Žemaitiškos tapatybės raiška: dėlionė iš „Kretingos tarmės žodyno“ (2011) pavyzdžių

64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: senosios i daba inės lie u ių kalbos sin aksė, seman ika i p agma ika, Lie u os kul ū os i bažny inių eks ų is o ija. ŽEMAITIŠKOS TAPATYBĖS RAIŠKA: DĖLIONĖ IŠ KRETINGOS TARMĖS ŽODYNO (2011) PAVYZDŽIŲ nàẹiš sk žemãi i ẹš kọn bê / ọ‿bûs kas‿nab ẹ ukâ // KTŽ, p. 459 Exp ession o Samogi ian Iden i y: Pu ing Toge he he Examples om K e inga Dialec Dic iona y (2011) in o a Single Pic u e Be e don‘ make a Samogi ian lose pa ience / o else hings will u n ou he way you would ne e expec // KTŽ, p. 459 ANOTACIJA Visaip ie žemaičiai y a e inami: i užsispy ę, i nekalbūs, i nepaslankūs, i nemanda- gūs... Be niekas aip ge ai žmogaus būdo neišduoda kaip jo pa ies kalba. Ne ien ai, ką jis sako apie sa e i ki us, be i kaip ai pasako. Tu imas gal oje ne ik mandagumas, be i pa i o muluo ė. Pa s kalban ysis o sa o pasakymo išski inumo gali ne nejaus i. Kiek leng iau jį a pažin i užšaldy ą aš e. Nemažai žemaičių šnekamosios kalbos pe liukų suguldy a į Juo- zo Aleksand a ičiaus K e ingos a mės žodyną. Remian is šio žodyno eikiamais duomeni- mis, s aipsnyje s engiamasi pa ody i, kaip žemaičiams kalban is skleidžiasi jų požiū is į pa į sa e i ki us, į ai ius gy enimo a psnius, supančią aplinką, galimybę bū i ienam i ka u su ki ais, mėginan su a i i susi a i. ESMINIAI ŽODŽIAI: žemaičiai, apa ybė, au en iškumas, dialogiškumas, e ybės, įsipa- eigojimai, emocijos. S aipsniai / A icles 65 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių ANNOTATION Samogi ians a e iewed di e en ly: as s ubbo n, silen , sluggish, e en impoli e… Bu he e is no hing ha can be e show a pe son’s cha ac e han his/he language. No only wha a pe son says abou him/he sel and o he s bu also how he/she says i . No only om he pe spec i e o poli eness bu also wo ding. The speake may some imes no e en eel he excep ionali y o his/he u e ance. I is a bi easie o ecognise i when i is ozen in w i - ing. A numbe o gems o spoken Samogi ian can be ound in he K e inga Dialec Dic io- na y by Juozas Aleksand a ičius. Based on he da a p o ided by his dic iona y, he a icle a emp s o show how he Samogi ian a i ude owa ds hemsel es and o he s, a ious s ages o li e, he su ounding en i onmen and he possibili y o be alone and o be oge he wi h o he s by ying o ge along and o ag ee un olds i sel while speaking. KEYWORDS: Samogi ians, iden i y, au hen ici y, dialogici y, e hics, commi- men s, emo ions. ĮVADAS Asmens žemai iškumo a pažinimas ki os e ninės (lie u ių i ne ien ik jų) g upės asmeniui gali bū i įspėjamasis ženklas. Sup ask, žmogau, jei p ieš a e žemai is a žemai ė – leng o bend a imo su juo a ja gali nesi ikė i. A iš ik ų- jų ie žemaičiai i žemai ės aip yškiai išsiski ia iš ki ų Lie u os e ninių g upių a s o ų? Kodėl jie gali bū i a pažįs ami kaip žemaičiai ne i uome , kai pa ys žemai iškosios apa ybės būdami ne Žemai ijoje a ne su žemaičiais nedekla uo- ja? Pa yzdžiui, jei sugeba puikiai kalbė i bend ine lie u ių kalba1, o sa o žemai- iškumo ne nelaiko išski inumu? Dažniausiai įsi aizduojama, kad žemai iškumas y a susijęs su keis u mąs y- mu2 i g ubiu kalbėjimu, iš dalies nulem u žemai iškosios kalbos onologijos3 bei keis ų žodžių i ypač skolinių (sla izmų i ge manizmų) gausos. In e ne e nesunku as i okį g ubumą i keis umą mėginančių skoliniais ilius uo i žody- nėlių (Kalniu ienė, pa ., 2007–2008; Skouds 2018) i anekdo ų inkinių (Že- mai ėškė anekdo ā 2018).. Žinoma, esama i im esnių pokalbių, pe spėjančių 1 Apie okio sugebėjimo išsiugdymo sunkumus i a mės į aką, galinčią pasi eikš i žemaičiui kalban bend ine lie u ių kalba, ž .: G ina eckis 1973: 31–35; Zinke ičius 1994: 126–131. 2 Sil ijai Papau ėly ei i Kazimie ui Župe kai išnag inėjus eks yno pa yzdžius i a likus lais ųjų asociacijų ekspe imen ą, labiausiai iš yškėjo okie žemai iškumo b uožai: užsispy imas, a kaklu- mas, kan umas (Papau ėly ė, Župe ka 2010: 190–192, 195–196, 197–198). 3 Dėl žemaičių kalbos s a uso ž . Pab ėža 2017: 43–48. Išsamius žemaičių kalbos a mių i pa a mių onologinės sis emos ap ašus ž .: Gi denis 1967, 2000; A kočai y ė 2002; Mu inienė 2007. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX apie nyks ančią žemai iškąją apa ybę a jai išsaugo i eikalingą i b andžios sa- imonės, i pas angų po eikį (Žimku ė 2008; Kajėnas 2013). Žemai iškosios sa imonės i apa ybės is o ijos i daba ies klausimai pas a- uoju me u sulaukia is daugiau im o dėmesio (plg.: Bliumas 1997; Pakalniškis 2001; Papau ėly ė, Župe ka 2010; Pe eikis 2012; Pab ėža 2017: 31–36), be da y a likę daug neiš i ų dalykų, no s y imams di a jau isai neblogai pa uoš a. Kalban apie žemai iško kalbėjimo šal inių leidimus, galima pasidžiaug i sėk- me, ku i aplankė šiau ės žemaičius k e ingiškius i šiau ės žemaičius elšiškius4. Šiau ės žemaičiai u i kele ą publikuo ų šal inių, liudijančių unikalų XX am- žiaus an osios pusės žemai iškojo kalbėjimo pa eldą5: 1) Danguolės Mikulėnienės i Dai os Vaišnienės suda y ą Juozo Aleksand a- ičiaus K e ingos a mės žodyną (Aleksand a ičius 2011), ku io ilius a- cinei medžiagai būdingas dialogiškumu pasižymin is au en iškas šiau ės žemaičių k e ingiškių kalbėjimas, žodyno sumany ojo k uopščiai už aši- nė as apie 60 me ų6; 2) Alekso Gi denio pa eng us i 1996 m. knygoje Taip šneka i kšliškiai: šiau ės žemaičių elšiškių a mės eks ai su komen a ais publikuo us šiau ės žemaičių elšiškių eks us, pasižyminčius nuosekliu dialogiškumu, impul- sy umu i au en iškumu7; 3) Bi u ės Vanagienės Šiau ės aka ų žemaičių žodyną: Ylakių, Lenkimų, Mo- sėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek as (I . – 2014, II . – 2015). Žo- dyno pa yzdžiai (ka o eka kaup a 1957–1996 m.; ž . Vanagienė 2014: XXIII) y a i au en iškajam dialogui, i pasakojimui p iski ino disku so pobūdžio. 4 Šiau ės žemaičių k e ingiškių i elšiškių a mių plo ų ibas, kalbėjimo i ansk ipcijos pa yzdžius ž . Lie u ių kalbos ins i u o suda y oje Ta mių žodyno duomenų bazėje. 5 Apie žemaičių a mės ski s ymą i šiau ės žemaičių, adinamųjų dounininkų, kalbos ypa ybes ž . Zinke ičius 1994: 85–87, 112–120; apie esminį šiau ės žemaičių elšiškių ski umą nuo k e ingiš- kių, g indžiamą u, i// ọ, ẹ kai a negalūniniuose skiemenyse, ž . en pa : 114. 6 Žodyno ka o ekos inkimo i suda ymo laiko a pis – nuo XX a. 5-ojo dešim mečio idu io iki 2004 (plg.: Mikulėnienė 2011: XII; Vaišnienė 2011: XX). 7 Ta minių eks ų knygoje Taip šneka i kšliškiai: šiau ės žemaičių elšiškių a mės eks ai su komen a- ais pa eik i 1968–1985 m. paslėp u mik o onu į ašy i Mažeikių . Ti kšlių apylinkėje gy enusių Alekso Gi denio šeimynykščių i kaimynų pokalbiai. Kaip g e iminis šios a mės kalbėjimo už ašų šal inis minė inas Juozo Pab ėžos, Vidos Ma cišauskai ės i As os Leskauskai ės suda y as eks ų inkinys Šiau ės žemaičiai elšiškiai (2013). Tai iš esmės o pa ies laiko a pio eks ai, ku ių nemen- ką dalį i gi suda o A. Gi denio da y i į ašai. Tiesa, šių pokalbių au en iškumo lygmuo kiek ki oks, nes čia už iksuo ų kalbos si uacijų daly iai bu o specialiai kalbinami i žinojo, kad pokalbis su jais y a į ašomas. S aipsniai / A icles 67 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių Nu ody uose spaudiniuose au en iškas žemaičių šnekėjimas įamžin as i apo aš ijos dalimi8. Šio s aipsnio ikslas – apž elg i pi mąjį iš paminė ųjų, ilgiausią a minės medžiagos iksa imo laiko a pį apiman į žemai iško kalbėjimo ilius- acijų šal inį – K e ingos a mės žodyną ( oliau – KTŽ), ku iame pe eikiamas šiau ės žemaičių k e ingiškių a me kalbančių9 žmonių men ali e as. Labiausiai dėmesys bus su elkiamas į ai, kaip šio žodyno10 ilius acinėje medžiagoje11 a - sispindi kalbančiojo i jo apsup yje esančių asmenų apa ybės su okimas. Ta- pa ybės aiškos samp a a g yninama susi elkian į dažniausiai pasika ojančių pasakymų modelius, dėmesį labiau k eipian ne į a ski ų leksinių iene ų sa- i umą ( odėl s a būs ne an aš iniai žodžiai, be ilius aciniai pa yzdžiai), o į azės, sakinio a didesnės disku so a ka pos seman ikos, ka ais i s uk ū os, išski inumą, ypač – bend inei lie u ių kalbai nebūdingo modelio azių a o- jimą. Tokia dėlionė iš išski inumu pasižyminčių, pasika o i linkusių disku so a ka pų gali a skleis i žemaičiams p iim inų e ybių skalę, jiems būdingus pa- saulio su okimo modelius, ku ie ki os e ninės g upės a s o ui dėl jų sa i umo i keis umo gali pasi ody i esan ys susiję isai ne su omis ypa ybėmis i ikslais, ku ie jais iš ik ųjų nu odomi. Šios publikacijos s uk ū a okia: į adinėje dalyje umpai apibūdinamas y imui pasi ink os medžiagos a ankos p incipus nulėmęs e ybinių nuos a- ų inklas, galin is padė i nus a y i yškiausius žemai iškosios apa ybės b uo- žus. Toliau žemai iškojo pasaulė aizdžio sa i umą a spindin ys disku so ypa- umai g upuojami pagal seman iką, o ka ais i semio iką, ap a ian eikšmę i kai ku iuos o mula imo aspek us, ka u a k eipian dėmesį į išski inumu pasižyminčių pasakymų p iežas is i mo y us, o ka ais i į g ama inius kai ku ių azių a sakinių s uk ū os i sanda os ypa umus. Medžiagos a ankos 8 Minė inas da ienas žemai iško kalbėjimo į ašų leidimas – Zo ijos Babickienės su kolegėmis pa- eng i šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės eks ai su komen a ais (2007). 9 Dai os Vaišnienės manymu, K e ingos a mės žodyną labiau ik ų adin i ne K e ingos a mės, be „K e ingos šnek os (a K e ingos apylinkių šnek ų) žodynu“ (plg. Vaišnienė 2001: XX). Tačiau e - inan žodyną ne pagal medžiagos inkimo ie ų lokalizaciją i Į adinėse pas abose au o iaus nu o- dy ą šios šnek os užimamą ~600 km2 plo ą i jo ibas, J. Aleksand a ičiaus sumany as pa adinimas isai pa eisinamas, nes žodyno medžiaga puikiai inka isų šiau ės žemaičių k e ingiškių kalbėji- mo i mąs ymo būdui ilius uo i. Apie pag indines a mės ypa ybes, žodyno sanda ą i pasi ink o pa eikimo būdo p incipus daugiau ž .: Aleksand a ičius 2011; Vaišnienė 2011: XXIX–XXXIII. 10 Miš aus – a ijuojančio a p di e encinio i išsamiojo – žodyno ipo pasi inkimas g eičiausiai nu- lem as au o iaus nuos a ų kai os i ilgo bei ski ingo žodžių už ašymo laiko a pio, plg. Vaišnienė 2011: XXI. 11 Apie ai, kad šis žodynas labiausiai e in inas kaip unikalios a minės medžiagos šal inis, ž .: Mi- kulėnienė 2011: VIII; Vaišnienė 2011: XXXIV. Siekian o unikalumo, žodyne palik a i ne isai iksliai a ku ų žodžio eikšmių (plg. Vaišnienė 2011). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX me odas – selek y usis in uicinis, o ien uo as į sa i umu pasižyminčių i (a ) dažnai pasika ojančio s uk ū inio ipo azių modelius. Kadangi y imo me- džiagos apim is labai didelė, o šiuo me u da nė a paskelb a KTŽ elek oni- nės e sijos, s a is inė analizė nea liekama, be p oduk y esnio seman inio a semio inio modelio pa eikčių a ian iškumui ilius acijų pa eikiama gausiai. S aipsnyje žemai iško kalbėjimo ilius acijų a ka pos pa eikiamos s engian is kuo iksliau pe eik i KTŽ aikomą one inę ansk ipciją12. 1. ŽEMAITIŠKO ELGESIO RAIŠKA KTŽ KALBĖTOJO PASAULĖVAIZDYJE P adedan kalbė i apie žemai iškos apa ybės dėlionę, bū ina pab ėž i ai, kad nemaža KTŽ ilius uojamosios medžiagos dalis y a ne monologinio na a y o, be ak y aus dialoginio disku so a ka pos, p z.: 1) n kãp ẽ ? // – gè ã / ẽ kãp pa ‿s ệis a // 91 2) kãp àu bẽ ? // – kãp kèl kûojẹ / ẽp ẹ ‿ẽ // 91 3) kp‿  g enì? // – p sâu / ẹdọ nê / nẽ gè ã / nẽ p às ã // 484 4) ọ‿kũ   ga uos / ka‿ ì ì‿  gọ? // –   sà ì pa úod ẹ ẹ ‿ì‿kẹ ùs pas eize ẹ // 460 5) a ‿ẽsê nmi / a‿ni? // – ni ni / ùjãu ẽsê // 261 6) škisk smkês / jọg‿ma âu /  ì // jè /  si mộn pa ê ẽks // 335 7) kp‿àš ẽọ / ka‿ln? // gè ã / ka‿ln / gèȓãu âugsi // 217 8) nu‿màmâ ga âu ksa i‿nga a ž‿niekùs // g a ksa ọž‿naklãusma // 258 9) s‿anu neka m a naẹš si / ns ìk pọšộu / ẹ‿ skas // pàkl jâuns // ẹ‿pọšộu /  ka‿apsẹžàns / ẹ‿sọ im es // 310 Tiesa, dauguma KTŽ ilius acinių pa yzdžių y a ieno asmens iš a a azė a sakinys, be ak y ų dialogiškumą juose išduoda ypač dažnai pasi enkami de- on inio modalumo sakiniai, ku iuose gausu klausiamosios a (i ) liepiamosios 12 Apie šios one inės ansk ipcijos p incipus i ypa umus daugiau ž .: Aleksand a ičius 2011: 17– 18; Vaišnienė 2011: XXIII–XXIX. S aipsniai / A icles 69 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių nuosakos a ojimo a ki okių dialogiškumo aiškos g ama inių odiklių, pa yz- džiui, k eipinių i emocijų aiškos nuo odų – jaus ukų, iš ik ukų, keiksmažo- džių i pan. P z.: 10) pa ažộuk úoãu // 477 11) kàs p i‿jûsa nãuji? // 319 12) a‿nẽsi p i‿dâ ba na akšûojẹs13 // 438 13) i kũ àni ã ga sa nk i p ì‿ ã šnàpšê // 318 14) na a aúokẹ es n ‿šlap žol / àkã // 476 15) àkã / jũs ddlê ũn a / nu à nsẹ kũ‿nûo s nu‿len nâ // 335 16) ežûok g èãu /jg pa ielusê // 483 17) a‿jũs‿žnûo / kàm  jûsa žsis / mûsa à ẹžũos // 458 18) kệik dộusi adbu / âdau  a b ọkš klẹ // 332 19) bẹn‿ès àganû is / ka‿ ẽp ẹšdīkâuji // 332 20) k‿  nu‿mna gál ã s‿ ẹsãs s a akbalâs14 // 334 Tai leidžia yškiausiu šio žodyno ilius acinių pa eikčių b uožu laiky i au en- išką dialogiškumą, azių suda ymo, pa eikčių bei a si adimo požiū iu odan į ki okią disku so aišką nei a, ku i būdinga pasakojamajam na a y ui (iš engia- ma į p isiminimus nuk yps ančio pasakojimo ypa ybių15), i šį žodyną laiky i kalbėjimo, žemaičiams būdingo įp as inėse kasdienybės si uacijose, a ka pų i pa yzdžių šal iniu. J. Aleksand a ičiaus sugebėjimas kaip didžiąją KTŽ ilius a- cijų dalį pasi ink i ne pasakojamąjį s ilių pe eikiančio disku so, o kasdienybės pokalbių a ka pas da o šio žodyno medžiagą gy esnę, nei o bū ų galima ikė is žinan , kad KTŽ ilius acijos y a XX a. an ąją pusę apimančio laiko a pio, kai dialek ologinių už ašymų me u pag indinis dėmesys bu o su elkiamas į y iau- sių, sėsliausių in o man ų pasakojimus, pa eldas. Kas nulėmė okią sėkmingą KTŽ ilius acinės medžiagos a anką, galima ik spėlio i. Viena iš p iežasčių gal- bū y a a, kad KTŽ sumany ojas medžiagą inko i už ašė ienas i g eičiausiai ai da ė aplinkoje, ku ioje būdamas sugebėda o ap i sa as i be eik nema omas in o man ams, o gal jis už ašinėda o įdomiausias azes slapčia a ba iš a min ies. KTŽ disku so a ka pos labai dažnai odo kalbė oją-in o man ą bu us ne pasy ų, į p isiminimus i pamokymus k yps an į pasako oją, o ak y ų si uacijos daly į, ku io kalbėjimas susijęs su ik o iškomis kasdienybės si uacijomis i ak ualio- mis užduo imis. Tokį, ku iam ūpėjo daba is i a imiausia a ei is, odėl pamo- kymai i e ybės a siskleidžia umpomis azėmis. 13 akšό i, ãkšo, akšόja, ~όjė – ‘d ybso i, yso i, gulė i‘ KTŽ 438 14 akbalas – ‘į ankis‘ KTŽ 334 15 Apie p isiminimams būdingą na a y ą ž . Ha é 2008: 702–703; apie pasako ojo, kaip į ykių liu- dininko, aidmenį ž . Ku kowska-Budzan, Zamo ski 2009: XII. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX S aipsnis pag įs as p ielaida, kad KTŽ ilius acijos pe eikia am ik ą kal- bančiojo16, a s o aujančio daugybės nuasmenin ų (nenu ody os a ba nea skleis- os apa ybės) indi idų pa i ims i pa eik ims, pa eikslą, iš yškėjan į pamėginus ūšiuo i ienokių a ki okių kasdienybės si uacijų išp o okuo us am ik us pa- sakymų modelius. Tokie pasakymai be ku iam žemai iškoje aplinkoje užaugu- siam asmeniui y a ik ai a pažįs ami, ik e inami kiek ieno ski ingai – kaip p iim inas a nep iim inas kalbėjimo būdas. Nė ieno asmens apa ybė nė a o- bulai ien isa (Helm 2009: 13), be kai ku ie kiek ieno iš mūsų b uožai is iek pasi eiškia yškiau. Tai leidžia many i, kad panašios s uk ū os azes i panašaus pobūdžio e inimus įp a ę laiky i no ma žmonės u i u ė i kažką bend a. Vien dėl o, kad jie aip y a auklė i i y a susi aikę su jiems nu odomomis, gal i ne- p iim inomis, gal i ne įp as inėmis, be ben jau gi dė omis okio elgesio gali- mybėmis. Todėl KTŽ už iksuo i i am ik ą elgesio modelį ep ezen uojan ys pasakymai, a skleidžian ys kalban iesiems s a biausius dalykus, gali padė i nu- b ėž i am ik us apa ybės kon ū us, neiš engiamai būdingus žemai iškos kil- mės asmenims ien odėl, kad jie mąs o i kalba žemai iškai, . y. am ik u būdu. 2. PAGRINDAS: ASMENS TAPATUMO RAIŠKOS KRITERIJAI Į daugybę de alių suskaidy ą pa eikslą bandan sulipdy i į ieną a aizdą, ei- kia am ik os a amos. P adedan pagal KTŽ dėlio i žemai iškosios apa ybės dėlionę, okį ka kasą pa ogu suku p i pasi emian Flo ence Kluckhon i S od - becko L. F edo (1961) pasiūly u e ybinių nuos a ų inklu, suda y u iš ina ės sis emos, labiausiai o ien uo os į žmonių a pusa io san ykių, laiko i eiklos samp a ą bei jos aišką (Dumon 2002 [1983]: 256; Hills 2002). 2.1. Ve ybinių nuos a ų inklo kon ū ai Siekian sudėlio i sumany ą žemai iškumo dėlionę, KTŽ enka skai y i kaip omaną17, ku io eikėjai (nuasmenin i i įslap in i) umpu ėmis azėmis a e ia 16 Kalbančiojo i kalbė ojo są okos s aipsnyje a ojamos kaip sinonimai. Vy iškoji giminė pasi ink a kaip apibend inamoji, galin i a s o au i abiejų lyčių kalban iesiems, kai iš a ka pos nė a aki aizdi ad esan o ly is. 17 Čia ik ų palyginimas su Julio Co áza o „Žaidžiame klases“, kai skai ančiajam nuola enka g įž i iš ienos knygos ie os į ki ą. S aipsniai / A icles 71 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių asmenybių paslap is i aip skai y ojui leidžia išsiaiškin i jų pasaulė aizdį mo- deliuojančių e ybių eiškimąsi. Sup as i e ybių sis emą i e inimo aiškos modelius siekian nus a y i apa umą y a labai s a bu, nes e indamas ką no s asmuo isada apibūdina i pa į sa e a ba a skleidžia sa o esmę (Helm 2009: 12). Ve inimų pa ikimumą labiausiai gali už ik in i au en iškas kalbėjimas, nes i- suminis ki o asmens sup a imas įgyjamas ik su juo kalban is. Pasak Ma ino Bube io, ik dialoge ki as a siskleidžia kaip esa is, ku ios kiek ienas pasakymas, eiksmas i požiū is y a paženklin i a pažįs amumo galimybę su eikiančio uni- kalumo žyme (Phillips 2011: 30). Kalbėjimasis y a yškiausiai ep ezen uojama neiš engiamos a pusa io są eikos, apimančios bend a imą i su a imiausios aplinkos žmonėmis, i su mus supančios bend uomenės na iais, dalis. Ve ybes laikan asmens apa umo dalimi, o asmens sp endimams ( aigi, i apa umui) labiausiai į aką da ančias no mas su okian kaip elgesio maksimas (Helm 2009: 12–15), s a bu išsiaiškin i asmenį labiausiai a skleidžiančias emo- cijas, okias kaip ga bingumas i gėda (Helm 2009: 11), i pag indinius asmens apa umo aiškos k i e ijus, ku iuos nulemia įsipa eigojimai. Benne as Helmas (2009: 17) ski ia is įsipa eigojimų i su jais susijusių emocijų g upes. Moduliuojan ys įsipa eigojimai (angl. ansi ional commi men s) y a susiję su giliųjų emocijų ampli ude, nulemiančia požiū io k yp į (Helm 2009: 23–27). Ta ampli udė gali bū i g ąžinan i į p aei į i p isiminimus (pa yzdžiui, nega y- ia emocija laikomas ūpes is a ne imas, a si andan ys nuogąs aujan dėl a i- ik ies e ybinės skalės eikala imams, p. 27), a ba ji gali bū i pozi y i, į a ei į nuk eipian i numa ymo emocija (susijusi su pasi ikėjimu (angl. sel assu ance) kaip sugebėjimu a i ik i e ybinės skalės no mą, p. 25). Ve inamieji įsipa eigojimai (angl. onal commi men s) nulemia eigiamą a - ba neigiamą emocijos oną. Ve indamas ką no s, asmuo nus a o i apibūdina sa- o san ykį su e inamu dalyku a asmeniu – okia iden i ikacija y a nea siejama nuo pa ies asmens (p. 14). Ve ės būna įsikūnijusios apa ybėje, ku iai paklūs a ją suda ydamos (p. 14). Asmens apa ybė nea siejama nuo gy enimo būdo, ku į asmuo laiko e ingu, i ai y a susiję su įsipa eigojimais, ku ių pasi ink as gy- enimo būdas eikalauja (plg. p. 14). Asmens apa ybės aiška y a sluoksniuo a. Taigi, no in nus a y i e ybių gelmę, eikia sup as i e ybių skalę, suda ančią mūsų apa ybės dalį. Asmens s a ba pačiam sau y a nea siejama nuo jį su o ma- usios e inamų dalykų isumos; asmuo i jo e ybės suponuoja ienas ki ą kaip dėmesio cen as i jo apsup is (p. 31). Asmens apa ybėje įsikūnijusios e - ybės paska ina jį ink is am ik ą gy enimo būdą – okį, ku į jis laiko e ingu (p. 28). In ui y iai su okiamas e ybių lygis nulemia asmens apa ybę (p. 28). Esminių įsipa eigojimų (angl. ocal commi men s) pag indu laikomas ūpi- nimasis (p. 15–19). Jis eiškia, kad kažkam su eikiama ge o ė i ji p iklauso nuo o, kaip a ge o ė sup an ama i kiek as daik as a asmuo s a bus besi ūpinančiajam JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX (p. 18–19). Rūpinimasis ki u isada eikalingas dėmesio i eiksmų (p. 15). Į e - inimas y a ūpinimosi aiška, ku ioje a siskleidžia asmens a daik o s a ba. I kad ūpinimasis ki ais bū ų sėkmingas, asmuo p i alo pakankamai mylė i sa e18. Kalban apie įsipa eigojimus, s a bu a k eip i dėmesį į dalies i isumos san- ykį, a sikleidžian į su okus ik uosius eiklos modelių mo y us a ba ikslus (plg. p. 19). Asmens apa ybės i e ybių yšys pa odo, kodėl apa ybė y a aip glaudžiai susijusi su emocijomis i emociniu cha ak e io ipu: p iklausomai nuo o, kaip klos osi į ykiai – į ge ąja a į blogąją pusę, emocijų skalė gali keis is nuo eigiamo (pasididžia imas) iki neigiamo (gėda) sa ęs i ki ų e inimo (plg. Deonna, Te oni 2009: 34). 2.2. Ve ybinių nuos a ų inklo užpildas Skai an KTŽ ilius acinius pa yzdžius, labiausiai k in a į akis jais suku iamas jau minė as ik o iško pokalbio įspūdis. Įmin i ap a iamo šal inio ilius acijų na- ū alumo i pa auklumo paslap į u bū galima pasi elkian i au en iškumo, i pozicinių eiklos aidmenų (angl. posi ioning) eikšmės e inimą. Romas Ha é, ap a damas socialinei psichologijai inkamo mokslinio me odo pa inkčių galimy- bes, p imena Johno Langshawo Aus ino (1964) pe o ma y ų eo ijoje iš yškin ą pasakymo e ek y umo apib ėžimą: pasakymas laiky inas e ek y iu, jei y a iš a - as eikiamo asmens, inkamomis aplinkybėmis i y a eisingai sup as as ad esa- ų (Ha é 2008: 696). Vaidmuo am ik oje šnekos ak o a ka poje y a momen i- nis am ik ų eisių, pa eigų i įsipa eigojimų ki o asmens a ž ilgiu p isiėmimas; šioms pozicijoms būdingas laikinumas – jos gali bū i keičiamos, a šaukiamos, nep ipažįs amos, išplė ojamos (Ha é 2008: 697). Kiek ienas os a ka pos kalbė- ojas a ba klausy ojas ai, kas y a pasaky a i pada y a, gali kons uo i emdamiesi ski ingomis pozicijomis i ai ski ingai e in i, no s isus bus pasiekusi a pa i kalba (p. 697). Tai, žinoma, galioja i kiek ienam mėginančiam p is a y i ben kiek apibend inan į šnekos ak o in e p e a imo galimybių modelį. 3. VERTYBINIŲ NUOSTATŲ DERINIAI IR JŲ REIŠKIMASIS KALBANT Suda an žemai iškų e ybinių nuos a ų inklą, e ingiausia KTŽ ilius a- cinių pa yzdžių dalimi ampa kalbančio asmens e inamąjį požiū į į sa e i 18 Apie į e inimą i meilę sau ž . Helm 2009: 23. S aipsniai / A icles 79 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių Su a sakomybe asmeniui susiję i jam keliami eikala imai. Ne ka ą išpažįs a- mas su okimas, kad žmogaus esmės nepakeisi (plg. okią nuomonę ilius uojan- čius 264–269 pa yzdžius), be ik as kasdienybės si uacijas ilius uojan ys KTŽ kalbė ojų eiginiai aki aizdžiai lemiami bū inybės pa a i ad esa ui a jį išmoky i nu odan , paliepian a pagi ian . Dauguma KTŽ ilius acijų už iksuo as kalbė- jimosi su pašneko u būdas a skleidžia, kad iesioginis ad esa as y a kalbančia- jam i in a imas asmuo ( aikas, su uok inis, mo ina, ė as, b olis, sesuo a pan.), ku iuo jis ūpinasi i už ku į jaučiasi a sakingas. Todėl pas ebimas kiek ienas įp as umo nea i inkan is poelgis i apie ai ienaip a ki aip jam pasakoma, ka - ais a i ai išsakan i sa ąsias emocijas, p z.: 115) ẽk  nmi / jg sọšalâ /  a ẹ‿lûpas jau‿pamelẹn ọsẹs // 233 116) apibek kèls sùs i‿ nki45 úobũos ẹ‿sọšsi // 344 117) k ‿  b áižīss nk i / palâuk / ẹšãuš / ẹ‿pa ẽsi // 50 118) à  s ẹp ộusi sa dina p i‿šina k úo ma? 390 119) del‿kũo  ès ok papũ ọsi46 / a‿nàsê gi? 309 120) pàsku / ka‿nu ksêm / si ẹ ‿ọžmgsi // 448 121) aps ệlk šl jẹ bska ẹ‿nasọšâlsi // 48 122) kàm  bọ â / ka‿mnệi ẽp ddlê š ds gele᳞? 142 123) š‿šẹ dis glọmũos nûoȓọ âu ik‿g a // 107 Bend oje e d ėje būnančių asmenų ūpinimasis ienas ki u a sispindi i kal- boje. Didžiausia a sakomybė už namų ūkio eikalus i bend ą sėkmę enka na- mų šeimininkams, odėl jų lūpomis dažniausiai išsakomi aikams ski i eika- la imai i (a ) pamokymai, kaip de a elg is. D audimai, pas abos i nu odymai dažniausiai y a susiję su elgesio namuose a s e imoje aplinkoje, o ypač iešoje ie oje, no momis, p z.: 124) p i‿ ãgi nažaimûokis47 / pagnọ na âọsi // 496 125) naáuluokẹ es p i‿ ãgi! 159 126) kuo‿žã gs uo es / a‿ni‿gedas na  ẹ // naža gs kis p ‿ ẹsũ // 497 127) ákã / bûkẹ nmi / na ãuokẹ es p‿kẹimùs // 160 128) ákã / k ã naáima uokẹ es48 bažnûo / n ẽks g àžẽ ẽlg ệis / mẽls ệis // 22 KTŽ kalbė ojo ūpinimasis iesioginio ad esa o obulėjimu iš yškėja iš ypač dažnų pas abų dėl nepakankamai es e iškos, be be didelių pas angų pa aiso- mos iš aizdos, dėl a ikuliacijos i kalbėjimo u inio. I , žinoma, dėl ne inkamai 45 į nkį – ‘ a u, aplinkui‘ KTŽ 344 46 papliū i, ~s a, ~o – ‘pasida y i aplėpusiam, su a gusiam‘ KTŽ 309 47 žaimó ies, ~ójas, ~ójės e l. – ‘išdykau i, išsida inė i, šaipy is, aipy is‘ KTŽ 496 48 áima o ies, ~ojas, ~ojės e l. – ‘aima as da y i, išdykau i‘ KTŽ 22 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX pasi ink o duo ų užduočių a likimo būdo i empo. Pas a ojo pobūdžio p ie- kaiš a imų modeliai gana į ai ūs (nu odymas su palyginimu, liepiamosios nuo- sakos kons ukcijos, klausimai, pab ėž inai asmeninės nuomonės in a pas) i galin ys eikš i ne ien kalbančiojo abejones dėl da bų a likimo būdo inkamu- mo, be i susi ūpinimą dėl ad esa o izinės i d asinės s eika os, p z.: 129) ẽk dãilê dệ b ẹ / na‿kãp‿  ka‿p ē  / makali makali /ẹ‿ skas // 224 130) dệ bk nà‿diel‿aũ /  kãp sâu // 72 131) našẹkaộuk / apsẹmslk p m / ẹ‿ ik‿ ukâ dệ bk // 412 132) ọžsjemi s‿ uokẽs nekniekês // 254 133) ko‿  ailẹneji / a‿dâ ba n ọ i? 333 134) na aûok49 sa dina / mkis kũ‿nûo s m a // 452 135) na ọpẹộuk50 / mkis kãp ẽkện dâ ba // 459 136) mộn ẹš êiz / ka‿ ọ‿napàslênki ẽ ẹ // 478 137) ko‿  mọ ksâ51 sa  a? 245 138) našieûokis ẽp / ọ‿ ùjãu ẹ ‿ẹšsẹžûosi52 // 408 Pas abos dėl iš aizdos dažniausiai pasakomos liepiamąja nuosaka, plg. e alo- niniu pas abos apie bū inybę susi a ky i modeliu apusią azę: 139) *jũonâ *jũonâ / eizek / kúoki  a šúonâ // 478 Taip pab ėžiama pašneko o a sakomybė dėl inkamos laikysenos, šukuose- nos, ap angos, š a umo i , žinoma, ikimasi g ei os i inkamos eakcijos į pa- liepimą, p z.: 140) nabûk ẽp sọsẹkũp nẹs / ẹšs ệisk // 197 141) nabûk sọsẹkumpnẹs / nasọsẹ âuk i‿kp a / ẹšs ệisk // 195 142) sọsšọkộuk /  a gl à kãp kdẹle᳞53 // 153 143)  a ẹ‿nûosẹs sme ũonẹna palka / nusẹčs k // 377 Iš nepakankamo pas abumo, nulemiančio asmens ne a kingą iš aizdą, ka - ais linksmai pasišaipoma, p z.: 144) dộuk bẹn‿kà ẹnộu zûbus nulaiž ẹ / s ibalẹnis // 342 Ma an , kad pašneko ui gali p i eik i daugiau pas angų susi a ky i (a nau- jam įp očiui išsiugdy i), pasi elkiami palyginimai (nes šmaikš i pas aba įsimin- inesnė), p z.: 145)  nus epê s‿ ũoms pišũoms / kãp‿ ês ẹš êizi // 478 49 asió i, ~iója, ~iójė – ‘bėgio i, dūk i, dykinė i‘ KTŽ 452 50 upiniúo i, ~iúoja, ~iã o – ‘dels i, nep adė i kaip eikian di b i, lūku iuo i‘ KTŽ 459 51 mu ksó i, mu kso, ~ójė – ‘bū i paniu usiam, ūno i, ylė i‘ KTŽ 245 52 Čia išsižio i – ‘pa a g i‘, plg. KTŽ 408. 53 kẽdelė – ‘kas no s susi ėlę, eleklis‘ KTŽ 153 S aipsniai / A icles 81 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių 146) a‿sọ‿bagọ mẹigúojê / ka‿ ẽp sọsẹ àbûoje᳞ d abùžê? 332 147) ọ‿plmp ū‿ộndẹni kãp kâ e᳞ // 304 Pageidaujamo pokyčio siekiama klausimu (dažnai e o iniu), ku iuo a k ei- piamas dėmesys a ba siekiama p is abdy i pašneko o anks esnio sumanymo įgy- endinimą, kol nebus su eaguo a į pas abą, p z.: 148) kù‿jũs n d bûo / ka‿ sọs àlệns ès // 24 149)  sọs apspọukẹniejê / kûoks ẹš êizi // 326 150) kûoks  ẹš êizi / sọs nusplunksnẹniejê // 311 151) ès sọs pukệns / k ‿  ẽs! 326 Ka ais liepiamąja nuosaka o muluojamas p ašymas a k eip i dėmesį į ki o asmens iš aizdą. Tokio modelio pasakymais gali bū i siekiama pašneko o dė- mesį su elk i į apkalbamą asmenį kaip ne inkamą pa ne ys ei a ba neigiamu o ki o, pokalbyje nedaly aujančio, asmens apibūdinimu a k eip i ad esa o dėmesį į jo pa ies iš aizdą, plg.: 152) àl  pa eizek / kãp ns ẹš êiz / sọs apsẹlêdẹs / plọskûo s / smộ glis sumè ẹš sẹs // 478 Dėl inkančios omis aplinkybėmis a asmeniui de ančios ap angos pasi inki- mo a pa inkimo pagi iama, dėl ne inkamos – pa eiškiama pas aba, p z.: 153) âu p  nk as‿kepalšis // 447 154) apsẹpũ ẹnâ sọ‿ ûokẹ sọ sọsa šlèb / kok à ã ẹš êizi? 308 Panašiai gali bū i pa eiškiama k i inio pobūdžio pas aba dėl ne inkamai a lie- kamo socialinio aidmens, pa yzdžiui, apeliuojama į mo inos a sakomybę dėl aikų ap angos es e iškumo, p z.: 155) ọ‿apšûmpẹni54 as‿s a m gàs ẽp nàg ažẽ // 420 Daugybė panašaus modelio disku so a ka pų KTŽ odo, kad kalban ysis aky- lai saugo gy enamąją e d ę55. Įp as os a kos nesilaikan is ad esa as sulaukia į ai iai dėmesį a k eipiančių (pa yzdžiui, pa eikian klausimą a nu odan ypa- ybės apim ies laipsnį) pas abų i d audimų, plg.: 156) a‿nama ê / jọg‿ẽdâms ẹšglèžuojê ū‿ š šûdi // 110 157)  èsi sọs nuspọ ẹnejẹs // 327 158) ès sọs nus aukẹnejẹs // 442 159) ès sọs nglệns / ēk nusẹčs k // 25 160) nusẹp nk / ès sọs sm ệns // 377 161) p m nusẹp nk ọž‿ngâ / ès sọs snigệns // 379 162) nê / uoks‿snigệns i‿ ûoba nẽk // 379 163) nakabnk pọ‿pệlna šâukš a / jg ã ẹni kũošẹ ọn ‿s la // 137 54 apšliùmpin i, ~ina, ~ino – ‘neg ažiai, ne a kingai ap eng i‘ KTŽ 420 55 Apie NAMŲ koncep o analizėje iš yškėjan į lie u iui būdingą š iesių, jaukių, g ažių šil ų, a - kingų namų su okimą i bū iną pas angų, a sida imo i da bo po eikį ž . Ru ko ska 2017: 87 . JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Žodinės adicijos u ė ojams susikalbėjimas y a s a biausias susižinojimo būdas, odėl KTŽ kalban ysis nenu yli sa o nepasi enkinimo dėl neaiškios a ne inkamos pašneko o a ikuliacijos, pe dė o jud umo, iukšmo a ne gi nesi- kalbėjimo, p z.: 164) ko‿  pọ slúojs56 / ka‿pàsakûoji? 327 165) ko‿  âuzgi / ọkộukis kãp žmogs // 256 166)  ès na amu na ame᳞ / jd / kš / k   // 251 167) na àšknk ū‿pũopeȓu / ẹš‿p ũo a ẹš a si // 452 168) a‿nbelis ès / ka‿na ọkujs ẹ‿neka mộn nasakâ // 253 KTŽ kalbančiajam nemalonus uščias i bep asmis a ne inkamas ad esa o kalbėjimas, p z.: 169) ko‿ ‿čè úomâuji57 ûous nekùs! 265 170) ọ‿žèbeûoji ûous nekùs / papàsakûok kũ‿nûo s m a // 497 171) na a škek neku // 441 172) a‿  a smagẹnne᳞ paska / ka‿ ẽp sakâ // 375 Su kalbėjimo u iniu galima sie i i ski ingas asmens e inimo galimybes odančius k eipinius (i malonius, i apa ybės esmei g ėsmę keliančius) i (a ) panašumo į ką no s nuo oda pag įs us asmens apibūdinimus, plg.: 173) pùpu li58 / kãp  bàg en? 326 174) ‿  / žá  / kãp bàgī en? 496 175) ‿  / p ọncũzẹli59 / k‿  čè pada si! 316 176) k‿  / iejègâudi ệns à iejègâudi / k‿čè gáudâ ejus // 479 177) ‿  / mgâu / kâm  nk! 237 178) ‿  / pộ za60 à‿pộ za / k‿  žẹnâ! 309 179) ‿  / memi à‿memi / kp‿   i? 233 P amany us k eipinius apie sa e a a imuosius, apkalbas kalbė ojas e ina kaip ne inkamus; pas a osios su okiamos kaip g ėsmingos, be galinčios apsau- go i ad esa ą nuo ne inkamo elgesio, p z.: 180) ọž‿p à a de ẹmûos / àkã/ gâusẹ nu‿ e a // 317 181) nàkšk s a lẹiž i k nà ẽk / bûs gẹȓáusê // 339 182) ko‿  pộ ški / jê nažẹnâ / geȓãu neka nasakk // 309 183) apsẹlédnsi lẹiž ês / jê ẽp da si // 209 56 pu sló i, ~ója, ~ójė – ‘ ašky i seilėmis‘ KTŽ 327 57 ómau i,~auja, ~a o – ‘nesąmones kalbė i, ėkau i‘ KTŽ 265 58 pupu ẽlis – ‘mažu ėlis‘ KTŽ 326 59 p ancūzelis – ‘kažkoks neaiškus, ne oks kaip isi ki i‘ KTŽ 316 60 pliù za – 2. ‘kas ne ykęs, ne ikęs (pp . apie mo e į)‘ KTŽ 309 S aipsniai / A icles 83 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių Konk e aus, apa ybę nu odančio asmen a džio paminėjimas ga bingumo samp a ai nepalankiose si uacijose a odo gąsdinan is, odėl pašneko as gali bū- i guodžiamas, p z.: 184) nabẹjûok / ẹn‿  a pà a des namẹna ûoje᳞ // 238 Nepag įs ą pašneko o puika imąsi kalbė ojas gali į a dy i kaip nepelny ą, p z.: 185) ba‿ ẽkala dẹộujs / úoũm asbu pệlns s e s // 31 186) k‿  / bèp uo li / eizek kp‿  g en // 43 Pačiam pa eiškiamus p iekaiš us kalban ysis laiko įky iais i pageidauja ne- kon lik iško disku so a ba s engiasi pašneko ą nu ildy i, o nepalankius linkėji- mus i oniškai ad esuoja nepajėgiam jų išpildy i ad esa ui, p z.: 187) nus ûok  ka e ẹ / às  a ka ejệms mộn lig‿kâula ikī eje᳞ // 151 188) naẹiškûokis p kabu / ọkộukis kp‿žmuogs // 319 189) ãulnk61 naãulnẹs / ànà ẹs ệik neka na êiz // 158 190) najukis ẹš‿mnẹs / ẹš‿  ẹs k  juksẹs // 135 191) dộuk di  ẹš‿  a b nâ i‿ãulẹs ãusi // 127 Ki a e us, sup a ęs pašneko o eisumą, KTŽ kalbė ojas gali ai p ipažin i ne jei su juo nelabai su a ia, žinoma, nepami šdamas o nesu a imo pab ėž i, p z.: 192) kad‿ẹ‿mna nèp ie lis / ẹs ệik eisngâ paske᳞ // 254 Kai kalbančiajam nepa yks a su ad esa u (a jų g upe) susi a i, si uacija pa- liekama likimo aliai, plg.: 193) jũs pasẹkâ kẹ / kãp nûo ẹ / ẽp ẹ‿da kệ // 148 3.1.3. Kalban ysis apie ečiąjį asmenį Kalban is su pašneko u apie ečią asmenį, iš yškėja apib ėž umo nuo odų a ojimo bū inybė. Sėkmingam asmens apa ybės nus a ymui žemaičiams pa- p as ai pakanka a do a pa a dės, p z.: 194) *jũonis nudệ b nucàckệi ‿lzda / ẹ‿pikê ẹš êiz // 59 195) *pliksis bũ jẹs / jê bũ pa adnẹ // 58 196) *s õnkộu p  nk us â // 447 197) *ma inkene᳞ a je᳞ pukãs apkẹbọsi // 326 198) *žúobakienê ddlê nk lẹiž i plk ẹ62 // 302 Re ka čiais am, kad nekil ų abejonių dėl apkalbamo asmens apib ėž umo, p ie asmen a džio gali bū i p idedamas žymimojo a ikelio unkciją a liekan is į a dis as, a, p z.: 61 kiaũlin i, ~ina, ~ino – ‘kone eik i, adin i kiaule‘ KTŽ 158 62 liežù į plàk i – ‘apkalbinė i, liežu au i‘ KTŽ 302 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 199) a‿*kũo e᳞ nk nadệ b / ọ‿ ik‿ ãûojẹs // 507 200) as‿*žaušlis pa ‿s a slinkà ma neka ẹ‿na ộ // 374 201) elnâ is63 / nà‿ ãks / as‿jûsa *jũonis // 480 Su pašneko u išsiaiškinus ap a iamo a apkalbamo asmens apa ybę, oles- niame disku se pap as ai pasi elkiami ečiojo asmens į a džiai ons, ana, anėi, anuos. Jie dažniausiai i a ojami kaip asmen a džio subs i u ai ap a ian su e inėmis nuos a omis susijusius (mandagaus bend a imo, pado umo aiškos i pan.) pažįs amų asmenų elgesio modelius, p z.: 202) ka‿sọsẹ nkâm / ns sumè pasẹs éikindâms pakile kep ẹ // 161 203) kad‿kùmè ns p iẽ ọ p i‿mnẹs ẹ‿g a žũodi pasakī ọ / ùi nê /nkumè // 195 204) ns sumè palàbện ẽdâms p ọ‿šli / nap amúžện // 247 205) ànà k à ũopške᳞64 / sumè p ašmũžện p o‿šli ni‿lbas napasọsi // 450 206) p amúžna ànà p ọ‿šli kãp ãule᳞ // 247 207) k ọs audadũšis65 / nẽ ns ũog ẹ bje᳞ / nẽ i‿bažnnčẹ ẽ // 410 KTŽ kalbė ojui s a bu ap a i apkalbamų asmenų a kingumo lygį, kiek dėmesio ski iama iš aizdai a sa i a pio san ykiams su ais, už ku iuos ap a ia- masis asmuo y a a sakingas i ku iais p i alė ų ūpin is, p z.: 208) ọ‿apsẹlédệms ànũ  baiâusis // 29 209) n p ‿anũ  g à nà â ka / skas me ûojẹs sãs pàšalês // 253 210) kûoks ns  apsẹžélnẹs apsẹb ẹs / kãp bazọs // 41 211) na nkộn is àni p i‿dâ ba // 447 212) ns  k ọs ležis / nikuokêm im âm dâ bộu nà nk // 444 213) ddlê naž eizeje᳞ ànà s a žmúogãus66 // 479 214) ànà gè ã ọž êiz s a kùs // 479 215) ànẽi ũ‿s a ãka àpgê b / ap mpa ẹšlêsdamis i‿muokkla // 439 216) kãp gī ên ẽp / b k andọ sọ ọkộu67 // 27 KTŽ gausu pa yzdžių, odančių, kad kalban apie olimesnius pažįs amus a ba apie isai nepažįs amus asmenis pap as ai pasi elkiamos apibend in os as- mens nuo odos (žmogus, mo e is, me ga, aikas i pan.). KTŽ disku so a ka po- se jas dažnai lydi apib ėž umo a ikelio aidmenį a liekan is pa odomasis į a dis 63 elnái is – ‘išdykėlis‘ (apie aiką) KTŽ 480 64 õpškė – ‘ne aleika, ne ykusi, žiopla (mo e is)‘ KTŽ 450 65 šiaudadūšis, ~ė – ‘silpnad asis, uščias žmogus‘ KTŽ 410 66 Čia žmogùs – ‘ y as‘, plg. KTŽ 503. 67 su okúo i – ‘su a i, sugy en i‘ KTŽ 348 S aipsniai / A icles 85 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių ( as, a) a kokybinis demons a y as68 ( uoks, uoki). Mažiau pažįs ami asmenys KTŽ kalbė ojo dėmesio cen e dažniausiai a sidu ia dėl iš aizdos, elgesio a kil- mės išski inumo, p z.: 217) kûokẹs ệlgas blaks enas uo‿žmúogãus // 46 218) uo‿žmúogãus ẽp bjãu ê àškanûojẹs kis // 452 219) uo‿žmúogãus ệik e / nọ‿žûodmẹnis žûodmẹnis // 501 220) uos‿mé gũos kis kãp š šũdê // 489 221) à‿m gà oki plộmpa / ệik pa  ọs / ệik pas ọs // 302 222) pa ‿p ẹ pũga b a ọžbegẹs ûoks kailẹnuọs69 pasẹšd ệ // 138 223) à m gà apsẹkâ s a ẹsúokês kàspẹnãs ẹ‿ ẽp ẽ i‿mes a // 147 224) a‿mûo ẹška ệlga lẹiž i ộ 70 // 214 225) às žmogs  maiš k âujis / e s š‿ ẹinã i â / ọ‿mûo ina ẹš‿kaž- kûoki k a s e â gla // 224 KTŽ kalbė ojui s a bus ap a iamo asmens pasi ikėjimas sa imi i mokėji- mas apsigin i: aukš as pasi ikėjimo lygis siejamas su ki ų asmenų nepajėgumu apkalbamą asmenį pa eik i, o žemas apibūdinamas kaip o muojan is ag esy ų daugumos elgsesį su neapsiginančiu asmeniu; kalbė ojo užuojau a sk iaudžia- mam asmeniui pa odoma jo apibūdinimu (pa yzdžiui, nabagė, žmogielis71), p z.: 226) p  ã mé gã àni nap isknẹs72 // 178 227) ũ‿žmũogọ s nukn ûo73 / ns namûok a sẹgûo ẹ // 178 228) ns nbags kn nù‿ ẹsũ 248 229) ‿nabgẹ s údệi74 kãp sọs ọk ẹ // 463 230) ũ‿žmuogẹli pà  pjũklệi ẹ pjũklệi âu as dinàs // 301 Pasi ikėjimą gniuždančius p iekaiš us KTŽ kalbė ojas e ina kaip sunkią naš ą (plg. ‘užsisėdimą an aiko‘), pab ėžia kai ku ių asmenų ag esy ų a nuo- lankų būdą i s ebisi ais asmenimis, ku ie sugeba kon lik inėse si uacijose iš- eng i p iekaiš a imo, p z.: 231) biss ànũo ọn sẹsedệms75 ọn‿ uo‿ ãka // 27 232) ns àksệi kũožna ệina / ka‿ ik‿ as‿lêdas // 472 68 Plg. Rosinas 1996: 85. 69 kailinuõčius – ‘kailiniuo is, kas su kailiniais‘ KTŽ 138 70 lgą liežù į u ė i – ‘mėg i liežu au i‘ KTŽ 214 71 Plg. žmogẽlis – ‘ a gšas žmogus‘ KTŽ 503. 72 p isikns i – ‘p ikib i‘ (KTŽ 178), ‘p isikabin i‘ 73 nukn o i, ~oja, ~ojė – ‘į eik i, nugalė i‘ KTŽ 178 74 ūdy i, ~ija, ~ijo – ‘pe sekio i, ba i, ui i‘ KTŽ 463 75 an sisėdimas – ‘ujimas, užsisėdimas‘ KTŽ 27 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 233) ns nkumè mộn ne ọžme ẹnejẹs76 / ka‿ẹ‿pẹk ộujọ b ûom / ẹs ệik // 236 KTŽ kalbė ojo užuojau os lauke a sidu ia ieniši, pasiligoję, nuken ėję nuo gais o, nesugeban ys sa ęs inkamai p ižiū ė i asmenys, p z.: 234) bedà / uokê lẹgúo â múo ẹškâ ẹinâ // 215 235) a‿ ã gše᳞ muo ẹškle᳞ pdege᳞ bèsộn i // 267 236) *kuo le᳞ ẽ sumè apsẹpũ ẹnọsi // 308 Ka ais KTŽ kalban ysis aki aizdų asmens nep isižiū ėjimą i nea idumą sau pa eisina dėl iš am ik ų ap a iamo asmens elgesio de alių ma omo alios i už- sispy imo de inio, p z.: 237) bà â sọplšẹ /šũ èlê a sẹ šẹ /  ns šlmš ện77 /ẹ‿ skas // 416 KTŽ kalbė ojo dėmesio cen e a sidū us aikams, dažniausiai dėmesys su- elkiamas į iš aizdą, elgesį, gebėjimus, o paminėjus pas a uosius – i a ei ies ga- limybes, p z.: 238) às‿anũ ãks dils kãp àuollis // 25 239) ànũo ãks ûoks mžọs kãp kọkle᳞ // 25 240) as‿anũ‿ ãks ûoks žlis / na kẹs // 446 241) šẹ ã‿ ũo ãka smộ glis ệsumè ẹš sẹs // 415 242) as‿ ãks ûoks ẹš žẹs // 450 243) as‿ ãks nmàž nabje᳞ s è ẹmũ žmúoũ // 257 244) neka ẹš‿ ũo * ẹncùli ãka nabûs / š‿pà mža  ûoks pūs agã is // 329 245) sp a l s ãks / ẹš‿anũo ẹšâugs p uo ngs žmogs // 400 3.1.4. Kalban ysis enkasi neapib ėž umą (indi idualios u eikšmės neu alizacija, elgesio maksimos i apibend inimai) Siekdamas uni e saliau apibūdin i sa o pa i ies modelius, KTŽ kalban ysis gali pasi ink i an ąjį asmenį į a dijan į u kaip apibend inamąjį į a dį. Tokiu a eju u, ku is įp as ame kon eks e linkęs nu ody i išski inumu pasižymin į ki ą asmenį, pe ima daik a a džio žmogus eikšmę i ampa bend umo p ie- dangą eikiančiu žodžiu78. Neapib ėž os e e encijos u a ojamas sakiniuose, ku iems suda y i pasi elkiamos uni e salios (daugeliui indoeu opiečių kalbų 76 užme inė i (sl.) – ‘p iekaiš au i‘ KTŽ 236 77 šlámš in i, ~ina, ~ino – ‘neg akščiai ei i‘ KTŽ 416 78 Apie neapib ėž os eikšmės e e enciją ž . Haspelma h 2000: 11. Lie u ių kalbo y oje ai apibūdi- nama kaip u a ojimas apibend in a eikšme (plg. Valeckienė 1965: 668), kaip indi idualios u eikšmės neu aliza imas (plg. Rosinas 1996: 26) a g ama inės me a o os a ejis (plg. Judžen is 2012: 114). S aipsniai / A icles 87 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių būdingos) aisyklės, susijusios su apibend inamąjį pobūdį pe eikiančia kiek speci ine laiko san ykių aiška: asmeninis į a dis neapib ėž ą eikšmę įgyja nu- pasakojan i ealis ka ego ijai79 p iski iamas si uacijas, ku ioms apibūdin i pasi- enkamas nega y us polia iškumas i (a ) lais a pa ink is80, p z.: 246) nadệ bsi / neka na ọ esi // 459 247) jê nûo i / ka‿kas‿ọžâug ọ / ẽk nga p ikš ẹ // 136 248) ka‿s ẹs na êizi / ẹ ‿apšộ s i žmogs / apsẹlêdi // 421 249) ali‿kãp as‿c ọlis81 pikê gệid / klauskis ẹ‿nuo ek // 62 Uni e saliam pa i ies modeliui apibūdin i i elgesio maksimoms pe eik i kalbė ojas dažnai enkasi beasmenes kons ukcijas, p z.: 250) ẽk gẽ b ẹ ẹ‿mīle ẹ s a e us // 446 251) bíedũo ẽk žmũogọ gébe ẹ // 339 252) ẽk pabeg ệis / jê k mùšas /ẹ‿ skas // 42 253) nà ẽk gdn ẹ82 ákũ nu‿mža pá sẹ ag ẹ // 119 254) napadũo ọ senûoms múo ẹškûoms ãuz ẹ ejus // 443 Pa i ies si uacijos KTŽ dažnai apibend inamos sakiniais, ku ių subjek as į a dijamas daik a a džiu žmogus a ba si uacinį aidmenį nu odančiu jo daik a- a diniu (p z., aikiukai, me gai ės), būd a diniu (p z., baguo am) a į a diniu subs i u u (p z., kas, ki ieji, ku ie), p z.: 255) p às s žmogs / kà às pasžīûo83 ẹ‿nab ûpẹnas a dộu ẹ // 499 256) pàda bs žmogs s dâ ba nd // 267 257) sọsẹ elọsẹs mẽ gas namûok sũ nu // 440 258) bagúo âm ê ẹ ‿i‿kũošẹ šk /  biednâm ni‿i‿p a // 44 259) aikâms sumè ddlê nk kū‿nûo s kâ ẹ // 141 260) me gá ems ddlê nk glọusu ệis / ànuos kãp ka  ê glọusộujẹs // 111 261) sọ‿ ûoọ sm da kàs gâl bû ẹ kpẹ ûo // 378 262) kẹ ệi apsẹžànjẹ ddlê gè ã sọ ọkộu // 165 263) k i nàsọ nk / ẹ ‿š‿šali éizộn bãisê  // 448 Neapib ėž umo kons ukcijos pasi enkamos i siekian pasiguos i dėl žmo- gaus esmės nekin amumo, plg.: 264) ku lks gme᳞ / u ẹ‿kâ š // 147 265) jê kàs  nussẹs / ns ûoks ẹ‿lks // 401 79 Apie i ealis eikšmės sąsają su ak y ių implikacijų a ba p esupozicijų engimu ž . Hol oe , Pa- jėdienė 2004: 90. 80 Plg. Haspelma h 2000: 52, 64. 81 c ulis – ‘ ie e sys‘ KTŽ 62 82 gùdin i, ~ina, ~ino – ‘p a in i‘ KTŽ 119 83 pasižyčió i – ‘pasiskolin i‘, plg. KTŽ 499 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 266) kọp ûo a k ã g àbs baẹš aiss // 197 267) apsk è eli / kãp ẹ‿kọp ûo a / k ã kàps baẹš aiss // 29 268) ẹšmúoksi  kâ ẹ i‿mdi lp ẹ / nkumè // 257 269) bûoba na‿ ọnkûo e᳞ / naẹš ẽ si / kok ànà  / ok ẹ‿bûs / napá dệ bsi // 481 Ap a os KTŽ kalbė ojo ling is inės s a egijos, pag įs os a i u pasipasako- jimu (a skleidžiančiu kalbė ojo aš), iesioginiais apibūdinimais, ski ais nusaky i be ku iam asmeniui i aš (o esan ka u su kažkuo aip pa i mes), o (i iš kelių ad esa ų susidedan į jūs), ons, ana, anėi, anuos, nu odymais iesioginiam ad e- sa ui ( o, jūs, mes) a uni e saliomis elgesio aisyklėmis i modeliais ( engian indi idualios asmens nuo odos), pokalbiuose pe sipina iena su ki a. Čia jos iš- ski os, kad bū ų galima iš didžiulio į ai aus pobūdžio disku so a ka pų kiekio sulipdy i am ik us yškesnius KTŽ kalbė ojo b uožus, iksliau, galimų b uo- žų ampli udę. Kad žemai iško indi ido pa eikslas da y ųsi da yškesnis, isas nu ody as KTŽ kalbė ojo s a egijas su elkus (a ba nebek eipian dėmesio į jų sa i umą) bus e inami KTŽ už iksuo i įdomesni pas ebėjimai apie indi ido egzis enciją kaip bu imą am ik u laiku am ik oje e d ėje. 3.2. Požiū is į laiką i e d ę bei sa i a pio san ykius Tik ąją daugelio aukščiau nu ody ų KTŽ kalbė ojo pasakymų, ku ie iš pi mo ž ilgsnio gali pasi ody i susiję ien su įp očiu p iekaiš au i, a si adimo p iežas į padeda su ok i KTŽ disku so a ka pos, ku iomis iksuojamas am ik as kal- bė ojo gy enimo e apas i a skleidžiama glaudi jo kasdienės eiklos sąsaja su įsipa eigojimais. 3.2.1. Įsuk as į laiko a ą Laiko i jo ėkmės e inimą a skleidžian ys KTŽ kalbė ojo sakiniai leidžia su ok i, kodėl ka ais pe dėm su eikšminamas dėmesys a kai (pas abos iesio- giniam ad esa ui dėl kasdienių įp očių laikymosi), o ka ais pasi eiškia išo inis nedėmesingumas (bend a imo su pažįs amais engimas, a si andan is iš baimės su ukdy i įp as ą da bų i mą). Tokius dalykus a skleidžian ys modeliai odo KTŽ kalbė oją kasdienę eiklą su okian į kaip nuola inį spi ale besisukan į ju- dėjimą į p iekį. Tokio judėjimo a skai os aškas dažniausiai y a dienos i me ų ciklai, p z.: 270) me s‿nu‿m a / dinà nù‿dẹinã / ẽp ẹ ‿ẽ ộmžọs // 261 KTŽ kalbė ojo kasdien pasika ojan i eikla susijusi su a sakomybe šeimai, p z.: S aipsniai / A icles 95 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių 365) ni‿žũoộu i as ne / ns  sọsedẹšks // 401 366) š dis ọžda ẹms /  kàs  s a âusis dàlks // 467 Kalbėdamas su ki u KTŽ kalban ysis k eipia dėmesį į susi elkimą ( ūkumu laikomas akių kon ak o engimas), kalbėjimo ik umą (į a inas a odo i neže- mai iškas kalbėjimas, ka ais i ski ingose ie o ėse gy enančių žemaičių šnek- os ski umai), asmens sup a ingumą i sa ęs e inimą, p z.: 367) s‿anu ũodas naẹš si / ànũo nãi mûos115 ệns // 249 368) ns  ûoks e s akãbis / a sẹplûo ẹs š kàž‿ẹš‿k // 481 369) ga gždškê bški k êp ọkộujẹs nàkãp k e ingškê // 100 370) ns  nasọ ọkujêms116 žmogs // 348 371) pask e᳞ ẹ šesộujọ / ẹ‿nabgâl s‿anu bapas ọkộu ẹ kp‿sọ‿žmuog // 488 Nu ikus bėdai, di ban a p amogaujan p i eikia pagalbos, pa amos. Visaip gy enime nu inka, odėl ka ais skundžiamasi ienišumu bėdoje, o ka ais di- džiuojamasi susi elkimu i ienybe, p z.: 372) nûo n s šni apkabnệs šãuk / neka nap išãuksi / ka‿ beda // 259 373) mès lãikėmûos kãp ệns // 484 374) kãp lnksmã / kãp gè ã bú e // 216 KTŽ gausu pa yzdžių, kai gi iamasi bend u da bu (mes, isi) – jo mas u, spa umu, pasiek u ezul a u: 375) mès kãp ẽkện padẹ bejem / pàkl pàbẹngem // 77 376) ka‿inkûom s / ùjãu ẹ‿pàbẹngem us‿gàlùs âu ẹ // 257 Dažni pas ebėjimai, kad ienas asmuo ūkyje nė a pajėgus e ek y iai di b i, odėl pa a iama, guodžiamasi a iliamasi u ė i alkininkų, p z.: 377) ọ‿ ệns n apnúojs sa dina / bẹn‿ kùs pašãukis // 440 378) a ažộus b ûolis ẹ‿p kbs117 / abdọ ẹ‿pad bsêu // 160 379) jâu118 ka‿kbsêm / ẹ‿g ẽ â ện pabngsêm // 455 380) š ã ọn âug mnệi padiejejê // 267 Asmens sėkmę KTŽ kalban ysis sieja su da bš umu i sugebėjimu ik iai i e ek y iai a lik i užduo is, odėl ene gingi asmenys isada ap a inėjami i pagi- iami, o ais, ku iems nesiseka, s ebimasi, p z.: 381) da bêm žmũogộu s gè ã // 70 382) mklọs žmogs ns  // 237 383) kàs p sma kbe᳞ ànũos / lks a kãp žaibs // 376 115 na ymos – ‘sukinėjimasis, dai ymasis‘ KTŽ 249 116 su okúo i, ~úoja, ~ã o – ‘su a i, sugy en i‘ KTŽ 348 117 p ikb i, p ikimba, ~o – 2. ‘pagelbė i, padė i‘ KTŽ 160 118 jau ad . ‘ ise‘ KTŽ 455 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 384) pa kẹs ẹ‿skọd ộms119 uos‿mé gũos // 371 385) nà‿žings ẽ / ns beg ẹnã beg // 42 386)  žmúoũ / ka‿anệms nikûoks dâ bs nà ks // 486 387) žmúoũ biednộms sumè  ẹš‿nada bma // 248 Su uok inio ik umu i da bš umu ma uojama šeimyninio gy enimo sėkmė, p z.: 388) m ẹ žmũona   // 241 389) ns sm ks / àl ẹ ‿ànà napes i // 251 Ieškančiam sau pagalbininko a po os nu odoma, kokiu a ku iuo asmeniu nede a pasikliau i, p z.: 390) sọ‿na kọọ žmog nekộ nagâl ọžsẹkš ẹ120 // 165 391) s‿anu ne ‿kũo ọžsẹde ẹ / ns  k ọs mnkš âušis // 239 392) s u pš121 gèȓãu naọžsẹde ẹ // 310 393) g s ležis / nekộ s‿anu naọžsẹkši // 444 394) ẽk m a ẹiškúo ệis / sọ‿ ûoọ dalọ122 kp‿  gī ênsi / aikli // 454 Žemai iško bend uomeniškumo i bend a imo aspek us a skleidžia nuolan- kumą i susi aikymą nu odan ys KTŽ pasakymai, p z.: 395) p iš‿ iêji napapũsi / àkli // 330 396) kok âu bedà / ọn‿gâl ọ mi a neks na ša // 24 397) n neka napašksi123 žmogs / ẽp ju b a žade a124 // 495 Nuliūdusį a susik im usį pašneko ą KTŽ kalban ysis užjaučia i guodžia pa- b ėždamas galimybę ink is ki okią į ykių in e p e aciją, ne e ai pasi emdamas aizdžiais palyginimais, p z.: 398) diel‿neku nà ẽk kȓũok ẹ // 72 399) ns jọukộu / nà ẽk m ẹ i‿gâl a // 135 400) nabeda ûokis / kọl‿bedũos n ọ i // 41 401) laikkis / ka‿pàsku na ẽk ộm ọmp ẹ kãp‿kûoki nag eli // 249 402) blúogã blúogã / àl s‿geȓãu kãp‿pasẹkúo ọsệm // 24 Ka ais paguoda gali bū i i oniška, p z.: 403) n ẹ ‿ẹšsẹ nka ẹš‿ sa bũda mésũos ẽ ši ộudẹga // 48 Pa s kalbė ojas mėgs a a sisaky i ki o asmens dėmesingumo, o sulaukęs ne- palankaus dėmesio žada nepasiduo i, p z.: 119 skud ùmas – ‘apsuk umas, miklumas‘ KTŽ 371 120 užsikš i, ~a, ~o – 2. ‘pasikliau i, em is‘ KTŽ 165 121 pliùškis, ~ė – ‘kas ne im as‘ KTŽ 310 122 dalas – ‘ka š akošis‘ KTŽ 454 123 negalė i pašik i – ‘negalė i pada y i‘, plg. KTŽ 495 124 žadė i, žãda, ~ėjė – 2. ‘ski i, lem i‘ KTŽ 495 S aipsniai / A icles 97 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių 404) ọ‿ ọ‿nàs k na‿s a lg / na úpnkis ž‿mọn // 31 405) kãp  mộn / ẽp àš âu / p àgs p iš‿pi ga / àkli // 299 4. APIBENDRINIMAS Pamėginus ski ingą emocijų aišką ilius uojančius KTŽ kalbančiojo eigi- nius apie sa e i ki us sug upuo i pagal pasi ink ų azių unkcionalumą ašyje aš– u– ečiasis asmuo–neapib ėž a indi ido aiška: lokalizacija laike–lokalizacija e d ėje–lokalizacija bend uomenėje / bend ada bia imas, iš yškėja emocijų isa- pusiškumo galimybės be ku iame iš dėmesio nuk eipimo aškų. Kai ku iems aiškos modeliams būdingas dažnesnis pasika ojimas isame KTŽ ( ai sie ina i su apsk i ai dažnesne okių pasisakymų a ojimo ikimybe). Dažniau eiškia- mų emocijų ipai (a pažįs ami iš am ik ų emų i azių sa i umo) 1 len elė- je pažymimi yškesnio ono langeliu. Apibend inan s aipsnyje ap ašy us KTŽ kalbančiojo asmens emocinį lauką a skleidžiančio disku so yškesnius b uožus, aki aizdžiai ma y i, kad kiek iena dėmesio nuk eipimo k yp is (į sa e, į ad e- sa ą, į ečią asmenį, į aplinką) y a ski ingai susijusi su am ik ų emocijų a si- skleidimo ikimybe. Na ū alaus kasdienybės disku so dokumen a imu pasižymin is KTŽ iksuo- ja glaudų kalbančiojo i jo ad esa ų san ykį, odėl šio žodyno kalbančiojo ma- no aš sąmoningai a skleidžian iems apibūdinimams nebūdingos o icialaus p isi- s a ymo eikalaujančios speci ikacijos. Kalbančiojo aš eso dažniausiai susijęs su am ik a p edikacija, padedančia iš eikš i yškiausių jį aldančių emocijų lauką, pa yzdžiui, užuojau ą (ès ok mėnkš uonle᳞, ž . 22 pa yzdį), pas o umo po- eikį a ba ne ikė umų i naujo ių baimę (p ì‿ ã žèmệi ès p isẹ šẹs, ž . 23 pa- yzdį), pasi ikėjimą sa imi, a siskleidžian į s ip umo a p anašumo dekla a imu (ž . 30–31 pa yzdžius). Panašios s uk ū os o muluo ės pasi enkamos i nusa- kan laikiną izinės būklės i iš aizdos pasikei imą (ès nušlọsi / nuškọsi, ž . 78 pa yzdį) a ba izinį a d asinį sa o nepajėgumą (ès nagalngs, ès sọsẹgȓâužẹs, ž . 35, 41 pa yzdžius). KTŽ kalban ysis odo dėmesingumą sau (dažnai kiek ė- luojan į), nu odydamas sa o s eika os su ikimus (mna nkas pléiše, mộn - dọ ẽ ọž ka, plg. 37, 38 pa yzdžius). T umpalaikes būsenų pasikei imo si uaci- jas jis gali nusaky i palyginimais (kãp žộ ke᳞, kãp š à, ès ẽp kāp‿kâ ẹ èdâms, plg. 77, 78, 41 pa yzdžius), o sa o sugebėjimus a nuo oką pab ėž i azėmis àš múokọ, àš gà, às mộn  dažnai su yškia nuo oda į sa e (àš pà s). KTŽ kal- bė ojas sa o pomėgius i e inimus mėgs a išsaky i ne iesiogiai – elimina imo būdu pa yškindamas ai, kas nepa inka. Siekdamas susig ąžin i saugias sa o as- meninės e d ės ibas (jas gali pažeis i pe daug a imas ki o asmens bu imas šalia, k ėpa imas, pik as a įdėmus ž ilgsnis, užgaulus kalbėjimas), kalban ysis JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX pasi enka d audimus a nu odymus, dažniausiai g indžiamus neiginiu i sa ęs pa ies kaip objek o nuo oda: monės / mon / moni / mona (ž . 60–71 pa yzdžius). 1 LENTELĖ. KTŽ už iksuo ų azių emocinės aiškos su elk ies pasiski s ymas pagal kalbė- jimo s a egiją Įsipa eigo- jimai Kalban iš yškėjan i emocija apie sa e nu o- dymais ad esa ui apie e- čią as- menį neu ali- za us in- di idualią eikšmę apie laiką apie e d ę apie eik- lą i bu imą ka u Moduliuo- jan ys ūpes is / ne imas + + + + + + + pasi ikėji- mas + + + + + + + Ve inamieji pasididžia- imas + + + + + + + gėda + + + + + + + Esminiai ūpinimasis, užuojau a + + + + + + + į e inimas + + + + + + + meilė / dėmesys sau + + + + + + + Ki okio pobūdžio, jau ne asmeninės e d ės apsaugai ski i, KTŽ kalbančiojo nu odymai aki aizdžiai pe eikia ūpinimąsi. Jis gali bū i susijęs su pačiu ad esa- u, jo s eika a, bu imu, laikysena, elgesiu, aip pa su bend os a kos gy ena- moje e d ėje palaikymu a paklusimu pado aus elgesio aisyklėms. KTŽ gausu kalbančiojo nu odymų dėl ne inkamos ad esa o iš aizdos. Tokiais paliepimais a klausimais pa a iama nepalik i namų e d ės, kol nebus a siž elg a į pas a- bą. Pa eikšdamas pas abą, ku i gali skambė i kaip p iekaiš as, KTŽ kalban ysis s engiasi apsaugo i ad esa ą nuo galimų pašaipų i ne eikalingo dėmesio. Taip ne iesiogiai pasi ūpinama eikiamu ad esa o pasi ikėjimo už namų a sa o kie- mo ibos lygiu. Nemenką iesioginių nu odymų ad esa ui dalį suda o pas abos dėl a liekamų da bų kokybės a eiklos empo – da bas ne u i bū i di bamas nei S aipsniai / A icles 99 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių pe lė ai ( ada ad esa o eikla ap ų nepageidaujama), nei pe g ei ai ( ai ukdy- ų sėkmingai i nepa a gs an a lik i užduo į). Kalban apie ečiąjį – pap as ai pokalbyje nedaly aujan į – asmenį, pašneko- o dėmesys k eipiamas į ap a iamo asmens eiklą, sugebėjimus i elgesį, ypač į mokėjimą bend au i, a kingumą i ūpinimąsi ki ais. Tokiose pokalbių a ka - pose dažnai apibūdinama asmens iš aizda, išski iniai jos požymiai ampa papil- domu asmens a pažinimo (apib ėž umo) ženklu. Ve inimas dažnai būna susi- jęs i su ap a iamo asmens pasi ikėjimo lygiu. Menkesnio pasi ikėjimo, ba ami, sk iaudžiami a sėkmingumu nepasižymin ys asmenys dažniausiai apibūdinami su užuojau a, ku ią odo subjek o į a dijimas deminu y u a a gingumą nu o- dančiu daik a a džiu (plg. žmogielis, nabagas, nabagė, nabagėlis, nabagū is KTŽ 248). Teigiamai e inami s eika nuo oka i užsispy imu pasižymin ys asmenys. Siekdamas indi idualios sa ojo aš i pašneko o u eikšmės neu alizacijos, no ėdamas pe eik i elgesio maksimas i apibend inimus, kalban ysis enkasi neapib ėž umu pasižyminčias kalbėjimo s a egijas. Jomis saugu pasiguos i (plg. 248 pa yzdį), pa eik i eikala imus, nu ody i aisykles (ž . 250–254 pa yzdžius) a saugiai iš eikš i džiaugsmą a ba g ožėjimąsi (ž . 249 pa yzdį). Ap a os KTŽ kalbė ojo kalbinės s a egijos, pag įs os pasipasakojimu, ie- sioginiais apibūdinimais i nu odymais a uni e saliomis elgesio aisyklėmis i modeliais, pokalbiuose pe sipina. Daugelio KTŽ kalbė ojo pasakymų ik ąją p iežas į padeda su ok i KTŽ dis- ku so a ka pos, odančios ealią kalbė ojo si uaciją am ik ame gy enimo e ape i a skleidžiančios glaudžią kalbė ojo kasdieninės eiklos sąsają su įsipa eigoji- mais. Pasakymai, nu odan ys bu imo laike, e d ėje i bend uomenėje pa i is i e inimus, leidžia su ok i, kodėl ka ais pe dėm su eikšminamas dėmesys a kai, o ka ais pasižymima nedėmesingumu ne pa ies a imiausio a o asme- niui. Su laiko nuo odomis susiję pasakymų modeliai odo KTŽ kalbė oją kas- dienybės eiklą su okian į kaip nuola inį spi ale besisukan į judėjimą į p iekį. No inčiam sėkmingai į eik i kasdienybės užduo is, enka spa čiai suk is, o gy- enamoji e d ė u i ibas, ku iose išbū i padeda nuola inio dėmesio i a kos eikalaujančios aisyklės. Laike i e d ėje žmogus niekada nebūna ienas. KTŽ iškylančios žemai iško pasaulė aizdžio ibos odo kalban įjį balansuojan a p siekiamybės bū i sa a ankišku i no o bei galimybių bend ada biau i, bū i ka u ki ais. Konk e i si uacija lemia, a kolek y iškumas a odo labai pageidaujamas, a p i e s inis. Iš ikus nelaimei KTŽ kalban ysis pašneko ą agina laiky is i ne- pasiduo i i aip jį sp audžia į aplinkybes, ku iomis y a eikalingi susikaupimas, iš e mė i i as cha ak e is, p z.: 406) num ệis sumè sọskbsi / gī ên ẹ /  // 240 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX IŠVADOS Remian is KTŽ ilius acine medžiaga, s aipsnyje ap a i yškiausi kalbėjimo modeliai, ku iais šiau ės žemaičių k e ingiškių a me kalban is žmogus a sklei- džia požiū į į sa e i sa o aplinką. Pabandžius ski ingas įsipa eigojimais pag įs ų emocijų aišką ilius uojančius KTŽ pa yzdžius g upuo i pagal pasi ink ų azių unkcionalumą ašyje aš– u– ečiasis asmuo–neapib ėž a indi ido aiška: lokali- zacija laike–lokalizacija e d ėje–lokalizacija bend uomenėje / bend ada bia imas, iš yškėja emocijų isapusiškumo galimybės be ku iame iš dėmesio k yp ies pa- si inkimo aškų. Kai ku iems kalbėjimo modeliams būdingas dažnesnis pasika - ojimas isame KTŽ ( ai sie ina su apsk i ai dažnesne okių pasisakymų a o- jimo ikimybe). Apibend inan s aipsnyje ap ašy us KTŽ kalbančiojo emocinį lauką a skleidžiančio disku so yškesnius b uožus, ampa aki aizdu, kad kiek- iena dėmesio nuk eipimo k yp is (į sa e, į ad esa ą, į ečią asmenį, į aplinką) ski ingai susijusi su am ik ų emocijų a siskleidimo ikimybe. Kalbėdamas apie sa e, KTŽ kalban ysis yškiausiai a skleidžia ieną iš esminių įsipa eigo- jimų – meilę sau. Tiesioginiais nu odymais pag įs as bend a imas su ad esa u labai yškiai a skleidžia ūpinimosi emocijų aišką. Rūpinimasis i pasi ikėjimas labiausiai iš yškėja i kalban apie eiklą i bu imą ka u. Kalbančiojo pasisa- kymai apie ečiąjį asmenį i elgesio maksimos bei apibend inimai dažniausiai pag įs i e inimu. Rūpesčio a ne imo emocija iš yškėja kalbančiajam ap a ian bu imą laike i e d ėje. S aipsnis pag įs as p ielaida, kad ūšiuojan ienokių a ki okių kasdienybės si uacijų išp o okuo us pasakymų modelius, iš KTŽ isumos galima sudėlio i am ik ą kalbančiojo, pe eikiančio daugybės nuasmenin ų indi idų pa i is i pasisakymus, pa eikslą. Sudėlio ieji žemaičio emocinio lauko kon ū ai da u i bū i ikslinami, palyginimui pasi elkian žemaičiams būdingų psichikos ypa y- bių su es inę, pa eikiamą E ninės p iklausomybės de e minuo ų psichinių eiš- kinių y ime125, be ai jau ki as y imo e apas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Aleksand a ičius Juozas 2011: K e ingos a mės žodynas, sud.: Danguolė Mikulė- nienė, Dai a Vaišnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. A kočai y ė Dai a 2002: Pie ų žemaičių aseiniškių p ozodija i okalizmas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. 125 Šio y imo ap ašymą ž . Bliumas 1997. S aipsniai / A icles 101 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių Babickienė Zo ija, Jasiūnai ė Bi u ė, Pečeliūnai ė Angelė, Bagužy ė Rū a 2007: Cen inė šiau ės žemaičių k e ingiškių a mė: a mės eks ai su komen a ais i žodynėliu. Vilnius: Bal os lankos. Bliumas Remigijus 1997: Aukš aičių i žemaičių e nine p iklausomybe de e mi- nuo ų psichinių eiškinių sa i umai. – Psichologija 17, 25–57. Dumon Louis 2002: Esė apie indi idualizmą. Vilnius: Bal os lankos. Gi denis Aleksas 1967: Mažeikių a mės onologinė sis ema. Filologijos mokslų kan- dida o dise acija. – Kalbo y os da bai I, au . Gi denis Aleksas. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos ins i u as, 89–119, 120–160. Gi denis Aleksas, sud., 1996: Taip šneka i kšliškiai: šiau ės žemaičių elšiškių a - mės eks ai su komen a ais. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. G ina eckis Vladas 1973: Žemaičių a mių is o ija. Vilnius: Min is. Ha é Rom 2008: The Discu si e Tu n in Social Psychology. – The Handbook o Discou se Analysis, 688–706. Haspelma h Ma in 2000: Inde ini e P onouns, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Helm Benne W. 2009: Sel -lo e and he s uc u e o pe sonal alues. – Conscio- usness and Emo ion Book Se ies 6, 11–32. Hills Michael D. 2002: Kluckhohn and S od beck‘s Values O ien a ion Theo y. – Online Readings in Psychology and Cul u e 4. P ieiga in e ne u: h ps://schola wo ks. g su.edu/cgi/ iewcon en .cgi?a icle=1040&con ex =o pc. Hol oe Axel, Pajėdienė Jū a ė 2004: Laiko ka ego ija i laiko o mos. – G a- ma inių ka ego ijų y imai (Lie u iø kalbos g ama ikos da bai 2). Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 121–140, 169–170. Judžen is A ū as 2012: Lie u ių kalbos g ama inės ka ego ijos. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kajėnas Gediminas 2013: Jus inas Lingys. Ta p o mos i u inio. P ieiga in e ne u: h p://www.be na dinai.l /s aipsnis/2013-05-15-jus inas-lingys- a p- o mos-i - u i- nio/99785. Kalniu ienė Laimu ė, pa ., 2007–2008: Taip kalbėjo mūsų senoliai. Žemai iški žodžiai, posakiai, išsi eiškimai: P ieiga in e ne u: h p://www.kla b.l /EL_LEIDINIAI/ KRASTOTYRA/k e inga. Ku kowska-Budzan Ma a, Zamo ski K zysz o 2009: F om he edi o s. – O al his o y: The challenges o dialogue, 11–18. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Kluckhohn Flo ence R., S od beck F ed L. 1961: Va ia ions in alue o ien- a ions. E ans on, IL: Row, Pe e son. Mikulėnienė Danguolė 2011: Juozo Aleksand a ičiaus li uanis inė i pedagoginė eikla. – K e ingos a mės žodynas, au o ius Juozas Aleksand a ičius, sud. Danguolė Mikulėnienė, Dai a Vaišnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, VII–XII. Mu inienė Lina 2007: Ry inių šiau ės žemaičių onologija: okalizmas i p ozodija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pab ėža Juozas 2017: Žemaičių kalba i ašyba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o biblio- ekos Leidybos sky ius. Pab ėža Juozas, Ma cišauskai ė Vida, Leskauskai ė As a, sud., 2013: Šiau ės žemaičiai elšiškiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pakalniškis Vaido as 2001: Žemai iškumas globaliame pasaulyje. – Lie u os e no- logija. Socialinės an opologijos i e nologijos s udijos 1(10), 199–216. Papau ėly ė Sil ija, Župe ka Kazimie as 2010: Lie u os e ninių s ičių gy en- ojų cha ak e io b uožai kalbos pasaulė aizdyje. – Kalbos kul ū a 83, 185–201. Pe eikis Tomas 2012: Žemai ijos egioninė knyga i žemaičių apa ybė XX a. I pu- sėje. – Tau osakos da bai 43, 85–108. Phillips Louise 2011: The P omise o Dialogue. The dialogic u n in he p oduc ion and communica ion o knowledge. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins. Rosinas Albe as 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidykla. Ru ko ska K is ina 2017: Namai. Šeima. – Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, au o- iai: Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena. Vilnius: Akademinė lei- dyba, 87–148. Skouds 2018: Žemaičių žodynas, suda ė Kul ū os i u izmo sky ius. P ieiga in e ne u: h p://www.skouds.l /l /zemaiciu-zodynas. Ta mių eks yno duomenų bazė 2018: Suda ė Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne- u: h p:// a miua chy as.lki.l /p adinis.php?su ump=bnd. Ul ydas Kazys 1971: P ie eiksmis. – Lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Min is, 425–576. Vaišnienė Dai a 2011: „K e ingos a mės žodynas“: pag indiniai medžiagos pa- eikimo p incipai. – K e ingos a mės žodynas, au o ius Juozas Aleksand a ičius, su- da ė: Danguolė Mikulėnienė, Dai a Vaišnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, XX–XXXVI. S aipsniai / A icles 103 Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno (2011) pa yzdžių Valeckienė Аdelė 2006: Į a dis. – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au- as Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 251–282. Vanagienė Bi u ė 2014: P a a mė. Į adinės pas abos. – Šiau ės aka ų žemaičių žo- dynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 23–28. Vanagienė Bi u ė 2014–2015: Šiau ės aka ų žemaičių žodynas: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os, 1–2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidykla. Žemai ėškė anekdo ā 2018. P ieiga in e ne u: h p://samogi ia.mch.mii.l . Žimku ė Simona 2008: R. Balsys: žemaičiai – na sūs, a kaklūs i lais i. P ieiga in- e ne u: www.del i.l /news/daily/li huania. Exp ession o Samogi ian Iden i y: Pu ing Toge he he Examples om K e inga Dialec Dic iona y (2011) in o a Single Pic u e SUMMARY Based on he illus a i e ma e ial used in he K e inga Dialec Dic iona y (KDD), he a icle discusses he mos p ominen u e ance models chosen by he speake s o he No h- e n Samogi ian dialec o K e inga by which he speake e eals he a i ude owa ds him/ he and his/he en i onmen . An a emp o g oup he KDD speake ’s u e ances illus a - ing di e en ealiza ions o commi men -based emo ions by he unc ionali y o he cho- sen ph ases on he axis I – you – hi d pe son – indi idual’s inde ini e exp ession: localiza ion in ime – localiza ion in space – localiza ion in communi y / coope a ion aises he possibili y o e sa ile emo ions a any poin o choosing he ocus o a en ion. I is no ewo hy ha mo e equen epe i ion is cha ac e is ic o ce ain u e ance models in he whole KDD (i is also linked wi h a gene ally g ea e p obabili y o using such u e ances in eal speaking si ua ions). The summa y o mo e p ominen ea u es o he discou se e ealing he emo- ional ield o he KDD speake , which a e desc ibed in he a icle, makes i clea ha each ocus o a en ion (di ec ing a en ion owa ds onesel , owa ds he add essee, owa ds he hi d pe son, owa ds he en i onmen ) is linked wi h he p obabili y o e ealing ce ain emo ions o a di e en in ensi y. When speaking abou onesel , he KDD speake e eals one o he majo commi men s – lo e o onesel – mos clea ly. The communica ion wi h JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX he add essee based on di ec ins uc ions e eals he exp ession o ca ing emo ions e y clea ly. Ca ing and us a e mos i id when speaking abou ac i i ies and being oge he . The KDD speake ’s u e ances abou he hi d pe son and he maxims and gene aliza ions o beha iou a e usually based on e alua ions. The emo ion o anxie y/wo ying comes o he o e when he KDD speake discusses localiza ion in ime and space. The a icle is based on he assump ion ha an a emp o g oup ce ain u e ance mod- els p o oked by some daily si ua ions ou o he en i e y o illus a ions p esen ed in he KDD enables us o assemble a ce ain pic u e o he SPEAKER ep esen ing he expe ienc- es and u e ances o he mul i ude o depe sonalized indi iduals. The ou line o he Samog- i ian’s emo ional ield shaped in his s udy should be u he e ised and highligh ed by also e e ing o he Summa y Table o he Psychic Cha ac e is ics o Samogi ians es ablished in he Resea ch o E hnically De e mined Psychic Phenomena (c . Bliumas 1997). Bu ha is al eady ano he s age o he s udy. Į eik a 2018 m. g uodžio mėn. 10 d. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]