M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone

Straipsniai / Articles 235 ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptis: senųjų raštų leksika. M. PETKEVIČIAUS KATEKIZMO (1598) ABSOLIUTIEJI SINONIMAI KITŲ XVI–XVII A. LIETUVIŲ KALBOS RAŠTŲ FONE Absolute Synonyms in the Catechism of Petkevičius in the Context of Other Lithuanian Writings of the 16th–17th Centuries ANOTACIJA Šiame straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto Merkelio Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) absoliutieji sinonimai (dubletai), kurių vienas yra svetimos kilmės, kitas – savakilmis lietuvių kalbos žodis. Paprastai manoma, kad šio katekizmo kalba yra gana skurdi, o vertimas – daugiausia pažodinis, todėl straipsnyje siekiama išsiaiškinti, ar PK fiksuoti absoliutieji sinonimai buvo įprasta XVI–XVII a. leksikos dalis ir kas galėjo lemti retesnių dubletų, randamų tik PK, vartojimą. Siekiant šio tikslo, iš M. Petkevičiaus katekizmo išrenkamos visos sisteminių sinonimų poros ir iš jų atrenkami absoliutieji sinonimai. Lietuviškas PK tekstas lyginamas su vertimo šaltiniu lenkų kalba. Sinonimų reikšmės tikrinamos Lietuvių kalbos žodyno elektroniniame leidime, bet pateikiamos pirmiausia remiantis M. Petkevičiaus katekizmu. ESMINIAI ŽODŽIAI: M. Petkevičius, sinonimas, slavizmas, hibridas, skolinys. ANNOTATION This article focuses on the absolute synonyms (doublets) used in the Catechism of Merkelis Petkevičius of 1598 (CP), where one element is of foreign origin, whereas the other word is an indigenous one. The language of this Catechism is thought to be rather poor and its translation is regarded mainly as literary one. Therefore, an attempt is made to identify whether the absolute synonyms used in the Catechism constituted a typical part of lexis in ANŽELIKA SMETONIENĖ 236 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX the 16th–17th centuries and what could have determined the use of rarer doublets found in the CP only. In pursuit of this goal, all the pairs of systemic synonyms were picked out from the text and absolute synonyms were singled out from them afterwards. Then the Lithuanian text of CP was compared to the Polish source of translation. The meanings of the synonyms were looked up in the electronic Dictionary of the Lithuanian Language, but they are first presented following the Catechism of Petkevičius. KEYWORDS: M. Petkevičius, synonym, Slavism, hybrid, loanword. ĮVADAS Merkelio Petkevičiaus katekizmas (toliau – PK) yra antroji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje lietuvių kalba išleista knyga. Ji pasirodė praėjus vos trejiems metams po pirmosios knygos lietuvių kalba išspausdinimo, bet jos kalba iki šiol mažai tyrinėta. Šis katekizmas yra tipiškas XVI–XVII a. reformatų kūrinys – jame pateikiama maldų, giesmių, nurodoma bažnytinių apeigų atlikimo tvarka, aptariami tikėjimo pamatai (žr. Kuźmina 2002: 17–18). Daugiausia PK yra tirtas kaip literatūros objektas (Meller 1984; Pociūtė 2000; Pociūtė-Abukevičienė 2005; Niedźwiedź 2008), o straipsnių apie jo kalbą parengta nedaug (Zinkevičius 1970; Maskuliūnas 2009). Bendresnio pobūdžio pastabų apie šio katekizmo leksiką yra pateikta chrestomatiniuose leidiniuose (Palionis 1967; Zinkevičius 1988). Išsamiai M. Petkevičiaus katekizmo leksiką yra tyręs Jonas Kruopas (1970). Jis ne tik sudarė šiame katekizme vartojamų žodžių žodynėlį, bet ir pateikė pastabų apie PK leksikos sudėtį. Šio straipsnio objektas yra M. Petkevičiaus katekizmo absoliutieji sinonimai (dar vadinami dubletais), kurių vienas – svetimos kilmės, kitas – savakilmis lietuvių kalbos žodis. Vyrauja nuomonė, kad M. Petkevičiaus kalba yra daug prastesnė už Mikalojaus Daukšos kalbą, o pats vertimas yra pažodinis, jame gausu svetimybių, taigi siekiama išsiaiškinti, ar PK vartoti absoliutieji sinonimai buvo vartojami kituose XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose ir yra įprastas to meto reiškinys ir kas galėjo lemti retesnių dubletų, randamų tik PK, vartojimą. Siekiant šio tikslo, pirmiausia iš PK išrenkamos sisteminių sinonimų poros (61) ir iš jų išskiriami absoliutieji sinonimai, tada lyginami lietuviškas PK tekstas ir vertimo šaltinis lenkų kalba. Nagrinėjami tik tie sinonimai, kurių vienas yra savakilmis, o kitas – svetimos kilmės žodis, t. y. į analizę neįtraukiami tokie atvejai kaip kornastis PK 20910 ir disciplina, pametavonė PK 288 ir pakūta PK 859, nes abu poros nariai yra skoliniai. Papildomai medžiaga renkama iš kitų XVI– XVII a. raštų rodyklių bei paskelbtų konkordancijų, ji papildoma pavyzdžiais iš Lietuvių kalbos žodyno. Straipsniai / Articles 237 M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone Sinonimų apibrėžimas, atrodytų, yra elementarus – tai tos pačios arba artimos reikšmės žodžiai (LKE 2008: 488). Vis dėlto kyla klausimas, kaip suprasti artimumą. Sinonimija yra pavadinama vienu iš kontroversiškiausių šiuolaikinės leksinės semantikos problemų (Jakaitienė 2010: 119–120), o panašumą siūloma traktuoti kaip kažką nestabilaus ir kintamo, nes nėra vieno būdo pamatuoti, kaip vienas daiktas ar reiškinys yra panašus į kitą (Murphy 2003: 137). Lynne‘as Murphy pabrėžia, kad kalbant apie sinonimus susidaro prieštara tarp vienodumo ir panašumo, nors viena ypatybė kyla iš kitos (Murphy 2003: 139), ir kad būtina suvokti, jog sinonimija yra santykis tarp dviejų žodžių, kurie žymi tą pačią reikšmę arba sąvoką, o ne santykis tarp dviejų žodžių reikšmių (Murphy 2003: 145). Nors apie lietuvių kalbos sinonimus ir jų rūšis yra nemažai rašyta (Župerka 1978, 2012; Jakaitienė 2010; Pikčilingis 1969, 1988; Miliūnaitė 2009; Vaskelienė 1999, 2000, 2004, 2013a, b; Vaskelienė, Kučinskienė 2012), sinonimijos problema iki šiol aktuali, nes yra įvairių nuomonių dėl apibrėžčių bei klasifikacijos (Vaskelienė, Kučinskienė 2012: 154), o absoliutiesiems sinonimams (pvz., karvelis / balandis) vis dar skiriama mažai dėmesio, nors jie ir yra leksinių sinonimų dalis. Prie leksinių sinonimų dar priskiriami ir diferenciniai sinonimai (pvz., arklys / kuinas). Jie lietuvių kalboje, kaip ir kitose indoeuropiečių kalbose, yra žymiai dažnesni nei absoliutieji sinonimai. Toks reiškinys nesunkiai paaiškinamas – kalbos sistemoje gyvuoti keliems visiškai vienodiems to paties daikto ar reiškinio pavadinimams neprasminga, o anot kai kurių mokslininkų, netgi neįmanoma (Chafe 1971; Harris 1973). Jurijus Apresjanas yra iškėlęs mintį, jog mėginant apibrėžti sinonimus daugumoje darbų dėmesys sutelkiamas į semantinius skirtumus, o ne į bendrumus. Kitaip tariant, žodžiai, kurių reikšmių spektras visiškai sutampa, yra vadinami leksiniais dubletais, variantais, o sinonimais laikomi tik tokie žodžiai, kurie turi tam tikrų reikšmės skirtumų (Апресян 1974: 217). Vis dėlto L. Murphy atkreipia dėmesį į tai, kad Johnas Lyonsas yra pabrėžęs, jog žodžiai, kurių tiek reikšmės, tiek ypatybės sutampa, vadinami absoliučiaisiais sinonimais (Murphy 2003: 151). Lietuvių kalbotyroje absoliutieji sinonimai (dubletai), tapačios reikšmės, bet skirtingos išraiškos kalbos vienetai, yra laikomi sisteminių sinonimų dalimi. Vadinti juos variantais, remiantis užsienio praktika, būtų klaidinga, nes lietuvių kalbotyroje variantais laikomos tik to paties kalbos vieneto atmainos (Župerka 2012: 29), jos ypač būdingos morfologiniam lygmeniui. Kai kurių mokslininkų manymu, tarpusavio pakeičiamumo kriterijus, kai vienas žodis gali pakeisti kitą ir dėl to nekinta sakinio mintis, yra svarbiausias nustatant sinonimijos santykį (Jackson, Ze Amvela 2001: 91). Bet jei sinonimai turi reikšmes skiriančių komponentų, visiškai nesvarbu, kad pagrindiniai komponentai sutampa, – sakinio reikšmės pakitimų gali atsirasti. Tarkime, sakiniai Palenk galvą, nes nieko nematau ir Palenk makaulę, nes nieko nematau nėra ANŽELIKA SMETONIENĖ 238 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX vienodi. Evalda Jakaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad sinonimų junglumas yra skirtingas, todėl jie sakinyje ne visada gali pakeisti vienas kitą (Jakaitienė 2010: 122). Suprantama, kad būtinas sinonimų bruožas yra nors dalinis pakeičiamumas (Апресян 1974: 219), tačiau tik dubletai gali būti vartojami taip, kad nebūtų patiriama jokio pasakymo reikšmės pokyčio. Vis dėlto galima suabejoti ir jų, t. y. absoliučiųjų sinonimų, egzistavimu. Kai kurie mokslininkai dubletus skiria nuo sinonimų (Апресян 1974: 217). Žodžių reikšmės formaliai gali visiškai sutapti, sakinyje vieną dubletą pakeitus kitu sakinio reikšmė nepakinta, bet vis dėlto dažnai tam tikrame kontekste vartojamas tik vienas kuris dubletas. Pavyzdžiui, važiuojantis be bilieto žmogus vadinamas tik zuikiu ir niekada nevadinamas kiškiu; anksti besikeliantis asmuo vadinamas vyturiu, o ne vieversiu. Atsižvelgiant į tai ir mėginama skirti tokius žodžius, kurie turi panašias reikšmes ir yra vartojami tame pačiame kontekste (jie vadinami sinonimais), ir variantus, t. y. žodžius, kuriais įvardijamas tas pats reiškinys, ypatybė ar daiktas, bet žodžiai yra žymėti stilistiškai ir niekada nepakeičia vienas kito (Murphy 2003: 151). Kitaip tariant, vargu ar du žodžiai gali būti tapatūs semantiškai, bet kaip leksiniai vienetai jie gali būti tapatūs, ir izoliuotai tiriant žodžių reikšmes dubletų buvimas nepaneigiamas, net jeigu jie kai kurių mokslininkų nepriskiriami prie sinonimų. Nors kalbose dubletai itin reti, reikia nepamiršti vieno iš sinonimų šaltinių – kitos kalbos. Ar žodžiai, kurių vienas yra savakilmis, o kitas – iš kitos kalbos atėjęs skolinys1, semantiškai visiškai dubliuojantis lietuvių kalbos žodį, vertintini kaip dubletai? Taip, nes visos jų reikšmės yra vienodos (Murphy 2003: 146). Tas vienodumas ypač pastebimas, kai žodžiai yra vienareikšmiai. Senuosiuose lietuvių kalbos raštuose skolinys ir tokių pat reikšmių indigenis žodis vartojami pramaišiui, ir nepastebima, kad kurio nors iš jų vartojimas priklausytų nuo konteksto. Wolfgangas Hockas, tirdamas Mikalojaus Daukšos postilės leksiką, iškelia mintį, kad dubletai (vadinami ir lygiaverčiais žodžiais) nėra tik lietuvių kalbos, senųjų raštų ar apskritai verstų tekstų bruožas. Jis teigia, kad tokie sinonimai gali būti siejami su vadinamosios interpretacijos, parafrazės – vienos iš esminių Renesanso stiliaus figūrų – gausiu taikymu, jie yra pagrįsti verčiamo teksto suvokimu bei interpretacija ir turėtų būti suprantami plačiau (Hock 2012: 28–29). Vis dėlto reikia skirti sakinių sinonimiją nuo leksinės sinonimijos (Murphy 2003: 144). Šiame darbe dubletai laikomi ir leksikos, ir sinonimijos dalimi, nes jiems, kaip ir kitiems sinonimams, yra būdingas kintamumas (Vaskelienė 2013b: 208): dubletai gali sudaryti eiles, vienas iš narių gali išnykti, jei pasikeičia jo reikšmė. 1 Neturima omenyje senojo klodo skolinių, kurie yra vienintelis būdas įvardyti kokį nors daiktą, reiškinį ar ypatybę. Straipsniai / Articles 239 M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone Kyla ir dar vienas klausimas: prie kokių sinonimų priskirtini daugiareikšmiai žodžiai, pagal kelias reikšmes sinonimiški vienam žodžiui, o pagal kitas reikšmes – kitam? Tiriant polisemiją susiduriama ir su esminiu klausimu, kuri žodžio reikšmė yra pagrindinė. Nors kartais siūloma remtis dažnumo principu, t. y. tipine, pagrindine laikyti dažniausiai vartojamą reikšmę (Glynn 2014: 14), visos daugiareikšmio žodžio reikšmės sudėtinės dalys sudaro struktūrą, yra viena su kita susijusios diachroniniu ir sinchroniniu būdu (Jakaitienė 1988: 19– 20). L. Murphy apskritai siūlo terminą prasmių ryšys, nes paprastai sinonimai apima vieną ar kelias žodžių reikšmes, bet ne visas vienu metu (Murphy 2003: 143). PK vartojamų žodžių reikšmės pateikiamos pirmiausia atsižvelgiant į žodžių reikšmes šiame katekizme, atsiribojant nuo daugiareikšmio žodžio reikšmių visumos. Pavyzdžiui, užliecavoti, -avoja, -avojo, kaip galima spręsti iš kitų senųjų raštų ir Lietuvių kalbos žodyno elektroninio varianto (toliau – LKŽe), turi reikšmę ‘užtarti’, tačiau PK šis žodis vartojamas tik reikšme ‘pasiūlyti’, todėl sinonimų PK buvo ieškoma remiantis ja. Kai kurių PK fiksuojamų indigenių daugiareikšmių žodžių viena ar kelios reikšmės visiškai sutampa su slavizmo reikšmėmis, todėl tokio savakilmio ir svetimos kilmės žodžio ryšys niekuo nesiskiria nuo dubletų, nors vienos iš kelių reikšmių vartojimas gali priklausyti ir nuo konteksto, ir tai tokius žodžius priartina prie kontekstinių sinonimų. ABSOLIUTIEJI SINONIMAI (DUBLETAI) Anot J. Kruopo, 25 proc. visos PK leksikos sudaro skoliniai, kurie kartais dubliuoja lietuvišką leksiką, pavyzdžiui, statyti ir budavoti, mokytojas ir ministras, kerštas ir pamsta, privalėti ir musyti, sylvartas ir smūtkas (Kruopas 1998: 164). J. Kruopas teigia, kad „palyginus lietuvių kalbos mylėtojo ir puoselėtojo M. Daukšos Katekizmo leksiką su PK leksika, pastebimas didelis žingsnis atgal“ (Kruopas 1998: 165). PK kalba vietomis yra nesklandi, ir tai rodytų, kad daug remtasi vertimo šaltiniu – lenkų kalba. PK yra retesnių skolinių, kurių nėra kitur (pvz., hadnastis PK 13214), ir nors Konstantino Sirvydo raštuose taip pat nemažai tik jiems būdingų skolinių bei hibridų, M. Petkevičių Zigmas Zinkevičius vadina bažnytinio žargono kalbos pradininku (Zinkevičius 1988: 200). PK slavizmus ir jų sinonimus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją sudaro dubletai, t. y. absoliutieji sinonimai. Jie neturi reikšmės skiriamųjų komponentų. PK tokie sinonimai – ir slavizmas, ir savakilmis lietuvių kalbos žodis – dažniausiai turi tik vieną reikšmę arba slavizmo reikšmės visiškai sutampa su keliomis indigenio žodžio reikšmėmis: budavoti, -avoja, -avojo ‘statyti’ PK 647 / statyti, -o, -ė PK 6926; blūdas ‘paklydimas, kreivatikystė’ PK 13321 / klaidėjimas ‘klaida, erezija’ PK 732; cielas ‘sveikas; visas, ištisas’ PK 20519 / visas PK 6712; čertas ‘velnias’ ANŽELIKA SMETONIENĖ 240 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX PK 1920 / velnias PK 13511; čiastis ‘garbė, pagarba’ PK 1919 / garba PK 3513, garbė PK 382; čiastavoti, -avoja, -avojo ‘gerbti, šlovinti’ PK 58 / garbinti, -ina, -ino PK 10821; dyvas ‘nuostabus dalykas, keistenybė, stebuklas’ PK 12218 / stebuklas PK 1374; dūšia ‘dvasia, vėlė, siela’ PK 67 / dvasia PK 9919; griešyti, -ija, -ijo ‘nusikalsti, nusidėti’ PK 1472 / nusidėti, nusideda, nusidėjo PK 3521; hadina ‘valanda’ PK 16020 / valanda PK 25020; kocerystė ‘erezija’ PK 1342 / klaidėjimas ‘klaida, erezija’ PK 732; kožnas ‘kiekvienas’ PK 1821 / kiekvienas PK 4311; levas ‘liūtas’ PK 809 / liūtas PK 8010; liekorius ‘gydytojas’ PK 25117 / gydytojas PK 3127; loska ‘malonė’ PK 3822 / malonė PK 623; mečius ‘kardas, kalavijas’ PK 16011 / kalavijas PK 6012; mylista ‘malonė’ PK 496 / malonė PK 623; mūka ‘kančia’ PK 368 / kančia PK 673; pakara ‘nuolankumas, nusižeminimas’ PK 1152 / nužemimas ‘nuolankumas’ PK 1178; pakusa ‘pagunda’ PK 2024 / pagundymas PK 11826; pamačia ‘pagalba’ PK 23612 / pagalba PK 1757, pagalbė PK 915; pamsta ‘kerštas’ PK 2713 / kerštas PK 7415; patūroti, -oja, -ojo ‘pritarti’ PK 16413 / pritarti, -ia, -ė PK 698; pometis ‘atmintis’ PK 2471 / atmintis PK 9616; ponas ‘viešpats’ PK 910 / viešpats PK 883; ponavoti, -avoja, -avojo ‘viešpatauti, valdyti’ PK 23616 / viešpatauti, -auja, -avo PK 8517; valdyti, -o, -ė PK 23910; ponavonė ‘viešpatavimas’ PK 11323 / viešpatavimas PK 869; prajėvas ‘stebuklas’ PK 14914 / stebuklas PK 1374; pūstyti, -ija, -ijo ‘naikinti’ PK 7218 / naikinti, -ina, -ino PK 20822; ronyti, -ija, -ijo ‘žeisti’ PK 25122 / žeisti, žeidžia, žeidė PK 808; skorbas ‘turtas’ PK 4618 / turtas PK 6526; slūžyti, -ija, -ijo ‘tarnauti’ PK 189 / tarnauti, -auja, -avo PK 2275; stodas ‘kaimenė, banda’ PK 15326 / banda PK 7024; strochas ‘baimė, išgąstis’ PK 16018 / baimė PK 23214; svietas ‘pasaulis, žemė; visi žmonės’ PK 1514 / pasaulis PK 869; šeforius ‘prižiūrėtojas, globėjas, vadovas’ PK 2013 / priveizdėtojas PK 20614; toblyčia ‘lenta’ PK 62 / lenta PK 10517; viera ‘tikėjimas, tikyba’ PK 23 / tikėjimas PK 14113; zokanas ‘įstatymas’ PK 4314 / įstatymas PK 1917. Dubletai visiškai gali pakeisti vienas kitą sakinyje – sakinio prasmė nepakinta. Kaip pavyzdį galima pateikti kelis PK sakinius: Nes kadangi gi liga atlankiey / teykiſig gi Pone / liekoriau tikraſis / ißgidit […] PK 25117; Teikis but ligoniu giditoiu / ſilwartingu linkſmintoiu / ſuſpauſtu gialbetoiu […] PK 3127; Tęn pas vgni ſtowedams ſtroche buwo Petras […] PK 16018; […] ir wiſokios biauribes giwena baymey Diewa […] PK 23214; […] ʒmonems pißnomis tokias biauris / bat Pona ʒokane dukſis / dieną nakti dumodamas PK 4314; Idantigi mes tada tikray pagal iſtatima ßwenta Pona Chriſtuſa / tą krikßtimą daritumbim PK 1917. Sukeitus vietomis slaviškos kilmės ir indigenį žodžius, sakinio reikšmė nepakistų, bet neretai slavizmas pasirenkamas dažniau, o kartais, atvirkščiai, dažniau pasirenkamas savakilmis žodis arba abu žodžiai vartojami vienodu dažnumu. Vis dėlto PK matyti tendencija dažniau vartoti savakilmį sinonimų poros narį, o ne slavizmą ar slaviškos šaknies hibridą (žr. lentelę). Straipsniai / Articles 241 M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone Dažniau pasirenkamas slavizmas Dažniau pasirenkamas savakilmis žodis Slavizmas ir savakilmis žodis vartojami vienodu dažnumu blūdas 3 budavoti, -avoja, -avojo 1 kocerystė 1 klaidėjimas 1 statyti, -o, -ė 2 klaidėjimas 1 griešyti, -ija, -ijo 4 cielas 1levas 1 nusidėti, nusideda, nusidėjo 1visas 35 liūtas 1 kožnas 56 čertas 9liekorius 1 kiekvienas 13 velnias 19 gydytojas 1 mūka 7 čiastis 12 ponavonė 1 kančia 3 garba / garbė 55 / 16 viešpatavimas 1 pakara 6 čiastavoti, -avoja, -avojo 2stodas 1 nužemimas 1 garbinti, -ina, -ino 56 banda 1 pamsta 3 dyvas 1 kerštas 1stebuklas 2 pometis 2 dūšia 90 atmintis 1dvasia 97 ponas 567 hadina 3 viešpats 28 valanda 6 pūstyti, -ija, -ijo 3 loska 11 naikinti, -ina, -ino 1 malonė 37 slūžyti, -ija, -ijo 7 mečius 1 tarnauti, -auja, -avo 3 kalavijas 3 svietas 67 mylista 2 pasaulis 3 malonė 37 toblyčia 3pakusa 2 lenta 2pagundymas 6 viera 64 pamačia 1 tikėjimas 2 pagalba / pagalbė 1 / 7 patūroti, -oja, -ojo 1 pritarti, -ia, -ė 3 ponavoti, -avoja, -avojo 1 viešpatauti, -auja, -avo / valdyti, -o, -ė 1 / 9 prajėvas 1 stebuklas 2 ronyti, -ija, -ijo 2 žeisti, žeidžia, žeidė 3 skorbas 1 turtas 4 strochas 2 baimė 12 šeforius 1 priveizdėtojas 3 ANŽELIKA SMETONIENĖ 242 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Dažniau pasirenkamas slavizmas Dažniau pasirenkamas savakilmis žodis Slavizmas ir savakilmis žodis vartojami vienodu dažnumu zokanas 3 įstatymas 11 PK ABSOLIUTIEJI SINONIMAI (DUBLETAI) KITUOSE SENUOSIUOSE RAŠTUOSE PK vartojamus dubletus verta pirmiausia palyginti su M. Daukšos raštais – 1595 m. išleistu katekizmu (toliau – DK) ir 1599 m. išspausdinta postile (toliau – DP). Šie šaltiniai yra to paties laikotarpio, M. Petkevičiaus vartota leksika dažnai lyginama su M. Daukšos raštų leksika, todėl DK ir DP puikiai tinka siekiant išsiaiškinti, ar tuo metu apskritai vyravo polinkis vartoti tokius absoliučiuosius sinonimus. Kadangi M. Daukšos kūriniai yra du, o DP dar ir yra gerokai didesnės apimties šaltinis, galima lyginti tik žodžių vartojimo polinkius, o ne pavartojimų skaičių. Kai kurie žodžiai DP vartojami net šimtus kartų (pvz., visas, velnias, viešpatis), PK taip gausiai vartojamų sinonimų tėra vienas kitas. M. Daukša, palyginti su M. Petkevičiumi, dažniau rinkosi savakilmius lietuvių kalbos žodžius statyti, -o, -ė DP 43219, visas DK 397, DP 1541, velnias (velinas) DK 5312, DP 2325, garbė DK 4212, DP 389, garbinti, -ina, -ino DK 8021, DP 59742, dvasia DP 19522, nusidėti, nusideda, nusidėjo DK 12612, DP 22328, kiekvienas DK 9310, DP 10845, klaidėjimas DP 994, liūtas DP 7935, nužemimas (nužeminimas) DK 4912, DP 29051, kerštas DK 10717, DP 1422, viešpats (viešpatis) DK 416, DP 59444, viešpatauti, -auja, -avo DP 34113 / valdyti, -o, -ė DP 34814 / valdžioti, -ioja, -iojo DK 3111, DP 586, stebuklas DK 1619, DP 26425, naikinti, -ina, -ino DP 25522, žeisti, žeidžia, žeidė DP 61947, banda DP 34033, pasaulis DK 5312, DP 1447, tikėjimas DK 225, DP 26514, o ne jų dubletus budavoti, -avoja, -avojo DP 43633, cielas DP 487, čertas DP 43732, čėstis DP 32135, čėstavoti, -avoja, -avojo DK 25717, DP 3417, dūšia DP 15534, griešyti, -ija, -ijo DP 4779, kožnas DP 49739, blūdas DP 51812, levas DP 319, pakara DP 31628, pamsta DP 9413, ponas DP 89, ponavoti, -avoja, -avojo DP 57725, prajėvas DP 18033, pūstyti, -ija, -ijo DP 57229, ronyti, -ija, -ijo DP 32437, stodas DP 29040, svietas DP 48621, viera DP 2287. M. Daukšos raštuose yra tik keli sinonimai, kurių svetimos kilmės narys tame pačiame šaltinyje vartojamas daugiau kartų nei indigenis žodis: hadyna (adyna) DP 17319 (51 k.) / valanda DP 23426 (42 k.), liekorius DP 51439 (4 k.) / gydytojas DP 51434 (1 k.), zokanas DP 3148 (188 k.) / įstatymas DP 7552 (41 k.), dūšia DK 9720 (41 k.) / dvasia DK 265 (31 k.). O žodžių šeforius DP 30615 ir toblyčia DP 46113 sinonimai Straipsniai / Articles 243 M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone priveizdėtojas ir lenta, kuriuos vartojo M. Petkevičius, M. Daukšos raštuose apskritai nepavartoti. M. Daukšos raštuose 13 PK vartojamų sinonimų svetimos kilmės nario neturi. M. Daukša gausiai vartojo atminimas ‘atmintis; daiktas prisiminti ir t. t.’ DK 9910, DP 9522 (ne atmintis), baimė DK 514, DP 625, kalavijas DP 1831, kančia DP 17042, klaidėjimas DP 994, malonė DK 958, DP 25324, pagalba DK 13518, DP 8223, pagundymas DK 469, DP 9733, stebuklas DK 1619, DP 26425, tarnauti, -auja, -avo DK 8116, DP 54632, turtas DK 881, DP 34437, viešpatavimas DP 415, o ne PK vartotus jų dubletus pometis PK 2471, strochas PK 16018, mečius PK 16011, mūka PK 368, kocerystė PK 1342, loska PK 3822 ir mylista PK 496, pamačia PK 23612, pakusa PK 2024, dyvas PK 12218, slūžyti, -ija, -ijo PK 189, skorbas PK 4618, ponavonė PK 11323. Be to, nei DP, nei DK nėra slavizmo patūroti PK 16413, nėra ir jo indigenio sinonimo pritarti PK 698. M. Petkevičiaus pasirinkimas vartoti minėtų dubletų slavizmus dyvas, loska, mečius, mylista, mūka, pakusa, pamačia, pometis, ponavonė, skorbas, slūžyti, -ija, -ijo, strochas ir hibridą kocerystė, o ne savakilmius lietuvių kalbos žodžius, kurie vartojami M. Daukšos, atrodo keistas, nes ir kituose senuosiuose lietuvių kalbos šaltiniuose2 šie svetimos kilmės žodžiai nevartojami arba vartojami itin retai, palyginti su sinonimais indigeniais žodžiais: dyvas dar pavartotas BP I 57, KN SE 237, ChNT 286 (plg. stebuklas Mž 211, VlnE 121, BB 2Met 32, BP II 265, SD1 30, SD3 37, SG1 39, ChNT 4), pakusa – Q 33 (plg. pagundymas Mž 138, SP II 57), kocerystė – tik PK (plg. klaidėjimas MP 382, KN SE 261), pometis – SD1 118, Q 214 (plg. atmintis MP 70, SD1 118, SD3 283, KN G 67), ponavonė – KN G 98 (plg. viešpatavimas SD1 119, ChNT 3). Tai reikštų, kad nors M. Daukša buvo lietuvių kalbos puoselėtojas, pasirinkimas vartoti tokių dubletų kaip dyvas / stebuklas, pakusa / pagundymas, pometis / atmintis, ponavonė / viešpatavimas, kocerystė / klaidėjimas narius indigenius žodžius nebuvo vien tik jo sąmoningas apsisprendimas – tokie slavizmai nebuvo taip smarkiai paplitę. Remiantis PK versto teksto šaltiniu, parengtu lenkų kalba, ir jo vertimu į lietuvių kalbą, galima daryti išvadą, kad slavizmai pakusa, pometis, ponavonė (išskyrus dyvas) PK pavartoti atsižvelgiant į tekstą lenkų kalba: le. […] ieś nas tey nocy przeßłey pokuſy chytrey ßatanſkiey […] // lie. iuog ſią nakti pereiuſią / pakuſos welnio kitroio […] PK 2024; le. […] od carta y od pokus chroni […] // lie. […] nuog welnia ir pakuſu dengia […] PK 11213; le. […] aby ſobie na pamięc przywiodł wßytkiego ʒycia ſwego na tym swiecie […] // lie. […] id saw ant pomieties priweſtu wiſą giwenimą ſawa ant swieta […] PK 2471; le. A nie odwłacay daley tewgo Panowania […] // lie. O ne attolink tolaus ſawos ponawonios […] PK 11323. Hibridas kocerystė yra atsiradęs kiek laisviau verčiant tekstą, bet matyti, kad tekste lenkų 2 Kai kurių šaltinių santrumpos (BP, VlnE, Q, MP, C) imamos iš LKŽe. ANŽELIKA SMETONIENĖ 250 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX SG – Saliamonas Slavočinskis. Giesmes tikieimvy katholickam pridiarancias, 1646. Prieiga per internetą: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. SP – Punktai sakymų, I–II, par. F. Specht. Göttingen, 1929. WP – Wolfenbüttelio postilė, 1573. Prieiga per internetą: http://www.lki.lt/seniejirastai/ db.php. LITERATŪRA Chafe Wallace 1971: Directionality and paraphrase. – Language 47, 1–25. Glynn Dylan 2014: Polysemy and synonymy: Cognitive theory and Corpus method. – Corpus methods for semantics. Quantitative studies in polysemy and synonymy, 7–39. Harris Roy 1973: Synonymy and linguistic analysis. Oxford: Blackwell. Hock Wolfgang 2012: Untersuchungen zu Daukšas Postille – I. Doppelungen. – Archivum Lithuanicum 14, 9–98. Jackson Howard, Etienne Ze Amvela 2001: Words. Meaning and vocabulary: An introduction to modern english lexicology. London, New York: Continuum. Jakaitienė Evalda 1988: Leksinė semantika. Vilnius: Mokslas. Jakaitienė Evalda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universitetas. Kruopas Jonas 1970: 1598 m. Merkelio Petkevičiaus katekizmo leksika. – Lietuvių kalbotyros klausimai 12, 83–154. Kruopas Jonas 1998: Rinktiniai raštai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Kuźmina Dariusz 2002: Katekizmy w Rzeczypospolitej XVI i początku XVII wieku. Warszawa. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. Maskuliūnas Bronius 2000: Savybiniai įvardžiai Merkelio Petkevičiaus „Katekizme“. – Baltu filoloģija 18, 113–120. Meller Katarzyna 1984: O pieśniowej twórczości Jakuba Lubelczyka. – Pamiętnik Literacki 75(4), 151–175. Miliūnaitė Rita 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Straipsniai / Articles 251 M. Petkevičiaus katekizmo (1598) absoliutieji sinonimai kitų XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštų fone Murphy Lynne 2003: Semantic relations and the lexicon. Cambridge: Cambridge University Press. Niedźwiedź Jakub 2008: Jan Kochanowski, poeta Litewski. – Acta historica universitatis Klaipedensis 16, 179–187. Palionis Jonas 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a. Vilnius: Mintis. Pikčilingis Juozas 1969: Leksinė ir gramatinė sinonimika. Kaunas: Šviesa. Pikčilingis Juozas 1988: Sinonimika. Kalbos figūros. Kaunas: Šviesa. Pociūtė Dainora 2000: Prigimties pančiai ar įstatymų laisvė: kai kurie Mikalojaus Daukšos Postilės „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“ aspektai protestantų minties kontekste. – Literatūra 38(1), 23–31. Pociūtė-Abukevičienė Dainora 2005: Psalmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giesmynuose. XVI a.: nuo Nesvyžiaus katekizmo iki lietuviškųjų Merkelio Petkevičiaus vertimų. – Literatūra 47(1), 29–43. Vaskelienė Jolanta 1999: Darybiniai veiksmažodžių abstraktų sinonimai. – Linguistica Lettica 4, 110–143. Vaskelienė Jolanta 2000: Darybiniai sinonimai. Šiauliai. Vaskelienė Jolanta 2004: Darybinių sinonimų funkcionavimas tekstuose. – Filologija 9, 47–54. Vaskelienė Jolanta 2013a: Daiktavardžio kvapas ir būdvardžio kvapus, -i sinonimai. – Acta humanitarica universitatis Saulensis 17, 103–113. Vaskelienė Jolanta 2013b: Darybinių sinonimų, darybinių variantų ir paronimų panašumai bei skirtumai. – Žmogus ir žodis 15(1), 206–214. Vaskelienė Jolanta, Kučinskienė Ramunė 2012: Dabartinės lietuvių kalbos būdvardžių darybiniai sinonimai. – Žmogus ir žodis 14(1), 153–161. Zinkevičius Zigmas 1970: M. Petkevičiaus katekizmo (1598 m.) tarmė. – Baltistica 6(2), 227–243. Zinkevičius Zigmas 1988: Senųjų raštų kalba. Vilnius: Mokslas. Župerka Kazimieras 1978: Praktinė stilistika (sinonimai). Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė taryba. Župerka Kazimieras 2012: Stilistika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Апресян Юрий Дереникович 1974: Лексическая семантика: синонимические средства языка. Москва: Наука. ANŽELIKA SMETONIENĖ 252 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Absolute Synonyms in the Catechism of Petkevičius in the Context of Other Lithuanian Writings of the 16th–17th Centuries SUMMARY The Catechism of Merkelis Petkevičius (CP) was published three years after the publication of the Catechism by Mikalojus Daukša. Though the CP is the first Lithuanian book of the Reformers in the Grand Duchy of Lithuania, it has so far received little attention from scholars. The Catechism has been discussed mainly in the general context of Lithuanian writings of the 16th–17th centuries, and scholars have most frequently focused on the translations of psalms in the Catechism of Petkevičius from the Polish language. The grammatical, lexical and phonetic features of the language in the CP have been analysed in several articles only. This article focuses on absolute synonyms (doublets) as a segment of lexis in the Catechism of Petkevičius, where one element is of Slavic origin or a hybrid with a Slavic stem and the other element is an indigenous word. The goal of the article is to identify whether the absolute synonyms found in the CP were typical of the lexis in the 16th–17thcenturies and what could have determined the use of rarer doublets found in the CP only. In pursuit of this goal, all the pairs of systemic synonyms were selected from the Catechism of Petkevičius and absolute synonyms were singled out afterwards. The Lithuanian text of the Catechism was compared to the Polish source of translation to reveal the influence of the original text on the translation into the Lithuanian language. Though the absolute synonyms from this Catechism are most frequently found in other Lithuanian writings of the 16th–17th centuries, this Catechism is regarded differently in some cases, because rarer synonyms, which are not attested in other sources, can be found in it. The reasons for the choice of such lexis by Petkevičius are not always clear, because in some cases the text in Polish did not seem to have any influence on this. Įteikta 2018 spalio 18 d. ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva anzelika.smet[email protected]