Jolita Urbanavičienė, Ritutė Petrokienė (sudarytojos). „Rytų aukštaičių tarmė: kaita ir pokyčiai“

S aipsniai / A icles 289 EDMUNDAS TRUMPA La ijos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija. Joli a U bana ičienė, Ri u ė Pe okienė (suda y ojos) RYTŲ AUKŠTAIČIŲ TARMĖ: KAITA IR POKYČIAI KOLEKTYVINĖ MONOGRAFIJA Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018, p. 392. ISSN 2538-9211, ISBN 978-609-411-221-8 2018 m. Lie u ių kalbos ins i u o išleis as s aipsnių inkinys „Ry ų aukš aičių a mė: kai a i pokyčiai“ (suda y o- jos J. U bana ičienė i R. Pe okienė) – ai ylikos au o ių a lik i d ylika y i- mų, ku iuose apibūdinama ienos iš ijų aukš ai iškų pa a mių – y ų aukš ai- čių pa a mės – bu usioji i šių dienų būklė, ki imo k yp ys. Visu , kiek leidžia y imo objek as i medžiaga, s engiamasi laiky is pag indinės emos, į am i- k us sis eminius pokyčius ž elgiama pla esniu a siau esniu diach oniniu aspek- u, o sinch oninių y imų pa i į bandoma p a u in i naujesnėmis i gilesnėmis įž algomis, pa em omis ak ais a jų in e p e acija. S aipsniai me odologijos naujo iškumo požiū iu ne ienalyčiai: jei a siž elg ume į į ade pos uluojamas is galimas i pagal naujumą ikiuojamas a mė y os k yp is – adicinę dialek- ologiją, s uk ū inę dialek ologiją bei geoling is iką – jie a s o auja daugiausia pi mosioms d iem (pi majai plačiausiai), ečiosios elemen ų esama ik a ski- uose s aipsniuose. Tačiau šis ne ienodumas ne ukdo siek i užsib ėž o ikslo – supažindin i su giliaisiais a mių p ocesais i pa ody i naująjį XXI a. ie inės kalbos a mainų – egiolek ų i geolek ų – aizdą. Ši knyga e inga, isų pi ma, dėl o, kad s aipsnius ašė ge iausi am ik os s i ies – one ikos, onologijos, akcen ologijos, mo ologijos, leksikologijos, senosios aš ijos – specialis ai, a s- ki ų e i o ijų žino ai, daugeliu a ejų jose gimę i pažįs an ys šnek as „iš i- daus“. Gali bū i, kad y ų aukš aičių pa a mė šiuo požiū iu – ją i ia isiems EDMUNDAS TRUMPA 290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX kalbos lygmenims a s o aujan ys pajėgiausi kalbininkai – daba a sidū usi pa- lankiausioje si uacijoje (da isai neseniai okias galimybes bū i iš i a u ėjo žemaičių a mė). Todėl knyga lie u ių a ealinių y imų aidai nepap as ai s a - bi – ai bū ų sa o iška i ki ų pa a mių bei juose yks ančių p ocesų ep ezen a- cija: neabejo ina, kad daugumą y ų aukš aičiams būdingų eiškinių bū ų galima kons a uo i i isame spa čiai kin ančių lie u ių a mių plo e. Knygos s uk ū ą sime išką, leng ai apž elgiamą pada o ai, kad s aipsniai sudė i į ke u is posky ius pagal sis eminius kalbos lygmenis ( one ika i ono- logija, akcen ologija, mo ologija i sin aksė, leksikologija i seman ika) – kiek- ienam iš posky ių ski a po is y imus. Monog a inio ien isumo su eikia ienos iš knygos suda y ojų J. U bana ičienės į adas, ku iame pag indžiamas inkinio ikslas – emian is naujausia empi ine medžiaga e i ikuo i u imus y ų aukš aičių pa a mės ak us, už iksuo us ašy iniuose i saky iniuose šal i- niuose, bei nus a y i y ų aukš aičių pa a mių sis eminius ki imus a pokyčius, yks ančius / į ykusius one ikos, ki čia imo, mo ologijos i leksikos lygme- nyse. Į ade, ku iame ap a iami au o ių da buose aikomi me odai, e minologi- ja, s uk ū a, asime s a bių samp o a imų, ku iais apib ėžiama lie u ių kalbos a mių i jos y imų ki imo pa adigma. Jie skai y ojui leidžia nusi eik i, kad šis kolek y inis da bas simp omiškai pa odo mūsų laikų padė į i b ėžia k yp į nau- josios a mė y os link. Nea si ik inai posky yje Konsonan izmo i okalizmo ki imas pi masis y a pa- eikiamas Vy au o Ka delio s aipsnis Ry ų aukš aičių ilniškių konsonan izmo y imų pe spek y os – ai a si isos knygos edamasis, plačiausiai apmąs an is a mė y os si uaciją, pa odan is k yp į, ku ia u ė ų bū i einama mode niais me odais i ian a mes a ei yje, jei bū ų sis emiškai ap ašomas lie u ių kalbos pa a mių konsonan izmas, siūlomi jų sinch oniniai ap ašai i ipologinės ana- lizės. S aipsnyje iden i ikuojamas y ų aukš aičių ilniškių p iebalsių in en o- ius, nus a omos ele an inės dis ibucijos pozicijos, eikiamos pas abos apie egulia iąją i ne egulia iąją dis ibuciją, nus a omi akul a y iniai a ian ai bei neu alizacijos pozicijos. Vilniškių onologinės sis emos analizė a lik a puikiai. Gal de ė ų ik a k eip i dėmesį į ai, kad išski a p iebalsių dis ibucinė pozici- ja žodžio p adžioje p ieš užpakalinį okalizmą ([#–Vu]) niekuo nesiski ia nuo analogiškos pozicijos žodžio iduje ([–Vu]), odėl ne ikslu bū ų eig i, kad p ieš pi mąją kon as uoja iš esmės isi ga sai, o p ieš ki ą – ik kie ieji p iebalsiai (39–41 p.). Toks pi mosios pozicijos apibūdinimas inka balsių, o ne p iebalsių klasei. Au o ius p iebalsių kie inimo i neminkš inimo a ejus labai aikliai in- e p e uoja kaip ski ingus – one inės a ba onologinės – p igim ies eiškinius. Joli os U bana ičienės s aipsnis Bal ų *ā, *ē di ongizacija idu inės i jau- nesniosios ka os y ų aukš aičių ilniškių kalboje iš isų s aipsnių me odolo- giškai galbū y a a imiausias naujiesiems geoling is ikos k yp ies kanonams. Joli a U bana ičienė, Ri u ė Pe okienė (suda y ojos) Ry ų aukš aičių a mė: kai a i pokyčiai Recenzijos / Re iews 291 Au o ė kons a a o iesioginę ko eliaciją a p in o man ų amžiaus i kelių kal- binių a mainų a ojimo: jaunesnioji ka a ke u is ka us dažniau enkasi ben- d inei kalbai a imesnius a ian us i du ka us ečiau a mę nei idu inė ka a. Vengiama ki čiuo ų pozicijų di ongizacijos (a sisakoma yškiųjų a minių ypa- ybių), ačiau neki čiuo oje pozicijoje išlikę bal ų balsiams *ā, *ē a imi a ian- ai (*ā > å., *ē > e.), ku ie laiky ini blankiosiomis pa a mės ypa ybėmis, – ai leidžia pusiau a miškai kalban į in o man ą is da iden i ikuo i kaip ilniškių pa a mės a s o ą (ši blankioji ypa ybė ilniškių i u eniškių plo e su ampa, a- čiau dėl am ik ų aplinkybių pla us y ų egiolek as susida y i is da negali). Viole os Če nės s aipsnyje Skolinių adap a imas kupiškėnų pa a mėje ap a- iama one inė skolinių adap acija. Kalbininkė, šim ais pa yzdžių pa odydama iš isas ga sų eiles i jų kombinacijas, eigė, kad one iniai a ian ai, dažniau pa- si aikan ys neki čiuo oje pozicijoje, pap as ai andasi dėl sunkiai iš a iamų ga - sų. Many ina, kad dauguma au o ės įž algų ik ų apibūdinan i ki ose lie u ių kalbos pa a mėse adap uojamus skolinius. An asis knygos posky is Ki čia imo kai a p adedamas Boni aco S undžios s aipsniu P iešdėlio be- edinių i dū inių su ki čiuo u an uoju dėmeniu ci kum- leksinė me a onija lie u ių kalbos a mėse i jos kilmė, ku iame ko ek iškai pa ei- kiami diach oniniai a gumen ai, s a is iškai pag įs i da bo au o iaus i s uden ų a lik ų lauko y imų duomenys, leidžian ys nus a y i, kokiu būdu lie u ių kal- bos a mėse po Saussu eʼo dėsnio yko ci kum leksinės me a onijos eiškiniai, iš esmės ne ienodi Lie u os aka ų i y ų dalyse: penul imos ci kum leksas dėl analoginių p ocesų įsigalėjo žemaičių a mėje, ep ezen uojančioje egulia- ią ap a iamųjų da inių ci kum leksinę me a oniją, sa o uož u y ų aukš aičiai išlaikė polinkį da iniuose apibend in i penul imos akū ą, ci kum leksinę me a- oniją dažniausiai čia pa i ia ik dalis da inių, pa em ų 3-iosios ki čiuo ės a da- žodžiais. Au o ius išsamiai a skleidė a ian ų gausą i ki ose lie u ių pa a mėse, ku ios y imo objek o požiū iu y a pe einamosios. Rū a Kazlauskai ė s aipsnyje P iesagos -inis, -ė būd a džių ki čia imas y ų aukš aičių a mėje suklasi ika o i ap a ė gausią ak inę medžiagą – daugiau nei ūks an į būd a džių pa yzdžių su p iesaga -inis. Ji nus a ė, kad dažniausiai pa- ma iniu žodžiu eina daik a a dis, ečiau – eiksmažodis i būd a dis, jog dau- guma edinių pagal pama inio žodžio daugiskai os naudininko o mą ki čiuoja- mi laikan is ų pačių na ū alių p incipų, ku ie aikomi bend inei kalbai, aip pa ap a ė dešim adalį endencijos nea i inkančių a ejų. Au o ė į odė, kad ki čio ie ai s a bus seman inis eiksnys, e ais a ejais s a bi analogija, išim iniais a ejais (poe inėje kalboje) ki čio ie ą eguliuoja i mas. Įdomiai i ge ai me odologiškai pag įs as ( emiamasi šal iniais, odančiais pokyčius pe šim me į, ilius uojama žemėlapio duomenimis) Vilijos Ragaišie- nės y imas Ry ų aukš aičių kupiškėnų akcen uacijos sis emos kai a XIX a. 7–9 EDMUNDAS TRUMPA 292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX deš. – XX a. 6–7 deš., ku iame į ody a, kad in ensy esnis sąlyginis ki čio a i- aukimo dėsnis kupiškėnų pa a mėje o ma osi palygin i ėlai, ne anksčiau kaip XX a. an ojoje pusėje, be o, ne olygiai – iš šiau inės dalies y inio pak aš- čio link. Au o ė nu odė, kad anksčiau pa a mėje y a usią ba i oninio ki čia i- mo pa adigmą iš a osenos s ūmė oksi oninio ki čia imo o mos, ėmė yškė i mo e iškojo i y iškojo linksnia imo ipų akcen uacijos ski umai; sa o uož u ba i oninio ki čia imo o mos išliko labiau papli usios pie iniame i pie y inia- me plo o pak aš yje. T ečiojo posky io Mo ologijos i sin aksės pokyčiai s aipsnyje Ry ų aukš ai- čių u eniškių pa a mė: XXI amžiaus p adžios si uacija au o ė Regina Rinkauskie- nė ap a ė idu inės i jaunosios ka os a minę kalbą, liudijančią apie ge okai „išskalau us“ isus sis eminius sluoksnius. Išlaiky os ik blankiosios ypa ybės (neki čiuo ų balsių o, ė a liepimas a, e; neki čiuo o d ibalsio ie a liepimas e; iš- laiky i minkš ieji p iebalsiai žodžio gale, d iskai inės daugiskai os naudininko o mos i senoji y iškosios giminės daik a a džių i būd a džių galūnė -ys; da gy os p iesagos -okas i -o ė; ebe a ojamas objek o a dininkas). Šios an inės a e inės blankiosios ypa ybės o muoja u eniškių, anykš ėnų i kupiškėnų e- i o ijoje įsi y aujančio egiolek o pag indą. S aipsnyje išdės y os y ų aukš ai- čių pa a mių i imo egiolek ais endencijos, be abejo, y a simp omiškos dau- geliui ki ų lie u ių kalbos pa a mių. Žane os Ma ke ičienės i Au imo Ma ke ičiaus y imas Kons an ino Si ydo žodynų i daba inės y ų aukš aičių a mės p ie eiksmiai į odė, kad K. Si ydo žodynuose y ų aukš aičių a me ašy uose pa yzdžiuose bū a pun ininka imo hipe ko ekcijos a ejų, am ik ų ypa ybių dalinio (žalininka imo i žadinin- ka imo) a ba galimo isiško ( o ininka imo) nea spindėjimo. Išsamiu ap ašu pa ody a, kad dauguma žodynuose pa eik ų lie u iškų p ie eiksmių y ų aukš- aičių a mėje išlaiky i iki šiol – jie aip ebe a iami i daba , ačiau dalis išnyko a ba paki o. Kai ku ie mūsų dienų nepasiekę p ie eiksmiai bu o Si ydo su- ku i naujada ai. Anais laikais nelie u iškos kilmės p ie eiksmių, p iešingai nei daba inėje y ų aukš aičių a mėje, bū a nedaug. Au o iai smulkiai suklasi i- ka o p ie eiksmių ipus pagal kilmę i da omuosius o man us – ai padeda ge- iau su ok i daugialypę jų į ai o ę, aip pa į e in i pe amžius ykusią žodžių da ybos p incipų aidą. Ino a y us, a pdisciplininėmis eo ijomis pag įs as Dai os Ka dely ės-G i- ne ičienės y imas Loka y inių kons ukcijų san ykiai y ų aukš aičių ilniškių pa a mėje leido ge okai pako eguo i iki šiol dialek ologinėje li e a ū oje minė- us eiginius, jog ilniškių plo e esama ik pa ienių ie ininkų (inesy o i ilia y- o) są eikos a ejų – jų esama daugiau i egulia ių. Kalbininkė išsky ė Lie u- os mokslininkams pažįs amą i in e p e acijose minimą mo ologinių p ocesų (mo ologinio i sis eminio umpėjimo) nulem ą loka y ų o mų neu alizaciją, Joli a U bana ičienė, Ri u ė Pe okienė (suda y ojos) Ry ų aukš aičių a mė: kai a i pokyčiai Recenzijos / Re iews 293 kai loka y inėse kons ukcijose su umpėjusios daugiskai os ilia y o o mos su- ampa su daugiskai os inesy u, nuo seman iniais mo y ais pa em os loka y ų o mų konku encijos ( ai iš esmės naujas au o ės siūlomas požiū is), ku iai a si- as i sąlygas galėjo suda y i loka y inių inesy o i ilia y o kons ukcijų po en- cialas kalboje p ojek uo i kone iden iškas e d ines si uacijas. Labai įdomi i pa- g įs a au o ės min is, kad „loka y inės inesy o kons ukcijos į a dija judėjimą am ik oje e d ėje, dinamiškumo požymius koduoja ik jose a ojami eiks- mažodžiai. Kadangi [...] didesnį seman inį k ū į u i ne linksniai, o eiksma- žodžiai, spon aniškuose disku suose inesy o i ilia y o linksniai, kaip an iniai e d inės scenos s a iškumo a dinamiškumo odikliai, galėjo p a as i dis ink- y inę šių požymių unkciją“ (281 p.). Au o ė į ikino, kad seman iniais mo y- ais pa em a ie ininkų o mų konku encija ilniškiai panašūs į pie ų aukš aičių pa a mę. T ys pasku iniai y imai, susiję su y ų aukš aičių leksika i seman ika, įdė i į ke i ąjį knygos sky ių Leksikos kai a. Bi u ė Jasiūnai ė s aipsniu U eniškių su- du iniai pejo a y ai į ikinamai pa i ino, kad y ų aukš aičių plo e iksuojama aizdingųjų žmogaus pa adinimų nominacija, ypač pagal neigiamas žmogaus būdo sa ybes, ebė a gy a. Au o ė, naudodama Lie u ių kalbos žodyno medžia- gą, u eniškių pejo a y ų eikšmę ski s o pagal dėmenis, eikšmės pe kėlimo po- būdį, akcen uodama e nokul ū inius ypa umus. Ji pa odo, kad pa a mėje y- auja smulkiau g upuojami me oniminiai i me oniminiai-me a o iniai dū iniai, ku ių an ąjį dėmenį mo y uoja kūno dalies pa adinimas. Daugumą pejo a y ų suda o žmogaus pa adinimai pagal būdo, cha ak e io ydas, kiek mažiau – susiję su neg ažia iš aizda, ki okiais iziniais ūkumais. Skai an iek minė ąjį, iek olesnį emą p a ęsian į Au elijos G i ėnienės s aipsnį Šiau ės pane ėžiškių aizdingieji asmenų pa adinimai neblėso pasigė ė- jimas gy a kalbė ojų išmone. Pas a ajame ge ai sulydy ame i ien isame y i- me ap a iami 300 asmenų pa adinimų pagal neigiamus žmogaus būdo b uožus. Au o ė pa i ino žinomą iesą, kad aizdingųjų pa adinimų pag indas – eiks- mažodis; jam pasi aukus, pami š amas i iš jo pasida y as aizdingasis daik- a a dis. Taip pa kons a uo a, kad pa a mėje sla izmai išlaikomi ge iau nei ge manizmai. Ap a ieji pa yzdžiai leidžia ma y i i am ik us au inio pasau- lė aizdžio i mo alės aspek us – k i išką, be ne ulga ų pap as o lie u io po- žiū į į ki ų žmonių ydas – dauguma leksemų u i menkinamąjį a spal į, be ik nedidelė dalis – niekinamąjį a ulga ų a spal į. Ri u ės Pe okienės s aipsnyje Bend inės kalbos į aka y ų aukš aičių leksikai ap a a medžiaga, ku ią suda o XX a. an ojoje pusėje – XXI a. paskelb i y ų aukš aičių a mės šnek ų žodynai i eks ai, o pa eik ų ak ų analizė, be abejonės, ik ų isų lie u ių kalbos a mių si uacijai apibūdin i. Šiame s aipsnyje gal kiek ūks a išsamesnių in e p e acijų, ačiau au o ė eisingai pas ebėjo, kad šnek ose EDMUNDAS TRUMPA 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX ik e ais a ejais konku uoja idinė (indigeni) leksika – dažniausiai an asis i s ip esnysis konku encijos na ys y a bend inės kalbos žodis. S ip iau išs umia- ma skolin inė leksika, no s i šiame sluoksnyje esama konku encijai a spa ių žodžių. S aipsnis odo bū inybę išsamiau pa y inė i p ocesus i dėsningumus, susijusius su leksinės į ai o ės mažėjimu a mėse. Žinių apie bend ą šiuolaikinės a mė y os aizdą su eikia p iede pa eikiami ski sniai Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o eka bei Skai meninė a mių ka - o eka su nuskanuo ais ko elių i anke ų pa yzdžiais, jie papildy i Lie u ių kal- bos žodyno ka o ekų ie o ių san umpų są ašu. Leksikog a inis knygos p iedas nė a a si ik inis. Knygos idėja kilo i sub endo įgy endinan į ai ius Lie u ių kalbos žodyno papildymų p ojek us. S aipsnių inkinys – ai puikus pa yzdys, kai ienos (leksikog a ijos) s i ies y imas, bandan nus a y i kalbinės aidos endencijas ienoje a eališkai api- b ėž oje e i o ijoje, dėl ak ų i idėjų gausos i s a išsamia į ai ių kalbos sis- emos lygmenų s udija, beje, diach oniškai ap ėpiančia labai pla ų laiko a pį – p adedan XVII a. (K. Si ydo eiklos laiku), baigian mūsų XXI a. an uoju dešim mečiu. Šiuo a eju be kokį galimą y imų ne ien isumą de ė ų e in i ne kaip ūkumą, o kaip p i alumą, jau pasiek ų i siek inų galimybių isumą. Visai eisingai p a a mėje p ipažino suda y oja J. U bana ičienė, pas ebėdama, kad „ski ingi y ėjų požiū io aškai, aiky os į ai ios me odologijos, palik os „bal osios dėmės“ (neiš i i isų pa a mių isi lygmenys) skai y ojui u ė ų su- da y i ne išbaig o y ų aukš aičių pa eikslo įspūdį, o g eičiau p imin i mozaiką su ūks amais elemen ais. Mozaiką, ku i žadina smalsumą, kelia naujų klausi- mų i ska ina im is olesnių ieškojimų“. Reikia p ipažin i, kad šis s aipsnių in- kinys kaip mozaika y a labai i a, pa ikima i pasigė ė ina. Sa o p og aminiais idėjų užmojais, plačia ema ika, išsamiomis analizėmis i aukš a y imų kokybe knyga s a bi ne ik daba čiai, be i a eičiai – leis ge iau su ok i bend ą lie u ių kalbos i apsk i ai bal ų a mių aidą bei būdus jai ap ašy i. Į eik a 2019 m. bi želio 12 d. EDMUNDAS TRUMPA La ijos uni e si e as Vis alža 4a, Rīga, LV-1050, La ija e [email p o ec ed]