leksinė ir gramatinė sinonimika. Kaunas: Šviesa. Pikčilingis Juozas 1988: Sinonimika. Kalbos figūros. Kaunas: Šviesa. Pociūtė Dainora 2000: Prigimties pančiai ar įstatymų laisvė: kai kurie Mikalojaus Daukšos Postilės „Pralobs į malonųjį skaitytoją“ aspektai protestantų minties kontekste. – Literatūra 38(1), 23–31. Pociūtė-Abukevičienė Dainora 2005: Psalmes Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giesmynuose. XVI a.: nuo Nesvyžiaus katekizmo iki lietuviškųjų Merkelio Petkevičiaus vertimų. – Literatūra 47(1), 29–43. Vaskelienė Jolanta 1999: Darbinių veiksmažodžių abstraktų sinonimai. – Linguistica Lettica 4, 110–143. Vaskelienė Jolanta 2000: Darbinių sinonimų. Šiauliai. Vaskelienė Jolanta 2004: Darbinių sinonimų funkcionavimas tekstuose. – Filologija 9, 47–54. Vaskelienė Jolanta 2013a: Daiktavardžio kvapas ir būdvardžio kvapūs, -i sinonimai. – Acta humanitarica universitatis Saulensis 17, 103–113. Vaskelienė Jolanta 2013b: Darbinių sinonimų, darbinių variantų ir paronimų panašumai bei skirtumai. – Žmogus ir žodis 15(1), 206–214. Vaskelienė Jolanta, Kučinskienė Ramunė 2012: Dabartinės lietuvių kalbos būdvardžių darbiniai sinonimai. – Žmogus ir žodis 14(1), 153–161. Zinkevičius Zigmas 1970: M. Petkevičiaus katekizmo (1598 m.) tarmė. – Baltistica 6(2), 227–243. Zinkevičius Zigmas 1988: Senųjų raštų kalba. Vilnius: Mokslas. Župerka Kazimieras 1978: Praktinė stilistika (sinonimai). Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinių redakcinių taryba. Župerka Kazimieras 2012: Stilistika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Апресян Юрий Деренкович 1974: Лексическая семантика: синонимические средства языка. Москва: Наука. Straipsniai / Articles 251 ANŽELIKA SMETONIENĖ Absolute Synonyms in the Catechism of Petkevičius in the Context of Other Lithuanian Writings of the 16th–17th Centuries SUMMARY The Catechism of Merkelis Petkevičius (CP) was published three years after the publication of the Catechism by Mikalojus Daukša. Though the CP is the first Lithuanian book of the Reformers in the Grand Duchy of Lithuania, it has so far received little attention from scholars. The Catechism has been discussed mainly in the general context of Lithuanian writings of the 16th–17th centuries, and scholars have most frequently focused on the translations of psalms in the Catechism of Petkevičius from the Polish language. The grammatical, lexical and phonic features of the language in the CP have been analysed in several articles only. This article focuses on absolute synonyms (doublets) as a segment of lexis in the Catechism of Petkevičius, where one element is of Slavic origin or a hybrid with a Slavic stem and the other element is an indigenous word. The goal of the article is to identify whether the absolute synonyms found in the CP were typical of the lexis in the 16th–17th centuries and what could have determined the use of rarer doublets found in the CP only. In pursuit of this goal, all the pairs of systemic synonyms were selected from the Catechism of Petkevičius and absolute synonyms were singled out afterwards. The Lithuanian text of the Catechism was compared to the Polish source of translation to reveal the influence of the original text on the translation into the Lithuanian language. Though the absolute synonyms from this Catechism are most frequently found in other Lithuanian writings of the 16th–17th centuries, this Catechism is regarded differently in some cases, because rarer synonyms, which are not attested in other sources, can be found in it. The reasons for the choice of such lexis by Petkevičius are not always clear, because in some cases the text in Polish did not seem to have any influence on this. Įteikta 2018 spalio 18 d. ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 252 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX