Sąvokos „sąjūdis“ įsišaknijimas lietuvių kalboje

144 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: morfosintaksė, semantika, tipologija, gramatinės hierarchijos, antriniai predikatyvai. SĄVOKOS SĄJŪDIS ĮSIŠAKNIJIMAS LIETUVIŲ KALBOJE Establishment of the Concept sąjūdis in Lithuanian ANOTACIJA Šio tyrimo tikslas – išnagrinėti sąvokos sąjūdis suaktualėjimą ir paplitimą dabartinėje lietuvių kalboje. Naudojant Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro sudarytą Dabartinės lietuvių kalbos tekstyną nustatyta, kad lietuvių kalboje vartojami 28 žodžiai, padaryti tiesiogiai iš daiktavardžio sąjūdis arba šio žodžio darinių: 14 daiktavardžių, 12 būdvardžių, po vieną veiksmažodį ir prieveiksmį. Straipsnyje šie žodžiai aptariami darybos požiūriu, nurodomos jų reikšmės ir formos, vartojimo dažnumas ir šaltiniai. Palyginimui pateikiama pavyzdžių, rastų naudojantis interneto paieškos sistema Google. ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžio sąjūdis dariniai, priesagų vediniai, priešdėlių vediniai, sudurtiniai žodžiai, darybos laipsnis. ANNOTATION The aim of this study is to analyse the growing relevance of the concept sąjūdis and its spread in contemporary Lithuanian. By referring to the Corpus of Contemporary Lithuanian Language developed by the Centre of Computational Linguistics of Kaunas Vytautas Magnus University, it was established that 28 words that were formed from the noun sąjūdis directly or from the formations of this word are used in Lithuanian: 14 nouns, 12 adjectives, one verb, and one adverb. These words are discussed from the perspective of word formation in the article by providing their meanings, forms, frequency of usage, and sources. For the sake of comparison, examples found through the web search engine Google are provided. KEYWORDS: formations of the word sąjūdis, suffixal derivatives, prefixal derivatives, compound words, level of word-formation. Straipsniai / Articles 145 Sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje 1. ĮVADAS „Kalba, kol ji gyva ir eina svarbiausia visuomenės narių bendravimo priemone, pamažu vis kinta. Tie kitimai iš karto apima tik labai nežymią visos kalbos dalį ir reiškiasi atskirų elementų išnykimu, pasikeitimu ar atsiradimu. Iš visų kalbos kitimų sparčiausias ir lengviausias pastebėti yra naujų žodžių atsiradimas“ (Urbutis 1978: 27). Pagrindinė naujų žodžių atsiradimo priežastis – nauji reiškiniai, naujos vertybės, kultūros ir pasaulio pakitimai. Vienas iš tokių svarbių reiškinių buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos mokslų akademijos salėje vykstant renginiui, kuriame svarstytas LSSR Konstitucijos projektas, buvo iškeltas siūlymas sudaryti iniciatyvinę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupę. Neilgai trukus Sąjūdis, gausiai palaikomas ir remiamas visų visuomenės sluoksnių, tapo realia politine jėga. 1988 m. spalio 22–23 d. Vilniuje įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuris įformino Sąjūdį kaip visuomeninį judėjimą. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto metines, Lietuvos Sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos Liaudies frontais pakvietė okupuotų Baltijos valstybių gyventojus į Baltijos kelio akciją ir jos metu 2 mln. žmonių, reikalaudami nepriklausomybės, susikibo į nenutrūkstamą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Ši akcija parodė, kad atkurti trijų Baltijos valstybių nepriklausomybę siekia ne tik tautiniai judėjimai, bet ir pačios tautos. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, pasinaudojęs formalia SSRS demokratija, pertvarkos skelbiamu viešumu ir demokratizacija, sugebėjo taikiai atkurti Lietuvos nepriklausomybę1. Nuo to laiko lietuvių kalboje žodis sąjūdis imtas plačiai vartoti. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro sudarytame Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (toliau – DLKT)2 pateikiami 9084 skirtingų formų žodžio sąjūdis pavyzdžiai. Šio tyrimo tikslas3 – išnagrinėti sąvokos sąjūdis įsišaknijimą lietuvių kalboje, ištirti žodžio sąjūdis darybos lizdą, nustatyti, kokiomis darybos priemonėmis 1 Plačiau žr. genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201306_sajudis.pdf. 2 Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt [žiūrėta 2018 01–2018 05]. 3 Ši tema nagrinėjama pagal Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro Semantinės ir ekonominės lingvistikos grupės vykdomą ilgalaikę programą, atliekant moderniosios tapatybės ideologinio naratyvo tyrimus. Programa keliamas tikslas atlikti leksinių ir semantinių pokyčių bei jų priežasčių, taip pat struktūrinių pokyčių tyrimus siekiant išsiaiškinti, kokie kalbiniai pokyčiai aktualūs moderniosios tapatybės ideologiniam naratyvui, kad būtų galima sudaryti publicistikos tekstyną ir naują moderniosios tapatybės žodyno bazę. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 146 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX dažniausiai naudojamasi kuriant naujus žodžius, kokios formos labiausiai vartojamos, kaip dažnai ir kokiuose šaltiniuose jos vartojamos4. Aprašius rastus atvejus, nustatomi kamieno sąjūdžodžių reikšminiai laukai. Taip siekiama prisidėti prie dabartinės naujažodžių darybos būklės ir polinkių tyrimų. Nagrinėjant šiuos žodžius, bus taikomas aprašomasis analitinis ir gretinamosios analizės metodai, taip pat žodžių darybos ir semantinė analizė. Apibendrinimo būdu bus nustatomas sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje, o statistiškai apibendrinti tyrimo duomenys bus pateikiami lentelėje ir diagramose. Straipsnyje daugiausia remiamasi pavyzdžiais iš DLKT. Jei DLKT žodis pavartotas tik vieną kartą, palyginimui pateikiama pavyzdžių5, rastų naudojantis interneto paieškos sistema Google. Iš viso surinktas 441 pavyzdys: 380 pavyzdžių iš DLKT (iš grožinės, negrožinės, administracinės literatūros, publicistikos šaltinių) ir 61 pavyzdys iš interneto. 2. ŽODŽIO SĄJŪDIS DARYBOS TIPAI Pokyčiai, susiję su darybos tipais, geriausiai atspindi visos žodžių darybos sistemos kitimą. Nors žodžių darybos priemonės beveik nekinta, vyksta tam tikra darybos tipų produktyvumo raida, teikianti kalbos tyrinėtojams vertingos informacijos apie bendruosius kalbos raidos dėsnius. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama konkrečioms žodžių darybos sritims. Saulius Ambrazas nagrinėjo daiktavardžių darybos raidą (Ambrazas 1993, 2000). Giedrius Subačius tyrė Simono Daukanto Didžiojo lenkų–lietuvių kalbos žodyno naujadarus (Subačius 1993). Stasys Keinys dėmesį sutelkia į terminų darybą ir knygoje Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba (1999) pateikia sistemišką sinchroninį žodžių darybos vaizdą. Jolanta Vaskelienė daug dėmesio skiria darybiniams sinonimams (Vaskelienė 2000, 2002, 2004; Vaskelienė, Kvašytė 2006; Vaskelienė, Kučinskienė 2012). Judita Džežulskienė (2001) domisi mobiliaisiais daiktavardžiais. Potencinių ir okazinių darinių susidarymą yra aptarusi Jurgita Mikelionienė (2002), o Gražina Akelaitienė (1996) aprašė morfologinę balsių kaitą žodžių daryboje. Jurgita Girčienė tiria naujų skolinių atitikmenis ir naujažodžius (Girčienė 2005, 2006, 2008, 2011, 2013). Naujažodžius tiria ir Daiva Murmulaitytė (2014, 2016a, b) bei Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (prieiga internete: 4 Esu nuoširdžiai dėkinga recenzentams už labai vertingas pastabas, ypač recenzentui, patarusiam žodžių darybos klausimais. 5 Ieškota įvairių linksnių ir formų žodžių. Straipsniai / Articles 147 Sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje http://naujazodziai.lki.lt) sudarytoja Rita Miliūnaitė (2014, 2015). Naujųjų skolinių veiksmažodžių morfologija domėjosi Jurgis Pakerys (2013). Daiktavardis sąjūdis nėra paprastasis žodis, jis yra darinys, tiksliau – galūnės -is vedinys, padarytas iš priešdėlinio veiksmažodžio sujusti ar sujudėti. Lietuvių kalbos žodyno elektroniniame variante (toliau – LKŽe) pateikiamos trys žodžio sąjūdis reikšmės: 1. visuomeninis sujudimas, judėjimas: Sąjūdis yra sutelktinis judėjimas; 2. sukrutimas, sujudimas, sambrūzdis: Toks pasidarė sąjūdis, kad visi išbėgo; 3. pajudėjimas: Pirmasai ledo sąjūdis (Ulvydas, vyr. red., 1981: 17t). Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DLKŽ) pateiktos tik dvi žodžio sąjūdis reikšmės: 1. sutelktas visuomeninis judėjimas: Nacionalinis (tautinis) sąjūdis; 2. sujudimas, sukrutimas: Visame sodžiuje didžiausias sąjūdis (Keinys, vyr. red., 2000: 670t). Tas žodis ne tik pakeitė visos Lietuvos istoriją, bet ir praturtino lietuvių kalbą naujais žodžiais6. Šiame straipsnyje pirmiausia nagrinėjamieji žodžiai suskirstomi pagal darybos būdą7. Iš pradžių aptariami priesagų vediniai8, po to ‒ priešdėlių vediniai, 6 „Žodžių darybos vaidmenį galima nusakyti kaip svarbiausią žodyno turtinimo būdą, kuriuo nauji žodžiai atsiranda iš esamų, savaip keičiant jų morfologinę struktūrą“ (Urbutis 1978: 29). 7 Straipsnyje laikomasi Lietuvių kalbos gramatikoje ir Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje pateikiamo žodžių darybos būdų skirstymo – skiriami tik priesagų, priešdėlių, galūnių vediniai ir dūriniai. Kai kurie kalbininkai, pavyzdžiui, Vincas Urbutis, Stasys Keinys, be minėtų keturių, jų žodžiais, „pagrindinių“, „grynųjų“ darybos būdų, nurodo ir pora šalutinių mišriųjų, t. y. priešdėlių-priesagų ir dūrybos-priesagų darybos būdus. „Mišrųjį darybos būdą turime tada, kai žodžio daryboje iš karto reiškiasi du skirtingi darybos būdai. Priefiksacijai-sufiksacijai priklauso priešdėlio ir priesagos vediniai, šalia kurių nėra atitinkamų vedinių tik su priešdėliu ar tik su priesaga“ (Urbutis 1978: 289). Abejotina, ar tikslinga skirti mišrųjį darybos būdą, ypač jei tarp pateikiamų priešdėlių-priesagų pavyzdžių nurodomi tokie, šalia kurių plačiai vartojami vien atitinkami priesaginiai vediniai (pvz., povestuvinis ir vestuvinis ‒ Google pateikia atitinkamai 48000 ir 239000 visų paradigmų pavartojimo atvejų), ir, kaip teigia patys kalbininkai, šių darybos būdų vaidmuo lietuvių kalbos žodžių daryboje yra visai menkas (žr. Urbutis 1978: 290; Keinys 1999: 23). Dalis straipsnyje aprašomų žodžių turi ir priešdėlį, ir priesagą arba turi priesagą ir yra dūriniai. Tai skatintų manyti, kad jie yra mišraus darybos būdo, tačiau labai plačiai vartojamos atitinkamos vien priesagą turinčios formos rodo, kad žodis yra priešdėlio vedinys ar dūrinys, tik darinys yra aukštesnio laipsnio (apie darybos laipsnį žr. 10 išnašą). 8 „Vedinys – darinys, su afiksiniu formantu padarytas iš vieno pamatinio žodžio. Jo rūšį lemia jo afikso pobūdis. Priesaga – pagrindinė darybos priemonė, galūnė – šalutinė. Priešdėlių vedinių formantą sudaro arba vien priešdėlis, arba dar ir specifinė galūnė, kuri tokiu atveju yra šalutinė darybos priemonė. Kadangi priešdėliai savo kilme yra susiję su prielinksniais, kartais tebesilaikoma tradicinėje istorinėje žodžių daryboje įsigalėjusios darinių klasifikacijos, pagal kurią su priešdėliais padaryti žodžiai skiriami prie dūrinių“ (Morkūnas, par., 2008: 590). Pavyzdžiui, Aldona Paulauskienė mano, kad dūrinio sąvoką reikėtų praplėsti ir prie dūrinių priskirti priešdėlinius daiktavardžius (Paulauskienė 1994: 49, 88). VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 148 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX tada sudurtiniai žodžiai9 (toks skirstymas yra įsitvirtinęs lietuvių kalbotyroje, žr. Ulvydas, vyr. red., 1965: 253t; Urbutis 1978: 283tt; Paulauskienė 1994: 48tt; Amb razas, red., 1996: 86; Keinys 1999: 22tt; Ružė 2008: 12tt; Morkūnas, par., 2008: 121) ir galiausiai aptariami žodžiai, kurių dėl tam tikrų priežasčių nepavyko priskirti prie konkrečios darybos grupės. Kiekvienos grupės žodžiai aprašomi abėcėlės tvarka, prie kiekvieno nurodoma reikšmė, darybos laipsnis10, su kokiu darybos formantu žodis yra padarytas, kokios formos vartojamos lietuvių kalboje ir kokiuose šaltiniuose jos yra pavartotos. 2.1. Priesagų vediniai DLKT rasti pavyzdžiai rodo, kad iš žodžio sąjūdis daugiausia yra padaryta priesagų vedinių – 9 žodžiai; 6 iš jų yra trečiojo, 3 – ketvirtojo laipsnio dariniai11. sąjūdėlis12 – trečiojo laipsnio darinys, priesagos -ėlis vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. Jis DLKT pavartotas 3 kartus: vyr. g. dgs. v. forma ‒ 2 kartus, g. forma – 1 kartą. Priesagos -ėlis vediniai žymi tą patį dalyką kaip ir pamatinis žodis, tačiau paprastai skirtingo dydžio (dažniausiai – mažesnį) arba bent taip nusakytą, kad būtų matyti to dalyko vertinimas bei su juo susijusios emocijos (Ambrazas, red., 1996: 87), pvz.: 9 „Dūrinys – darinys, formaliai ir semantiškai pamatuotas dviejų savarankiškų žodžių. Darybos formantu čia eina formalus dviejų žodžių sujungimas į vieną, o darybos pamatas yra iš dviejų sandų, kuriais imami žodžių kamienai, ištisi žodžiai ar žodžių kaitybos formos. Vienos kalbos dalies dūriniai smulkiau gali būti grupuojami pagal tai, kurioms kalbos dalims priklauso vieno ar kito sando pamatiniai žodžiai“ (Morkūnas, par., 2008: 148t). 10 V. Urbutis siūlo aptariant darinius vartoti terminus pirmojo, antrojo ar trečiojo laipsnio dariniai, kurie rodytų, kiek darybos pakopų sudaro žodį (žr. Urbutis 1978: 89tt). Plg. su Adelės Valeckienės siūlomais terminais pirminė, antrinė (ir t. t.) priesagos: „Viename žodyje gali būti ne viena, o dvi ar daugiau derivacinių priesagų, bet jos nėra vienos eilės. Sudarant žodį, visada pridedama tik viena priesaga. Jeigu žodis daromas iš neišvestinio žodžio, prie jo šaknies pridedama priesaga vadinama pirmine. Kai žodis daromas iš vedinio, jau turinčio vieną priesagą, nauja priesaga dedama po pirminės ir vadinama antrine priesaga ir t. t.“ (Valeckienė 1998: 301). Dar plg. su A. Paulauskienės vartojama to paties (ne vieno) darybos žingsnio formantų sąvoka (žr. Paulauskienė 1994: 49) ir S. Keinio siūlymu nurodyti darybos pakopų skaičių (žr. Keinys 1999: 31, 106). Straipsnyje taikomi V. Urbučio pasiūlyti terminai, nes jie tiksliau nurodo žodžio darybos eigą ir vienu terminu galima įvardyti skirtingų darybos būdų laipsnį. 11 Primintina, kad žodis sąjūdis pats yra antrojo laipsnio darinys. 12 Tekste antraštiniai žodžiai (daiktavardžiai ir būdvardžiai) pateikiami neutralia forma – vns. vyr. g. v. (išimtį sudaro žodis desąjūdizacija, kuris yra mot. g. daiktavardis ir kitaip negali būti pateiktas). Straipsniai / Articles 149 Sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje 1) Jie tik jaučia sąžinės įpareigojimą, arba visuomeninės sąmonės beldimąsi, arba tautinės atsakomybės šūkį, kartais lyg dangaus balsą: eik, daryk, judink. Tokie randa panašiai jaučiančių, galvojančių, nerimstančių, buriasi į sąjūdėlius ir imasi darbo: keičia gyvenimą ‒ skaidrina, tobulina, kelia, kuria naują atmosferą. DLKT 2) Istoriniu požiūriu ateitininkai susiformavo kaip sąjūdis ir tapo organizacija. Sąjūdėliai sroveno, kartais ryškiau, kartais ne taip, ir organizacijai besivystant. DLKT Visi pavyzdžiai pavartoti viename publicistikos šaltinyje – Gedimino Mikelaičio knygoje „Tolyn į laiką, gilyn į gelmę...: kun. Stasys Yla raštuose ir atsiminimuose“. Kadangi kun. S. Yla gyveno dar iki susikuriant Sąjūdžiui, šaltinyje vartojamas žodis su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu nesietinas. Tokią mintį patvirtina ir interneto svetainėse rasti daiktavardžio sąjūdėlis pavyzdžiai: 3) Svarbiausia to kliūtis buvo ir tebėra: mūsų skaldymasis į draugijas, draugijėles, į sąjūdžius ir sąjūdėlius. (http://www.draugas.org/archive/1964_reg/ 1964-09-25-DRAUGAS.pdf) 4) ‒ Dabar, aš drįstu manyti, tai vyksta be piktos valios. Tai yra susiję su tam tikrais regionalistiniais sąjūdėliais ir tendencijomis Europoje, Tautinių mažumų apsaugos konvencijos apibrėžtais dalykais. O istorijoje akivaizdu, kad buvo siekiama išparceliuoti Lietuvą, ir viskas. (https://kultura.lrytas.lt/literatura/2008/04/18/news/lrytas-lt-paskaita-2-istorikas-a-bumblauskas-kas-kaip-ir-kodel-manipuliuoja-zemaitijos-istorija--5909820). sąjūdietis – trečiojo laipsnio darinys, priesagos -ietis vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. Jis DLKT pavartotas 32 kartus: 3 kartus – mot. g. vns. v. forma, vyr. g. vns. v. forma – 2 kartus, o g. forma – 1 kartą, vyr. g. dgs. v. forma – 10 kartų, k. forma – 8 kartus, n. forma – 2 kartus, g. ir įn. formomis – po 3 kartus. Iš DLKT rastų pavyzdžių 29 pavartoti publicistikos šaltiniuose, 2 – grožinės literatūros šaltiniuose ir 1 – administracinės literatūros šaltinyje. Šie vediniai žymi asmenų priklausymą pagal ideologiją ar veiklą kokiam nors žmonių telkiniui (žr. Ambrazas, red., 1996: 140): 5) Steigiamojo suvažiavimo delegatai atstovavo 180 tūkstančiams žmonių. Tada sąjūdiečiais save vadino ne mažiau milijono Lietuvos gyventojų. DLKT 6) Pirmadienį šią iniciatyvą sąjūdiečiai pristatė Prezidentui V. Adamkui. DLKT Vienu atveju šis daiktavardis pavartotas kita reikšme – kaip savaitraščio pavadinimas: VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX 7) Kultūros savaitraštis „Sąjūdiečiai“ siekia, kad teismuose atsirastų visuomenės atstovai – tarėjai. DLKT DLKG teigiama, kad vediniai, žymintys asmenų priklausymą pagal ideologiją ar veiklą kokiam nors žmonių telkiniui, paprastai yra naujadarai, o įprasta žodžių, sudarytų su šia priesaga, reikšmė yra asmenų pavadinimai iš jų gyvenamųjų miestų, miestelių, kaimų vardų (žr. Ambrazas, red., 1996: 139t). sąjūdietiškas – ketvirtojo laipsnio darinys, priesagos -iškas vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdietis. DLKT šis būdvardis pavartotas 8 kartus: mot. g. vns. v. forma – 3 kartus, g. forma – 1 kartą, vyr. g. vns. v. forma – 1 kartą, k. forma – 2 kartus, vyr. g. dgs. įn. forma – 1 kartą. 5 pavyzdžiai rasti publicistikos šaltiniuose, 2 – negrožinės literatūros šaltiniuose ir 1 – administracinės literatūros šaltinyje. Šis būdvardis pavartotas dviem reikšmėmis: • perkeltine panašumo reikšme, kai žymima ne „kaip kas“, o „kaip kieno, ko“ (žr. Ambrazas, red., 1996: 207): 8) Jokių „apgautų rinkėjų“ Tėvynės Sąjungai pritraukti nepavyko. Nebent dalis balsų buvo „atkovota“ iš kitų, sąjūdietiška terminologija, „dešiniųjų“ partijų, pasirėmus dvipartinės sistemos argumentu, jog „negalima skaldyti balsų“. DLKT • žymima esminė daikto ypatybė, kai pamatiniu žodžiu pasakytas daiktas sudaro pažymimuoju žodžiu reiškiamo daikto esmę, pamatą (žr. Ambrazas, red., 1996: 207): 9) Tuo metu tai buvo tik teorija, mat visa spauda buvo totaliai idėjinė, sąjūdietiška. Mes taip ir suvokėme savo misiją ‒ parašyti kai ką svarbaus ir reikšmingo Lietuvos istorijai. DLKT DLKG nurodyta, kad „būdingiausia -iškas, -a priesagos daiktavardinių būdvardžių darybinė reikšmė – panašus į pamatiniu žodžiu pasakytą daiktą“ (Ambrazas, red., 1996: 207). Tokios reikšmės rastieji būdvardžiai sąjūdietiškas neturi. sąjūdininkas – trečiojo laipsnio darinys, priesagos -ininkas vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. DLKT šis daiktavardis pavartotas net 234 kartus. Rasti tik 4 mot. g. daiktavardžiai: vns. v. forma jie pavartoti 3 kartus, įn. forma – 1 kartą. Vyr. g. formos yra daug labiau paplitusios. Vienaskaitos formos vartojamos daug rečiau nei daugiskaitos. Šis daiktavardis vartojamas visomis linksnių (išskyrus vt.) formomis: vns. v. forma pavartota 28 kartus, k. – 6, n. – 2, g. – 5, įn. – 2 kartus. Dgs. v. forma pavartota 78 kartus, k. – 73 kartus, n. – 13 kartų, g. – 17 kartų, įn. forma – 6 kartus. 210 pavyzdžių rasta publicistikos šaltiniuose, Straipsniai / Articles 151 Sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje 18 – grožinės literatūros šaltiniuose, 5 pavyzdžiai rasti administracinėje literatūroje, vienas – negrožinės literatūros šaltinyje. Šie vediniai žymi asmens (asmenų) pavadinimą pagal tą asmenį (ar grupę asmenų), kurio šalininku ir sekėju yra vediniu pasakytas asmuo (žr. Ambrazas, red., 1996: 114). Daiktavardžiu sąjūdininkas pavadinamas asmuo, kuris yra Sąjūdžio narys, šalininkas arba sekėjas: 10) Akivaizdu tik tai, kad šiandieninę Lietuvos valstybę valdo ne jos piliečiai, juo labiau ne sąjūdininkai. Rašydamas „valdo“ turiu galvoje ne konkrečių žmonių buvimą valdžioje, o tai, kas iš tikrųjų lemia šalies gyvenimo ir jos raidos pobūdį bei kryptį. DLKT 11) Pipynė sužinojo, kad Sąjūdis jau turi savų žmonių Aukščiausiojoje Taryboje, kad leidžia laikraštį ir pasirodo televizijos ekranuose. Kai po paskaitos sąjūdininkui buvo įteiktas vokas, Jono Pipynės širdį suspaudė skausmas. DLKT Dažnai daiktavardis sąjūdininkas turi pažymimąjį žodį ir yra sukonkretinamas, pvz.: Kauno / Klaipėdos sąjūdininkai, pirmieji / žymiausieji / tikrieji sąjūdininkai, eiliniai / atkakliausi / nuoseklūs sąjūdininkai, Universiteto sąjūdininkai, jaunieji / seni sąjūdininkai, šiandieniniai / buvę sąjūdininkai. Kaip ir daiktavardis sąjūdietis, tokie vediniai laikomi naujadarais (žr. Ambrazas, red., 1996: 114). sąjūdininkiškas – ketvirtojo laipsnio darinys, priesagos -iškas vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdininkas. DLKT šis būdvardis pavartotas tik vieną kartą. Publicistikos šaltinyje jis pavartotas vyr. g. dgs. v. forma ir turi reikšmę „būdingas, įprastas, priskiriamas pamatiniu žodžiu pasakytam daiktui, susijęs su tuo daiktu“ (Ambrazas, red., 1996: 207): 12) Per mėnesį beveik nieko nepadaryta tvarkant užsienio politikos reikalus. Sąjūdininkiški pasismaginimai Rytuose ar Vakaruose, korespondentų globa užsienio politikos atstoti negali. DLKT Interneto svetainėse pavyzdžių su šiuo būdvardžiu galima rasti daugiau, pvz.: 13) Daug kas tikėjosi, kad atėjo tam, jog visa tai pakeistų. Kad tam ryžtųsi – tikrai reikia „sąjūdininkiško“ ryžto, gebėjimo pripažinti klaidas ir iškelti aiškius tikslus. (https://cyvas.wordpress.com/2009/06/08/ neistarti-zodziai-dideleje-sventeje) 14) Prisimenu salėje buvojusį Darių Kuolį, tada jis buvo vienas iš sąjūdininkiško literatūros almanacho „Sietynas“ bendraautorių, ar redaktorių. (https://www.facebook.com/marijampolesmuziejus.lt/ posts/1224063731004328) sąjūdinis – trečiojo laipsnio darinys, priesagos -inis vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. DLKT šis būdvardis pavartotas 42 kartus: mot. g. vns. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX v. forma – 7 kartus, n. forma – 1 kartą kartą, g. forma – 6 kartus, vt. forma – 1 kartą, mot. g. dgs. v. forma – 8 kartus, vyr. g. vns. v. forma – 4 kartus, k. – 10 kartų, g. – 2 kartus, vt. – 1 kartą, vyr. g. dgs. k. ir g. formomis – po vieną kartą. 10 pavyzdžių rasti publicistikos šaltiniuose, po vieną – grožinės ir negrožinės literatūros šaltiniuose. Galima skirti keletą DLKG pavartoto būdvardžio sąjūdinis reikšmių: • „padaromas, atliekamas, įgyjamas, gaunamas, atsiradęs tuo būdu, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu“ (Ambrazas, red., 1996: 212): 15) Galbūt galima atsekti kūrinyje kokius laiko dvasios pėdsakus: priešsąjūdinę įtampą ir pan.? Vargu. Šiose šalyse galima rasti nuo kelių iki keliolikos parlamentinių ir neparlamentinių grupuočių, kildinančių save iš sąjūdinių struktūrų. DLKT • „priklausąs pamatiniu žodžiu pasakytam daiktui, susijęs su tuo daiktu (asmeniu, kolektyvu, reiškiniu, sritimi ir pan.“ (Ambrazas, red., 1996: 211): 16) Konservatoriai ketina po pirmojo rinkimų rato, atsižvelgiant į situaciją, paremti ir kitus, anot jų, sąjūdinius žmones. DLKT • „esantis, atsitinkantis, vykstantis tuo metu, kurį rodo pamatinis žodis, pasikartojantis, atliekamas pamatinio žodžio reiškiamais laiko tarpais“ (Ambrazas, red., 1996: 212): 17) V. Daunio estetika, orientuota į kūrėjo moralumo ir kūrybos harmoningumo dermę, darė didelį poveikį sąjūdinio pakilimo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais. DLKT • „turintis išskirtinę ypatybę, kurią sudaro pamatiniu žodžiu pasakytas daiktas“ (Ambrazas, red., 1996: 212): 18) Kas dar rašys, pasirašinės, kas apskritai iš jų dar drįs užsiimti kokia, tarkime, sąjūdinio stiliaus veikla? DLKT • „skiriamas, tinkamas pamatiniu žodžiu reiškiamam daiktui“ (Ambrazas, red., 1996: 211): 19) Visaliaudinę euforiją vis skatino rotapritu dauginti „Sąjūdžio žinių“ lapeliai, minėtas „Atgimimas“, kone kiekviename rajone šalia įprasto vietinio laikraščio atsiradęs alternatyvus, sąjūdinis – iki pat milijonus sutraukusio Baltijos kelio, savotiško Sąjūdžio saulėlydžio, kai, išsibarsčius gyvajai grandinei, ėmė kurtis partijos ir partijėlės. DLKT sąjūdistas – trečiojo laipsnio darinys, priesagos -istas vedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdis. Jis DLKT pavartotas 3 kartus vyr. g. dgs. v. forma. Po vieną pavyzdį rasta publicistikos šaltinyje, grožinės literatūros šaltinyje ir Straipsniai / Articles 159 Sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje modload&name=Diskusijos&file=viewtopic&topic=4157&forum=1...%2520-%252039k&start=0) priešsąjūdinis – ketvirtojo laipsnio darinys, priešdėlio priešvedinys, padarytas iš būdvardžio sąjūdinis. LKG ir DLKG priešdėlio priešbūdvardžiai neskiriami. Trys pavyzdžiai (prieškarinis gyvenimas, priešlėktuvinės patrankos, priešrinkiminės dienos) paminėti LKG prie priešdėlinių priesaginių darinių, išlaikančių priešdėlio ir daiktavardžio reikšmę bei žyminčių daiktų rūšį (Ulvydas, vyr. red., 1965: 591). Akivaizdu, kad prieškarinis gyvenimas ir priešrinkiminės dienos žymi laiką, einantį prieš pat laiką, pasakytą pamatiniu žodžiu (dar plg. pavyzdžius iš LKŽe: priešadventinis, priešmokyklinis, priešpietinis). Tokią reikšmę turi po vieną kartą DLKT pavartoti 4 būdvardžiai priešsąjūdinis. Jie pavartoti mot. g. vns. g. forma, vyr. g. vns. g. forma, dgs. g. ir įn. forma. 3 pavyzdžiai rasti publicistikos šaltiniuose, 1 – negrožinės literatūros šaltinyje: 45) Šiek tiek lengviau, kai šnekam apie paskutinį priešsąjūdinį dešimtmetį, ‒ juk Algimantą Mackų, Alfonsą Nyką Niliūną, Liūnę Sutemą jau galėjome lyginti su Judita Vaičiūnaite, Sigitu Geda, Marcelijum Martinaičiu... DLKT Tik vienas būdvardis turi priešiškumo reikšmę. LKG ir DLKG minima, kad retkarčiais priešdėlio priešdaiktavardiniai vediniai žymi dalyką, kuris yra nukreiptas prieš pagrindiniu žodžiu pasakytą dalyką (Ulvydas, vyr. red., 1965: 432; Ambrazas, red., 1996: 148). Būdvardžių, turinčių tokią reikšmę, galima lengvai rasti LKŽe, pvz.: priešalkoholinis, priešamerikinis, priešbaudžiavinis, priešbažnytinis, priešemigracinis. Tokios reikšmės būdvardis rastas ir DLKT – jis yra vyr. g. vns. k. formos: 46) Visiems žinomi faktai byloja ką kita ‒ etninės mokyklos Kelmėje, į kurią atgimimo laikais traukte traukė šimtais kaip į Meką, pradininkas yra V. Rutkūnas, o idėją atsinešęs iš priešsąjūdinio Rumšiškėse susikūrusio etnoentuziastų sambūrio. DLKT 2.3. Sudurtiniai žodžiai DLKT rasti 8 su žodžiu sąjūdis sudaryti sudurtiniai žodžiai. „Lietuvių kalbos sudurtiniai žodžiai visada yra sudaromi iš dviejų savarankiškų žodžių, juos sujungiant į vieną; tuo jie skiriasi nuo vedinių, kurie su priesagomis, galūnėmis ar priešdėliais yra padaromi iš vieno pamatinio žodžio“ (Urbutis: 1961: 65). Iš šių sudurtinių žodžių 5 yra ketvirtojo laipsnio dariniai ir 3 – trečiojo laipsnio dariniai. Visi jie yra daiktavardžiai. 3 daiktavardžių vienas iš sandų yra žodis sąjūdis, jis yra 2 dūrinių antrasis sandas ir 1 dūrinio – pirmasis. Kitų 3 dūrinių antrasis VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 160 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX sandas yra žodis sąjūdininkas, 1 dūrinio – sąjūdietis, 1 dūrinio – daiktavardis sąjūdistas. V. Urbučio teigimu, sudurtinių daiktavardžių, turinčių bent vieną sandą, atsiradusį iš priesaginio daiktavardžio, pasitaiko retai ir „į tokius darinius (ypač su ryškesnes, ilgesnes priesagas turinčiais sandais) reikia žiūrėti kaip į išimtis“ (Urbutis 1961: 75). Bet DLKT pavartoti net 5 iš 8 rastų dūriniai, kurių antrasis sandas yra priesaginis daiktavardis, neleidžia su tuo sutikti. antrasąjūdininkas – ketvirtojo laipsnio darinys, sudarytas iš skaitvardžio antras ir daiktavardžio sąjūdininkas. „Iš skaitvardžio ir daiktavardžio padarytų sudurtinių daiktavardžių, kurių leksinė reikšmė maždaug sutampa su darybos reikšme, antrasis (daiktavardinis) sandas pasako, koks dalykas turimas galvoje, o pirmasis (skaitvardinis) sandas nurodo to dalyko skaičių ir eilę“ (Urbutis 1961: 92). Anot V. Urbučio, didesnė dalis šios rūšies sudurtinių daiktavardžių yra naujadarai (žr. Urbutis 1961: 91). DLKT šis dūrinys 1 kartą pavartotas publicistikos šaltinyje – vyr. g. dgs. v. forma. Jis nurodo „antrosios kartos“, t. y. vėlesnio Sąjūdžio laikotarpio, sąjūdininkus (interneto svetainėse tokio dūrinio pavyzdžių nerasta): 47) Landsbergio „prasiplepėjimas“, pataikaujančių žurnalistų paverstas antrašte „...Jei man pasiūlytų atsakingesnes pareigas, aš jų neatsisakyčiau...“ Tylu, nes tokių pareigų kol kas Lietuvoje nėra. Po to pragysta Landsbergio parankiniai ‒ iš valstybinio biudžeto apmokama spauda, radijas, televizija ir antrasąjūdininkai. Jie vienbalsiai ima šaukti: reikia prezidentinio valdymo! Na štai, pareigos jau atsirado, tačiau aplinkui ‒ jokios reakcijos. DLKT ekosąjūdis – trečiojo laipsnio darinys, sudarytas iš būdvardžio ekologiškas trumpinio ir daiktavardžio sąjūdis. „Iš būdvardžio ir daiktavardžio padarytų sudurtinių daiktavardžių, kurių leksinė reikšmė maždaug sutampa su darybos reikšme, pirmasis (būdvardinis) sandas iškelia dūriniu pasakomam dalykui būdingą ypatybę, išskiriančią jį iš kitų tos pačios rūšies ar grupės (nurodytos antruoju sandu) dalykų“ (Ambrazas, red., 1996: 154). DLKT šis dūrinys pavartotas 1 kartą. Jis vyr. g. vns. v. forma pavartotas publicistikos šaltinyje ir nurodo sąjūdžio rūšį: 48) Ši miela jaunų žmonių vilniečių šeimynėlė gyvena Užupyje. Tad nenustebau, kad su bendraminčiais nori Tymo kvartalą paversti ekologiškai švarių produktų turgeliu. Jaunų žmonių ekosąjūdis. Sužinojusi, kad naudoju nedaug kosmetikos ir ją renkuosi itin atidžiai, Solveiga man tuoj pat atsiuntė sąrašą liūdnai pagarsėjusių plačiai naudojamų E papildų, kurių reikėtų vengti. DLKT Straipsniai / Articles 161 Sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje Interneto svetainėse rasti du pavyzdžiai: vienu atveju ekosąjūdis parašytas kartu, kitu – atskirai. Kaip rodo pavyzdžiai, šis žodis nesietinas su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu: 49) Netrukus ekosąjūdžio laikraštyje „Greenzien“ pasirodys Kapčiamiesčio girininkijos girininko Rimanto Pilecko interviu, kuriame bus pristatoma ne tik Kapčiamiesčio girininkija, bet ir urėdijos medelynas, jame auginami medžių ir krūmų sodinukai. (http://dzukuzinios.lt/ respublikos-spauda-apie-miskininkus) 50) Viešoji įstaiga „Eko Sąjūdis“, Šermukšnių g. 6A, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., LT-01106 (https://www.118.lt/imones/viesoji-istaiga-eko-sajudis/ 8227058) liberalsąjūdietis – ketvirtojo laipsnio darinys, sudarytas iš daiktavardžio liberalai ir daiktavardžio sąjūdietis16. „Sudurtiniai daiktavardžiai, padaryti iš dviejų daiktavardžių, pagal sandų reikšmių tarpusavio santykį dažniausiai yra apibrėžiamieji (determinatyviniai): vienas sandas apibrėžia kitą, susiaurindamas jo reikšmę, todėl bendroji tokio sudurtinio daiktavardžio darybos reikšmė yra siauresnė negu jo pagrindinio (apibrėžiamojo) sando“ (Ambrazas, red., 1996: 151). Daiktavardis liberalsąjūdietis DLKT pavartotas 9 kartus, vartojama tik vyr. g. dgs. forma: v. – 5 kartus, k. – 2, n. ir įn. – po vieną kartą. Visi pavyzdžiai rasti publicistikos šaltiniuose. Šių vedinių antrasis sandas žymi asmenų priklausymą pagal ideologiją, veiklą kokiam nors žmonių telkiniui (žr. Ambrazas, red., 1996: 140), o pirmasis susiaurina reikšmę, nurodydamas konkrečią partiją, t. y. Liberalų sąjūdžio partiją, pvz.: 51) Praeitą savaitę konservatoriai, liberalsąjūdiečiai, liberalcentristai, soclibai, socdemai, valstiečiai liaudininkai ir „darbiečiai“ (toliau – TSLSLiCSSLSDVLDP) priėmė Seime naują Aukštojo mokslo įstatymą. DLKT 16 Iš pradžių manyta, kad daiktavardis liberalsąjūdietis yra priesagos -ietis vedinys, padarytas iš daiktavardžio liberalsąjūdis (nors DLKT daiktavardis liberalsąjūdis nepavartotas, pavyzdžių su juo galima rasti interneto svetainėse: Liberalsąjūdis pradėjo totalų nepalankių partijų puolimą, nes, panašu, kitaip neperšoks tų jiems reikalingų kelių procentų (http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/liberalsajudieciai-kaltina-politinius-konkurentus-juodosiomis-technologijomis/ komentarai); Liberalsąjūdis, tapęs konservatorių klakeriais (klaka –[pranc. claque] samdytų žiūrovų grupė, triukšmingai girianti arba peikianti reginį), pareiškia, kad kultūros ministras jų. Lygiai taip pat galima pareikšti, kad jų yra ir premjeras (https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nlasiene-fntt-istorija-atsakymai-slypi-giliau.d?id=57125879)). Tačiau Google paieškos sistemos pateikiamas žodžių junginio Liberalų sąjūdis ir žodžio liberalsąjūdis pavartojimo skaičius rodo, kad liberasąjūdis, palyginti su Liberalų sąjūdis, labai retai vartojamas. Todėl nuspręsta daiktavardį libieralsąjūdietis laikyti dūriniu. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 162 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX 52) Tačiau postas, kurį paliko liberalsąjūdiečiai, lieka laisvas, nes buvo įsteigtas opozicijai, tik niekas iš opozicijos atstovų nenori dirbti su valdančiaisiais. DLKT liberalsąjūdininkas – ketvirtojo laipsnio darinys, sudarytas iš daiktavardžio liberalai ir daiktavardžio sąjūdininkas. Daiktavardis liberalsąjūdininkas DLKT pavartotas tik 2 kartus: vyr. g. vns. v. forma ir vyr. g. dgs. k. forma. Pavyzdžiai rasti publicistikos šaltiniuose. Šių vedinių antrasis sandas žymi asmens (asmenų) pavadinimą pagal tą asmenį (ar grupę asmenų), kurio šalininku bei sekėju yra vediniu pasakytas asmuo (žr. Ambrazas, red., 1996: 114), o pirmasis susiaurina reikšmę, nurodydamas konkrečią partiją, t. y. Liberalų sąjūdžio partiją: 53) Įkandin jo apie galimybę sudaryti Seimo tyrimo komisiją arba bent jau iškelti šį klausimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete prakalbo ir konservatoriai Andrius Kubilius, Jurgis Razma (pastarasis buvo velionio bendramokslis), Seimo NSK narys liberalsąjūdininkas Algis Kašėta, susipažinęs su V. Pociūnu tiriant Prezidentūros skandalą. DLKT 54) Taip iš esmės yra todėl, kad ir pačių fronto lyderių – konservatorių ir liberalsąjūdininkų – veikloje politinio principingumo, būtino aiškiai regimoms reformoms įvykdyti, išties labai trūksta, o skirtis tarp pastarųjų skambių dek laracijų ir realios veiklos – netgi akivaizdžiausiai matoma mėgėjiška akimi. DLKT Kad šis daiktavardis lietuvių kalboje yra plačiai vartojamas, rodo ne tik pavyzdžiai interneto svetainėse, bet ir faktas, kad jis yra įtrauktas į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną. liberalsąjūdistas – ketvirtojo laipsnio darinys, sudarytas iš daiktavardžio liberalai ir daiktavardžio sąjūdistas. DLKT daiktavardis liberalsąjūdistas pavartotas tik vieną kartą, jis vyr. g. dgs. k. forma pateiktas publicistikos šaltinyje. Šių vedinių antrasis sandas žymi politinės-visuomeninės krypties šalininkus, sekėjus (žr. Ambrazas, red. 1996: 123), o pirmasis susiaurina reikšmę, nurodydamas konkrečią partiją – Liberalų sąjūdžio partiją, pvz.: 55) Tačiau ar yra veiksnių, galinčių palengvinti koalicinių derybų eigą? Be abejo. Visų pirma mažųjų politinių jėgų (liberalsąjūdistų, liberalcentristų, socialliberalų, pilietininkų, galbūt ir liaudininkų) nusiteikimas derėtis ir dirbti su abiem būsimaisiais koalicinių derybų poliais – ir konservatoriais, ir socialdemokratais. DLKT Interneto svetainėse daiktavardis liberalsąjūdistas vartojamas: Straipsniai / Articles 163 Sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje 56) Anksčiau reikėjo jungtis su liberalsąjūdistais, kol dar abi partijos buvo valdžioje, bet lyderių ambicijos neleido. O dabar liberalsąjūdistams liberalcentristai tiesiog nebeįdomūs. (https://www.tv3.lt/komentarai/775061/ kelios-desimtys-plunges-liberalcentristu-perejo-i-liberalu-sajudi) 57) Liberalsąjūdistai niekada nebuvo prie lovio, todėl, galima manyti, kad niežti nagai ką nors prichvatizuoti. (http://jura.diena.lt/lt/naujienos/nuomones/ klaipedieciai-ryztingai-kovos-pries-laivininkystes-privatizacija-268890/ komentarai) Kaip minėta, viso darybos tipo reikšmę gali paveikti individualios tam darybos tipui priklausančių žodžių reikšmės ir neutralios reikšmės žodžiai kartais gali įgyti menkinamąją ir žeminamąją reikšmes, plg.: 58) Tuoj gyvenimas pagerės, kai pažiūrėsit į LSDP sąrašą. O kas tuo netiki, tegul palaukia, kol sąrašą pateiks paksiodai ir liberalsąjūdistai. Tiems, kas bus pavasarį išrinkti į valdžią, gyvenimas pagerės. (http://www.anyksta.lt/ naujienos/savaitgalio-diskusija/33832-savaitgalio-diskusija-ar-jus-gyvenimas-pagerejo) 59) Atvirai kalbant, labiausiai tinkantis panaudoti europarlamentarui paskirtas lėšas iš Lietuvos būtų liberalsąjūdistas G. Navaitis. Lėkė taksi už 500 litų į Kauną – susitikti su odontologais. Už 800 litų Palangos viešbutyje ėmė kambarį susitikti su konservatoriaus P. Žeimio rinkėjais, o Trakuose už 600 litų naktį slėpėsi nuo žibinkštų. Po velnių, G. Navaitis tikrai nepadarytų gėdos mums Europarlamente. Ten tikrai jo niekas nebūtų pasiteiravęs, kokio velnio su tokia figūra už pustrečio tūkstančio litų prireikė sporto klube ar kam jam A. Milne‘o „Mikė Pūkuotukas“. (http://www.ivaizdis.lt/zinpr_det. php?id=24278) Akivaizdaus semantinio skirtumo tarp žodžių liberalsąjūdietis, liberalsąjūdininkas ir liberalsąjūdistas nėra. Tik žodis liberalsąjūdistas (kaip ir anksčiau aptartas sąjūdistas) gali turėti menkinamąją reikšmę. libsąjūdis – trečiojo laipsnio darinys, sudarytas iš daiktavardžio liberalai trumpinio ir daiktavardžio sąjūdis. DLKT šis dūrinys pavartotas tik vieną kartą publicistikos šaltinyje – vyr. g. vns. k. forma ‒ ir nurodo sutrumpintą Liberalų Sąjūdžio partijos pavadinimą: 60) Populistinės partijos primeta žaidimo taisykles, panašiai kaip didieji prekybos centrai šokdina smulkesnius prekeivius. Kad jau taip yra, tai ir libsąjūdžio ateitis visiškai priklausys nuo p. Auštrevičiaus politinio kūno sugebėjimų. DLKT VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 164 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Interneto svetainėse pavyzdžių su dūriniu libsąjūdis apstu, pvz.: 61) „Libsąjūdžio“ atstovas teigia, kad už antrininko nugaros stovi Seimo narys buvęs socialliberalas Gediminas Jakavonis, kurio padėjėjas Arnoldas Butkus, turintis UAB „Verslo ratas“, ir įdarbino Algį Kašėtą Nr. 2. (https://www.alfa.lt/straipsnis/197029/kaseta-jakavoni-kaltina-naudo - jant-juodasias-technologijas) 62) Liberalų Sąjūdis, lyginant su ankstesniais rinkimais, pakilo į viršų. Aš neatsimenu kito atvejo, o kad viena iš valdančių partijų būtų šoktelėjusi – rinkimų švytuoklė visgi daro savo. Ir čia turime neįtikėtiną sėkmę. Per ankstesnius Libsąjūdis gavo ~5 procentus balsų ir vos praėjo rinkiminę kartelę, o dabar – gavo ~8 procentus. (http://rokiskis.popo.lt/tag/libcentristai) naujasąjūdininkas ‒ ketvirtojo laipsnio darinys, sudarytas iš būdvardžio naujas ir daiktavardžio sąjūdininkas. Kaip minėta, tokių dūrinių pirmasis sandas iškelia dūriniu pasakomam dalykui būdingą ypatybę, išskiriančią jį iš kitų tos pačios rūšies ar grupės (nurodytos antruoju sandu) dalykų (Ambrazas, red., 1996: 154). DLKT šis dūrinys pavartotas 1 kartą publicistikos šaltinyje – vyr. g. dgs. v. forma – ir nurodo „naujos kartos“, t. y. vėlesnio laikotarpio, sąjūdininkus (interneto svetainėse šio dūrinio pavyzdžių nerasta): 63) Jokioje rinkiminėje programoje nebuvo kalbama ir apie restituciją. Tačiau šios problemos iškilo po nepriklausomybės atkūrimo. Ypač jas eskalavo naujasąjūdininkai, kurie, pasinaudodami situacija ir siekdami savanaudiškų tikslų, patraukė vieną kitą ir buvusį Sąjūdžio lyderį į savo pusę... DLKT sąjūdmetis – trečiojo laipsnio darinys, daiktavardžių sąjūdis ir metai dūrinys. Jau minėta, kad tokių dūrinių vienas sandas apibrėžia kitą, susiaurindamas jo reikšmę, todėl bendroji tokio sudurtinio daiktavardžio darybos reikšmė siauresnė nei jo pagrindinio sando reikšmė (Ambrazas, red., 1996: 151). DLKT rastas tik vienas toks dūrinys, jis publicistikos šaltinyje pavartotas vyr. g. vns. įn. forma ir nurodo Sąjūdžio pakilimo laikotarpį: 64) Galvą pasukus akys slysta, kaip žmonės tebesako, rubežiaus su Lenkija pakraščiais, lig šiol stropiai tebesaugomais dvi dešimtys metų pasienio tarnyboje majoro Galūzos bei kitų tokių iš anų laikų ir struktūrų, kurių pavardes tremtinių mitinge Vilniuje išvardino. Gerai saugo. Ne taip, kaip kiaurą Lietuvos rytinę sieną, kurią visą Artūras Skučas sąjūdmečiu kryžiais nustatyt norėjo, o dabar per kurią plūsta iš Azijos nelegalūs migrantai, paprastai sulaikomi tik saugojimo patirtį turinčių. DLKT Interneto svetainėse galima rasti pavyzdžių su dūriniu sąjūdmetis: Straipsniai / Articles 165 Sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje 65) Lukiškių aikštė yra svarbi Lietuvos istorijai kaip 1863 m. sukilimo prieš Rusijos carizmą ‒ okupantą kankinių ‒ Z. Sierakausko ir K. Kalinausko mirties atminimo vieta. Tam priminti sąjūdmečiu 1988 m. buvo pastatytas kryžius, kurį maskolius tuoj pat sprogdino. (http://www.propatria. lt/2017/11/liudvikas-narcizas-rasimas-kam-atiteko.html) 66) Viens su puse, du be ruso, graži Lietuva – taip išdrąsėję traukdavome sąjūdmečio pradžioje, norėdami, kad gera nuojauta apie artėjančią valstybės laisvę sklistų ir tokiu būdu. (http://aidas.lt/lt/tautos-mokykla/ article/8859-08-30-augo-kieme-zaliasai) 2.4. Neaiškūs atvejai Šiame skyriuje bus aptariami žodžiai, kurių dėl tam tikrų priežasčių nepavyko priskirti prie konkrečios darybos grupės. desąjūdizacija – daiktavardžio desąjūdizacija darybos etapai nėra visiškai aiškūs. Jis galėtų būti penktojo laipsnio darinys, priešdėlio devedinys, padarytas iš daiktavardžio sąjūdizacija17. Priešdėlis detokiu atveju reikštų atskyrimą, pašalinimą, panaikinimą; judėjimą žemyn, smukimą (žr. Kinderys, ats. red., 2001: 145). Visai įmanoma, kad šis žodis padarytas jau iš priešdėlinio veiksmažodžio desąjūdizuoti(s). Tokiu atveju žodis desąjūdizacija turėtų būti laikomas priesaginiu, o ne priešdėliniu vediniu. Google nepateikia nė vieno pavyzdžio su žodžiais sąjūdizacija ir desąjūdizuoti(s). Todėl galima dar viena šio daiktavardžio atsiradimo versija – žodis gali būti padarytas pagal analogiją su žodžiu desovietizacija, kuris lietuvių kalboje plačiai vartojamas (Google pateikia 10800 rezultatų). DLKT rastas tik vienas daiktavardžio desąjūdizacija pavyzdys ‒ mot. g. vns. k. forma. Jis pavartotas administracinės literatūros šaltinyje: 67) Prašom. Deputatas B. Genzelis. B. GENZELIS. Aš siūlau išbraukti vadinamąjį desovietizacijos įstatymą, kad ateinančiai kadencijai nereiktų priimti „desąjūdizacijos“ įstatymų, kadangi mes gerai žinome, dabar Sąjūdis dar nėra apsivalęs nuo KGB agentūros, daugelis veikėjų kompromituoja Sąjūdį. DLKT 17 „Priesagą -acija turi dauguma visų tų tarptautinių žodžių, kurie gali būti suvokiami kaip veiksmažodžio abstraktai. Dalyje šios priesagos vedinių galima skirti ir kurią nors kitą, ne veiksmo reikšmę, plg.: deklaracija, delegacija, demonstracija...“ (Ulvydas, vyr. red., 1965: 302t; dar žr. Ambrazas, red., 1996: 99). Jie yra sudaromi iš veiksmažodžių. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 166 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Kad šis žodis neatsitiktinis, rodo interneto svetainėse rasti pavyzdžiai: 68) Na, tą gaivų vėją labai drastiškai užsmaugė „pirmiausias iš visų pirmų“, vietoj desovietizacijos įvykdęs desąjūdizaciją, ir dabar nuobodžiaujantis Europarlamente! (https://www.tv3.lt/naujiena/615726/r-gajauskaite-prie-seimovartu-issirikiavo-partijos) 69) Labai taiklus svarbaus proceso Lietuvoje apibūdinimas: DESĄJŪDIZACIJA!, kuri, manyčiau, jau tikrai užbaigta Lietuvoje vietoj dekagebizacijos. (https://www.tv3.lt/komentarai/615726/r-gajauskaite-prie-seimo-vartu-issirikiavo-partijos) desąjūdizuotis pagal darybos taisykles turėtų būti ketvirtojo laipsnio darinys, priešdėlio devedinys, padarytas iš veiksmažodžio sąjūdizuotis18. Tačiau internete nepavyko rasti pavyzdžių su veiksmažodžiu sąjūdizuoti(s). Todėl visai įmanoma, kad šis veiksmažodis yra padarytas iš ką tik aptarto daiktavardžio desąjūdizacija. Tai vienintelė DLKT rasta veiksmažodžio forma, ja šis veiksmažodis pavartotas publicistikos šaltinyje. Primintina, kad priešdėlis dereiškia atskyrimą, pašalinimą, panaikinimą; judėjimą žemyn, smukimą (žr. Kinderys, ats. red., 2001: 145). Rastas toks pavyzdys: 70) Individualizacija savaime yra geras vyksmas. Bet jo pabaiga, kuri tikrai netrukus ateis, bus arba radikali atomizacija, arba individualistinė visuomenė, kuri individo teises gina ir puoselėja visiškai sąmoningai. Arba dar kitaip. Visuomenė ima „desąjūdizuotis“. Sovietinis įdirbis, telkęs žmones vienam tikslui, pasitarnavo kaip gera technologija buriant Sąjūdį ‒ judėjimą bendram tikslui. DLKT Interneto svetainėse pavyzdžių su šio veiksmažodžio formomis nepavyko rasti. DLKT rasti du įvardžiuotiniai būdvardžiai. Kaip žinoma, įvardžiuotiniai būdvardžiai yra susidarę iš paprastųjų, priaugus įvardžiui jis, ji (Zinkevičius 1957: 5). Kai kurių linksnių formos iki šiol yra išlaikiusios pirmykštės darybos tipą ir niekuo nesiskiria nuo paprastojo būdvardžio ir įvardžio jis, ji formų, pavyzdžiui, vyr. g. vns. kilmininko ir galininko formos. Todėl įvardžiuotiniai būdvardžiai galėtų būti laikomi sudurtiniais žodžiais. Zigmas Zinkevičius vartoja terminą sudėtiniai žodžiai (žr. Zinkevičius 1957: 17 ir ten nurodytą literatūrą). Tačiau dauguma formų pakito ir labai nutolo nuo atitinkamos paprastojo būdvardžio ir 18 Priesaga -izuoti būdinga veiksmažodžiams, atėjusiems iš kitų kalbų. „Šie veiksmažodžiai reiškia veiksmą, kuriuo kam nors suteikiama kokia ypatybė ar kuriuo kas nors kaip kitaip pakeičiamas, paveikiamas“ (Ulvydas, vyr. red., 1971: 249). Straipsniai / Articles 167 Sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje įvardžio jis, ji fleksijos, įvardis jis, ji tapo antrąja būdvardžių galūne. Iš kiekvieno paprastojo kintamosios ypatybės būdvardžio ir kai kurių nekintamosios ypatybės būdvardžių galima padaryti po įvardžiuotinį būdvardį, reikia tik pridėti galūnę19. Kadangi pridedant galūnę gaunama įvardžiuotinė forma, o ne naujas žodis, įvardžiuotinių būdvardžių negalima priskirti nė prie vienos darybinės grupės. sąjūdietiškasis – būdvardžio sąjūdietiškas įvardžiuotinė forma. DLKT rastas vienas toks būdvardis, publicistikos šaltinyje jis pavartotas vyr. g. vns. k. forma: 71) Kas gali paneigti mintį, jog 10 milijardų kreditinės linijos sensacija buvo sugalvota, kad: 1. Moraliai sugniuždytų nepasiduodantį šalies ir užsienio aferistų spaudimui banką; 2. Galutinai sukompromituotų vis dar nepaklupdytą LDDP; 3. Išaukštintų tautos akyse visų blogybių demaskuotojus ‒ konservatorius, kurie dėl savo tuščiažodžiavimo ir begalinio nihilizmo niekaip negali atgauti sąjūdietiškojo populiarumo. DLKT Kaip žinoma, skiriamos dvi pagrindinės įvardžiuotinių būdvardžių reikšmės: pažymimoji ir pabrėžiamoji. „Pažymimosios reikšmės įvardžiuotiniai būdvardžiai pažymi kalbantiesiems žinomą, apibrėžtą daiktą, išskirdami jį iš kitų daiktų, parodydami jo rūšį arba nusakydami jau iš anksčiau žinomą jo ypatybę“ (Ulvydas, vyr. red., 1965: 505), o „pabrėžiamosios reikšmės įvardžiuotiniai būd vardžiai pabrėžia būdingą žinomą daikto ypatybę“ (p. 509). „Pažymimųjų ir pabrėžiamųjų įvardžiuotinių būdvardžių reikšmės prigimtis yra skirtinga: pirmieji nurodo žinomą daiktą, antrieji – žinomą ypatybę“ (p. 510)20. Pateiktame pavyzdyje įvardžiuotinis būdvardis turi pažymimąją reikšmę. Šio įvardžiuotinio būdvardžio pavyzdžių galima rasti ir interneto svetainėse: 72) Lietuvai savo tautinę valstybę atkūrus, prasidėjo ir politinių jėgų sluoksniavimasis. Pirmiausia visas sąjūdietiškasis Seimas (tuo metu dar AT) buvo apkaltintas... (kuo manot?) o gi „sukairėjimu“. (http://www.greitas. eu/nuomone/gal-kas-gali-man-paaiskinti-ka-tokio-blogo-padare-proflansbergis-nes-as-kaip-ir-nesu-kazka-skaiciusi-apie-ji-kriminalinio-irnejau-proflansbergis-blogesnis-uz-brazauska-nors-ir-ne-i-tema-bet) 19 „Pagrindinį semantinį skirtumą tarp paprastųjų ir įvardžiuotinių būdvardžių sudaro skiriamoji įvardžiuotinių būdvardžių reikšmė: paprastieji būdvardžiai išreiškia daikto ypatybę, o įvardžiuotiniai išskiria tam tikra ypatybe pasižyminti daiktą iš kitų tos klasės daiktų“ (Jakaitienė, ats. red., 1976: 72). 20 Dar apie įvardžiuotinius būdvardžius žr.: Jakaitienė, ats. red., 1976: 72t; Paulauskienė 1994: 220tt; Morkūnas, par., 2008: 230t. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX 73) 1990–1991 m. Aukščiausiosios Tarybos sąjūdietiškoji dauguma įvykdė svarbiausius ir būtiniausius Lietuvos valstybingumo atkūrimo uždavinius: parengė ir priėmė pagrindinius šalies vidaus gyvenimo ir Tautos ūkio tvarkymo įstatymus. (www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=6652) sąjūdiškasis – būdvardžio sąjūdiškas įvardžiuotinė forma. Šis būdvardis DLKT pavartotas tik vieną kartą, publicistikos šaltinyje jis pavartotas mot. g. vns. v. forma ir yra pažymimosios reikšmės: 74) LDDP ilgai svyravo, ar jai pasiskelbti opozicija, ar ne, ir dabar, atrodo, jau linkusi tai padaryti. Tokį aiškumą, kurio seniai pageidavo sąjūdiškoji parlamento dauguma, reiktų sveikinti. Aiškumas reikštų ir mūsų valstybės politinio gyvenimo brandą. DLKT Šio įvardžiuotinio būdvardžio pavyzdžių galima rasti interneto svetainėse: 75) ‒ Kai LTV „Klausimėlis“ dar buvo sudėtinė LTV2 „Laisvės alėjos“ dalis, klausinėjai tik Kauno gatvėse. Tuometė sąjūdiškoji laikinosios sostinės valdžia buvo labai nepatenkinta, nes juokingus atsakymus žerdavo vien kauniečiai. Teko girdėti, kad dėl to tavęs vos neišmetė iš darbo. Tiesa? (https:// www.lzinios.lt/lzinios/print.php?id=144684) 76) Nemaža salė buvo pilnutėlė, kai kas net ir stovėjo. Kažkodėl man visa tai priminė mūsų sąjūdiškąją jaunystę. (http://www.tekstai.lt/component/ content/article/130-2006-nr-1-sausis/600-m-martinaitis-j-bobrowskis-ties-brandenburgo-vartais) 3. APIBENDRINIMAS LKŽ pateikiamos trys žodžio sąjūdis reikšmės, o DLKŽ – tik dvi. Tai galėtų reikšti, kad žodis sąjūdis pradėtas vartoti siauresne reikšme ir galbūt net kiek rečiau. Tačiau DLKT rasti 380 pavyzdžių rodo, kad žodžio sąjūdis pagrindu lietuvių kalboje atsirado 28 žodžiai. Jie yra skirtingo darybos laipsnio. Daugiausia yra ketvirtojo laipsnio darinių – 13, kiek mažiau trečiojo laipsnio darinių – 10, o mažiausiai, kaip ir buvo galima tikėtis, yra penktojo laipsnio darinių – tik vienas (žr. lentelę). Iš visų darinių dažniausiai – 234 kartus – DLKT pavartotas žodis sąjūdininkas. Daug rečiau vartojamas būdvardis sąjūdinis – jis pavartotas 42 kartus. Dar rečiau vartojamas daiktavardis sąjūdietis – rasti 32 pavyzdžiai21, o 14 žodžių ‒ ANtRASĄjūDININKAS, DESĄjūDIzAcIjA, LIBERALSĄjūDIStAS, LIBSĄjūDIS, NAUjASĄjūDININKAS, 21 Tikrinimo programėlė Microsoft Word iš rastų 28 žodžių atpažįsta tik tuos tris dažniausiai pavartotus. Straipsniai / Articles 175 Sąvokos sąjūdis įsišaknijimas lietuvių kalboje Savickienė Ineta 2005: Linksnių vartojimo dažnumas ir daiktavardžio reikšmė. – Acta Linguistica Lithuanica 52, 59–65. Skardžius Pranas 1996: Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Subačius Giedrius 1993: Simono Daukanto didžiojo lenkų–lietuvių kalbų žodyno naujadarai: individuali žodžių daryba. – Lietuvių Atgimimo istorijos studijos 4. Vilnius: Baltoji varnelė, 135-216. Ulvydas Kazys, vyr. red., 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija. Vilnius: Mintis. Ulvydas Kazys, vyr. red., 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija. Vilnius: Mintis. Ulvydas Kazys, vyr. red., 1981: Lietuvių kalbos žodynas 12. Vilnius: Mokslas. Urbutis Vincas 1961: Dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių daryba. – Dabartinė lietuvių kalba. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 65‒121. Urbutis Vincas 1978: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslas. Vaitkevičiūtė Valerija 2007: Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtas pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Žodynas. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaskelienė Jolanta 2000: Darybiniai sinonimai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Vaskelienė Jolanta 2002: Darybinių sinonimų stilistika. – Linguistica Lettica 10, 92–101. Vaskelienė Jolanta 2004: Darybinių sinonimų funkcionavimas tekstuose. – Filologija 9, 47–54. Vaskelienė Jolanta, Kučinskienė Ramunė 2012: Dabartinės lietuvių kalbos būdvardžių darybiniai sinonimai. – Žmogus ir žodis 14(1), 153–161. Vaskelienė Jolanta, Kvašytė Regina 2006: Lietuvių ir latvių kalbų darybinių sinonimų stilistinės ypatybės. – Lietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai. Lietuviešu un latviešu sastatāmās stilistikas jautājūmi. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 295–310. Zinkevičius Zigmas 1957: Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA 176 Acta Linguistica Lithuanica LXXIX Establishment of the Concept sąjūdis in Lithuanian SUMMARY Based on the Corpus of Contemporary Lithuanian Language (CCLL) developed by the Centre of Computational Linguistics of Kaunas Vytautas Magnus University, the article seeks to determine how the concept sąjūdis established itself in Lithuanian. It was determined that 28 words originated in Lithuanian on the basis of the word sąjūdis: 14 nouns (one diminutive), 12 adjectives (10 adjectives of the short form, 2 adjectives of the pronominal form), one verb, and one adverb. These words were formed on the basis of different word-formation patterns. They are predominated by suffixal derivatives; the number of compound words is slightly smaller, whereas prefixal derivatives are even less common. The formations deriving from the word sąjūdis demonstrate a different level of word-formation: the formations of the fourth level are most common; third-level formations are less common, whereas the formations of the fifth level are least common. The word sąjūdininkas is most common; it was used for 234 times in the CCLL. The adjective sąjūdinis is much less common; it was used for 42 times. The noun sąjūdietis is even less common; 32 examples were found. Fourteen words were used only once in the corpus. Masculine nouns are most commonly used in the CCLL; there are few feminine nouns. The adjectives of both genders are used in equal proportions. Nouns are usually used in the plural, whereas adjectives are more commonly used in the singular. It should be noted that 26 out of 28 words originated after the events of 1990 in Lithuania and are connected to them. Only two words have no connection with the restoration of Lithuania’s independence. These words are usually used in the sources of opinion journalism (340 out of 380 examples); they are less common in other sources. After summarising all the words formed on the basis of the word sąjūdis, the following fields of meaning can be singled out: size, feature of action, action, type, name of object, time, name of person, peculiar feature. Įteikta 2018 m. birželio 6 d. VE SL AVA ČI ŽIK-pROK A šEVA Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lietuva [email protected]