Pokario Lietuvos partizanas publicistiniame diskurse

S aipsniai / A icles 177 AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: seman ika, leksikologija, dialek ologija. POKARIO LIETUVOS PARTIZANAS PUBLICISTINIAME DISKURSE Pa ašiau apie pa izanus i is aikš au jausdamas, kad nepasakiau kažko i in s a baus, gal ne s a biausio. (Romualdas Ozolas. 2002-ieji. Lie u a: poli inis me ų po e as, p. 120) The Pa isan o Pos wa Li huania in he Discou se o Opinion Jou nalism I w o e abou he pa isans, and I keep walking a ound wi h a eeling ha he e is some hing eally impo an , pe haps e en he mos impo an , ha I didn’ say. (Romualdas Ozolas. 2002-ieji. Lie u a: poli inis me ų po e as, p. 120) ANOTACIJA Šio y imo objek as – iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno publicis ikos eks ų a ink- i apie 7500 sakinių, ku iuose kalbama apie poka io Lie u os pa izanus. Taikan Liublino e noling is ikos mokyklos koncep ų analizės me odus, siekiama išsiaiškin i, kaip publicis- iniame disku se koncep ualizuojamas i ka ego izuojamas Lie u os pa izanas, kokia jo kogni y inė apib ėž is. A likus medžiagos seman inę analizę išaiškėjo, kad pa izano apa- ybė eks yne ne ienaly ė. Publicis iniame disku se pa izanas su okiamas ejopai: 1) kaip konk e us, aiškiai į a dy as asmuo; 2) kaip abs ak i, neiden i ikuo a igū a; 3) kaip ne ik a, su alsi ikuo a apa ybė. ESMINIAI ŽODŽIAI: kogni y inė e noling is ika, seman ika, poka io pa izano są oka, kogni y inė apib ėž is. AURELIJA GRITĖNIENĖ 178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX ANNOTATION The a icle ocuses on app oxima ely 7,500 sen ences on pos wa Li huanian pa isans selec ed om he ex s o opinion jou nalism s o ed in he Co pus o Con empo a y Li hua- nian Language. Following he me hodology o concep ual analysis elabo a ed by he Lublin e hnolinguis ic school, he a icle a emp s o ind ou how he Li huanian pa isan is con- cep ualised and ca ego ised in he discou se o opinion jou nalism and wha i s cogni i e de ini ion is. The seman ic analysis o he da a made i clea ha he iden i y o he pa i- san e lec ed in he co pus is no uni o m. The pe cep ion o he pa isan in he discou se o opinion jou nalism is h ee- old: 1) as a pa icula , explici ly speci ied pe son; 2) as an abs ac , uniden i ied igu e; 3) as an un eal, alsi ied iden i y. KEYWORDS: cogni i e e hnolinguis ics, seman ics, concep o pos wa pa isan, cogni i e de ini ion. ĮVADAS Didžiojo Lie u ių kalbos žodyno elek oniniame a ian e ( oliau – LKŽe) pa - izanas apib ėžiamas aip: „ ie os gy en ojų ginkluo ų sa ano iškų bū ių, ei- kiančių p iešo užnuga yje, daly is“. Panaši šio žodžio apib ėž is pa eikiama i Daba inės lie u ių kalbos žodyne. Jame daik a a dis pa izanas apib ėžiamas pa- našiai kaip LKŽe, ik papildomai pasakoma, kad pa izanų bū iai gali ko o i ne ik p iešo užnuga yje, be i „p ieš als ybės aldžią“. Bend inės lie u ių kalbos žodyne pa izano apib ėž is konk e esnė: čia aiškiai nu odoma, kad pa izanai eikia „p ieš okupan us“1. Šiame s aipsnyje analizuojama ne apibend in a pa - izano są oka, ku i iksuo a leksikog a iniuose šal iniuose, o labai konk e i ie- os i laiko apib ėž a igū a – poka io Lie u os pa izanas, . y. 1944–1953 m. Lie u oje ykusios pa izaninės ko os p ieš So ie ų Sąjungos aldžią daly is. Is o ikai eigia, kad ginkluo ame poka io pasip iešinime „ak y iai daly a o a ba jį ak y iai ėmė apie 100 ūks . žmonių, a ba apie 4 p oc. isų lie u ių“; šis e- zis encinis sąjūdis bu o 10–15 ka ų in ensy esnis negu La ijoje i 30–60 ka - ų – negu Es ijoje (Anušauskas 2004: 241, 252; Kuody ė, T ace skis 2013: 34)2. Be eik dešim me į ukęs an iso ie inis pasip iešinimas y a ienas iš didžiausių i ilgiausių pa izaninių ka ų XX a. Eu opoje (Kuody ė, T ace skis 2013: 4). 1 Bend inės lie u ių kalbos žodyno P aidė da iki galo nesu edaguo a. Apib ėž is im a iš žodyno ank aščio. Teks yno pa yzdžiai odo, kad daba šio žodžio eikšmė plečiasi, pa izanas a oja- mas nauja kono uo a eikšme. 2 Poka io Lie u oje ykusio pa izaninio judėjimo mas ą odo i okios eks yno ilius acijos: Mask- os s a y iniams kiek ienas lie u is asocija osi su pa izanais i Ka alikų Bažnyčios K onika. S aipsniai / A icles 179 Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se 1944–1953 m. Lie u oje pa izanų g e ose pabu ojo ne mažiau kaip 50 ūks . žmonių (Gaškai ė, Kuody ė, Kašė a, Ule ičius 1996: 366). Taigi, agiška po- ka io pa izaninė ko a palie ė daugelio lie u ių gy enimus. Šio s aipsnio iks- las – pasi elkus XX a. pabaigos publicis inį disku są3 išanalizuo i, kokie pa i- zano koncep o4 požymiai y a p o o ipiniai5 i kokia y a pa izano kogni y inė apib ėž is6. Toks kogni y inis y imas šiandienos kon eks e y a ak ualus: 2018 m. Seimas paskelbė Adol o Ramanausko-Vanago me ais, spaudoje is iškyla į ai ių disku- sijų dėl pa izanų eiklos e inimo7. Taigi, s aipsnyje keliamas konk e us už- da inys: i i, kaip dešim me į ukusio ginkluo o pasip iešinimo daly is – po- ka io pa izanas – kolek y inės sąmonės su okiamas šiandienos publicis iniame disku se, kiek šios są okos o ma imąsi lemia is o inis, poli inis, ideologinis kon eks as. S aipsnyje į šį i ki us klausimus bus a sakoma emian is Daba i- nės lie u ių kalbos eks yno ( oliau – DLKT) medžiaga, nes eks ynas „a spindi gy enimą, o gy enimas y a nuola inė kai a, ku i u i bū i eisingai, objek y iai i nedogma iškai a spindė a i ap ašy a“ (Če mák 2000: 296). Bū en eks ynų analizė seman ikai eikia objek y ių empi inių duomenų apie „ap ik us seman- inius ypa umus i dėsningumus“ (Ma cinke ičienė 2000: 49); eks ynai „apima dešim imis i šim ais skaičiuojamus milijonus au en iškai pa a o ų žodžių. Tai nė a specialiai sugal o i pa yzdžiai, o gy as kalbos a ojimas, odėl seman i- kos p asme eks ynas y a ypač e ingas leksikos y imo šal inis“ (Macijauskai ė 2000: 121). Kogni y inė ling is ika is dažniau g ęžiasi į eks ynus kaip į ieną iš šal inių žodžių eikšmių ski umams nus a y i (G ies 2006: 60), nes adiciniai žodynai ne e ai a pindi edak o ių ideologiją (Williams 2013: 18). A likus išplės inę publicis ikos eks ų paiešką, eks yne as a 7990 pa yz- džių, ku iuose pa a o a leksema pa izanas. Daugiau nei 400 sakinių kalbama 3 Disku sas čia sup an amas plačiąja p asme, kaip kalba, kalbėjimas su am ik omis sa ybėmis (dau- giau apie plačiąją i siau ąją disku so samp a ą ž . Ma cinke ičienė 2008: 15). 4 Koncep as čia su okiamas kaip mąs ymo iene as, isa in o macija apie ką no s, esan i žmonių, kalbančių am ik a kalba, sąmonėje. Plačiau apie koncep o e miną ž .: Чернейко, Cho Son Te 2001: 51; Papau ėly ė 2003: 25; Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 15–17; Guda ičius 2011: 109–117. 5 P o o ipas – būdingiausias ka ego ijos na ys, pagal ku į a pažįs ama pa i ka ego ija. Plačiau apie p o o ipo są oką ž .: Gee ae s 2006: 327–355; Guda ičius 2009: 59–61; Jakai ienė 2010: 58–60; Unge e , Schmid 2006: 10. 6 Kogni y inė apib ėž is pag įs a kasdieniu, asmeniniu pasaulio pažinimu i pa y imu; ja pa odoma, kokių asociacijų kyla kalbė ojo sąmonėje am ik oje kalbinėje si uacijoje (Ba miski 2007: 44; Guda ičius 2009: 70–72; Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 30). 7 Plg. ašy ojos Rū os Vanagai ės pasaky ą nuomonę apie pa izanų adą A. Ramanauską-Vanagą, diskusijas dėl pa izanų bunke į p imenančio paminklo Lukiškių aikš ėje i k . AURELIJA GRITĖNIENĖ 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX ne apie poka io Lie u os pa izanus. 1942–1944 m. Lie u oje eikė audonieji (ki aip a ybiniai, so ie iniai, bolše ikų) pa izanai8. Be šių, Kauno Vy au o Di- džiojo uni e si e o suda y ame eks yne minimi i į ai ių ki ų šalių bei au ų pa izanai: a ganų, ai ių, albanų, čečėnų, g uzinų, jugosla ų, ku dų, lenkų, pa- les iniečių, umunų, adžikų, amilų i k . Tokie sakiniai iš bend os im ies paša- linami. Taigi, s aipsnyje analizuojama apie 7500 sakinių, ku iuose kalbama ik apie poka io Lie u os pa izanus9. Lie u os pa izanus nuo ki ų a ski i padeda ne ik kon eks as, be i am ik- i o malūs požymiai. E d inę ( ie os) p iklausomybę žymi ipiškas a ibu inis junginys Lie u os (lie u ių) pa izanas, p z.: Apylinkėje pasi odė ginkluo i lie u ių pa izanai. Va gu a Lie u os pa izanai ieškojo įk ėpimo sa o pikčiausių p iešų eikloje. P iklausymą apib ėž am laikui žymi a ibu inis junginys poka io pa izanas, p z.: Į sąjungą p iimam ik poka io pa izanus, ezis en us i uos sa ano ius, ku ie jais apo iki konk ečios da os – iki 1991 me ų pučo. Ka ais laiko i e d ės p iklausomybė eksplikuojama iename sakinyje, p z.: Jo ė as, ais ininkas, gydė, a s ė, ope a o iek usų belais ius okiečių okupa- cijos me ais, iek lie u ių pa izanus pi maisiais poka io me ais. S aipsnyje nag inėjamas ik y iškosios giminės daik a a dis pa izanas, a liekama jo seman inė analizė. Teks yno duomenys odo, kad leksema pa iza- nė y a daug e esnė10, nes mo e ys poka iu pa izanams y ams dažniausiai al- kino kaip yšininkės. Tą ilius uoja i publicis ikos sakiniai, p z.: Pa izanai engė p iim i į ak y ių ko o ojų g e as mo e is. Leksema pa izanas u i kele ą sinonimų. LKŽe iksuo i šie: menkinamąją eikšmę u in is bandi as11, yšį su mišku ženklinan ys miškinis, žaliukas, eiklos 8 Teks ynas aip pa liudija, kad pa izanų Lie u oje bū a į ai ių ūšių, p z.: Adu iškyje negausu is o ijos pėdsakų: ga si į ai ių ūšių pa izanus slėpusi An anų gi ia, seniūnijos lėšomis es au uo a 1863 m. sukilėliams s a y a koplyčia, ienas piliakalnis. 9 Plg. kaip pačiame eks yne „apib ėžiamas“ poka io Lie u os pa izanas: Mes pa izanais adiname ne egulia ios ka iuomenės ko o ojus už Lie u os lais ę; bolše ikai pa izanais adina desan ininkus, a siųs us į Lie u ą ko o i su okiečiais. 10 Teks yne a likus paiešką su mo e iškosios giminės daik a a džiu pa izanė as as ik 71 sakinys. 11 Taip pa izanus dažniausiai adino jiems p iešiškai nusi eikusi so ie inė p opaganda, no ėdama sumenkin i pa izaninį judėjimą i jo daly ius, ačiau pa izano kaip bandi o į aizdis kai ku ių lie u ių pasąmonėje da gy as iki šių dienų. S aipsniai / A icles 181 Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se laiko semą u in is nak inis12. Teks yne dažniausiai g e a leksemos pa izanas pasi aikė sinonimas bandi as, kiek ečiau – miškinis, žaliasis, žaliukas, miško b olis, p z.: Poka io pa izanus so ie inė aldžia adino bandi ais, ezis encinę ko ą – bandi izmu. Tada ne žodžio „pa izanai“ nebu o. Žmonės adino juos miškiniais, žaliukais. DLKT pa eikiama nemažai pa izano kon eks inių sinonimų13: b olis, disiden- as, dzūkas, lais ės ko o ojas, pog indininkas, lais ės ko ų daly is, lais ės gynėjas, miškų ka ys, ezis en as, buožės sūnelis, e o is as i pan. P z.: Dzūkas poka y bu o kone pa izano sinonimas, be ši a ka o ais a, ais a mi - čiai i samanoms išlieka g e a poe inės ais os, jėga, mi is i š elnumas kaip nieku ki u dzūkuose eina g e a. Žemaičio siūlymu nuo 1951 m. pa izanai ėmė adin is b oliais. Miškų ka iai i pog indininkai – Lie u os pa izanai, ko oję p ieš audonąjį a- šizmą, šio įs a ymo isai igno uojami, aigi skaudi p aei is naudojama skaldymui. Rezis encijos oponen ai pa izanus dažnai mėgs a adin i buožių sūneliais, o jiems p ijaučiančius - da bo žmonių išnaudo ojais. Kaip adin ų šiandien Lie u os pa izanus, a nesuš elnin ų są okos „bandi as“ į a p au inę - „ e o is as“? Šio žodžio kon eks iniu an onimu14 pap as ai eina idėjiškai i poli iškai pa - izano koncep ui p iešinga s ibo15 (da adin o is eboku, sk ebu, liaudies gynėju i k .) są oka. Ka ais pa izano kon eks iniais an onimais gali bū i i ki os lek- semos: kagėbis as, komunis as, p z.: O pa izanus i s ibus s a y i ienon g e on šiandien y a ka as o iška. Tik as absu das, kai uo pačiu medaliu apdo anojamas ezis en as a pa izanas, ko ojęs už Lie u os lais ę, i kagėbis as, smaugęs ą lais ę. 12 G ožinėje li e a ū oje iksuo a da daugiau pa izano kon eks inių sinonimų: pa yzdžiui, Jus ino Sajausko minia iū ų omane „Neužmi š ami Su alkijos a dai“ (2014) pa izanai da adinami gi iniais (p. 72 i k .), miško y ais (p. 52 i k .), miško b oliais (p. 66) i k . 13 Kon eks iniais sinonimais adinami žodžiai, ku ių sinoniminiai yšiai y a laikini, . y. jie sinoni- mais ampa ik am ik ame kon eks e (Pikčilingis 1975: 209–210; Jakai ienė 2010: 130). 14 Žodžiai, ku ių an oniminiai yšiai y a laikini, . y. an onimais jie ampa ik am ik ame išliame kon eks e, adinami kon eks iniais an onimais (Pikčilingis 1975: 228–229; Jakai ienė 2010: 138). 15 S ibas (plg. us. истребитель) – ci ilinių ginkluo ų suka in ų so ie ų aldžios bū ių, 1944– 1954 m. Lie u oje padėjusių okupan ams ykdy i ep esijas, na ys. Poka io Lie u oje su pa iza- nais ko ojo d i idaus eikalų liaudies komisa ia o (NKVD) di izijos, keli pasienio ka iuomenės pulkai, apie 7 ūks . adinamųjų is ebi elių i an a iek so ie inių pa inių ak y is ų. 1952 m. ienam pa izanui eko 30 SSRS als ybės saugumo minis e ijos (MGB) ka ei ių i s ibų (S a - kauskas 2001: 77; Vėliū ė 2009: 7). AURELIJA GRITĖNIENĖ 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Šiame s aipsnyje pa izano sinonimai i an onimai plačiau neanalizuojami i į bend ą pa yzdžių im į neį auk i. S aipsnyje, aikan Liublino e noling is i- kos mokyklos koncep ų analizės me odus, siekiama išsiaiškin i, kaip publicis- iniame disku se koncep ualizuojamas i ka ego izuojamas Lie u os pa izanas, kokia jo kogni y inė apib ėž is. Kogni y inės e noling is ikos y ėjai į kalbą ž elgia kaip į kul ū os sudė inę dalį. Jų ikslas – pa ody i, kas y a sužadinama kalbančiojo sąmonėje, kai žmogus iš a ia a ba išgi s a žodį am ik ame kon- eks e (Sme ona 2018: 179). Kogni y inės apib ėž ies pa eikiamas u inys y a pažin inio pobūdžio; ja siekiama išsiaiškin i, kaip kalban ieji sup an a daik ą, kaip ka ego izuojami o daik o požymiai i e inimai. Ši apib ėž is a spindi i- sus eikšmės požymius – cen inius i pe i e inius, deno acinius i kono acinius. G iež ai laikan is nusis a y os me odologijos, koncep o analizė u ė ų bū i a lik- a emian is ijų ipų duomenimis: kalbos sis ema, anke omis i eks ais (pla- čiau apie kogni y inės e noling is ikos me odologiją ž . Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 29–35). Šiame s aipsnyje, kaip jau saky a, plačiau analizuo- jami ik šiuolaikinių publicis ikos eks ų duomenys. Taigi s a bu pab ėž i, kad čia pa eik a pa izano kogni y inė apib ėž is nė a absoliu i i baig inė, ji o - muluojama a likus ik ienos ūšies eks ų analizę. A ei yje, iš y us sis eminius, g ožinių eks ų i anke ų duomenis, šią apib ėž į eikė ų papildy i. Išsamiai poka io pa izanų eiklą is o ikai ėmė y inė i p asidėjus a gimimui i a ga us lais ę16. Be eik pe 30 lais ės me ų šia ema pa ašy a daugybė knygų, s aipsnių, išleis a pa izanų p isiminimų, nuo aukų albumų, dainų inkinių i pan. Ypač daug i išsamiai šia ema ašo A ydas Anušauskas, Nijolė Gaškai ė, Dalia Kuody ė, Algis Kašė a, Boni acas Ule ičius, Rū a Gab ielė Vėliū ė i ki i y ėjai iš Lie u os gy en ojų genocido i ezis encijos y imo cen o17. Šia ema apgin a kele as is o ijos k yp ies dise acijų: Mindaugas Pocius (2005) y ė pa - izaninį pasip iešinimą Lie u oje i ko ą su kolabo a imu kal in ais gy en ojais; Mingailės Ju ku ės (2016) y imo ema bu o Lie u os pa izanų ka o a min is ( emian is so ie iniais, ie iniais i išei ijos pasakojimais); Ais ė Pe auskienė (2017) ap ašė pa izaninio ka o ie as, jų įamžinimą i įpa eldinimą nep iklau- somoje Lie u oje. Pa izaniniu ka u i jo daly iais domisi i li e a ū ologai bei an opologai. Poka io pa izano aizdinį lie u ių g ožinėje li e a ū oje (p ozo- je, dainose i eilė aščiuose) ap ašė an opologas Romas Vaš okas (1966). Kaip šiuolaikiniuose lie u ių au o ių omanuose aizduojami Lie u os pa izanai i 16 Išei ijoje apie pa izaninį judėjimą poka io Lie u oje im a ašy i daug anksčiau, ž . Oklahomos uni e si e o p o eso iaus, poli ologo Vy au o S anley Va džio (1969), publicis o Kazimie o Vidi- ko (1962), is o ikų Kęs učio G iniaus (1990), Romualdo Misiūno, Reino Taagepe os (1992) i k . da bus. 17 Išsamią me iką ž . šio s aipsnio pabaigoje, li e a ū os są aše. S aipsniai / A icles 183 Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se pa izaninis ka as, kaip juose ak ualizuojama kolek y inės a min ies koncepcija i kaip in e p e uojama is o ija, nag inėjo Ne ijus B azauskas (2015). Kogni y- iniu aspek u pa izano igū a iki šiol ne i a. Vilniaus uni e s i e o kalbininkai, emdamiesi Je zio Ba miskio su o muluo ais kogni y inės e noling is ikos p incipais, y a iš y ę nemažai koncep ų: UGNIES, VANDENS, NAMŲ, ŠEI- MOS, DARBO, EUROPOS, LAISVĖS, GARBĖS i k .; a ei yje planuojama iš- i i SVEIKATOS, TEISINGUMO, TĖVYNĖS, SIELOS i k . koncep us (pla- čiau ž . Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 15–16). Apie pa izano aizdą lie u ių kalboje iki šiol nė a ašy a, aigi su o muluo i PARTIZANO koncep ą emian is publicis ikos eks ų analize y a p asminga. No s aki aizdu, kad kal- boje ik asis pasaulis niekada nebus iki galo „iš eikš as“, „a spindė as“, „pasa- ky as“, ji niekada pasaulio apačiai ne ep ezen uos, ačiau, ki a e us, kalboje galima ikė is būsian apie pasaulį o, ko jame niekada nebu o, nė a i nebus (Ozolas 2003: 91). Toks seman inis y imas šiandienos kon eks e y a ak ualus; i ian medžiagą bu o s engiamasi kiek galima labiau eng i išanks inių nuos- a ų a isuomenėje susi o ma usių s e eo ipų, iesiog žiū ė a, koks koncep as susida o seman iškai analizuojan pa ienius pa yzdžius, o ėliau juos siejan į isumą i einan p ie pla esnio apibend inimo. A ei yje, kaip jau minė a, pa i- zano kogni y inę apib ėž į bū ų galima papildy i iš y us žodynų, g ožinių eks- ų i anke ų duomenis. 1. PARTIZANO TAPATYBĖ: KONKRETI ASMENYBĖ DLKT ilius acijos odo, kad pa izano są oka lie u io sąmonėje nė a iena- ly ė. Mūsų kolek y inėje a min yje pa izanas pap as ai siejamas a ba su konk- ečiu, aiškiai į a dy u asmeniu, a ba su abs akčia, neiden i ikuo a igū a. 1.1. Konk ečios asmenybės į a dijimas Konk ečią asmenybę nu odančios ilius acijos seman inės in o macijos as- pek u ski inos į kele ą g upių. 1) Ilius acijos, ku iose pa izanas į a dijamas imis asmen a džiais: nu o- domas jo a das, pa a dė i slapy a dis. Slapy a dis – p i alomas pa izano a ibu as, p z.: AURELIJA GRITĖNIENĖ 184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Kiek ienas pa izanas, s odamas į bū į, u ėjo p iim i p iesaiką, pasi ink i slapy a dį18. Slapy a dis dažniausiai ašomas po b ūkšnelio, po nesu umpin o a do i pa a dės, p z.: 1946 m. liepos 6 Py agių miške žu o Jung inės Kęs učio apyga dos pa izanas Al onsas Jokubauskas-Šu a. Pasi aiko a ejų, kai slapy a dis ašomas kabu ėse po nesu umpin o a do i pa a dės, p z.: Pasakoja bu ęs „T imi o“ bū io pa izanas Vincas G inkus „Ka iūnas“, šiuo me u gy enan is Vilniuje. Teks yne slapy a dis ka ais ašomas po nesu umpin o a do i pa a dės, po b ūkšnelio i kabu ėse, p z.: Pa izanas Vy au as Čekai is-„Mėnulis“, ka u jis bu o i NKVD agen as „Rel- sas“, niekada nep iklausė „Vy enio“ bū iui, be apie šio bū io egzis a imą žinojo. Re esni a ejai, kai slapy a dis ašomas po nesu umpin o a do i pa a dės skliaus uose a ba kabu ėse i skliaus uose, p z.: I ą dieną 4 pa izanai Tomas Kond a as (B iedis), Adol as Bilinskas (Ju gi- nas), Na ickas (Ka das) i Š alkus (Še nas) bu o užėję pas Plu ule ičius. Pa izano Pe o G ilausko („Gi iečio“) a siminimus už ašė g . An anas Šimėnas. Re ais a ejais pi ma nu odomas slapy a dis, o po jo ik asis nesu umpin as a das i pa a dė, p z.: Žu o pa izanas Jaunu is-Jonas Ku as. 2) Teks yne as a keli šim ai ilius acijų, ku iose pa izanas į adijamas d iem asmen a džiais: nesu umpin u (daug ečiau su umpin u) a du i pa a de, p z.: Pa izanas iš mūsų kaimo Kazys Ve šulis i gi žu o. Pa izanas K. G e gždys bandė p ia ė i p ie a o, išleis i a klius, be jį iška nušo ė. 3) Nemažai ilius acijų, ku iose andame ik pa izano pa a dę, p z.: Jazakėnas bu o d ąsus i na sus pa izanas. 1953 m. pa izanas Palubeckas a edė p ie jo bunke io čekis us. 4) Ras a kele as sakinių, ku iuose pa eikiamas ik pa izano a das19, p z.: Rogėse ik ienas pa izanas Paulius. 18 Kaip jau minė a, y imui isa empi inė medžiaga ink a iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno, odėl p ie kiek ieno pa yzdžio konk e i me ika a ski ai nenu odoma. 19 Kaip žinoma, įp as as asmens a das poka io me u galėjo bū i a ojamas i kaip slapy a dis. Ko- kią unkciją asmen a dis a lieka šiuose sakiniuose (žymi a dą a slapy a dį), sunku pasaky i. Tam išsiaiškin i eikė ų pla esnio kon eks o, ien 300 ženklų eks yno ko kondanso neuž enka. S aipsniai / A icles 185 Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se Balys Bislys, slapy a dis – Lokys, Jonas i Augus as Medikiai, slapy a džiai – Aidas i Tūzas, žu o i pa izanas, adinamas Juozu nuo Južin ų, ku io pa a dės nepa yko išaiškin i. 5) Daugybėje ilius acijų minimas ik pa izano slapy a dis. Kaip jau minė a, ai p i alomas pa izano a ibu as, p z.: Vienas pa izanas, ku io slapy a dis Tankis as, žu o. Pasi aikė kele as a ejų, kai slapy a dis ašomas kabu ėse, p z.: Ten pa pa ašy a, kad ope acijai ado a o „Jungas“, iš g e imo Pačiudiškių kai- mo kilęs pa izanas. Ap a us konk e aus asmens į a dijimą, galima pe ei i p ie ipiškų pa izano koncep o požymių analizės. A ink i DLKT pa yzdžiai odo, kad apibūdinan Lie u os poka io pa izaną bū ina kalbė i apie: jo kilmės ie ą i laiką, p iklau- symą giminei, šeimai, egionui, ka iniam e i o iniam iene ui, užimamas pa- eigas, socialinį s a usą, būdo ( ečiau – išo ės) sa ybes, ko os i žū ies laiką bei ie ą, pa izana imo eiklą (i jos e inimą), yšį su aplinka i a imaisiais, mi - į, amžinojo poilsio ie ą, yšį su daba imi. 1.2. Gimimo ie a i laikas Pa izano apa ybė kaip dėlionė susideda iš daugelio de alių. Teks yne ik- suo a kele as sakinių apie pa izano kilmės ie ą. Ka ais nu odomas gim asis kaimas, p z.: Pa izanas G ozdas-Lapelis Lapelis kilęs iš Žibučių kaimo. Kai ku iais a ejais nu odoma pa izano p iklausymas kaimui, alsčiui i pan., be ne isada aišku, a ai gim oji ie a, a joje gy en a, a ik kau asi, p z.: Poka is, ėmimai, ga sus Juodsodės pa izanas Di meikis, ku io žu usio niekas nema ė. Mūšyje žu o S asys Ju ke ičius i ienas pa izanas nuo T oškūnų. Publicis ikos eks uose kalbama apie iš ik ųjų gy enusius (a da gy us) pa izanus, odėl ne e ai ame pačiame sakinyje pa eikiama nemažai konk ečių biog a ijos ak ų. Dažnai g e a gimimo ie os nu odoma i iksli gimimo da- a, p z.: Pa izanas Pe as Kemeklis gimė 1923 m. Ša kių k., Jūžin ų lsč., Rokiškio apsk. Pasakoja An anas Žibu is (g. 1937 m. Ma iniškių k., Taujėnų alsčiuje). G e a gimimo da os ame pačiame sakinyje pa eikiama i ki okių išsamių asmeninių duomenų (pa izana imo ukmė, ei os pa eigos, žū ies ie a, da a, aplinkybės i pan.), p z.: Pane ėžio senamiesčio kapinėse ieško a pa izano An ano Ba ausko-Vėja aikio (1913–1945), žu usio aduojan J. Kučą-Finką, palaikų, be ne as a. AURELIJA GRITĖNIENĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Į ą i e ių luomą pa izanas panašus ne gi sa o eligine d asia, ku i lydėjo pa - izanų iešąjį i asmeninį gy enimą. Tokiame kon eks e eligingumas sup an amas kiek plačiau, ne ik kaip ikė- jimas, pamaldumas. Algi do Juliaus G eimo eigimu, „ ezis en us jungia ienas ikėjimas, i ezis encinis sąjūdis y a eliginė kong egacija su sa o kankiniais, sa o askeze“ (G eimas 1991: 306); ai am ik a speci inė jausminė a mos e a, ku ioje ys osi i išgy enama pasaulėžiū a25. Rečiau minimi indi idualūs būdo b uožai, p z.: Už ašuose p anašiški Balio žodžiai, jog Lie u oje būsimieji ponai „mūsų nuo- pelnus sau ski s, pi mieji gi sis, o uo a pu ik asis pa izanas, kuklus i ylus, gal užmi š as bus“. Visi pa izanai s ečiai šioje žemėje, ilgai nemėgs an ys iešė i, odėl neįky ūs. Liūdnos, pa a gusios, aš un ą dešim me į baigiančio pa izano Tomo Vizba- o-Lebedžio akys. Dažniausiai minimos eigiamos pa izanų būdo sa ybės, no s p ipažįs ama: Ne kiek ienas pa izanas a ba ėlesnių pog indžio o ganizacijų daly is bu o do- as a nep iekaiš ingas žmogus. Pa izanų būdą, elgesį nemažai lėmė i į ai ūs eglamen uo i s a u ai, aisyk- lės, ins ukcijos, no miniai ak ai a pap asčiausi d audimai, p z.: Pa izanams bu o d audžiama įsimylė i i ge i. Pa izanams bu o g iež ai d audžiama išge i, kad bud umo nep a as ų, kad pe a gę neužmig ų amžinu miegu. Analizuojan ilius acijas yškėja kiek idealizuo as pa izano būdas: ai iš- im inai d ąsūs, eligingi, iš e mingi, mo ališkai i i, iš ikimi sa o idealams pa io ai. Šiandien ne is o ikai p ipažįs a, kad ezis encinėje ko oje y a o „ypa inga jausminė a mos e a, ikėjimas, ki oks negu no maliame gy enime e ybių su okimas“ (Anušauskas 2004: 250). 1.9. Išo ės b uožai Teks yne isai mažai sakinių, ku iuose bū ų nu odomi pa izanų išo ės b uo- žai. Žmogaus iš aizda būnan nuola inėje ko os a mi ies aki aizdoje nė a es- minis dalykas. Apie ją užsimenama ik komen uojan nuo aukas, p isimenan ieną a ki ą konk e ų asmenį, p z.: 25 Rezis encija ne ik ukdė įsigalė i so ie ams. Šiandien su okiame, kad pa izaninis judėjimas i jo pasaulėžiū a u ėjo eikšmės Sąjūdžio iš akoms (Landsbe gis 1999: 257). Is o ikų eigimu, iš au- os genocido gimė ezis encija, o Sąjūdis – „išgy enęs jos kūdikis, išim as iš nužudy osios mo inos įsčių“ (Guda ičius 1999: 670). S aipsniai / A icles 193 Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se Š iesus jaunuolis, nuo aukoje s o in is a p d asiškių – pa izanas Juozas Sku kis. Vy esnis pa izanas bu o idu inio ūgio su ūsų kuokš eliu panosėj, man odės nebe jaunas i panašus į pap as ą als ie į. Pag indinis pa izano a ibu as – ginklas, p z.: Ne ginklais, a im ais iš nukau ųjų pa izanų, specialų bū į apginkla o. Tyčiodamiesi saugumiečiai suim am pa izanui įda ė šau u ą. Vie inių s ibų pa izanai nebijojo: uo me u jau bu o ge ai ginkluo i, u ėjo a i- acinį kulkos aidį, minos aidį, nemažai au oma inių šau u ų. 1.10. Pa izana imo p adžios laikas Dažniausiai nu odomas ikslus pa izana imo p adžios laikas: ilius acijose minimi konk e ūs me ai, me ų laikas a mėnuo, p z.: Pa izano kelią Klajūnas p adėjo 1945 me ais U enos apsk i yje. 1944 me ų ėly ą udenį Šniuoliai apo pa izanais. 1945 m. p adžioje įs ojo į pa izanus i ko ojo iki 1953 m. pa asa io, kai bu o a eš uo as, 1954-aisiais sušaudy as. 1945 m. balandžio mėnesį pasi aukė iš legalaus gy enimo i p adėjo pa izano kelią Vanago slapy a džiu. Apy ikslį laiką žymi šalu iniai p ijungiamieji sakiniai, p z.: Kai i čia apo nesaugu, išėjo pas pa izanus Ša ūną i Rūgš ymą į Šimonių gi ią. O kai ka ui baigian is ė ai i sesuo pasi aukė į Vaka us, Olegas išėjo į Lie u os pa izanus. Labai dažnos apy ikslio laiko semą u inčios leksemos ka as, poka is, okupa- cija i pan. P z.: So ie ų okupacijos me ais jau J. Aleksos sūnus išėjo į pa izanus. Poka io me ais ienas jų sūnus – Pe as išėjo pas pa izanus. Susi iko ji i pusb olį Joną Kazlauską, p isiminė ki ą pusb olį – Juozą Kazlauską, po ka o išėjusį į pa izanus i žu usį nuo s ibų ankos. 1.11. Pa izanų eikla Pa izanau i y ai p adėjo iška po ka o, ačiau ik a pa izaninė eikla p a- sidėda o ik p iėmus p iesaiką: „s odami į pa izanų g e as y ai duoda o p ie- saiką, bu o su ašomas pa eigų ėjimo lapas, 1946 m. į es os ka inės uni o mos, ski iamieji bei pasižymėjimo ženklai“ (Anušauskas 2004: 247). Tai liudija i eks yno pa yzdžiai: AURELIJA GRITĖNIENĖ 194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 1944 m. ugpjūčio mėnesį Pla elių miške, pa izanų s o ykloje, gen. l n. Mo- iejus Pečiulionis, pakėlęs dešinę anką, iškilmingai ka ojo p iesaikos žodžius. Tačiau J. Žemai is a me a gy ybę žadančius pasiūlymus i lieka iš ikimas ka- ininko i pa izano duo ai p iesaikai. Teks yne as a kele as sakinių, ku iuose pa izaninė eikla apibūdinama labai apibend in ai, p z.: Pa izanai p i alo a lik i p opagandinį, agi acinį i aiškinamąjį da bą žmo- nių a pe. Dažniausiai pa izaninę eiklą ženklina kelios dešim ys ak y aus eiks- mo eiksmažodžių. Išsiski ia kelios yškesnės okių eiksmažodžių g upės. Slink ies, judėjimo eiksmažodžiai: a ei i, bėg i, nusigau i, sup i, ažiuo i i pan. P z.: Kai pama ė, kad kaimą supa pa izanai, jau bu o ėlu. Ko imosi eiksmažodžiai: nuki s i, ko o i, numuš i, užim i, lik iduo i, su- naikin i, paklo i, apšaudy i, šaudy i(s), sušaudy i, užpul i i pan. P z.: Jas suga o kelyje ne oli os ie os, ku šaudėsi pa izanai su sk ebais i ka ei iais. O pa izanai oliau ko ojo, ikėdamiesi, kad g ei ai išauš nep iklausomybė. Į ai ūs ki i ak y aus eiksmo eiksmažodžiai: baus i, išduo i, pe duo i, kas i, naikin i, p iešin is, sek i, susisiek i, už e i i pan. P z.: 1946 me ais p adėjom leis i sa o laik aš ėlį „Lie u os pa izanas“26. Ypač jiems kenkda o saugumo in o ma o iai i agen ai bei so ie iniai ak y is- ai, ad pa izanai juos įspėda o, bausda o i naikinda o. Ilius acijose ečiau kalbama apie palygin i pasy ią pa izanų eiklą27 (ji neiš eikš a konk ečiais ak y iais eiksmais). Tokią eiklą pi miausia ženkli- na į ai ūs kalbėjimo eiksmažodžiai: p abilo, kalbėjo, pasakojo, p isimena i pan. P z.: O i šiandien gy enan is pa izanas Juozas Jaka onis papasakojo, kaip, da aikas būdamas, suga o an Me kio ly ies plaukusią maldaknygę. Kaip p isimena pa izanas J. Kadžionis-Bėda, susidū imai su s ibais i ka- ei iais uo me u ykda o dažnai. 26 Nuo 1945 m. pasip iešinimo spauda bu o leidžiama isoje Lie u oje – kaimuose, miškuose, nuo- šaliose požeminėse slėp u ėse. Kiek iena apyga da u ėjo ben po ieną pe iodinį leidinį. Bu o leidžiama daugiau kaip 70 pa adinimų laik aščių (Gaškai ė 1997: 96; Vėliū ė 2009: 110). 27 Pa izaninio judėjimo kon eks e žodžių junginiai pasy i eikla, pasy us pasip iešinimas a ojami sąlygiškai, nes būd a dis pasy us sa o pag indine eikšme p ieš a auja ezis encijos są okai. Taigi, pasy i eikla čia sup an ama kaip išo iškai neiš eikš a, yks an i žmogaus iduje (plg. Gaškai ė, Kuody ė, Kašė a, Ule ičius 1996: 9). S aipsniai / A icles 195 Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se Dalyje sakinių kalbama apie pa izano iduje yks ančius eiksmus: manė, mąs ė, s ajojo, ikėjosi, ylėsi i pan. P z.: Lie u a, apie ku ią s ajojo Lie u os pa izanai. Pa izanai puoselėjo idėją sujung i isą Lie u ą žū bū inei ko ai. Aki aizdu, kad eks yne, kalban apie pa izaninę eiklą, a ojama daug daugiau ak y aus eiksmo eiksmažodžių. Būsenos, . y. neak y aus san y- kio su eiksmu, eiksmažodžių a ojama palygin i mažai. 1.12. Ryšys su aplinka i a imaisiais Dažniausiai yšys su aplinka palaikomas pe yšininkus, p z.: Tau o apyga dos pa izanų padėjėja, yšininkė i ėmėja Ona Gogai ė-Ma čiukė, slėpusi pa izanus, laidojusi nukau us. Teks yne minimi į ai ūs ki i pa izaninės eiklos ėmėjai (pa ieniai asmenys, bažnyčia i k .), p z.: Įsi ikinę, kad pa izanus emia Lie u os žmonės, okupan ai p adėjo masinius ėmimus į Sibi ą. Lie u os pa izanus ėmė bažnyčia, odėl judėjimas bu o san ykinai s ip esnis. Bu o paauko a 1700 dole ių Lie u os pa izanams em i, iš ku ių 1000 do- le ių paaukojo Rū a Sakienė, jos mi usio y o Pe o žu usiam b oliui pa izanui p isimin i. Ilius acijose kalbama apie pa izanų palik us a imuosius, ku iuos jie bando aplanky i gy ai a ben min imis: pi miausia mo inas, sese is, kiek ečiau kalba- ma apie ė us, b olius, sūnus, duk e is, žmonas i pan.28 P z.: Tą pa y ė ne iena pa izano mo ina a sesuo. Pa izano ė ai Jonas i Ma ijona bu o iš em i į Sibi ą ka u su sūnaus S asio žmona Gene. Ki as, bene s a biausias po mo inos žmogus pa izano gy enime – sesė. Į jų ankas bu o pa ekęs i g įžęs iš ka iuomenės a os ogų pa izano Ka ino (sla- py a dis) b olis. Užauginau pa izano sūnų... Nužudy o pa izano duk ai palankų sp endimą ečiadienį paskelbė Lie u os apeliacinis eismas. Vie oj sa ęs pap ašė ap ūpin i padi b u pasu ieno pa izano žmoną. Rečiau minimi olimesni giminės: s ainis, dėdė i pan. P z.: 28 Įdomu ai, kad i pa izanų dainose dažniausiai minima mo ina, sesuo i mylimoji: 104 pa izanų dainose mo ina paminė a 112 ka ų, mylimoji – 50 ka ų, b olis – 47 ka us, sesuo – 32 ka us, ė as – 17 ka ų, o žmona neminima nė ka o (Vaš okas 1969: 6). AURELIJA GRITĖNIENĖ 196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Lie u os sa ano io Ju gio Naudžiaus anūkas Valdas Ščiglinskas su žmona Rima i sūneliais Edga u i E aldu, pa izano D agūno s ainis Al onsas Sapijanskas, ki i daly iai, p iklausan ys Poli inių kalinių i em inių sąjungai. Sk ebai nak į nu ežė jį į Dauman ų kaimą pas pa izano dėdę i palaidojo da želyje. 1.13. Ko os laikas i ie a Pa s bend iausias laiko žymuo – daik a a dis poka is, p z.: P asidėjus a gimimui, likę gy i poka io pa izanai su inko ku pakliu o užkas- us sa o d augų palaikus i palaidojo A iogalos kapinėse. Minimi i ikslūs ko os me ai, mėnesiai, dienos, p z.: 1944–1945 m. apyga dos pa izanai su engė daug ko inių ope acijų, sunaikino mažesnių mies elių so ie ines įgulas i adminis acines įs aigas. Pi mojo pog omo me u, nak į iš bi želio 25-osios į 26-ąją, lie u ių pa izanai lik ida o daugiau kaip 1500 žydų, padegė a ba ki aip sunaikino kele ą sinagogų i sudegino žydų k a alą, ku iame bu o apie 60 namų. Dažnai minimas pa os laikas – y as, aka as, nak is, p z.: Auš an pama ė nuo miško bėgančius pa izanus. Vaka e, isiškai su emus, nume ame ka iškus ūbus, pe si engiame pa izanais i išeiname į kaimus. Nak ies me u p isėlinę pa izanai „ aldžios“ namą susp ogdino. Tipiška geog a inė ko os ie a – miškas. Šią ko os ie ą žymi p ielinksnio į junginiai i daik a a džių miškas, gi ia į ai ios linksnių o mos. Ko os ie a gali bū i abs ak i ( iesiog miškas a gi ia), p z.: Tė as uoj po laido u ių pasi aukė į mišką pas pa izanus. Abu s ebėjo, kaip pa izanai amiai paliko mišką. Gana dažnai nu odomas konk e us miškas, p z.: Kai iš Obelių k aš o pa izanai 1949 me ais pasi aukė į Ignalinos miškus, An- anina palaikė yšius pe gi ininką A aminą. Gy en ojai, ku ių ei auda osi apie kažku Lėno gi ios ankmėje apsis ojusius pa izanus, aukė pečiais. Bu o nu ody a susi ik i su Šimonių gi ios pa izanais, su Pe o Masilionio („Na- poleono“) bū iu. Poka io pa izanai ko ėsi i užda ose e d ėse. Dažniausiai požeminės užmas- kuo os pa izanų slėp u ės adinamos bunke iais, p z.: Bunke yje su jais bu o i ki i pa izanai: Juozas Ža žojus – Jazminas, Adelė Ta- lu y ė, Kazys Kniazys. S aipsniai / A icles 197 Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se Y a žinoma iš pačių čekis ų dokumen ų a ne kai ku ių so ie inės is o iog a ijos šal inių, kad pa izanai ka ais į engda o d iejų aukš ų bunke ius. Kiek ečiau po žemėmis į eng a pa alpa pasislėp i adinama slėp u e, p z.: Nuo pa p adžių pa izanai Sudeikių ais e, an kalniuko ( a ie a adinosi Sa i kalnai), u ėjo išsikasę didelę, labai ge ai į eng ą slėp u ę su gul ais, pa alyne. Dalyje ilius acijų bunke io ie a nenu odoma, p z.: Man a odo, kad lais iausi bu o Lie u os pa izanai bunke iuose. Ragu oj y a da gy os yšininkės, ku ios ma ė, kaip iš bunke io iškel us pa i- zanus is ebi eliai kankino. Kai ku iuose sakiniuose andame in o macijos, kad bunke is į engiamas miške, ais e i pan.29. P z.: Bunke is, ku iame B onė Žemguly ė laikėsi su keliais ki ais pa izanais, slypėjo į a imo nekeliančioje žemoje ie oje Aisėnų miške, už po os kilome ų nuo Vei i žė- nų – P iekulės kelio. Iš ilius acijų sužinome, kad bunke iai būda o į engiami i sodybos e i o- ijoje (po i u e, pi imi, ūsyje i pan.), p z.: Lygiai oks pa s bunke is bu o į eng as po pa izanams padėjusio žmogaus pi imi. Čekis ai ykdė „ope aciją“: bandė paim i gy us bunke yje po i u e esančius pa izanus. 1.14. Mi is Pa izanai – agiško likimo žmonės. Is o ikų eigimu, 1944–1953 m. Lie u- oje žu o apie 20 ūks . pa izanų. Pagal 1945 m. s a is iką, „kasdien Lie u oje žūda o 27 lais ės ko o ojai“ (Gaškai ė, Kuody ė, Kašė a, Ule ičius 1996: 352). Teks yne iksuo a daugybė sakinių, ku iuose kalbama apie lais ės ko o ojų mi - į. Pa izano mi is gali bū i isokia. Didžioji dalis pa izanų žū a ko oje, p z.: Kau ynėse žu o adas i 22 pa izanai. Bu o nukau as apsaugos bū io pa izanas Juozas Di meikis-Diemedis, o sužeis- as pa izanas Ed a das Ba čas-Adzius paim as į nelais ę. Ki i mi š a nuo žaizdų, nunuody i i pan. P z.: Bu o pa y usi i kau ynes, i jaunų y ų žū į, i bejėgiškumą, kai išd asky ais plaučiais, sužalo i pa izanai mi da o be medicininės pagalbos: žaizdas ekda o pe išinė i be jokios na kozės, be nuskausminančių ais ų, 29 Išsamiai pa izanų bunke iai ap ašomi Nijolės Gaškai ės knygoje (Gaškai ė 1997: 74–81). AURELIJA GRITĖNIENĖ 198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX An ai Kup eliškio (Kupiškio ajonas) kunigas An anas Valan inas MGB nu o- dymu pa aišino pa izanus užnuody u gė imu – du iš jų žu o, penki bu o suim i. Neno ėdami pakliū i p iešams i išduo i sa ų, pa izanai dažnai pa ys nusi- žudyda o30, p z.: Žmonės ma ė, kaip pa izanas, isas ap ekęs k aujais, a siklaupė, pe sižegnojo i , p idėjęs p ie gal os g ana ą, susisp ogdino. Apsup yje nusišo ė pasku inis Vy au o apyga dos pa izanas An anas K auje- lis „Siaubūnas“, žu o pasku inis Žemaičių apyga dos pa izanas P anas Končius „Adomas“. Mi inai sužeis ieji p ašo, kad juos nužudy ų ko os d augai, p z.: K auju užlie omis akimis me din is pa izanas p a a ė: „P ibaik mane, b oli“. Mi is – nuola inė pa izanų palydo ė. Jie egi sa o bend ažygių žū is, ka ais u i nužudy i mi inai sužeis us d augus, kaunasi i siunčia į aną pasaulį p ie- šus, s ip iai jaučia sa o pačių laikinumą, nes žiū i mi čiai į akis kiek ieną dieną. 1.15. Žū ies laikas i ie a Teks yno pa yzdžiuose labai dažnai nu odomas ikslus žū ies laikas. Daž- nai minimi ikslūs žū ies me ai, p z.: Manoma, kad pasku inis pa izanas Vyčio apyga doje žu o 1959 me ais. Tą pačią dieną Vyčio k yžiaus 2-ojo laipsnio o dinu bu o page b as jo sūnus, 1948 me ais žu ęs pa izanas Algi das Va kala. Dalyje pa yzdžių nu odomi ne ik žū ies me ai, be i mėnuo, diena, p z.: 1952 me ų balandžio mėnesį žu o pasku inieji G ani o ajono pa izanai. Žu o jis 1949 m. lapk ičio 13 d. ka u su pa izanais Jonu Dageliu-Gin a u i Danu e Do ydėnai e iš Su degio. Labai dažnai žū ies laikas susijęs su konk ečia ie a, p z.: G ažinos ė elis pa izanas Jonas Bunikis žu o 1947-ųjų anks y ą ugpjūčio y me į p ie Pypliškės kaimo gy en ojo An ano Šmuilio sodybos. Pasku inis kuopos pa izanas P anas Ju kėnas-Eimu is iš Dabužių apylinkės Ki kų kaimo žu o 1954-aisiais Gab ėnų miške. Rečiau žū ies laikas nu odomas ne aip konk ečiai – iesiog pasakomas me ų laikas, p z.: Ki ą asa ą Vešeikių miške bu o nušau i ys pa izanai – Balys Pu imas, Si- u is iš Bikūnų kaimo i G igaliūnas iš Do ainių. 30 Mo ališkai i i pa izanai, pa ekę į be il išką padė į, no ėdami iš eng i a eš o i kankinimų a - dan , ned ejodami susisp ogdinda o a nusišauda o. Žinoma daugiau kaip 500 okių a ejų (LK 1996: 13; Anušauskas 2004: 251). S aipsniai / A icles 199 Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se Teks yne daug ilius acijų, ku iose nu odoma labai iksli žū ies ie a: kon- k e us kaimas, alsčius, apylinkė, p z.: Ki as mano bend amokslis pa izanas Pe as Pociūnas žu o 1947 m. ko o 4 d. Mas ónių kaime (Del u os lsč.). A galima sup as i, ką eiškė jos iškankin ai sielai žinia apie an ojo sūnaus pa - izano, Jono, mi į Raišupio kaime. Mi ies aplinkybės dažnai ikslinamos, p z.: Taip belaukdama ga au žinią, kad pa izanas su im ko os d augais žu o 1946.06.13/14 Gediminaičiuose (Š ėkšnos apyl.), eigulio An ano No ilo sodyboje išduo i. 1965 m. ko o 17 d. pe ka iuomenės ope aciją, ku iai ado a o KGB mj . Na- chmanas Dušanskis, An ano i Onos Pinke ičių name nusišo ė pasku inis Lie u os pa izanas An anas K aujelis, p ieš ai sunaikinęs dokumen us. Kai ma y i iš pa yzdžių, be eik isais a ejais, kalban apie pa izano žū į, aki aizdi konk e aus laiko i konk ečios e d ės jung is. 1.16. Amžinojo poilsio ie a 1944–1945 m. nukau ieji dažniausiai būda o paliekami žū ies ie ose, ad a - imiesiems pa ykda o juos slapčia palaido i (Gaškai ė 1997: 49). Teks yne as a ne iena ilius acija apie slapčia laidojamus pa izanus, p z.: Nelygiose kau ynėse abu pa izanai žu o i yšininkų slap a bu o palaido i Pu- iliškių kapinai ėse. Šiose kau ynėse žu ę pa izanai slap a palaido i Lėno pa apijos kapinėse. Tačiau nepalyginamai daugiau sakinių, ku iuose minima, kad nukankin i pa izanų la onai nume ami mies elių u gaus aikš ėse, an g indinių, a emia- mi į pas a ų sienas i pan. P z.: Nukau us pa izanus uome a ežė į Va ėną i išme ė an g indinio p ie NKVD būs inės. Nukau uosius pa izanus jie nu ežė į Ka a ską, sus a ė p ie mū o, o og a a o, yčiojosi, spa dė. 1945 me ų pa asa į mies elio aikš ėje pamačiau pi muosius nužudy us pa izanus. Tai žiau ūs, be gana įp as i o me o aizdai. No ėdami įbaugin i gy en ojus, enka ėdis ai nukau uosius dažnai ežda o į mies elius i guldyda o iešose ie- ose. Tokios akcijos o icialiai adin os „a pažinimu“, ačiau iš ik ųjų jų ikslas bu o paniekin i žu usiuosius i pa ody i gy iesiems, koks likimas laukia isų, pasi inkusių ko os kelią (Gaškai ė 1997: 50). AURELIJA GRITĖNIENĖ 200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Ras a pa yzdžių, ku iuose kalbama, kad la onai paliekami pū i a i ose e d- ėse, o laidojami be ku (g io iuose, ž y duobėse, pelkėse, p ie sodybų, miš- kuose i pan.), p z.: Sup ask, na i kas, kad šim us ūks ančių iš ėmė, įkalino, nužudė, na i kas, kad pilni pag io iai pa izanų kūnų... Žu usių pa izanų kūnus nu ežė i pame ė Rokiškio aikš ėje, o ėliau – sume ė už mies elio g io yje. Ne ik p idygo k yžių kapinėse, pe laidojus pa izanų palaikus iš ž y duobių, g io ių, šulinių, be Lie u os žemėje, ku i p iglaudė daugiausia kūnų. Šiandien pa izanų k auju sulie os ie os ženklinamos k yžiais, a minimo len omis, paminklais i pan., ačiau išniekin i la onai da gy i senosios ka os a min yje. 1.17. Pa izaninės eiklos e inimas i yšys su daba imi Teks yne andame ne ieną pa yzdį, ku iame bandoma e in i anuome inę pa izanų eiklą, jų ko as, išda ys es i pan. P z.: Visaip apie mus, pa izanus, šnekėjo. Pa izanų g e ose pasi aikyda o nusikal ėlių, be pa izanai nebu o nusikal ėliai. O ada jau galima kalbė i apie konk ečius pa izanus, pa izanus i ne pa iza- nus, nelabai ge us pa izanus i isai blogus pa izanus. Kai kas jau anksčiau mūsų pa izanus bu o sug upa ęs į kelias ka ego i- jas. Viena – idealis ai, ki a – dėl susiklosčiusių aplinkybių p i e s i išei i į mišką, ečia – p isiplakėliai. Didžiojoje dalyje ilius acijų kalbamą apie eigiamą pa izanų e inimą: jie adinami au os did y iais, he ojais31, legendomis, jų k aujas laikomas ga bingu, š en u i pan. P z.: Tad ne el ui pa iznai adinami au os did y iais, he ojais i pan. Lie u os pa izanų ko a bu o he ojiška, nes kau is, žinan , kad nelaimėsi i žū- si – didžiausio did y iškumo požymis. Poka io dainose pa izanai pab ėž inai ak uojami kaip sa o ė ynės pa io ai, jos žmonių gynėjai. Ne i ši ie a paženklin a pa izano k auju, gy u i š en u. 31 Ypač yškus pa izano kaip au os did y io į aizdis pa izaninėse dainose i poezijoje. Čia pa iza- nai aki aizdžiai apa inami su adiciniais lie u ių olklo o a is o ijos he ojais: jie ko oja i mi š a kaip pada imų milžinai a ka alikų bažnyčios kankiniai (Vaš okas 1969: 2–3). S aipsniai / A icles 201 Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se Tačiau užsimenama, kad ka ais pa izanų eikla pe e inama a ba inka- mai, objek y iai neį e inama, p z.: S aipsnyje su p imi y iuoju pa io izmu siejami žmonės, ku ie linkę idealizuo i i mi ologizuo i poka io pa izanų ko as. Ma y , kažkam bu o i ebė a pa anku pa izanus komp omi uo i, kal in i už nebū us dalykus. Mums ėl kalamas į gal ą amsus pa izano į aizdis, – sakė Vy au as Kubilius. Reikėjo g ieb is šan ažo, išda ysčių, eikėjo žū bū inai sukomp omi uo i pa iza- nus žmonių akyse. Pab ėžiama, kad pa izaninę ko ą palaikė daugybė žmonių, p z.: Kodėl apie s ibus joks pado us žmogus nė a iš a ęs ge o žodžio; kodėl pa iza- nus mylėjo, ėmė, slėpė, gydė be eik isi Lie u os žmonės, žinoję, kas už ai g esia. Kaimo žmonės mylėjo i ge bė pa izanus, juos ėmė i globojo. Kaip iena šeima gy enom su pa izanais. Ras a kele as sakinių, ku iuose pa izanų eikla e inama neigiamai, p z.: Jūs į aukš ybes kelia e adinamuosius pa izanus, o juos eikė ų adin i bandi ais... I ie, ku ie p e enduoja į „žymius ašy ojus“, sa o „dokumen inėse“ apyb aižose a ki okiuose s aipsniuose bei knygose isi kaip susi a ę pa izanus aizduoja d ė- seliena min ančiais šakalais, a ba da g ažiau – a ybinių žmonių k aujo iš ošku- siais i y me į išnyks ančiais ampy ais. Ras a ilius acijų, ku iose kalbama apie pa izanų nužudy us asmenis, ep e- sijas, neužmi š as kai ku ių pa izanų žiau umas, nepag įs as smu as i pan., aigi, nenu ylimi i nemalonūs ak ai, no s kai kas bu o da oma ne pačių pa i- zanų, o p isidengus jų a du, p z.: Pa izanų ykdy os egzekucijos p ieš šios ka ego ijos asmenis bu o e inamos p ieš a ingai a p pačių pa izanų. Maždaug nuo 1950 m. i pa izanai žudė ci ilius, s ibų, išda ikų a saugumie- čių gimines, šaudė iš isas šeimas. Šiandien u ime da likusių gy ų pa izanų. Ž elgian iš daba ies pozicijos, jie adinami bu usiais. Šių žmonių gy enimai sieja p aei į i daba į, p z.: Vaka K aš o apsaugos minis e ijos kieme šalies ado as Valdas Adamkus bu- usiems pa izanams į eikė o dinus i medalius. Anais me ais žilagal is pa izanas pe Ka ių dieną pasakė: „NATO pasi ikėk, be pa aką laikyk sausą“. Iš p aei ies į šiandieną il as iesiamas pe pa izanų aikus i aikaičius; aip pa p aei ies i daba ies yšį palaiko pa izanų s ajonės, palik i a siminimai, p z.: S. Ne as kalbėjo apie pa izanų ko as pab ėždamas, kad „s a biausia, ką mes šiandien u ime – ai lais a Lie u a, apie ku ią s ajojo Lie u os pa izanai“. I ši uos pa izanų a siminimus a labai skai ys jaunimas, šiandieniniai mokiniai? AURELIJA GRITĖNIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Gee ae s Di k 1989: P ospec s and p oblems o p o o ype heo y. – Linguis ics 27(4), 141–165. G ies Th. S e an 2006: Co pus-based me hods and cogni i e seman ics: The ma- ny senses o o un. – Co po a in cogni i e linguis ics. Co pus-based app oaches o syn ax and lexis, ed. by S e an Th. G ies, Ana ol S e anowi sch. Be lin. New Yo k: Mou on de G uy e , 57–99. Guda ičius Ed a das 1999: Lie u ių mesianizmas. – Lie u os naikinimas i au os ko a 1940–1998, sud. Izido ius Igna a ičius. Vilnius: Vaga, 667–671. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika (Tau a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e - si e o leidykla. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Ju ku ė Mingailė 2016: Memo y o he Li huanian gue illa wa : so ie , non-so ie and diaspo as‘s na a i es. Summa y o doc o al disse a ion. Vilnius uni e si y, The Li hu- anian ins i u e o his o y. LK 1996: Lais ės ko os 1944–1953 me ais. Dokumen ų inkinys, sud. Dalia Kuody ė, Al- gis Kašė a. Vilnius: Lie u os poli inių kalinių i em inių sąjunga, 1996. Kašė a Algis 1995: An iso ie inio pasip iešinimo mas ai Lie u oje 1944–1953 m. – Lais ės ko ų a chy as 14, 65–70. Kuody ė Dalia, T ace skis Rokas 2013: The unknown wa . A med an -So ie esis ance in Li huania in 1944–1953. Vilnius: Genocide and esis ance esea ch cen e o Li huania. Landsbe gis Vy au as 1999: Rezis encijos eikšmė. – Lie u os naikinimas i au os ko a 1940–1998, sud. Izido ius Igna a ičius. Vilnius: Vaga, 255–259. Macijauskai ė I ma 2000: D i an onimų po os: mi is–gimimas, mi is–gy eni- mas. – Da bai i dienos 24, 121–142. Ma cinke ičienė Rū a 2008: Žan o ibos i pa ibiai. Spaudos pa i ys. Vilnius: Ve - sus au eus. Ma cinke ičienė Rū a 2000: Teks ynų ling is ika ( eo ija i p ak ika). – Da bai i dienos 24, 7–64. Misiūnas Romualdas, Taagepe a Reinas 1992: Bal ijos als ybės: p iklausomy- bės me ai, 1940–1980. Vilnius: Min is. Papau ėly ė Sil ija 2003: Siel a o me a o os lie u ių i usų kalbose. – Filologija 8, 25–31. S aipsniai / A icles 209 Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai. Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Pe auskienė Ais ė 2017: Places o pa isan wa : memo ialisa ion and he i agisa ion in he independen Li huania. Summa y o doc o al disse a ion. Vilnius Uni e si y, The Li huanian Ins i u e o His o y. Pikčilingis Juozas 1975: Lie u ių kalbos s ilis ika 2. Vilnius: Mokslas. Pocius Mindaugas 2005: Pa isan esis ance in Li huania 1944–1953: The s uggle wi h inhabi an s accused o collabo a ion. Summa y o doc o al disse a ion. Klaipėda Uni e si y, The Li huanian Ins i u e o His o y. Ozolas Romualdas 2003: 2002-ieji. Lie u a: poli inis me ų po e as. Vilnius: Min is. S a kauskas Juozas 2001: S ibai. Ginkluo ieji kolabo an ai Lie u oje pa izaninio ka o laiko a piu (1944–1953). Vilnius: Lie u os gy en ojų genocido i ezis encijos y- imo cen as. Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena 2017: Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje. Vilnius: Akademinė leidyba. Sme ona Ma ius 2018: Są okų „kalba“, „ au a“, „ als ybė“ plė iniai jaunimo sąmo- nėje. – Logos 95, 177–184. Š omas Aleksand as 2001: Lais ės ho izon ai. Vilnius: Bal os lankos. Unge e F ie ich, Schmid Hans-Jö g 2006: An in oduc ion o cogni i e linguis- ics. 2nd edi ion. London: Longman. Va dys Vy au as S anley 1969: The pa isan mo emen in pos wa Li huania. – Li uanus. Li huanian qua e ly jou nal o a s and sciences 15(1), 1–12. Vaš okas Romas 1966: Image o he pa isan. – Li uanus. Li huanian qua e ly jou - nal o a s and sciences 12(4), 1–12. Vėliū ė Rū a Gab ielė 2009: Pa izanai [N 16]. Vilnius: Lie u os gy en ojų geno- cido i ezis encijos y imo cen as. Vidikas Kazimie as 1962: Gue illa wa a e on he ambe coas . New Yo k: Voyages P ess. Williams Raymond 2013: A ocabula y o cul u e and socie y. London: Rou ledge. Чернейко Людмила, Хо Сон Тэ 2001: Концепты жизнь и смерть как фрагменты русской языковой картины мира. – Филологические науки 5, 50–58. AURELIJA GRITĖNIENĖ 210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX The Pa isan o Pos wa Li huania in he Discou se o Opinion Jou nalism SUMMARY Following he me hodology o concep ual analysis elabo a ed by he Lublin e hnolin- guis ic school, he a icle a emp s o ind ou how he Li huanian pa isan is concep ualised and ca ego ised in he discou se o opinion jou nalism and wha i s cogni i e de ini ion is. The ad anced sea ch in he ex s o opinion jou nalism o he Co pus o Con empo a y Li h- uanian Language ound app oxima ely 7,500 sen ences on pos wa Li huanian pa isans. By s ic ly adhe ing o he chosen me hodology, he concep ual analysis should be pe o med on he basis o h ee ypes o da a: language sys em, ques ionnai es, and ex s. The p esen a icle ocuses on he da a o con empo a y ex s o opinion jou nalism only. Hence, i is impo an o unde line ha he cogni i e de ini ion o he pa isan p oposed in he a icle is no absolu e and ini e; i is based on he indings o he ex ual analysis o one ype only. This de ini ion should be supplemen ed in he u u e a e s udying sys emic, ic ion and ques ionnai e based da a. Schola s ha e no ye been d awn o s udy he image o he pa - isan in he Li huanian language and ou wo ld iews; he e o e, i is meaning ul o o mu- la e he concep o he PARTISAN on he basis o he analysis o opinion jou nalism ex s; i is in e es ing o see how ou consciousness pe cei es he pos wa pa isan oday and how much he o ma ion o his concep is de e mined by a his o ical, poli ical and ideological con ex . The seman ic analysis o he da a made i clea ha he iden i y o he pa isan in no uni o m in he co pus. The pe cep ion o he pa isan in he discou se o opinion jou nal- ism is h ee- old: 1) as a pa icula , explici ly and accu a ely speci ied pe son; 2) as an ab- s ac , uniden i ied igu e; 3) as an un eal, alsi ied iden i y. As ega ds a pa icula , explic- i ly speci ied iden i y, he ollowing cogni i e de ini ion o he pa isan can be p oposed: A Li huanian pa isan is a pa icipan o he gue illa wa a e agains he egime o he So ie Union, which ook place in pos wa Li huania in 1944–1953, wi h a known name, su name and nickname, yea o bi h (age) and place o bi h, he pe iod o in ol emen in he gue- illa wa a e, he place, ime and ci cums ances o igh , dea h and bu ial, ma i al and so- cial s a us, he pos s aken, he belonging o a speci ic mili a y dis ic , pla oon, company, b igade o e hnog aphic egion, u al dis ic , coun yside dis ic , dis ic , own o il- lage; a pa isan is usually a med, uni o med, ha ing made an oa h, cha ac e ised by ce ain cha ac e ai s and ex e nal ea u es and usually main aining a con ac wi h he en i on- men h ough suppo e s. The connec ion be ween he pas and he p esen is main ained h ough su i ing pa isans o h ough pa isans’ d eams, memoi s as well as he child en and g andchild en o he pe ished pa isans. Today, hei memo y is honou ed h ough monumen s, c osses, commemo a i e s ones, ilms, books, ele ision b oadcas s abou pa - isans, e c. The e alua ion o hei ac i i ies is a he ambiguous. Mos o he illus a ions S aipsniai / A icles 211 Poka io Lie u os pa izanas publicis iniame disku se speak abou hei posi i e e alua ion: hey a e e e ed o as he he oes and legends o he na ion; hei blood is conside ed sac ed, e c.; howe e , qui e a numbe o sen ences also speak abou he mu de s, a oci ies, e c. commi ed by pa isans. An uniden i ied pa isan means an unknown, un amilia , un ecognised, o go en o concealed pe son wi hou a speci ic name and su name. An un eal pa isan implies a pe son who is: 1) in he p e-pa isan s a e (no ye a pa - isan, almos a pa isan, like a pa isan); 2) hal -pa isan ( he iden i y is no ealised o he ull); 3) an alleged pa isan (p e ended, disguised, camou laged, calling onesel a pa isan, in oducing onesel as a pa isan, e c.). The ma e ial o he co pus analysed in he s udy leads o he conclusion ha a he end o he 20 h cen u y he pos wa pa isan o en akes he o m o a oman icised, idealised, e en my hologised, igu e, as a ce ain ole model o be ollowed, as an ideal ci izen (wa - io ) o agic a e in he Li huanian consciousness. In oday’s con ex he pa isan igu e eme ges as a peculia sou ce o inspi a ion o he builde s o he s a e and i s common ci izens. I should ne e heless be no ed ha such an image o he pa isan is p omp ed by he ex s o opinion jou nalism o he la e 20 h cen u y only. The analysis o he opinion jou - nalism o he 1950s–1970s would b ing up an absolu ely di e en de ini ion o he pa isan, because he e alua ion and image o his igu e in people’s consciousness is highly depen- den on he poli ical and his o ical con ex . Į eik a 2018 m. ugsėjo 19 d. AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a au elija.genely [email p o ec ed]